BENDROVĖS VADOVYBĖS ATASKAITA, FINANSINĖS
ATASKAITOS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS
IŠVADA UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2024 M.
GRUODŽIO 31 D.
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
2025 m. balandžio 7 d., Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis
Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB vadovas Rokas Masiulis, finansų departamento
vadovas Vytautas Tauras ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Vičkačkienė, patvirtiname, kad mūsų
žiniomis, pateikiamos LITGRID AB 2024 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius
finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai
parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus; 2024 metų
Bendrovės vadovybės ataskaitoje yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, įmonės būklė
kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Rokas Masiulis
Bendrovės vadovas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Vytautas Tauras
Finansų departamento vadovas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Asta Vičkačkienė
Apskaitos skyriaus vadovė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
TURINYS
Vadovybės ataskaita
Bendrovės finansinės būklės ataskaita
Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita
Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
Bendrovės pinigų srautų ataskaita
Bendrovės finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas
Nepriklausomo auditoriaus išvada
4
187
188
189
190
191
228
Finansinės ataskaitos patvirtintos 2025 m. balandžio 7 d.
Rokas Masiulis
Bendrovės vadovas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Vytautas Tauras
Finansų departamento vadovas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu
Asta Vičkačkienė
Apskaitos skyriaus vadovė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu
VADOVYBĖS ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
5
Valdybos pirmininko žodis
Gerbiamieji,
Per 2024 metus nuėjome ne vieną žingsnį iki Lietuvos energetinės nepriklausomybės. Sėkmingai užbaigėme būtiniausius
pasiruošimo darbus, kurie leido laiku ir pagal planą atlikti Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa. Praėjusiais metais
toliau užtikrintas elektros tiekimo patikimumas, o koreguoti finansiniai rezultatai buvo geresni nei 2023 metais.
Metų pradžioje užbaigėme automatinio generacijos valdymo sistemos projektą ir pirmąjį Neries transformatorių pastotės
rekonstrukcijos etapą, liepą kartu su partneriais Latvijoje ir Estijoje išsiuntėme pranešimą dėl pasitraukimo iš Rusijos
kontroliuojamos elektros sistemos, rudenį įjungėme pirmąjį sinchroninį kompensatorių Telšiuose, prisijungėme prie Europos
balansavimo platformos MARI.
Energetinę nepriklausomybę taip pat stiprinome įgalindami sparčią atsinaujinančių išteklių plėtrą. Simboliška, kad praėjusių metų
kovo 11-oji tapo pirmąja diena nuo Ignalinos AE uždarymo, kai Lietuvos elektros sistemoje pagaminta daugiau energijos, nei
suvartota.
Atlikdami darbus laikomės darnios veiklos principų. Ėmėmės veiksmų mažindami „Litgrid“ daromą poveikį – diegėme saulės
elektrines pastotėse ir savoms reikmėms elektros energiją gaminome patys, iš atsinaujinančių šaltinių, atnaujinome įrenginius
keisdami juos saugesniais aplinkai, tyrėme mūsų įrenginių poveikį aplinkai, žymėjome linijas paukščių migracijos takuose,
matavome triukšmo lygį ir diegėme triukšmą mažinančias priemones.
Kalbant apie ateitį, paskutinį metų ketvirtį pradėjome Šiaurės Vakarų ir Rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projektą, taip pat
kartu su Lenkijos operatore PSE priėmėme finansinius investicinius sprendimus dėl „Harmony Link“ jungties sausumoje statybos.
Be to, ne tik įgaliname elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą, bet planuojame ir naujų energijos nešėjų integraciją.
Skatinsime regioninį bendradarbiavimą, kartu su partneriais kursime energetinį centrą, siekdami atverti visą jūros vėjo ir žaliojo
vandenilio gamybos potencialą.
Elektros energetikos transformacijai būtinas glaudus įvairių industrijų bei pramonės šakų atstovų, investuotojų ir valdžios institucijų
bendradarbiavimas. Todėl „Litgrid“ sieks išlikti patikimais partneriais, vystant aplinkai draugišką infrastruktūrą ir rinkas, tęsime
aktyvų atsinaujinančios energijos išteklių prijungimą prie perdavimo tinklo.
Su planuojama perdavimo tinklo plėtra „Litgrid“ įžvelgia galimybes iki 2035 m. parengti Lietuvos elektros energetikos sistemą
prijungti 12 GW atsinaujinančių elektros išteklių gamybos galios.
Galiausiai noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo – elektros tinklų
sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Nuo žmonių, gyvenančių šalia elektros perdavimo mazgų iki rangovų,
tarptautinių partnerių, visos EPSO-G grupės ir „Litgrid“ darbuotojų. Jūsų dėka Lietuva laisvesnė, nei bet kada anksčiau.
Tomas Varneckas,
„Litgrid“ valdybos pirmininkas
VADOVYBĖS ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
6
Vadovo kreipimasis
Gerbiamieji,
Pristatau Jums 2024 metų „Litgrid“ veiklos ataskaitą.
2024 m. „Litgrid“ komandos prioritetu išliko svarbiausių strateginių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais
projektų įgyvendinimas, patikimo elektros energijos perdavimo užtikrinimas, inovacijų, tvarumo iniciatyvų valdymas,
atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ir tinklo atnaujinimo projektų įgyvendinimas.
Per praėjusius metus atsakingai ruošėmės paskutiniams žingsniams atjungiant Lietuvos ir Baltijos šalių elektros
tinklus nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Neseniai
sėkmingai įvykusi sinchronizacija vainikavo daugelį metų šimtų darbuotojų dėtas nuolatines pastangas.
Tačiau tai ne pabaiga. Norėdami tapti konkurencingesni, turime gaminti daugiau elektros iš atsinaujinančių energijos
šaltinių. Vienas pagrindinių mūsų veiklos tikslų – būti patikimais partneriais į Lietuvos elektros perdavimo tinklą
integruojant didžiuosius saulės, vėjo ir energijos kaupimo parkus.
Skaičiuojant visus planuojamus projektus, šiuo metu sudaryta ketinimų protokolų dėl 3,1 GW bendros leistinos
generuoti galios vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje. Dėl saulės elektrinių vystymo iš viso šiuo
metu sudaryta ketinimų protokolų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 4,0 GW.
Lietuvoje jau veikiančių saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, jau
siekia 3,7 GW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
2024 m. buvo istoriniai metai vietos elektros gamybai šalyje. Lietuvoje per metus pagamintos beveik 8
teravatvalandės (7,761 TWh) elektros energijos, 37 proc. daugiau, nei 2023 metais (5,664 TWh). Labiausiai prie šio
pokyčio prisidėjo atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintas elektros kiekis – šios energijos dalis
sudarė daugiau nei du trečdalius (69,8 proc.) visos šalyje pagamintos elektros.
Pernai kartu su „EPSO-G“ grupe atnaujinome „Litgrid“ strategiją, kurioje susitelkėme į kelias prioritetines sritis.
Svarbiausios jų: kuriant infrastruktūrą ateičiai, bus stiprinama energetinė nepriklausomybė, įgalinama
dekarbonizacija, atveriamos eksporto rinkos bei užtikrinamas sistemos patikimumas ir saugumas. Didelis dėmesys
skiriamas tarpsektorinėms partnerystėms ir tvarumui.
2024 m. „Litgrid“ reikšmingai sustiprino savo tvarumo iniciatyvas – atnaujinome ŠESD emisijų mažinimo planą,
išsikėlėme dar ambicingesnius 2025 m. tikslus, paskelbėme ilgalaikių elektros energijos pirkimo iš atsinaujinančių
šaltinių sutarčių pirkimus ir pradėjome tiekėjų vertinimo procesą. Tai leido užtikrinti skaidresnę ir tvaresnę tiekimo
grandinę bei dar labiau sustiprinti mūsų indėlį į tvarią energetikos ateitį.
Mūsų veikla tiesiogiai prisideda prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, ypač kovos su klimato
kaita. Didžiausią dėmesį skiriame švarios ir modernios energijos prieinamumui, inovatyvios infrastruktūros plėtrai,
saugių darbo sąlygų užtikrinimui, darbuotojų gerovei bei atsakingos tiekimo grandinės kūrimui.
Esame įsipareigoję toliau tobulinti savo atskleidžiamą informaciją, kad kuo platesniam suinteresuotųjų šalių ratui
suteiktume aiškų vaizdą apie mūsų veiklos rezultatus ir pažangą.
Rokas Masiulis
„Litgrid“ vadovas
VADOVYBĖS ATASKAITA
7
1. LITGRID BENDROJI INFORMACIJA
Ataskaita parengta už laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.
1.1 Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:
Pavadinimas LITGRID AB (toliau – „Litgrid“ arba Bendrovė)
Teisinė forma Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas 302564383
LEI kodas 529900CTIUKTEFNNH157
Juridinių asmenų registro tvarkytojas VĮ Registrų centras
Buveinės adresas Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius
Adresas korespondencijai Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius
Telefonas +370 707 02171
El. pastas, interneto puslapis info@litgrid.eu; www.litgrid.eu
„Litgrid“ yra UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dalis:
UAB „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko
teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ priklauso 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų.
„Litgrid“ valdomos kitų įmonių akcijos:
Pavadinimas
Baltic RCC OÜ
Įmonės įsteigimo šalis
Estijos Respublika
Buveinės adresas
Harju maakond, Tallinn,
Mustamäe linnaosa, Kadaka
tee 42, 12915
„Litgrid“ valdoma
akcijų dalis
33,3 proc. akcijų ir jų
suteikiamų balsų
Esminiai pokyčiai
Pokyčių nebuvo
VADOVYBĖS ATASKAITA
8
Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC)
Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC) teikia tinklo saugumo paslaugas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos
operatoriams – Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST. RCC įsteigtas trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos
operatorių pagal Europos Sąjungos Švarios energijos paketo reikalavimus. Baltijos RCC yra vienas iš šešių Europoje veikiančių
regioninių koordinavimo centrų.
RCC įgyvendina penkias pagrindines užduotis: skaičiuoja elektros linijų pralaidumus tarp šalių, vertina sistemų patikimumą,
adekvatumą, planuoja linijų atjungimus ir vysto bendrą tinklo modelį. Visa tai užtikrins sklandų darbą šalyse, kurios kasdien veikia
vis glaudžiau besiruošdamos sinchronizacijai, o po jos išlaikys glaudžius santykius veikdamos bendrame kontinentinės Europos
tinkle.
1.2 „Litgrid“ veikla
„Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė (toliau – PSO).
„Litgrid“ pagrindinė veikla: Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros
energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus,
grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais
ilgalaikiais tikslais.
Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su
Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos
šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu
režimu.
Sistemingai vykdydama pavestas kasdienes funkcijas, užtikrindama nepertraukiamą ir sklandžią elektros perdavimo sistemos
veiklą, įgyvendindama nacionalinės reikšmės projektus, Bendrovė siekia kurti vertę savo klientams - Lietuvos visuomenei.
„Litgrid“ ne tik perduoda elektrą aukštos įtampos linijomis, bet ir rūpinasi viso perdavimo tinklo patikimumu: mums svarbu, kad
elektros vartotojams elektra būtų tiekiama visada, o nutikus kokiam gedimui, jis būtų kuo greičiau pašalintas. Elektros tiekimo
patikimumas yra ekonomikos augimo garantas.
2. VERSLO APLINKA
2.1 Verslo modelis
„Litgrid“ - Lietuvos mastu veikianti elektros perdavimo sistemos operatorė. Bendrovė prižiūri elektros perdavimo aukštos įtampos
tinklus ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas
konkurencijai laisvoje elektros rinkoje, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros
infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.
Elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta ar
labai aukšta (110-400 kV). Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Elektros linijos sujungiamos
elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos, bei jas jungiantys transformatoriai. Pastočių
transformatoriuose įtampa pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos.
Elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Elektros perdavimo paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo
taryba (toliau - VERT), nustatydama šių paslaugų kainų viršutines ribas.
2.2 Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teikiamos paslaugos
Elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais
VADOVYBĖS ATASKAITA
9
Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (400, 330 ir 110 kV) elektros įrenginiais.
Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir
skirstomųjų tinklų operatoriams.
Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir
užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.
Papildomos paslaugos
Papildomos paslaugos - perdavimo sistemos operatorės iš elektros energijos rinkos dalyvių įsigyjamos paslaugos, būtinos
elektros tinklams eksploatuoti, įskaitant balansavimo paslaugas ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas.
Papildomų paslaugų teikimui „Litgrid“ iš elektros rinkos dalyvių perka:
dažnio išlaikymo, atkūrimo ir pakaitos rezervus;
nuostoviosios būsenos įtampos reguliavimo paslaugas;
sistemos paleidimo užtikrinimo po totalios avarijos paslaugas;
elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugas;
izoliuoto darbo rezervo užtikrinimo paslaugas.
Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija
„Litgrid“ užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Šiam tikslui užtikrinti „Litgrid“: su elektros energijos rinkos
dalyviais ir kitų šalių perdavimo sistemos operatorėmis prekiauja disbalansu ir balansavimo elektros energija.
Balansavimo energija – energija, kurią Bendrovė naudoja balansavimui atlikti ir kurią teikia balansavimo paslaugų teikėjas.
Disbalansas – apskaičiuotas už balansą atsakingos šalies (BRP) energijos kiekis, atitinkantis už balansą atsakingai šaliai
priskiriamo paskirto kiekio ir jos galutinės pozicijos skirtumą, įskaitant tai šaliai taikomą Disbalanso pataisą, per tam tikrą
atsiskaitymo už Disbalansą laikotarpį.
Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas
Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu “Litgrid” paskirtas subjektu, įgaliotu atlikti elektros energijos, pagamintos iš
atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo
priežiūros ir kontrolės, taip pat kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje
funkcijas. Kilmės garantija - elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam vartotojui, kad visa arba tam
tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
2.3 Perdavimo sistemos operatorės klientai
„Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai.
Perdavimo tinklo naudotojai:
skirstomųjų tinklų operatoriai ESO, UAB „Dainavos elektra“; AB „Achema“; AB „Akmenės cementas“;
elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą
vartojimui;
prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai ir energijos kaupimo įrenginiai.
Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai, kaupimo įrenginiai ir tiekėjai.
VADOVYBĖS ATASKAITA
10
2.4 Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas
Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo
patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos
kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė.
PSO veiklos rodikliai
2024 m.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. MWh
9 523
9 525
10 234
10 936
ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl
atsijungimų), MWh *
24,275
23,232
10,617
3,356
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. *
0,855
0,835
0,356
0,112
*VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
2.5 Tarpsisteminės elektros jungtys
Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės
Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką.
„LitPol Link“ – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2024 metus
„LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 97,61 proc. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai darbai.
Elektros jungtis „NordBalt“ - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir
Baltijos šalims. 2024 metus „NordBalt“ jungties prieinamumas buvo 98,02 proc. Didžiausią įtaką „NordBalt“ neprieinamumui turėjo
planiniai remonto darbai.
2.6 Elektros tinklo priežiūra
Lietuvoje „Litgrid“ darbuotojai prižiūri 7082,65 km oro linijų bei 328,3 km kabelių kilometrus aukštosios įtampos linijų bei 246
transformatorių pastotes ir skirstyklas, 2 aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklius.
Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2024 metus 34-je 110-330-400 kV
transformatorių pastotėse ir skirstyklose vykdyti pagrindinių įrenginių remonto ir techninės priežiūros darbai, relinės apsaugos ir
automatikos įrangos veikimo patikrinimas, įvykdyti visi suplanuoti darbai, kuriems buvo gauti elektros įrenginių atjungimai atlikti
suplanuoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų priežiūros darbai (viso 1569,75 kilometruose), remonto metu viso pakeista 207
vnt. atramų.
Užtikrinant stabilų elektros tiekimą, oro linijas ir įrenginius, per 2024 metus išvalyta 1717,44 hektarų oro linijų trasų, pašalinti
120688 patikimam linijų darbui pavojų keliantys medžiai.
Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei
elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose
nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti
patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas.
Infrastruktūros priežiūros centro Diagnostikos grupė 2024 m. ženkliai padidino perdavimo tinklo įrenginių diagnostikos kokybę:
atliko patikimus įžeminimo kontūro varžos matavimus, turi realiu laiku pateikiamus termovizinės analizės duomenis bei išsamius
akumuliatorių baterijų charakteristikų nustatymo protokolus. Taip pat įvykdytas pasiruošimas Diagnostikos grupės veiklos plėtimui
atliekant transformatorių alyvos chromatografinę analizę objektuose bei pirminių įrenginių ir elektros perdavimo linijų dalinių
išlydžių nustatymą. Bendradarbiaujant su KTU mokslininkais atlikti pirmieji autotransformatorių vidinių dalinių išlydžių skenavimai,
kurie bus tęsiami 2025 metais. Taip pat reguliariai vykdomos elektros perdavimo oro linijų apžiūros su dronais.
VADOVYBĖS ATASKAITA
11
Didindama veiklos atsparumą, Bendrovė įsigijo avariniam rezervui skirtus įrenginius ir medžiagas. Vykdomi paruošiamieji darbai
didesnių kiekių 400 kV įrangos įsigijimui, skirtų dar greitesniam „LitPol Link“ jungties funkcionalumo atkūrimui.
Greitesniam oro linijų po avarijų atstatymui Bendrovė įsigijo 14 laikinų surenkamų ir išardomų atramų komplektų. 2024 m.
sėkmingai išbandytas jų surinkimas ir išardymas su rinkoje dalyvaujančiais linijų remonto ir statymo rangovais. Laikinų atramų
surinkimui nereikia įrengti jokių pamatų, dėl to atramos pastatymas užtrunka 24 val.
3. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA
„Litgrid“ strateginis tikslas – integracija į Europos rinką. Bendrovės veiklai poveikį turi ir šalies ūkio raidos tendencijos, Europos
sąjungos tikslai ir siekiai.
3.1 Energetikos sektoriaus aplinka
Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo 37 proc. nuo 5,7 TWh iki 7,8 TWh ir buvo didžiausia nuo 2009 metų, kai buvo
uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. O elektros energijos suvartojimas per metus augo 4,4 proc. nuo 11,8 TWh iki 12,4 TWh.
Vietos generacijos šaltiniai užtikrino apie 63 proc. Lietuvos suvartojimo – tai dar vienas rekordas nuo atominės elektrinės
uždarymo.
2023 metais stebėjome lūžį, kai Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamyba reikšmingai išaugo ir pradėjo gerinti
gamybos rekordus. Šios tendencijos nesustojo ir 2024 metais AEI pajėgumai toliau augo itin sparčiai, jų pagaminama elektros
energija dabar tampa pagrindine šalies balanso dedamąja. Per 2024 metus AEI gamyba siekė net 5,4 TWh. Daugiausiai elektros
pagamino vėjo jėgainės - 3,5 TWh, prieš metus jų generacija buvo 2,5 TWh. Saulės elektrinių gamyba per metus išaugo daugiau
nei dvigubai - nuo 0,6 TWh 2023-čiais iki 1,3 TWh pernai. Kitų AEI tipų generacija išliko panaši - apie 0,7 TWh.
Šiluminių ir kitų tipų elektrinių generacija per metus taip pat augo. 2024 metais jos gamino 2,3 TWh - tai ketvirtadaliu daugiau nei
2023 pagamintos 1,8 TWh. Tai rodo, kad kol kas AEI augimas šalyje nedaro didelės įtakos vietos šiluminėms ir kitoms elektrinėms
ir jos randą nišą elektros rinkoje.
Didžiausia AEI generacijos įtaka sistemos balansui matoma analizuojant importo ir eksporto srautus pastaraisiais metais. 2024
metais importavome 8,5 TWh, nors ankstesniais metais importas siekdavo 10-12 TWh. Importas iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį
išliko panašus kaip ir paskutiniais metais - 5,3 TWh. Srautai iš Lenkijos augo 58 proc. nuo 1,2 TWh iki 1,8 TWh, o importas iš
Latvijos sumažėjo net 69 proc. nuo 3,3 TWh iki 1,0 TWh. Importas iš Estijos išliko panašus - 0,3 TWh.
Eksporto srautai nežymiai padidėjo nuo 2,9 TWh iki 3,1 TWh. Tačiau pasikeitė eksporto kryptys - buvo įprasta, kad daugiausiai
eksportuojame į Lenkiją, tačiau šiemet šis dydis sumažėjo nuo 1,7 TWh iki 0,9 TWh, o didžiausi eksporto srautai buvo nukreipti į
Latviją, jie išaugo daugiau nei tris kartus nuo 0,4 TWh iki 1,4 TWh.
Per 2024 metus Lietuvoje suvartota 12,4 TWh elektros energijos, o elektros augimas fiksuotas beveik visuose sektoriuose.
Palyginti su 2023 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 5,7 procento - nuo 4,053 TWh iki 4,284 TWh.
Paslaugų srityje elektros vartojimas augo panašiai - 5,4 procento, nuo 3,427 TWh iki 3,612 TWh. Palyginti su 2023 m., gyventojai
per metus elektros energijos sunaudojo 3,8 procento daugiau - nuo 3,138 TWh iki 3,257 TWh. Žemės ūkyje elektros energijos
suvartojimas padidėjo nuo 0,248 TWh iki 0,265 TWh, tik transporto sektoriuje elektros vartojimas mažėjo, nuo 0,091 iki 0,086
TWh.
Lietuvoje didmeninė vidutinė elektros kaina praėjusiais metais mažėjo nuo 94 Eur / MWh iki 87 Eur / MWh. Tokios pat kainos
fiksuotos Latvijoje ir Estijoje, o kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo šiek tiek didesnė - 96 Eur / MWh. Nors vidutinės kainos
stabilizavosi po 2022 metų kainų rekordų, Europoje sparčiai auganti atsinaujinančių išteklių elektrinių galia daro vis didesnę įtaką
valandinėms kainoms. Per 2023 metus Lietuvoje fiksuotos 136 valandos, kai elektros kaina buvo 0 Eur / MWh arba neigiama.
2024 m. šis skaičius pasiekė net 235 valandas, Baltijos jūros regione daugiausiai tokių valandų fiksuota Suomijoje – net 900
valandų, tai buvo didžiausias kiekis visoje Europoje. Suomija pasižymėjo ir aukštomis valandinėmis kainomis, kai sausio 5 dieną
20 valandą fiksuota ir aukščiausia valandinė elektros kaina - net 1896 Eur / MWh. Šios ryškėjančios tendencijos atkreipia dėmesį
į pokyčius elektros rinkoje ir stiprėjančius kainų signalus kaupimo technologijoms ir inovatyviems sprendimams.
VADOVYBĖS ATASKAITA
12
3.2 Reguliacinė aplinka Lietuvoje
„Litgrid“ elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Licencija suteikia išskirtines teises teikti perdavimo paslaugas Lietuvoje, tad
paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą vykdo Valstybinė
energetikos reguliavimo taryba (toliau- VERT).
Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso „Litgrid“ finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms
veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros perdavimo sistemos patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius ir kitus
plėtros projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina reguliuojama VERT
nustatant kainos viršutinę ribą penkerių metų reguliavimo laikotarpiui ir kiekvienais metais papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją
prie perdavimo paslaugos kainos. Kiekvienais metais viršutinė kainų riba koreguojama dėl paslaugų apimties pokyčio, infliacijos
ir kitų objektyvių nuo operatorės nepriklausančių veiksnių, ji gali būti koreguota ne dažniau kaip du kartus per metus.
Nustatant kainos viršutinę ribą įvertinamos pagrįstos būtinosios reguliuojamos veiklos sąnaudos ir protingumo kriterijų atitinkanti
investicijų grąža, kuri skaičiuojama kaip investicijų grąžos normos (WACC) ir reguliuojamo turto vertės (RAB) metų pradžioje
sandauga
3.3 Viešieji pirkimai
2024 m. „Litgrid“ pirkimų padalinys sėkmingai įgyvendino ambicingus strateginius projektus, užtikrino socialinių kriterijų plėtrą,
pasiekė teigiamų rezultatų skaitmenizuojant bei efektyvinant pirkimų procesus. Suderintos pirkimų politikos, Tiekėjų etikos
kodekso ir patikros sistemos taikymas leidžia valdyti rizikas, puoselėti darnią tiekimo grandinę bei skaidriai įgyvendinti stambius
infrastruktūros projektus.
2024 m. „Litgrid“ pirkimų padalinio veikla buvo sutelkta į strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą, užtikrinant Lietuvos elektros
perdavimo tinklo stabilumą, saugumą ir darnią plėtrą. Pagrindiniai tikslai išliko nepakitę: užtikrinti kokybiškus ir laiku vykdomus
pirkimus, skatinti tvarumą ir inovacijas bei optimizuoti išlaidas, išlaikant skaidrumą ir efektyvius santykius su tiekėjais.
„Litgrid“ priklauso EPSO-G įmonių grupei, kurioje pirkimų funkcija laikoma viena iš pagrindinių strategijos įgyvendintojų. Svarbiausi
pirkimų veiklos principai yra: ilgalaikis planavimas, konkurencijos skatinimas, skaitmenizavimas, atsparumas, tvarumas.
Pirkimų veiklos apžvalga ir rezultatai
2024 m. po viešųjų pirkimų procedūrų „Litgrid“ sudarytų sutarčių vertė buvo 131 mln. Eur. Visi Bendrovės organizuoti pirkimai 100
proc. atitiko darnaus vystymosi kriterijus (t. y. buvo „žalieji“). Nuosekliai užtikrinta partnerystė su tiekėjais leido pasiekti gerus
konkurencingumo rezultatus vykdytuose konkursuose - skelbiamuose pirkimuose dalyvavo vidutiniškai 3,13 tiekėjų.
Bendrovės pirkimų specialistai nuolat kelia kompetencijas, didžiausius reikšmingus pirkimus vykdo sertifikuoti pirkimų specialistai,
nuolat dalyvaujantys mokymuose socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo temomis.
Nuo 2024 m. „Litgrid“ veikia tiekėjų patikros sistema:
prieš sudarydami sutartį, tiekėjai užpildo klausimyną, apibrėždami savo politiką aplinkosaugos, socialinės atsakomybės
ir valdysenos srityse;
2024 m. jau inicijuota 368 tiekėjų patikra, 41 % jų atsakė ir pateikė duomenis apie savo veiklą;
remiantis gautais duomenimis, nuo 2025 m. bus stebimi tokie rodikliai, kaip tiekėjo atitiktis TEK, ŠESD emisijų mažinimo
priemonių taikymas ir kt.
„Litgrid“, kaip ir visose „EPSO-G“ grupės Bendrovėse, taikomas harmonizuotas sutarčių vykdymo ir kontrolės procesas, leidžiantis
efektyviai stebėti sutarčių eigą, identifikuoti rizikas ir užtikrinti vieningus sprendimus, kurių pagrindiniai principai yra:
tiekėjų etikos kodekso laikymasis;
sutartyse nustatyti vykdymo užtikrinimo mechanizmai;
nuostatos dėl aplinkosauginių, socialinių ir valdysenos (ESG) reikalavimų laikymosi.
VADOVYBĖS ATASKAITA
13
„Litgrid“ savo veiklai organizuoti vadovaujasi nuoseklia tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarka ir nacionalinio saugumo politika,
kuri:
draudžia sudaryti sutartis su tiekėjais, kuriems pritaikytos sankcijos;
skatina vengti sudaryti sutartis su subjektų grupėmis iš priešiškų valstybių ar teritorijų;
numato papildomus saugumo reikalavimus įrangos, programinės įrangos ar priežiūros paslaugų pirkimams.
4. BENDROVĖS STRATEGIJA IR STRATEGINIAI PRIORITETAI,
PLANAVIMAS
4.1 „Litgrid“ strategija
2025 m. „Litgrid“, siekdama prisidėti prie patikimos ir klimatui neutralios energetikos sistemos plėtros, skatinti aukštą pridėtinę
vertę kuriančios pramonės augimą ir padėti plėtoti žaliosios energijos bei jos produktų eksportą, atnaujino strategiją iki 2035 m.
Išsamią informaciją apie „EPSO-G“ grupės naujosios energetikos strategiją iki 2035 m. galite rasti „Litgrid“ tinklapyje.
Vizija, misija ir paskirtis
Atnaujintoje „Litgrid“ strategijoje kartu su „EPSO-G“ grupės įmonėmis išgryninome vieningą grupės misiją – įgalinti žaliąją
transformaciją, kartu užtikrinant energetinio ir nacionalinio saugumo interesus, viziją – spartinti energetinę nepriklausomybę ir
didinti sistemos patikimumą.
Vertybės
Misijos įgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa „Litgrid“ veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis
vertybėmis: atvirumu, atsakingumu ir patikimumu. „Litgrid“ komandos elgsena atsispindi vertybėse:
VADOVYBĖS ATASKAITA
14
Trys pagrindiniai įsipareigojimai ir strategijos struktūra
„Litgrid“ 2035 strategiją formuojame remiantis pagrindiniais įsipareigojimais mūsų suinteresuotosioms šalims – kurti ateities
infrastruktūrą, užtikrinti patikimumą ir saugumą, būti patikimais strateginiais partneriais. Siekdami įgyvendinti užsibrėžtus
strateginius siekius, pasitelkiame įvairias įgalinimo priemones: finansavimą, inovacijas ir skaitmenizavimą, partnerystę, turto plėtrą
ir valdymą, tiekimo grandinių ir pirkimų tobulinimą.
Bendrovės strateginiai įsipareigojimai susideda iš numatytų pagrindinių šiuo metu vykdomų veiklų plėtros ir naujų veiklų vystymo.
Jų sąsajas parodo strategijos struktūra.
VADOVYBĖS ATASKAITA
15
Neatsiejama strategijos dalis yra susijusi su tvarumo įsipareigojimais. „Litgrid“ strategija 2035 ir planai yra atskleidžiami šiame
dokumente esančioje Tvarumo ataskaitoje.
4.2 Strategijos įgyvendinimo priemonės
„Litgrid“ strategija remiasi kuriama verte pagrindinėms suinteresuotosioms šalims. Sukuriamą vertę Bendrovė yra nustačiusi
iškeliant strateginius rodiklius (finansinius, tvarumo ir veiklos (operacinius)), kurie sugrupuoti pagal kuriamą naudą
suinteresuotosioms šalims. Tai yra „Litgrid“ pagrindiniai siekiai iki 2035 m., kuriais vadovaujantis bus vertinama Bendrovės
strategijos sėkmė.
VADOVYBĖS ATASKAITA
16
4.3 Svarbiausi „Litgrid“ projektai iki 2035 m. ir jų kuriama vertė
Įgyvendinant naują „Litgrid“ strategiją, numatyta plėtoti daug ambicingų projektų, leidžiančių pasiekti strateginių tikslų. Svarbiausi
iš numatomų vystyti projektų:
Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais įvyko 2025 m. vasario 9 d., tačiau sinchronizacijos programos užbaigimui toliau
vykdomi projektai. Jie leis sustiprinti elektros energijos rinkų integraciją ir didinti elektros sistemos stabilumą. 2025 m. planuojama
prijungti trečiąjį – Neries sinchroninį kompensatorių, užbaigti 330 kV Vilnius–Neris ir Kruonio HAE–Bitėnai oro linijų statybas bei
užbaigti 330 kV Neries transformatorių pastotės, 330 kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklų rekonstrukcijas.
Tęsiamas 2024 m. perplanuotas „Harmony Link“ jungties statybos projektas, leisiantis padidinti elektros prekybos apimtis su
Vakarų Europa. Planuojama jau 2025 m. pradėti jungties projektavimo darbus ir ją išvystyti iki 2031 m. Projekte dalyvaujančioms
šalims patvirtinus sprendimą šią jungtį vystyti sausuma, ieškoma galimybių projektą užbaigti greičiau, iki 2030 m.
VADOVYBĖS ATASKAITA
17
Nuo 2022 m. vasario vykstančios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, reaguojant į strateginės energetinės
infrastruktūros naikinimo mastus bei regione egzistuojančias geopolitines aplinkybes, priimtas sprendimas stiprinti Lietuvos
strateginę ir svarbią reikšmę turinčių energetikos infrastruktūros objektų apsaugą nuo hibridinių grėsmių. Programos įgyvendinimu
siekiama užtikrinti svarbiausių Bendrovės valdomos elektros energijos perdavimo sistemos infrastruktūros objektų apsaugą nuo
sunaikinimo ar veikimo sutrikdymo, diegti reikiamas priemones elektros energijos sistemos atsparumui, grėsmių prevencijai ir
pasirengimui galimoms krizėms.
4.4 Studijos ir tyrimai
Ambicingi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos keliami tikslai dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių
integravimo ir tuo pat metu vykdomas Baltijos EES sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, skatina ieškoti
naujų inovatyvių sprendinių dėl Lietuvos EES patikimo veikimo. Mokslinių tyrimų ir studijų rengimas, inovacijų diegimo veiklų
planavimas ir įgyvendinimas skatina Bendrovę efektyvinti savo veiklą, taikant naujus metodus, priemones ir gerąsias praktikas.
„Litgrid“ ekspertai aktyviai dalyvauja Lietuvos Energetikos Agentūros kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos
laboratorija (NREL) įgyvendinamoje „Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studijoje (LT100)“. Jos tikslas – atlikus visa
apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą, parengti Lietuvos energetikos sistemos transformacijos modelį ir pateikti
pasiūlymus, kaip Lietuvai kuo anksčiau tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad 100 proc.
suvartojamos elektros energijos Lietuvoje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
„Litgrid“ užsakymu Lietuvos energetikos institutas parengė „Prarastos apkrovos vertės (ang. Value of Lost Load, VoLL) Lietuvos
elektros prekybos zonoje nustatymo“ studiją. Studijos tikslas – vadovaujantis Europos energetikos reguliavimo institucijų
bendradarbiavimo agentūros ACER patvirtinta metodika, apskaičiuoti nacionalinę prarastos apkrovos vertę. Studijos apimtyje
atlikta Lietuvos vartotojų apklausa apie hipotetinį vartotojų pasirinkimą sumokėti mokestį (angl. willigness to pay) už elektros
tiekimo nutraukimo išvengimą.
„One Network for Europe“ (OneNet) projekto tikslas prisidėti prie vieningo Europos elektros tinklo vizijos sukuriant bendrą
prekybos ir mainų platformą. Šiuo projektu siekiama sukurti lankstumo paslaugų teikimo sistemą, kurioje būtų apibrėžtos
suinteresuotųjų šalių rolės, duomenų mainai, suvienodinti ir detalizuoti nauji lankstumo produktai, ir pademonstruotas šių produktų
įsigijimo ir veikimo modelis tarp skirtingų susijusių šalių. Litgrid šio projekto apimtyje kartu su ESO ir Kauno Technologijos
Universitetu (KTU) atliko demonstracijas, kuriose prie skirstymo tinklo buvo panaudota prijungta KTU hibridinė energijos sistema.
4.5 Planuojamos investicijos iki 2035 m.
Įgyvendinant esminius projektus ir grupės strategiją iki 2035 metų, numatomos didelės investicijos į naujos infrastruktūros
vystymą. Pagrindiniai šaltiniai, kuriais tikimasi padengti naujas investicijas yra ES parama ir kitas išorinis finansavimas; pritraukiant
partnerių investicijoms; optimizuojant skolos ir nuosavo kapitalą struktūrą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
18
Planuojamas investicijų ir finansavimo šaltinių pasiskirstymas iki 2035 m., mlrd. EUR
VADOVYBĖS ATASKAITA
19
4.6 Bendrovės 2025 metų tikslai
2024 m. Bendrovės tikslai įgyvendinti 97,69 proc.
4.7 Elektros perdavimo sistemos operatorės 10 metų tinklo plėtros planas
Pagal LR Elektros energetikos įstatymo nuostatas, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid” ne rečiau nei kas dvejus metus
iki einamųjų metų liepos 1 d., pasikonsultavusi su suinteresuotomis elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymo srities
institucijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis, VERT pateikia 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą. Jame pateikiamas
esamos ir numatomos elektros energijos pasiūlos ir paklausos vertinimas, atlikto tikimybinio elektros energetikos sistemos
adekvatumo vertinimo išvados, nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo
saugumui užtikrinti.
2024 m. spalio mėnesį VERT suderino „Litgrid“ 10 metų 400-110 kV tinklų plėtros planą. Jame numatyta plane, kad per ateinančius
10 metų perdavimo tinklo atstatymui ir vystymui gali reikėti apie 2,7 mlrd. eurų (nevertinant elektros tinklo naudotojų projektų,
investicijos siektų apie 2,3 mlrd. eurų). Šias orientacines investicijas, planuojama panaudoti strateginių valstybės projektų
įgyvendinimui, Bendrovės valdomam elektros perdavimo tinklo efektyviam panaudojimui ir sistemingam atnaujinimui, įvertinant ir
gamintojų bei vartotojų poreikius, sistemos patikimumo rodiklių (END ir AIT) užtikrinimui.
VADOVYBĖS ATASKAITA
20
4.8 Strategijos ir kitų planavimo dokumentų atnaujinimo procesas
2024 m. spalį viešai pristatyta iš esmės atnaujinta „EPSO-G“ grupės naujosios energetikos strategija 2035. Strategija, veiklos
planas, metiniai tikslai ir kiti su planavimu susiję dokumentai yra peržiūrimi kiekvienais metais, vadovaujantis Grupės Integruoto
planavimo ir stebėsenos politikos nustatytais terminais. Vykdant planų atnaujinamą vadovaujamasi Energetikos ministerijos, kaip
„EPSO-G“ akcininko teisių įgyvendintojos, lūkesčių raštu (naujausias – 2023 m. liepos 18 d. lūkesčių raštas); Nacionalinės
energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS, atnaujinta 2024 m. birželio 28 d.); kitais Europos Sąjungos ir nacionaliniais
teisės aktais bei strategijų pokyčiais; pasikeitimais verslo aplinkoje. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienos strateginės krypties tikslai
būtų tinkamai įgyvendinti, kiekvieno ketvirčio pabaigoje Grupė vertina ir stebi strategijos įgyvendinimo pažangą.
5. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2024 m. birželio 28 d.,
viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra saugus ir patikimas energijos tiekimas, kurį siekiama užtikrinti per Lietuvos Respublikos
elektros energetikos sistemos sujungimą darbui sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau - Sinchronizacija).
2025 metais Lietuvai tapus visaverte ir pilnateise Europos elektros sistemos dalyve, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti
europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant
sistemos dažnį.
Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą.
Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins:
energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą;
tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą;
bendras energetikos sistemų valdymo taisykles - tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos
valstybėse;
elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų.
2024 m. kovo mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos
sinchronizaciją, sąrašą. „Litgrid“ atsako už 18 iš 19 sąraše esančių projektų įgyvendinimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas)
reikalavimais, „Litgrid“, prieš sudarydama sandorius, atitinkančius Įstatymo reikalavimus, visais atvejais apie juos informuoja
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Minėti sandoriai sudaromi tik gavus šios
komisijos išvadas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
21
VADOVYBĖS ATASKAITA
22
5.1 Pagrindinių strateginių projektų įgyvendinimo statusas
2024 m. gruodžio 31 d. sinchronizacijos strateginių projektų programos baigtumas siekia 86 %.
Sinchronizacijos projektų pažanga:
5.2 Strateginiai infrastruktūros projektai
330/110/10 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija
Projekto tikslas – rekonstruoti Neries transformatorių pastotę (TP), tuo įgalinant numatomą vieno iš trijų sinchroninių
kompensatorių prijungimą prie perdavimo tinklo ir būsimos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris įjungimą. Tai vienas
svarbiausių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektų, stiprinančių šalies elektros perdavimo tinklą.
2024 m. toliau buvo vykdomi pastotės rekonstrukcijos darbai, po rekonstrukcijos įjungta 330 kV oro linija Lietuvos Elektrinė-Neris.
Rekonstrukciją planuojama pabaigti 2025 m. II ketv.
330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba
Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą suformuojant naują 330 kV
elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros sistemos darbui su kontinentinės Europos
elektros tinklais.
Projektas apima dalies jau esančios linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstravimą iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją, naujos
atkarpos nuo linijos Jurbarkas-Bitėnai iki linijos Kruonio HAE-Sovetskas tiesimą ir Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukciją.
2024 m. antrame projekto etape sumontuotos visos atramos ir nutempti laidai, pradėtos statybos užbaigimo procedūros. Trečiame
etape baigti Bitėnų TP 330 kV skirstyklos išplėtimo darbai, vyksta pasiruošimas sujungti 330 kV oro liniją Kruonio HAE-Bitėnai ir
330 kV oro liniją Darbėnai-Bitėnai į išplėstą Bitėnų skirstyklą. Projektą planuojama pabaigti 2025 m. IV ketv.
VADOVYBĖS ATASKAITA
23
330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Bitėnai statyba
Projekto tikslas - sustiprinti Lietuvos Vakarų regiono elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330
kV elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros energetikos sistemos darbui su
kontinentinės Europos elektros tinklais.
2024 m. baigti laidų tempimo darbai, ruošiamasi oro linijų įjungimui, vykdomos statybos užbaigimo procedūros, kurias užbaigti
planuojama 2025 m. I ketv. pradžioje.
Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje
Projekto tikslas - įgyvendinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais būtinas priemones: įrengti 3 sinchroninius
kompensatorius, taip efektyviausiu būdu užtikrinant reikalingą inercijos kiekį ir sistemos dinaminį stabilumą.
2024 m. į Neries TP buvo atgabentas ir ant pamatų uždėtas sinchroninis kompensatorius, jo įrengimo darbus planuojama pabaigti
2025 m. Bene svarbiausias 2024 m. laikotarpio įvykis pasirengime užtikrinti izoliuotą darbą – baigta Telšių sinchroninio
kompensatoriaus bandomoji eksploatacija ir jo perėmimas iš rangovo nuolatinei LITGRID AB eksploatacijai. Alytaus sinchroninis
kompensatorius įrengtas, sėkmingai sinchronizuotas su tinklu ir pradėti pagrindiniai jo bandymai. Projektą planuojama pabaigti
2025 m. II ketv.
330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba
Projekto tikslas – sustiprinti Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą, pastatant naują 330 kV
skirstyklą „Mūša“ ir į ją prijungiant tris oro linijas į Telšius, Šiaulius ir Viskali.
2024 m. buvo sumontuotos visos metalo konstrukcijos skirstyklos teritorijoje. Darbus planuojama baigti 2025 m. IV ketv.
Naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statyba
Projekto tikslas – sustiprinti Vilniaus elektros mazgą užtikrinant elektros energijos tiekimo patikimumą po sinchronizacijos su
kontinentinės Europos tinklais ir patenkinti augantį sostinės elektros poreikį, nutiesiant 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią
Vilniaus ir Neries 330 kV transformatorių pastotes. Tam tikslui bus rekonstruota dalis dabartinės 330 kV oro linijos Vilnius-
Molodečno bei nutiesta naujos oro linijos atkarpa iki 330 kV Neries pastotės.
2024 m. buvo sumontuotos visos atramų metalo konstrukcijos ir pusė projekte numatytų laidų bei linijinės armatūros. Darbus
planuojama baigti 2025 m. IV ketv.
330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba
Projekto tikslas – prisidėti prie perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimo Lietuvos
EES dirbant sinchroniškai su KET, pastatant naują 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir į ją prijungiant tris 330 kV oro linijas į Bitėnus,
Klaipėdą, Grobinę. Taip pat 330 kV skirstykloje bus numatytos jungtys su jūrinio vėjo energijos parkais.
2024 m. sumontuoti visi pirmo etapo pirminiai įrenginiai, vykdomi antro etapo relinės apsaugos ir automatikos derinimo darbai,
ruošiamasi įjungti 10 kV skirstyklą. Darbus planuojama baigti 2025 m. III ketv.
„Harmony Link“ jungties statyba
Projekto tikslas – užtikrinti elektros rinkos integraciją po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nutiesiant naują jungtį
(„Harmony link“) su Lenkija. „Harmony Link“ užtikrins komercinę prekybą elektra po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės
Europos tinklais.
Projektą „Litgrid“ įgyvendina kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE. 2024 m. pasirašyta
bendradarbiavimo sutartis su PSE dėl Harmony Link sausumos jungties statybos iki 2030 m. įgyvendinimo. Suderintas jungties
koridorius ir Lenkijos - Lietuvos sienos kirtimo zona šalia Via Baltica infrastruktūros koridoriaus. Įsigaliojo abiejų šalių akcininkų
priimti finansiniai investiciniai sprendimai, kartu finansuoti ir įgyvendinti sausumos jungties projektą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
24
330 kV elektros perdavimo linijų Darbėnai-Varduva-Mūša ir Panevėžys-Mūša statyba
Įvertinus Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumo aspektus avarinio sinchroninio darbo su Lenkija arba izoliuoto darbo
scenarijais, ypatingai po desinchronizacijos ir visų linijų su Rusija bei Baltarusija atjungimo, poreikį sujungti rytinę ir šiaurės
vakarinę Lietuvos EES dalis padidinant nacionalinį energetinį saugumą, užtikrinant patikimą elektros perdavimą, naujų
technologijų vartotojų (pavyzdžiui, vandenilio pramonės) aprūpinimui bei geresnių sąlygų sudarymui jūrinio bei sausumos vėjo ir
saulės parkų plėtrai, elektros rinkos integracijai, tarpsisteminio pjūvio su Latvija pralaidumo lygio išlaikymui bei padidinimui yra
pradėtas „Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo“ projektas. 2024 m. gegužės mėn. šis projektas buvo
pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Jį sudaro 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Varduva-Mūša, 330 kV
elektros perdavimo linijos Panevėžys-Mūša, 330 kV transformatorių pastotės Varduva statyba ir šuntinių reaktorių įrengimas 330
kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklose.
330 kV transformatorių pastotės „Vilnia“ statyba
Įvertinus ne tik sinchroninį Baltijos šalių darbą su kontinentinės Europos sistema, bet ir elektros energijos poreikio augimą Vilniaus
regione, yra vykdomas naujos 330 kV TP „Vilnia“ statyba. Ši 330 / 110 / 10 kV transformatorių pastotė ne tik sumažins Vilniaus ir
Neries transformatorių pastotėse esančių autotransformatorių apkrovimus, bet ir užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą
ir padidins elektros energijos tiekimo saugumą Vilniaus mieste. Prie naujos 330 kV skirstyklos bus prijungiama nauja 330 kV linija
Vilnius–Neris. Vilniaus miesto poreikis užtikrinamas per 110 kV Vilnios ir Šeškinės, Šiaurinės, Centrinės, Baltupio ir Žvėryno
pastotes, todėl svarbus yra elektrinis ryšys tarp šių pastočių. Patikimam elektros energijos perdavimui tarp šių pastočių vykdomas
ir 110 kV EPL Vilnia-Šiaurinė statyba projektas.
5.3 Strateginiai elektros energetikos sistemos valdymo projektai
Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas
Projekto tikslas - įrengti sistemą, kuri užtikrintų Baltijos elektros sistemos dažnio stabilumą įvykus nenumatytam atsijungimui nuo
kontinentinės Europos tinklų ir Baltijos elektros sistemai veikiant salos režimu.
2024 m. buvo parengta bendra Baltijos šalių dažnio stabilumo vertinimo metodika ir procedūros, įdiegti FSAS funkcionalumai
lokaliai ištestuoti, suderintas įrankių testavimo planas tarp Baltijos šalių.
Naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimas
„Litgrid“ kartu su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriais 2019 metų gegužės mėnesį pasirašė Baltijos šalių elektros
energetikos sistemų prisijungimo prie Kontinentinės Europos elektros tinklų sutartį, kurioje numatyti techniniai reikalavimai (toliau
Katalogo reikalavimai), kurie turi būti įgyvendinti siekiant užtikrinti Baltijos elektros energetikos sistemų ir Kontinentinės Europos
sinchroninės zonos patikimą veikimą. Iki galutinės sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais bus atnaujinti dauguma
balanso ir sisteminių paslaugų valdymo procesų.
Įgyvendinant 2017 m. lapkričio 23 d. Europos komisijos reglamentą 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros balansavimo gairės,
„Litgrid“ atnaujins procesus, susijusius su balansavimo ir disbalanso apskaita bei balanso valdymu.
2024 m. „Litgrid“ prisijungė prie MARI platformos bei pradėtas pirmasis balansavimo energijos prekybos periodas. Naudojimui
ruošiami visi sinchronizacijai būtini apskaitos procesai.
„NordBalt“ valdymo sistemos atnaujinimas dažnio stabilumo užtikrinimui
Projekto tikslas – „NordBalt“ valdymo sistemos atnaujinimas įdiegiant avarijų prevencijos priemones dažnio stabilumui užtikrinti
Lietuvos EES veikiant sinchroniškai su KET ir veikiant izoliuoto darbo režime. „NordBalt“ jungtis yra vienas iš svarbiausių objektų
Baltijos šalių elektros energijos sektoriuje: tiek dėl poveikio rinkai, tiek dėl svarbos elektros tinklo stabilumui. Šis atnaujinimas
suteiks naujų galimybių užtikrinti Baltijos šalių elektros sistemų saugumą ir patikimumą.
2024 m. pasirašyta sutartis dėl signalų surinkimo ir perdavimo į „NordBalt“ darbų. Taip pat, „Litgrid“ kartu su Švedijos elektros
perdavimo sistemos operatore „Svenska kraftnät“ pasirašė sutartį su „Hitachi Energy“ dėl aukštos įtampos nuolatinės srovės
jungties „NordBalt“ valdymo sistemos atnaujinimo darbų. Darbai pradėti ir turi būti užbaigti 2026 m. II ketv.
VADOVYBĖS ATASKAITA
25
5.4 Kiti projektai
„Litgrid“ vykdydama veiklą prisideda prie Lietuvos žaliosios energetikos plėtros bei vykdydama elektros perdavimo tinklo
operatorės funkcijas įgyvendina atsinaujinančios energijos išteklių prijungimo prie perdavimo tinklo projektus. Šių projektų
rezultatas - žaliosios elektros gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklo suteikiant galimybę elektros vartotojams naudoti švarią
ir tvarią energiją.
2024 m. „Litgrid“ pradėjo 14 vėjo parkų prijungimo projektus, prijungiama parkų galia - 987 MW; 2025 m. planuojama pradėti dar
47 AEI gamintojų prijungimo projektus.
„Litgrid“, įgyvendindama vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo projektus, prisideda prie Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo
infrastruktūros vystymo. Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo projektai, kurių projekto dalį sudaro prijungimas prie perdavimo tinklo
ir elektros tiekimo užtikrinimas yra viena iš „Litgrid“ ateinančių metų veiklos krypčių. Įgyvendinus šiuos projektus bus pereinama
nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, taupoma elektros energija bei naudojama žalioji energija, kas
padeda siekti Europos žaliojo kurso tikslų.
2024 m. pradėti 10 elektros perdavimo linijų statybos/rekonstrukcijų projektų, kurie prisidės prie perdavimo tinklo stabilumo ir
patikimumo lygio užtikrinimo bei užtikrins reikiamus pralaidumus AEI prijungimui prie perdavimo tinklo.
2024-2033 m. planuojama baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti 108 vnt. 330-110 kV pastočių rekonstravimo projektus. 2024
metais buvo užbaigti 10 - ies transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektai, 54-ių transformatorių pastočių rekonstrukcijų
projektuose buvo vykdomi darbai.
Naujai statomose transformatorių pastotėse ir rekonstruojant esamas įrengiami pažangūs elektros įrenginiai, kurie yra valdomi
nuotoliu. 2024 metų gruodžio mėnesio duomenimis iš 1287-ių valdomų perdavimo sistemos įrenginių, nuotoliniu būdu valdoma
buvo 78 proc. (2,7 proc. prieaugis lyginant su 2023 metais) — apie 1007 prijunginių. 2025 metais nuotoliniu būdu planuojama
valdyti apie 82 proc. visų perdavimo tinklo komutacinių įrenginių. Tai leis ženkliai sumažinti sąnaudas operatyviniams
perjungimams ir užtikrinti žmonių, dirbančių pastotėse, saugą, palaipsniui atsisakant budinčio personalo pastotėse.
Bendras „Litgrid“ tinklo modernizavimo ir plėtros projektų skaičius sparčiai auga ir planuojama, kad 2025 metais gali siekti 135.
5.5 Projektų finansavimas
Strateginių investicinių projektų įgyvendinimo finansavimui iš Europos infrastruktūrinių tinklų priemonės iš viso skirta 360 mln. Eur
parama, iš jos per 2024 m. gauta (įplaukė) 68,1 mln. Eur, o iš viso nuo projektų įgyvendinimo pradžios 163,1 mln. Eur.
Strateginių investicinių projektų finansavimui 2024 m. panaudota 43,5 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų.
Kiti investiciniai projektai 2024 m. buvo finansuoti nuosavomis ir tinklų naudotojų lėšomis bei laikinai laisvomis perkrovų valdymo
įplaukomis.
5.6 Projektų portfelis
Elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo rinkos dalyvių
elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo koordinavimo bei laiku vykdomos
plėtros.
„Litgrid“, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, planuoja elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju laikotarpiu,
įvertinant elektros energijos tiekimo ir saugumo, patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos
reikalavimus. Tam yra rengiamas dešimties metų Lietuvos EES 400–110 kV tinklų plėtros planas, kurio vienas iš tikslų yra numatyti
perdavimo tinklo plėtros kryptis, atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas tinklo plėtrai ir atstatymui suformuojant
ilgalaikį investicijų planą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
26
„Litgrid“ kasmet formuoja projektų portfelį, kurį sudaro projektai, reikalingi strateginių valstybės tikslų pasiekimui, perdavimo tinklo
patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui, informacinių technologijų atnaujinimui ar diegimui, ar projektai, kurie
inicijuojami elektros perdavimo tinklo naudotojų iniciatyva. 2024 m. „Litgrid“ nuo vienmečio projektų portfelio formavimo modelio
perėjo prie trimečio portfelio, kurį numatoma kasmet atnaujinti bei papildyti trečiųjų metų projektais. Šis modelis leidžia turėti
tikslesnį vidutinio laikotarpio projektų sąrašą ir padeda greičiau „Litgrid“ peržiūrėti prioritetus bei perorientuoti išteklius į kitus
projektus, kai tik kyla poreikis.
5.7 Inovacijos
Energetikos sektoriaus transformacija yra esminis pokytis, skatinantis „EPSO-G“ grupės įmones spręsti vis naujus iššūkius,
tobulinti esamus procesus, atrasti naujas technologijas ir metodus bei auginti kompetencijas nuolat kintančioje aplinkoje. Dėl šios
priežasties kurdami klimatui neutralią energetinę infrastruktūrą ir siekdami užtikrinti patikimą ir saugų integruotos sistemos veikimą
turime skirti reikšmingą dėmesį mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacijų (toliau – MTEPI) veiklai.
Vadovaujantis „EPSO-G“ įmonių grupės MTEPI veiklos gairėmis, inovacijų projektų apimtyje Bendrovė diegia inovatyviausius
energetikos sprendimus bei vykdo pilotinius projektus. Bendradarbiaudami su Europos ir Lietuvos mokslo institucijomis ir verslu
„Litgrid“ vykdo tyrimus, studijas ir testavimus bei palaiko inovacijų kultūrą įmonių grupėje siekiant efektyvumo ir patobulinimų
įgyvendinimo veikloje.
2024 m. grupėje buvo įgyvendinti 17 inovacijų projektų, 6 atmesti bei inicijuota 19 naujų priemonių. Šiuo metu Grupės inovacijų
portfelį sudaro 36 įgyvendinami projektai. „Litgrid“ 2024 m. įgyvendino 11 inovacijų projektų (2 ITT ir skaitmenizavimo srityje; 3
turto valdymo; 5 sistemų valdymo; 1 verslo organizavimo ir naujų paslaugų), iš jų 6 inicijuoti 2024 m.
6. FINANSINĖ INFORMACIJA
6.1 Pajamos
2024 m. bendros pajamos padidėjo 8,5 mln. Eur, palyginti su 2023 m., ir siekė 378,3 mln. Eur. Daugiausiai augo papildomų
paslaugų pajamos, labiausiai sumažėjo perdavimo pajamos.
Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2023 m., sumažėjo 37,5 proc. iki 129,1 mln. Eur (2023 m. perdavimo pajamose
įskaitytos 142,3 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukos 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui). Pagrindinė perdavimo pajamų
mažėjimo priežastis – tvirtinant perdavimo paslaugos kainos viršutines ribas, kompensuojamos technologiniuose įrenginiuose
sunaudotos elektros energijos sąnaudos 2023 m. buvo nustatytos 98,3 mln. Eur didesnės nei 2024 m. dėl tuo metu prognozuotos
aukštos elektros energijos pirkimo kainos.
Pajamos už papildomas paslaugas didėjo beveik 5 kartus iki 139,2 mln. Eur, jas didino 5,5 karto didesnė papildomų paslaugų
įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos, o suteiktų paslaugų kiekis mažėjo 0,1 proc. Pagal reguliuojamą papildomų
paslaugų kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos
aprašą priskirtinas šiai veiklai. N-metų faktinis skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas tvirtinant N+2 metų papildomų
paslaugų įsigijimo dedamąją.
VADOVYBĖS ATASKAITA
27
Disbalanso ir balansavimo (toliau - balansavimo) elektros energijos kiekis didėjo 69 proc., tačiau dėl 44 proc. mažesnės vidutinės
pardavimo kainos balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 5 proc. iki 102,8 mln. Eur. Iki 2024 m. spalio mėn. šių pajamų
pokytis neįtakojo trumpalaikio Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą pajamos kompensuodavo
sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai. Nuo 2024 m.
spalio mėn. Bendrovei prisijungus prie Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų
platformos (toliau - MARI) pasikeitė disbalanso kainodara. Neutralumo komponentė, kuri pridedama (atimama) prie (iš)
balansavimo kainos, iki prisijungimo prie MARI buvo suskaičiuojama pagal faktinius ataskaitinio mėnesio balansavimo prekybos
duomenis, kad Litgrid pajamos atitiktų patirtas sąnaudas. Po prisijungimo prie MARI neutralumo komponentė nustatoma iš anksto
ir vėlesniems mėnesiams koreguojama naudojant praėjusių mėnesių faktinius duomenis, todėl balansavimo ir disbalanso pajamų
ir sąnaudų skirtumas per ataskaitinį laikotarpį gali būti reikšmingas. 2024 m. pajamos buvo 4,7 mln. Eur mažesnės už sąnaudas,
tačiau šis skirtumas neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes bus įvertintas per būsimas korekcijas.
Kitas su elektros energija susijusias pajamas sudaro:
ITC (angliškai - Inter-Transmission System Operator Compensation) pajamos - Europinio elektros energijos tranzito
sukeliamų technologinių nuostolių Bendrovės perdavimo tinkle ir infrastruktūros naudojimo kompensavimo pajamos iš
ITC fondo (-0,3) mln. Eur, pajamos yra neigiamos nes buvo koreguotos (sumažintos) 2023 m. sukauptos pajamos.
Šios pajamos neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinamos nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant
faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą.
Perkrovų valdymo pajamos 2,3 mln. Eur, jos neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos kompensuoja paskirstyto
tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas.
Reaktyviosios energijos pajamos 2,6 mln. Eur, jos neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinamos nustatant perdavimo
paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą.
Elektros energijos kilmės garantijų administravimo pajamos 0,2 mln. Eur.
Kitos pajamos sumažėjo 18,4 proc. iki 2,5 mln. Eur daugiausiai dėl 0,7 mln. Eur mažesnių priskaičiuotų netesybų rangovams už
vėluojančius darbus, likusios kitos pajamos didėjo 0,1 mln. Eur
6.2 Sąnaudos
Bendrovės sąnaudos per 2024 m. buvo 341 mln. Eur, 2,3 proc. didesnės lyginant su 2023 m.
VADOVYBĖS ATASKAITA
28
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 271,6 mln. Eur (79,7 proc. visų
Bendrovės sąnaudų) ir, palyginus su 2023 m., jos padidėjo 8,1 proc. Papildomų paslaugų sąnaudos didėjo 24 proc. iki 121,6 mln.
Eur. Balansavimo elektros sąnaudos mažėjo 0,9 proc. dėl mažesnės įsigijimo kainos, nors įsigytas kiekis buvo didesnis.
Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos mažėjo 3,5 proc. iki 36,9 mln. Eur
dėl 5,8 proc. mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. ITC sąnaudos - mokėjimai į ITC fondą kompensuojant kitų šalių
technologinius nuostolius ir infrastruktūros naudojimą dėl tranzito per jų perdavimo tinklus importuojant elektros energiją į Lietuvą
ar eksportuojant iš Lietuvos buvo 3,1 mln. Eur, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos 2,3 mln. Eur.
Veiklos sąnaudos, palyginus su 2023 m., didėjo 14,6 proc. iki 46,2 mln. Eur. Darbo užmokesčio sąnaudų augimą 3 mln. Eur
įtakojo 8 proc. didesnis vidutinis darbuotojų skaičius dėl intensyvaus sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir atsiradusių naujų
funkcijų bei padidėjęs vidutinis darbo užmokestis. Kitos sąnaudos padidėjo 2,9 mln. Eur, iš kurių daugiausiai didėjo elektros tinklo
remonto ir priežiūros sąnaudos dėl daugiamečio darbų plano cikliškumo ir rinkos įkainių didėjimo.
Bendrovės nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 2024 m. didėjo 2,8 mln. Eur dėl didesnės ilgalaikio turto vertės.
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo ir kitos sąnaudos mažėjo 21,3 mln. Eur, nes 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje
buvo apskaitytos 21,7 mln. Eur turto vertės sumažėjimo sąnaudos, o kitose bendrosiose pajamose apskaitytas 27,4 mln. Eur
pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo
6.3 Grąžos ir kiti finansiniai rodikliai
EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto (išskyrus atsargų) vertės sumažėjimo (padidėjimo)
sąnaudos + turto nurašymo sąnaudos.
Koreguota EBITDA yra perskaičiuota EBITDA įvertinus laikinus reguliacinius nuokrypius nuo VERT patvirtinto reguliuojamo
pelningumo. Apskaičiuojant koreguotą EBITDA įvertinama pajamų dėl praėjusių laikotarpių korekcija, kuri VERT sprendimu jau
yra patvirtinta nustatant ataskaitinio periodo reguliuojamas kainas, bei įvertinamas ataskaitinio periodo VERT leidžiamo
(reguliuojamo) ir faktinio pelningumo nuokrypis, kuris bus įvertintas VERT nustatant reguliuojamas kainas ateinantiems metams.
VADOVYBĖS ATASKAITA
29
Koreguotas grynasis pelnas = faktinis grynasis pelnas + (koreguotas EBITDA – EBITDA) x (1-15%) +/- kitos vienkartinės
korekcijos.
VADOVYBĖS ATASKAITA
30
VADOVYBĖS ATASKAITA
31
6.4 Balansas ir pinigų srautai
Per metus Bendrovės turtas padidėjo 143 mln. Eur (+21 proc.) ir 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 820 mln. Eur. Ilgalaikis turtas, kuris
sudarė 57 proc. viso Bendrovės turto, padidėjo 55 mln. Eur (+13 proc.), pagrindinė priežastis - investicijos į ilgalaikį materialųjį
turtą net įvertinus su dotacijomis sudengtas investicijas buvo didesnės nei turto nusidėvėjimo sąnaudos.
Trumpalaikis turtas padidėjo 88 mln. Eur (+33 proc.), pagrindinė priežastis yra suteiktų paskolų (iš laikinai laisvų perkrovų valdymo
įplaukų lėšų prijungtų prie Grupės sąskaitos ir laikinai paskolintų EPSO-G) padidėjimas 99 mln. Eur.
Dėl 2024 m. uždirbtų bendrųjų pajamų akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 19 mln. Eur (+39 proc.) ir 2024 m. pabaigoje
sudarė 31 proc. nuo viso turto.
Ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 51 mln. Eur (+17 proc.), pagrindinės priežastys: 2024 m. gautos ir sukauptos perkrovų valdymo
įplaukos (+45 mln. Eur) ir gautų išankstinių apmokėjimų iš tinklų naudotojų už būsimas investicijas padidėjimas (+9 mln. Eur).
Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 73 mln. Eur, pagrindinės priežastys: planuojamų panaudoti (tarifo mažinimui ir investicijų
finansavimui) per vienerius metus perkrovų valdymo įplaukų padidėjimas (+44 mln. Eur), mokėjimų už išaugusias investicijas (+35
mln. Eur) ir su elektra susijusių skolų (+20 mln. Eur) padidėjimas, gautų dotacijų (išankstinių apmokėjimų) sudengimas su turtu
(-29 mln. Eur).
VADOVYBĖS ATASKAITA
32
Pinigų srautai, mln. Eur
2024 2023
Pokytis
CFO
105,4
58,9
46,6
CFI
-69,9
-51,6
-18,3
CFF
-36,1
-7,1
-29,0
Pinigų ir jų ekvivalentų
padidėjimas/sumažėjima
s
-0,5
0,1
-0,7
CFI
2024 m. grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (CFI)
sudarė (-69,9) mln. Eur. Palyginti su 2023 m., CFI mažino
164,4 mln. Eur didesnės suteiktos paskolos bei 44,3 mln. Eur
didesni mokėjimai įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį
turtą, CFI didino 53 mln. Eur didesnės gautos dotacijos bei
135,7 mln. Eur gautų perkrovų valdymo įplaukų ir jų likučio
pokytis.
CFO
2024 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai (CFO)
siekė 105,4 mln. Eur. Palyginti su 2023 m., CFO išaugo 46,6
mln. Eur daugiausiai dėl apyvartinio kapitalo padidėjimo
(+64,4 mln. Eur).
CFF
2024 m. grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (CFF) siekė
(-36,1) mln. Eur. Palyginti su 2023 m. CFF mažino 2024 m.
išmokėti 29,1 mln. Eur dividendai.
Laisvas pinigų srautas,
mln. Eur
2024
2023
Pokytis
Pokytis, %
CFO
105,4
58,9
46,6
79,1%
CFI
-69,9
-51,6
-18,3
35,4%
Suteiktų paskolų pokytis
99,0
-65,4
164,4
-251,3%
FCF
134,5
-58,2
192,7
-331,1%
Bendrovės 2024 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be Bendrovės suteiktų paskolų ir jų grąžinimo (FCF-
laisvas pinigų srautas) siekė 134,5 mln. Eur.
Per 2024 m. gauta 134,9 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Jos 2024 m. buvo panaudotos sekančiai: paskirstytų jungčių
pajėgumų užtikrinimui – 2,3 mln. Eur, investicijų finansavimui – 43,5 mln. Eur. Sukauptų perkrovų valdymo įplaukų likutis 2024 m.
gruodžio 31 d. sudarė 389,5 mln. Eur, iš jų 124 mln. Eur buvo laikinai panaudota Bendrovės veiklos finansavimui, o 265,5 mln.
Eur buvo prijungta prie EPSO-G Grupės sąskaitos.
VADOVYBĖS ATASKAITA
33
6.5 Penkerių metų santrauka
Pagrindiniai finansiniai rodikliai
2024
2023
2022
2021
2020
Pokytis
2024-2023
Pokytis, %
Pajamos
mln. Eur
378,3
369,8
420,3
270,9
208,4
8,5
2,3%
EBITDA
mln. Eur
60,6
78,3
-36,5
46,2
51,8
-17,7
-22,6%
EBITDA marža
%
16,00%
21,2%
-8,7%
17,1%
24,8%
-5,2 p.p.
-24,4%
EBIT
mln. Eur
37,4
36,6
-57,5
24,8
31
0,7
2,0%
EBIT marža
%
9,9%
9,9%
-13,7%
9,2%
14,9%
0 p.p.
-0,3%
Grynasis pelnas
mln. Eur
49
48,4
-49,5
20
26,6
0,6
1,3%
Gryno pelno marža
%
13,00%
13,1%
-11,8%
7,4%
12,8%
-0,1 p.p.
-0,9%
ROE
%
19,7%
23,9%
-25,5%
9,1%
12,9%
-4,1 p.p.
-17,3%
ROA
%
6,5%
6,9%
-8,2%
4,4%
6,7%
-0,4 p.p.
-5,6%
Akcininkų nuosavybė / turtas
%
31,5%
35,2%
23,2%
45,2%
52,6%
-3,8 p.p.
-10,7%
Grynoji finansinė skola
mln. Eur
33,1
39,2
45,6
68,5
84,7
-6,1
-15,5%
Grynoji finansinė skola / EBITDA
kartai
0,5
0,5
-1,3
1,5
1,6
0
9,3%
Investicijos
mln. Eur
213,6
153,5
56,2
52
54,3
60,2
39,2%
Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai akcijai (EPS)
Eur
0,097
0,096
-0,098
0,04
0,053
0,001
1,3%
Iš viso turto
mln. Eur
820,3
677,4
718,5
489,8
414,4
142,9
21,1%
Nuosavas kapitalas
mln. Eur
258,2
238,7
167
221,5
218
19,5
8,2%
Likvidumo koeficientas
kartai
1,67
1,91
0,81
1,01
0,59
-0,24
-12,5%
Turto apyvartumas
kartai
0,51
0,53
0,7
0,6
0,53
0
-4,7%
Koreguoti rodikliai
Koreguota EBITDA
mln. Eur
47,6
37,1
34,6
39,8
32,5
10,4
28,1%
Koreguota EBITDA marža
%
12,6%
10,00%
8,2%
14,7%
15,6%
2,5 p.p.
25,2%
Koreguotas grynasis pelnas
mln. Eur
34,3
25,5
13,8
16,4
13,5
8,8
34,6%
Koreguoto grynojo pelno marža
%
9,1%
6,9%
3,3%
6,1%
6,5%
2,2 p.p.
31,6%
Koreguotas ROE
%
13,8%
12,6%
5,6%
6,6%
4,9%
1,2 p.p.
9,9%
Grynoji finansinė skola / Koreguota EBITDA
kartai
0,7
1,1
1,3
1,7
2,6
-0,4
-34%
7. BENDROVĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
2024 metinių tikslų pasiekimas
Remiantis Energetikos ministerijos lūkesčių laiške nurodytomis ir strategijoje patvirtintomis veiklos kryptimis, 2024 m „Litgrid“
valdyba bendrovei iškėlė šiuos tikslus:
VADOVYBĖS ATASKAITA
34
Nr.
Metinis tikslas
Metinio tikslo rezultatai
Tikslo
svoris, proc.
1.
Sinchronizacijos su KET
programos įgyvendinimas
1) Įgyvendinti sinchronizacijos veiksmai ir priemonės
50%
2) Pasirengta sinchronizacijai su KET
2.
Energetikos transformacijos
įgalinimas
1) Lankstumo priemonių įgyvendinimas
30%
2) Litgrid ilgalaikė strategija kaip integrali įmonių grupės
strategijos dalis
3) AEI įgalinimas
3.
Tvarūs finansai ir darni
veikla
1) korROE; korEBITDA
10%
2) Darnus veiklos vystymas
4.
Efektyvi organizacija
1) Tinklo atstatymo ir modernizavimo investicijų įgyvendinimas
10%
2) Ateities kompetencijų vystymas
Už nustatytų tikslų įgyvendinimą „Litgrid“ vadovas yra atskaitingas valdybai. Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai
tikslai yra tapatūs „Litgrid“ vadovo tikslams. Valdyba kiekvienais metais atlieka metinių tikslų pasiekimo vertinimą.
„Litgrid“ bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, 2024 m. buvo įvykdyti 97,69 proc. Dalinis tikslų įgyvendinimas susijęs su
išorinėmis (pasikeitę akcininko lūkesčiai) bei vidinėmis priežastimis (dėl užsitęsusių derinimo darbų).
8. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ, AKCININKUS IR JŲ
TEISES
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos
sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
„Litgrid“ per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido.
„Litgrid“ įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro.
97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“ (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc.
akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų
susirinkime.
Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių
perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.
„Litgrid“ vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. teikia AB
SEB bankas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
35
Duomenys apie prekybą „Litgrid“ vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:
Rodiklis
2021 m.
2022 m.
2023 m.
2024 m.
Atidarymo kaina, eurais
0,58
0,805
0,702
0,685
Didžiausia kaina, eurais
0,89
0,805
0,78
0,8
Mažiausia kaina, eurais
0,575
0,63
0,65
0,5
Paskutinė kaina, eurais
0,795
0,7
0,685
0,78
Apyvarta vnt.
894 468
435 981
386 009
558 821
Apyvarta mln. eurų
0,67
0,33
0,27
0,39
Kapitalizacija mln. eurų
400,94
353,03
345,47
393,38
8.1 „Litgrid“ akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį:
https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000128415/trading
VADOVYBĖS ATASKAITA
36
8.2 „Litgrid“ (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI)
ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį:
8.3 Dividendų politika
2017 m. rugpjūčio 18 d. „Litgrid“ valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą
(atnaujinta 2020 m. vasario 7 d.) UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dividendų politiką „Litgrid“ taikyti pilna apimtimi. „EPSO-G“
dividendų politika reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms
bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat
metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą ir kryptingai
stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.
2024 m. balandžio 11 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta paskirstyti 2023 m. Bendrovės
pelną ir skirti 0,058 euro dividendų vienai akcijai.
Metai
2023
2022
2021
2020
2019
Dividendai, Eur už
akciją
0,058
0,00
0,01
0,0328
0,0081
9. VALDYSENOS ATASKAITA
9.1 Bendrovės valdymo organai
Bendrovės organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
37
Patronuojančioje bendrovėje UAB „EPSO-G“ sudaryti Atlygio ir skyrimo komitetas bei Audito komitetas, kurie veikia kaip visos
įmonių grupės atlygio ir skyrimo bei audito komitetai, be kita ko, atlikdami ir bendrovės atlygio ir skyrimo bei audito komiteto
funkcijas. Informacija apie Atlygio ir skyrimo komitetą bei Audito komitetą skelbiama patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“
interneto svetainėje www.epsog.lt taip pat informacija apie komitetus atskleidžiama UAB „EPSO-G“ metiniuose pranešimuose.
„Litgrid“ valdymo ir organizacinė struktūra užtikrina optimalų veiklos organizavimą, atskaitingumą, procesų efektyvumą ir
atsakomybę.
9.2 Bendrovės valdymo principai
Ataskaitiniu laikotarpiu UAB „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas pagal 2022 m. gruodžio 29 d. UAB „EPSO-G“
vienintelio akcininko Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintą naują UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo
gairių redakciją. Gairės nustato visoms UAB „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus,
reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą.
Naujoje korporatyvinio valdymo gairių redakcijoje įtvirtinti 7 pagrindiniai korporatyvinio valdymo principai:
prielaidų efektyviam korporatyviniam valdymui sudarymo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupės valdymas ir
reikalingi sprendimai būtų priimami efektyviai;
proporcingumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad UAB „EPSO-G“ taikomi valdymo metodai būtų proporcingi, t.
y. nesukurtų nereikalingos administracinės naštos;
akcininkų teisių realizavimo principas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas tinkamam visų akcininkų teisių ir teisėtų interesų
realizavimui;
visų šalių suinteresuotų šalių įtraukimo principas, kuriuo pripažįstamos suinteresuotų šalių teisės ir lūkesčiai;
skaidrumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupės veikla būtų organizuojama skaidriai, tinkamai atskleidžiant
esminę informaciją;
valdymo organų atsakomybės ir atskaitomybės principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valdymo organai tinkamai bei
savalaikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai naudotųsi savo teisėmis bei tinkamai vykdytų savo pareigas;
integralumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti tiek vertikalų, tiek horizontalų integralumo užtikrinimą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
38
UAB „EPSO-G“ grupė remiasi gerąja valdysenos patirtimi, išdėstyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)
paskelbtose gerosios valdysenos rekomendacijose bei „Nasdaq Vilnius“ rekomendacijose, kituose tarptautiniu mastu pripažintuose
standartuose ir gerosios valdysenos rekomendacijose, kurių svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad valstybės valdomos bendrovės būtų
valdomos skaidriai ir efektyviai.
2024 m. Valdymo koordinavimo centras (VKC) aukščiausiais galimais balais įvertino „EPSO-G“ grupės įmonių naujosios energetikos
strategijų iki 2035 m. kokybę ir skyrė A+ vertinimą už skaidrumo, valdysenos ir tvarumo atskleidimą.
9.3 Įstatai
„Litgrid“ įstatai keičiami Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka pagal kurią sprendimą pakeisti bendrovės įstatus priima
visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Per
ataskaitinį laikotarpį bendrovės įstatai buvo peržiūrėti 1 kartą. 2024 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu
patvirtinta nauja „Litgrid“ įstatų redakcija, kuri Juridinių asmenų registre įregistruota 2024 m. gegužės 10 d. Pagrindiniai įstatų
pakeitimai:
Įtvirtinta valdybos kompetencija spręsti dėl taikos sutarčių sudarymo ir (arba) ieškinio (priešieškinio, skundo,
pareiškimo) atsisakymo nepriklausomai nuo sumos. Jeigu reikalavimo vertė yra lygi arba didesnė kaip 30 mln. Eur,
reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas;
atlikti patikslinimai, susiję su darnumo klausimais bei numatyta, kad valdyba analizuoja ir vertina bendrovės pateiktą
medžiagą darnumo (aplinkos apsaugos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdysenos) vystymo strateginiais klausimais,
užtikrina tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas bendrovės veiklai šioje srityje vykdyti;
numatyta, kad valdyba ir visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia dėl humanitarinės pagalbos teikimo pagal Lietuvos
Respublikos vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą;
atlikti patikslinimai, susiję su valdybos narių (ne)nušalinimu bei sprendimų priėmimu tokiais atvejais, t. y. patikslinta, kad
tais atvejais, kai nei vienas valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, visuotinis akcininkų
susirinkimas sprendžia dėl nušalinimo, ir dėl klausimo, dėl kurio valdyba buvo nušalinta, esmės;
patikslintos valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo tvirtinamų sandorių sumos, t. y. valdybos – lygi arba didesnė
kaip 3 mln. Eur, visuotinio akcininkų susirinkimo – lygi arba didesnė kaip 30 mln. Eur.
Bendrovės įstatai skelbiami bendrovės tinklapyje https://www.litgrid.eu.
9.4 Visuotinis akcininkų susirinkimas
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų
teisės ir jų įgyvendinimas numatyti Akcinių bendrovių įstatyme, papildoma kompetencija nustatyta bendrovės įstatuose.
Papildoma visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija susijusi su:
valdybos narių skyrimu ir atšaukimu, valdybos narių atlygio nustatymu, sutarčių su valdybos nariais sudarymu ir jų
standartinių sąlygų nustatymu;
valdybos narių nušalinimo arba nenusišalinimo bei sprendimo priėmimo, kai priimami sprendimai esant valdybos narių
interesų konfliktui, įstatuose numatytais atvejais;
pritarimu valdybos sprendimams, kaip numatyta bendrovės įstatuose.
2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Litgrid“ akcininkais buvo daugiau nei 5 800 fizinių ir juridinių asmenų. Patronuojančioji UAB
„EPSO-G“ yra daugumos akcininkas, kuriam priklauso 97,5 proc. bendrovės akcijų.
VADOVYBĖS ATASKAITA
39
Kiekvienas akcininkas, įrašytas į bendrovės akcininkų registrą iki apskaitos dienos (penkta darbo diena iki visuotinio akcininkų
susirinkimo), turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir naudotis savo teise dalyvauti priimant sprendimus visuotinio
akcininkų susirinkimo kompetencijai priklausančiais klausimais.
Pranešimai apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą, taip pat visa reikalinga informacija, susirinkime sprendžiamų klausimų
priedai ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai skelbiami bendrovės interneto svetainėje. Apie visuotinius akcininkų
susirinkimus taip pat pranešama „Nasdaq Vilnius“ pateikiant pranešimą pranešimų skelbimo sistemoje.
Per ataskaitinį laikotarpį buvo sušaukti 4 visuotiniai akcininkų susirinkamai, kuriuose priimti tokie sprendimai:
Data
Esminiai sprendimai
02-12
Priimtas sprendimas dėl Elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos
sutarties su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ sudarymo ir patvirtintos esminės sandorio
sąlygos.
04-30
Patvirtintas 2023 m. „Litgrid“ finansinių ataskaitų rinkinys;
Patvirtintas 2023 m. „Litgrid“ pelno paskirstymas;
Pritarta 2023 m. „Litgrid“ atlygio ataskaitai;
Patvirtinta nauja „Litgrid“ įstatų redakcija;
Patvirtinta naujos redakcijos „Litgrid“ vadovo ir valdybos narių atlygio politika;
Išrinkta naujos kadencijos valdyba;
Patvirtinta atnaujinta standartinė valdybos nario sutartis dėl veiklos „Litgrid“ valdyboje;
Nustatyti atlygiai valdybos nariams už veiklą valdyboje.
09-13
Pritarta finansiniam investiciniam sprendimui įgyvendinant „Harmony Link jungties statyba“
techninį sprendinį tiesti jungtį sausuma Lietuvos Respublikos teritorijoje bei patvirtintos
esminės finansinių investicijų sąlygos;
Pritarta „Litgrid“ valdybos 2024-08-22 sprendimui nutraukti „Litgrid“ valdybos 2020-05-04
sprendimo, kuriam pritarta „Litgrid“ 2020-05-25 visuotiniame akcininkų susirinkime, pagrindu
tarp Litgrid ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus PSE S.A. 2020-05-26
sudarytą Harmony Link jūrinės jungties įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartį (IPCA);
Pritarta „Litgrid“ valdybos 2024-08-22 sprendimui pripažinti netekusiu galios „Litgrid“ valdybos
2021-04-23 sprendimą „Dėl Harmony link projekto investicinio sprendimo įgyvendinimo etapui
priėmimo ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo", kuris buvo patvirtintas 2021-
05-17 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
12-30
Priimtas sprendimas dėl Elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos
sutarties su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ sudarymo ir patvirtintos esminės sandorio
sąlygos.
9.5 „Litgrid“ valdyba
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo
tvarką nustato teisės aktai ir bendrovės įstatai.
Pagal galiojančią „Litgrid“ įstatų redakciją, valdyba sudaroma 5 (penkių) narių. Valdybos narius ketverių metų kadencijai renka
visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga.
VADOVYBĖS ATASKAITA
40
Valdybos narys negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai daugiau kaip 2 pilnas valdybos kadencijas iš eilės ir bet kuriuo
atveju negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 metų iš eilės. Valdybos nariai renkami pagal LR
Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintą Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir
kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar
valdymo organą atrankos aprašą.
Pagal įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi
nariai, jų nepriklausomumą nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme numatytais nepriklausomumo reikalavimais. Formuojant valdybą užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3
(trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami
bendrovės darbuotojai.
Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos pirmininkas renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų
valdybos narių. Valdyba savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais
bei valdybos darbo reglamentu.
Bendrovės valdybos kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus
papildomą kompetenciją, nustatytą įstatuose.
Bendrovės valdyba:
tvirtina bendrovės veiklos strategiją (įskaitant ilgalaikius ir trumpalaikius, finansinius ir nefinansinius tikslus ir (ar) veiklos
rodiklius);
tvirtina bendrovės biudžetą;
tvirtina bendrovės metinius veiklos tikslus;
priima sprendimus dėl reikšmingų bendrovės sandorių, kurių vertė yra lygi arba didesnė kaip 3 mln. Eur bei tvirtina tokių
sandorių esmines sąlygas;
sprendžia dėl elektros energijos perdavimo ir kitų valstybės reguliuojamų paslaugų kainų ir jų taikymo tvarkos
nustatymo;
sprendžia dėl bendrovės elektros perdavimo tinklų plėtros 10 m. plano;
priima sprendimus dėl bendrovės naujo pobūdžio veiklos pradėjimo ar konkrečios vykdomos veiklos nutraukimo;
priima sprendimus, susijusius su bendrovės, kaip akcininkės, teisių įgyvendinimo dukterinių bendrovių ir asocijuotų
bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
vykdo priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatyme;
sprendžia kitus bendrovės įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatyme numatytus valdybos kompetencijai priskirtus
klausimus.
Ataskaitiniu laikotarpiu, pasibaigus ketverių metų kadencijai (t. y. 2020-04-20 – 2024-04-20), buvo išrinkta nauja valdyba. Esamos
valdybos kadencija 2024-04-30 – 2028-04-30.
Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai skelbiami https://www.litgrid.eu/index.php/apie-
litgrid/valdymas/valdyba/1473.
VADOVYBĖS ATASKAITA
41
9.6 Valdybos sudėtis
Ataskaitiniu laikotarpiu „Litgrid“ valdyboje dirbo:
Valdybos narys
Pareigos
Kadencija
Kitos pareigos
Išsilavinimas
Tomas Varneckas
Narys, valdybos
pirmininkas
(valdybos pirmininku
išrinktas nuo 2022-
12-29 – 2024-04-20
bei nuo 2024-05-22)
Nuo 2022-04-
20 iki 2024-04-
20 ir nuo 2024-
04-30
UAB „EPSOG“ Grupės
infrastruktūros ir projektų
valdymo vadovas, UAB
„EPSO-G Invest“ vadovas
„Vilnius Tech“, aplinkos
inžinerijos bakalauras,
inžinierinės informatikos
magistras
Mindaugas Keizeris
Narys
Nuo 2022-12-
22 iki 2024-04-20
ir nuo 2024-04-
30
UAB „EPSO-G“ vadovas
Vilniaus
universitetas, tarptautinio
verslo magistras;
„Baltic Institute of Corporate
Governance“ valdybos narių
programa
Gediminas Karalius
Narys
Nuo 2022-04-
20 iki 2024-04-20
ir nuo 2024-04-
30
Lietuvos Respublikos
energetikos ministerijos
Energetinio saugumo
grupės vyresnysis
patarėjas
Mykolo Romerio
Universitetas, Teisė ir
valdymas bakalauras, ES
teisės magistras;
ISM vadybos ir ekonomikos
universitetas, verslo
administravimo magistras
Domas
Sidaravičius
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2016-07-29
(taip pat nuo
2020-04-20 iki
2024-04-20)
UAB „Tuvlita“ vadovas
Vilniaus universitetas,
verslo administravimo ir
vadybos bakalauras,
tarptautinės prekybos
magistras
Andrius
Šemeškevičius
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2023-06-12
iki 2024-04-20
„Telia Lietuva“ AB
technologijų vadovas
„Vilnius Tech“, inžinierinės
informatikos bakalauras ir
magistras
Tim Meyerjürgens
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2024-04-30
"TenneT Holding BV"
vykdomasis vadovas
Nyderlanduose ir
Vokietijoje
Oldenburg/Ostfriesland/
Wilhelmshaven taikomųjų
mokslų universitetas,
diplomuotas elektros
inžinierius
Pierre-Henri
D’haene
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2024-04-30
„Elia Transmission
Belgium“ strategijos,
transformacijos ir tvarumo
vadovas
Polytechnic School of
Louvain, mechanikos
inžinerijos magistras
Cornell SC Johnson College
of Business Įmonių finansų
programa
Nei vienas valdybos narys „Litgrid“ akcijų neturi.
VADOVYBĖS ATASKAITA
42
Ataskaitiniu laikotarpiu valdyboje dirbę valdybos nariai:
Tomas Varneckas
Valdybos pirmininkas
Kitos pareigos: UAB „EPSO-G“ Infrastruktūros ir
projektų valdymo vadovas (įm. kodas 302826889,
adresas Laisvės pr. 10, 04215 Vilnius).
UAB „EPSO-G Invest“ vadovas vadovas ( įm. kodas
306949519, adresas Laisvės pr. 1004215 Vilnius).
Mindaugas Keizeris
Mindaugas Keizeris
Valdybos narys
Kitos pareigos: UAB UAB „EPSO-G“ vadovas (įm.
kodas 302826889, adresas Laisvės pr. 10, 04215
Vilnius).
Gediminas Karalius
Valdybos narys
Kitos pareigos: Lietuvos Respublikos energetikos
ministerija, Energetinio saugumo grupės vyresnysis
patarėjas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
43
Domas Sidaravičius
Nepriklausomas valdybos narys
Kitos pareigos: UAB „Tuvlita“ (įm. kodas 1105840917,
Lentvario g. 7A, LT-02300, Vilnius), įmonės vadovas.
Andrius Šemeškevičius
Nepriklausomas valdybos narys
Kitos pareigos: AB „Telia Lietuva“ (įm. kodas
121215434, adresas Saltoniškių g 7A, LT-08105
Vilnius) Technologijų vadovas.
Tim Meyerjürgens
Nepriklausomas valdybos narys
Kitos pareigos: "TenneT Holding BV" vykdomasis
vadovas Nyderlanduose ir Vokietijoje, nuo 2025 m.
sausio 1d. .„TenneT" Vokietijos vadovas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
44
Pierre-Henri D’haene
Nepriklausomas valdybos narys
Kitos pareigos: „Elia Transmission Belgium“
strategijos, transformacijos ir tvarumo vadovas.
9.7 Valdybos veikla
Atsižvelgiant į UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komiteto patvirtintas Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo
gaires, 2025 m. pradžioje „Litgrid“ valdyba įvykdė savo veiklos už 2024 m. įvertinimą.
Valdybos veiklos įsivertinimo sesijoje 2025 m. sausio 23 d. identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir sutarta dėl tobulinimosi
veiksmų 2025 m. strategijos įgyvendinimo , saugumo užtikrinimo ir tvarumo srityse.
Vadovaujantis Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gairėmis bendrą visų grupės kolegialių organų savo
veiklos vertinimą apibendrina UAB „EPSO-G“ atlygio ir skyrimo komitetas ir kartu su atsiliepimu teikia valdybai.
Ataskaitiniu laikotarpiu įvyko 18 valdybos posėdžių, iš jų 5 posėdžiuose sprendimai buvo priimti balsuojant raštu.
Valdybos posėdžių 2024 m. lankomumas:
– Valdybos narys nedalyvavo, nes tuo laikotarpiu nebuvo išrinktas valdybos nariu arba baigėsi kadencija.
VADOVYBĖS ATASKAITA
45
„Litgrid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika ir juose priimti sprendimai:
Valdyba savo veiklą planuoja ir ją vykdo vadovaudamasi metiniu valdybos veiklos planu. 2023 m. gruodžio 22 d. valdyba patvirtino
2024 m. valdybos veiklos planą, kuris 2024 m. buvo tinkamai įgyvendintas.
2024 m. „Litgrid“ valdybos svarstyti klausimai, priimti esminiai sprendimai:
Sausis
Patvirtinta „Litgrid“ 2030 strategija, veiklos planas.
Patvirtinti „Litgrid“ 2024 m. tikslai, kurie yra tapatūs vadovo tikslams.
Patvirtintas „Litgrid“ 2024 m. biudžetas.
Pritarta elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos sutarties su susijusia šalimi AB „Ignitis
gamyba“ sudarymui ir patvirtintos esminės sandorio sąlygas; priimtas sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį
akcininkų susirinkimą.
Priimtas sprendimas dėl darbuotojų atlygio rėžių nuo 2024 m.
Vasaris
Pritarta „Litgrid“ ir UAB „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimui.
Pavesta vadovui kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl
tarpsisteminių linijų sunaikinimo.
Priimtas sprendimas dėl vadovo darbo sąlygų nustatymo ir įgaliojimų suteikimo.
Vyko valdybos savo veiklos įsivertinimo sesija, kurios metu buvo sudarytas valdybos veiklos 2024 m. tobulinimo
planas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
46
Kovas
Patvirtinta „Litgrid“ 2030 m. strategijos įgyvendinimo už 2023 m. ataskaita.
Patvirtintas „Litgrid“ 2023 m. metinis pranešimas ir „Litgrid“ 2023 m. atlygio ataskaita.
Pritarta bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniui bei pelno paskirstymo projektui, priimtas sprendimas
sušaukti „Litgrid“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.
Priimtas sprendimas dėl bendrovės vadovo veiklos vertinimo, finansinio skatinimo ir atlygio peržiūros.
Patvirtintas naujos redakcijos „Litgrid“ atitikties prioritetinių sričių sąrašas.
Patvirtintos standartinės esminės projektavimo ir statybos darbų sutarties sąlygos.
Pritarta darbų už didesnę kaip 3 mln. Eur vertę įsigijimui, sudarant Rytų regiono 110-400 kV oro linijų eksploatavimo
darbų sutartį su UAB “Eltirema“ bei patvirtintos esminės sutarties sąlygos.
Balandis
Priimti sprendimai dėl balsavimo „Litgrid“ asocijuotos bendrovės Baltic RCC OÜ visuotiniame akcininkų susirinkime
(2023 m. metinės finansinės ataskaitos patvirtinimas ir 2023 m. pelno paskirstymo patvirtinimas).
Gegužė
Valdybos pirmininku išrinktas Tomas Varneckas.
Atliktas valdybos narių nepriklausomumo vertinimas.
Pritarta „Litgrid“ ir UAB „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimui.
Priimtas sprendimas dėl paramos suteikimo sugadintos ir (arba) sunaikintos energetikos infrastruktūros Ukrainoje
atstatymui, nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams bei Lietuvos aukštosioms mokykloms.
Patvirtintas atnaujintas 2024 m. „Litgrid” valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas.
Birželis
Pritarta sandorio dėl 110/27,5 kV Žeimių traukos TP 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo
statybos darbų sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos.
Pritarta sandorio dėl 110 kV OL Kaunas - Murava I, Kaunas - Murava II rekonstravimo darbų sudarymui ir patvirtintos
esminės šio sandorio sąlygos.
Pritarta sandorio dėl 110/10 kV Šventosios TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo su ryšio bokšto įrengimu
projektavimo ir statybos darbų sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos.
Pritarta sandorio dėl 110/35/10 kV Usėnų TP 110 kV skirstyklos projektavimo ir statybos darbų sudarymui ir
patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos.
Pritarta Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planui 2024-2033 m.
Liepa
Priimtas sprendimas sudaryti bendradarbiavimo sutartį projekte Harmony link jungties statyba (Harmony Link
Cooperation Agreement – HLCA) su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE S.A. ir patvirtintos
esminės HLCA sąlygas.
Rugpjūtis
Priimti sprendimai dėl finansinio investicinio sprendimo priėmimo projekte „Harmony Link jungties statyba“,
Harmony Link jūrinės jungties įgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutarties (IPCA) nutraukimo, 2021 m.
Finansinio investicinio sprendimo (FID) pripažinimo netekusiu galios ir neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
sušaukimo.
Pritarta NordBalt valdymo sistemos atnaujinimo paslaugų pirkimo sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės šio
sandorio sąlygos.
Rugsėjis
Pritarta fizinės apsaugos ir reagavimo paslaugų sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos.
Pritarta sutarties dėl 110 kV OL Kvietiškis-Kapsai-Prienai rekonstravimo ir ŽTŠK įrengimo ir patvirtintos esminės
šio sandorio sąlygos.
Pritarta IPC Šiaurės regiono 110-400 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutarties sudarymui ir patvirtintos esmines
šio sandorio sąlygos.
Spalis
Pritarta elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ 2035 m. strategijos projektui ir jo teikimui VšĮ Valdymo
koordinavimo centrui.
VADOVYBĖS ATASKAITA
47
Priimtas sprendimas dėl finansinių draudimo priemonių diegimo Lietuvoje.
Pritarta „Litgrid“ pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) patvirtintą perdavimo paslaugos
kainos viršutinę ribą ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją suskaičiuotoms diferencijuotoms Elektros energijos
perdavimo paslaugų kainoms 2025 metams ir jų taikymo tvarkai bei jų pateikimui teikti VERT.
Lapkritis
Pritarta sandorio dėl Linkaičių traukos pastotės 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo
sudarymui ir patvirtintos esminių sutarties šio sandorio sąlygos.
Pritarta sandorio dėl Tarvainių traukos pastotės 110 kV skirstyklos statybos ir prijungimo prie perdavimo tinklo
sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos.
Pritarta IPC Rytų regiono 110-400 kV transformatorių pastočių eksploatavimo darbų sandorio sudarymui ir
patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos.
Pritarta IPC Vakarų regiono 110-400 kV transformatorių pastočių eksploatavimo darbų sandorio sudarymo
sudarymui ir patvirtintos esminės šio sandorio sąlygos.
Pritarta IPC Rytų regiono 110-330 kV oro linijų trasų valymo darbų sandorio sudarymui ir patvirtintos esminės šio
sandorio sąlygos.
Gruodis
Pritarta Elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos sutarčių sudarymui ir patvirtintos esminės
šių sandorių sąlygos. Dėl vienos iš šių sutarčių sudarymo su susijusia šalimi AB „Ignitis gamyba“ priimtas.
sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.
Nustatytas „Litgrid“ 2025 m. rizikų apetitas bei patvirtintas rizikų valdymo priemonių planas.
Priimtas sprendimas dėl darbuotojų atlygio rėžių nuo 2025 m.
Patvirtintas 2025 m. „Litgrid” valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas.
9.8 Vadovo veiklos sritys
Vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių
įstatyme nustatytos bendrovės vadovo kompetencijos, išskyrus „Litgrid“ įstatuose numatytą papildomą kompetenciją. Bendrovės
vadovas:
Organizuoja ir kontroliuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima sprendimus dėl bendrovės veiklos;
Užtikrina bendrovės strategijos įgyvendinimą, visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos sprendimų įgyvendinimą
bendrovėje;
Sudaro sandorius bendrovės vardu ir kt.
Vadovo atlygis nustatomas vadovaujantis „Vadovo ir valdybos narių atlygio“ politika. Bendrovės vadovo atlygio sistemą sudaro
tokios dalys: (i) Mėnesinis atlygis; (ii) priemokos, nustatytos LR Darbo kodekse, Bendrovės vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėse
sutartyse; (iii) Finansinis skatinimas; (iv) vienkartinės premijos už ypatingos svarbos rezultatus ir inovacijų diegimą; (v) Papildomos
naudos; (vi) Nefinansinis atlygis.
Pagrindas nustatyti Bendrovės vadovo mėnesinį atlygį yra Bendrovės vadovo pareigybės lygis, kurį tvirtina Bendrovės valdyba.
Bendrovės vadovo pareigybės lygio įvertinimui ir nustatymui UAB „EPSO-G“ įmonių grupė pasirenka tarptautinėje praktikoje
pripažintą ir Lietuvos rinkoje plačiai taikomą metodą. Bendrovės vadovo mėnesinio atlygio atskaitos taškas nustatomas įvertinus
bendrą panašaus dydžio ir (ar) strateginės reikšmės valstybės valdomų įmonių vadovų apmokėjimo lygį, atsižvelgiant į
nepriklausomo darbo užmokesčio tyrimo duomenis ir rinkos tendencijas bei įvertinus LR Vyriausybės rekomendacijas valstybės
valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų apmokėjimui. Bendrovės vadovo mėnesinis atlygis nustatomas ir keičiamas Bendrovės
valdybos sprendimu atsižvelgiant į Bendrovės vadovo patirtį, kompetenciją ir veiklos rezultatus.
Bendrovės valdyba, vadovaudamasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika
nustato Bendrovės vadovui tikslus ir veiklos kokybės kriterijus, vertina jų pasiekimą ir skiria finansinį skatinimą. Konkretų skatinimo
dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba atsižvelgiant į Bendrovės tikslų vykdymą. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas
Bendrovės vadovui nėra mokamas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
48
Darbo sutarties pasibaigimo atveju Bendrovės vadovui valdybos sprendimu gali būti išmokama išeitinė išmoka, išskyrus atvejus,
kai Bendrovės vadovo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai arba darbo sutartis nutraukiama Bendrovės vadovo iniciatyva be svarbių
priežasčių. Išeitinės išmokos dydis yra nustatomas su Bendrovės vadovu sudarytoje darbo sutartyje, atsižvelgiant į Atlygio skyrimo
komiteto rekomendaciją, kuri gali būti pateikiama atskirai arba patvirtinant tipinę su vadovu sudaromos darbo sutarties formą.
Bendrovės vadovo darbo sutartyje nėra nustatomi susitarimai dėl papildomos pensijos ar išankstinio išėjimo į pensiją.
Rokas Masiulis
Vadovas
Kitos pareigos: nepriklausomas valdybos narys
„Connect Pay“ UAB
(įm. kodas 304696889 adresas Algirdo g. 48, LT-03218
Vilnius).
Išsilavinimas:
Vilniaus universitetas Ekonomikos mokslų magistro
laipsnis;
Vilniaus universitetas Tarptautinių santykių bakalauro
laipsnis;
Baltic Institute of Corporate Governance, Profesionalių
valdybos narių rengimo programa.
R. Masiulis „Litgrid“ akcijų neturi.
9.9 Valdymas ir kontrolė
Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių
valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi UAB „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi,
kiek bendrovės įstatai nenumato kitaip.
Bendrovė, vadovaudamasi 2021 m. lapkričio 19 d. bendrovės valdybos posėdyje Nr. 28 patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia bendrovės strategiją 5-10
metų laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu bendrovės strategija
parengta 10 metų laikotarpiui iki 2035 m. bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina bendrovės
veiklos vykdymo, kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba.
Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio
sistema.
Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – VERT. VERT pagal
kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko,
užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo
įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.
Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei bendrovės administracijos veiklą organizuoja bendrovės vadovas. Bendrovės
administracijos vadovybę sudaro vadovas, Finansų departamento vadovas, Sistemos valdymo departamento vadovas,
Perdavimo tinklo departamento vadovas, Strateginės infrastruktūros departamento vadovas, Strategijos departamento vadovas
bei ITT ir administravimo departamento vadovas, Sinchronizacijos programos įgyvendinimo centro vadovas, Veiklos atsparumo
departamento vadovas, Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista bendrovės
interneto svetainėje.
Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai. Savo veikloje bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“
įmonių grupės politikomis, kurios viešai skelbiamos bendrovės internetiniame tinklalapyje.
VADOVYBĖS ATASKAITA
49
Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip
pat diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir
išvadas dėl svarbių bendrovės veiklos klausimų teikia grupės atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės
sistemą inicijuoja bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio
nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina
finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą, Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų
pasiekimą.
Ataskaitiniu laikotarpiu „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas vadovaujantis 2022 m. gruodžio 29 d. UAB
„EPSO-G“ vienintelio akcininko Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintomis UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
korporatyvinio valdymo gairėmis. Gairės nustato visoms UAB „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio
valdymo principus, reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės
užtikrinimo sistemą.
10. ATLYGIO ATASKAITA
10.1 Kolegialių valdymo organų atlygis
UAB „EPSO-G“, taip pat „Litgrid“ valdybos narių atlygio už veiklą valdyboje mokėjimo tvarką nustato Atlygio valstybės valdomų
įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. spalio 14 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1092 (naujausi pakeitimai priimti 2023 m. rugpjūčio 3 d.), vienintelio
patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2024 m. balandžio 26 d.
patvirtintos atnaujintos Atlygio už veiklą „EPSO-G“ ir „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės (toliau –
Atlygio gairės), kurios skelbiamos UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje www.epsog.lt. Bendrovė taip pat vadovaujasi 2024 m.
balandžio 30 d. atnaujinta „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta vadovo ir valdybos atlygio politika, kuri yra skelbiama
viešai bendrovės interneto svetainėje.
Šiuo metu galiojanti Atlygio gairių redakcija įtvirtina, kad atlygis už veiklą grupės bendrovių kolegialiuose organuose gali būti
mokamas tokiems nariams, kurie atitinka bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų ir atlygio mokėjimas šiems nariams nėra
draudžiamas Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais:
nepriklausomiems nariams, nepriklausomumą nustatant pagal taikytinus norminius teisės aktus bei vidaus
dokumentus;
nariams, kurie yra valstybės tarnautojai.
Atlygis už darbą valdyboje UAB „EPSO-G“ grupės bendrovių darbuotojams ir (ar) grupės bendrovių akcininkų darbuotojams nėra
mokamas.
Pozicija
Mėnesinio atlygio dydis
Valdybos pirmininkas
1/3 vadovo VDU*
Valdybos narys
1/4 vadovo VDU
Valdybos narys (valstybės tarnautojas)
1/5 vadovo VDU**
* vadovo VDU – „Litgrid“ vadovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
** tuo atveju, jeigu valdybos narys (valstybės tarnautojas) eina ir vykdo veiklą kitos valstybės įmonės / valstybės valdomos Bendrovės ir (ar)
savivaldybės įmonės / savivaldybės valdomos bendrovės kolegialiame organe, jam mokamas atlygis – 1/8 Bendrovės vadovo vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio.
Fiksuotas mėnesinis atlygis valdybos nariams skaičiuojamas nuo atlygio nustatymo metu esančių praėjusių kalendorinių metų
bendrovės vadovui priskaičiuoto ir išmokėto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir yra neperskaičiuojamas visą valdybos nario
kadencijos laikotarpį, išskyrus, jeigu anksčiau nustatytas atlygis nebeatitiktų reikalavimų įtvirtintų teisės aktuose.
VADOVYBĖS ATASKAITA
50
Kintamoji atlygio dalis valdybos nariams nėra nustatoma, tad santykis tarp kintamos ir fiksuotos dalies: 100 proc. fiksuota dalis.
2024 m. balandžio 30 d. „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu valdybos nariams buvo nustatyti tokie fiksuoti
mėnesiniai atlygio dydžiai (neatskaičius mokėtinų mokesčių), kurie taikomi nuo 2024 m. balandžio 30 d.:
Pozicija
Mėnesinis fiksuotas atlygio dydis
(Eur)
Valdybos pirmininkas (nepriklausomas)
4 600
Valdybos narys (nepriklausomas)
3 500
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina
ir nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ* kolegialiame organe
2 800
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir
vykdo veiklą kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe
1 800
* VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė
Su visais bendrovės valdybos nariais dėl jų veiklos valdyboje yra sudarytos civilinės sutartys, kuriose detalizuojamos valdybos
nario atsakomybės, pareigos, teisės bei funkcijos.
5 metų „Litgrid“ valdybos narių atlygis, Eur:
2024 m.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
2020 m.
Domas Sidaravičius
9408
28 224
17 107
16 800
16 800
Tomas Varneckas
-
-
-
-
-
Mindaugas Keizeris
-
-
-
-
-
Andrius Šemeškevičius
9408
15 602
-
-
-
Gediminas Karalius
29 390
22 572
607
-
-
Tim Meyerjürgens
28 117
Pierre-Henri D’haene
28 117
Viso
104 000
66 398
40 084
37 800
37 414
Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo.
Bendrovės vadovo mėnesinį atlygį ir finansinį skatinimą nustato valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – bendrovės vadovas,
vadovaudamasis Grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika. Finansinis skatinimas vadovui ir vadovybei
mokamas vieną kartą per metus, valdybai patvirtinus bendrovės tikslų įgyvendinimą.
Ataskaitiniu laikotarpiu valdyboje vyrų ir moterų santykis buvo 100 proc. vyrų.
Įmonės vadovo išrinkimui taikoma Grupės atrankų politika, o valdybos narių išrinkimui taikoma 2015 m. birželio 15 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 631 patvirtintas Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės
valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas bei Grupės atrankų
politika.
Grupės atrankų politikos tikslas - nustatyti bendrus įmonių grupės atrankos principus ir praktiką, siekiant skaidriai atrinkti
geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus į kolegialius organus, visų lygių
vadovaujančias ir darbuotojų pareigybes, kurie efektyviai prisidėtų prie atskirų grupės bendrovių ir įmonių grupės tikslų pasiekimo.
VADOVYBĖS ATASKAITA
51
Grupės Lygių galimybių politikoje apibrėžti svarbiausi principai, kurie taikomi „EPSO-G" grupės įmonėse, siekiant užtikrinti, kad
visose darbo santykių srityse būtų laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo principų.
10.2 Darbuotojų atlygis
Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų bendrovei padeda aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 458 specialistų
(-ių), iš kurių 94 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Darbuotojų skaičiaus augimą sąlygojo didesnis nei iki šiol Sinchronizacijos pagreitis,
atsinaujinančios energetikos plėtra ir kritiškai svarbių kompetencijų sutelkimas. Siekiant Bendrovės tikslų skaitmenizacijos srityje,
papildytos pajėgos strateginiams tikslams priskiriamose skaitmenizacijos srityje.
Savo veikloje vadovaujamės šiomis vertybėmis: esame atviri, atsakingi, patikimi.
Nuolat skatiname darbuotojus tobulėti ir kelti kvalifikaciją, ugdyti profesines (funkcines) ir bendrąsias (paremtas vertybėmis),
kompetencijas, vadovus skatiname tobulinti vadovavimo kompetencijas. Keliame darbuotojams su strategija susietus tikslus ir
vertiname jų pasiekimą. Įgaliname visus darbuotojus siūlyti ir diegti savo veikloje inovacijas – nuo kasdienius veiklos procesus
palengvinančių inovatyvių darbo metodų ir įrankių – iki naujas veiklos kryptis lemiančių proveržio inovacijų.
Veikiame efektyviai, užtikriname optimalias veiklos sąnaudas ir geriausiu įmanomu kaštų naudos santykiu paremtas investicijas,
atsakingai valdome darbo užmokesčio biudžetą. Mokame darbuotojams nuo rezultatų priklausantį darbo užmokestį, skatiname
už
̌
papildomų pastangų reikalaujančių tikslų pasiekimą.
„Litgrid“ siekis– kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios organizacijos kultūrą. Neatskiriami šios kultūros elementai:
rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugaus darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu pasitikėjimu
grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas.
Bendrovė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų
suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią organizaciją.
„Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupėje galiojančia Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kurios
pagrindiniai principai:
Sukurti motyvuojančias paskatas bei prielaidas skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti
prie Bendrovės ir Grupės tikslų pasiekimo bei atlikti daugiau nei formalus pareigų vykdymas;
Skatinti darbuotojus kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą;
Užtikrinti lygiavertį apmokėjimą už lygiavertį pagal atsakomybę, kompetencijas ir indėlį į rezultatą darbą;
Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus;
Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams;
Atlygio fondą tvirtina įmonių valdybos. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio
išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu;
„EPSO-G“ vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - mėnesinis atlygis ir finansinis skatinimas;
Mėnesinis atlygis priklauso nuo darbuotojo pareigybės lygio ir kompetencijų, finansinis skatinimas priklauso nuo
atitinkamos Grupės įmonės metinių tikslų pasiekimo ir nuo individualaus darbuotojo veiklos vertinimo;
Finansinis skatinimas darbuotojui nėra mokamas tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal
nustatytus vertinimo kriterijus;
Finansinio skatinimo suma yra numatoma bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra
audituojamas ir skelbiamas viešai;
Bendrovės vadovo finansinis skatinimas priklauso nuo bendrovės metinių tikslų, kurie yra susiję su bendrovės
strategijos įgyvendinimu ir skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, rezultato;
Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kurią nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus gali būti skiriama premija;
VADOVYBĖS ATASKAITA
52
Apie planuojamą skirti finansinį skatinimą ir premijas privalo būti informuojama atitinkama grupės bendrovės valdyba
jos artimiausiame posėdyje;
Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba,
nėra sudaromi;
Darbuotojams išeitinės išmokos mokamos Darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka;
Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę į akcijas,
akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis
priemonėmis.
Remiantis šiais principais bendrovės atlygio sistema orientuota į finansinę ir nefinansinę atlygio elementų visumą. Atlygio paketo
elementai yra pastovioji atlygio dalis (t. y. mėnesinis darbo užmokestis), finansinis skatinimas (bendrovės iniciatyva ir diskrecija
mokamas atlygis, priklausomai nuo bendrovės pasiektų rezultatų ir darbuotojo (-s) veiklos vertinimo rezultatų), vienkartiniai
priedai, papildomos naudos ir emocinis atlygis. Emocinis atlygis yra viso atlygio nefinansinė sudedamoji dalis, kuri praturtina
darbuotojų gerovę bei skatina darbuotojų pastangas, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir lojalumą.
Darbuotojams suteikiamos papildomos naudos suteikiamos visiems, jos aprašytos „Litgrid“ Kolektyvinėje sutartyje ir kituose
Bendrovės vidaus dokumentuose.
2024 m. gruodžio 31 d. „Litgrid“ dirbo 458 darbuotojai.
Darbuotojų atlygis per pastaruosius penkis metus:
Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2020-2024 metais, Eur
2024 m.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
2020 m.
Vadovas
13 526
13 471
11 885
9 403
13 729
Aukščiausio lygio vadovai
9 724
9 910
8 732
8 957
8 697
Vidurinio lygmens vadovai
6 183
6 214
5 143
4 778
4 482
Ekspertai - specialistai
3 889
3 884
3 269
3 041
2 792
Iš viso
4 349
4 367
3 680
3 421
3 167
Konkretų skatinimo dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba atsižvelgiant į bendrovės tikslų vykdymą.
10.3 Atlygio ir skyrimo politikos formavimas ir stebėsena
Už
̌
grupės atlygio ir skyrimo politikos formavimą ir įgyvendinimo priežiūrą atsakinga bendrovės valdyba. Siekiant užtikrinti tinkamą
Atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, „EPSO-G“ įmonių grupėje yra įsteigtas ir veikia trijų
narių Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai.
Vykdydamas šią funkciją „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas:
bendrovės įstatuose numatytais atvejais arba bendrovės ar Grupės bendrovių organų prašymu, teikia jiems
rekomendacijas dėl kolegialių organų narių skyrimo bei sutarčių su jais sąlygų, įskaitant dėl atlygio dydžio šiems
asmenims laikantis Atlygio gairių nuostatų;
VADOVYBĖS ATASKAITA
53
teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų skyrimo, tipinių vadovų darbo sutarčių formų bei sutarčių su
skiriamais vadovais sąlygų, įskaitant atlygį ir / arba atlygio dydžio intervalą;
ne rečiau kaip kartą per metus vertina Grupės bendrovių valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, gali vertinti
atskirų valdymo organo narių įgūdžius, žinias, patirtį, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo;
teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų atlygio struktūros, atlygio dydžio, pagrindinių veiklos vertinimo
kriterijų bei atlygio peržiūros įgyvendinant Grupės atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politiką;
gali teikti rekomendacijas dėl Grupės atlygio politikos įgyvendinimo bei rekomenduoti atlygio politikos įgyvendinimui
reikalingas priemones;
teikia rekomendacijas dėl Grupės aukščiausio lygmens vadovų ir valdybos narių atlygio politikos, įgyvendinimo,
įskaitant atlygio sistemos skaidrumo;
vertina Grupės kolegialių valdymo organų narių atlygio dydį ir struktūrą, prižiūri Atlygio gairių įgyvendinimą;
esant susirinkimo kreipimuisi, gali teikti rekomendacijas dėl atlygio gairių;
teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų ir kritinių pareigybių pamainumo sistemos;
teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos Grupėje;
Grupės bendrovių organai turi teisę kreiptis į ASK, prašydami pateikti rekomendacijas, išvadas dėl konkrečių jų
nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka į ASK kompetenciją.
11. RIZIKŲ VALDYMO SISTEMA
„Litgrid“ rizikų valdymas suprantamas kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą siekiant bendrovės tikslų.
„Litgrid“ vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai įtvirtina
vienodą, bendrais principais pagrįstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje
taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management)
metodologija.
Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais
principais pagrįstą bendrovės rizikų valdymo procesą. Rizikų valdymo politika yra skelbiama viešai ir yra prieinama „Litgrid“
tinklapyje.
Valdant rizikas, Bendrovei svarbu tinkamai nustatyti rizikos reikšmingumą, kuris apskaičiuojamas sudauginus rizikos tikimybę ir
poveikį bei svarbu pritaikyti tikslines rizikų valdymo priemones, kurios nukreipiamos į rizikos priežasčių šalinimą (jeigu įmanoma)
ir (arba) rizikos poveikio sušvelninimą. Rizikų valdymo politikoje apibrėžtas bendrovės rizikos apetitas – tai rizikos lygis, kuris ne
didesnis nei aukščiausio lygio rizika, kurios lygis (tikimybės ir poveikio sandauga parodanti rizikos reikšmingumą bendrovei) yra
lygus arba viršija 15 balų arba kurį Bendrovės valdymo organai sutinka prisiimti siekdami įgyvendinti numatytą strategiją ir
nustatytus veiklos tikslus. Rizikoms, kurios viršija nustatytą rizikos apetitą būtinos papildomos valdymo priemonės.
Tvarumo srities rizikos bendrovėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės bendrovės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos
valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios
rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo.
Rizikų valdymo procesą sudaro šie etapai:
1. Aplinkos nustatymas: remiantis bendrovės vidine bei išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais rizikų vertinimo ir jų
valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys turėti įtakos bendrovės tikslų
neįgyvendinimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms grėsmėms.
VADOVYBĖS ATASKAITA
54
2. Rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos rizikos, nustatomi rizikos rodikliai (angl. Key risk
indicators), sudaromas bendrovės rizikų sąrašas. Taip pat nustatomas rizikos apetitas ir rizikų sąraše nurodytos rizikos
prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą rizikos apetitą.
3. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: rizikos, kurių lygis viršija 15 baų, sudaromas papildomų rizikų valdymo priemonių
planas šioms rizikoms valdyti, parengtant tikslingiausią rizikos valdymo būdą:
3.1. Rizikos sumažinimas, kai taikomos rizikos valdymo priemonės padeda sumažinti rizikos tikimybės ir (arba) rizikos poveikį.
3.2. Rizikos perkėlimas, kai rizika perkeliama deleguojant funkcijas ir su jomis susijusią atsakomybę trečiai šaliai bei nustatant
atitinkamą pareigų ir atsakomybių perskirstymą.
3.3. Rizikos vengimas, kai rizikos išvengiama nepradedant arba nebetęsiant riziką sukeliančių veiksmų.
3.4. Rizikos prisiėmimas, kai rizikos veiksniai žinomi, bet dėl bendrovės vertinimu ribotų galimybių jai valdyti arba, kai rizikos
valdymas reikalauja nepagrįstai didelių išteklių arba rizika yra priimtino lygio, rizika yra toleruojama. Tokia rizika yra nuolat stebima,
o, esant esminiams neigiamiems pokyčiams, rizikos savininkas teikia siūlymus dėl reagavimo į padidėjusią riziką.
3.5. Rizikos eliminavimas, kai taikant tikslines rizikos valdymo priemones pavyksta riziką eliminuoti (uždaryti).
4. Rizikų ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė bendrovės rizikų sąrašo ir rizikų valdymo
priemonių plano įgyvendinimo stebėsena. Stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti bendrovės vadovui, vadovų
tarybai, valdybai, „EPSO-G“ Audito komitetui pagal kiekvieno iš jų kompetenciją.
5. Komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp rizikų valdymo proceso dalyvių, kuri turi įtakos
vertinant bendrovės rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie rizikas ir jų valdymą, komunikuojama
per darbuotojų susirinkimus, vadovų tarybos formate bei reguliariai dalinantis aktualia informacija bendrovės vidiniame tinklapyje.
Rizikų valdymo proceso etapai
„Litgrid“ kiekvienais metais identifikuoja rizikas, atlieka jų vertinimą, nustato rizikos stebėsenos rodiklius ir numato rizikų valdymo
priemones.
Kaip ir kasmet, taip ir 2024 metais, „Litgrid“ valdyba įvertino identifikuotas rizikas, nustatytą rizikų lygį bei rizikos apetito reikšmes
bei patvirtinto rizikų sąrašą ir rizikų valdymo priemonių planą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
55
Atsižvelgiant į patvirtintą rizikų sąrašą ir jų valdymo priemonių planą, kartą per ketvirtį „EPSO-G“ Audito komitetas, „Litgrid“ valdyba
bei „Litgrid“ vadovų taryba vertina pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo efektyvumą rizikų
aktualumą nuolat ir sparčiai besikeičiančioje aplinkoje ir teikia rekomendacijas sistemai tobulinti.
Siekiant stiprinti rizikų valdymo procesą ir jo integralumą, EPSO-G įmonių grupėje įdiegtas informacinių technologijų įrankis –
Rizikų valdymo informacinė sistema (angl. Power App). Įrankis leidžia įvesti aktualią informaciją apie riziką rizikos kortelėje,
ataskaitų skiltyje suteikiama galimybė vartotojui patogiai išsifiltruoti aktualias rizikas, stebėti pagrindinių rizikos rodiklių (angl. Key
risk indicators) pokyčius bei valdymo priemonių įgyvendinimo efektyvumą ir savalaikiškumą, taip pat yra galimybė sistemos
pagalba išsiųsti priminimą ar komentarą rizikos savininkui. Rizikų valdymo informacinė sistema nuolat tobulinama.
Pažymėtina, kad informacija, susijusi su rizikomis, jų rodikliais, rizikų valdymo ataskaitomis yra laikoma konfidencialia informacija,
todėl šioje ataskaitoje yra pateikiama bendrinio (abstraktesnio) pobūdžio informacija, susijusi su grupės lygmeniu valdomomis
rizikomis.
11.1 Pagrindinės rizikos ir jų valdymas
2024 m. metais bendrovės rizikų registre buvo identifikuotos 99 rizikos, iš kurių 11 buvo valdomos grupės lygmeniu, 27 rizikos
buvo valdomos bendrovės lygmeniu ir 61 buvo valdoma padalinio lygmeniu. 2024 m. pritaikius tikslines rizikos valdymo priemones
pavyko uždaryti 4 rizikas ir išvengti galimo jų pasireiškimo.
Rizikos Nr.
Grupės lygmens rizikos pavadinimas
Rizikos lygio pasikeitimo
tendencija
L-12
L-13
L-14
L-32
L-33
Strateginių projektų vėlavimo rizika
L-27
Sistemų, naudojamų pagrindinėje veikloje, sutrikimo rizika
L-02
Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika
L-20
Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika
L-16
L-17
Kibernetinio saugumo rizika
L-38
Poveikio aplinkai mažinimo rizika
Paaiškinimai: Didėja Nesikeičia Mažėja
Svarbiausios rizikos ir jų reikšmingumo lygis pavaizduotas rizikų žemėlapyje.
6 rizikos viršijo bendrovėje nustatytą rizikos tolerancijos ribą, todėl jų stebėsenai ir valdymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys.
VADOVYBĖS ATASKAITA
56
Grupės lygmeniu valdomų rizikų žemėlapis
VADOVYBĖS ATASKAITA
57
11.2 Grupės lygmeniu valdomų rizikų aprašymas
VADOVYBĖS ATASKAITA
58
VADOVYBĖS ATASKAITA
59
VADOVYBĖS ATASKAITA
60
11.3 Klimato kaitos rizikos
Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos
informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS) ir kt.) susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimus bei siekiant gerinti su
tuo susijusias rizikas 2023 m. „EPSO-G“ grupė kartu su verslo konsultantais „Deloitte“ atliko išsamią su klimatu susijusių rizikų
(fizinės ir pereinamojo laikotarpio), galimybių bei klimato scenarijų (pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos
scenarijus) trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir ilguoju laikotarpiu iki 2050 m. Grupei analizę.
Vertinimas Grupėje atliktas pirmą kartą pagal klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task
Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti
klimato kaitų rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti su tuo susijusi atskleidimą Grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti darnumo
rizikų valdyseną Grupėje.
Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, biurams) ir pereinamosios
rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita, parengtos priemonės
ir rodikliai, kaip valdyti šias rizikas.
Su klimatu susiję klausimai patenka į platų tvarumo temų spektrą ir Grupėje yra integruoti į sprendimų priėmimo procesą (žr. skyrių
aukščiau „Rizikų valdymo sistema“).
Atliktas klimato kaitos rizikų vertinimo procesas
Klimato rizikų vertinimo skalė nustatyta pagal „EPSO-G“ grupės rizikos valdymo metodiką (naudojama ta pati skalė), poveikis
suprantamas kaip finansinis poveikis lyginant su pajamų lygiu. Poveikio vertinimas buvo atliekamas kiekvienos „EPSO-G“ grupei
priklausančios įmonės lygmeniu ir apibendrinamas Grupės lygmens analizėje.
Dėl šiuo metu esamų ir pritaikytų Grupėje rizikos valdymo priemonių, fizinių ir perėjimo laikotarpio rizikos nustatytos vidutinio arba
žemo rizikos lygio. Vis dėlto, Grupė, suprasdama minėtų rizikų svarbą siekiant darnumo tikslų, skirs ypatingą dėmesį šių rizikų
valdymui, geresniam informacijos atskleidimui bei su rizikomis susijusių galimybių integravimui į verslo strategiją.
VADOVYBĖS ATASKAITA
61
12. ANTIKORUPCIJA IR ANTIKORUPCINIS ELGESYS
Bendrovėje priimami verslo sprendimai yra orientuoti į objektyvumo, nešališkumo atvirumo, atskaitingumo ir teisės aktų viršenybės
principus, susietus su nuostata netoleruoti korupcijos ir bet kokio su korupcija susijusio elgesio. Siekiame kurti skaidrią ir
pasitikėjimu grįstą įmonę, todėl nuolat vertiname korupcijos rizikas ir įgyvendiname priemones šioms rizikoms valdyti. „Litgrid“
antikorupcinė veikla remiasi tarptautiniu standartu ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo
gairės” ir šiomis priemonėmis:
2024 m. Tarptautinė vadybos sistemų sertifikavimo įstaiga „Litgrid“ išdavė sertifikatą, patvirtinantį įdiegtos antikorupcinės vadybos
sistemos atitiktį minėto standarto reikalavimams. Tai žymi Bendrovės gebėjimą realiu veikimu ir organizuotomis priemonėmis
užkirsti kelią korupcijos rizikai, kurti pasitikėjimą tiekimo grandinėje ir saugoti reputaciją.
Taip pat Bendrovėje patvirtintas 2024 m. korupcijos prevencijos priemonių planas, kurio tikslas - nuosekliai ir veiksmingai tobulinti
įmonės skaidrumo sistemą, užtikrinti prevencijos ir kontrolės priemonių diegimą bei esamų tęstinumą, darant teigiamą įtaką
jautriausioms įmonės veiklos sritims ir didinant skaidrumą įmonėje. Kiekviena priemonių plano priemonė vertinama pagal
nustatytus vertinimo kriterijus, siekiamą rezultatą.
Pagrindiniai Bendrovės korupcijos prevencijos veiklos dokumentai yra skelbiami viešai, pasiekiami visiems suinteresuotiems
asmenims ir organizacijoms mūsų interneto svetainėje.
VADOVYBĖS ATASKAITA
62
Pagrindiniai antikorupcinės veiklos rodikliai pateikiami lentelėje žemiau
Rodiklis
2024 m.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Nustatyti korupcijos atvejai
0
0
0
0
Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos nuobaudos,
atleisti darbuotojai
0
0
0
0
Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija
0
0
0
0
Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais
nesudarytos sutartys / jos nepratęstos
0
0
0
0
12.1 Korupcijos rizikų vertinimas ir valdymas
Korupcijos rizikos vertinimas Bendrovėje atliekamas kartą per metus, remiantis EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politikos ir
metodikos nuostatomis, o korupcijos rizikai valdyti identifikuotų priemonių įgyvendinimo statusas vertinamas kartą per ketvirtį.
Siekdami geresnio su trečiosiomis šalimis susijusio korupcijos rizikų valdymo, 2024 m. kartu su kitomis EPSO-G įmonių grupės
įmonėmis sukūrėme veiklos partnerių patikros sistemą, kuria apibrėžėme su veiklos partneriais susijusių rizikų vertinimo
procedūras.
2024 m. Bendrovėje identifikuotos su korupcija susijusios rizikos, galinčios padaryti poveikį Bendrovės reputacijai ar finansinei
būklei:
privačių interesų konfliktai;
asmenų, neatitinkančių LR Korupcijos prevencijos ir Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo
nuostatų, įdarbinimas;
piktnaudžiavimas einamomis pareigomis ar netinkamą pareigų atlikimą.
Šios rizikos nustatytu periodiškumu stebimos ir valdomos Grupės antikorupcinės veiklos ir Grupės darbuotojų ir kolegialių organų
narių interesų valdymo politikose numatytomis priemonėmis
12.2 Mokymai ir komunikacija
Darbuotojų antikorupcinis švietimas yra svarbi Bendrovės antikorupcinės veiklos dalis, vykdoma įvairiomis formomis –
organizuojant išorės ar vidaus lektorių mokymus, rengiant komunikacines žinutes antikorupcinės veiklos aktualijomis. Siekiant
nuoseklaus darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymo, 2024 m. sukurti interaktyvūs privalomi antikorupciniai mokymai.
Šiuos mokymus nuo 2025 m. turės išklausyti visi Bendrovės darbuotojai, pradedant naujai į darbą priimtais asmenimis. 2024 m.
Bendrovėje buvo organizuota LR Generalinės prokuratūros paskaita Pranešėjų apsaugos tema, kurioje dalyvavo 43 proc. visų
Bendrovės darbuotojų. Taip pat auginome ir antikorupcinės veiklos ekspertų kompetenciją, organizuodami kviestinio lektoriaus
mokymus praktinėmis interesų konfliktų valdymo temomis.
Bendrovėje darbuotojų atsparumas korupcijai didinamas ir kitomis priemonėmis – vykdoma vidinė komunikacija, darbuotojai,
valdymo organų nariai yra supažindinami su svarbiausiais antikorupcinę veiklą reglamentuojančiais Grupės ir Bendrovės vidaus
teisės aktais. 2024 m. šie vidaus dokumentai teikti susipažinti visiems (100 proc.) Bendrovės darbuotojams (iš jų vadovai sudarė
16 proc.) Visiems (100 proc.) valdybos nariams taip pat buvo komunikuota apie svarbiausius antikorupcinę veiklą
reglamentuojančius teisės aktus.
VADOVYBĖS ATASKAITA
63
12.3 Darbuotojų ir rangovų apklausos
2024 m. atlikta darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa, padedanti nustatyti darbuotojų požiūrį į korupciją ir identifikuoti
tobulintinus antikorupcinės veiklos aspektus. Apklausoje dalyvavo 207 darbuotojai (46 proc.) (2023 m. – 52 proc., 2022 m. – 55
proc., 2021 m. – 54 proc.). Tyrimas parodė, kad 98 proc. darbuotojų savo veikloje per pastaruosius metus nėra susidūrę su
korupcijos apraiškoms (2023 m. - 98 proc., 2022 m. – 99 proc., 2021 m. – 98 proc.) ir 92 proc. jų žino kur kreiptis susidūrus su
korupcija (2023 m. - ir 94 proc., 2022 metais – 95 proc., 2021 m. – 91 proc.).
Taip pat buvo atliktas rangovų nuomonės tyrimas, kuriame prašoma išreikšti nuomonę apie Bendrovę ir bendrą veiklą kartu.
Apklausoje dalyvavo 6 proc. pakviestų rangovų. Tyrimas parodė, kad iš visų atsakiusiųjų, neatsirado rangovų, kuriems būtų tekę
susidurti, ar būtų žinomi korupcinio pobūdžio atvejai Bendrovėje.
Tyrimo rezultatų tendencija rodo kryptingą išsikeltų tikslų korupcijos prevencijos srityje įgyvendinimą.
12.4 Pasitikėjimo linija
Bendrovėje taip pat įdiegta ir veikia Pasitikėjimo linija, kuria darbuotojai ir kiti interesų turėtojai nesibaiminant neigiamų pasekmių
tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį.
Informaciją apie pažeidimus galima teikti šiais pasitikėjimo linijos kanalais:
El. paštu
pranesk@litgrid.eu
Siųsti informaciją
paštu
(Bendrovės adresu)
Užpildyti formą interneto svetainėje
https://www.litgrid.eu/index.php/apie-
litgrid/pasitikejimo-linija/32290
Teikti informaciją Prevencijos
skyriaus vadovui arba Prevencijos
specialistui
2024 m. pasitikėjimo linija buvo gauti 4 pranešimai (2023 m. - 99 pranešimai, 2022 m. - 28 pranešimai, 2021 m. - 13 pranešimų).
Atlikus pranešimuose nurodytos informacijos patikrinimą nustatyta, kad pranešimuose pateikti teiginiai yra nepagrįsti, todėl vidiniai
tyrimai nepradėti.
12.5 Dovanų politika
Bendrovėje netoleruojamos dovanos, teikiamos dėl darbo ar užimamų pareigų, išskyrus dovanas, kurias leidžiama teikti pagal
„EPSO-G“ įmonių grupės Antikorupcinės veiklos politiką. Darbuotojams draudžiama priimti bet kokias dovanas pinigais, dovanų
čekiais (kuponais) ar alkoholiniais gėrimais, taip pat ir mažos vertės dovanas, jeigu jų teikimo arba priėmimo aplinkybės galėtų
būti suprantamos nevienodai, vertinamos prieštaringai ir sukurtų interesų konflikto regimybę.
12.6 Personalo ir partnerių patikra
Siekiant užtikrinti, kad Bendrovėje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, vykdomos Lietuvos Respublikos korupcijos
prevencijos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymuose numatytos personalo
patikimumo užtikrinimo priemonės (patvirtinti ir Bendrovės išoriniame puslapyje paskelbti pareigybių, į kurias pretenduojantys
asmenys tikrinami įstatymų nustatyta tvarka, sąrašai; dėl kiekvienos pareigybės kreiptasi į atsakingas institucijas (kreiptasi dėl 78
asmenų).
Taip pat Bendrovėje vykdomos, teisės aktuose numatytos tiekėjų (rangovai) personalo patikros procedūros. Sudarant naujas
sutartis visais atvejais vykdoma asmenų patikra dėl atitikties Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų bei Lietuvos Respublikos
ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo reikalavimas, tikrinant asmenis įvairiuose viešuose
registruose.
Pažymėtina, kad visi (100 proc.) Bendrovės tiekėjų (rangovai) įsipareigoja laikytis mūsų Tiekėjų etikos kodekso.
VADOVYBĖS ATASKAITA
64
12.7 Užsienio pareigūnų kyšininkavimo prevencija
Bendrovės antikorupcinė veikla yra nukreipta į korupcijos rizikų valdymą Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovės darbuotojai,
bendradarbiaujantys su užsienio valstybių pareigūnais ar veikiantys užsienio valstybėse, savo veiklą turi grįsti antikorupcinėje
politikoje numatytu nulinės tolerancijos korupcijai principo ir laikytis kitų antikorupcinės veiklos principų. Su „EPSO-G“ įmonių
grupės antikorupcinės veiklos politika galima susipažinti čia.
2024 m. Bendrovėje, sudarant tarptautinius verslo sandorius, nebuvo nustatyta pareigūnų papirkinėjimo, kyšininkavimo ar kitų
korupcijos apraiškų atvejų užsienyje ar Lietuvoje.
12.8 Interesų valdymas
Bendrovėje veikia integralus privačių interesų deklaravimo modelis, apimantis deklaravimą Valstybinės tarnybinės etikos komisijos
valdomame PINREG registre (toliau – PINREG) laikantis, kai tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, ir vidinės
deklaracijos teikimą, kurios forma patvirtinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikoje. Bendrovė
periodiškai tikrina, ar visi darbuotojai yra deklaravę savo privačius interesus, ar tai padarę tinkamai (atliekama privačių interesų
deklaracijų turinio analizė) ir teikia išankstines rekomendacijas padalinių vadovams ir darbuotojams.
Taip pat, nuo 2021 m. periodiškai atliekami PINREG teiktų privačių interesų deklaracijų prevenciniai patikrinimai, siekiant įvertinti,
ar tinkamai gyvendinamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta).
Privačių interesų deklaravimas – viena svarbiausių darbuotojų pareigų, leidžiančių Bendrovėje užtikrinti išankstinį interesų
konfliktų valdymą.
Bendrovės darbuotojai vengia situacijų, kai jų privatūs interesai prieštarauja ar gali prieštarauti interesams (interesų konfliktų), o
kilus nuo jo nusišalina nustatyta tvarka. Apie darbuotojams kilusius interesų konfliktus yra pranešama suinteresuotoms šalims –
tiesioginiam vadovui ir struktūrinio padalinio vadovui. Apie Bendrovės vadovams ir kolegialių organų nariams kilusius interesų
konfliktus yra informuojami EPSO-G įmonių grupės vadovaujantys asmenys.
Įgyvendinant Darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politiką ir siekiant užtikrinti tinkamą interesų konfliktų valdymo
sistemos funkcionavimą, 2024 m. Bendrovėje atnaujinti interesų valdymo procesai, reglamentuojantys teisės aktai, aiškiau
apibrėžiant privačių interesų deklaravimo, nusišalinimo, nušalinimo, stebėsenos, priežiūros ir kontrolės veiksmų atlikimą.
Pagrindiniai interesų konfliktų valdymo rodikliai pateikiami lentelėje žemiau.
Rodiklis
2024 m.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Darbuotojų, deklaravusių savo interesus, santykis
su bendru skaičiumi, kuriems interesus deklaruoti
privaloma
100 proc.
100 proc.
100 proc.
100 proc.
Atvejai, kuomet sprendimai buvo priimti esant
interesų konfliktui, skaičius
0
0
0
0
13. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJIMAI
„Litgrid“ specialiųjų įpareigojimų neturi.
VADOVYBĖS ATASKAITA
65
14. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI
Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius
įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima
susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje
(www.nasdaqbaltic.com).
Svarbiausių 2024 metų „Litgrid“ veiklos ir pasiekimų santrauka
Sausis
2024 sausio 8 d. „Litgrid“ informavo, kad rytinio piko metu elektros suvartojimas Lietuvoje pasiekė naują rekordą, valandinis
bendras elektros suvartojimas šalyje buvo 2280 MW. Paskutinis toks rekordas užfiksuotas 2021 m. gruodžio 8 dieną, kai vieną
valandą bendras suvartojimas siekė 2217 MW.
2024 sausio 19 d. „Litgrid“ informavo rinką, kad nuo 2024 m. gegužės įsigalios naujos elektros energijos perdavimo paslaugų
sutartys, kurias rinkos dalyviai sudaro su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore Vienas svarbiausių pokyčių – elektros
gamyba ir vartojimas bus skaičiuojami ne 1 valandos, bet 15 minučių periodais. Laiko vieneto keitimu įgyvendinamos Europos
Komisijos priimtų balansavimo gairių nuostatos.
2024 m. sauso 23 d. „Litgrid“ baigė dirbtinio intelekto ir jutiklių technologijų, galinčių prisidėti prie sėkmingo atsinaujinančių
energijos išteklių elektrinių veikimo, bandymus. Jų metu prie oro linijų įrengti specialūs prietaisai matavo orų sąlygas, o inovatyvus
modelis vertino esamą ir prognozavo galimą linijų pralaidumą. Bandymų rezultatai rodo, kad naudojant šią technologiją elektros
perdavimo linijos pralaidumas vidutiniškai padidėjo 52 procentais, palyginti su nustatytu projektiniu pralaidumu. Po sėkmingų
bandymų „Litgrid“ planuoja toliau diegti šią technologiją elektros perdavimo linijose.
Kintamo linijų pralaidumo technologija (angl. Dynamic Line Rating, DLR) yra perspektyvi kuriant palankesnes aplinkybes
atsinaujinančios energijos išteklių jėgainėms generuoti daugiau elektros be apribojimų.
Vasaris
2024 m. vasario 8 d. Bendrovė baigė Automatinio generacijos valdymo sistemos diegimo projektą. Tai vienas svarbiausių
pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Ši programinė įranga prisidės prie šalies elektros sistemos
stabilumo užtikrinimo ir rinkos dalyviams atvers papildomas galimybes užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas.
Kovas
2024 m. kovo 21 d. „Litgrid“ įsigijo elektros perdavimo oro linijų avarinio atstatymo sistemą. Nesunkiai transportuojama modulinė
sistema leidžia greičiau atstatyti pažeistą liniją ir užtikrinti elektros energijos perdavimą. Bendrovės specialistai kartu su
instruktoriais ir oro linijų statybų rangovais gilino teorines žinias ir jas pritaikė praktiškai. Treniruočių metu sėkmingai įrengti
pamatai, sumontuotos ir iškeltos laikinosios oro linijų atramos.
2024 m. kovo 28 d. „Litgrid“ pradėjo Vilniaus rajone esančios Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos antrojo etapo darbus.
Neries pastotė – vienas svarbiausių elektros perdavimo tinklo mazgų, susijęs su trimis projektais, įgyvendinamais ruošiantis
sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija atliekama dviem etapais,
siekiant užtikrinti nepertraukiamą pastotės veiklą. Pirmuoju etapu pakeistas vienas iš dviejų 330 kV autotransformatorių,
rekonstruota pusė 330/110/10 kV skirstyklų. Užbaigus nuo 1972 m. veikiančios pastotės rekonstrukciją bus įrengti du nauji 300
MVA galios autotransformatoriai, pakeisti visi skirstyklų įrenginiai, pastatyti nauji įrenginiai, reikalingi linijos Vilnius–Neris
prijungimui. Neries transformatorių pastotės rekonstrukciją planuojama baigti 2025 metais.
Balandis
2024 m. balandžio 17 d. „Litgrid“ paskelbė projektavimo darbų pirkimą 330 kV elektros linijos Aizkrauklė–Panevėžys
rekonstrukcijai. Linijos atnaujinimas sudarys sąlygas padidinti elektros perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, prisidės
prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros.
VADOVYBĖS ATASKAITA
66
2024 m. balandžio 29 d. „Litgrid“ užbaigė 330 kV linijos Klaipėda–Šyša–Bitėnai rekonstrukcijos darbus atkarpoje Klaipėda–Šyša.
Rekonstruota linija yra dalis būsimos 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Bitėnai, kuri sustiprins Vakarų Lietuvos elektros
perdavimo tinklą, ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais.
2024 m. balandžio 30 d. „Litgrid“ akcininkų susirinkime, balandžio 30 dieną, ketverių metų kadencijai išrinkta naujos sudėties
valdyba. Išrinkti trys iki šiol valdyboje dirbę nariai ir du nauji nepriklausomi nariai iš Vokietijos ir Belgijos elektros perdavimo
sistemos operatorių vadovų komandų.
Gegužė
2024 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Seimas suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą elektros perdavimo tinklo
plėtros projektams Lietuvos šiaurės vakaruose. „Litgrid“ planuojama infrastruktūra padidins energetinį saugumą, ateityje užtikrins
patikimą elektros energijos perdavimą, stabilų sistemos veikimą ir sudarys sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. 2024
m. gegužės 16 d. „Litgrid“ pranešė, kad augant elektros poreikiui Vilniuje planuoja tiesti naują kabelinę elektros perdavimo liniją
nuo Žirmūnų iki Naujosios Vilnios, išplėsti transformatorių pastotę Naujojoje Vilnioje bei prijungti ją prie šiuo metu statomos 330
kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris. Planuojami darbai užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą ir padidins tiekimo
saugumą Vilniaus regiono vartotojams.
2024 m. gegužės 22 d. „Litgrid“ valdybos pirmininku antrajai kadencijai išrinktas „EPSO-G“ Infrastruktūros ir projektų valdymo
vadovas Tomas Varneckas.
2024 m. gegužės 30 d. „Litgrid“ pasirašė projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį 330 kV elektros perdavimo
linijos Aizkrauklė–Panevėžys rekonstrukcijai atlikti. Linijos atnaujinimas sudarys sąlygas padidinti elektros perdavimo pralaidumą
tarp Lietuvos ir Latvijos, prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros.
Birželis
2024 m. birželio 5 d. „Litgrid“ pasirašė triukšmo užtvarų įrengimo Alytaus transformatorių pastotėje įrangos darbų sutartį. Pastačius
garsą slopinančias užtvaras bus sumažintas triukšmo lygis ir pagerintos sąlygos aplinkiniams gyventojams. Garso slopinimo
užtvarų 330/110/10 kV Alytaus transformatorių pastotėje įrengimo darbų sutartis pasirašyta su ekonomiškai naudingiausią
pasiūlymą pateikusiu rangovu UAB „ES Energy“. Rangovas triukšmo užtvaras prie esamų dviejų autotransformatorių pastatys per
11 mėnesių.
2024 m. birželio 7 d. „Litgrid“ paskelbė 330 kV elektros perdavimo linijos Šiauliai–Tytuvėnai rekonstrukcijos projektavimo ir rangos
darbų pirkimą. Po rekonstrukcijos bus užtikrintas elektros energijos sistemos patikimumas, padidintas linijos pralaidumas leis
sumažinti elektros energijos nuostolius ir pasiruošti sparčiai atsinaujinančių energetikos išteklių integracijai.
2024 m. birželio 20 d. „Litgrid“ išsiuntė jau trečiąjį paramos paketą Ukrainai, kurį sudarė autotransformatorius ir perdavimo tinklo
įrenginiai. Paketas padės užtikrinti elektros energijos tiekimą ir atstatyti nuo karo nukentėjusios šalies energetikos infrastruktūrą.
„Litgrid“ paramą sudaro pagrindinis ir brangiausias perdavimo tinklo pastotės įrenginys – 330/110/10 kV autotransformatorius ir
kiti 330 kV ir 110 kV perdavimo tinklo įrenginiai: skyrikliai, kompresoriai, izoliatoriai, autotransformatoriams skirti įvadai, relinės
apsaugos ir automatikos įrenginiai, srovės ir įtampos matavimo transformatoriai.
Liepa
2024 m. liepos 15 d. „Litgrid“ ir Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemų operatorė PSE ruošiasi tiesti „Harmony Link“
elektros perdavimo jungtį sausuma tarp Lietuvos ir Lenkijos ir pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl jungties vystymo. Sutartis
apibrėžia pagrindinius bendradarbiavimo principus tarp „Litgrid“ ir PSE, kartu įgyvendinant „Harmony Link“ jungties projektą. Jį
sudaro naujos dvigrandės 220 kV kintamosios srovės (AC) elektros perdavimo linijos tarp Ełk Bis (Lenkija) ir naujos Gižų pastotės
(Lietuva) statyba, Norki ir Wigry naujų pastočių statyba ir esamos 220 kV elektros linijos Ostrołęka–Ełk Bis rekonstrukcija Lenkijoje.
Tiesiant sausumos liniją planuojama iš dalies panaudoti esamą bei planuojamą kelių infrastruktūrą tarp Lenkijos ir Lietuvos.
2024 m. liepos 16 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“, AST ir Elering išsiuntė pranešimą Rusijos ir
Baltarusijos operatorėms apie BRELL sutarties nepratęsimą. Pranešimu informuojama, kad sutartis nutrūks 2025 metų vasario 7
dieną. Vasario 8 d. Baltijos šalių operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo IPS / UPS
sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
67
Planuojama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona įvyks 2025 metų
vasario 9 dieną.
Rugpjūtis
2024 m. rugpjūčio 8 d. „Litgrid“ informavo apie patvirtintą ypatingos valstybinės svarbos Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo
tinklų sujungimo projekto 330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai–Varduva–Mūša, 330 kV elektros perdavimo linijos
Panevėžys–Mūša ir 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statybos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano planavimo
darbų programos patvirtinimą.
2024 m. rugpjūčio 21 d. „Litgrid“ pradėjo triukšmo užtvarų įrengimą Alytaus transformatorių pastotėje. Pastačius garsą
slopinančias užtvaras bus sumažintas triukšmo lygis ir pagerintos sąlygos aplinkiniams gyventojams.
2024 m. rugpjūčio 22 d. „Litgrid“ pranešė, kad pasiekė svarbų etapą savo skaidrumo ir atskaitomybės kelyje. Įmonė sėkmingai
įgyvendino tarptautinį ISO 37001 antikorupcinės vadybos sistemos standartą, kuris reiškia, kad „Litgrid“ atitinka aukščiausius
etikos ir skaidrumo reikalavimus.
Rugsėjis
2024 m. rugsėjo 23 d. „Litgrid“ prie šalies perdavimo tinklo prijungė galingiausią vėjo elektrinių parką Lietuvoje, 105,4 MW galios
vėjo parką Kelmės rajone, vystomą tarptautinės atsinaujinančios energijos bendrovės „Ignitis renewables“.
Spalis
2024 m. spalio 8 d. Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“ pasirašė sutartį su
„Hitachi Energy“ dėl aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „NordBalt“ valdymo sistemos atnaujinimo, kuris padidins Baltijos
šalių ir Švedijos elektros tinklų stabilumą.
2024 m. spalio 10 d. Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ prisijungė prie
bendros Europos perdavimo sistemų operatorių balansavimo energijos platformos MARI. Dalyvavimas Europos balansavimo
rinkoje elektros energijos gamintojams ir didiesiems vartotojams Baltijos šalyse atvers naujas galimybes teikti balansavimo
paslaugas. Naujoji balansavimo rinka rinkos dalyviams suteiks papildomų pajamų, o perdavimo sistemos operatoriai įgis platesnę
prieigą prie elektros energijos sistemai balansuoti reikalingų išteklių.
2024 m. spalio 25 d. Telšių transformatorių pastotėje pradėjo veikti pirmasis iš trijų Lietuvos elektros perdavimo sistemos
operatorės „Litgrid“ įrengiamų sinchroninių kompensatorių. Sinchroninių kompensatorių paleidimas yra svarbiausias žingsnis,
siekiant kitų metų vasarį užtvirtinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę – atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos ir įgyvendinti
sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
Lapkritis
2024 m. lapkričio 27 d. „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės, pasirašė
Baltijos sistemos valdymo regiono valdymo sutartį, kurioje aprašomi bendradarbiavimo principai po prisijungimo prie kontinentinės
Europos sinchroninės zonos.
2024 m. lapkričio 27 d. Europos elektros perdavimo sistemų operatorės, valdančios kontinentinės Europos sinchroninę zoną,
patvirtino Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymo programą ir sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros
tinklais. Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros sistemų perdavimo operatorės „Elering“, „Ausgstprieguma tīkls“ ir „Litgrid“ planuoja
prisijungti prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos 2025 m. vasarį.
Gruodis
2024 m. gruodžio 10 d. Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo naujos elektros perdavimo
linijos Alytaus ir Varėnos rajonuose projektavimo darbus. Taip pat skelbiamas pirkimas Griškonių transformatorių pastotės
rekonstrukcijos projektavimo darbams. 110 kV linija Griškonys–Varėna sustiprins Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrins
patikimą elektros tiekimą.
2024 m. gruodžio 17 d. Baltijos šalių elektros rinkos einamosios paros prekyba perėjo nuo 60 iki 15 minučių prekybos intervalų.
Pokytis sėkmingai įvykdytas pirmuosiuose einamosios paros prekybos aukcionuose gruodžio 16 d. ir einamosios paros
sandoriuose gruodžio 17 dieną. Trumpesnio intervalo taikymas pagerins rinkos efektyvumą ir padės integruoti atsinaujinančių
energijos šaltinių energiją.
VADOVYBĖS ATASKAITA
68
2024 m. gruodžio 23 d. Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorė PSE patvirtino finansinį investicinį sprendimą
dėl „Harmony Link“ jungties statybos sausumoje. Pagal operatorių pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, kartu įsigalioja ir rugsėjį
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ priimtas finansinis investicinis sprendimas. Tai patvirtina operatorių
įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti jungties projektą.
15. ESMINIAI 2024 METŲ ĮVYKIAI
(https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 )
Data
ĮVYKIAI
01.19
Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
01.26
Pranešimas dėl išnagrinėtos bylos
02.02
LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2024 m. investuotojo kalendorius
02.13
Neeiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
02.29
LITGRID AB 2023 m. 12 mėnesių neaudituotos sutrumpintos bendrovės finansinės ataskaitos
03.29
LITGRID AB skelbia 2023 m. audituotas Bendrovės finansines ataskaitas ir metinį pranešimą
03.29
Pranešimas apie LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
04.04
Korekcija : LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2024 m. investuotojo kalendorius
04.26
Gautas UAB „EPSO-G“ pasiūlymas dėl LITGRID AB valdybos narių išrinkimo, atlygio dydžių valdybos
nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto 2024 m. ir tolimesniems metams nustatymo
04.30
Eiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
05.07
LITGRID AB 2023 m. ex-diena ir dividendų mokėjimo tvarka
05.16
Įregistruota nauja LITGRID AB įstatų redakcija
05.22
Dėl LITGRID AB valdybos pirmininko išrinkimo
07.16
Dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos elektros sistemos 2025 metų vasarį
08.09
LITGRID AB skelbia pirmo 2024 metų pusmečio rezultatus
08.22
Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
09.13
Neeiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
11.08
LITGRID AB skelbia 2024 metų devynių mėnesių rezultatus
12.04
Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
12.30
Neeiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
12.31
LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2025 m. investuotojo kalendorius
VADOVYBĖS ATASKAITA
69
16. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS
2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių elektros sistemos sėkmingai atsijungė nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos ir
savarankiškai veikė salos režimu. Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorės „Elering“, „Augstsprieguma
tīkls“ ir „Litgrid“ atliko izoliuoto darbo bandymą prieš sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
2025 m. vasario 9 dieną 14:05 val., Estija, Latvija ir Lietuva sėkmingai sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentinės
Europos sinchronine zona. Tai svarbus įvykis Baltijos šalims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetinę nepriklausomybę ir
atsparumą.
17. SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASIS
„Litgrid“ laikosi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta 2020 m. rugsėjo 25 d.),
kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovėms.
Skaidrumo gairių įgyvendinimas „Litgrid“ yra užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos
atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams
prieinamu bei suprantamu formatu.
2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo
patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių
valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu.
Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:
Litgrid“ interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė
(adresas)
Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu „Litgrid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama,
yra bankrutuojanti ar bankrutavusi
Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę
Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija
Vykdoma
Struktūra
Vykdoma
Vadovo duomenys*
Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*
Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*
Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*
Neaktualu
*Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose
juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar
paskirtas kaip nepriklausomas narys.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis
(procentais) „Litgrid“ įstatiniame kapitale
Vykdoma
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius
projektus
Vykdoma
VADOVYBĖS ATASKAITA
70
Jei „Litgrid“ yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms),
tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę,
buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai
Vykdoma
„Litgrid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Litgrid“ AB metinis pranešimas, taip pat „Litgrid“ AB metinių
finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Litgrid“ AB interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo
metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo
Vykdoma
„Litgrid“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Litgrid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti
ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui
Vykdoma
„Litgrid“ interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai:
„Litgrid“ įstatai
Vykdoma
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar
informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi
Vykdoma
Atlyginimų politika, apimanti „Litgrid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Litgrid“ sudaromų kolegialių organų bei komitetų
narių atlygio nustatymą
Vykdoma
„Litgrid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai
Vykdoma
Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų
auditoriaus išvados
Vykdoma
Duomenų viešinimas atliekamas pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir gerąją praktiką
Vykdoma
Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti
Vykdoma
„Litgrid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus
Vykdoma
„Litgrid“ rengia 6 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinį
Vykdoma
„Litgrid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą
Vykdoma
„Litgrid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų,
papildomai turi būti pateikiama:
Trumpas „Litgrid“ verslo modelio aprašymas
Vykdoma
Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir
turėjusius esminę reikšmę EPSO-G veiklai
Vykdoma
Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai
Vykdoma
Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai
Vykdoma
Specialiųjų įpareigojimų vykdymas
Vykdoma
Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius
metus
Vykdoma
„Litgrid“ taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Dividendų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Atlyginimų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba)
padalinius
Vykdoma
VADOVYBĖS ATASKAITA
71
VVĮ, kurioms neprivalomas tvarumo ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar
metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus
teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais
Vykdoma
Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės
bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė
(adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius
ir nefinansinius veiklos rezultatai
Neaktualu
„Litgrid“ tarpiniame pranešime pateikiama ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija
apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos
rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu
Vykdoma
18. PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ
BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI
Akcinė bendrovė „Litgrid“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq
Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso
ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma,
kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta
paaiškinanti informacija.
Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka
„Litgrid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei. Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato bendrovės įstatai,
patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (EM) 2022 m.
gruodžio 29 d. patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai bendrovės interneto puslapyje bei UAB „EPSO-G“
interneto puslapyje www.epsog.lt.
VADOVYBĖS ATASKAITA
72
1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.
Nors bendrovė priklauso grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama
bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovautis grupės korporatyvinio valdymo
dokumentais nepažeidžia bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.
Bendrovės įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra:
Visuotinis akcininkų susirinkimas;
Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“ ir 1 valdybos narys –
valstybės tarnautojas);
Grupės mastu veikiantys komitetai:
atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
vadovas.
Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito
vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat
atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja
bendrovės valdyba.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga grupėje rizikų valdymo sistema
pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus
bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.
Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams
sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje atitikties valdymo
sistema. Grupės mastu vykdomas atitikties valdymo koordinavimas.
Šiuo metu „Litgrid“ galiojančios veiklos politikos skelbiamos interneto puslapyje www.litgrid.eu.
VADOVYBĖS ATASKAITA
73
Struktūrizuota lentelė:
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų
apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės
susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar)
dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.
TAIP
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos akcinių
bendrovių įstatymu bei
Bendrovės įstatų X skyriumi,
Bendrovės interneto
tinklalapyje bei NASDAQ
Vilnius biržoje viešai
skelbiama informacija apie
šaukiamus visuotinius
akcininkų susirinkimus,
nurodant vietą, datą ir laiką,
jų sprendimo projektus bei
apie priimtus sprendimus,
lietuvių ir anglų kalba.
Bendrovė užtikrina
akcininkams vienodas
galimybes balsuoti dėl
atitinkamų sprendimų
priėmimo visuotiniuose
akcininkų susirinkimuose
(leidžiama balsuoti užpildant
balsavimo biuletenį,
atstovauti akcininką pagal
įgaliojimą ir pan.).
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios
akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo,
nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
TAIP
Bendrovės įstatų 13-15 str.
numatyta, kad visos
Bendrovės akcijos yra
paprastosios vardinės,
vienos akcijos nominali vertė
0,29 Eur. Visos akcijos yra
nematerialios ir fiksuojamos
įrašais akcininkų
asmeninėse vertybinių
popierių sąskaitose, kurias
tvarko vertybinių popierių
sąskaitų tvarkytojas, su
kuriuo sudaroma sutartis dėl
akcijų apskaitos tvarkymo.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y.
prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
akcijų suteikiamomis teisėmis.
TAIP
Žr. 1.2. punktą.
Taip pat bendrovės įstatų IV
skyriuje yra numatytos
akcininkų teisės ir pareigos.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso
bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės
perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 36 ir 38 str.
nurodyti atvejai, kuomet dėl
bendrovės turto perleidimo
priima sprendimą Valdyba su
visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimu.
VADOVYBĖS ATASKAITA
74
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame
procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti
visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų
teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta,
data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui
visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą
visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę
dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo
projektus.
TAIP
Bendrovė visuotinį akcininkų
susirinkimą šaukia ir kitas
susirinkimo procedūras
įgyvendina Lietuvos
Respublikos akcinių
bendrovių įstatyme nustatyta
tvarka. Kiekvieną kartą
šaukiant visuotinį akcininkų
susirinkimą, bendrovės
internetiniame tinklalapyje,
įskaitant pranešime apie
visuotinį akcininkų
susirinkimo sušaukimą, yra
pateikiamos bendrosios
akcininkų teisės ir jų
įgyvendinimo terminai.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti
su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam
akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti
viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio
kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama
paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti
bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti
skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas
galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės
komercinės paslaptys.
TAIP
Bendrovės interneto
tinklalapyje bei NASDAQ
Vilnius biržoje lietuvių ir
anglų kalbomis viešai
skelbiama informacija apie
šaukiamus visuotinius
akcininkų susirinkimus,
nurodant vietą, datą ir laiką,
jų sprendimo projektus, taip
pat informaciją apie
visuotinio akcininkų priimtus
sprendimus.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos
galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame
dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma
jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
TAIP
Standartiniame pranešime
apie visuotinio akcininkų
susirinkimo šaukimą
visuomet nurodoma
galimybė akcininkams
balsuoti raštu užpildant
pridėtą balsavimo biuletenio
formą arba akcininko teises
įgyvendinti įgaliojant kitą
asmenį.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau
taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams
galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais
atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir
galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
NE
Atsižvelgiant į iššūkius
užtikrinant perduodamos
informacijos saugumą ir
nustatant akcininkų tapatybę,
tokios galimybės
akcininkams dar nėra
sudaromos. Tačiau
akcininkams užtikrinamos
kitos galimybės realizuoti
savo teises: balsavimas
asmeniškai dalyvaujant
susirinkime; balsavimas per
įgaliotą asmenį; balsavimas
sudarius balsavimo teisės
perleidimo sutartį;
balsavimas iš anksto
užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
VADOVYBĖS ATASKAITA
75
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus
organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti
audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus
organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo
patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas
pareigas.
TAIP
Standartiniame pranešime
apie visuotinio akcininkų
susirinkimo šaukimą
visuomet nurodomi
sprendimo projektai su pagal
Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymą
privaloma nurodyti
informacija, tame tarpe naujų
kolegialių organų
kandidatūros, siūlomas jiems
atlygis, siūloma išrinkti audito
įmonė bei siūlomas jai skirti
atlygis.
Informacija apie siūlomą
išrinkti kolegialaus organo
narį viešai nėra skelbiama,
tačiau standartiniame
pranešime apie visuotinio
akcininkų susirinkimo
šaukimą visuomet
nurodoma, jog papildomai su
dokumentais, susijusiais su
susirinkimo darbotvarke,
sprendimų projektais,
bendruoju balsavimo
biuleteniu akcininkai gali
susipažinti “Litgrid“
patalpose, registruotu
buveinės adresu,
nurodytomis konkrečiomis
valandomis.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai (Šio
Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima
aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas) ar kiti su bendrove susiję
kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti
visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus
organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę.
TAIP/NE
Susiję kompetentingi
asmenys, galintys pateikti
informaciją, susijusią su
visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarke,
visuomet dalyvauja
visuotiniame akcininkų
susirinkime. Tuo tarpu
siūlomi kandidatai į
kolegialius organo narius ne
visada dalyvauja
visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose.
VADOVYBĖS ATASKAITA
76
2. Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė
Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę
akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti
rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų
interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės
gerovę.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba
nesudaroma.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti
bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais
akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad
akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės
strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų
sprendimą.
Neaktualu
-
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus,
turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų
tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos
išrinkę asmenys.
Neaktualu
-
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos
sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi (Šio Kodekso
prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip,
kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse
yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai) stebėtojų tarybos nariai
turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami
sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų,
kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra
nepriklausomi.
Neaktualu
-
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių
planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos
vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos,
nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų
interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.
Neaktualu
-
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta
pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais
pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją
ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į
išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų
tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais
klausimais.
Neaktualu
-
VADOVYBĖS ATASKAITA
77
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės
valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai
turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir
kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros.
Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos
kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų
tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių
ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Neaktualu
-
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems
naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės
patirties augimas.
Neaktualu
-
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai
veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys
tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko
pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių
rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie
priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
Neaktualu
-
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų
tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo
profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas
kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų
tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo
mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės
akcininkai.
Neaktualu
-
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam
tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis
dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
Neaktualu
-
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų
tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas.
Neaktualu
-
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba
pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent
kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo
vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Neaktualu
-
VADOVYBĖS ATASKAITA
78
3. principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų,
darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino
stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais,
kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra
atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.
TAIP
Bendrovės įstatų 34 str.
nurodyta, kad bendrovės
valdyba tvirtina bendrovės
strategiją. Taip pat, valdyba
vykdydama priežiūros
funkciją reguliariai svarsto
ataskaitas apie jos vykdymą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka
jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais
atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita
ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba,
vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į
bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių
poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.
TAIP
Bendrovės įstatų 7.3. dalyje
nurodyta, bendrovės
valdybos kompetencija,
susijusi su priežiūros funkcijų
vykdymu.
Valdyba, vykdydama jai
priskirtas funkcijas,
atsižvelgia į Audito komiteto
nuomonę, bendrovės,
akcininkų, darbuotojų ir kitų
interesų grupių poreikius.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir
bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar
bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų
nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones
užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.
TAIP
Bendrovės įstatų 36 (xxi) p.
numatyta, kad bendrovės
valdyba priima sprendimus
dėl Patronuojančios
bendrovės valdybos
patvirtintų įmonių grupės
mastu taikomų įmonių
grupės lygio dokumentų
netaikymo Bendrovei arba
taikymo su išimtimis.
Valdyba užtikrina ir reguliariai
kontroliuoja jos patvirtintų
dokumentų (strategija,
biudžetas ir kt.) įgyvendinimą
bendrovėje.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos
priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos
rekomendacijas (Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl
vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-
bribery/44884389.pdf) dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties,
siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų,
taisyklių ir standartų.
TAIP
Bendrovėje galioja įvairūs
dokumentai, užtikrinantys
aukščiausio lygio vidaus
kontrolę, etikos bei atitikties
valdymo priemones,
pavyzdžiui:
- grupės mastu veikia
vidaus auditas ;
- grupės mastu veikia
audito komitetas, kurį
sudaro daugumą
nepriklausomų narių,
kuriam taip pat
atskaitingas vidaus
auditas;
VADOVYBĖS ATASKAITA
79
- bendrovėje galioja Etikos
elgesio kodeksas, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
antikorupcinės veiklos
politika, UAB „EPSO-G“
įmonių grupės paramos
politika, UAB „EPSO-G“
įmonių grupės interesų
valdymo politika, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
rizikų valdymo politika, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos
politika, UAB „EPSO-G“
įmonių grupės atitikties
valdymo politika ir kt.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į
tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos
pusiausvyrą.
TAIP
Bendrovės įstatų 53 str.
numatyta, kad bendrovės
vadovą skiria valdyba,
atsižvelgdama į Atlygio ir
skyrimo komiteto
rekomendacijas.
Bendrovės įstatų 55 str.
numatyta, kad valdyba,
vertindama kandidato į
vadovus tinkamumą eiti šias
pareigas, įvertina jo atitiktį
šiuose Įstatuose ir teisės
aktuose nustatytiems
reikalavimas ir tuo tikslu gali
pareikalauti iš kandidato
pateikti šią atitiktį
pagrindžiančius dokumentus
ir (ar) kreiptis į
kompetentingas institucijas
dėl reikalingos informacijos
apie kandidatą suteikimo.
VADOVYBĖS ATASKAITA
80
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei
stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų
kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir
kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros.
Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos
pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip
visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo
užduotims tinkamai atlikti.
TAIP
Bendrovės valdybos narių
atranka vykdoma pagal LR
Vyriausybės
2015 m. birželio 17 d.
nutarimu Nr. 631 patvirtintą
Kandidatų į valstybės įmonės
ar savivaldybės įmonės
valdybą ir kandidatų į
valstybės ar savivaldybės
valdomos bendrovės
visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamą
kolegialų priežiūros ar
valdymo organą atrankos
aprašą. Bendrovės įstatų 27
str. numatyta, kad renkant
valdybos narius užtikrinama,
kad Valdybos sudėtyje būtų
ne mažiau kaip 2 (du)
nepriklausomi nariai, jų
nepriklausomumą nustatant
atsižvelgiant į teisės aktuose
nustatytus reikalavimus;
užtikrinama, kad daugiau
kaip pusė valdybos narių
nėra nesusiję darbo
santykiais su bendrove; taip
pat siekiama, jog valdybos
nariai turėtų kompetencijas,
atsižvelgiant į valdybos
atsakomybės sritis ir
funkcijas.
Kasmet valdybos nariai
atlieka savo veiklos
įsivertinimą. Taip pat kasmet
valdybos veiklą įvertina
Grupės Atlygio ir skyrimo
komitetas, kuris pateikia
rekomendacijas dėl grupės
kolegialių organų veiklos
tobulinimo.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie
jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas
pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir
potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti
nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame
bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų
taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų
būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba
kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus
duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės
metiniame pranešime.
TAIP
Nurodyta informacija viešai
skelbiama ir atnaujinama
bendrovės internetiniame
tinklalapyje, metiniame
pranešime.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su
pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
TAIP
Valdybos nariai
supažindinami pirmo
posėdžio metu pristatant
bendrovės struktūrą bei
veiklą. Pasidalinama
VADOVYBĖS ATASKAITA
81
pagrindiniais bendrovės
korporatyviniais
dokumentais.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai
tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas
ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 26 str.
numatyta, kad valdyba yra
kolegialus bendrovės
valdymo organas, kurį
sudaro 5 nariai. Valdybos
narius 4 metų kadencijai,
atsižvelgdamas į Atlygio ir
skyrimo komiteto
rekomendacijas, renka
visuotinis akcininkų
susirinkimas, kuriam valdyba
yra atskaitinga. Valdybos
nario nepertraukiamas
kadencijos laikas yra ne
ilgesnis kaip 2 pilnos
kadencijos iš eilės ir bet
kuriuo atveju negali eiti
valdybos nario pareigų
nepertraukiamai ilgiau kaip
10 (dešimt) metų iš eilės.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba
buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai
stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas
tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų
būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
TAIP
Bendrovės įstatų 28 str.
numatyti kriterijai, kuriems
esant asmuo apskritai negali
būti renkamas valdybos
nariu.
Bendrovės įstatų 46 str.
numatyta, kad valdybos
pirmininkas turėtų būti
renkamas iš patronuojančios
bendrovės nominuojamų
valdybos narių.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti
pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo
mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės
stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra
sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės valdybos nariai
aktyviai dalyvauja valdybos
posėdžiuose, o posėdžių
protokoluose yra fiksuojamas
valdybos narių dalyvavimas
bei balsavimas priimant
sprendimus.
Kaip nurodyta Bendrovės
įstatų 51 str. bendrovės
valdyba atsiskaito už savo
veiklą, pateikdama
visuotiniam akcininkų
susirinkimui metinę savo
veiklos bendrovės valdyboje
ataskaitą, įskaitant
informaciją apie priimtus
sprendimus bei apibendrintą
metinį veiklos įsivertinimą. Ši
VADOVYBĖS ATASKAITA
82
ataskaita gali būti teikiama
bendrovės metiniame
pranešime.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai
nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus
nepriklausomi (Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo
kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai),
turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi
nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos
narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove
susijusių aplinkybių.
TAIP
Bendrovės interneto
tinklalapyje, tiek metiniame
pranešime yra pateikiama
informacija apie Bendrovės
valdybos narius, specifiškai
nurodant nepriklausomus
narius.
Kiekviename valdybos
posėdyje valdybos nariai
privalo deklaruoti, ar
darbotvarkėje yra klausimų,
galinčių sukelti interesų
konfliktą.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos
posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 25 str.
numatyta, kad visuotinis
akcininkų susirinkimas priima
sprendimus dėl valdybos
narių skyrimo ir atšaukimo,
valdybos narių atlygio
nustatymo, sutarčių su
valdybos nariais sudarymo ir
jų standartinių sąlygų
nustatymo.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai
veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų
interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus.
Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų,
jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip
pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti
verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su
bendrovės veikla.
TAIP
Atsižvelgiant į siekį stebėti
bendrovės valdybos narių
interesų konfliktų nebuvimą,
kiekvienais metais valdybos
nariai atnaujina savo
interesų deklaracijas,
vykdomas nepriklausomų
valdybos narių
nepriklausomumo vertinimas.
Taip pat, bendrovės įstatų 31
str. numatyta, kad valdybos
nariai gali dirbti kitą darbą ar
užimti kitas pareigas, kurios
būtų suderinamos su jų
veikla valdyboje, įskaitant,
bet neapsiribojant,
vadovaujančių pareigų
kituose juridiniuose
asmenyse ėjimą, darbą
valstybės ar statutinėje
tarnyboje, pareigas
bendrovėje ir kituose
juridiniuose asmenyse
(laikantis įstatų 28
straipsnyje nustatytų
ribojimų), taip pat
juridiniuose asmenyse, kurių
dalyviu yra bendrovė ar
patronuojanti bendrovė, tik iš
VADOVYBĖS ATASKAITA
83
anksto apie tai informavę
bendrovės valdybą.
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
interesų valdymo politika.
Valdybos nariai yra pasirašę
įsipareigojimus saugoti
konfidencialią informaciją.
Su valdybos nariais nėra
sudaryti susitarimai dėl
nekonkuravimo, nes
bendrovė vykdo monopolinę
veiklą, tad nėra tam poreikio.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo
vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo
vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
TAIP
Valdyba kasmet atlieka savo
veiklos įsivertinimą, jos
pagrindu rengia veiklos
tobulinimo planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės mastu veikiantis
atlygio ir skyrimo komitetas
bei audito komitetas taip pat
kasmet vertina valdybos
priimtus sprendimus, teikia
rekomendacijas dėl veiklos
tobulinimo.
Informacija apie valdybos
veiklos vertinimą
atskleidžiami bendrovės
metiniame pranešime.
VADOVYBĖS ATASKAITA
84
4. Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą
ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai
bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos
akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros
diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų
reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą
apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu,
verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi
bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie
faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų
planų ir tikslų, nurodant to priežastis.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba
nesudaroma.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti
atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką.
Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti
kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti
tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių
bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių
organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
TAIP
Bendrovės įstatų 45 p.
numatyta, kad valdyba savo
sprendimus priima valdybos
posėdžiuose. Valdybos
posėdžių sušaukimo ir
balsavimo juose tvarka, kiti
procedūrinio pobūdžio
klausimai yra reglamentuoti
taip, kaip numato Akcinių
bendrovių įstatymas bei
susiję teisės aktai, ir
detalizuojami valdybos darbo
reglamente, kurį tvirtina
valdyba. Bendrovės valdyba
kiekvienų metų pabaigoje
pasitvirtina ateinančių metų
posėdžių grafiką bei veiklos
planą (preliminarius
klausimus atitinkamam
valdybos posėdžiui).
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti
informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai
pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu
apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti
pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma,
išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo
nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu
arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
TAIP
Valdybos darbas
organizuojamas
vadovaujantis Valdybos
darbo reglamentu, kuriame
reglamentuoti posėdžio
šaukimo, valdybos narių
informavimo, medžiagos
pateikimo ir kiti procedūriniai
klausimai.
Pagal Valdybos darbo
reglamentą medžiaga
valdybai turi būti pateikiama
5 d. d. iki eilinio posėdžio.
Rekomendacijos dėl
darbotvarkės keitimo
Bendrovės valdyba laikosi.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti
efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių
priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai
bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena
susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba
nesudaroma.
VADOVYBĖS ATASKAITA
85
posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu,
atsakomybe, atlygio nustatymu.
5. Principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka
priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti
organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu,
tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes,
pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės
stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba,
kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam
organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito
komitetus
(
Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato,
kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse,
kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios
kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą
(teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros
funkcijas atliekantis kolegialus organas)).
TAIP
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ valdybos
sudarytas įmonių grupės
atlygio ir skyrimo komitetas,
kuris veikia pagal jį
formuojančio organo
patvirtintus veiklos
nuostatus, bei „EPSO-G“
vienintelio akcininko
sudarytas grupės mastu
veikiantis audito komitetas,
kuris veikia pagal jį
formuojančio organo
patvirtintus veiklos
nuostatus.
Atsižvelgiant į tai, jog atlygio
ir skyrimo klausimai yra
glaudžiai susiję, šių klausimų
sprendimui reikalingi tos
pačios kvalifikacijos
ekspertai, nuspręsta formuoti
vieną atlygio ir skyrimo
komitetą.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus.
Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos
pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka
trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
TAIP
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas
teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus
organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai
tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.
Neaktualu
Žr. 5.1.1. p.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti
bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus,
komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno
komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į
jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems
kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų
būti komitetų pirmininku.
TAIP
UAB „EPSO-G“ įstatų 7.7.,
7.8 bei 7.9 skyriai
reglamentuoja komitetų UAB
„EPSO-G“ įmonių grupėje
sudarymą bei kompetenciją.
Minėtuose įstatuose
nurodyta, kad Atlygio ir
skyrimo bei Audito komitetai
sudaromi iš ne mažiau kaip 3
narių.
Atlygio ir skyrimo komitete
užtikrinama, kad iš 3 narių
sudėtyje būtų ne mažiau kaip
1 nepriklausomas narys, o
Audito komitete – daugiau
VADOVYBĖS ATASKAITA
86
kaip pusė narių būtų
nepriklausomi nariai.
Atlygio ir skyrimo komitete
bei audito komitete ne visi
nariai yra paskirti iš EPSO-G
valdybos. Po vieną narį į
kiekvieną iš komitetų yra
paskirti nepriklausimi nariai,
t.y. atsižvelgiant į
kompetenciją bei vykdant
išorinę atranką į
nepriklausomo komiteto
nario vietą.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats
kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas
laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti
kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno
komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo
teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus
(kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie
savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat
kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens
duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,
turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,
posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per
praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis
ir veiklos rezultatus.
TAIP
Komitetams įgaliojimai
suformuoti UAB „EPSO-G“
įstatuose bei komitetą
formuojančio organo
sprendimu – atlygio ir
skyrimo komiteto veiklos
nuostatai patvirtinti UAB
„EPSO-G“ valdybos
sprendimu, o audito komiteto
veiklos nuostatai patvirtinti
UAB „EPSO-G“ vienintelio
akcininko sprendimu, kaip tai
leidžia Lietuvos banko
patvirtinti Reikalavimai audito
komiteto nariams (10 str.).
Komitetų veiklos nuostatai
skelbiami viešai EPSO-G
interneto svetainėje.
Komitetų sudėtis, veikla ir kt.
informacija pateikiama
konsoliduotame grupės
metiniame pranešime.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą,
kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai
turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui
pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad
posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba
ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos
sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus,
kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto
veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
TAIP
Komitetų veiklos
nuostatuose numatyta teisė
komitetų nariams savo
nuožiūra kviesti į savo
posėdžius UAB „EPSO-G“
įmonių grupės bendrovių
organų narius, darbuotojus,
įgaliotinius, kandidatus į tam
tikras pozicijas ar kitus
asmenis bei gauti iš jų
reikiamus paaiškinimus savo
kompetencijos ribose, taip
pat tuo tikslu reikalauti, kad
būtų atliekami būtini
veiksmai, reikalingi komitetų
funkcijoms atlikti.
VADOVYBĖS ATASKAITA
87
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir
administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties
pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia
konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį,
narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
TAIP
UAB „EPSO-G“ Atlygio ir
skyrimo komitetas veikia kaip
UAB „EPSO-G“ valdybos bei
bendrovės valdybos
patariamasis organas, kurio
pagrindinės funkcijos yra:
– padeda atlikti kandidatų į
organų narius atrankas
visose grupės bendrovėse;
– teikia rekomendacijas
grupės bendrovėms dėl
valdymo organų narių,
įskaitant vienasmenių
valdymo organų – vadovų
skyrimo, sutarčių su jais
sudarymo ir atlygio jiems
nustatymo;
– teikia rekomendacijas dėl
grupės korporatyvinio
valdymo dokumentų,
susijusių su valdymo organų,
vadovaujančių darbuotojų
atrankų, skyrimo,
nepriklausomumo kriterijų
nustatymo klausimais;
– teikia rekomendacijas dėl
grupės bendrovių vadovų ir
kritinių pareigybių
pamainumo sistemos;
– teikia rekomendacijas dėl
lygių galimybių, įtraukties ir
įvairovės stiprinimo sistemos
grupėje;
– ir kt.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo
nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir
administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
TAIP
Veiklos nuostatuose
numatyta, kad Atlygio ir
skyrimo komitetų šaukimo
iniciatyvos teisę turi įmonių
grupės valdybos arba
vadovai, tuo pačiu
pasiūlydami posėdžio
darbotvarkę, pateikdami su
klausimais susijusią
medžiagą bei sprendimo
projektus.
Nuostata nėra praktiškai
aktuali šiuo metu, nes
valdyboje nėra Bendrovės
darbuotojų.
VADOVYBĖS ATASKAITA
88
5.3. Atlygio komitetas.
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos,
taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos
vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant
fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo
finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas,
taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti
mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių
organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.
TAIP
Grupėje veikia vienas Atlygio
ir skyrimo komitetas.
Žr. 5.2.1. punktą.
5.4. Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės
aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą (Audito
komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso
įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių
ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės,
reglamentuojančios audito komitetų veiklą).
TAIP
UAB „EPSO-G“ Audito
komitetas veikia kaip UAB
„EPSO-G“ valdybos bei
bendrovės valdybos
patariamasis organas, kurio
pagrindinės funkcijos yra:
-
vykdo Grupės
bendrovių finansinių
ataskaitų rengimo bei audito
atlikimo priežiūrą;
-
atsakingas už Grupės
bendrovių auditorių ir audito
įmonių nepriklausomumo bei
objektyvumo principų
laikymosi užtikrinimą;
-
atsakingas už Grupės
bendrovių vidaus kontrolės,
rizikos valdymo ir vidaus
audito sistemų, veiklos
procesų veiksmingumo
priežiūrą;
- atsakingas už Grupės
bendrovių auditoriaus ir (ar)
audito įmonės ne audito
paslaugų teikimo kontrolę;
- užtikrina sistemos dėl
skundų teikimo veikimą,
skundų nagrinėjimą; vertina
sandorius su susijusiomis
šalimis.
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija,
susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir
veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių
apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais
būdais.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi
dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,
atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų
nariams.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad
komiteto nariai savo
nuožiūra gali kviesti į savo
posėdžius įmonių grupės
bendrovių organų narius,
darbuotojus,
įgaliotinius, kandidatus į tam
tikras pozicijas ar kitus
asmenis bei gauti iš jų
VADOVYBĖS ATASKAITA
89
reikiamus paaiškinimus savo
kompetencijos ribose, taip
pat tuo tikslu reikalauti, kad
būtų atliekami būtini
veiksmai, reikalingi komiteto
funkcijoms atlikti.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių
darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba
periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai
tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės.
TAIP
Audito komitetas periodiškai,
ne rečiau kaip kartą per
ketvirtį yra supažindinamas
su vidaus audito
ataskaitomis bei ne rečiau
kaip kartą per pusmetį -
vidaus auditų planu ir dėl jų
gali teikti rekomendacijas
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės valdyboms.
Audito komitetas organizuoja
susitikimus su išorės
auditoriais, aptariant
auditorių darbo programą bei
audito metu kilusius
neaiškumus, o atlikus išorės
auditą, su išorės auditoriais
aptariamos jų išvados ir
rekomendacijas. Audito
įmonė kiekvienais metais
pradėdama metinius auditus
Audito komitetui ir
bendrovėms pateikia savo
nepriklausomumo
deklaraciją.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių
nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad
bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad
Audito komitetas užtikrina
efektyvų sistemos dėl
skundų teikimo veikimą bei
proporcingą ir nepriklausomą
pateiktų skundų tyrimą.
Įgyvendinant šią funkciją,
Audito komiteto pirmininkas
nedelsiant informuojamas
apie reikšmingus gautus
skundus, taip pat Audito
komitetui periodiškai
teikiama ataskaita apie UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovėse gautus visus
skundus, jų tyrimą bei atliktų
tyrimų išvadų pagrindu
priimtus sprendimus.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji
nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per
šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad
Audito komitetas kas ketvirtį
VADOVYBĖS ATASKAITA
90
teikia veiklos ataskaitą
valdybai.
Tai pat teikia konsoliduotą
metinę veiklos ataskaitą UAB
„EPSO-G“ eiliniam
visuotiniam akcininkų
susirinkimui bei valdybai.
6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei
užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir
interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste
sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus
asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti
bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado,
bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą
terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį
išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie
tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir,
jeigu įmanoma, vertę.
TAIP
Tokia pareiga nustatyta
Bendrovės įstatų 56-57 str.,
valdymo organų darbo
reglamentuose bei UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
interesų valdymo politikoje.
Bendrovės įstatų 30 str.
numatyta, kad atsiradus
naujoms aplinkybėms, dėl
kurių galėtų kilti valdybos
nario interesų konfliktas,
valdybos narys apie tokias
naujas aplinkybes privalo
nedelsiant informuoti valdybą
ir bendrovę.
VADOVYBĖS ATASKAITA
91
7. principas: Bendrovės atlygio politika
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams
ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio
politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir
atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.
TAIP
Bendrovėje yra taikoma UAB
„EPSO-G“ vienintelio
akcininko patvirtintos atlygio
už veiklą UAB „EPSO-G“ ir
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės bendrovių organuose
nustatymo gairės, kurios yra
skelbiamos viešai.
Bendrovėje taip pat taikoma
„Litgrid“ vadovo ir valdybos
narių atlygio politika,
patvirtinta bendrovės
visuotinio akcininkų
susirinkimo, kuri yra
skelbiama viešai.
Bendrovėje yra taikoma UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
Atlygio, veiklos vertinimo ir
ugdymosi politika, kuri yra
skelbiama viešai.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą
atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo
finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines
išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė
gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.
TAIP
Visos galimos kolegialių
organų bei darbuotojų atlygio
formos yra nustatytos Atlygio
už veiklą UAB „EPSO-G“ ir
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės bendrovių organuose
nustatymo gairėse bei UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
Atlygio, veiklos vertinimo ir
ugdymosi politikoje. Abu
dokumentai yra skelbiami
viešai.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų
numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas,
nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos
rezultatų.
TAIP
Bendrovėje veikia Atlygio už
veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovių organuose
nustatymo gairės, kurios
reglamentuoja fiksuotą atlygį
kolegialių organų nariams.
Valdybos nariams nėra
mokamas atlygis, kuris
priklausytų nuo Bendrovės
rezultatų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie
išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti
nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio
dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti
mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
TAIP / NE
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės Atlygio, veiklos
vertinimo ir ugdymosi
politikoje nustatyta, jog
grupės bendrovėse
nesudaromi išankstiniai
VADOVYBĖS ATASKAITA
92
susitarimai dėl išeitinių
išmokų dydžių (išskyrus
bendrovių vadovus, kurių
darbo sąlygas nustato
valdyba). Išmokų, susijusių
su darbo santykių
pasibaigimu, dydžiai
nustatomi atsižvelgiant į
darbo teisės normose
įtvirtintus privalomai
mokėtinus minimalius tokių
išmokų dydžius, išskyrus
išimtinius atvejus, kuriais dėl
objektyvių priežasčių
susitariama dėl kitokių
išmokų taikymo. Apie tokių
(didesnių) išmokų
išmokėjimus ir jų išmokėjimo
pagrindus turi būti
informuojama atitinkama
Grupės bendrovės valdyba
jos artimiausiame posėdyje.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis
sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami
informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai
atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių
suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų
išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias
su akcijų įsigijimu.
Neaktualu
Bendrovėje nėra taikoma
skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistema.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje
informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia
dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio
politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais.
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo
įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio
informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės
atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais
metais.
TAIP
Bendra informacija apie
bendrovės atlyginimų
politikos įgyvendinimą ir
vidutiniai atskirų darbuotojų
grupių atlyginimų dydžiai
viešai skelbiami bendrovės
metiniame pranešime, kuria
skelbiamas bendrovės
interneto svetainėje.
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos energetikos
įstatymo 25 straipsnio
5 dalimi, Bendrovė viešai
skelbia bendrovės valdymo
organų nariams nustatytą
užmokestį ir kitas su valdymo
organų narių funkcijomis
susijusias išmokas.
Bendrovės metiniame
pranešime skelbiama
informacija apie valdybos
narių darbo užmokestį.
Viešai skelbiama informacija
apie darbuotojų atlygį kas
VADOVYBĖS ATASKAITA
93
ketvirtį bendrovės interneto
svetainėje.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis
atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus
organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba
akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės valdybos nariams
atlygį nustato Bendrovės
visuotinis akcininkų
susirinkimas.
Bendrovėje nėra taikomos
tokios schemos.
8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose,
ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį
stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus,
vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos
interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.
TAIP
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos
politika, kurioje įtvirtinti tikslai
didinti interesų turėtojų
informuotumą ir supratimą
apie UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės bei atskirų grupės
bendrovių veiklas; užtikrinti
darbuotojų įsitraukimą; kurti
ir palaikyti tvarius ir
pasitikėjimu grįstus santykius
su interesų turėtojais.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų
turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta
tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje
pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant
svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų
atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių
įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir
kita.
TAIP
Bendrovė su bendrovės
darbuotojų atstovais vykdo
konsultacijos, derybas,
pasitarimus dėl bendrovėje
vykdomų veiklos procesų.
Pagal su bendrovės
darbuotojų atstovais
pasirašytą Bendrovės
kolektyvinę sutartį, bendrovė
informuoja profesinių
sąjungų atstovus apie
bendrovėje numatomas
permainas, bendrovės
finansinę padėtį ir kt.
Interesų turėtojai gali
dalyvauti bendrovės valdyme
tiek, kiek tai numato
įstatymai.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese,
jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama
informacija.
TAIP
Interesų turėtojams
sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama
informacija.
VADOVYBĖS ATASKAITA
94
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai
pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją
vykdančiam kolegialiam organui.
NE
Bendrovės internetiniame
tinklalapyje skelbiami
pasitikėjimo linijos kontaktai,
kuriais suinteresuoti
asmenys kviečiami pranešti
apie darbuotojų saugos ir
sveikatos bei aplinkosaugos
nuostatų, etikos, darbo
praktikos ir korupcijos
prevencijos politikos
pažeidimus.
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės mastu veikiantis
audito komitetas užtikrina,
sistemos dėl skundų teikimo
veikimą, skundų nagrinėjimą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
95
9. principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę
situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti,
įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
TAIP
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos
politika, kurioje nurodyta
informacija atskleidžiama
bendrovės tarpiniuose
metiniame pranešime ir
interneto svetainėje.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;
TAIP
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą
ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais
asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų
tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;
TAIP
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra
laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas
ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių
valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;
TAIP
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat
apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;
TAIP
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos
valdymo ir priežiūros politiką;
TAIP
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;
TAIP
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais
interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas
bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su
kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
TAIP
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;
TAIP
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus
investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir
bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos,
nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas
neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją,
numatytą teisės aktuose.
TAIP
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų
bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės
konsoliduotus rezultatus.
TAIP
UAB „EPSO-G“ kaip
patronuojanti bendrovė
atskleidžia konsoliduotą
informaciją konsoliduotame
metiniame pranešime.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės
priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę
patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų
paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš
bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau
reglamentuojama 7 principe.
TAIP
Bendrovės metiniame
pranešime ir interneto
svetainėje atskleidžiama ši
informacija.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie
akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos
gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti
atskleidžiama visiems ir vienu metu.
TAIP
Bendrovė informaciją per
NASDAQ Vilniaus vertybinių
popierių biržos naudojamą
informacijos atskleidimo
sistemą pateikia lietuvių ir
anglų kalbomis vienu metu.
Bendrovė skelbia informaciją
VADOVYBĖS ATASKAITA
96
prieš NASDAQ Vilniaus
vertybinių popierių biržos
prekybos sesiją arba po jos ir
vienu metu pateikia visoms
rinkoms, kuriose prekiaujama
bendrovės vertybiniais
popieriais. Informacijos,
galinčios turėti įtakos jos
išleistų vertybinių popierių
kainai, bendrovė
neatskleidžia komentaruose,
interviu ar kitais būdais tol,
kol tokia informacija viešai
paskelbiama per biržos
informacijos sistemą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
97
10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės
padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių
ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės
informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
TAIP
Nepriklausomą auditorių
skiria visuotinis akcininkų
susirinkimas.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam
akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji
bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.
TAIP
Auditoriaus atrankos procese
aktyviai dalyvauja grupės
mastu veikiantis audito
komitetas. Audito komitetas
teikia rekomendaciją
bendrovės valdybai dėl
auditoriaus kandidatūros.
Galutinį sprendimą priima
visuotinis akcininkų
susirinkimas, kurį šaukia bei
sprendimų projektus teikia
valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas
ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia
informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o
jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama,
kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų
susirinkimui.
TAIP
Audito įmonė ne audito
paslaugas teikia
vadovaujantis UAB „EPSO-
G“ Audito komiteto patvirtinta
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės ne audito paslaugų
pirkimo iš audito įmonės ar iš
bet kurios tinklui, kuriam
priklauso auditą atliekanti
įmonė, politika.
Ne audito paslaugų teikimą
prižiūri grupės mastu
veikiantis audito komitetas,
kuris, kaip minėta 10.2 p.,
aktyviai dalyvauja
auditoriaus atrankos
procedūroje. Taigi audito
komitetas teikdamas
valdybai rekomendaciją dėl
auditoriaus, turi visą
reikalingą informaciją apie
auditorius.
98
VADOVYBĖS ATASKAITA
99
19. APIE ATASKAITĄ
19.1 BP-1 – Bendras tvarumo ataskaitos rengimo pagrindas
Šiame skyriuje pateikiama akcinės bendrovės „Litgrid“ (toliau – Bendrovė arba „Litgrid“) informacija tvarumo klausimais (toliau –
tvarumo ataskaita) už 2024 metus.
Šiai ataskaitai dar nėra taikomi Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. CSRD) reikalavimai – ji parengta savanoriškai,
siekiant kuo labiau atitikti Europos tvarumo atskaitomybės standartus (toliau – ETAS). Visišką atitiktį ETAS Bendrovė užtikrins nuo
2025 metų, kai tvarumo ataskaita bus rengiama pagal visus jai taikomus reikalavimus ir bus audituota.
Bendrovė priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – „EPSO-G“), todėl jos informacija tvarumo klausimais yra įtraukta ir į
konsoliduotą „EPSO-G“ tvarumo ataskaitą už 2024 metus, kuri atitinka ETAS reikalavimus ir yra patvirtinta išorinio nepriklausomo
auditoriaus.
Tvarumo ataskaitoje pristatomi Bendrovės pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos (ESG) srityse. Pateikiama
informacija apima visą tiesioginę Bendrovės veiklą ir jos vertės grandinę. Tvarumo ataskaita parengta bendradarbiaujant su rinkos
tvarumo atskaitomybės ekspertais, siekiant užtikrinti pateikiamos informacijos kokybę ir išsamumą. Ataskaita skelbiama kaip
Vadovybės ataskaitos dalis.
Bendrovė nepasinaudojo ETAS taikoma išimtimi nepateikti tam tikros informacijos, susijusios su praktine patirtimi, inovacijomis,
vykstančiomis derybomis ar kitais ETAS standartų pirmos dalies (1 ETAS) nurodytais konfidencialios ir neskelbtinos informacijos
atvejais.
1 ETAS C priedėlyje nurodyta, kad kai kurie reikalavimai yra taikomi palaipsniui ir juos galima praleisti rengiant tvarumo ataskaitą
pirmaisiais privalomai rengiamos ETAS ataskaitos metais (t. y. Bendrovės atveju – už 2025 m). Bendrovė šioje ataskaitoje
neatskleidžia informacijos pagal ETAS standarto SBM-1 40.b. ir 40.c., SBM-3 48.e. punktus, E1-9, E4-6, E4-6, E5-6 atskleidimo
reikalavimus, kuriems taikoma ši išimtis.
19.2 BP-2 – Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas
Ataskaitoje Bendrovė remiasi ETAS nustatytais trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimais: trumpas laikotarpis – iki 1
metų, vidutinis – 2-4 metai, ilgas – daugiau nei 5 metai. Tokia laiko perspektyva atitinka visos grupės taikomus laikotarpius, siekiant
užtikrinti nuoseklumą.
Be informacijos, kurią privaloma pateikti pagal ETAS, Bendrovė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia informaciją pagal Komisijos
deleguotąjį reglamentą (ES) 2021 / 2178, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020 / 852
(Taksonomijos reglamentas) – žr. skyrių ES Taksonomijos reglamento rodikliai.
Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė pirmą kartą taikė ETAS standartą, todėl visi rodikliai pateikiami laikantis šio standarto
reikalavimų. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, pateikiama 2021 – 2023 m. laikotarpių palyginamoji informacija, išskyrus
ŠESD rodiklius, kurių duomenys teikiami nuo bazinių metų (2019 m.). Matavimo metodika, taikoma apskaičiuojant 3 lygio (ang.
Scope 3) ŠESD emisijas, išsamiai aprašyta skyriuje E1 Klimato kaita. Kitų vertės grandinės rodiklių, apimančių pradinės ir (arba)
galutinės grandžių duomenis, ataskaitoje nėra.
2024 m., atnaujinus emisijų faktorius, buvo perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai. Siekiant užtikrinti
duomenų palyginamumą ir stebėti pažangą, tokie pat perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023 m. emisijų duomenims. Šis procesas
leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, palaikyti nuoseklų jų mažinimo stebėjimą pagal Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyva (angl.
Science Based Targets initiative, toliau – SBTi) metodiką bei išlaikyti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms ir reglamentų
reikalavimams. Perskaičiuojant duomenis pagal SBTi reikalavimus, bazinių metų emisijos sumažėjo 17 proc. nuo anksčiau
nustatytos vertės.
Technologiniai nuostoliai (2 lygis), susidarę tarpsisteminėse jungtyse „NordBalt“ ir „LitPol Link“, nepatenka į Lietuvos energijos
apskaitos balansą ir atitinkamai nėra įtraukiami skaičiuojant Grupės ŠESD emisijas (vadovaujantis veiklos kontrolės metodu).
EPSO-G dukterinė įmonė AB „Litgrid“ nėra atsakinga už tarpsisteminėmis jungtims „NordBalt“ ir „LitPol Link“ įsigyjamą elektros
energiją technologiniams nuostoliams padengti vadovaujantis sutartimis tarp sistemų operatorių.
Kitų reikšmingų rodiklių apskaičiavimo ar pateikimo pokyčių nebuvo. Nenustatyta reikšmingų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių
klaidų, taip pat nebuvo identifikuoti aukšto matavimo neapibrėžties lygio kiekybiniai rodikliai.
VADOVYBĖS ATASKAITA
100
Siekdama užtikrinti informacijos vienodumą ir suderinamumą su grupės ataskaita, Bendrovė pateikia visą reikšmingą ETAS
reikalaujamą informaciją.
20. TVARUMO VALDYMAS
GOV-1 – Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo
„Litgrid“ prisideda prie energetikos sektoriaus transformacijos derindama aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius tikslus.
Bendrovė orientuojasi į aukščiausius tvarumo valdymo standartus, siekdama, kad tvarumo principai būtų nuosekliai įtraukti į
strateginius sprendimus ir kasdienę veiklą.
„EPSO-G“ tvarumo valdymo struktūra atitinka grupės bendrąją valdyseną. Valdymo, priežiūros ir patariamieji organai tvarumo
klausimus prižiūri ir valdo pagal savo atsakomybių sritis ir kompetencijas. Detali informacija apie tvarumo valdymą ir priežiūrą
grupės lygiu yra pateikta „EPSO-G“ Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m.
„Litgrid“ valdyba atsakinga už ilgalaikių strateginių tikslų formavimą, jų peržiūrą ir rodiklių stebėseną. Pagal savo kompetenciją ji
taip pat tvirtina Bendrovės metinius tikslus, tarp kurių yra ir su tvarumu susiję įsipareigojimai. Be to, valdyba analizuoja ir vertina
Bendrovės lygio rizikų sąrašą, kuris apima ir tvarumo sritims būdingas rizikas, tokias kaip darbuotojų saugos reikalavimų
nesilaikymas, kvalifikacijos trūkumas, darbuotojų kaita ir motyvacija, stichinių reiškinių sukelta žala ir kt. Bendrovės rizikų registre
kiekvienai rizikai priskiriama tvarumo sritis (aplinkos apsauga, socialinis atsakingumas, geroji valdysena).
Už visos įmonių grupės tvarumo tikslų stebėseną ir jų įgyvendinimo koordinavimą atsakingas grupės tvarumo vadovas(-ė).
Bendrovėje aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos tikslai pagal kompetenciją paskirstomi atitinkamiems
funkciniams padaliniams, tokiems kaip aplinkosaugos, darbų saugos, žmonių ir kultūros, rizikų ir atitikties valdymo ir kt. Taip pat
Bendrovėje yra deleguotas darbuotojas tvarumo temos koordinavimui.
Be to, „Litgrid“ yra paskyrusi atsakingą asmenį lygių galimybių užtikrinimui – šią funkciją vykdo žmonių ir kultūros skyriaus
vadovas(-ė).
Administracinių, valdymo ir priežiūros organų sudėtis
Bendrovėje veikia organai:
Valdyba (5 nevykdomieji nariai).
Bendrovės vadovas (vienasmenis vykdomasis valdymo organas).
„Litgrid“ valdybos narius ketverių metų kadencijai renka visuotinis akcininkų susirinkimas, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo
komiteto (toliau – ASK) rekomendacijas. Valdybos nariai neužima kitų vadovaujančių pareigų Bendrovėje, o 2 valdybos nariai
kartu yra ir „EPSO-G“ vadovybės nariai. 100 proc. valdybos narių yra vyrai (lyčių pusiausvyros santykis – 0:5). 40 proc. (2 iš 5)
valdybos narių yra nepriklausomi.
Administraciniuose, valdymo ir priežiūros organuose nėra tiesioginių paskirtų darbuotojų atstovų. Bendrovėje galioja su profesine
sąjunga (darbuotojų atstovais) pasirašyta kolektyvinė sutartis, kuri užtikrina tinkamą darbuotojų atstovavimą ir įtraukimą į
organizacijos priimamus sprendimus.
Bendrovės priežiūros organai yra audito komitetas ir aukščiau minėtas ASK, kurie sudaromi patronuojančioje įmonėje, veikia visos
grupės mastu ir atlieka „Litgrid“ audito bei atlygio ir skyrimo komitetų funkcijas.
Patronuojančios bendrovės valdybos sprendimu gali būti sudaromi ir kiti komitetai, kurie veikia kaip visos grupės komitetai.
Bendrovės komitetai ir kiti valdymo organai:
Vadovų taryba.
Technikos komitetas.
Projektų valdymo komitetas.
Fizinės saugos komisija.
Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
101
Viešųjų pirkimų komisija.
Etikos komitetas.
Informacinių technologijų ir telekomunikacijų valdysenos komitetas.
IT architektūros komisija.
Programos priežiūros komitetas.
Valdyba.
Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Su tvarumu susijusios žinios ir patirtis
Siekdama užtikrinti visapusišką ir integruotą tvarumo valdymą, Bendrovė aktyviai investuoja į su tvarumu susijusių žinių
stiprinimą, kompetencijų ugdymą ir ekspertų pritraukimą.
Bendrovėje organizuojami mokymai bei rodiklių pristatymai tvarumo tematika, o siekiant užtikrinti aukštą ekspertiškumo lygį,
pasitelkiamos ir išorės konsultacijos. Vadovai reguliariai supažindinami su tvarumo politika, teisės aktų pokyčiais bei
svarbiausiomis iniciatyvomis šioje srityje.
Vertingų įžvalgų ir reikšmingos patirties tvarumo vystymo srityje suteikia valdybos narys Pierre-Henri D’haene – Belgijos
elektros perdavimo sistemos operatorės Elia strategijos, transformacijos ir tvarumo vadovas.
Tvarumo srities švietimas ir vadovų įtraukimas ne tik prisideda prie efektyvesnio užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, bet ir stiprina jų
kompetencijas, skatindamas sąmoningą ir atsakingą požiūrį į tvarią veiklą.
Daugiau informacijos apie Bendrovės valdybos narius galima rasti Bendrovės interneto svetainėje: Valdyba.
GOV-2 – Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo
klausimai
Bendrovės valdymo organai reguliariai informuojami apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes – valdyba svarsto aktualius
klausimus, įskaitant ir su tvarumu susijusius klausimus, kiekvieną mėnesį. Valdyba planuoja ir vykdo savo veiklą vadovaudamasi
metiniu valdybos veiklos planu.
Pirmaisiais ataskaitos rengimo metais, atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą, buvo nagrinėtos visos ETAS sąraše esančios
temos ir kitos Bendrovei aktualios tvarumo temos.
GOV-3 – Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas
„Litgrid“ darbo užmokesčio politika pateikiama Vadovybės ataskaitos dalyje „Atlygio politikos įgyvendinimo ataskaita“. Valdymo
organų nariams skirtų su tvarumo klausimais susijusių paskatų sistemų ir darbo užmokesčio politikos Bendrovėje šiuo metu nėra.
GOV-4 – Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo
„Litgrid“ šiuo metu netaikomi teisiniai reikalavimai dėl tvarumo išsamaus patikrinimo (angl. due diligence), todėl specialios
išsamaus patikrinimo sistemos ji nėra įdiegusi. Tačiau Bendrovė nuolat vertina galimą neigiamą poveikį savo veikloje ir vertės
grandinėje, siekia jo išvengti bei įsipareigoja bendradarbiauti šalinant neigiamą poveikį, jei toks atsirastų ar Bendrovė prie jo
prisidėtų.
Nors formalizuotos išsamaus patikrinimo sistemos nėra, atskiri jos elementai jau yra taikomi Bendrovės veikloje. Pagrindiniai
ETAS standarto pirmos dalies (1 ETAS) 4 skyriuje „Išsamus patikrinimas“ nurodyti aspektai ir etapai yra susiję su keliais
horizontaliaisiais ir teminiais atskleidimo reikalavimais pagal ETAS. Toliau pateiktoje lentelėje Bendrovė nurodo, kaip ir kur jos
tvarumo ataskaitoje atsispindi pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai.
VADOVYBĖS ATASKAITA
102
PAGRINDINIAI IŠSAMAUS PATIKRINIMO ELEMENTAI
TVARUMO ATASKAITOS DALYS
a) Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą,
strategiją ir verslo modelį
GOV-1, GOV-2, GOV-3, SBM-3
b) Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į
visus pagrindinius išsamaus patikrinimo etapus
GOV-2, SBM-2, IRO-1, MDR-P, E1, E2, E3, E4, E5,
S1, S3, S4, G1
c) Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas
IRO-1, SBM-3
d) Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio
klausimus vykdymas
MDR-A, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1
e) Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir
komunikavimas
MDR-T, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1
GOV-5 – Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė
Su tvarumu susijusi atskaitomybė atitinka grupės lygio principus ir procesus, susijusius su teisės aktų atitiktimi, rizikų valdymu ir
vidaus kontrole. Tvarumo atskaitomybėje vidaus kontrolė grindžiama rizikų identifikavimu, analize ir dėmesiu svarbiausioms
nustatytoms rizikoms. „EPSO-G“ rizikų valdymo procesas atitinka COSO ERM (ang. Enterprise Risk Management) sistemos
principus. Patvirtinta „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, kuri apibrėžia pagrindinius „EPSO-G“ rizikų valdymo
principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą.
Tvarumo srities rizikos grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės grupės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikų valdymo
procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos
priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo. Rizikos, susijusios su tvarumo atskaitomybe apima duomenų ir
informacijos tikslumą ir patikimumą.
Su tvarumo atskaitomybe susijusių „Litgrid“ valdymo ir priežiūros organų vaidmuo:
Valdyba. Nustato strategines tvarumo kryptis ir strateginius tikslus, užtikrina jų įgyvendinimą, tvirtina su tvarumu
susijusias politikas.
„EPSO-G“ kolegialių organų, padalinių ir funkcijų vaidmuo:
Skyrimo ir atlygio komitetas. Vertina Grupės bendrovių valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikia
rekomendacijas dėl atlygio politikos, lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos Grupėje
Audito komitetas. Prižiūri su tvarumu duomenimis susijusius procesus, stebi trečiųjų šalių užtikrinimo patikrinimus.
Vidaus audito padalinys. Valdybai nustačius konkrečias centralizuoto vidaus audito padalinio funkcijas, šis padalinys
pagal patvirtintus vidaus audito planus atlieka auditus.
„EPSO-G“ tvarumo funkcija. Koordinuoja tvarumo funkcijos veikimą ir tvarumo ataskaitų rengimą ir įgyvendinimą
„Litgrid“.
Šių organų, funkcijų ir padalinių priimti sprendimai ar rekomendacijos turi tiesioginę reikšmę „Litgrid“.
VADOVYBĖS ATASKAITA
103
21. STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ
SBM-1 – Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė
„Litgrid“ – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė. Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje
suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius
Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės
nepriklausomybės strategijoje (toliau – NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais.
„Litgrid“, kaip elektros perdavimo sistemos operatorė atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie
didelius kiekius Atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus
dekarbonizaciją, inicijuojant sistemų susiejimo projektus bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus.
„Litgrid“ energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių
bei ekonominių tikslų.
„Litgrid“ paslaugos:
elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 KV) elektros įrenginiais;
prekyba disbalanso ir balansavimo energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą;
sisteminės paslaugos;
viešuosius interesus atitinkančios paslaugos.
„Litgrid“ klientai:
„Litgrid“ klientai skirstomi į naujus ir esamus, o jų segmentavimas grindžiamas vykdoma veikla ir gaunamomis paslaugomis.
Perdavimo paslaugos klientai:
skirstomųjų tinklų operatoriai;
gamintojai ir vartotojai prijungti prie perdavimo tinklo;
balansavimo ir disbalanso paslaugų teikėjai;
kilmės garantijų gavėjai.
Prijungimo paslaugos klientai:
AEI, hibridinių parkų bei naujų elektros energijos šaltinių elektrinių vystytojai;
nauji vartotojai.
2024 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovėje buvo įdarbinti 458 darbuotojai.
Detali informacija apie veiklą, teikiamas paslaugas, aplinką, reguliacinę aplinką, tikslus, strategiją teikiama metiniame pranešime.
Informacija apie veiklas, susijusias su iškastinėmis dujomis, kaip reikalaujama pagal ETAS, yra pateikiama skyriuje Atitikties ES
Taksonomijos reglamento rodikliai.
Tvarumas „Litgrid“ strategijoje
Tvarumas yra neatsiejama Bendrovės veiklos dalis, o pagrindiniai tikslai yra integruoti į ilgalaikę grupės įmonių strategiją. 2024
m. buvo atnaujinta „EPSO-G“ strategija, o detali informacija apie „Litgrid“ strategiją iki 2035 m. pasiekiama čia: Strategija 2035.
„Litgrid“ veikla glaudžiai susijusi su Lietuvos ekonomika ir geopolitine situacija. Istoriškai šalis buvo priklausoma nuo energijos
išteklių importo, todėl siekiant sukurti patikimą ir klimatui neutralią energetikos sistemą bei skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančią
pramonę, „Litgrid“ siekia sudaryti sąlygas eksportuoti žaliąją energiją ir jos produktus.
Pagrindiniai Bendrovės siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse:
Klimatas – nulinis ŠESD emisijų balansas iki 2050 m.
VADOVYBĖS ATASKAITA
104
Aplinka – jokio grynojo biologinės įvairovės praradimo.
Sveikata ir saugumas – saugios, pozityvios darbo aplinkos bei kultūros kūrimas.
Žmonės ir bendruomenės – įgalinti žmonės ir teigiamo poveikio bendruomenėms kūrimas.
Valdysena – skaidrumas, atsakingas veiklos ir tiekimo grandinės valdymas, tvarūs finansai.
Vertės grandinė
Toliau pateikiama schema vizualiai atspindi Bendrovės vertės grandinę – nuo pradinės grandies, kurioje įtraukiami tiekėjai ir
ištekliai, per pagrindinę Bendrovės veiklą, iki galutinės grandies, kurioje sukuriama vertė klientams ir visuomenei, nurodant
pagrindinius veiklos modelio išteklius ir priklausomybes.
VADOVYBĖS ATASKAITA
105
SBM-2 – Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
Norint sėkmingai įgyvendinti strateginius tikslus ir užtikrinti tvarų veiklos vystymąsi, Bendrovei itin svarbu palaikyti nuolatinį dialogą
su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgti į jų lūkesčius ir juos integruoti į sprendimų priėmimo procesą. Suinteresuotosiomis
šalimis laikomos grupės, kurių veikla daro reikšmingą įtaką Bendrovei arba kurioms Bendrovė gali daryti reikšmingą poveikį.
Tvarumo ataskaitos turinys parengtas remiantis pagrindinių suinteresuotųjų šalių įžvalgomis, poreikiais ir lūkesčiais. Toliau
pateiktoje lentelėje išskiriamos pagrindinės suinteresuotųjų šalių grupės, jų įtraukimo būdai ir tai, kaip Bendrovė atsižvelgia į jų
keliamus klausimus. Šių įtraukimo rezultatų analizė taip pat buvo naudojama dvejopo reikšmingumo vertinimo procese.
Bendrovės administraciniai, valdymo ir priežiūros organai, esant poreikiui, yra informuojami apie suinteresuotosioms šalims
rūpimus klausimus.
Pagrindinės suinteresuotosios šalys ir jų įtraukimo būdai
Pagrindiniai suinteresuoti
subjektai
Bendrovės pasirinkti įtraukimo
būdai
Kaip „Litgrid“ atsižvelgia į įtraukimo
rezultatus
Klientai
Inicijuoja ir rengia klientams
informacinius renginius, straipsnius,
naujienlaiškius, komunikuoja
socialiniuose tinkluose.
Grupės įmonės veikia verslas – verslui
(B2B) srityje, todėl joms ypatingai svarbu
suprasti klientų poreikius ir kurti jų poreikius
atitinkančias paslaugas bei sprendimus,
prisidedančius prie grupės strategijos
įgyvendinimo.
Darbuotojai
● Vykdo reguliarius darbuotojų
įsitraukimo tyrimus.
● Vadovaujasi vienodomis atlygio
bei socialinės atsakomybės
nuostatomis darbuotojų
atžvilgiu.
● Organizuoja darbuotojų
susirinkimus, dalinasi
informacija vidiniuose
intranetuose.
● Nustato komandos tikslus ir
stebi jų rezultatus.
Įgalinti, profesionalūs bei ir vertybėmis
besivadovaujantys darbuotojai yra esminė
sąlyga siekiant įgyvendinti grupės viziją ir
strateginius tikslus.
Ilgalaikėje grupės strategijoje Bendrovė
įsipareigoja kurti saugią, pozityvią darbo
aplinką bei kultūrą. Tam ji tobulina vidines
politikas, rengia gerinimo planus.
Akcininkai, investuotojai
● Skelbia tarpinius (ketvirtinius) ir
metinius pranešimus apie
grupės finansinius ir veiklos
rezultatus.
● Rengia reguliarius
susitikimus aktualiems
klausimams aptarti.
Bendrovės veiklos strategija yra suformuota
siekiant atliepti nacionalinius ir tarptautinius
regiono lūkesčius.
Vykdomų strateginių projektų sėkmė
tiesiogiai priklauso nuo akcininkų
pasitikėjimo ir greitų sprendimų.
Bendrovė atsižvelgia į akcininkų lūkesčius
formuojant strateginius prioritetus ir gerinant
su tvarumu susijusią valdyseną.
Užsienio partneriai, elektros
energijos perdavimo operatorės i
● Inicijuoja profesinius
susitikimus ir konferencijas bei
dalyvauja juose pristatydama
strategijoje numatytus tikslus.
● Dalyvauja bendrose darbo
grupėse.
● Įsitraukia į tarptautinių
organizacijų, vienijančių
Siekdama užtikrinti šalies interesus ir
įsitvirtinti Baltijos regione ir Europoje,
Bendrovė aktyviai dalyvauja nacionalinėje ir
tarptautinėje veikloje.
Partnerystės su užsienio operatorėmis
padeda Bendrovei plėtoti naujas rinkas,
prisideda prie inovatyvių sprendimų kūrimo
VADOVYBĖS ATASKAITA
106
elektros perdavimo operatores,
veiklą.
bei didina bendrą sektoriaus tvarumą ir
efektyvumą.
Nacionalinė reguliuojančioji
institucija
● Laiku teikia informaciją
reguliuojančiosioms
institucijoms.
● Bendradarbiauja diegiant
naujus rinkų mechanizmus.
● Inicijuoja susitikimus
aktualiems klausimams aptarti.
Bendradarbiavimas su reguliuotoju padeda
Bendrovei ne tik užtikrinti atitiktį teisės
aktams, bet ir stiprinti ilgalaikį veiklos
stabilumą bei socialinį pasitikėjimą
prisidedant prie tvaraus augimo ir rinkos
reputacijos gerinimo.
Valstybės atstovai
● Inicijuoja susitikimus
aktualiems klausimams aptarti.
● Pristato ar pasisako aktualiais
klausimais LR Seimo
komitetuose, LR Vyriausybės ir
komisijų posėdžiuose.
● Dalyvauja tarpinstitucinių darbo
grupių veikloje.
Bendradarbiavimas su valstybės atstovais
būtinas siekiant užtikrinti nuoseklios ir
ilgalaikės energetikos sektoriaus vizijos
formavimą bei sklandų valstybės ir regiono
mastu svarbių projektų įgyvendinimą.
Paslaugų ir prekių tiekėjai
● Konsultuojasi su rinkos
dalyviais ir atlieka rinkos
tyrimus.
● Skelbia planuojamų pirkimų
planus ir pirkimų politiką.
● Organizuoja tiekėjų dienos
renginius.
Tiekėjų indėlis į „Litgrid“ veiklų tęstinumą ir
efektyvumą yra lemiamas stiprinant ir
efektyvinant vertės grandinę. Jų indėlis ne
tik palaiko stabilų tiekimo procesą, bet ir
skatina kokybės standartų laikymąsi,
inovacijų diegimą bei tvarumo tikslų
įgyvendinimą.
Tiekėjai tampa strateginiais partneriais,
kurie užtikrina vertės grandinės efektyvumą,
atsparumą bei gebėjimą operatyviai
prisitaikyti prie dinamiškų rinkos sąlygų ir
augančių aplinkosauginių bei socialinių
reikalavimų.
Rangovai
● Organizuoja kasmetinius
informacinius renginius
potencialiems rangovams.
● Iš anksto viešai skelbia pirkimų
planus ir konsultacijas,
siekdami užtikrinti didesnę
dalyvių konkurenciją.
● Audituoja rangovų atliekamus
darbus.
Rangovų pasitelkimas neapsiriboja vien tik
sąnaudų efektyvumu ar procesų
optimizavimu. Jie gali reikšmingai prisidėti
prie tvarumo tikslų įgyvendinimo.
Bendradarbiaudama su tvariais rangovais,
Bendrovė gali sumažinti savo ekologinį
pėdsaką, užtikrinti atsakingą išteklių
naudojimą bei pasiekti griežtesnius
aplinkosauginius standartus.
Toks partnerystės modelis stiprina vertės
grandinės atsparumą, didina aplinkosauginį
efektyvumą ir prisideda prie ilgalaikės
tvarios plėtros.
Nevyriausybinės organizacijos
(toliau – NVO)
● Bendradarbiauja įgyvendinant
investicinius projektus.
● Dalyvauja asociacijų veikloje
(kaip nariai).
Dalinasi informacija bendros
pažangos labui.
Bendradarbiavimas su NVO padeda
Bendrovei susitelkti į visuotinę pažangą.
Taip pat, tai galimybė pasitelkti
specializuotas žinias ir išteklius bei pasiekti
platesnes tikslines auditorijas.
Profsąjungos
● Sudaro sąlygas profesinių
sąjungų ar darbo tarybų veiklai.
● Sudaro su profesinėmis
sąjungomis ar darbo tarybomis
kolektyvinę sutartį.
Bendrovei svarbus darbuotojų įsitraukimas,
palaikant dialogą, išgirstant lūkesčius ir juos
integruojant į veiklos gerinimo procesus.
VADOVYBĖS ATASKAITA
107
● Periodiškuose susitikimuose su
darbuotojais ar jų atstovais
aptaria kolektyvinės sutarties
įgyvendinimą.
● Konsultuojasi su profesinių
sąjungų ar darbo tarybų
atstovais priimant su darbo
santykiais susijusius
sprendimus, teikia joms
informaciją.
Plačioji visuomenė ir žiniasklaida
● Palaiko dalykiškus santykius su
žiniasklaidos atstovais
teikdama informaciją, reikalingą
grupės finansinei ir nefinansinei
padėčiai įvertinti bei informuoti
visuomenę apie vykdomus
projektus.
● Organizuoja spaudos
konferencijas.
● Viešai atskleidžia informaciją
visuomenės poreikiams.
● Atlieka reprezentatyvias
apklausas
Grupei svarbu išlaikyti suderinamumą su
visuomenės interesais ir teikti naujausią
informaciją apie veiklos pažangą.
Vietinės bendruomenės
● Organizuoja vietos
bendruomenėms skirtus
informacinius renginius apie
planuojamus ir įgyvendinamus
projektus, periodiškai susitinka
su bendruomenių atstovais.
Įgyvendinant reikšmingus energetikos
projektus svarbus bendruomenių
palaikymas.
Įgyvendindama projektus, Bendrovė siekia
atsižvelgti į pagrįstas pastabas. Ilgalaikėje
strategijoje Bendrovė įsipareigoja kurti
teigiamą poveikį bendruomenėms.
22. DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS
SBM-3, IRO-1 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu – reikšmingo
poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
Šioje tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija ir rodikliai buvo atrinkti vadovaujantis dvejopo reikšmingumo vertinimu (toliau –
DRV). Šis principas leidžia išsamiai įvertinti tvarumo klausimus, atsižvelgiant tiek į jų poveikį aplinkai ir visuomenei, tiek į finansinį
reikšmingumą, taip užtikrinant subalansuotą ir atsakingą požiūrį į tvarumo valdymą.
2024 m. „EPSO-G“ pirmą kartą buvo atliktas DRV, vadovaujantis ETAS nustatytais kriterijais. Šio vertinimo tikslas – nustatyti
svarbiausias tvarumo temas ir potemes, kurios turi būti įtrauktos į tvarumo ataskaitą ir atskleidžiamos joje pateikiamoje
informacijoje.
Atliekant vertinimą „EPSO-G“ rėmėsi bendraisiais ETAS reikalavimais ir Europos finansinės atskaitomybės patariamosios
grupės – EFRAG praktinio taikymo gairėmis. Reikšmingumo analizės metu buvo atsižvelgta ir į poveikio, ir į finansinio
reikšmingumo aspektus bei jų tarpusavio sąsajas.
Pagrindiniai vertinimo etapai buvo šie:
1. Konteksto supratimas – Bendrovės veiklos, vertės grandinės partnerių ir suinteresuotųjų šalių analizė.
2. Išankstinis vertinimas – „EPSO-G“ potencialiai reikšmingų tvarumo klausimų nustatymas.
3. Dvejopo reikšmingumo analizė – išsamus nustatytų tvarumo klausimų vertinimas tiek iš poveikio aplinkai ir visuomenei,
tiek iš finansinio poveikio perspektyvos.
VADOVYBĖS ATASKAITA
108
Atliekant grupės DRV, į procesą buvo įtrauktos suinteresuotosios šalys. Taip pat vertinime dalyvavo ir „gamta“, laikyta nebyliuoju
suinteresuotuoju subjektu. Skirtingi suinteresuotųjų šalių įtraukimo metodai ir lygiai buvo nustatyti remiantis AA1000
Suinteresuotųjų subjektų įsitraukimo standartu.
Detali informacija apie grupės DRV metodologiją atskleidžiama „EPSO-G“ Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m.
Atsižvelgiant į DRV rezultatus, šioje ataskaitoje, pagal ETAS temas suskirstytuose skyriuose, išsamiai atskleidžiamas kiekvienos
reikšmingos temos valdymas, įskaitant su ja susijusius poveikius, rizikas ir (ar) galimybes.
Dvejopo reikšmingumo matrica
Tvarumo temų matricoje pateikiami reikšmingiausi tvarumo klausimai. Pagal visos „EPSO-G“ taikytą metodiką, tvarumo klausimas
yra laikomas reikšmingu, jeigu pagal galutinius poveikio ir (arba) finansinio reikšmingumo vertinimo balus jis priskirtas
kategorijoms „kritinė“ ir „reikšminga“.
Tvarumo klausimas „Verslo etika (Pranešėjų apsauga)“ su išimtimi priskiriamas prie Bendrovei reikšmingų tvarumo klausimų
(atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra valstybės valdoma įmonė).
VADOVYBĖS ATASKAITA
109
Klimato rizikų vertinimas
Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos tvarumo
atskaitomybės standartus (ETAS) ir kt.), susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimais bei siekiant gerinti su tuo susijusias rizikas,
2023 m. „EPSO-G“ atliko išsamią fizinių ir pereinamojo laikotarpio su klimatu susijusių rizikų, galimybių bei klimato scenarijų
analizę pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir
ilguoju (iki 2050 m.) laikotarpiais.
Vertinimas grupėje atliktas pirmą kartą pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. Task
Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas.
Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitos rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti susijusius atskleidimus
grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti tvarumo rizikų valdyseną „EPSO-G“.
Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, biurams) ir pereinamosios
rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato kaita. Parengtos priemonės
ir rodikliai, skirti valdyti šias rizikas.
Klimato rizikų vertinimo metodika ir rezultatai pateikiami „EPSO-G“ Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m. ir atskiroje
ataskaitoje „EPSO-G“ 2023 m. klimato kaitos rizikų vertinimo ir valdymo ataskaita.
IRO-2 – ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą
Turinio rodyklė su informacijos atskleidimo reikalavimų, kurių, atsižvelgus į reikšmingumo vertinimo rezultatus buvo laikomasi
rengiant tvarumo ataskaitą, sąrašu pateikiama šios ataskaitos skyriuje ETAS rodiklių sąrašas.
Visų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus ETAS standarto B priedėlyje, lentelė pasiekiama
skyriuje ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas.
Klimato kaitos tema Bendrovei yra reikšminga ir įtraukiama į šią ataskaitą. Atskleistiną reikšmingą informaciją Bendrovė nustatė
pagal atliktą DRV.
MDR – Minimalūs atskleidimo reikalavimai
Bendrovė taiko ir atskleidžia informaciją pagal minimalius ETAS atskleidimo reikalavimus apie politiką (MDR-P), veiksmus (MDR-
A), rodiklius (MDR-M) ir tikslus (MDR-T) kartu su atitinkamais informacijos atskleidimo reikalavimais, nustatytais teminiuose ETAS
toliau šioje ataskaitoje.
110
VADOVYBĖS ATASKAITA
111
22.1 E1 KLIMATO KAITA
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu
Atliekant „EPSO-G“ grupės įmonių dvejopo reikšmingumo vertinimą (toliau – DRV), buvo vertinamos visos ETAS įvardintos
tvarumo temos. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa
atskleidė, kad temos „Prisitaikymas prie klimato kaitos“, „Klimato kaitos švelninimas“, „Energetika“ yra reikšmingos.
Žemiau pateikiami „EPSO-G“ grupės įmonių su klimato kaita susiję reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės.
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės grandinės vieta
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Faktinis neigiamas poveikis
dėl biomasės išgavimo vertės
grandinės pradžioje.**
–*
Pradžia
Klimato kaitos
švelninimas
Faktinis neigiamas poveikis
dėl „EPSO-G“ įmonių ŠESD
emisijų.
Rizikos kyla iš poreikio
finansuoti infrastruktūros
atnaujinimą ir numatyti
investicijas naujoms
technologijoms, kad būtų
sumažintas „EPSO-G“ įmonių
grupės poveikis klimato kaitai
(ŠESD emisijų mažinimas).
Visa grandinė
Energetika
Faktinis neigiamas poveikis
dėl „EPSO-G“ įmonių veiklos ir
tiekimo grandinės.
Rizikos kyla iš poreikio
investuoti į AEI.
Visa grandinė
*Nenustatyta reikšmingų „EPSO-G“ grupės mastu rizikų ir / ar galimybių.
**Poveikis neaktualus „Litgrid“ veiklai
E1-1 – Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti
„Litgrid“ yra parengusi Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų mažinimo planą – jame numatyta iki 2030 m.
sumažinti ŠESD emisijas 99,53 % (1 ir 2 lygio ŠESD išmetimo mažinimas). Parengtas planas kol kas neapima 3 lygio ŠESD
išmetimo mažinimo.
Remiantis ETAS, ŠESD emisijų mažinimo planas – pertvarkos planas yra bendros „Litgrid“ strategijos dalis, kurioje nustatyti jos
perėjimo prie mažesnio anglies dioksido kiekio ekonomikos uždaviniai, veiksmai ir ištekliai, įskaitant tokius veiksmus kaip jos
išmetamo ŠESD kiekio mažinimas, siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C ir neutralizuoti poveikį klimatui. Kadangi „Litgrid“
ŠESD emisijų mažinimo plane numatė uždavinius, veiksmus ir išteklius, siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, laikoma, kad
Bendrovė pasirengusi ŠESD emisijų mažinimo planą, turi pertvarkos plano pirminę versiją, kurią ateityje numato peržiūrėti ir
tobulinti (toliau – ŠESD mažinimo planas).
2024 m. „EPSO-G“ įmonių grupė prisijungė prie Mokslu grįstų tikslų iniciatyvos (angl. Science Based Targets initiative, toliau –
SBTi). „EPSO-G“ įmonės įsipareigoja užtikrinti, kad jos nustatyti klimato kaitos švelninimo tikslai ir priemonės atitiktų naujausias
mokslines rekomendacijas ir prisidėtų prie pasaulinio tikslo – kad klimato šiltėjimas neviršytų 1,5 °C.
VADOVYBĖS ATASKAITA
112
2024 m. „EPSO-G“ įmonių grupės lygiu buvo atliktas ŠESD mažinimo tikslų modeliavimas, kurio metu įvertintos rizikos, išanalizuoti
galimi scenarijai ir nustatyti konkretūs „Litgrid“ ŠESD mažinimo tikslai pagal Mokslu grįstų tikslų iniciatyvą – SBTi.
„Litgrid“ ŠESD mažinimo planą patvirtino „Litgrid“ vadovas (2024-10-22, įsakymo Nr. 24IS-226). Planas taip pat buvo pristatytas
„Litgrid“ valdybai, teikiant elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių pirkimo pastoviu tiekimo grafiku sąlygų pristatymą,
prieš pirkimo paskelbimą.
2025 m. planuojama atlikti papildomą situacijos modeliavimą iki 2050 m. ir atitinkamai parengti planą su tikslu iki 2050 m.
neutralizuoti poveikį klimatui.
„Litgrid“ išmetamo ŠESD kiekio mažinimo uždaviniai plačiau aprašyti skyriuje E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu
prie jos susiję uždaviniai, o numatyti veiksmai ir priemonės aprašyti E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai.
ŠESD mažinimo planas ir Bendrovės strategija
ŠESD mažinimo plane numatytos priemonės yra glaudžiai susietos su Bendrovės strategija ir aplinkosaugos politika.
„EPSO-G“ grupės ŠESD mažinimo tikslai yra perkelti ir suderinti su „Litgrid“ strategija. „Litgrid“ numato atnaujinti esamą strategiją
ir pagal naujausią atliktą ŠESD modeliavimą.
„Litgrid“ siekia prisidėti prie tarptautinių ir nacionalinių klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo, įskaitant tikslus, numatytus
Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje, o taip pat įsipareigojimų, numatytų Paryžiaus susitarime, Europos žaliajame
kurse, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane bei
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje. Šių įsipareigojimų įgyvendinimui „Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių
grupės aplinkosaugos politika. Bendrovei taikomi ES su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai.
E1-2 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika
Klimato kaitos švelninimo, energetikos klausimais „Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupės formuojamomis politikomis.
„EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika
„Litgrid“, būdama „EPSO-G“ grupės įmonė, vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupės darnumo politika, kuri nustato strateginius
darnaus vystymosi tikslus. „EPSO-G“ grupės numatyti politikos uždaviniai – įgyvendinti Lietuvos energetikos strateginius tikslus,
prisidėti prie perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos, užtikrinti saugų energijos perdavimo sistemų veikimą ir sudaryti
palankias sąlygas efektyviai naudotis infrastruktūra ir energijos išteklių biržų teikiamomis galimybėmis, taip prisidedant prie
visuomenės gerovės.
„EPSO-G“ tvarios veiklos tikslas – įgyvendinti energetikos sektoriaus transformaciją, užtikrinant darnią pusiausvyrą tarp
aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų, tuo prisidedant prie klimatui neutralios ekonomikos kūrimo.
Politikos apima visas „EPSO-G“ įmonių veiklas, įskaitant tiek vidines operacijas, tiek sąsajas su vertės grandinės pradinėmis ir
galutinėmis grandimis.
Politikos taikymo išimtys nėra nustatytos, tačiau konkrečios priemonės gali skirtis priklausomai nuo „EPSO-G“ grupės įmonės
veiklos specifikos.
„EPSO-G“ ir „Litgrid“ įsipareigoja vadovautis Jungtinių Tautų Pasauliniame susitarime (angl. UN Global Compact) apibrėžtais
žmogaus teisių, darbo jėgos, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija principais. Taip pat „EPSO-G“ siekia tiesiogiai prisidėti prie
Darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT, angl. Sustainable development goals) įgyvendinimo, skirdama didžiausią dėmesį:
Švarios ir modernios energijos prieinamumo užtikrinimui (DVT 7: Užtikrinti prieigą prie tvarios energijos ir skatinti jos
naudojimą).
Kovai su klimato kaita (DVT 13: Veikti klimato kaitos srityje, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas).
Modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui (DVT 9: Plėtoti tvarią infrastruktūrą, skatinti inovacijas ir tvarų pramonės
vystymą).
Saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui (DVT 8: Skatinti tvarų
ekonomikos augimą, užtikrinti darbą ir geresnes darbo sąlygas, taip pat DVT 12: Skatinti tvarų vartojimą ir gamybą).
VADOVYBĖS ATASKAITA
113
„EPSO-G“ įmonės savo strategines veiklas įgyvendina vadovaudamasi šiais principais:
Aplinkosaugos srityje – siekdama klimatui neutralios energetikos įgalinimo ir mažindama veiklos poveikį aplinkai.
Socialinėje srityje – kurdama pažangią ir tvarumo principų besilaikančią organizaciją.
Valdysenos ir ekonominėje srityje – užtikrindama skaidrų ir efektyvų energijos mainų platformos valdymą bei vystymą.
Suinteresuotieji subjektai gali susipažinti su „EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika, kuri taikoma ir „Litgrid“, Bendrovės
interneto svetainėje. „EPSO-G“ įmonės ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito už tvarumo veiklų įgyvendinimą, skelbdamos
atskiras arba į „EPSO-G“ konsoliduotą metinį pranešimą integruotas tvarumo ataskaitas.
„EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika
„EPSO-G“ grupės įmonių aplinkosaugos politikoje įsipareigojama vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną ir
įgyvendinti priemones, skirtas klimato kaitos švelninimui, energijos vartojimo efektyvumui didinti bei atsinaujinančiųjų energijos
išteklių naudojimui plėsti.
„EPSO-G“ ir „Litgrid“ įsipareigojo:
skaičiuoti ŠESD emisijas, sekti naudojamus / suvartojamus gamtos ir energetinių išteklių, susidarančius atliekų kiekius;
diegti šiuolaikines technologijas, kurios leistų sumažinti ŠESD emisijas bei kitokį poveikį aplinkai iki 2030 metų;
administracinėje veikloje naudoti sertifikuotą žaliąją elektros energiją;
plėsti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą perdavimo tinklų infrastruktūros technologinėms reikmėms
patenkinti;
teikti prioritetą netaršaus transporto naudojimui, nuosekliai mažinti taršaus kuro rūšių naudojimą;
skatinti energetinį efektyvumą didinančių priemonių diegimą;
sudaryti palankias sąlygas žaliosios energetikos gamintojų prijungimui prie valdomos infrastruktūros;
skleisti informaciją apie švarios, iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos, energijos pranašumus ir skatinti jos
naudojimą tarp klientų, tiekėjų, partnerių, bendruomenių, mokslo bei valdžios institucijų.
Suinteresuotieji subjektai gali susipažinti su „EPSO-G“ grupės įmonių aplinkosaugos politika, kuri taikoma ir „Litgrid“, Bendrovės
interneto svetainėje.
Tiek „EPSO-G“ įmonių grupės darnumo politika tiek „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika yra nuolat peržiūrimos,
atsižvelgiant į suinteresuotų šalių apklausas ir reikšmingumo analizę, siekiant užtikrinti jų aktualumą įmonėms ir
suinteresuotosioms šalims. Formuodama ir įgyvendindama darnaus vystymosi veiksmus, „EPSO-G“ įmonių grupė, kartu su
„Litgrid“ siekia visapusiško suinteresuotų šalių įsitraukimo bei skatina skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą su vartotojais,
gamintojais, tiekėjais, visuomene, savininku, darbuotojais, žiniasklaida ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Esamos politikos apima visus reikšmingus poveikius ir rizikas identifikuotus per reikšmingumo vertinimą klimato kaitos temoje.
Už politikų įgyvendinimą atsakingi „EPSO-G“ įmonių vadovai ir aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai, kurie užtikrina, kad
laiku būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai ir formuojami uždaviniai
aplinkosaugos būklės gerinimui. Taip pat jie rūpinasi, kad būtų skiriami pakankami ištekliai tikslams įgyvendinti, periodiškai stebimi
rezultatai, audituojami procesai, vertinamos naudojamos technologijos ir darbo metodai.
E1-3 – Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai
„Litgrid“, siekdama įgyvendinti strategijoje ir politikoje numatytus klimato kaitos švelninimo tikslus bei įsipareigojimus
investuotojams, bankams, reguliuojančioms institucijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims, įgyvendina pagrindinę priemonę:
žalios energijos panaudojimą technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui (dekarbonizacijos svertas: atsinaujinančiųjų
išteklių energijos naudojimas). Visos priemonės, tiek ši – reikšmingai prisidedanti prie ŠESD mažinimo – tiek kitos (jų efektyvumas
nėra detaliai vertinamas dėl mažo materialumo) laikotarpiui iki 2030 m. numatytos ŠESD mažinimo plane. Kitos plane numatytos
priemonės:
VADOVYBĖS ATASKAITA
114
Technologinės priemonės, mažinančios savoms reikmėms sunaudojamos energijos apimtis: efektyvių šildymo-
vėdinimo sistemų (inverterinių kondicionierių ir elektrinių radiatorių) įrengimas transformatorių pastočių ir skirstyklų
valdymo pultuose, saulės elektrinių įrengimas ant valdymo pultų stogų rekonstruojamose, naujai statomose
transformatorių pastotėse, skirstyklose, pastočių rekonstrukcija, saulės elektrinės įrengimas ant administracinio pastato
stogo (dekarbonizacijos svertai – efektyvus energijos vartojimas ir vartojimo mažinimas, atsinaujinančiųjų išteklių
energijos naudojimas).
Technologinės priemonės, mažinančios technologinių nuostolių apimtį: laido skerspjūvio didinimas rekonstruojamose
oro linijose, didinant pralaidumą dėl sistemos poreikio (dekarbonizacijos svertas – proceso modifikavimas).
Kitos technologinės priemonės, mažinančios ŠESD apimtį: siekiama naujai rekonstruojamas pastotes įrengti be SF6
dujų (dekarbonizacijos svertas – proceso modifikavimas).
Administracinės priemonės: įsigyjami hibridiniai automobiliai arba elektromobiliai, biuro patalpose Vilniuje sistemos
nustatymais kontroliuojamas kondicionierių veikimo laikas ne darbo metu ir atsižvelgiant į lauko - patalpų temperatūrą
(dekarbonizacijos svertai – elektrifikacija, efektyvus energijos vartojimas ir vartojimo mažinimas).
Pagrindinės priemonės – žalios energijos panaudojimo technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui – įgyvendinimas
suplanuotas pamečiui iki 2030 m., palaipsniui pasiekiant vis didesnį ŠESD mažinimo procentą.
ŠESD mažinimo plano įgyvendinimas pavestas įvairiems „Litgrid“ padaliniams. Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyrius (toliau
– DSAS) seka priemonių vykdymą ir kas ketvirtį teikia ataskaitas „Litgrid“ perdavimo tinklo vadovui.
Konkretūs ŠESD mažinimo plane numatyti veiksmai iki 2030 m. pagal ŠESD išmetimo lygius:
1 lygio ŠESD išmetimas:
SF6 dujų atsisakymas rekonstruojant transformatorių pastotes iki 2030 m. (planuojama pakeisti 10 įrenginių).
Hibridinių automobilių ir elektromobilių įsigijimas.
2 lygio ŠESD išmetimas:
Žaliosios elektros energijos įsigijimas technologinių nuostolių ir savosioms reikmėms suvartotos elektros energijos
dengimui – šis veiksmas turi didžiausią ŠESD emisijų mažinimo poveikį.
Žaliosios elektros naudojimas Vilniaus centriniame ir Kauno TP biuruose
Saulės elektrinių įrengimas ant transformatorių pastočių ir skirstyklų valdymo pultų stogų.
Rekonstrukcijos projektai, tokie kaip Jonavos, Jurbarko ir Kruonio HAE pastočių modernizavimas.
Laido skerspjūvio didinimas rekonstruojamose oro linijose, siekiant patenkinti sistemos poreikius.
Vilniaus centriniame biure PVS sistemos nustatymais optimizuojamas kondicionierių veikimas, mažinant energijos
sąnaudas ne darbo metu.
Visi šie veiksmai integruoti į „Litgrid“ strateginius planus bei reguliarius stebėsenos procesus.
Egzistuoja tik nedidelė rizika, jog nebus laiku vykdomos ŠESD mažinimo priemonės, numatytos ŠESD mažinimo plane. Šiai rizikai
suvaldyti kas ketvirtį sekamas ŠESD plano priemonių vykdymas ir vadovybei teikiamos ataskaitos. Kadangi didžiausią įmonės
veiklos generuojamo ŠESD dalį sudaro technologiniai nuostoliai, o jų ŠESD generavimas valdomas patikimai – planuojama
sudaryti ilgalaikę žaliosios elektros energijos sutartį technologiniams nuostoliams (TN) dengti (2026-01-01 – 2032-12-31
laikotarpiui), tai užtikrina ŠESD mažinimo plano įgyvendinimą. Technologiniai nuostoliai gali didėti plečiant elektros tinklą pagal
poreikį, tačiau prijungiant daugiau atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų, didėja ir „žalios“ elektros dalis. Technologinius
nuostolius mažiname didindami laidų skerspjūvį ir rekonstruodami oro linijas, kad padidintume jų pralaidumą.
Ištekliai priemonėms įgyvendinti
Atnaujintam ŠESD emisijų mažinimo planui įgyvendinti reikalingos papildomos išlaidos, kurios turės būti suplanuotos Bendrovės
biudžete (planuojami ištekliai – iš savo veiklos). Pagrindinės išlaidos, susijusios su žalios elektros panaudojimu technologinių
nuostolių ir savų reikmių padengimui, kyla įsigyjant kilmės garantijas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
115
Sąnaudos, kurios jau buvo patirtos ataskaitiniu laikotarpiu – 19 tūkst. EUR. Šios sąnaudos įtrauktos į savikainą (technologinių
nuostolių sąnaudos).
Prognozuojamos sąnaudos:
2025 m. – 252 tūkst. Eur (jau suderinta su VERT);
2026 m. – 486 tūkst. Eur (suskaičiuota pagal dabartinę rinkos kainą).
Iki 2030 m. suplanuotos preliminarios investicijos į ŠESD mažinimo plano įgyvendinimą:
žalios energijos įsigijimas technologinių nuostolių ir savoms reikmėms suvartotos elektros energijos dengimui – 390
000 EUR (2024 – 2025 m. kilmės garantijų įsigijimas);
žalios elektros energijos naudojimas savoms reikmėms įmonės biuruose su atskira apskaita – 25 632 EUR (2024 –
2030 m.);
saulės elektrinių įrengimas rekonstruojamose, naujai statomose transformatorių pastotėse, skirstyklose – 460 800 EUR;
saulės elektrinės įrengimas ant centrinio biuro pastato stogo Vilniuje – 75 000 EUR;
naujai rekonstruojamų pastočių (10 TP) įrengimas be SF6 dujų – 2 mln. EUR.
Įsigijus elektros energijos kilmės garantijas, bus įrodyta, kad technologiniai nuostoliai patirti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių
Lietuvoje pagamintos elektros, taip sumažinant ŠESD emisijas (2 lygio ŠESD išmetimas, apskaičiuojant rinkos metodu).
Įgyvendintos priemonės ir pasiekti rezultatai
2024 m. „Litgrid“ atnaujino ŠESD emisijų mažinimo priemonių planą iki 2030 m. (atliktas išsamus ŠESD moduliavimas 2019 -
2030 m. laikotarpiui). Taip pat atlikti šie veiksmai:
atliktas bazinių (2019 m.) metų ŠESD emisijų perskaičiavimas pagal atnaujintus taršos visuotinio atšilimo potencialo
faktorius. Šie perskaičiavimai turi tiesioginę įtaką suplanuotų priemonių efektyvumui siekiant užsibrėžtų mažinimo tikslų;
siekiant suderinti tikslus su Mokslu grįstų tikslų iniciatyva (ang. Science Based Target Initiative – SBTi) ir valdyti galimas
rizikas, pakoreguotas 2026 m. žalios energijos suvartojimo tikslas suvartojamos elektros, skirtos technologiniams
nuostoliams ir savoms reikmėms, ŠESD pėdsako suvaldymui;
pradėti Bendrovės tiekėjų vertinimai (pagal su „EPSO-G“ suderintus kriterijus visiems „Litgrid“ tiekėjams pateiktos
apklausos, nustatytas matavimo rodiklis);
paskelbti ilgalaikių elektros energijos pirkimo iš atsinaujinančių šaltinių sutarčių pirkimai iki 2024-12-31.
Kiti reikšmingi atlikti darbai:
užtikrintas žaliosios energijos tiekimas technologinių nuostolių ir savų reikmių padengimui;
plečiamas netaršaus transporto naudojimas – įsigyjami elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai;
įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės;
viena transformatorių pastotė įrengta be SF6 dujų;
trijų transformatorių pastočių projektavimas be SF6 dujų šiuo metu vyksta;
vykdoma pastotės rekonstrukcija.
Jau įgyvendintų priemonių poveikis ŠESD išmetimų mažinimui:
2022 m. ŠESD išmetimai buvo 5,28 % mažesni lyginant su 2019 m.;
2023 m. ŠESD išmetimai sumažėjo 7,28 %, lyginant su 2019 m.;
2024 m. ŠESD išmetimai padidėjo 31,6 %, lyginant su 2019 m.
VADOVYBĖS ATASKAITA
116
Ankstesnių laikotarpių ŠESD mažinimo pasiekimai aprašomi ŠESD metinėse ataskaitose ir darnumo ataskaitose.
Šie veiksmai svarbūs investuotojams, bankams, Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (toliau – VERT), susijusioms
ministerijoms ir kitoms suinteresuotoms šalims.
E1-4 – Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai
„Litgrid“ išsikėlė išmatuojamus, į rezultatą orientuotus ir tam tikru laikotarpiu įgyvendinamus uždavinius, siekiant įvertinti pažangą
klimato kaitos kontekste.
Tikimasi, kad išmetamų ŠESD kiekis (1 ir 2 lygio) bus mažinamas pagal 2024 m. atliktą modeliavimą, pagal kurį 2029 m.
numatoma išmestą metinį ŠESD kiekį sumažinti 99,53 % (lyginant su 2019 m.).
„Litgrid“ veikloje susidarančios ŠESD emisijos susideda iš šių pagrindinių kategorijų:
technologiniai nuostoliai – 90,5 %;
savos reikmės – 9 %;
SF6 dujos – 0,15 %;
kuras – 0,14 %;
elektros suvartojimas Vilniaus biure – 0,04 %;
šildymas Vilniaus biure – 0,004 %.
„Litgrid“ ŠESD mažinimo planas apima visas šias kategorijas, jose bus siekiama emisijų mažinimo.
Atsižvelgiant į pagrindines ŠESD emisijų kategorijas, pagrindinė numatyta priemonė – elektros iš AEI panaudojimas technologinių
nuostolių ir savų reikmių padengimui. Įgyvendinant šią priemonę, planuojamos sudaryti sutartys su žalios energijos gamintojais,
tiekėjais bei įsigyjamos kilmės garantijos technologinių nuostolių ir savosioms reikmėms suvartotos elektros energijos dengimui.
Numatoma žalios energijos dalis (vertinant technologinių nuostolių ir savosioms reikmėms skirtą elektros energiją, kuri sudaro
99,5 proc. ŠESD) ne mažesnė nei:
2024 m. – 10 %;
2025 m. – 20 %;
2026 m. – 70 %;
2027 m. – 70 %;
2028 m. – 80 %;
2029 m. – 100 %.
Bendrovė, nustatydama ŠESD mažinimo uždavinius, rėmėsi modeliavimu, kuriame buvo įvertinti prognozuojami technologinių
nuostolių ir savų reikmių kiekiai, taip pat mažinimo iniciatyvų poveikis tiek finansine išraiška (Eur), tiek išmetamo CO₂ ekvivalento
kiekiu (tCO₂e). Modeliuojant 2026 m. duomenis buvo taikomi trys, o 2030 m. – keturi skirtingi scenarijai, siekiant įvertinti ir rizikas
kylančias tikslų pasiekimui bei nusimatyti veiksmus kylančių rizikų suvaldymui. Visi duomenys buvo perskaičiuoti pagal atnaujintus
taršos faktorius, užtikrinant jų tikslumą ir aktualumą.
Kadangi taršos faktoriai laikui bėgant gali kisti, Bendrovė reguliariai peržiūri duomenis ir atlieka bandomuosius skaičiavimus,
siekdama užtikrinti, kad užsibrėžti mažinimo tikslai būtų pasiekti.
Detalus numatytų veiksmų/priemonių aprašymas pateiktas skyriuje E1-3 Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai.
Uždavinių pasiekimo stebėsena vykdoma per reguliarias ataskaitas ir jų palyginimą su 2019 m. baziniais duomenimis. Taip pat,
atliekama ketvirtinė stebėsena – informacija apie priemonių vykdymą renkama iš atsakingų padalinių ir pristatoma vadovybės
posėdžiuose.
Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021 / 2178 atskleidžiami skyriuje ES
taksonomijos reglamento rodikliai.
VADOVYBĖS ATASKAITA
117
Šis ir tarpiniai uždaviniai yra tiesiogiai susiję su „EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika, strategija ir nacionaliniais ir
tarptautiniais tikslais, o taip pat mokslu grįstais įrodymais.
Be to, ŠESD mažinimo plane numatytos pagrindinės priemonės – žalios energijos panaudojimo technologinių nuostolių ir savų
reikmių padengimui – veiksmai buvo suderinti su VERT ir susijusiomis ministerijomis.
ŠESD emisijų mažinimo tikslai:
Baziniai metai
2019 m.
2025 m.
uždavinys
2026 m.
uždavinys
2027 m.
uždavinys
2028 m.
uždavinys
2029 m.
uždavinys
2030 m.
uždavinys
1 ir 2 lygio
ŠESD
išmetimo
mažinimas
-
38,93 %*
-42,61 %
-35,56 %
-56,89 %
-99,53 %
-99,53 %
ŠESD
prognozuojami
išmetimai po
iniciatyvų
tCO2e
141 339
196 361
81 115
91 076
60 937
658
658
Pastaba: Mažinimas nurodytas lyginant su baziniais metais (2019). Lentelė pildyta pagal 2024 metais atliktą modeliavimą.
Įvertintos galimos mažinimo priemonės, prognozuojama tarša ir atliktas moduliavimas, koks turi būti žaliosios energijos kiekis
„Litgrid“ veiklos technologiniams nuostoliams ir savoms reikmėms padengti norint pasiekti „Litgrid“ ir „EPSO-G“ grupės ŠESD
mažinimo tikslus.
*Dėl augančio likutinio mišinio (angl. Residual mix) intensyvumo ir didėjančių technologinių nuostolių kiekio 2025 m. bendros
ŠESD emisijos numatomos 38,93 % didesnės lyginant su baziniais metais.
„EPSO-G“ įmonių grupės mastu nustatytas siektinas ŠESD mažinimo lygis – 50 proc. iki 2030 lyginant su 2019 m. (1 ir 2 lygio
ŠESD išmetimo mažinimas). Šio tikslo įgyvendinimui parengtas išsamus ŠESD mažinimo planas, kurio priemonės nuosekliai
įgyvendinamos ir stebimos. „EPSO-G“ grupės mastu siekiama nulinio ŠESD emisijų balanso iki 2050 m. (konkrečios priemonės
ir uždaviniai dar neidentifikuoti).
E1-5 – Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys
Toliau pateikiamose lentelėse esantys duomenys gaunami iš atitinkamų sričių duomenų valdytojų (pvz. elektros, kuro ir kt.). Jie
renkami užpildžius inventorizacijos formą. Duomenys konvertuojami naudojant viešai prieinamas internetines sistemas.
Duomenys yra audituojami „EPSO-G“ įmonių grupės mastu.
Energijos suvartojimas ir energijos rūšių derinys
Energijos suvartojimas ir
rūšių derinys
2021
2022
Pokytis
2022/2021,
%
2022
2023
Pokytis
2023/2022,
%
2023
2024
Pokytis
2024/2023,
%
(1) Akmens anglių ir jų
produktų kuro
suvartojimas (MWh)
-
-
-
-
-
-
-
-
-
(2) Žalios naftos ir naftos
produktų kuro
suvartojimas (MWh)
933,00
1
497,40
60,6
1497,40
1
148
-23,3
1149
1 178
2,5
(3) Gamtinių dujų kuro
suvartojimas (MWh)
-
-
-
-
-
-
-
-
-
(4) Kitų iškastinių išteklių
kuro suvartojimas (MWh)
-
-
-
-
-
-
-
-
-
VADOVYBĖS ATASKAITA
118
(5) Į(si)gytos iškastinių
išteklių elektros energijos,
šilumos, garo ir vėsumos
suvartojimas (MWh)
318 894
378 572
18,7
378 572
369
967
-2
369
967
358
656.59
-3,1
(6) Visas iškastinių išteklių
energijos suvartojimas
(MWh) (1–5 eilučių suma)
319 827
380069
18,8
380069
371
115
-2,4
371
115
359 834
-3,0
Iškastinių išteklių energijos
dalis visame energijos
suvartojime (%)
100,0
99,9
-
99,9
99,7
-
99,7
89,8
-
(7) Visas branduolinių
išteklių kuro suvartojimas
(MWh) (1–5 eilučių suma)
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Branduolinių išteklių
energijos dalis visame
energijos suvartojime (%)
-
-
-
-
-
-
-
-
-
(8) Atsinaujinančiųjų
išteklių kuro, įskaitant
biomasę (kuri taip pat
apima biologinės kilmės
pramonines ir
komunalines atliekas,
biodujas, vandenilį iš
atsinaujinančiųjų išteklių ir
t. t.) suvartojimas
-
-
-
-
-
-
-
-
-
(9) Į(si)gytos
atsinaujinančiųjų išteklių
elektros energijos,
šilumos, garo ir vėsumos
suvartojimas (MWh)
0
442
0
442
940
112,6
940
40 863
4246,8
(10) Pasigamintos ne kurui
naudojamos
atsinaujinančiųjų išteklių
energijos suvartojimas
(MWh)
-
-
-
0
20
0
20
16
-22,2
(11) Visas
atsinaujinančiųjų išteklių
energijos suvartojimas
(MWh) (8–10 eilučių
suma)
0
442
0
442
960
117,2
960
40 879
2,3
Atsinaujinančiųjų išteklių
energijos dalis visame
energijos suvartojime (%)
-
0,1
-
0,1
0,3
-
0,3
10,2
-
Visas energijos
suvartojimas (MWh) (6 ir
11 eilučių suma)
319 827
380 511
-
380 511
372
075
-
372
075
400 713
-
Pastaba: „Litgrid“ saulės elektrinėse buvo pagaminta 20 183 kWh elektros energijos savo reikmėms, o 2022 ir 2021 m. – 0 kWh.
Elektros energijos iš neatsinaujinančių išteklių Bendrovė negamina. Lentelėje įvertintas benzino ir dyzelino sunaudojimas,
šilumos energija, nuosavose saulės elektrinėse pagamintas elektros kiekis savų reikmių padegimui, kilmės garantijos.
VADOVYBĖS ATASKAITA
119
Energijos suvartojimo intensyvumas
Lentelėje pateikiama energijos kiekio ir pajamų santykis:
Energijos suvartojimo intensyvumas
pagal grynąsias pajamas
2021
2022
Pokytis
2022/2021,
%
2022
2023
Pokytis
2023/2022,
%
2023
2024
Pokytis
2024/2023,
%
Visas vykdant didelį poveikį klimatui
darančių sektorių veiklą suvartotos
energijos kiekis, padalytas iš
grynųjų pajamų, gautų iš tos veiklos
(MWh / Eur)
0,0012
0,0009
-25
0,0009
0,0010
11
0,0010
0,0011
5
Pastaba: Pajamų informacija pateikiama ir skyriuje „Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita“. Pokyčio stulpelis rodo, koks yra
padidėjimas ar sumažėjimas lyginant su praėjusiais metais. „Litgrid“ energijos suvartojimo intensyvumo nustatymui Bendrovės
veikla priskirta E sektoriui
1
(elektros energijos perdavimas).
E1-6 – Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis
ŠESD emisijų skaičiavimo metodika
Bendrovės ŠESD emisijos apskaičiuotos vadovaujantis Šiltnamio dujų protokolo (angl. Greenhouse Gas Protocol, GHG) ir ETAS
standartais ir rekomendacijomis. Šioje ataskaitoje pateikiamas apskaičiuotas Bendrovės veiklos ŠESD emisijų kiekis, išreikštas
CO₂ ekvivalentu.
Skaičiavimas atliktas remiantis rinkos finansinių institucijų bei energijos išteklių tiekėjų žiniomis ir metodikomis. Vertinimas apima
ne tik anglies dioksidą (CO₂), bet ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas – metaną (CH₄), azoto suboksidą (N₂O), fluorintas
dujas (HFCs), jas perskaičiuojant į CO₂ ekvivalentą pagal standartinius konversijos koeficientus.
Emisijų kiekio konsolidavimo metodas – veiklos kontrolė (angl. Operational Control).
Bazinis ŠESD skaičiavimo laikotarpis – 2019 metai, nes tai buvo pirmieji metai, kai „Litgrid“ pradėjo sistemiškai vertinti ir skaičiuoti
sukuriamų emisijų kiekį.
Emisijų faktoriai (toliau – EF) buvo parinkti remiantis patikimais šaltiniais bei nacionalinėmis ir tarptautinėmis gairėmis, pirmenybę
teikiant geografiškai artimiausiems duomenims. Renkantis, kuriuos faktorius naudoti, pirmiausia atsižvelgiama į tiekėjo pateiktus
EF, jei jie nėra prieinami – naudojami artimiausi vietovei EF (pirmenybė teikiama Lietuvos duomenims), o jei ir jų nėra –
pasirenkami naujausi prieinami EF. Naudotų emisijų faktorių šaltiniai:
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nustatytos visuotinio atšilimo vertės (Global Warming Potential
Values);
Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (DEFRA) duomenų bazės;
leidimus išduodančių įstaigų asociacijos (AIB) duomenų bazės;
One Click LCA duomenų bazės;
Exiobase duomenų bazės.
2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo perskaičiuoti 2019 m.
baziniai 1 ir 2 lygių ŠESD emisijų kiekiai. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės pažangą, analogiški
perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023 m. ŠESD emisijų duomenims.
Naujausiame ŠESD protokolo metodologijos apraše nurodoma naudoti AIB (ang, Association of Issuing Bodies) kaip liekamojo
energijos rūšių derinio (angl. residual mix) faktoriaus šaltinį. Šis metodas buvo pritaikytas „EPSO-G“ ŠESD emisijų
skaičiavimuose, siekiant užtikrinti jų tikslumą ir atitiktį tarptautiniams standartams.
Ankstesniuose skaičiavimuose rinkos metodui buvo naudojamas trečiosios šalies sistemos „OneClickLCA“ išvestinis elektros
energijos faktorius.
VADOVYBĖS ATASKAITA
120
Į 3 lygio ŠESD kiekio skaičiavimus įtraukiamos šios kategorijos: 1 kat. Įsigytos prekės ir paslaugos, 2 kat. Ilgalaikis turtas, 3 kat.
Kuro gavyba ir transportavimas, 4 kat. Emisijos iš transporto priemonių, 5 kat. Atliekų susidarymas ir šalinimas, 6 kat. Verslo
kelionės, 7 kat. Darbuotojų kelionės iš / į darbą.
Didžiausias ŠESD emisijų kiekis Bendrovės veikloje susidaro dėl elektros perdavimo tinkle patirtų nuostolių (2 lygio ŠESD
išmetimai).
ŠESD emisijų duomenys yra audituojami „EPSO-G“ įmonių grupės mastu.
ŠESD emisijos:
Emisijų rūšis
Retrospektyviniai duomenys
Baziniai metai
2019
2021
2022
2023
2024
Pokytis
2024 / 2019
1 lygio ŠESD
išmetimas
Bendras išmestas 1
lygio ŠESD kiekis
(tCO2e)
773
673,8
829,5
605,5
733
-5
1 lygio ŠESD kiekis,
kuriam taikoma
reguliuojama ATLPS,
procentinė dalis (%)
-
-
-
-
-
-
2 lygio ŠESD
išmetimas
Bendras rinkos metodo
nustatytas išmestas 2
lygio ŠESD (tCO2e)
140 557
135 123,6
176 473,2
215 650,9
185 202,6
32
Vieta grindžiamu
metodu apskaičiuotas
bendras išmestas 2
lygio ŠESD kiekis
(tCO2e)
59 563
76 788,5
90 089,1
56 039,3
54 179,4
-9
Reikšmingas išmestas
3 lygio ŠESD kiekis
Visas bendras
netiesiogiai išmestas
(3 lygio) ŠESD kiekis
(tCO2e)
34 688,5
59 866,2
80002,49
1. Perkamos prekės ir
paslaugos
-
-
1 466,1
1 385,4
1 833,2
-
2. Ilgalaikis
materialusis turtas
-
-
9 570,8
35 377,6
5 8064,9
-
VADOVYBĖS ATASKAITA
121
3. Su kuru ir energija
susijusi veikla
(neįtraukta į 1 ar 2 lygį)
23 036,1
22 497,8
19 274,2
4. Pradinės grandies
transportavimas ir
platinimas
-
-
-
-
-
-
5. Vykdant operacijas
susidariusios atliekos
-
-
85,2
25,7
63,8
-
6. Verslo kelionės
-
-
114,3
135,0
289,2
-
7. Darbuotojų
važinėjimas į darbą
-
-
415,9
444,7
477,6
-
8. Pradinės grandies
nuomojamas turtas
-
-
-
-
-
-
9. Galutinės grandies
transportavimas
-
-
-
-
-
-
10. Parduodamų
produktų apdorojimas
-
-
-
-
-
-
11. Parduodamų
produktų naudojimas
-
-
-
-
-
-
12. Parduodamų
produktų šalinimas
pasibaigus gyvavimo
ciklui
-
-
-
-
-
13. Galutinės grandies
nuomojamas turtas
-
-
-
-
-
-
14. Franšizės
-
-
-
-
-
-
15. Investicijos
-
-
-
-
-
-
Vieta grindžiamu
metodu apskaičiuotas
bendras išmestas
ŠESD kiekis (tCO2e)
Visas išmestas ŠESD
kiekis (vieta
grindžiamu metodu)
(tCO2e)
60 335,1
77 462,3
125 607,1
116 510,9
134915,0
-
Visas išmestas ŠESD
kiekis (rinka
141 339,4
135 797,3
211 991,2
276 122,5
265938,5
-
VADOVYBĖS ATASKAITA
122
grindžiamu metodu)
(tCO2e)
Pastaba: Bendrovė nevaldo kitų įmonių, todėl ŠESD kiekio papildomai neskirsto. Nuo bazinių metų Bendrovės ir jos vertės
grandinės apibrėžtis iš esmės nepasikeitė, todėl poveikio ŠESD kiekio palyginamumui nėra.
ŠESD intensyvumas
Lentelėje pateiktas ŠESD kiekio ir pajamų santykis:
ŠESD intensyvumas
pagal grynąsias pajamas
2021
2022
Pokytis
2022/21,
%
2022
2023
Pokytis
2023/22,
%
2023
2024
Pokytis
2024/23,
%
Visas išmestas ŠESD
kiekis (pagal vieta
grindžiamą metodą),
padalytas iš grynųjų
pajamų (t CO2e /
piniginis vienetas)
0,0003
0,0003
3,4
0,0003
0,0003
5,9
0,0003
0,0003
-20,3
Visas išmestas ŠESD
kiekis (pagal rinka
grindžiamą metodą),
padalytas iš grynųjų
pajamų (t CO2e /
piniginis vienetas)
0,0005
0,0005
-0,4
0,0005
0,0008
48,8
0,0008
0,0006
-20,5
Pastaba: Finansinių ataskaitų eilutės, kuriose atskleidžiama pajamų suma, naudota ŠESD intensyvumo rodikliui apskaičiuot.
Duomenys už 2024, 2023, 2022, 2021 m. pateikiami 2024, 2023, 2022, 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų skyriuose
„Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita“ . Finansinės ataskaitos ir pranešimai viešai skelbiami Bendrovės interneto svetainėje.
E1-7 – ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami anglies dioksido kreditais
„Litgrid“ neabsorbuoja ir nesaugo jokio ŠESD kiekio. „Litgrid“ nefinansuoja ir neplanuoja finansuoti klimato kaitos švelninimo
projektų už savo vertės grandinės ribų per anglies dioksido kreditų pirkimą.
E1-8 – Anglies dioksido įsikainojimas
Bendrovė netaiko anglies dioksido įsikainojimo sistemų.
22.2 E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR EKOSISTEMOS
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu
Atliekant „EPSO-G“ grupės įmonių dvejopo reikšmingumo vertinimą (toliau – DRV), buvo vertinamos visos ETAS įvardintos
tvarumo temos. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa
atskleidė, kad temoms „klimato kaita“, „tiesioginis naudojimas“, „invazinės rūšys“, „tarša“, „rūšies išnykimo visame pasaulyje
rizika“, „žemės degradacija“, „dykumėjimas“, „dirvožemio sandarinimas“, „poveikis ekosisteminėms paslaugoms ir priklausomybei
nuo jų“ „EPSO-G“ įmonių veikla nedaro reikšmingo poveikio, o temoms „žemės naudojimo pokyčiai, gėlo vandens naudojimo
pokyčiai ir jūrų naudojimo pokyčiai“ ir „rūšies populiacijos dydis“ nenustatyta „EPSO-G“ įmonių grupės mastu reikšmingos rizikos
ar galimybės, tik – reikšmingi poveikiai.
VADOVYBĖS ATASKAITA
123
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės Grandinės dalys
Žemės naudojimo pokyčiai,
gėlo vandens naudojimo
pokyčiai ir jūrų naudojimo
pokyčiai
Faktinis neigiamas
poveikis yra susijęs su
žemės naudojimo pokyčiais,
kurie kyla dėl tinklo
infrastruktūros poveikio
ekosistemoms ir vertės
grandinės pradžioje
vykdomos biomasės
išgavimo.
*
Pradžia
Rūšies populiacijos dydis
Galimas neigiamas
poveikis gali būti susijęs su
tinklo infrastruktūros plėtros
ir priežiūros procesais.
*
**
*Nenustatyta reikšmingų „EPSO-G“ grupės įmonių mastu rizikų ir / ar galimybių.
**Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai „EPSO-G“ grupės įmonių veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma.
„Litgrid“ eksploatuodama, plėsdama ar modernizuodama energetikos sistemų infrastruktūrą yra įsipareigojusi užtikrinti biologinės
įvairovės apsaugą: esant būtinybei atlikti biologinės įvairovės monitoringą, o iškilus neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms
– numatyti ir įgyvendinti reikalingas poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones.
Pagrindinis galimas neigiamas poveikis „Litgrid“ veikloje – paukščių žūtys atsitrenkus į oro linijas. „Litgrid“ vykdo paukščių žūčių
stebėjimus pagal suderintas aplinkos monitoringo programas. Paukščių žūčių monitoringai nerodo didelio neigiamo poveikio – per
metus stebimoje oro linijos atkarpoje fiksuojami tik pavieniai atvejai.
Stebėjimo atkarpų skaičius kasmet kinta priklausomai nuo vykdomų statybos darbų apimties ir gautų užduočių iš valstybinių
aplinkosaugos institucijų. Aplinkos apsaugos agentūra nėra apskaičiavusi šio poveikio reikšmingumo Lietuvos paukščių
populiacijai ir gyvosios gamtos monitoringe tokio rodiklio netaiko.
E4-1 – Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje
„Litgrid“ neidentifikavo reikšmingų rizikų, susijusių su biologine įvairove ir ekosistemomis. Esamo verslo modelio ir strategijos
atsparumo analizė atliekama nebuvo.
Bioįvairovės išsaugojimas yra vienas iš strateginių „EPSO-G“ grupė lygmens uždavinių, siekiant užtikrinti, kad veikla neturėtų
neigiamo poveikio biologinei įvairovei.
E4-2 – Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika
„Litgrid“ nustatydama uždavinius ir priemones, siekia prisidėti prie biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo tikslų, numatytų ES
biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. ir Gamtos atkūrimo reglamente.
2024 metais „Litgrid“ inicijavo „EPSO-G“ bioįvairovės politikos sukūrimą bei jos integravimą į aplinkosaugos politiką. Planuojama,
jog naujoji „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika, kurioje numatytas tikslas saugoti aplinką ir siekti nulinio neigiamo
poveikio biologinei įvairovei bus patvirtinta 2025 m. III ketvirtyje.
Ši „EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politikos peržiūra ir koregavimas atlikti siekiant integruoti bioįvairovės apsaugos
principus į „EPSO-G“ įmonių veiklą, atitikti Europos bioįvairovės apsaugos ir atkūrimo reikalavimus bei prisidėti prie nacionalinių
tikslų įgyvendinimo.
VADOVYBĖS ATASKAITA
124
Šiuo metu yra parengtas politikos atnaujinimo projektas, kuriame numatytos šios pagrindinės nuostatos:
vertinti ir valdyti poveikį biologinei įvairovei;
saugoti natūralias buveines ir rūšis visais vykdomų veiklų etapais ir integruoti bioįvairovės apsaugos aspektus nuo pat
naujų infrastruktūros projektų planavimo pradžios;
vertinti poveikį aplinkai vykdant naujų objektų statybą ar rekonstrukciją;
eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos sistemų infrastruktūrą, užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą
numatant ir įgyvendinant poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones;
koreguoti kompensacinių priemonių valdymo praktiką pagal stebėsenos (aplinkos monitoringo) duomenis, siekiant
gerinti gyvosios ir negyvosios gamtos išsaugojimo, atkūrimo rezultatus;
dalyvauti buveinių atkūrimo projektuose, taikyti tvarios žemėtvarkos praktikas atkuriant veiklos metu pažeistą augaliją;
vengti miškų plotų mažinimo;
pagal galimybes oro linijų laidus įrengti virš miškų, esant poreikiui ir galimybėms kurti žalius koridorius ar kitas aplinkai
draugiškas landšafto formas;
nutraukus veiklą, atkurti teritoriją, kurioje buvo vykdoma veikla, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis ir pasiekta kuo
didesnė nauda aplinkai;
įtraukti bioįvairovės veiklos rezultatus ir iniciatyvas į metines tvarumo ataskaitas;
nuolatos vertinti rizikas, kurti prevencijos planus ir siekti, kad „EPSO-G“ įmonių veikloje būtų išvengta reikšmingų
aplinkosauginių incidentų, o šio tikslo pasiekimui būtų nuolatos formuojama ir stiprinama nulinės tolerancijos aplinkos
taršai ir 0 aplinkosauginių incidentų kultūra;
siekti įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus partnerius laikytis šios politikos principų, vadovautis galiojančiais
aplinkosaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir standartais bei prisiimti atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį
aplinkai.
Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiam poveikiui valdyti Bendrovė taip pat vadovaujasi „EPSO-G“ grupės įmonių
darnumo politika. „EPSO-G“ grupės įmonės įsipareigoja užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą: esant būtinybei atlikti biologinės
įvairovės monitoringą, o iškilus neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms – numatyti ir įgyvendinti reikalingas poveikio mažinimo
ar kompensavimo priemones. Platesnis „EPSO-G“ grupės įmonių Darnumo politikos aprašymas (įskaitant atskleidimus pagal
MDR-P ETAS reikalavimus) pateikiamas E1 Klimato kaitos temoje. 2025 m. „EPSO-G“ planuoja peržiūrėti, pakoreguoti bei
patvirtinti ir Darnumo politiką.
Visais šiais įsipareigojimais siekiama, kad „Litgrid“ reikšmingi poveikiai biologinei įvairovei ir ekosistemoms būtų minimalūs arba
visiškai kompensuojami.
„Litgrid“ neturi kitų politikų, minimų ETAS E4 teminiame standarte (pavyzdžiui, tvaraus žemės naudojimo ir (arba) žemės ūkio,
tvaraus vandenynų ir (arba) jūrų naudojimo, miškų naikinimo mažinimo politikos), nes jos neaktualios, atsižvelgus į „Litgrid“
vykdomą veiklą arba jau yra įtrauktos į Aplinkosaugos politikos projekte skelbiamus įsipareigojimus.
Bendrovė sprendžia poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemoms (tarp jų ir socialinių pasekmių), klausimus vadovaudamasi šiais
principais:
nuolatos vertinti rizikas, kurti prevencijos planus ir siekti, kad „EPSO-G“ įmonių veikloje būtų išvengta reikšmingų
aplinkosauginių incidentų, o šio tikslo pasiekimui būtų nuolatos formuojama ir stiprinama nulinės tolerancijos aplinkos
taršai ir 0 aplinkosauginių incidentų kultūra;
ugdyti darbuotojų kompetencijas, tausojantį ir atsakingą požiūrį į aplinkos apsaugą, skatinti jų dalyvavimą aplinkosaugai
skirtose iniciatyvose;
užtikrinti galimybes vietos bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių įsitraukimui į poveikio aplinkai vertinimo
procedūras;
bendraujant su klientais, tiekėjais, partneriais, bendruomenėmis, mokslo ar valdžios institucijomis bei kitomis
suinteresuotomis šalimis skleisti informaciją apie atsinaujinančios energetikos pranašumus, padedančius kurti klimatui
VADOVYBĖS ATASKAITA
125
neutralią ekonomiką bei aktyviai ieškoti būdų siekiant įpareigoti aukščiau išvardintas suinteresuotas šalis teikti prioritetą
iš AEI pagamintai, energijai;
bendradarbiauti aplinkos apsaugos klausimais su verslo partneriais, valstybės institucijomis ir įstaigomis,
nevyriausybinėmis organizacijomis, akademinėmis bendruomenėmis bei kitomis suinteresuotomis šalimis;
užtikrinti, kad darbuotojai būtų susipažinę su šia politika ir įvairiomis priemonėmis skatinti atsakingą darbuotojų elgesį
bei įsitraukimą į aplinkosaugos veiklą tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų;
suinteresuotoms šalims atvirai komunikuoti apie „EPSO-G“ grupės įmonių aplinkosaugos srityje įgyvendintas veiklas,
pasiektus rodiklius.
E4-3 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai
Priemonės poveikiui valdyti
„Litgrid“ vertina ir valdo savo veiklos poveikį biologinei įvairovei, įgyvendindama įvairias priemones: vykdomi aplinkos monitoringai,
naudojamos oro linijų matomumą didinančios priemonės, rengiami poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) dokumentai, atliekami
„Natura 2000“ teritorijų reikšmingumo įvertinimai, nevykdomi darbai jautriais laukinei gamtai laikotarpiais, taip pat kabinami inkilai
pelėdoms, mažiesiems apuokams ir pelėsakaliams, o pažeistų plotų rekultivacijai naudojamas vietinis dirvožemis. Bendrovė
vykdo teisės aktų reikalavimus, stebi poveikį aplinkai ir bendradarbiauja su suinteresuotomis šalimis.
PAV dokumentuose numatomi konkretūs apribojimai, pvz.:
nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. saugomose griežlės teritorijose nevažinėjama per pievas;
nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. mažojo erelio rėksnio buveinių teritorijose nevykdomas oro linijų valymas ar medžių
kirtimas;
atramų griovimo ir keitimo darbai PAST teritorijose nevykdomi balandžio–liepos mėn.
Identifikavus poveikius, yra atliekami papildomi monitoringai arba iškart įgyvendinamos švelninimo priemonės, pavyzdžiui,
paukščių žūčių prevencijai aukštos įtampos linijose kabinami matomumą didinantys pakabukai, spiralės, atšvaitai ir kitos
priemonės linijoms žymėti.
Kaip jau minėta, „Litgrid“ taip pat savanoriškai įgyvendina paukščių apsaugos priemones – saugomoms paukščių rūšims, įskaitant
pelėsakalius, įrengia inkilus, kurių Lietuvos teritorijoje jau yra per 500 vnt. Inkilai reguliariai prižiūrimi ir keičiami, taip prisidedant
prie šios rūšies populiacijos išsaugojimo. Šiuo metu „Litgrid“ plečia saugomų paukščių rūšių apsaugos priemones, įrengdama 3
skirtingų rūšių inkilus kabindama tris skirtingas inkilų rūšis.
Inkilų kėlimas aukštos įtampos elektros stulpuose veikia kaip atsveriamoji priemonė galimiems neigiamiems poveikiams,
kylantiems dėl Bendrovės veiklos – paukščių susižeidimams ar žūtims atsitrenkus į oro linijas, kas mažina paukščių populiacijų
gausą. Šios priemonės efektyvumas vertinamas pagal Klaipėdos pajūrio tyrimų centro duomenis, kurie rodo, kad įvairios
aplinkosauginės priemonės kasmet leidžia padidinti paukščių populiaciją 20 %.
Projektuojant naujas ar rekonstruojant esamas oro linijas, Bendrovė bendradarbiauja su Lietuvos ornitologų draugija, kurios
specialistai įvertina paukščių migracijos koridorius ir rekomenduoja oro linijų matomumą didinančias priemones. Taip pat draugijos
ekspertai teikia konsultacijas dėl inkilų kabinimo paukščių populiacijos gausinimui miškingose vietovėse, siekiant kompensuoti
galimą neigiamą poveikį gyvajai gamtai.
Konkretūs veiksmai poveikiui, susijusiam su paukščių žūtimis atsitrenkus į laidus ar susidarius elektros grandinei:
naujų oro linijų trasų parinkimo etape vertinamos alternatyvos, siekiant vengti jautrių teritorijų (vengimas);
atliekami poveikio aplinkai / reikšmingumo vertinimai, kurių metu nustatomas poveikį mažinančių priemonių poreikis ir
/ arba monitoringo poreikis (vengimas), nustačius poreikį projektuojamos (techniniame projekte) poveikį mažinančios
priemonės (minimizavimas);
įgyvendinamos paukščių apsaugos priemonės (pakabukai, atšvaitai, spiralės, inkilai, „šakučių“ tipo įtaisai, neleidžiantys
tūpti, izoliatoriai) (minimizavimas);
nustačius poreikį perengiama ir suderinama monitoringo programa (atkūrimo ir tvarkymo pradžia).
VADOVYBĖS ATASKAITA
126
Konkretūs veiksmai valdyti aplinkos poveikiui, susijusiam su infrastuktūros užimamo ploto didinimu (miško iškirtimas naujai oro
linijų trasai, dirvožemio nukasimas pastočių ir atramų statybai):
teritorijų planavimas ir alternatyvų vertinimas – parengiami planavimo dokumentai, atliekamos studijos, siekiant
pasirinkti trasas, kurios daro mažiausią poveikį aplinkai (vengimas);
poveikio vertinimas ir derinimas – rengiami alternatyvų pagrindimai, atliekamos PAV procedūros bei „Natura 2000“
teritorijų reikšmingumo vertinimas (vengimas);
projektavimas ir techninė priežiūra – rengiama projektavimo užduotis, derinamas techninis projektas, vykdoma techninė
priežiūra (vengimas);
galutinė objekto analizė – baigus statybą, atliekamas objekto techninis įvertinimas siekiant užtikrinti, kad buvo laikomasi
aplinkosauginių reikalavimų (vengimas).
Šios priemonės yra tiesiogiai susijusios su įsipareigojimais, kurie numatyti šiuo metu atnaujinamoje aplinkosaugos politikoje.
„Litgrid“ taip pat analizuoja suinteresuotų subjektų pateikiamą informaciją apie galimą veiklos daromą poveikį ir taiko atitinkamas
priemones šiam poveikiui mažinti. „EPSO-G“ grupės įmonių aplinkosaugos politikoje yra įtvirtinti įsipareigojimai bendradarbiauti
su suinteresuotomis šalimis, užtikrinant aktyvų dialogą ir atsakingą poveikio valdymą.
Ištekliai veiksmams įgyvendinti
Bendrovė neplanuoja reikšmingų investicijų ar kapitalo sąnaudų šiai sričiai ir nepriklauso nuo išorinių finansavimo šaltinių ar rinkos
pokyčių. Atskirų finansinių priemonių (pvz., žaliųjų obligacijų ar specialaus finansavimo) nenumatyta, o veiksmai įgyvendinami
bendrųjų aplinkosaugos iniciatyvų kontekste.
Didžiausias dėmesys ir finansiniai ištekliai skiriami įsipareigojimui, susijusiam su biologinės įvairovės apsauga eksploatuojant,
plečiant ar modernizuojant energetikos infrastruktūrą.
Atlikus pastarųjų 2–3 metų darbų analizę, nustatyta, kad „Litgrid“ patiria šias su biologinės įvairovės apsauga susijusias išlaidas:
kompensacinės priemonės: inkilų paukščių populiacijų gausinimui gamyba kainuoja nuo 40 iki 95 EUR už vienetą,
priklausomai nuo gamintojo ir tipo. Taip pat patiriamos inkilų priežiūros išlaidos, tačiau jos atskirai oro linijų priežiūros
darbų užsakymuose neišskiriamos;
aplinkos monitoringai: vieno mažos apimties trijų metų monitoringo vykdymo kaina siekia apie 20 000 EUR;
poveikio aplinkai vertinimai: PAV atranka kainuoja apie 14 000 EUR, o PAV ataskaitos parengimas – apie 50 000 EUR;
pakabukų kabinimas oro linijose: vieno tarpatramio pakabukų įrengimas kainuoja apie 40 000 EUR, priklausomai nuo
pakabukų kiekio.
E4-4 Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai
„EPSO-G“ grupės įmonių lygiu siekiama įvykdyti jokio poveikio bioįvairovei tikslą (šis uždavinys priskirtinas vengimo švelninimo
priemonių hierarchijos lygmeniui) bei įgyvendinti kitus įsipareigojimus, aprašytus dalyje E4-1 Su biologine įvairove ir
ekosistemomis susijusi politika.
Esami uždaviniai ir įsipareigojimai, o taip pat ir veiksmai bei priemonės apima visą Lietuvos teritoriją, kurioje driekiasi aukštos
įtampos elektros tinklas (atrenkamos specifinės vietos, kurioms konkretūs veiksmai yra aktualūs, pavyzdžiui, intensyvesnės
paukščių migracijos vietos).
Šiuo metu naujų išmatuojamų uždavinių nustatyti neplanuojama, nebent jų poreikis būtų identifikuotas naujuose PAV
dokumentuose ar monitoringų ataskaitose.
Bendrovė stebi ir vertina savo veiklos poveikį biologinei įvairovei vykdydama aplinkos monitoringus bei PAV. Šių vertinimų
rezultatai nerodo reikšmingo neigiamo poveikio nei augalinei dangai, nei gyvajai gamtai, todėl daroma išvada, kad taikomos
priemonės yra efektyvios.
„Litgrid“ nustatydama su biologine įvairove susijusius uždavinius, netaikė ekologinių slenksčių.
VADOVYBĖS ATASKAITA
127
E4-5 Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai
Bendrovė negali tiksliai nurodyti savo valdomų veiklos vienetų skaičiaus ir ploto, nes aukštos įtampos elektros tinklas driekiasi per
visą Lietuvos teritoriją. Žemė po elektros perdavimo linijomis nėra „Litgrid“ nuosavybė – žemę savininkai naudoja pagal esamą
paskirtį, apsaugos zonoms taikant specialiosios žemės naudojimo sąlygas.
Skirstyklų ir transformatorių pastočių saugomose teritorijose nėra, o jų veikla nedaro neigiamos įtakos biologinei įvairovei.
„Litgrid“ veikla neprisideda tiesiogiai prie poveikio veiksnių lemiančių žemės naudojimo, gėlo vandens ar jūrų naudojimo keitimą,
dėl to susiję Bendrovės rodikliai nepranešami.
22.3 E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu
Atliekant „EPSO-G“ grupės įmonių dvejopo reikšmingumo vertinimą (toliau – DRV), buvo vertinamos visos ETAS įvardintos
tvarumo temos. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa
atskleidė, kad temoms „išteklių įvediniai, įskaitant išteklių naudojimą, „su produktais ir paslaugomis susiję išteklių išvediniai“ ir
„atliekos“ reikšmingų rizikų ir galimybių nenustatyta.
Tvarumo klausimas
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės grandinė
Išteklių įvediniai, įskaitant
išteklių naudojimą. Su
produktais ir paslaugomis
susiję išteklių išvediniai
Galimas neigiamas poveikis
susijęs su numatoma energijos
perdavimo infrastruktūros
plėtra.
-*
-**
Atliekos
Faktinis neigiamas poveikis
atsiranda dėl Grupės veikloje ir
visoje vertės grandinėje
susidarančių atliekų.
-*
Visoje grandinėje
* Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai Bendrovės veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma.
E5-1 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika
„Litgrid“ nėra priėmusi atskiros politikos dėl išteklių naudojimo ir žiedinės ekonomikos, nes Bendrovės veiklos specifika neužtikrina
nuolatinio ir reikšmingo materialių išteklių (žaliavų) srauto bei tiesiogiai su tuo susijusio atliekų srauto.
Tačiau Bendrovė vadovaujasi „EPSO-G“ grupės įmonių darnumo politika ir įsipareigojimais ir atitinkamai įgyvendina su išteklių ir
atliekų mažinimu susijusius procesus. „EPSO-G“ grupės įmonės įsipareigoja laikytis taršos prevencijos principų ir siekti mažinti
veikloje susidarančių atliekų kiekį, užtikrinant jų atsakingą tvarkymą. Platesnis „EPSO-G“ grupės įmonių Darnumo politikos
aprašymas (įskaitant atskleidimus pagal MDR-P reikalavimus) pateikiamas E1 Klimato kaitos temoje.
Pirminių išteklių naudojimo mažinimas, įskaitant santykinį antrinių (perdirbtų) išteklių naudojimo didinimą bei tvarus apsirūpinimas
atsinaujinančiaisiais ištekliais ir jų naudojimas nėra konkrečiai išskirti politikose, kuriomis vadovaujasi „Litgrid“, bet tam tikri
procesai, susiję su šiais klausimai vykdomi „Litgrid“ veikloje.
VADOVYBĖS ATASKAITA
128
„Litgrid“ nuosekliai tikrina tiekėjus dėl atitikties aplinkosaugos reikalavimams. Konkrečios politikos šiam klausimui nėra. Daugiau
informacijos apie santykių su tiekėjais valdymą pateikta prie G1-2 atskleidimų.
E5-2 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai
Bendrovė įgyvendina tam tikrus su išteklių naudojimo efektyvumu ir atliekų mažinimu susijusius procesus – siekiama pakartotinai
naudoti išteklius ir pailginti įrangos eksploatacinį laiką:
Izoliacinės alyvos ir SF₆ dujų regeneracija:
o pirmenybė teikiama regeneracijai vietoje. Jei regeneracija nepasiekia reikiamų technologinių parametrų, alyva
ir dujos nukreipiamos į atliekas, o įranga užpildoma nauja alyva arba dujomis;
o demontuojant esamus transformatorius, juose esanti izoliacinė alyva nukreipiama į alyvos sandėlį tolimesniam
naudojimui (jei tenkinami reikalingi parametrai).
Plieninių atramų eksploatacinio amžiaus pratęsimas:
o „Litgrid“ nustatė reikalavimą didinti plieninių atramų cinko sluoksnio storį, dėl ko jų eksploatacinis amžius
prailginamas iki 1,5 karto.
Rekonstruojant objektus, dar tinkami naudojimui įrenginiai nukreipiami į rezervą, iš kurio vėliau naudojami sugedusiems
įrenginiams pakeisti.
„Litgrid“ nėra sudariusi konkretaus veiksmų plano dėl išteklių naudojimo, žiedinės ekonomikos, dėl kol kas neidentifikuoto poreikio
(Bendrovės veiklos specifika neužtikrina nuolatinio ir reikšmingo materialių išteklių (žaliavų) srauto bei tiesiogiai su tuo susijusio
atliekų srauto). Todėl nėra numatyta su šia sritimi susijusių veiksmų, jų taikymo srities, įgyvendinimo terminų ar finansinių išteklių.
E5-3 – Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai
Bendrovė nėra išsikėlusi uždavinių, susijusių su išteklių naudojimu, žiedine ekonomika ir atliekų mažinimu, nes kol kas tikslams
kelti poreikio neidentifikavo dėl veiklos specifikos – svyruojančio išteklių ir atliekų srauto.
E5-4 – Išteklių įvediniai
„Litgrid“ veiklai vykdyti ir paslaugoms teikti reikalingas šis nekilnojamas / ilgalaikis turtas:
elektros perdavimo linijos (oro linijos (antžeminės) ir kabelinės linijos (požeminės, povandeninės));
transformatorių pastotės;
skirstyklos;
sistemos valdymo centras;
administracinės patalpos.
„Litgrid“ infrastruktūros rekonstrukcijoms, remontams ir naujoms statyboms sunaudojama įvairių medžiagų ir įrenginių. Darbus
atlieka ir reikalingas medžiagas įsigyja rangovai, išskyrus tam tikras išimtis.
Didžiausią medžiagų dalį sudaro betonas, plienas, aliuminis, varis ir jų lydiniai, stiklas, taip pat aukštos įtampos elektros įranga,
kuri susideda iš įvairių metalų, keramikos, alyvos ir SF₆ dujų. Rangovai šiems darbams dažniausiai neperka atskirų žaliavų (su
tam tikromis išimtimis, pavyzdžiui, betonavimo darbams), o įsigyja gatavus produktus – gelžbetonines ir plienines atramas, laidus,
kabelius, įrangą bei kitus komponentus.
Bendrovė dažniausiai užsako ir perka galutinį produktą – pastatytas ar rekonstruotas elektros perdavimo oro linijas,
transformatorių pastotes, skirstyklas ir kt.
Eksploatacinei veiklai „Litgrid“ perka izoliacinės alyvos elektros įrangai užpildyti.
VADOVYBĖS ATASKAITA
129
Medžiagos, naudojamos teikti paslaugas, t:
2021
2022
2023
2024
Izoliacinė alyva
transformatoriams
18,261
24,397
20,735
14,996
Pastaba: Kiekiai nustatyti faktiniais matavimais – sveriant svarstyklėmis. Izoliacinės alyvos sunaudojimas yra traktuojamas, kai ja
užpildome savo įrenginius (transformatorius)/ Vėliau, jei jos parametrai atitinka reikalavimus, ji gali būti ir yra grąžinama iš įrenginių
atgal į sandėlį. Šiam grąžinamam kiekiui įvardinti tikslių duomenų Bendrovė negali pateikti.
„Litgrid“ tiesiogiai neįsigyja ir savo veikloje nenaudoja medžiagų paslaugoms teikti (perkamas galutinis produktas iš rangovų),
sunaudotų medžiagų Bendrovė neturi ir tokios informacijos apie svorį neteikia.
E5-5 – Išteklių išvediniai
Bendrovės veikloje didžiausi atliekų srautai susidaro rekonstruojant infrastruktūrą, demontuojant esamas elektros perdavimo oro
ir kabelines linijas, transformatorių pastotes, skirstyklas bei su tiesiogine veikla susijusius pastatus. Statybinės ir griovimo atliekos
sudaro daugiau nei 90 % visų atliekų, o pagrindinės jų sudedamosios dalys yra betonas ir įvairūs metalai, įskaitant metalines
konstrukcijas, įrenginius bei laidus. Atliekose aptinkami metalai, tokie kaip plienas, geležis, aliuminis, varis ir metalų mišiniai, bei
naftos produktai, esantys izoliacinėje alyvoje.
Iš pavojingųjų atliekų didžiausią dalį sudaro izoliacinė alyva ir pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos
įrangos.
Didžioji dalis atliekų yra metalai, kurie beveik 100 % yra perdirbami. Betono atliekos ir izoliacinė alyva taip pat nukreipiamos
perdirbimui.
Informacija apie atliekų perdirbimą ir tvarkymo būdus gaunama iš atliekų tvarkytojų ir (arba) surinkėjų. Duomenys renkami
remiantis atliekų perdavimo aktais ir kitais dokumentais, gautais su iš Bendrove bendradarbiaujančių atliekų tvarkymo įmonių.
Betono atliekas tvarkymui perduoda rangovas, nes šios atliekos susidaro statybos (rekonstrukcijos) metu demontuojant esamas
konstrukcijas, „Litgrid“ šių atliekų neįtraukia į savo apskaitą.
Didžioji dalis Bendrovės veikloje susidarančių atliekų susidaro iš įrangos keitimo, konstrukcijų ir infrastruktūros rekonstrukcijų ar
keitimo darbų, o jų kiekis tiesiogiai priklauso nuo konkrečiais metais vykdomų rekonstrukcijos ir remonto projektų bei keičiamų
įrenginių apimties (metų palyginimas nėra tinkamas vertinant tendencijas kaip teigiamas ar neigiamas, nes procesas nėra linijinis
gamybos ciklas „žaliavos–produktai–atliekos“). Dėl šios priežasties susidariusių atliekų kiekis lyginant duomenis tarp skirtingų
metų gali svyruoti.
„Litgrid“ negamina ir neišleidžia į rinką jokių produktų ar pakuočių.
Veikloje susidariusios atliekos, t
2021
2022
2023
2024
Bendras kiekis
2 804,564
2 250,344
1 444,329
1 849,869
Pavojingos
175,25
136,.622
132,925
162,065
Nepavojingos
2 629,314
2 113,722
1 311,404
1 687,804
Pastabos: „Litgrid“ veikloje nesusidaro radioaktyviųjų atliekų.
VADOVYBĖS ATASKAITA
130
Nepašalintos atliekos, t:
2021
2022
2023
2024
Bendras kiekis
2 803,302
2 249,026
1 443,326
1 794, 823
Pavojingos
174,974
136,068
132,14
159,542
Nepavojingos
2 628,328
2 112,958
1 311,186
1 635,281
Nukreiptos į perdirbimą
Bendras kiekis
2 803,302
2 249,026
1 443,326
1 666,264
Pavojingos
174,974
136,068
132,14
30,983
Nepavojingos
2 628,328
2 112,958
1 311,186
1 635,281
Kitos atkūrimo operacijos
Bendras kiekis
0
0
0
128,559
Pavojingos
0
0
0
128,559
Nepavojingos
0
0
0
0
Pastabos: Atliekų, nukreiptų į antrinį panaudojimą – nėra.
Į šalinimą nukreiptos atliekos, t
2021
2022
2023
2024
Bendras kiekis
1,262
1,318
1,003
55,046
Pavojingos
0,276
0,554
0,785
2,523
Nepavojingos
0,986
0,764
0,218
52,523
Deginimas (su energijos gavimu)
Bendras kiekis
1,262
1,318
1,003
48,207
Pavojingos
0,276
0,554
0,785
0,574
Nepavojingos
0,986
0,764
0,218
47,633
VADOVYBĖS ATASKAITA
131
Šalinimas sąvartyne
Bendras kiekis
0
0
0
6,839
Pavojingos
0
0
0
1,949
Nepavojingos
0
0
0
4,89
Pastaba: 2024 m. išaugęs šalinamų atliekų kiekis susijęs su atliekų tvarkytojo patikslintais priimtų atliekų tvarkymo būdais
Neperdirbamos atliekos, t., %:
Neperdirbtos atliekos*
Bendras kiekis, t.
Dalis, %
2024
55,046
2,98
2023
1,003
0,07
2022
1,318
0,06
2021
1,262
0,04
Pastabos: * Neperdirbtos atliekos – atliekų, nukreiptų šalinti, suma ir dalis visose atliekose.
SOCIALINĖ DALIS
VADOVYBĖS ATASKAITA
133
22.4 S1 SAVA DARBO JĖGA
SBM-3, S1 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu
Atliekant „EPSO-G“ grupės įmonių DRV, buvo vertinamos visos ETAS įvardintos tvarumo temos visoje „EPSO-G“ vertės
grandinėje. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa
atskleidė, kad temos „vaikų darbas“, „priverčiamas darbas“ ir „tinkamas būstas“ nėra susijusios su „EPSO-G“ įmonių veikla, o
vienintelei temai „sauga ir sveikata“ nustatyta „EPSO-G“ įmonių mastu reikšminga rizika. Žemiau pateikiami „EPSO-G“ savos
darbo jėgos reikšmingi poveikiai ir rizika, kurie pasireiškia Bendrovės tiesioginėje veikloje.
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės grandinės
vieta
Darbo laikas. Profesinio ir
asmeninio gyvenimo
pusiausvyra
Faktinis neigiamas poveikis
darbuotojams, dirbantiems
lauko sąlygomis (ne
administracinį darbą
atliekantiems).
-*
-**
Deramas darbo užmokestis
Faktinis teigiamas poveikis dėl
skaidriai įgyvendinamos atlygio
politikos.
-*
-**
Socialinis dialogas.
Asociacijų laisvė, esamos
darbo tarybos ir darbuotojų
informavimo, konsultavimosi
su jais ir jų dalyvavimo
teisės. Kolektyvinės derybos,
įskaitant darbuotojų, kuriems
taikomos kolektyvinės
sutartys, dalį.
Faktinis teigiamas poveikis
sukuriamas atvirai ir aktyviai
komunikuojant ir palaikant
ryšius su profsąjungomis, darbo
tarybomis, darbuotojais.
-*
-**
Sveikata ir sauga
Galimas neigiamas poveikis
darbuotojų sveikatai ir saugai
dėl specifinių darbo sąlygų,
ypač dirbančiųjų objektuose ir
lauko sąlygomis.
Rizika kyla dėl saugos ir
sveikatos reikalavimų
nesilaikymo.
-**
Mokymas ir įgūdžių ugdymas
Faktinis teigiamas poveikis
kyla iš vidinių ir išorinių įgūdžių
(įskaitant minkštųjų įgūdžių)
ugdymo programų bei darbo
tobulinimo programų teikimo
visos Grupės darbuotojams.
-*
-**
Negalią turinčių žmonių
užimtumas ir įtrauktis
Faktinis neigiamas poveikis
dėl minimalios žmonių su
negalia įtraukties.
-*
-**
Privatumas
Galimas neigiamas poveikis
dėl netinkamo asmens
duomenų tvarkymo, trečiųjų
šalių netinkamo asmens
duomenų tvarkymo ir asmens
duomenų saugumo pažeidimų,
kurie gali neigiamai paveikti
darbuotojų, kaip duomenų
subjektų, teises.
-*
-**
VADOVYBĖS ATASKAITA
134
*Nenustatyta reikšmingų „EPSO-G“ įmonių grupės mastu rizikų ir / ar galimybių.
**Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai „EPSO-G“ grupės įmonių veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma.
S1-1 – Su sava darbo jėga susijusi politika
„Litgrid“ reikšmingų tvarumo klausimų valdymas šioje temoje grindžiamas atskiromis „EPSO-G“ įmonių grupės politikomis,
kurios aprašytos lentelėje žemiau. Šios politikos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams.
Tvarumo tema
Aprašymas ir politika
Darbo laikas / Profesinio ir
asmeninio gyvenimo pusiausvyra
„EPSO-G“ grupė laikosi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatų, kurios
nustato bendras darbo laiko normas, poilsio ir darbo laiką, garantijas darbuotojams,
įskaitant lankstaus ir nuotolinio darbo galimybes.
„EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojams taikomas lankstus darbo grafikas,
sudaromos hibridinio darbo galimybės (jeigu tai leidžia konkreti užimama pareigybė),
įmonės turi pasitvirtinusios vidines nuotolinio darbo tvarkas. Tai atveria galimybes
darbuotojams lanksčiau suderinti ir rasti profesinio ir asmeninio gyvenimo
pusiausvyrą, dirbti lanksčiu ir sau patogiu darbo grafiku, didina vidinę motyvaciją.
Išlaikomas hibridinis darbo modelis, darbas nuotoliu yra didelis privalumas
kandidatams, leidžia pritraukti kandidatus iš visos Lietuvos ir perspektyvoje –
užsienio. Tai didina „EPSO-G“ žinomumą, reputaciją ir konkurencingumą darbuotojų
samdos rinkoje (kai mažesniais kaštais gali pritraukti ir išlaikyti darbuotojus).
Darbo laikas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra „EPSO-G“
reglamentuojami šiuose dokumentuose:
„EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politika – apibrėžia priemones, skirtas
darbo sąlygų pritaikymui ir individualių darbuotojų poreikių suderinimui su darbo
procesais.
„EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika –
numato darbuotojų darbo rezultatų vertinimą, ugdymosi galimybes, užtikrina
darbuotojų gerovę bei darbo sąlygų lankstumą, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp
darbo ir asmeninio gyvenimo.
„Litgrid“ Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo
prevencijos tvarkos aprašas numato darbuotojų apsaugą nuo diskriminacijos dėl
šeiminių pareigų ir skatina palankias sąlygas derinti darbą su asmeniniu gyvenimu.
„Litgrid“ vidaus darbo tvarkos taisyklėse apibrėžiamas standartinis darbo laikas, bei
galimybės darbo laiko pradžią ir pabaigą suplanuoti lanksčiai, vidinės įmonių
taisyklės ir susitarimai, darbuotojų ir darbdavio pareigos.
„Litgrid“ nuotolinio darbo tvarkos taisyklės, parengtos siekiant užtikrinti lankstaus
darbo galimybes darbuotojams ir reglamentuoja nuotolinio darbo suteikimo bei darbo
organizavimo tvarką, darbuotojų teises ir pareigas, įskaitant susijusias su
informacijos ir kibernetiniu saugumu, bei kitus su nuotoliniu darbu susijusius
klausimus.
Mokymai ir įgūdžiai
„EPSO-G“ įmonėse įgyvendinama vieninga darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir
ugdymosi politika, kurioje nustatyti darbuotojų ugdymosi, kvalifikacijos kėlimo ir
tobulėjimo principai:
1. Sąsajos principas su „EPSO-G“ ir konkrečios Bendrovės strategija, vertybėmis,
veiklos vertinimu, kompetencijų modeliu, pamainumo planavimu, profesinės ir
techninės kvalifikacijos vertinimu.
2. Asmeninės atsakomybės principas, kai pats darbuotojas yra atsakingas už savo
ugdymosi rezultatus, darbdaviui sudarant prielaidas ir sąlygas ugdymuisi ir
VADOVYBĖS ATASKAITA
135
tobulėjimui.
3. 70-20-10 principas, pagal kurį 70 proc. ugdymosi, tobulėjimo ir mokymosi veiklų
vyksta per darbuotojo darbinę patirtį, 20 proc. – iš bendravimo ir bendradarbiavimo
su įvairias patirtis bei kompetencijas turinčiais kolegomis ir vadovais, dalinimosi
gerąja praktika, 10 proc. – iš struktūrizuotų mokymų renginių, dažnu atveju išorinių
mokymų renginių.
Lygybė ir įvairovė
„EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politika užtikrina vienodas galimybes
visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo negalios, lyties, amžiaus ar kitų asmens
savybių. Ji reglamentuoja nediskriminavimo principų taikymą įdarbinimo, darbo
sąlygų, profesinio tobulėjimo ir karjeros srityse, skatindama įtraukią ir pagarbią darbo
aplinką. Politika užtikrina, kad visi darbuotojai dirbtų lygių galimybių ir
nediskriminacinėje darbo aplinkoje.
„EPSO-G“ įmonėms taikoma Įvairovės ir įtraukties strategija, kurioje išdėstyti tikslai ir
priemonės, skatinančios įtraukią aplinką visiems darbuotojams. Strategijos tikslas yra
stiprinti toleranciją, įtrauktį ir lygių galimybių užtikrinimą visoje „EPSO-G“ grupėje.
Negalią turinčių žmonių užimtumas
ir įtrauktis
Negalią turinčių žmonių užimtumas ir įtrauktis yra aprašyta šiuose „EPSO-G“ Grupės
dokumentuose:
„EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politika – apibrėžiami principai,
užtikrinantys lygias galimybes visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo turimos
negalios ar kitų asmens savybių.
„EPSO-G“ Įvairovės ir įtraukties strategija – joje išdėstyti tikslai ir priemonės,
skatinančios įtraukią aplinką visiems darbuotojams.
„Litgrid“ Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo
prevencijos tvarkos aprašas – joje reglamentuojamos priemonės, užtikrinančios
pagarbią ir saugią darbo aplinką visiems darbuotojams.
Deramas darbo užmokestis
Visiems „EPSO-G“ įmonių darbuotojams mokamas didesnis nei minimalus darbo
užmokestis, ir įmonės laikosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų.
„EPSO-G“ grupės įmonėse įgyvendinama vieninga darbuotojų atlygio, veiklos
vertinimo ir ugdymosi politika, pagrįsta atsakomybės, skaidrumo ir atskaitingumo
principais. Šios politikos tikslas – užtikrinti efektyvų darbo užmokesčio išlaidų
valdymą bei kurti motyvuojančias paskatas, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų
nuo įmonių ir individualių darbuotojų metinių tikslų pasiekimo, kokybės ir vertybinių
elgsenų vertinimo. Politikoje numatyti aiškūs darbo užmokesčio nustatymo kriterijai,
skatinamosios priemonės ir veiklos vertinimo procesai. Darbo užmokesčio sistema
yra aiški, skaidri ir grindžiama darbuotojų veiklos rezultatais, kompetencijų vertinimu
ir individualiais tikslais.
Ši politika yra patvirtinama arba keičiama „EPSO-G“ valdyboje, gavus „EPSO-G“
veikiančio Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas.
Privatumas
UAB „EPSO-G” grupės įmonėse galioja Bendrojo duomenų apsaugos reglamento
principais parengta „EPSO-G“ įmonių grupės asmens duomenų apsaugos politika,
apibrėžianti „EPSO-G“ įmonių taikomas priemones, kuriomis užtikrinamas tvarkomų
asmens duomenų saugumas ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų užtikrinimo
dalyvių funkcijas bei atsakomybes.
Asmens duomenų tvarkymo reikalavimus visos „EPSO-G“ bendrovės išsamiau
išdėsčiusios vidaus teisės aktuose. Šie vieningais principais parengti dokumentai
formuoja nuoseklią praktiką „EPSO-G“ įmonėse sudarant asmens duomenų
tvarkymo susitarimus, perduodant asmens duomenis tretiesiems asmenims, valdant
VADOVYBĖS ATASKAITA
136
asmens duomenų saugumo incidentus ir atliekant kitus procesus.
Laikomės Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (ES) 2016 / 679 nustatyto
atskaitomybės principo, todėl „EPSO-G“ įmonės pildo asmens duomenų tvarkymo
veiklos įrašus, rengia privatumo pranešimus ir atlieka kitus pagal Bendrąjį duomenų
apsaugos reglamentą (ES) 2016 / 679 privalomus veiksmus bei juos dokumentuoja,
Asmens duomenų apsaugos rizikas valdome įgyvendindami technines ir
organizacines priemones, atlikdami atitikties auditus, kurių metu įvertiname šių
priemonių tinkamumą, taip pat unifikuodami asmens duomenų apsaugos procesus
„EPSO-G“ mastu
2024 m. „EPSO-G“ grupės įmonėse atlikti 6 atitikties auditai asmens duomenų
apsaugos srityje. Jų metu reikšmingų neatitikčių nenustatyta, bet identifikuota
tobulintinų procesų, susijusių su duomenų subjektų teisių įgyvendinimu.
Sveikata ir sauga
„EPSO-G“ galioja „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų saugos ir sveikatos politika,
nustatanti tikslą suteikti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas jų darbo
vietose, užkirsti kelią su darbu susijusioms traumoms ir profesinėms ligoms bei kurti
įmonės mastu saugią ir sveiką aplinką skatinančią kultūrą, kurioje kiekvienas
darbuotojas siektų prisidėti prie šio tikslo.
„Litgrid“ yra įdiegta bei pagal ISO 45001 standartą sertifikuota Darbuotojų saugos ir
sveikatos vadybos sistema.
Pagarba žmogaus teisėms
„Litgrid“ savo veikloje vadovaujasi tarptautiniais žmogaus teisių standartais, įskaitant Jungtinių Tautų Verslo ir žmogaus teisių
pagrindinius principus (angl. UN Guiding Principles on Business and Human Rights), Tarptautinės darbo organizacijos deklaraciją
dėl pagrindinių principų ir teisių darbe (angl. ILO Declaration on Fundamental Principles and Rights at Work), Jungtinių Tautų
Pasaulinį susitarimą (angl. Global Compact), EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (angl. OECD Guidelines for
Multinational Enterprises). Šie principai įtraukti į Bendrovės vidaus dokumentus ir taikomi kasdienėje veikloje užtikrinant pagarbią
ir tolerantišką darbo aplinką bei įmonės kultūrą.
Bendrovė laikosi aukščiausių etiško elgesio standartų ir įsipareigoja užtikrinti visų darbuotojų teisių ir laisvių apsaugą.
Vadovaudamiesi „EPSO-G“ įmonių grupės Etikos kodeksu, skatiname sąžiningą ir skaidrią komunikaciją, grįstą faktais bei
pagarba kiekvienam asmeniui.
Bendrovė yra įsipareigojusi:
užtikrinti darbuotojų orumą, privatumą ir pagarbų elgesį darbo aplinkoje;
veikti socialiai atsakingai ir gerbti žmogaus teises;
vengti bet kokios diskriminacijos dėl etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos, šeimyninės ar socialinės padėties,
religinių ar politinių pažiūrų, pilietybės, negalios, amžiaus, priklausymo profesinėms sąjungoms ar dėl kitų su darbo
vykdymu tiesiogiai nesusijusių požymių;
vadovautis aukščiausiais patikimumo, sąžiningumo ir skaidrumo standartais net ir tais atvejais, kai teisinis
reglamentavimas nėra aiškiai apibrėžtas.
„Litgrid“ yra draudžiama bet kokios formos diskriminacija, netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti psichologinis
smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi. „EPSO-G“ įmonės gerbia ir saugo kiekvieno (-s) darbuotojo (-s) teises, jų
atžvilgiu elgiasi pagarbiai ir sąžiningai, sudaro saugias ir jų poreikius atitinkančias darbo sąlygas, skatina darbuotojų asmeninį ir
profesinį tobulėjimą, jokia forma nediskriminuoja darbuotojų.
Bendrovė užtikrina, kad darbuotojai (-os) turėtų lengvą prieigą prie visų su jų teisėmis susijusių dokumentų valdymo sistemoje ir
intranete.
„Litgrid“ laikosi teisinių reikalavimų, draudžiančių vaikų, priverčiamąjį ar privalomąjį darbą. Svarbu paminėti, kad pagrindinė
Bendrovės veikla vyksta Lietuvos teritorijoje, kur priverstinio ir vaikų darbo rizikos yra mažos.
„Litgrid“ įtraukia žmogaus teisių apsaugos principus į tiekimo grandinės valdymą, užtikrindama, kad tiekėjai laikytųsi darbuotojų
VADOVYBĖS ATASKAITA
137
saugos, priverstinio darbo prevencijos ir vaikų darbo draudimo įsipareigojimų. Žmogaus teisių apsaugos principai yra numatyti
„EPSO-G“ įmonių grupės Tiekėjų etikos kodekse. Šie principai yra reguliariai peržiūrimi ir integruojami į bendradarbiavimo su
partneriais procesus .
Apie mechanizmus, kurie veikia Bendrovėje ir kuriais darbuotojai gali šia tema išreikšti susirūpinimą, plačiau aprašoma skyriuje
S1-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą.
Darbuotojų įtraukimas ir lygios galimybės
Bendrovėje galioja „EPSO-G“ ir „Litgrid“ etikos ir elgesio kodeksai, „EPSO-G“ įmonių grupės Lygių galimybių politika, „Litgrid“
Lygių galimybių tvarkos aprašas bei Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos
aprašas. Šiais dokumentais „Litgrid“ įsipareigoja užkirsti kelią diskriminacijai, propaguoti lygias galimybes bei skatinti įvairovę ir
įtrauktį.
„EPSO-G“ Įvairovės ir įtraukties strategijoje apibrėžta, kad siekiama formuoti tokią darbo kultūrą, kurioje kiekvienas (-a)
darbuotojas (-a) jaustųsi gerbiamas (-a) ir vertinamas (-a). Šios strategijos tikslai apima vadovų (-ių) kompetencijų stiprinimą
formuojant įtraukią darbo aplinką, įvairių grupių atstovų įtraukimą į darbo rinką, skaidrių bei objektyvių atrankos procesų taikymą
pagal „EPSO-G“ įmonių grupės atrankų politiką.
Bendrovėje skatinamas darbuotojų dalyvavimas įtraukties iniciatyvose, pavyzdžiui, istorijų dalinimasis ir vidinių mokymų
organizavimas, kurie prisideda prie tolerantiškos ir atviros aplinkos kūrimo . Kuriama įtrauki darbo aplinka: visiems (-oms)
darbuotojams (-oms) sudaromos vienodos galimybės dalyvauti darbo procesuose, priimant sprendimus, nepriklausomai nuo jų
asmeninių savybių.
„Litgrid“ yra draudžiama bet kokios formos diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, tautybės, lyties, seksualinės
orientacijos, negalios, amžiaus, religijos, politinių pažiūrų, socialinės padėties ar dėl kitų su darbo vykdymu tiesiogiai nesusijusių
požymių. „Litgrid“ Lygių galimybių tvarkos apraše taip pat detalizuojamas įsipareigojimas organizuoti darbuotojų mokymus lygių
galimybių, įtraukties, diskriminacijos prevencijos ir kitomis susijusiomis temomis.
Įsipareigojimai pažeidžiamų grupių įtraukimui
Bendrovė yra prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus pažeidžiamų grupių įtraukimui, kurie įtvirtinti „EPSO-G“ įmonių grupės Lygių
galimybių politikoje, „EPSO-G“ Įvairovės ir įtraukties strategijoje bei kituose dokumentuose. Bendrovė siekia sudaryti sąlygas
asmenims su negalia kandidatuoti į darbo pozicijas, dirbti ir tobulėti, taip pat užtikrina galimybes darbuotojams derinti profesinį ir
šeimos gyvenimą per lanksčias darbo sąlygas. Skatinama lyčių lygybė, įskaitant moterų lyderystę vadovaujančiose pozicijose, bei
vyresnio amžiaus ir skirtingų tautybių darbuotojų integracija. Bendrovė taip pat organizuoja mokymus apie diskriminacijos
prevenciją, įtrauktį ir psichologinio smurto darbe prevenciją.
S1-2 – Savos darbo jėgos ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai
„Litgrid“ užtikrina, kad darbuotojai turėtų galimybę aktyviai dalyvauti darbo sąlygų formavime, išsakyti savo poreikius ir gauti
grįžtamąjį ryšį.
Bendrovėje veikia profesinė sąjunga, kuri atstovauja darbuotojų interesams ir dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose. Su
profesine sąjunga yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje numatyti informavimo, konsultavimo ir derybų mechanizmai.
Profesinė sąjunga turi teisę inicijuoti diskusijas dėl organizacinių pokyčių, darbo užmokesčio sistemos keitimo, socialinių garantijų
ar kitų darbuotojų teises liečiančių klausimų. Darbuotojai gali teikti pasiūlymus profesinei sąjungai, kuri juos perduoda Bendrovei.
Taip užtikrinama, kad darbuotojų nuomonės būtų išgirstos ir į jas būtų atsižvelgiama sprendimų priėmimo procese.
Kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja vykdyti konsultacijas ir derinti sprendimus su profesine sąjunga šiais
klausimais: strategijos ir metinio plano projektas, personalo politika, kolektyvinės sutarties vykdymo aspektai bei biudžeto
paskirstymas.
Be to, darbuotojai gali tiesiogiai išsakyti savo nuomonę ir įsitraukti į sprendimų priėmimą per įvairius kanalus.
Kasmet atliekamas įsitraukimo tyrimas leidžia darbuotojams įvertinti darbo aplinką, lygias galimybes, bendravimo kultūrą bei savo
įgalinimo lygį. Tyrimo rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl darbo sąlygų gerinimo. Darbuotojai taip pat dalyvauja
metiniuose pokalbiuose su vadovais, kurių metu aptariami jų darbo tikslai, karjeros ir ugdymosi galimybės bei iššūkiai.
Taip pat kasmet vykdoma emocinės savijautos apklausa, kurioje darbuotojai gali įvertinti savo jauseną bei išreikšti nuomonę šia
tema.
Kas ketvirtį rengiamas visuotinis darbuotojų susirinkimas, kurio metu galima užduoti rūpimus klausimus ar pasidalinti savo
VADOVYBĖS ATASKAITA
138
nuomone. Tokiu būdu skatinama atviro dialogo ir bendravimo kultūra Bendrovėje.
S1-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą
„Litgrid“ yra įdiegusi aiškius mechanizmus, skirtus spręsti galimą neigiamą poveikį savo darbo jėgai ir sudaryti galimybes
darbuotojams (-oms) išreikšti susirūpinimą ar poreikius.
Darbuotojai (-os) turi kelis būdus pranešti apie galimus diskriminacijos, žmogaus teisių pažeidimus ar kitus susirūpinimą keliančius
klausimus.
Pasitikėjimo linija
Bendrovės darbuotojai gali pranešti apie galimus diskriminacijos, smurto ar žmogaus teisių pažeidimus anonimiškai arba
atskleidžiant tapatybę per šią liniją.
Gavus pranešimą, sudaroma komisija tyrimui atlikti, renkama informacija, o prireikus taikomos apsaugos priemonės, tokios kaip
laikinas nušalinimas ar perkėlimas į kitas pareigas. Nustačius pažeidimą, įgyvendinamos korekcinės priemonės, tokios kaip
papildomi mokymai, edukaciniai renginiai ir procesų peržiūra, siekiant užkirsti kelią pasikartojimui. Iki šiol Bendrovėje nebuvo
nustatyta žmogaus teisių pažeidimų.
Visi pranešimai yra nagrinėjami, o jų pagrįstumas vertinamas stebint pranešimų skaičių, įsitraukimo tyrimo ir kitų apklausų
rezultatus.
2024 m. anoniminė darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa parodė, kad 93 proc. darbuotojų žino apie šią liniją.
Kiti kanalai
„Litgrid“ yra įdiegusi įvairius kanalus, kuriais darbuotojai (-os) gali tiesiogiai kreiptis ir išreikšti susirūpinimą. Tai apima el. pašto
kanalą, internetinę pranešimo formą, galimybę siųsti informaciją paštu ar tiesiogiai kreiptis į atsakingus asmenis įmonėje –
numatyta galimybė kreiptis į Žmonių ir kultūros skyriaus vadovą (-ę), į savo tiesioginį (-ę) vadovą (-ę). Darbuotojai (-os) taip pat
gali kreiptis į profesinę sąjungą, kuri perduoda jų pasiūlymus ir pastebėjimus vadovybei.
Bendrovėje galioja „Litgrid“ Darbuotojų pareigų pažeidimų fiksavimo, tyrimo ir įspėjimo tvarkos aprašas, kuriame aprašyta, kad
darbuotojas, gavęs informacijos apie galimai padarytą kito darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, nedelsiant raštu arba elektroniniu
paštu turi informuoti to darbuotojo tiesioginį vadovą apie galimai padarytą darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Tiesioginis
vadovas praneša tarnybiniu pranešimu darbdaviui, kad reikalinga pradėti tyrimą, pateikdamas visus žinomus faktus ir įrodymus.
Visi šie kanalai yra prieinami kiekvienam (-ai) darbuotojui (-ai) ir gali būti naudojami tiek anonimiškai, tiek atskleidžiant savo
tapatybę.
„Litgrid“ užtikrina, kad darbuotojai (-os) būtų informuoti apie galimus pranešimo kanalus ir jų veikimą (pavyzdžiui, „Litgrid“
diskriminacijos smurto ir / ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos apraše yra išvardinti konkretūs būdai
su nuorodomis, kur kreiptis).
Visiems (-oms) darbuotojams (-oms) yra suteikiama prieiga prie svarbiausių vidaus teisės aktų per Dokumentų valdymo sistemą,
o informacija apie pranešimo kanalus reguliariai atnaujinama intranete, Lean kortelėse bei intraneto atsakingų skyrių svetainėse.
Bendrovė užtikrina, kad Pasitikėjimo linija ir kiti pranešimų kanalai būtų veiksmingi ir atitiktų tarptautinius žmogaus teisių
standartus. Visi pranešimai yra registruojami ir sistemingai stebimi, grįžtamoji informacija renkama per darbuotojų apklausas ir
metinius įsitraukimo tyrimus, o pranešimų nagrinėjimo efektyvumas analizuojamas, siekiant nustatyti tobulinimo galimybes.
„Litgrid“ įsipareigoja užtikrinti, kad skundų nagrinėjimo procesai būtų skaidrūs ir aiškūs, o pakankama informacija pateikiama tiek
skundų pateikėjams, tiek visuomenės interesams.
Bendrovė yra įdiegusi apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų politiką. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo
ir jų veikimo užtikrinimo tvarkos apraše nurodyta, kad „Litgrid“ užtikrina pranešančiojo asmens konfidencialumą bei papildomas
garantijas. Draudžiama daryti neigiamą poveikį pranešančiajam (-ai), jo / jos šeimos nariams ar kolegoms. Jei darbuotojas (-a)
atitinka Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatytas sąlygas, jo / jos pranešimas nedelsiant persiunčiamas Lietuvos Respublikos
prokuratūrai.
S1-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava darbo jėga susijusių reikšmingų
rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas
„Litgrid“ pagrindiniai veiksmai yra suplanuoti nuosekliam ir tęstiniam įgyvendinimui, ypatingą dėmesį skiriant kasmetinei veiklos
VADOVYBĖS ATASKAITA
139
peržiūrai ir darbuotojų įsitraukimo stiprinimui.
Įvairovė, įtrauktis ir lygios galimybės
Bendrovė ataskaitiniais metais vykdė įvairius veiksmus, skirtus įtraukties ir lygių galimybių stiprinimui. Buvo organizuojami
darbuotojų mokymai, vykdyta vidinė ir išorinė komunikacija aktualiomis temomis (apie vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimą, kaitų
skirtumus, moteris inžinerijoje, kt.), minėtos lygių galimybių atmintinos dienos, rengiamas lygių galimybių mėnuo, visus 2024 m.
lydėjo vidiniai straipsniai įmonės kultūros ir bendrų susitarimų temomis, siekiant priminti apie darbo aplinkos kultūrą. Šie veiksmai
bus tęsiami ir ateityje. Taip pat kasmet planuojama vykdyti darbuotojų įsitraukimo tyrimus, kurių rezultatai bus naudojami tolesniam
veiklos planavimui. Visa tai padeda didinti darbuotojų sąmoningumą ir įsipareigojimą laikytis lygių galimybių principų darbo vietoje.
Įgyvendinti strateginiai veiksmai yra orientuoti į darbuotojų gerovės didinimą ir įtraukties stiprinimą:
„EPSO-G“ Įvairovės ir įtraukties strategija pradėta įgyvendinti 2024 m. ir bus peržiūrima kas trejus metus (jos tikslas –
skatinti lygybę ir toleranciją visose Bendrovės veiklos srityse);
„Litgrid“ lygių galimybių mėnuo ir tam skirti renginiai bei veiksmai organizuojami jau penktus metus paskiriant tam
lapkričio mėnesį, o papildomi mokymai ir veiksmai vyksta ištisus metus;
bendrovėje darbuotojų įsitraukimo tyrimai atliekami kasmet sausio mėnesį, o jų rezultatai analizuojami ir integruojami į
veiklos planavimą pirmąjį metų ketvirtį.
„Litgrid“ taip pat skatina darbuotojų įsitraukimą per savanorišką iniciatyvą – Lygybės ambasadą, kuri rūpinasi emocinės gerovės,
diskriminacijos prevencijos ir įtraukties skatinimu. Lygybės ambasada rengia kasmetinius planus ir veiksmus lygių galimybių
srityje. Šią temą bendrovėje koordinuoja Žmonių ir kultūros skyrius.
Kasmet vykdoma emocinės savijautos apklausa, stebimas lyčių balansas skirtingose pareigybėse.
„EPSO-G“ strategijoje nustatyti konkretūs veiksmai pažeidžiamų grupių apsaugai, įskaitant darbo aplinkos pritaikymą asmenims
su negalia, lyčių lygybės užtikrinimą, ypač skatinant moterų lyderystę vadovaujančiose pozicijose ir vyresnio amžiaus bei skirtingų
tautybių darbuotojų integracijos stiprinimą. 2024 m. darbo skelbimuose pozicijos pavadinimas pradėtas rašyti mot. gimine,
skliausteliuose pridedant vyr. giminę (pavyzdžiui, ieškome inžinierės (-iaus) ir pan.) – taip stengiantis pritraukti ir mažiau
atstovaujamą lytį įmonėje. Bendrovėje kasmet įgyvendinama daugybė iniciatyvų ir mokymų lygių galimybių, įvairovės bei
diskriminacijos temomis. Išoriniuose socialiniuose tinkluose aktyviai kalbama apie moterų vaidmenį inžinerijoje ir energetikoje bei
vyresnio amžiaus darbuotojų įdarbinimą, siekiant palaipsniui keisti nusistovėjusį požiūrį į energetinio ir inžinerinio profilio profesiją.
Lyčių balanso klausimu Bendrovė per kelis metus numato mažinti lyčių disproporciją. „EPSO-G“ 2027 metaid siekiama pasiekti
30 / 70 moterų ir vyrų santykį, o moterų skaičių aukščiausio lygmens vadovybėje padidinti bent iki 21 proc. Šioms priemonėms
įgyvendinti Bendrovė taiko darbo skelbimų formuluočių keitimą, skatina moterų dalyvavimą inžinerijos ir energetikos srityse bei
organizuoja mokymus ir iniciatyvas, skatinančias įtrauktį.
Darbuotojų su negalia įdarbinimui „Litgrid“ skiria ypatingą dėmesį – skelbimuose aiškiai iškomunikuojama lygių galimybių politika,
2024 m. dalyvauta VšĮ „SOPA” – socialinės įdarbinimo agentūros organizuojamuose mokymuose apie žmonių su negalia
įdarbinimą. 2024 m. lapkričio mėn. „EPSO-G“ buvo suorganizuotas renginys apie negalią, siekiant susipažinti iš arčiau su šia
tema. 2025 m. numatyta dalyvauti DUOday iniciatyvoje (darbo šešėliavimo iniciatyva), kur žmonės su negalia gali iš arti susipažinti
su juos (-as) dominančia profesija.
2024 m. Bendrovėje darbuotojai (-os) mokėsi psichologinio smurto ir diskriminacijos prevencijos e-mokymuose, kurie yra privalomi
ir visiems naujiems darbuotojams. Be to, buvo surengta paskaita apie neuroįvairovę, centriniame biure buvo galima aplankyti
piešinių-iliustracijų parodą „Autizmas – dalis manęs“. 2024 m. vyko ir efektyvaus bendravimo bei grįžtamojo ryšio mokymai, įgytas
žinias buvo galima pagilinti ir praktiškai išbandyti praktiniuose diskusijų grupelių susitikimuose centriniame biure.
2024 m. parengtas naujas e-mokymų kursas „Įvairovė ir įtrauktis: lygios galimybės darbe“, kuriame kalbama apie diskriminaciją
įvairiais aspektais (amžiaus, lyties, negalios, kt. pagrindais) ir jos prevenciją. Šiuos mokymus iki 2024 m. pabaigos baigė apie 50
proc. Bendrovės darbuotojų, o iki 2025 m. sausio pabaigos – 80 proc. Bendrovės darbuotojų. Naujai prisijungiantys (-čios)
darbuotojai (-os) taip pat turi šiuos mokymus išklausyti, taip užtikrinant visų darbuotojų vienodą žinių lygį šioje svarbioje temoje.
2024 m. spalio-lapkričio mėn. Bendrovė dalyvavo „Įvairovės chartijos” organizuotuose įtraukios komunikacijos mokymuose, atliko
praktines užduotis ir gavo įvertinimus bei atgalinį ryšį.
Iki šiol „Litgrid“ nebuvo nustatyta faktinio reikšmingo poveikio atvejų, dėl kurių reikėtų taisyti padėtį nukentėjusiems darbuotojams
(2021 – 2024 m. „Litgrid“ užfiksuotų pagrįstų diskriminacijos atvejų nebuvo). Tačiau yra įdiegti veiksmingi mechanizmai, kurie būtų
taikomi, jei tokie atvejai kiltų (apie egzistuojančius mechanizmus detaliai aprašoma – S1-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai
VADOVYBĖS ATASKAITA
140
ir kanalai, kuriais sava darbo jėga gali išreikšti susirūpinimą). Taip pat taikoma Diskriminacijos, smurto ir / ar priekabiavimo bei
seksualinio smurto prevencijos tvarkos aprašas, užtikrinantis, kad visi galimi incidentai būtų nedelsiant nagrinėjami ir sprendžiami,
suteikiant reikalingą paramą, visi pranešimai būtų registruojami, analizuojami, o jų pagrindu būtų peržiūrimos ir tobulinamos
atitinkamos politikos bei procesai. Prireikus Bendrovė siūlo psichologinę pagalbą, darbo sąlygų korekcijas ir kitas pagalbos
priemones.
Mokymas ir įgūdžių ugdymas
2024 m. Bendrovė kartu su „EPSO-G“ įgyvendino ateities kompetencijų nustatymą. Siekiant užtikrinti, kad įmonės darbuotojai
įgytų strateginiams ateities tikslams pasiekti reikalingas kompetencijas, 2025 m. ir tolesniais metais planuojama įgyvendinti
atitinkamus sutartus veiksmus.
Per ataskaitinius metus visiems darbuotojams buvo organizuojami mokymai įvairiomis temomis, įskaitant IT įrankių naudojimo
įgūdžių stiprinimą, skaitmenizaciją, inovacijas, teisines žinias bei karjeros planavimą. Be to, tikslinėms darbuotojų grupėms buvo
rengiami specializuoti mokymai, tokie kaip sutarčių valdymas ar anglų kalbos tobulinimas.
2025 m. planuojama įgyvendinti bendrųjų ir lyderystės kompetencijų stiprinimo programas bei mentorystės programą, siekiant
skatinti darbuotojų profesinį augimą.
Darbo laikas / profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra
Darbo laiko ir viršvalandžių valdymas yra prioritetinė sritis – nuolat stebimi darbuotojų darbo grafikai, vertinamos viršvalandžių
susidarymo priežastys, o esant poreikiui, peržiūrimas darbo organizavimas. Esant poreikiui, didinamas darbuotojų skaičius.
Toleruojami tik riboti laike, dėl objektyvių aplinkybių susidarantys viršvalandžiai. Ilgalaikiai verslo modelio pokyčiai šioje srityje yra
sudėtingi, tačiau taikomos trumpalaikės poveikio švelninimo priemonės.
Sveikata ir sauga
„Litgrid“ reguliariai atlieka rizikos vertinimus ir įgyvendina prevencines priemones, reaguojant į užfiksuotus incidentus. Visi
pavojingi įvykiai registruojami, jų priežastys analizuojamos, o atsakingiems asmenims taikomos atitinkamos rekomendacijos.
Darbuotojų saugos pažeidimai pranešami skyrių vadovams arba rangovų atstovams. Siekiant jų išvengti ir užkirsti kelią
nelaimingiems atsitikimams, reguliariai vykdomi vidiniai ir išoriniai auditai. Be to, Bendrovė darbuotojams suteikia papildomą
sveikatos draudimą.
Nuo 2024 metų pradėta naudoti integruota darbuotojų saugos ir sveikatos informacinė sistema, apimanti visas saugos priemones
ir jų valdymą. Darbuotojai supažindinami su gamyklinėmis įrenginių naudojimo instrukcijomis, o nuo 2025 metų bus keičiami
vidiniai teisės aktai, kuriuose numatytas periodinis supažindinimas su šiomis instrukcijomis.
Profesinė rizika darbo vietoje yra nuolat vertinama, o darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Kiekvienas
darbuotojas turi galimybę informuoti apie įvykusius incidentus, laikantis nustatytos incidentų registravimo ir tyrimo tvarkos. Po
incidentų tyrimo, esant poreikiui, įgyvendinamos prevencinės priemonės, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų.
Veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik asmenys, sulaukę 18 metų, jaunesni darbuotojai nėra priimami. Prieš leidžiant
atlikti darbus veikiančiuose įrenginiuose, tikrinamos darbuotojų žinios, o jų kvalifikacija periodiškai keliama atsižvelgiant į atliekamų
darbų pobūdį – nuo 20 iki 24 valandų per 5 metus.
Visiems darbuotojams periodiškai tikrinama sveikata. Darbuotojai skiepijami nuo užkrečiamų ligų.
Privatumas
2024 m. buvo organizuoti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (ES) 2016 / 679 mokymai Žmonių ir kultūros skyriaus
darbuotojoms, be to darbuotojams nuolat informuojama apie asmens duomenų apsaugos taisykles. 2023 m. atlikti auditai
neatskleidė reikšmingų asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Bendrovėje asmens duomenų apsauga užtikrinama
dokumentuojant jų tvarkymo veiklas, atliekant poveikio vertinimą, tikrinant technines ir organizacines saugumo priemones, valdant
rizikas bei sprendžiant duomenų pažeidimų incidentus.
Strateginiai planai
2025 m. „EPSO-G“ įmonės planuoja pasirašyti Įvairovės chartiją, taip dar labiau sustiprindama savo įsipareigojimus įvairovei ir
įtraukčiai. Bus diegiama mentorystės programa, skirta skatinti vidinį potencialą ir darbuotojų profesinį augimą.
Toliau bus plečiamos darbuotojų gerovės programos, įskaitant papildomas sveikatos ir psichologinės pagalbos iniciatyvas. Taip
pat bus tobulinamos komunikacijos priemonės – intranetas ir interneto svetainės, kad visi darbuotojai turėtų aiškią informaciją
VADOVYBĖS ATASKAITA
141
apie uždavinius ir vykdomos veiklos progresą.
„Litgrid“ siekia nuolat mokytis iš veiklos rezultatų ir tobulinti procesus, kad dar labiau sustiprintų teigiamą poveikį darbuotojams.
Veiksmų efektyvumas
Veiksmų efektyvumas vertinamas per darbuotojų įsitraukimo tyrimus, apklausas ir pranešimų analizę. Rezultatai rodo, kad
vykdomos iniciatyvos yra veiksmingos, o tobulinimo galimybės identifikuojamos remiantis darbuotojų grįžtamąja informacija ir
duomenimis, pavyzdžiui, 2022 m. 90,5 proc. darbuotojų pritarė teiginiui, kad Bendrovė užtikrina lygių galimybių politiką, o 2023
m. šis rodiklis buvo 90,29 proc., 2021 – 2024 m. „Litgrid“ užfiksuotų pagrįstų diskriminacijos atvejų nebuvo. Tai rodo veiksmingą
prevenciją ir politikos įgyvendinimą.
Ištekliai reikšmingam poveikiui valdyti
„Litgrid“ skiria tiek finansinius, tiek vidinius išteklius, siekdama užtikrinti darbuotojų gerovę. Pagrindinį vaidmenį atlieka Žmonių ir
kultūros skyrius, atsakingas už lygių galimybių ir psichologinio saugumo užtikrinimą bei darbuotojų mokymus. Siekiant užtikrinti
darbuotojų gerovę, kasmet tvirtinamas biudžetas, apimantis papildomas naudas, tokias kaip sveikatos draudimas, išmokos,
mokymų krepšelis bei algų kėlimo priemonės.
S1-5 – Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir
galimybių valdymu
„EPSO-G“ nustatyti uždaviniai yra tiesiogiai susiję su strateginiais Bendrovės tikslais – įvairovės ir įtraukties skatinimu, vieningos
organizacinės kultūros kūrimu, darbuotojų kompetencijų ugdymu bei įsitraukimo užtikrinimu. Šie uždaviniai yra suderinti su politikų
nuostatomis. „EPSO-G“ keliami šie išmatuojami uždaviniai 2025-2027 m. laikotarpiui:
Įvairovė, įtrauktis ir lygios galimybės
Moterų dalis „EPSO-G“ įmonių grupėje: 2025 m. – 25 %, 2027 m. – 30 % (bazinių metų reikšmė: 2024 m. - 24 %)
Moterų dalis „EPSO-G“ įmonių grupėje aukščiausio lygmens vadovaujančiose pozicijose: ≥ 21 % (bazinių metų
reikšmė: 2024 m. – 12 %)
Darbuotojų dalis amžiaus grupėse iki 30 metų ir virš 60 metų: 15 % kiekvienoje grupėje (bazinių metų reikšmės: 2024
m. iki 30 metų amžiaus grupė – 11 %, virš 60 metų – 10 %)
Darbuotojų dalis su negalia: 2025 m. – ≥ 1 %, 2027 m. – ≥ 4 %.
Darbuotojų įsitraukimo tyrimo indeksas ≥70 % (bazinių metų reikšmė: 2024 m. 74 %).
Mokymas ir įgūdžių ugdymas
70 % kritinių pozicijų užimama vidiniais kandidatais (bazinių metų reikšmė: 2024 m. – 65 %).
Visos kritinės pozicijos turi bent vieną pamainumo kandidatą.
Užtikrinti 100 % sėkmingų atrankų į reikiamas pozicijas (bazinių metų reikšmė tokia pati – siekiama išlaikyti tą patį lygį).
Uždaviniai taikomi visai Bendrovės veiklai ir visiems darbuotojams. Visų uždavinių įgyvendinimo pažanga vertinama pagal
nustatytus rodiklius, pateiktus „EPSO-G“ rodiklių stebėsenos sistemoje, o rezultatai fiksuojami ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose.
Duomenys numatomi lyginti su pradiniais 2024 m. rodikliais, siekiant užtikrinti nuoseklų ir tikslų įgyvendinimą.
Darbuotojų įtraukimas į uždavinių nustatymo procesą
Bendrovė skatina aktyvų darbuotojų dalyvavimą nustatant tikslus ir sprendžiant svarbius klausimus, siekdama užtikrinti atvirą
dialogą bei skaidrų sprendimų priėmimą:
kartą per metus vyksta metiniai ir pusmetiniai pokalbiai, kurių metu darbuotojai aptaria savo metinius tikslus su vadovais
bei iškelia aktualius klausimus;
profesinė sąjunga organizuoja susirinkimus su jos nariais, kviesdama teikti siūlymus ir diskutuoti apie darbuotojams
svarbius klausimus, kurie vėliau perduodami „Litgrid“ atstovams;
savanoriška darbuotojų iniciatyva „Lygybės ambasada“ taip pat prisideda prie tikslų formavimo ir jų įgyvendinimo,
užtikrindama darbuotojų įgalinimą ir neigiamo poveikio mažinimą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
142
Veiklos rezultatų stebėjimas
Bendrovės uždavinių įgyvendinimo progresas pristatomas per ketvirtinius darbuotojų susirinkimus, kuriuose aukščiausio lygio
vadovai pristato veiklos rezultatus. Uždavinių įgyvendinimas stebimas pagal nustatytus rodiklius.
Bendrovė užtikrina, kad uždavinių nustatymo, stebėjimo ir tobulinimo procesai yra sistemingi, paremti patikimais rodikliais bei
glaudžiai susiję su darbuotojų ir jų atstovų įtraukimu.
S1-6 – Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės
2021 – 2024 metais „Litgrid“ darbuotojų skaičius nuolat augo. Pagrindinė šio augimo priežastis buvo didėjantis Bendrovei
tenkančių funkcijų ir atsakomybių kiekis, kylantis tiek dėl nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, tiek dėl Bendrovės
veiklos specifikos. Tai apima pasirengimą darbui sinchroniniu režimu su Kontinentinės Europos tinklais, sparčiai augantį
atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sektorių ir kitus su šia sritimi susijusius iššūkius.
Darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal lytį*
Lytis
Samdomųjų darbuotojų skaičius*
2024
2023
2022
2021
Vyrai
332
307
297
255
Moterys
126
111
94
80
Kita / nėra duomenų
0
0
0
0
Iš viso:
Samdomieji
darbuotojai**
458
418
391
335
Pastabos: Lentelėje nurodytas darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d.
Pateikiamas darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į dirbtą etatą (angl. head count).
Darbuotojų skaičius, pateikiamas Bendrovės finansinėse ataskaitose:
2024 m. Vadovybės ataskaitos skyriuje „Bendroji informacija“.
2023 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 100 psl.,
2022 – 2021 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyse, skyriuose Atlygio politika ir darbuotojai, poskyriuose Darbuotojai
pateikiamas darbuotojų skaičius, tačiau pasiskirstymas pagal lytį nedetalizuojamas.
VADOVYBĖS ATASKAITA
143
Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2024, 2023 m.)
2024
2023
Darbuotojų skaičius
Darbuotojų skaičius
MOTERYS
VYRAI
KITA
NEATSKLEISTA
IŠ
VISO
MOTERYS
VYRAI
KITA
NEATSKLEISTA
IŠ
VISO
Samdomų
darbuotojų
skaičius
126
332
0
0
458
111
307
0
0
418
Nuolatinių
samdomų
darbuotojų
skaičius
126
331
0
0
457
106
306
0
0
412
Laikinųjų
samdomų
darbuotojų
skaičius
0
1
0
0
1
5
1
0
0
6
Negarantuotą
valandų skaičių
dirbančių
samdomų
darbuotojų
skaičius
Netaikoma
Pastabos: Pateikiamas darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d.
VADOVYBĖS ATASKAITA
144
Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2022, 2021 m.)
2022
2021
Darbuotojų skaičius
Darbuotojų skaičius
MOTERYS
VYRAI
KITA
(*)
NEATSKLEISTA
IŠ
VISO
MOTERYS
VYRAI
KITA
(*)
NEATSKLEISTA
IŠ
VISO
Samdomų
darbuotojų
skaičius
94
297
0
0
391
80
255
0
0
335
Nuolatinių
samdomų
darbuotojų
skaičius
92
296
0
0
388
80
253
0
0
333
Laikinųjų
samdomų
darbuotojų
skaičius
2
1
0
0
3
0
2
0
0
2
Negarantuotą
valandų
skaičių
dirbančių
samdomų
darbuotojų
skaičius
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Pastabos: Pateikiamas darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d.
Darbuotojų kaita
Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo arba
buvo atleisti*
Darbuotojų kaitos rodiklis**
2024
41
0,09
2023
58
0,14
2022
34
0,09
2021
26
0,08
Pastabos: *Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo savo noru arba buvo atleisti, išėjo į pensiją arba mirė eidami pareigas. Skaičiavimo
metodas: pagal darbuotojų skaičių.
** Darbuotojų, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti skaičius padalintas iš bendro samdomųjų darbuotojų skaičiaus.
VADOVYBĖS ATASKAITA
145
2023 m. buvo fiksuotas didesnis darbuotojų kaitos rodiklis, nes šiuo laikotarpiu „Litgrid“ stipriai augo, priėmė nemažai
darbuotojų, taip pat įvyko nemažai savanoriškų išėjimų iš darbo, palyginti su kitais metais.
S1-7 – Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos, savybės
Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos
Nesamdomųjų darbuotojų skaičius*
2024
0
2023
0
2022
0
2021
0
Pastabos: *Nesamdomųjų darbuotojų apibrėžimas: asmenys, su Bendrove sudarę sutartis dėl darbo jėgos teikimo
(„savarankiškai dirbantys asmenys“), arba asmenys, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla
(Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodas N78). Bendrovėje nėra tokių darbuotojų.
S1-8 – Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas
Bendrovės kolektyvinė sutartis taikoma visiems samdomiems darbuotojams. Bendrovė neturi susitarimų su savo samdomaisiais
darbuotojais dėl jų atstovavimo Europos darbo taryboje, Europos bendrovės (toliau – SE) darbo taryboje ar Europos kooperatinės
bendrovės (toliau – SCE) darbo taryboje.
Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas*
Kolektyvinių sutarčių aprėptis
Socialinis dialogas
Aprėpties dalis
Samdomieji darbuotojai –
EEE*
(šalyse, kuriose turima > 50
samdomųjų darbuotojų,
sudarančių > 10 % visų
samdomųjų darbuotojų)
Samdomieji darbuotojai – ne
EEE*
(regionų, kuriose turima > 50
samdomųjų darbuotojų,
sudarančių > 10 % visų
samdomųjų darbuotojų,
įvertis)
Atstovavimas darbo vietoje
(tik EEE*)
(šalyse, kuriose turima > 50
samdomųjų darbuotojų,
sudarančių > 10 % visų
samdomųjų darbuotojų)
0-19 %
-
Netaikoma
-
20-39 %
-
-
40-59 %
-
-
60-79 %
-
-
80-100 %
-
-
80-100 %
Lietuva (100 %)
Lietuva (100 %)
Pastaba: *EEE – Europos ekonominė erdvė. Bendrovė samdomųjų darbuotojų ne EEE neturi.
S1-9 – Įvairovės rodikliai
VADOVYBĖS ATASKAITA
146
Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu
Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu
2024
2023
2022
2021
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Vyrai
10
2,18
8
1,91
9
2,30
7
2,09
Moterys
0
0
0
0
0
0
0
0
Iš viso
10
2,18
8
1,91
9
2,30
7
2,09
Pastaba: Naudojamas aukščiausiosios vadovybės apibrėžimas: Bendrovės vadovas, departamentų ir centro vadovai.
Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
2024
2023
2022
2021
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Jaunesni
nei 30
metų
47
10,26
48
11,48
40
10,23
41
12,24
30–50
metų
311
67.90
277
66,27
263
67,26
210
62,69
Vyresni nei
50 metų
100
21,83
93
22,25
88
22.51
84
25,07
Iš viso
458
100
418
100
391
100
335
100
S1-10 – Deramas darbo užmokestis
Visiems samdomiesiems Bendrovės darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis taikytinus lyginamuosius
indeksus. Atsižvelgiant į teisės aktus ir rinkos rodiklius, Lietuvos Respublikoje deramas darbo užmokestis 2024 m. buvo 924 Eur
/ mėn. bruto (minimalioji mėnesinė alga, MMA).
S1-11 – Socialinė apsauga
Visiems „Litgrid“ samdomiesiems darbuotojams (-oms) taikoma socialinė apsauga nuo pajamų praradimo dėl šių esminių
gyvenimo įvykių:
ligos;
nedarbo, prasidedančio tada, kai darbuotojas dirba bendrovėje;
nelaimingo atsitikimo darbe ir įgytos negalios;
vaiko priežiūros atostogų;
išėjimo į pensiją.
Pagal kolektyvinę sutartį išėjimo į pensiją atvejais darbuotojams mokamos didesnės nei Darbo kodekse nustatytos išmokos,
atsižvelgiant į darbo stažą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
147
S1-12 – Neįgalieji
Negalią turinčių darbuotojų dalis
2024
2023
2022
2021
Negalią turinčių darbuotojų dalis, proc.
Visi
darbuotojai
0,2
0,2
0,5
0,6
Pastabos: duomenys pateikiami pagal darbuotojų pateiktą informaciją, atsižvelgiant į tokios informacijos rinkimo apribojimus.
S1-13 – Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai
Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos ir karjeros plėtros apžvalgose, procentas
2024
2023
2022
2021
Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos rezultatų ir karjeros raidos
peržiūrose, dalis, proc.
Visi darbuotojai
98
99
95
97
Vyrai
99
100
100
98
Moterys
94
95
77
98
Pastaba: dėl išimtinių, nestandartinių atvejų kai kuriems darbuotojams nebuvo keliami metiniai tikslai arba jie išėjo iš darbo
nespėjus jų iškelti, todėl kai kur darbuotojų proc. nesiekia 100 proc.
Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui ir pagal lytį
2024
2023
2022
2021
Vidutinis mokymo valandų skaičius darbuotojui
Visi darbuotojai
19
17
24
22
Vyrai
20
16
23
18
Moterys
18
18
27
31
Pastaba: faktinės mokymuose dalyvavusių darbuotojų mokymų valandos apskaičiuojamos, nepriskaičiuojant mokymų įrašų
peržiūrėjusių dalyvių.
VADOVYBĖS ATASKAITA
148
S1-14 – Sveikatos ir saugos rodikliai
„Litgrid“ sveikatos ir saugos vadybos sistema, pagrįsta teisiniais reikalavimais ir pripažintais standartais, taikoma visiems
samdomiesiems darbuotojams (-oms).
Sveikatos ir saugos rodikliai
2024
2023
2022
2021
Įmonės samdomieji darbuotojai:
Mirčių dėl su darbu
susijusių sužalojimų ir
su darbu susijusių
sveikatos sutrikimų
skaičius
0
0
0
0
Registruotinų su darbu
susijusių nelaimingų
atsitikimų skaičius
0
0
0
0
Visų darbuotojų bendras
per metus dirbtų valandų
skaičius
870364,00
961744,00
864887,00
770187,00
Registruotinų su darbu
susijusių nelaimingų
atsitikimų lygis
0
0
0
0
Registruotinų su darbu
susijusių sveikatos
sutrikimų skaičius
0
0
0
0
Darbo dienų, prarastų dėl
su darbu susijusių
sužalojimų ir mirčių dėl
nelaimingų atsitikimų
darbe, su darbu susijusių
sveikatos sutrikimų ir
mirčių dėl sveikatos
sutrikimų, skaičius
0
0
0
0
Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos:
Įmonės veiklos vietose
dirbančių nesamdomų
darbuotojų mirčių dėl su
darbu susijusių
sužalojimų ir su darbu
susijusių sveikatos
sutrikimų skaičius
0
0
0
0
VADOVYBĖS ATASKAITA
149
S1-15 – Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai
Darbuotojų, kurie išėjo atostogų dėl šeiminių priežasčių, procentinė dalis ir suskirstymas pagal lytį
Darbuotojų, kurie išėjo atostogų dėl šeiminių priežasčių, dalis, proc.
2024
2023
2022
2021
Visi darbuotojai
6,33
4,78
4,09
4,78
Vyrai
3,93
2,63
3,32
3,29
Moterys
2,40
2,15
0,77
1,49
Pastaba: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinėmis politikomis teisę į atostogas dėl šeiminių priežasčių turi visi įmonės
samdomieji darbuotojai.
S1-16 – Atlygio rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendras atlygis)
Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas
Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas, proc.*
2024
2023
2022
2021
Visi darbuotojai
12,77
14,84
13,86
11,71
Pastabos: * Formulė vyrų ir moterų užmokesčio skirtumui apskaičiuoti: (Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis
neatskaičius mokesčių – darbuotojų moterų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių) / Darbuotojų vyrų vidutinis
valandos užmokestis neatskaičius mokesčių
𝑥
100)
Bendro atlygio santykis
Bendro metinio atlygio didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui ir vidutinio
bendro metinio atlygio visiems darbuotojams (išskyrus didžiausią darbo užmokestį
gaunantį asmenį) santykis*
2024
3,13
2023
3,10
2022
3,24
2021
2,77
Pastabos: * Formulė, naudota bendro atlygio santykiui apskaičiuoti: Metinis bendras atlygis įmonės didžiausią darbo užmokestį
gaunančiam asmeniui / Samdomųjų darbuotojų vidutinis metinis bendras atlygis (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį
asmenį)
S1-17 – Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms
Per 2024 m. nebuvo pranešta apie diskriminacijos, įskaitant priekabiavimą, incidentus.
Per ataskaitinį laikotarpį per skundų teikimo kanalą Pasitikėjimo linija gauti 4 pranešimai apie galimai neteisėtus veiksmus. Atlikus
pateiktos informacijos patikrinimus nustatyta, kad šiuose pranešimuose pateikti teiginiai buvo nepagrįsti, todėl vidiniai tyrimai
nepradėti.
VADOVYBĖS ATASKAITA
150
Bendrovė taip pat atskleidžia, kad 2024 m. dėl aukščiau nurodytų pranešimų nebuvo skirtos baudos, nuobaudos ar kompensacijos
už žalą. Visi incidentai ir skundai registruojami atitinkamuose „Litgrid“ registruose.
Bendrovė atskleidžia, kad per 2024 m. nebuvo nustatyta didelių incidentų žmogaus teisių srityje, įskaitant priverčiamąjį darbą,
prekybą žmonėmis ar vaikų darbą. Nebuvo nustatyta ir atvejų, kurie neatitiktų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų,
Tarptautinė darbo organizacijos deklaracijos dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijos gairių daugiašalėms įmonėms.
Kadangi tokių incidentų nebuvo, Bendrovė nepatyrė jokių baudų, nuobaudų ar kompensacijų dėl žmogaus teisių pažeidimų.
22.5 S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS
SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu
Bendrovės atstovaujamo sektoriaus ir vykdomos veiklos pobūdis natūraliai daro tam tikrą poveikį vietos bendruomenėms. Kadangi
„Litgrid“ veiklos procesai dažnai apima fizinės infrastruktūros kūrimą, tai gali sukelti laikinus, tačiau reikšmingus nepatogumus
aplinkinėms teritorijoms. Tokie poveikiai gali būti triukšmas, dulkių susidarymas, eismo ribojimai ar laikini susisiekimo sutrikimai.
Bendrovė supranta šio poveikio svarbą bendruomenėms ir deda pastangas, kad poveikis būtų kuo mažesnis – darbai planuojami
atsakingai, taikomos aplinkosaugos priemonės, o bendruomenės informuojamos apie galimus pokyčius ir numatomus darbus.
Bendrovės neigiamas poveikis buvo identifikuotas dėl transformatorių pastočių skleidžiamo triukšmo. Gaunami skundai iš
gyventojų ir tais atvejais, kai triukšmo lygis neviršija leistinų normų.
Reikšmingas poveikis, susijęs su bendruomenėmis
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės grandinės vieta
Bendruomenių
ekonominės,
socialinės ir
kultūrinės teisės
Faktinis neigiamas
poveikis kyla iš
Bendrovės
atstovaujamos
industrijos ir tiesioginės
veikos, kurios
vykdymas neatsiejamas
nuo tam tikro poveikio
bendruomenėms (pvz.,
triukšmas, dulkės ar
eismo ribojimai).
-*
-*
*Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
S3-1 – Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika
„Litgrid“ taiko šias politikas, kuriomis siekiama užtikrinti atsakingą veiklos vykdymą, minimizuoti neigiamą ir valdyti teigiamą poveikį
visoms paveikiamoms bendruomenėms:
„EPSO-G“ įmonių grupės paramos ir humanitarinės pagalbos politika. Siekiama plėtoti bendradarbiavimą su
bendruomenėmis, kurių aplinkoje vykdoma veiklą ar įgyvendinami projektai bei programos, taip pat su kitomis
visuomenės grupėmis, kurių interesus ši veikla gali paliesti. Ypatingas dėmesys skiriamas iniciatyvoms, skirtoms
bendruomenių, esančių įmonių veiklos teritorijoje, gerovės didinimui. Be to, „EPSO-G“ įmonės skatina darbuotojų
savanorišką ir neatlygintiną įsitraukimą į tokias veiklas. Už šios politikos įsipareigojimų įgyvendinimą atsakingas
„EPSO-G” komunikacijos padalinys.
VADOVYBĖS ATASKAITA
151
„EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika. Šios politikos vienas iš tikslų yra didinti
interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie „EPSO-G“, vertybes, reikšmę, kuriamą naudą, vykdomus strateginius
projektus ir jų tikslus, priimamų sprendimų motyvus bei kurti bendruomenių pasitikėjimą „EPSO-G“ bendrovėmis. Už
šios politikos įsipareigojimų įgyvendinimą Bendrovėje atsakingas vadovas ir komunikacijos skyrius.
„EPSO-G“ įmonių grupės aplinkosaugos politika. Siekiama užtikrinti nulinę toleranciją aplinkos taršai ir sukurti 0
aplinkosauginių incidentų kultūrą, sudaromos galimybės vietos bendruomenėms ir kitoms suinteresuotoms šalims
dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūrose. Už šios politikos įgyvendinimą yra atsakingi „EPSO-G“ įmonių
vadovai ir aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai, kurie užtikrina, kad laiku būtų identifikuojami aplinkosaugos
aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei
skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos
technologijos bei darbo metodai.
„EPSO-G“ įmonių grupės darnumo politika. Skatinamas skaidrus ir sąžiningas bendradarbiavimas su
suinteresuotomis šalimis, siekiant įgyvendinti tvarius verslo sprendimus bei aktyviai įtraukti visuomenę į darnaus
vystymosi iniciatyvas. Už šios Politikos įgyvendinimą yra atsakingi Grupės įmonių vadovai ir Darnumo vystymo
funkcinės srities kuratoriai.
Informacija apie politikų įgyvendinimą ir atnaujinimus bendruomenėms pateikiama per interneto svetainę, socialinę mediją ir
tiesioginius susitikimus su suinteresuotomis šalimis. Tokiu būdu užtikrinamas skaidrumas ir politikos prieinamumas įvairioms
auditorijoms.
Iki šiol „Litgrid“ veiklos lygmeniu ar vertės grandinės pradinėje ir galutinėje grandyse nebuvo pranešta apie šių principų ar standartų
nesilaikymo atvejus, susijusius su paveikiamomis bendruomenėmis.
S3-2 – Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai
„Litgrid“ įtraukia paveikiamas bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus per projektinį valdymą. Projektai pristatomi vietos
savivaldai ir bendruomenėms, organizuojami susitikimai su bendruomenių pirmininkais, seniūnais ir merais, o informacija teikiama
vietos žiniasklaidai.
Prieš pradedant darbus, „Litgrid“ atstovai vyksta į savivaldybių įstaigas, kur pristatomi darbų planai, terminai ir kontaktai, kuriais
kreiptis, jei gyventojams kyla nepatogumų. Darbų vykdymo metu rangovai iš anksto informuoja bendruomenes apie vykdomus
projektus, o darbų laikas derinamas su gyventojais.
Bendrovė vertina paveikiamų bendruomenių įtraukimo veiksmingumą, atsižvelgdama į tai, ar klausimai buvo išspręsti, ir imasi
veiksmų, kol problema bus išspręsta.
Bendrovėje įtraukimo procesų užtikrinimas ir jų rezultatų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra pavestas atsakingiems vadovams,
kurie užtikrina, kad bendruomenių atstovai būtų įtraukti į konsultacijas ir informavimo procesus.
Siekiama, kad Bendrovės taikomos įtraukimo priemonės būtų skirtos ir prieinamos visiems paveikiamos bendruomenės nariams.
S3-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą
„Litgrid“ sudaro sąlygas identifikuoti, valdyti ir, esant poreikiui, ištaisyti neigiamą poveikį paveikiamoms bendruomenėms.
Bendrovė užtikrina, kad paveiktos bendruomenės turėtų galimybę pranešti apie problemas bei stebėti jų sprendimo eigą. Pranešti
apie galimą neigiamą poveikį galima per šiuos kanalus:
bendraisiais kontaktais ir el. paštu pranesk@epso-g.lt arba pranesk@litgrid.eu (Pasitikėjimo linija) „Litgrid“ interneto
svetainėje;
anonimine pranešimų sistema „Užduok klausimą“ Bendrovės interneto svetainėje;
projektų viešinimo metu, kai gyventojai, seniūnai, seniūnaičiai ir bendruomenių vadovai gauna atsakingų projektų
vadovų kontaktus.
Bendrovė nuolat stebi iškeltus klausimus ir jų sprendimo eigą, siekdama užtikrinti kanalų veiksmingumą ir skaidrumą. Pranešimų
analizė leidžia įvertinti, kaip greitai ir efektyviai sprendžiamos problemos. Bendrovė siekia ištaisyti reikšmingą neigiamą poveikį
paveikiamoms bendruomenėms, remdamasi tiek techninėmis priemonėmis, tiek aktyviu dialogu su bendruomene. Pavyzdžiui,
buvo surengti susitikimai su paveikta bendruomene, kuriuose gyventojai galėjo išsakyti savo nuogąstavimus ir aptarti galimas
priemones. Techninėms priemonėms įgyvendinti buvo įrengtos garso izoliacijos sienelės ir optimizuotas įrangos veikimas, siekiant
VADOVYBĖS ATASKAITA
152
sumažinti triukšmą piko valandomis. Po izoliacijos sienelių įrengimo atlikti triukšmo matavimai ir organizuoti papildomi susitikimai
su bendruomene, siekiant įsitikinti, kad gyventojai pastebėjo pagerėjimą ir kad ištaisymas yra veiksmingas.
„Litgrid“ taip pat taiko priemones, užtikrinančias pranešimų konfidencialumą ir pranešančių asmenų apsaugą. Be to, užtikrinama,
kad pranešimai galėtų būti teikiami anonimiškai, o asmens duomenys būtų apsaugoti.
S3-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms bendruomenėms, su paveikiamomis
bendruomenėmis susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų
veiksmų veiksmingumas
Bendrovė taiko ir įgyvendina įvairias priemones, siekdama minimizuoti poveikį paveikiamoms bendruomenėms:
statybų metu triukšmo valdymas užtikrinamas ribojant darbo valandas, kontroliuojant statybų transporto judėjimą ir
naudojant techniškai tvarkingą įrangą;
reaguojant į bendruomenės susirūpinimą dėl triukšmo, planuojant infrastruktūros atnaujinimą yra vertinamos fizinių
užtvarų įrengimo galimybės;
kai padidinto triukšmo veiksnys yra trumpalaikis, siunčiami pranešimai aplinkinėms bendruomenėms dėl didesnio
triukšmo lygio tam tikru laiko intervalu;
atliekamas nuolatinis ir periodinis triukšmo matavimas prie pastočių.
Išankstinis darbų planavimas ir apribojimų taikymas padeda sumažinti neigiamą poveikį tiek natūraliai aplinkai, tiek artimiausioms
gyvenamosioms teritorijoms.
Triukšmo ir elektromagnetinio lauko (toliau – EML) valdymui Bendrovė taiko griežtesnius standartus nei nustatyta išoriniais teisės
aktais:
Triukšmo valdymas: nuo 2023 m. pradėtų naujų ir rekonstruojamų objektų, kuriuose yra triukšmo šaltiniai, leistinas
triukšmo lygis nakties metu negali viršyti 42 dB, tai yra 3 dB mažiau nei reglamentuoja teisės aktai.
EML valdymas: nuo 2023 m. pradėtų rekonstruojamų 330 kV elektros perdavimo oro linijų objektuose ribojamas
elektromagnetinio lauko dydis apsaugos zonose iki 5 kV / m, taip pat užtikrinama, kad po rekonstrukcijos EML nebūtų
didesnis nei prieš rekonstrukciją, nors teisės aktai OL apsaugos zonose tokio ribojimo nenumato.
Trasų tiesimas ir rekonstrukcija sukelia neigiamą poveikį, nes jų metu kyla triukšmas, dulkės, tačiau visi projektai vykdomi laikantis
teisės aktų reikalavimų ir neviršijant leistinų normų.
Esant poveikiui bendruomenėms, Bendrovė renka ir analizuoja duomenis bei informaciją, apibendrina ją ir vertina, ar šis poveikis
kelia riziką, kuri turi būti įtraukta į rizikų valdymo planą su atitinkamomis priemonėmis. Problemą pristato vadovams, o sprendimą
dėl veiksmų priemonių taikymo priima Vadovų taryba arba atsakingo departamento vadovas.
Bendruomenės įtraukiamos į sprendimų priėmimą visuose etapuose – nuo pirminių matavimų iki poveikio mažinimo priemonių
diegimo ir jų veiksmingumo vertinimo. Informacija apie veiksmus teikiama institucijoms ir vietos savivaldos atstovams.
Esant atitinkamoms sąlygoms, pavyzdžiui, pasitvirtinus viršijamoms triukšmo normoms, bendrovė inicijuoja investicinius
projektus, skirtus reikšmingam poveikiui valdyti ir sumažinti. Šiems projektams įgyvendinti gali būti skiriama reikšmingų finansinių
išteklių, kurie gali siekti kelis milijonus eurų. Pavyzdžiui, Alytaus rajone buvo pastatytos triukšmo užtvaros, siekiant sumažinti
triukšmo lygį ir užtikrinti aplinkosauginius standartus
S3-5 – Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir
galimybių valdymu
Bendrovė nėra nustačiusi konkrečių, išmatuojamų per tam tikrą laiką įgyvendinamų ir į rezultatus orientuotų uždavinių, susijusių
su neigiamo poveikio paveikiamoms bendruomenėms mažinimu.
Visgi, siekiant užtikrinti veiksmingą poveikio valdymą, „Litgrid“ nuolat stebi ir analizuoja aplinkos būklę, tiria gautus skundus bei
pranešimus, o remiantis surinktais duomenimis, ieško tobulinimo galimybių ir diegia prevencines priemones.
Bendrovė siekia užtikrinti, kad triukšmo lygiai neviršytų taikomų normų esant įvairioms sąlygoms (oro sąlygos, apkrovos).
Bendrovė nuolat stebi situaciją ir vertina priemonių veiksmingumą:
stebimi bendruomenių registruojamų skundų pobūdis ir dinamika;
VADOVYBĖS ATASKAITA
153
atliekami periodiniai triukšmo matavimai prie pastočių;
analizuojami bendruomenių iškeltų klausimų sprendimo būdai ir poveikio mažinimo priemonių efektyvumas.
22.6 S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI
SBM-3, S4 SBM-3 – Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir verslo modeliu
Siekiant tinkamai įgyvendinti akcininko lūkesčius ir atliepti suinteresuotų šalių poreikius,
„EPSO-G“ grupės įmonės savo veiklą vykdo taip, kad paslaugų tiekimas būtų nepertraukiamas. „EPSO-G“ įmonės savo veiklą
vykdo B2B principu ir vartotojus ir galutinius naudotojus „EPSO-G“ paslaugos, didžiąja dalimi, pasiekiamos netiesiogiai (energijos
perdavimo ir mainų operatorius). „EPSO-G“ produktų į rinką netiekia.
Išsamią informaciją apie visos „EPSO-G“ įmonių grupės strateginius tikslus, veiklos rodiklius ir valdymo principus, susijusius su
paslaugų prieinamumu, galima rasti „EPSO-G“ 2024 m. Vadovybės ataskaitos skyriuje „Veiklos strategija ir jos įgyvendinimo
pažanga“.
„Litgrid“ veiklos modelis taip pat apima atsakomybę už informacijos prieinamumą ir jo poveikį tiesioginiams vartotojams bei
galutiniams naudotojams. Siekdama užtikrinti skaidrumą ir tvarumą, Bendrovė nuosekliai valdo šį aspektą per ilgalaikę strategiją
ir teisės aktų įgyvendinimą. Laikydamasi aukštų informacijos atskleidimo standartų, Bendrovė užtikrina, kad visuomenė ir
suinteresuotosios šalys gautų aiškią, savalaikę ir patikimą informaciją.
Atliekant „EPSO-G“ DRV, buvo vertinamos visos ETAS įvardintos tvarumo temos visoje „EPSO-G“ vertės grandinėje. Išankstinis
temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa atskleidė, kad temos
„privatumas“, „saviraiškos laisvė“, „sveikata ir sauga“, „asmens saugumas“, „vaikų apsauga“, „nediskriminavimas“, „atsakinga
rinkodara“ nėra susijusios su „EPSO-G“ įmonių veikla ar reikšmingu poveikiu, rizikomis, galimybėmis. Temoms „galimybė gauti
(kokybišką) informaciją“ ir „prieiga prie produktų ir paslaugų“ nenustatytas „EPSO-G“ mastu reikšmingos rizikos ir / ar galimybės.
Žemiau pateikiami „EPSO-G“ reikšmingi poveikiai vartotojų ir galutinių naudotojų temai.
Reikšmingas poveikis, susijęs su vartotojais ir galutiniais naudotojais
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės grandinės
vieta
Galimybė gauti (kokybišką)
informaciją
Galimas neigiamas poveikis
vartotojams ir galutiniams
naudotojams kyla dėl
pavėluotai arba pernelyg
biurokratiškai pateikiamos
informacijos. Netinkamas šios
srities valdymas gali neigiamai
paveikti suinteresuotąsias šalis.
-*
-**
Prieiga prie produktų ir
paslaugų
Galimas neigiamas poveikis
gali kilti per vertės grandinę dėl
nepakankamos infrastruktūros
periferinėse vietovėse,
perdavimo sistemos trikdžių,
energijos kainų svyravimų,
kurie galėtų atsirasti dėl per
didelių infrastruktūros
modernizavimo kaštų
veikiančių energijos perdavimo
tarifus ir pan.
-*
Pabaiga
*Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
VADOVYBĖS ATASKAITA
154
S4-1 – Su vartotojais ir galutiniais naudotojais susijusi politika
„Litgrid“ veiklos politikos, susijusios su vartotojais ir galutiniais naudotojais, yra viešai skelbiamos interneto svetainėje
https://www.litgrid.eu ir „EPSO-G“ interneto svetainėje Veiklos politikos | EPSO-G. Poveikiai vartotojams ir galutiniams
naudotojams yra valdomi per „EPSO-G“ įmonių grupės Veiklos skaidrumo ir komunikacijos, „EPSO-G“ įmonių grupės paramos ir
humanitarinės pagalbos, „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų ir kolegialiųjų organų narių interesų valdymo, „EPSO-G“ įmonių
grupės atitikties valdymo, „EPSO-G“ įmonių grupės lygių galimybių, „EPSO-G“ įmonių grupės darnumo, „EPSO-G“ įmonių grupės
aplinkosaugos, „EPSO-G“ įmonių grupės asmens duomenų apsaugos ,„EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo bei „EPSO-G“
įmonių grupės neskelbtinos informacijos apsaugos politikas. Be to, taikomi kiti susiję teisės aktai, tvarkos ir procedūros.
„Litgrid“ įgyvendindama „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politiką, numato reguliarią grėsmių analizę bei priemones jų
sušvelninimui. Pagrindinės identifikuotos rizikos apima elektros energijos tiekimo sutrikimus ir informacijos prieinamumo trūkumą.
„Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai.
Klientai – perdavimo tinklo naudotojai:
tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos skirstomųjų tinklų operatoriai ir elektros vartotojai;
elektros energijos gamintojai, tiesiogiai prisijungę prie perdavimo sistemos;
saugumo pajėgumų kūrėjai;
žemės sklypų savininkai ir valdytojai.
Klientai – sistemos valdymo:
elektros energijos gamintojai ir skirstytojai, atsakingi už tinklo balansą / disbalansą;
didžiosios Lietuvos elektros ir centralizuotos šilumos gamybos įmonės;
pramonės įmonės ir vidutinio dydžio Lietuvos verslo įmonės;
Baltijos ir trečiųjų šalių energijos ir dujų tiekimo, gamtinių dujų perdavimo paslaugų įmonės.
*Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.
Bendrovė įsipareigoja užtikrinti sklandų elektros perdavimo sistemos funkcionavimą, greitą reagavimą į sutrikimus ir nacionalinės
reikšmės projektų įgyvendinimą, taip kurdama vertę visuomenei bei visiems suinteresuotiesiems asmenims.
Bendrovei svarbu, kad elektros vartotojams elektra būtų tiekiama visada, o nutikus kokiam gedimui, jis būtų kuo greičiau
pašalintas.
„Litgrid“ siekia tapti į klientus orientuota organizacija, kuriančia inovatyvias ir lanksčias paslaugas.
S4-2 – Vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio procesai
Priimdama sprendimus, susijusius su faktiniu ir galimu poveikiu vartotojams ir galutiniams naudotojams, „Litgrid“ įgyvendinant
teisės aktus atsižvelgia į jų perspektyvas. Daugeliu atvejų subjektams atstovauja valstybinės institucijos, tačiau tam tikrais atvejais
Bendrovė tiesiogiai derina sprendimus su suinteresuotomis šalimis, užtikrindama teisės aktų laikymąsi. Įtraukimas vyksta įvairiais
projekto etapais, o jo dažnumas priklauso nuo teisinio reguliavimo ir suinteresuotųjų šalių poreikių.
Už vartotojų ir galutinių naudotojų įtraukimo procesų užtikrinimą atsakingas bendrovės vadovas. Siekiant įvertinti įtraukimo
veiksmingumą, „Litgrid“ vykdo reguliarius klientų pasitenkinimo tyrimus. Šie tyrimai leidžia įvertinti, kaip klientai ir galutiniai
naudotojai suvokia Bendrovės veiklą bei identifikuoti sritis, kuriose būtini tolesni tobulinimo veiksmai.
S4-3 – Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti
susirūpinimą
Visi suinteresuoti asmenys, tarp jų ir visi „EPSO-G“ paslaugų vartotojai ir galutiniai naudotojai, gali kreiptis tais pačiais anoniminiais
ir neanoniminiais kanalais (žiūrėti skyrių „Pranešimų kanalas ir pranešėjų apsauga“). Komunikacija ir informacijos suteikimas
besikreipiantiems suinteresuotiems vykdomas vadovaujantis LR teisės aktais ir vidinėmis tvarkomis. Ši linija valdoma pačios
bendrovės ir prieinama tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.
„Litgrid“ skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas reglamentuoja vartotojų skundų registravimą, nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą.
Jis apima skundus, susijusius su elektros energijos perdavimo paslaugomis, perdavimo tinklų įrenginių darbo patikimumu, elektros
VADOVYBĖS ATASKAITA
155
apskaitos diegimu ir organizavimu, įrenginių eksploatavimu bei priežiūra, tinklų naudotojų įrenginių prijungimu, tinklų
rekonstravimu ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimu.
Išsami skundų nagrinėjimo tvarka viešai skelbiama „Litgrid“ interneto svetainėje: Skundų nagrinėjimo tvarka.
S4-4 – Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio vartotojams ir galutiniams naudotojams, su vartotojais ir
galutiniais naudotojais susijusių reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų
veiksmų veiksmingumas
Šie veiksmai užtikrina, kad tiek vartotojai, tiek galutiniai naudotojai gautų kokybiškas ir patikimas elektros energijos perdavimo
paslaugas bei aiškią informaciją apie sistemos veikimą:
Atsižvelgdama į teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir vartotojų bei galutinių naudotojų poreikius, „Litgrid“ aktyviai siekia
užtikrinti sklandų informacijos teikimą, patikimą elektros energijos perdavimą ir efektyvią tinklų priežiūrą.
Vartotojams rengiami savalaikiai informaciniai renginiai, kuriuose pristatomos aktualios temos, susijusios su elektros
energijos perdavimo sistema, jos plėtra ir efektyvumu. Taip pat nuolat kuriamos ir diegiamos paslaugos bei sprendimai,
atitinkantys klientų poreikius.
Galutinių naudotojų interesams užtikrinti „Litgrid“ įgyvendina tinklų modernizavimo ir priežiūros sprendimus, siekdama
didesnio elektros tiekimo patikimumo. Bendrovė palaiko santykius su užsienio partneriais – energijos perdavimo ir
biokuro biržos operatoriais, dalyvauja profesiniuose susitikimuose bei konferencijose, kur pristatomi strateginiai tikslai.
Siekiant, kad elektros perdavimo paslaugos atitiktų visuomenės interesus, „Litgrid“ aktyviai bendradarbiauja su
valstybės institucijomis. Inicijuojami susitikimai aktualiems klausimams aptarti, teikiama informacija Seimo komitetams,
Vyriausybei bei dalyvaujama tarpinstitucinių darbo grupių veikloje.
Bendrovė taip pat įgyvendina skaitmeninę transformaciją, pasitelkia dirbtinio intelekto sprendimus ir atveria duomenis spartesniam
sprendimų priėmimui.
Bendrovė siekia išvengti reikšmingo neigiamo poveikio, veiklą vykdydama pagal teisės aktus ir Valstybinės energetikos
reguliavimo tarybos reikalavimus.
„Litgrid“ reaguoja į galimą neigiamą poveikį vartotojams ir galutiniams naudotojams vadovaudamasi Lietuvos teisiniu
reglamentavimu ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nurodymais. Kadangi Bendrovės veikla yra visiškai reguliuojama
valstybės, ji tiesiogiai nedalyvauja rinkodaros, pardavimų ar duomenų naudojimo procesuose, kurie galėtų daryti poveikį
galutiniams naudotojams.
„Litgrid“ reaguoja į gautus skundus, pranešimus ir teisminius procesus, atitinkamai tobulindama veiklos procesus. Bendrovė
įtraukia įvairias suinteresuotąsias šalis – klientus, grupės įmones, užsienio partnerius, valstybės atstovus, darbuotojus ir
akcininkus – organizuodama informacinius renginius, konsultacijas, susitikimus bei dalyvaudama profesinėse konferencijose. Šie
veiksmai prisideda prie ilgalaikių strateginių tikslų įgyvendinimo.
Ataskaitiniu laikotarpiu reikšmingo neigiamo poveikio atvejų, dėl kurių reikėtų įgyvendinti ištaisymo veiksmus, nebuvo nustatyta.
Taip pat nebuvo ankstesniais laikotarpiais atskleistų veiksmų ar veiksmų planų, kurių pažangą reikėtų vertinti. 2024 metais nebuvo
užfiksuota jokių pagrįstų pažeidimų ar incidentų žmogaus teisių srityje.
„Litgrid“ neidentifikavo reikšmingų veiksmų planų, kuriems būtų reikalingos didelės veiklos ar kapitalo sąnaudos, todėl atskirų
finansinių išteklių poreikis nebuvo nustatytas.
S4-5 Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir
galimybių valdymu
Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – orientacijos į kliento poreikius didinimas, siekiant sukurti į vartotojų poreikius orientuotą
organizaciją.
Bendrovė turi AEI įgalinimo tikslų, kurie yra tiesiogiai susiję su orientacija į kliento poreikius: Atnaujinami procesai susiję su AEI
prijungimu, siekiama pagerinti klientų pasitenkinimą bei siekiama didinti AEI jėgainių prijungimus.
Bendrovė stebi savo politikos ir veiksmų veiksmingumą, reaguodama į gautus pranešimus, skundus ir spręsdama juose keliamus
klausimus. Nors konkretūs tikslai šioje srityje nėra nustatyti, „Litgrid“ taiko rizikų valdymo sistemą, kuri vertina atitinkamus rodiklius
ir lemia veiksmų planų sudarymą.
156
VALDYSENOS SRITIS
VADOVYBĖS ATASKAITA
157
22.7 G1 VERSLO ETIKA
„Litgrid“ yra „EPSO-G“ grupės įmonė. Atliekant „EPSO-G“ dvejopo reikšmingumo vertinimą , buvo vertintos visos ETAS įvardintos
tvarumo temos. Išankstinis temų vertinimas, poveikio ir finansinio poveikio reikšmingumo vertinimai ir suinteresuotų šalių apklausa
atskleidė, kad temos „Įmonės kultūra“, „Pranešėjų apsauga“, „Santykių su tiekėjais valdymas, įskaitant mokėjimo praktiką“,
„Korupcija ir kyšininkavimas“ ir yra reikšmingos.
Žemiau pateikiami su „EPSO-G“ verslo etika susiję reikšmingi poveikiai, rizikos ir galimybės.
Reikšmingas poveikis, susijęs su verslo etika
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės grandinės
vieta
Įmonės kultūra
Galimas neigiamas
poveikis gali kilti dėl
galimo Bendrovės
kultūros ir politikos ir
principų nesilaikymo,
įskaitant skaidrumo,
atsakomybės, įvairovės,
įtraukties bei etiško
elgesio nuostatų.
-*
-**
Pranešėjų apsauga
Galimas neigiamas
poveikis suinteresuotų
šalių teisėms gali kilti,
jei pranešėjų apsaugos
sistema neveikia
efektyviai. Tai apima
pranešėjų
konfidencialumo
pažeidimus, galimą
atvirą ar netiesioginę
diskriminaciją, keršto
veiksmus ar kitokį
neigiamą elgesį jų
atžvilgiu.
Galimybė
suinteresuotoms
šalims (nuo darbuotojo
iki kitų suinteresuotų
šalių) reikšti
susirūpinimą jiems
aktualiais klausimais ir
tų klausimų
išsprendimą sukuria
sąlygas finansinei
galimybei.
Vertės grandinės
pradžioje ir
pabaigoje
Santykių su tiekėjais
valdymas,
įskaitant mokėjimo
praktiką
Galimas neigiamas
poveikis
suinteresuotųjų šalių
teisėms vykdant
viešuosius pirkimus.
-*
-**
Korupcija ir
kyšininkavimas
Galimas neigiamas
poveikis
suinteresuotųjų šalių
teisėms gali kilti dėl
korupcinių ar neetiškų
veiksmų visoje vertės
grandinėje.
-*
Vertės grandinės
pradžioje ir
pabaigoje
*Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
VADOVYBĖS ATASKAITA
158
G1-1 Verslo etikos politika ir įmonės kultūra
Bendrovėje galioja „EPSO-G” įmonių grupės Antikorupcinės veiklos politika, „EPSO-G“ įmonių grupės etikos kodeksas, „EPSO-
G“ įmonių grupės tiekėjų etikos kodeksas, „EPSO-G“ Darbuotojų antikorupcinio elgesio tvarkos aprašas.
Bendrovėje galioja Vidaus darbo tvarkos taisyklės, Lygių galimybių politika ir tvarkos aprašas, Diskriminacijos, smurto ir / ar
priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašas.
Kiekvienas Bendrovės darbuotojas privalo susipažinti su šiais dokumentais ir savo veikloje vadovautis jų nuostatomis.
Visi „Litgrid” darbuotojai, laikydamiesi minėtų dokumentų bei grupėje priimtų vertybių formuoja ir palaiko pagarbią bei tolerantišką
darbo aplinką ir kultūrą.
„Litgrid“ kultūros skatinimas prasideda nuo vadovų, kurie, vadovaudamiesi „EPSO-G“ įmonių grupės etikos kodeksu, rodo
lyderystę ir yra pavyzdžiu darbuotojams, kaip laikytis etiško elgesio principų ir puoselėti kultūrą.
Bendrovės darbuotojams reguliariai organizuojami mokymai verslo etikos ir antikorupcinės veiklos temomis. Mokymuose
pristatomos „Litgrid“ vertybės, elgesio principai ir organizacinė kultūra, taip pat darbuotojai supažindinami su Pasitikėjimo linijos
veikimo principais.
Pareigybės, dėl kurių gali kilti didžiausia korupcijos ir kyšininkavimo rizika, yra tos, kurios įtrauktos į pagal teisės aktus tikrinamų
pareigų sąrašą. Siekiant valdyti rizikas, užkirsti kelią galimoms rizikom, šis sąrašas skelbiamas viešai Bendrovės interneto
svetainėje.
„Litgrid“ kultūra plėtojama ir skatinama šiais būdais:
organizuojant tikslinius renginius, susijusius su kultūros puoselėjimu, pvz., lygių galimybių mėnesį;
vykdant mokymus ir komunikaciją, susijusią su antikorupciniu elgesiu, atitikties užtikrinimo svarba;
organizuojant bendrus grupės renginius, susijusius su visuomenei naudinga veikla, pvz., savanorystės dienos,
miškasodis, kraujo donorystė ir t.t.
ugdant orientaciją į kliento poreikius;
organizuojant mokymus vadovams, auginančius jų brandą ir teigiamai veikiančius organizacinę kultūrą.
Bendrovės vertybės ir vertybinės elgsenos yra glaudžiai integruojamos į kasdienę ir strateginę veiklą, vertybės yra tvirtinamos
Bendrovės valdybos kartu su Strategijos dokumentu. Vertybinių nuostatų laikymasis yra vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių
darbuotojų vertinimą ir galimą finansinį skatinimą, tai atliekama Metinio darbuotojų veiklos vertinimo metu.
Darbuotojų įsitraukimo skatinimui ir organizacijos vertybių laikymosi užtikrinimui „Litgrid“ pasitelkia įvairias komunikacijos
priemones. Bendras kultūros supratimas ir elgsena stiprinami vizualinėmis ir interaktyviomis priemonėmis, pavyzdžiui,
kompiuterių ekrano užsklandomis, plakatais biuro koridoriuose, gerosios praktikos pasidalijimu susirinkimuose, renginiuose,
straipsniais intranete.
Pranešimų kanalas ir pranešėjų apsauga
Bendrovei taikomi Pranešėjų apsaugos teisiniai reikalavimai, nustatyti ES ir nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais į nacionalinę
teisę perkelta Direktyva (ES) 2019 / 1937.
Bendrovėje veikia mechanizmai, skirti nustatyti, pranešti ir tirti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su neteisėtu elgesiu
ar elgesio kodekso pažeidimais. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų veikimo užtikrinimo tvarkos
aprašas nustato, kaip ir kur galima pranešti apie korupcinio pobūdžio veiklas, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos
pažeidimus, neetišką elgesį, taip pat apie rangovų ar partnerių veiksmus, prieštaraujančius tiekėjų elgesio kodeksui.
Bendrovėje veikia Pasitikėjimo linija, kuria tiek darbuotojai, tiek išorės suinteresuotosios šalys gali anonimiškai pateikti informaciją
apie galimus pažeidimus. Informacija apie šį kanalą, jo veikimo principus, atsakingus asmenis bei pranešimų teikimo būdus
skelbiama įmonės interneto svetainėje, intranete, taip pat per tikslines komunikacijos kampanijas. Be to, pranešimų nagrinėjimo
procesas yra reglamentuotas vidaus teisės aktais.
Vidinių tyrimų sistema užtikrina, kad verslo etikos incidentai, įskaitant korupcijos ir kyšininkavimo atvejus, būtų nagrinėjami skubiai,
nepriklausomai ir objektyviai.
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, Bendrovėje užtikrinama pranešėjų apsauga – informacijos pateikimas negali sukelti
VADOVYBĖS ATASKAITA
159
neigiamų pasekmių pranešėjui ar jo šeimos nariams. Apsauga apima draudimą atleisti iš darbo, laikinai nušalinti, perkelti į
žemesnes pareigas, nepratęsti terminuotos sutarties ar kitaip diskriminuoti pranešėją.
G1-2 Santykių su tiekėjais valdymas
„EPSO-G“ įmonėse pirkimų funkcija laikoma viena iš strategijos įgalintojų, todėl pirkimai planuojami ilgalaikėje perspektyvoje,
skaitmeninami ir orientuoti į skaidrumą bei tvarumą.
Tiekėjų atranka grindžiama socialiniais ir aplinkosauginiais kriterijais. Didžioji dalis Bendrovės pirkimų vykdoma pagal Lietuvos
Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą.
Potencialūs tiekėjai privalo neturėti pašalinimo pagrindų, susijusių su aplinkosaugos ar socialinių reikalavimų pažeidimais, atitikti
kvalifikacijos reikalavimus. Be to, 100 proc. viešųjų pirkimų laikomi žaliaisiais, visi pirkimai vykdomi pagal Aplinkos ministro
įsakymą dėl aplinkosauginių reikalavimų taikymo. Nuo 2024 m. Bendrovė į pirkimų sąlygas įtraukė socialinius kriterijus, o 2025
m. tokių pirkimų dalis turės sudaryti bent 7 proc. visų pirkimų.
Reikšmingiausius viešuosius pirkimus vykdo atestuoti darbuotojai, turintys Viešųjų pirkimų tarnybos išduotus pirkimų vykdytojų
pažymėjimus, todėl atitikties rizika yra tinkamai valdoma.
Prieš sudarydami sutartis, tiekėjai privalo susipažinti ir patvirtinti, kad laikysis Tiekėjų etikos kodekso, taip pat užpildyti veiklos
partnerių patikros klausimyną, kuris leidžia įvertinti tiekėjų veiklos atitiktį bei galimas rizikas. Šie duomenys analizuojami tiek
individualiai, tiek apibendrintai, siekiant tiekėjams teikti rekomendacijas dėl aplinkosauginių politikų ir kitų tvarumo priemonių
taikymo.
Daugiau nei 80 proc. grupės įmonių tiekėjų yra vietos tiekėjai (pagal kontraktų skaičių). Tiekimo grandinėje taikomas sutarčių
vykdymo kontrolės procesas – jis leidžia stebėti tiekėjų veiklos pokyčius ir gebėjimą vykdyti sutartis, įskaitant atvejus, kai tiekėjai
laikomi pažeidžiamais.
Bendrovė taip pat siekia valdyti rizikas dėl vėluojančių mokėjimų, ypač dėl smulkaus ir vidutinio verslo (toliau – MVĮ). Sutarčių
vykdymo kontrolės procesas padeda užtikrinti atsiskaitymus tiekėjams laiku, o Bendrovės finansų valdymo praktikos orientuotos
į atsiskaitymų skaidrumą ir efektyvumą.
G1-3 Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas
Bendrovėje įgyvendinamos korupcijos ir kyšininkavimo prevencijos priemonės, kurios apima tiek rizikų valdymą, tiek incidentų
tyrimą. „EPSO-G“ antikorupcinės veiklos politikoje numatytos tokios pagrindinės priemonės:
dovanų priėmimo ir teikimo apribojimai, paramos skyrimo tvarka;
interesų viršenybei užtikrinti skirtos darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo priemonės;
veiklos partnerių patikra;
darbuotojų patikimumo užtikrinimas;
veikiančios Pasitikėjimo linijos sistema;
vidinių tyrimų tvarka, kuria tiriami pažeidimai, įskaitant turinčius korupcijos požymių;
skaidrumą užtikrinančios priemonės sudaromiems sandoriams;
darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo didinimas per mokymus ir komunikaciją;
pirkimų skaidrumo užtikrinimas.
Bendrovė reguliariai identifikuoja ir vertina korupcijos rizikos veiksnius, įgyvendina jų valdymo priemones ir analizuoja jų
veiksmingumą pagal „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politiką ir metodiką.
Vidinių tyrimų procesas užtikrina, kad incidentus, susijusius su korupcija, nagrinėja ne vadovai, o atskiras įmonės padalinys.
Vidinio tyrimo ataskaita, vadovaujantis „Litgrid“ Vidinių tyrimų atlikimo tvarkos aprašu, yra teikiama Bendrovės vadovui, o prireikus
– ir padalinių vadovams, tiek, kiek reikia funkcijų vykdymui.
Bendrovės korupcijos prevencijos veiklos dokumentai yra skelbiami viešai ir prieinami visiems suinteresuotiems asmenims bei
organizacijoms įmonės interneto svetainėje. Publikuojama informacija apima:
VADOVYBĖS ATASKAITA
160
reglamentuojančius teisės aktus;
taikomas prevencines priemones;
nuorodas į aktualius dokumentus;
kontaktinius duomenis.
Ši informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat tiekėjai yra supažindinami su „EPSO-G“ įmonių grupės tiekėjų etikos
kodeksu, kurio laikytis įsipareigoja dalyvaudami „EPSO-G“ viešųjų pirkimų konkursuose. Vidinės komunikacijos kanaluose
(intranete) darbuotojai nuolat informuojami apie aktualius korupcijos prevencijos klausimus ir supažindinami su atitinkamais teisės
aktais per dokumentų valdymo sistemą.
Bendrovė organizuoja tikslinius antikorupcinius mokymus, skirtus tiek naujai priimtiems darbuotojams, tiek esamiems
darbuotojams. Mokymai vykdomi įvairiomis formomis – vyksta seminarai, kviestinių svečių paskaitos, praktiniai užsiėmimai.
Visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų pareigų, organizuojami antikorupciniai mokymai, siekiant užtikrinti bendrą
sąmoningumą ir supratimą apie korupcijos prevencijos principus. Be to, administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai taip
pat įtraukiami į šiuos mokymus, siekiant didinti jų žinias ir įsitraukimą šioje srityje.
G1-4 Korupcijos ar kyšininkavimo incidentai
Ataskaitiniu laikotarpiu su korupcija ir kyšininkavimu susijusių incidentų fiksuota nebuvo, įskaitant susijusių su:
apkaltinamaisiais nuosprendžiais ar baudomis už kovos su korupcija ir kyšininkavimu įstatymų pažeidimus;
procedūrų ar standartų pažeidimais, kuriems būtų reikėję taikyti korekcinius veiksmus.
patvirtintais korupcijos ar kyšininkavimo incidentais;
atvejais, kai darbuotojai būtų atleisti ar bausti dėl su korupcija ar kyšininkavimu susijusių veiksmų;
nutrauktomis ar nepratęstomis sutartimis su verslo partneriais dėl korupcijos ar kyšininkavimo pažeidimų;
viešomis teismo bylomis prieš Bendrovę ar jos darbuotojus dėl korupcijos ar kyšininkavimo;
incidentais, kuriuose būtų tiesiogiai dalyvavusi Bendrovė ar jos darbuotojai vertės grandinės kontekste.
G1-6 atskleidimo reikalavimas „Mokėjimo praktika“
Bendrovė vykdo atsakingą mokėjimų politiką, siekdama užtikrinti skaidrius ir laiku atliekamus atsiskaitymus su tiekėjais.
Vidutinis aritmetinis visų sąskaitų apmokėjimo taikomas terminas yra 24 kalendorinės dienos ( „EPSO-G“– 22 kalendorinės
dienos), o vidutinis svertinis terminas – 27 kalendorinės dienos ( „EPSO-G“– 26 dienos).
Pagrindinės sutartinės mokėjimo sąlygos (mokėjimo praktika didelėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) nesiskiria):
per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo: taikoma 23,38 % mokėjimų, „EPSO-G“– 24,75 %;
per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo: taikoma 76,62 % mokėjimų, „EPSO-G“– 75,25 %.
Apskaičiuojant mokėjimų terminus, žodinėms sutartims buvo taikomas 14 kalendorinių dienų terminas, o visoms ne viešųjų ir
viešųjų pirkimų sutartims – 30 kalendorinių dienų terminas. Kai kurios rangos sutartys turi ir 30 dienų, ir ilgesnius mokėjimo
terminus, tačiau trumpuoju laikotarpiu jas sudėtinga identifikuoti.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vyko vienas teismo procesas dėl pavėluotų mokėjimų.
23. ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTO RODIKLIAI
Europos Sąjungos (ES) Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852 ir jo pagrindu priimti deleguotieji aktai (toliau – Taksonomija)
sudaro aplinkosauginiu požiūriu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą, skirtą skatinti privačias investicijas į veiklas,
prisidedančias prie Europos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Taksonomijoje nustatyti moksliniais duomenimis pagrįsti kriterijai,
pagal kuriuos vertinamas ekonominės veiklos tvarumas, taip pat įtvirtintos įmonių atskaitomybės ir ataskaitų teikimo prievolės.
VADOVYBĖS ATASKAITA
161
„Litgrid“ taksonominių ekonominių veiklų identifikavimas, atitikties techninės analizės kriterijams vertinimas, su klimatu susijusios
rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, atitikties nustatytiems būtiniausioms apsaugos priemonėms vertinimas ir netaksonominių
veiklų rodiklių apskaičiavimas pateikiamas „EPSO-G“ 2024 m. Vadovybės pranešime, ES Taksonomijos ataskaitos dalyje.
Toliau pateikiamos „Litgrid“ Taksonomijos rodiklių (pajamų, kapitalo išlaidų, veiklos išlaidų) lentelės, parengtos vadovaujantis
Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 reikalavimais ir šablonais.
Bendrovė taiko 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui
palengvinti sukūrimo nuostatas (toliau – Taksonomijos reglamentas). Taksonomijos reglamente aprašoma kas laikoma aplinkos
atžvilgiu tvaria ekonomine veikla ir pagal kokius kriterijus ekonominė veikla priskiriama aplinką tausojančiai. Taksonomijos
reglamento tikslas – visoje ES klasifikuoti ekonomines veiklas pagal apibrėžtus reikalavimus, atsižvelgiant į tos veiklos indėlį
aplinkosaugos tikslų atžvilgiu (Taksonomijos reglamento 9 straipsnis), ir taip remti ES perėjimą prie klimatui neutralios
ekonomikos.
Kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų vertinimas
ES Taksonomijos deleguotuose aktuose nurodytos taksonominės veiklos buvo išanalizuotos ir nustatyta, jog Bendrovės veikla
atitinka „4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas” taksonominę veiklą (D35.12 Elektros perdavimas, NACE kodas pagal
reglamentą (EB) Nr. 1893/2006). Veiklos aprašymas klimato kaitos švelninimo tikslui (EK deleguotojo reglamento (ES)
2021/2139 I priede nurodyta veikla): perdavimo sistemų, kuriomis elektros energija perduodama sujungta itin aukštos ir aukštos
įtampos sistema, statyba ir eksploatavimas. Tai pagrindinė reguliuojama Bendrovės veikla.
Greta pagrindinės veiklos identifikuotos papildomos, mažo reikšmingumo taksonominės veiklos:
“4.1 Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinę saulės energijos technologiją“,
„6.5 Vežimas motociklais, keleiviniais automobiliais ir lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis. Veiklos
aprašymas: M1, N1 kategorijų transporto priemonių, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 715/2007 (234), arba L kategorijos transporto priemonių (dviratės ir triratės transporto priemonės ir keturračiai)
pirkimas, finansavimas, nuoma, išperkamoji nuoma ir eksploatavimas,
“7.4 Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose (ir prie pastatų esančiose automobilių
stovėjimo vietose), techninė priežiūra ir remontas”.
Žvelgiant į kitų šalių elektros perdavimo sistemos operatorių atskleidžiamą taksonomijos informaciją matoma, jog vyrauja visos
veiklos priskyrimas vienai pagrindinei veiklai, t.y. „4.9 Elektros energijos perdavimas ir skirstymas”, nes ši veikla yra pagrindinė ir
reguliuojama Valstybinės Energetikos Reguliavimo Tarybos, o visos kitos galimos identifikuoti veiklos statistiškai nereikšmingos
ir skirtos tiktai užtikrinti pagrindinę veiklą.
Pagrindiniai aplinkosaugos tikslai: klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, tausus vandens ir jūrų išteklių
naudojimas ir apsauga, perėjimas prie žiedinės ekonomikos, taršos prevencija ir kontrolė, biologinės įvairovės ir ekosistemų
apsauga ir atkūrimas. Taksonomijos reglamento 3 straipsnyje apibrėžta, kad ekonominė veikla laikytina tvaria aplinkos atžvilgiu
kai:
svariai prisideda prie bent vieno ar daugiau 9 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų (pagal 10–16 reglamento straipsnius);
nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš
̌
9 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų (pagal 17 reglamento straipsnį);
yra vykdoma laikantis nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių (pagal 18 reglamento straipsnį);
atitinka techninės analizės kriterijus, kuriuos yra apibrėžusi EK 2021 m. birželio 4 d. deleguotame reglamente (ES)
2021/2139.
Apskaitos politika
Pagal ES Taksonomijos reglamentą privaloma atskleisti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR). Jų apskaičiavimas
atliekamas vadovaujantis Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/2178 2021 m. liepos 6 d., kuriuo Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant įmonių, kurioms taikomas Direktyvos 2013/34/ES 19a
arba 29a straipsnis, atskleistinos informacijos apie aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą turinį bei pateikimą ir nustatant metodiką,
taikytiną vykdant tą informacijos atskleidimo prievolę. Bendrovė, skaičiuodama PVRR, padarė keletą prielaidų, nes Europos
komisijos gairės yra ribotos, nuolat pildomos. Atsiradus praplėstoms ar naujoms gairėms, Bendrovė atliks prielaidų korekcijas ir
skaičiavimai bus atskleisti retrospektyviai.
VADOVYBĖS ATASKAITA
162
Žvelgiant į kitų šalių elektros perdavimo sistemos operatorių praktiką taikant taksonomijos reglamentą atskleidžiant informaciją
ataskaitose, matoma, jog visų PVRR tiek vardiklių, tiek skaitiklių reikšmės yra artimos 100 proc. Bendrovė taiko konservatyvesnį
skaičiavimo principą, kuris ženkliau išryškėja skaičiuojant veiklos išlaidų (OPEX) rodiklį.
Dvigubas skaičiavimas
Visi atskleisti PVRR, susiję su taksonominėmis ir (ar) kriterijus atitinkančiomis veiklomis, išvengia dvigubo skaičiavimo, nes
kiekvienas PVRR priskiriamas skirtingoms veikloms, kurios yra nepriklausomos. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo,
skaičiuojant skaitiklį, kai ekonominė veikla prisideda prie kelių aplinkosaugos tikslų, PVRR buvo skaičiuojami tik vieną kartą.
Taksonominių veiklų pajamų skaičiavimas
Bendrovės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų pajamų dalis pagal Europos Komisijos deleguotąjį
reglamentą (ES) 2021/2178 apskaičiuojama padalijant jas iš visų pajamų.
Bendrovės „Kita veikla“ visos pajamos priskiriamos netaksonominei veiklai. Prie netaksonominės veiklos, Bendrovės vertinimu,
priskiriamos pajamos už kilmės garantijų administravimą. Nors kilmės garantijos prisideda prie tvaraus klimato, tačiau šios
pajamos nėra susiję su perdavimo veikla.
Taksonominių kapitalo išlaidų (CAPEX) skaičiavimas
Bendrovės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų kapitalo išlaidų (CAPEX) dalis pagal Europos Komisijos
deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178 apskaičiuojama padalijant jas iš visų kapitalo išlaidų (CAPEX). Taksonominės veiklos
kapitalo išlaidos pripažįstamos vadovaujantis 16-tuoju TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai“, 38-tuoju TAS
„Nematerialusis turtas“.
Į kapitalo išlaidų skaičiavimą (CAPEX) nėra įtraukiamas kapitalizuotas darbo užmokestis, komandiruotės ir palūkanos. Taip pat
nėra įtraukiamos trečiųjų šalių lėšomis finansuotos kapitalo išlaidos, kurios buvo perduotos Bendrovei neatlygintinai.
Kapitalo išlaidomis (CAPEX) pripažįstamos visos ataskaitiniais metais patirtos kapitalo išlaidos, nepriklausomai nuo to ar turtas
įvestas į eksploataciją ar yra dar tik projekto vystymo stadijoje.
Būtina pažymėti, jog Bendrovės atskleistos kapitalo investicijos (CAPEX) finansinės informacijos dalyje skiriasi nuo CAPEX pagal
taksonomiją, nes pagal taksonomiją CAPEX apima ir naudojimo teise valdomo turto įsigijimus, kurie nėra įtraukiami į investicijas.
Taksonominių veiklos išlaidų (OPEX) skaičiavimas
Bendrovės taksonominių ir (ar) kriterijus atitinkančių taksonominių veiklų veiklos išlaidų (OPEX) dalis pagal Europos Komisijos
deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/2178 apskaičiuojama padalijant jas iš visų veiklas išlaidų (OPEX). Į OPEX pagal taksonomiją
įtraukiamos tiesioginės nekapitalizuotos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra, pastatų renovacijos priemonėmis,
trumpalaike nuoma, technine priežiūra ir remontu, ir visos kitos tiesioginės išlaidos, kurios susijusios su įmonės ar tam pasamdytos
trečiosios šalies atliekamu kasdieniu nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu ir yra būtinos siekiant užtikrinti
nenutrūkstamą ir veiksmingą tokio turto naudojimą.
VADOVYBĖS ATASKAITA
163
Šiuo metu galiojantys aktai gali būti įvairiai interpretuojami, trūksta gairių, kuriose būtų aiškiai numatyti tinkami įtraukimai į
taksonominę OPEX veiklą. Bendrovė ateityje tikisi aiškesnių gairių dėl OPEX įtraukimo ir planuoja gerinti procesus siekiant
tikslesnio atskleidimo.
Kaip minėta anksčiau, Bendrovė taiko konservatyvesnį skaičiavimo principą. Vadovaujamės gairėse pateikta informacija ir jos
interpretacija, veiklos išlaidų (OPEX) vardiklio ir skaitiklio skaičiavimas pagal taksonomiją atliekamas pritaikant šiuos
kriterijus/išlygas:
įtraukiamos visos mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudos;
įtraukiamos visos elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos;
Informacinių sistemų (IT), darbo užmokesčio, patalpų priežiūros sąnaudos įtraukiamos į skaitiklį priskirtos tik perdavimo
tinklo, sistemos valdymo, sistemos infrastruktūros departamentams bei sinchronizacijos centrui. Juos vertiname kaip
tiesiogiai priskiriamus siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir veiksmingą Bendrovės turto naudojimą. Į vardiklį šios
sąnaudos įtraukiamos pilna apimtimi, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudas, kurios yra įtraukiamos tokiu pačiu dydžiu
kaip ir į skaitiklį.
Transporto sąnaudos išskaidytos į 4.9 ir 6.5 veiklas. Į 4.9 veiklą sąnaudos patenka priskirtos perdavimo tinklo, sistemos valdymo,
sistemos infrastruktūros departamentams bei sinchronizacijos centrui – tiesiogiai susiję su Bendrovės elektros perdavimo veikla.
Likusios transporto sąnaudos priskiriamos 6.5 veiklai.
Taksonominių, taksonomijos kriterijus atitinkančių bei ne taksonominių veiklų KPI.
Apyvarta pagal ES Taksonomijos reglamentą
Apyvartos procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine ekonomine
veikla. Atskleidžiama informacija už 2024 metus.
VADOVYBĖS ATASKAITA
164
Svaraus prisidėjimo kriterijai
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Ekonominė veikla
Kodas
Apyvarta
Apyvartos
procentinė
dalis, 2024
Klimato kaitos švelninimas
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
Klimato kaitos švelninimas
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
Būtiniausios apsaugos
priemonės
Taksonomiją atitinkančios
apyvartos procentinė dalis, 2023
m. (%)
Sąlygas sudaranti veikla (S)
Perėjimo veikla (P)
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
mln. Eur
%
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
%
S
P
A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla)
Elektros energijos gamyba naudojant
fotovoltinę saulės energijos
technologiją
KKŠ 4.1.
-
-
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
-
-
Elektros energijos perdavimas ir
skirstymas
KKŠ 4.9.
375,7
99,3%
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
99,2%
S
Elektra varomų transporto priemonių
įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose
(ir prie pastatų esančiose automobilių
stovėjimo vietose), techninė priežiūra
ir remontas
KKŠ 7.4.
-
-
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
-
S
Aplinkos atžvilgiu
tvarios veiklos (kriterijus
atitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.1)
375,7
99,3%
99,3%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
99,2%
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla
375,7
99,3%
99,3%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
99,2%
S
Iš jos: perėjimo veikla
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)
Vežimas motociklais, keleiviniais
automobiliais ir lengvosiomis
komercinėmis transporto
priemonėmis.
KKŠ 6.5.
-
-
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
-
Taksonominės, bet aplinkos
atžvilgiu
netvarios veiklos (kriterijų
neatitinkančios taksonominės
veiklos)
apyvarta (A.2)
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Taksonominės veiklos apyvarta
(A.1+A.2)
375,7
99,3%
99,3%
-
-
-
-
-
99,2%
B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA
Ne taksonominės veiklos apyvarta
2,6
0,7%
Iš viso (A+B)
378,3
100%
TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla;
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo).
Taksonominių, taksonomijos kriterijus atitinkančių bei ne taksonominių veiklų KPI.
VADOVYBĖS ATASKAITA
165
CAPEX pagal ES Taksonomijos reglamentą
Kapitalo išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine
ekonomine veikla. Atskleidžiama informacija už 2024 metus.
Svaraus prisidėjimo kriterijai
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Būtiniausios apsaugos
priemonės
Taksonomiją
atitinkančios apyvartos
procentinė dalis, 2023 m.
(%)
Sąlygas sudaranti veikla
(S)
Perėjimo veikla (P)
Ekonominė veikla
Kodas
Apyvarta
Apyvartos
procentinė
dalis, 2024
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė
įvairovė
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
mln. Eur
%
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
%
S
P
A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla)
Elektros energijos gamyba naudojant
fotovoltinę saulės energijos
technologiją
KKŠ 4.1.
0
0,00%
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
-
-
Elektros energijos perdavimas ir
skirstymas
KKŠ 4.9.
209,7
98,10%
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
98,00%
S
Elektra varomų transporto priemonių
įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose
(ir prie pastatų esančiose automobilių
stovėjimo vietose), techninė priežiūra
ir remontas
KKŠ 7.4.
-
-
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0,30%
S
Aplinkos atžvilgiu
tvarios veiklos (kriterijus
atitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.1)
209,7
98,10%
98,1
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
98,30%
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla
209,7
98,10%
98,1
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
98,30%
S
Iš jos: perėjimo veikla
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)
Vežimas motociklais, keleiviniais
automobiliais ir lengvosiomis
komercinėmis transporto
priemonėmis.
KKŠ 6.5.
-
-
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
0,10%
Taksonominės, bet aplinkos
atžvilgiu
netvarios veiklos (kriterijų
neatitinkančios taksonominės
veiklos)
apyvarta (A.2)
-
-
-
-
-
-
-
-
-
Taksonominės veiklos apyvarta
(A.1+A.2)
209,7
98,10%
98,10%
-
-
-
-
-
98,40%
B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA
Ne taksonominės veiklos apyvarta
4
1,90%
Iš viso (A+B)
213,7
100%
TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla;
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
VADOVYBĖS ATASKAITA
166
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo).
Taksonominių, taksonomijos kriterijus atitinkančių bei ne taksonominių veiklų KPI.
OPEX pagal ES Taksonomijos reglamentą
Veiklos išlaidų procentinė dalis, gaunama už produktus ar paslaugas, susijusius su kriterijus atitinkančia taksonomine
ekonomine veikla. Atskleidžiama informacija už 2024 metus.
Svaraus prisidėjimo kriterijai
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Būtiniausios apsaugos
priemonės
Taksonomiją
atitinkančios apyvartos
procentinė dalis, 2023 m.
(%)
Sąlygas sudaranti veikla
(S)
Perėjimo veikla (P)
Ekonominė veikla
Kodas
Apyvarta
Apyvartos
procentinė
dalis, 2024
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
mln. Eur
%
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T/ N/
NTA
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
%
S
P
A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla)
Elektros energijos gamyba naudojant
fotovoltinę saulės energijos
technologiją
KKŠ 4.1.
-
-
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
-
-
Elektros energijos perdavimas ir
skirstymas
KKŠ 4.9.
21,5
88,20%
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
88,70%
S
Elektra varomų transporto priemonių
įkrovimo stotelių įrengimas pastatuose
(ir prie pastatų esančiose automobilių
stovėjimo vietose), techninė priežiūra
ir remontas
KKŠ 7.4.
-
-
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
-
S
Aplinkos atžvilgiu
tvarios veiklos (kriterijus
atitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.1)
21,5
88,20%
88,20%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
88,70%
Iš jos: sąlygas sudaranti veikla
21,5
88,20%
88,20%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
88,70%
S
Iš jos: perėjimo veikla
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)
Vežimas motociklais, keleiviniais
automobiliais ir lengvosiomis
komercinėmis transporto
priemonėmis.
KKŠ 6.5.
0,1
0,30%
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
0,30%
Taksonominės, bet aplinkos
atžvilgiu
netvarios veiklos (kriterijų
neatitinkančios taksonominės
veiklos)
išlaidos (A.2)
0,1
0,30%
0,30%
-
-
-
-
-
0,30%
Taksonominės veiklos apyvarta
(A.1+A.2)
21,5
88,50%
88,50%
-
-
-
-
-
89,00%
B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA
Ne taksonominės veiklos apyvarta
2,8
11,50%
Iš viso (A+B)
24,4
100%
TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla;
VADOVYBĖS ATASKAITA
167
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla;
T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo);
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo).
168
Rodyklė
VADOVYBĖS ATASKAITA
169
23.1 ETAS rodiklių sąrašas
Taikomas ETAS sektorius
Netaikoma
2 ETAS Bendroji atskleistina informacija
Atskleidimo Reikalavimai
Skyriaus pavadinimas,
kuriama atskleidžiama
informacija
1. Ataskaitų rengimo pagrindas
BP-1
Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas
Apie ataskaitą
BP-2
Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas
Apie ataskaitą
2. Valdymas
GOV-1
Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo
Tvarumo valdymas
GOV-2
Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams teikiama
informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai
Tvarumo valdymas
GOV-3
Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistemas
Tvarumo valdymas
GOV-4
Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo
Tvarumo valdymas
GOV-5
Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė
Tvarumo valdymas
3. Strategija
SBM-1
Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė
Strategija, verslo modelis
ir vertės grandinė
SBM-2
Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
Strategija, verslo modelis
ir vertės grandinė
SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir
verslo modeliu
Strategija, verslo modelis
ir vertės grandinė
4. Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
4.1 Informacijos apie reikšmingumo vertinimo procesą atskleidimas
VADOVYBĖS ATASKAITA
170
IRO-1
Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų
aprašymas
Dvejopo reikšmingumo
vertinimas
IRO-2
ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą
Dvejopo reikšmingumo
vertinimas
4.2 Minimalus atskleidimo reikalavimas, taikomas informacijai apie politiką ir veiksmus
MDR-P
Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika
Tvarumo valdymas
MDR-A
Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai
Tvarumo valdymas
5. Rodikliai ir uždaviniai
MDR-M
Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai
Tvarumo valdymas
MDR-T
Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius
Tvarumo valdymas
Aplinkosaugos temos
E1 ETAS Klimato kaita
Valdymas
E1 GOV-3
Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų sistema
Tvarumo valdymas
Strategija
E1-1
Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti
E1 Klimato kaita
E1 2 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir
verslo modeliu
E1 Klimato kaita
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E1 IRO-1
Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir
vertinimo procesų aprašymas
E1 Klimato kaita
E1-2
Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika
E1 Klimato kaita
E1-3
Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai
E1 Klimato kaita
Rodikliai ir uždaviniai
E1-4
Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję uždaviniai
E1 Klimato kaita
VADOVYBĖS ATASKAITA
171
E1-5
Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys
E1 Klimato kaita
E1-6
Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD kiekis
E1 Klimato kaita
E1-7
ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai, finansuojami
anglies dioksido kreditais
E1 Klimato kaita
E1-8
Anglies dioksido įsikainojimas
E1 Klimato kaita
E2 ETAS Tarša
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E2 IRO-1
Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir
vertinimo procesų aprašymas
Nereikšminga
E2-1
Su tarša susijusi politika
Nereikšminga
E2-2
Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai
Nereikšminga
Rodikliai ir uždaviniai
E2-3
Su tarša susiję uždaviniai
Nereikšminga
E2-4
Oro, vandens ir dirvožemio tarša
Nereikšminga
E3 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E3 IRO-1
Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir
galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
Nereikšminga
E4 ETAS Biologinė įvairovė ir ekosistemos
Strategija
E4-1
Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei ekosistemas
strategijoje ir verslo modelyje
E4 Biologinė įvairovė ir
ekosistemos
E4 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir
verslo modeliu
E4 Biologinė įvairovė ir
ekosistemos
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
VADOVYBĖS ATASKAITA
172
E4 IRO-1
Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio poveikio, rizikų
ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
E4 Biologinė įvairovė ir
ekosistemos
E4-2
Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika
E4 Biologinė įvairovė ir
ekosistemos
E4-3
Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai
E4 Biologinė įvairovė ir
ekosistemos
Rodikliai ir uždaviniai
E4-4
Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai
E4 Biologinė įvairovė ir
ekosistemos
E4-5
Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio rodikliai
E4 Biologinė įvairovė ir
ekosistemos
E5 ETAS Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E5 IRO-1
Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio poveikio,
rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
E5 Žiedinė ekonomika
E5-1
Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika
E5 Žiedinė ekonomika
E5-2
Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir ištekliai
E5 Žiedinė ekonomika
Rodikliai ir uždaviniai
E5-3
Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai
E5 Žiedinė ekonomika
E5-4
Išteklių įvediniai
E5 Žiedinė ekonomika
E5-5
Išteklių išvediniai
E5 Žiedinė ekonomika
Socialinės temos
S1 ETAS Sava darbo jėga
Strategija
S1 SBM-2
Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
S1 Sava darbo jėga
VADOVYBĖS ATASKAITA
173
S1 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir
verslo modeliu
S1 Sava darbo jėga
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
S1-1
Su sava darbo jėga susijusi politika
S1 Sava darbo jėga
S1-2
Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant klausimus dėl
poveikio procesai
S1 Sava darbo jėga
S1-3
Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi darbuotojai
gali išreikšti susirūpinimą
S1 Sava darbo jėga
S1-4
Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai, su sava
darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir pasinaudojimo
reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas
S1 Sava darbo jėga
Rodikliai ir uždaviniai
S1-5
Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo
poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu
S1 Sava darbo jėga
S1-6
Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės
S1 Sava darbo jėga
S1-7
Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo jėgos,
savybės
S1 Sava darbo jėga
S1-8
Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas
S1 Sava darbo jėga
S1-9
Įvairovės rodikliai
S1 Sava darbo jėga
S1-10
Deramas darbo užmokestis
S1 Sava darbo jėga
S1-11
Socialinė apsauga
S1 Sava darbo jėga
S1-12
Neįgalieji
S1 Sava darbo jėga
S1-13
Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai
S1 Sava darbo jėga
S1-14
Sveikatos ir saugos rodikliai
S1 Sava darbo jėga
S1-15
Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai
S1 Sava darbo jėga
S1-16
Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra kompensacija)
S1 Sava darbo jėga
VADOVYBĖS ATASKAITA
174
S1-17
Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms
S1 Sava darbo jėga
S3 ETAS Paveikiamos bendruomenės
Strategija
S3 SBM-2
Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
S3 Paveikiamos
bendruomenės
S3 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir
verslo modeliu
S3 Paveikiamos
bendruomenės
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
S3-1
Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika
S3 Paveikiamos
bendruomenės
S3-2
Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl poveikio
procesai
S3 Paveikiamos
bendruomenės
S3-3
Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais paveikiamos
bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą
S3 Paveikiamos
bendruomenės
S3-4
Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms
bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių reikšmingų
rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų
veiksmų veiksmingumas
S3 Paveikiamos
bendruomenės
Rodikliai ir uždaviniai
S3-5
Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu, teigiamo
poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių valdymu
S3 Paveikiamos
bendruomenės
S4 ETAS Vartotojai ir galutiniai naudotojai
Strategija
S4 SBM-2
Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
S4 Vartotojai ir galutiniai
naudotojai
S4 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su strategija ir
verslo modeliu
S4 Vartotojai ir galutiniai
naudotojai
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
VADOVYBĖS ATASKAITA
175
S4-3
Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai ir (arba)
galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą
S4 Vartotojai ir galutiniai
naudotojai
Valdysenos temos
G1 ETAS Verslo etika
Valdymas
G1 GOV-1
Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo
G1 Verslo etika
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
G1 IRO-1
Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų
aprašymas
G1 Verslo etika
G1-1
Įmonės kultūra ir verslo etikos politika
G1 Verslo etika
G1-2
Santykių su tiekėjais valdymas
G1 Verslo etika
G1-3
Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas
G1 Verslo etika
Rodikliai ir uždaviniai
G1-4
Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai
G1 Verslo etika
G1-6
Mokėjimo praktika
G1 Verslo etika
VADOVYBĖS ATASKAITA
176
23.2 ETAS duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas
Horizontaliųjų standartų ir teminių standartų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, sąrašas
Šis priedėlis yra neatskiriamas ETAS standarto antros dalies (2 ETAS) priedas. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti 2 ETAS ir
teminių ETAS duomenų vienetai, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus.
Atskleidimo
reikalavimas ir susijęs
duomenų vienetas
Nuoroda į
TFIAR
Nuoroda į 3
ramstį
Nuoroda į
Lyginamųjų
indeksų
reglamentą
Nuoroda į ES
klimato teisės aktą
Skyriaus
pavadinimas,
kuriama
atskleidžiama
informacija
2 ETAS GOV-1
Lyčių pusiausvyra
valdyboje 21 straipsnio d
punktas
1 priedo 1
lentelės 13
rodiklis
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
Tvarumo
valdymas
2 ETAS GOV-1
Nepriklausomų valdybos
narių dalis procentais 21
straipsnio e punktas
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
Tvarumo
valdymas
2 ETAS GOV-4
Pareiškimas dėl
išsamaus patikrinimo 30
straipsnis
1 priedo 3
lentelės 10
rodiklis
Tvarumo
valdymas
2 ETAS SBM-1
Dalyvavimas veikloje,
susijusioje su iškastiniu
kuru 40 straipsnio d
punkto i papunktis
1 priedo 1
lentelės 4
rodiklis
Reglamento
(ES) Nr.
575/2013 449a
straipsnis;
Komisijos
įgyvendinimo
reglamento (ES)
2022/2453 1
lentelė:
Kokybinė
informacija apie
aplinkosauginę
riziką ir 2 lentelė:
Kokybinė
informacija apie
socialinę riziką
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
Strategija,
verslo modelis
ir vertės
grandinė
2 ETAS SBM-1
Dalyvavimas veikloje,
susijusioje su cheminių
medžiagų gamyba 40
straipsnio d punkto ii
papunktis
1 priedo 2
lentelės 9
rodiklis
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
Strategija,
verslo modelis
ir vertės
grandinė
VADOVYBĖS ATASKAITA
177
2 ETAS SBM-1
Dalyvavimas veikloje,
susijusioje su
prieštaringai vertinamais
ginklais 40 straipsnio d
punkto iii papunktis
1 priedo 1
lentelės 14
rodiklis
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 12
straipsnio 1
dalis,
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
Strategija,
verslo modelis
ir vertės
grandinė
2 ETAS SBM-1
Dalyvavimas veikloje,
susijusioje su tabako
gamyba ir auginimu 40
straipsnio d punkto iv
papunktis
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 12
straipsnio 1
dalis,
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
Strategija,
verslo modelis
ir vertės
grandinė
E1-1 ETAS
Perėjimo prie neutralaus
poveikio klimatui
ekonomikos iki 2050 m.
planas 14 straipsnis
Reglamento (ES) 2021
/ 1119 2 straipsnio 1
dalis
E1 Klimato
kaita
E1-1 ETAS
Įmonės, kurioms
netaikomi su Paryžiaus
susitarimu suderinti
lyginamieji indeksai 16
straipsnio g punktas
449a straipsnis
Reglamentas
(ES) Nr. 575 /
2013; Komisijos
įgyvendinimo
reglamento (ES)
2022 / 2453 1
šablonas:
Bankinė knyga.
Galimos su
klimato kaita
susijusios
pertvarkos
rizikos rodikliai.
Pozicijų kredito
kokybė pagal
sektorius,
išmetamųjų
teršalų kiekį ir
likutinį terminą
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 12
straipsnio 1
dalies d–g
punktai ir 12
straipsnio 2
dalis
E1 Klimato
kaita
E1-4 ETAS
Išmetamo ŠESD kiekio
mažinimo uždaviniai
34 straipsnis 1
priedo 2
lentelės 4
rodiklis
449a straipsnis
Reglamentas
(ES) Nr. 575 /
2013; Komisijos
įgyvendinimo
reglamento (ES)
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 6
straipsnis
E1 Klimato
kaita
VADOVYBĖS ATASKAITA
178
2022 / 2453 3
šablonas:
Bankinė knyga.
Galimos su
klimato kaita
susijusios
pertvarkos
rizikos rodikliai.
Suderinimo
parametrai
E1-5 ETAS
Iškastinių išteklių
energijos suvartojimas,
suskirstytas pagal
šaltinius (tik didelį
poveikį klimatui
darantiems sektoriams)
38 straipsnis
1 priedo 1
lentelės 5
rodiklis ir 2
lentelės 5
rodiklis
E1 Klimato
kaita
E1-5 ETAS Energijos
suvartojimas ir rūšių
derinys 37 straipsnis
1 priedo 1
lentelės 5
rodiklis
E1 Klimato
kaita
E1-5 ETAS
Su didelį poveikį klimatui
darančių sektorių veikla
susijęs energijos
suvartojimo
intensyvumas 40–43
straipsniai
1 priedo 1
lentelės 6
rodiklis
E1 Klimato
kaita
E1-6 ETAS
Bendri 1, 2 ir 3 lygių ir
visas išmestas ŠESD
kiekis 44 straipsnis
1 priedo 1
lentelės 1 ir 2
rodikliai
449a straipsnis;
Reglamentas
(ES) Nr. 575 /
2013; Komisijos
įgyvendinimo
reglamento (ES)
2022 / 2453 1
šablonas:
Bankinė knyga.
Galimos su
klimato kaita
susijusios
pertvarkos
rizikos rodikliai.
Pozicijų kredito
kokybė pagal
sektorius,
išmetamųjų
teršalų kiekį ir
likutinį terminą
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /1
818 5
straipsnio 1
dalis, 6
straipsnis ir 8
straipsnio 1
dalis
E1 Klimato
kaita
E1-6 ETAS
Viso išmesto ŠESD
kiekio energijos
suvartojimo
1 priedo 1
lentelės 3
rodiklis
Reglamento
(ES) Nr. 575 /
2013 449a
straipsnis;
Komisijos
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 8
E1 Klimato
kaita
VADOVYBĖS ATASKAITA
179
intensyvumas 53–55
straipsniai
įgyvendinimo
reglamento (ES)
2022 / 2453 3
šablonas:
Bankinė knyga.
Galimos su
klimato kaita
susijusios
pertvarkos
rizikos rodikliai.
Suderinimo
parametrai
straipsnio 1
dalis
E1-7 ETAS
ŠESD absorbavimas ir
anglies dioksido kreditai
56 straipsnis
Reglamento (ES) 2021
/ 1119 2 straipsnio 1
dalis
E1 Klimato
kaita
E1-9 ETAS
Lyginamojo portfelio
pozicija su klimatu
susijusios fizinės rizikos
atžvilgiu 66 straipsnis
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 II
priedas,
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
Nereikšminga
E1-9 ETAS
Piniginių sumų
suskirstymas pagal ūmią
ir lėtinę fizinę riziką, 66
straipsnio a punktas
E1-9 ETAS
Svarbaus turto, kuriam
kyla reikšminga fizinė
rizika, buvimo vietos
nustatymas 66 straipsnio
c punktas
Reglamento
(ES) Nr. 575 /
2013 449a
straipsnis;
Komisijos
įgyvendinimo
reglamento (ES)
2022 / 2453 46
ir 47 straipsniai;
5 šablonas.
Bankinė knyga.
Galimos su
klimato kaita
susijusios fizinės
rizikos rodikliai.
Su fizine rizika
susijusios
pozicijos.
Nereikšminga
E1-9 ETAS Įmonės
nekilnojamojo turto
balansinės vertės
suskirstymas pagal
energijos vartojimo
efektyvumo klases; 67
straipsnio c punktas
Reglamento
(ES) Nr. 575 /
2013 449a
straipsnis;
Komisijos
įgyvendinimo
reglamento (ES)
2022 / 2453 34
straipsnis; 2
šablonas.
Nereikšminga
VADOVYBĖS ATASKAITA
180
Bankinė knyga.
Galimos su
klimato kaita
susijusios
pertvarkos
rizikos rodikliai.
Paskolos,
užtikrintos
nekilnojamuoju
turtu. Užtikrinimo
priemonės
energijos
vartojimo
efektyvumas
E1-9 ETAS
Portfelio pozicijos
mastas su klimatu
susijusių galimybių
atžvilgiu 69 straipsnis
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 II
priedas
Nereikšminga
E2-4 ETAS
Kiekvieno į E-IPTR
reglamento (Europos
išleidžiamų ir
perduodamų teršalų
registro reglamento) II
priedą įtraukto teršalo
kiekis, išmestas į orą,
vandenį ir dirvožemį, 28
straipsnis
1 priedo 1
lentelės 8
rodiklis, 1
priedo 2
lentelės 2
rodiklis, 1
priedo 2
lentelės 1
rodiklis, 1
priedo 2
lentelės 3
rodiklis
Nereikšminga
E3-1 ETAS
Vandens ir jūrų ištekliai 9
straipsnis
1 priedo 2
lentelės 7
rodiklis
Nereikšminga
E3-1 ETAS
Priimta politika 13
straipsnis
1 priedo 2
lentelės 8
rodiklis
Nereikšminga
E3-1 ETAS
Tvarūs vandenynai ir
jūros 14 straipsnis
1 priedo 2
lentelės 12
rodiklis
Nereikšminga
E3-4 ETAS
Bendras apytakinio
vandens ir pakartotinai
panaudoto vandens
kiekis 28 straipsnio c
punktas
1 priedo 2
lentelės 6.2
rodiklis
Nereikšminga
VADOVYBĖS ATASKAITA
181
E3-4 ETAS
Bendras vandens
suvartojimas (m
3
) pagal
nuosavų operacijų
grynąsias pajamas 29
straipsnis
1 priedo 2
lentelės 6,1
rodiklis
Nereikšminga
2 ETAS IRO 1 - E4 16
straipsnio a punkto i
papunktis
1 priedo 1
lentelės 7
rodiklis
Dvejopo
reikšmingumo
vertinimas
2 ETAS IRO 1 - E4 16
straipsnio b punktas
1 priedo 2
lentelės 10
rodiklis
Dvejopo
reikšmingumo
vertinimas
2 ETAS IRO 1 - E4 16
straipsnio c punktas
1 priedo 2
lentelės 14
rodiklis
Dvejopo
reikšmingumo
vertinimas
E4-2 ETAS
Tvaraus žemės
naudojimo ir (arba)
žemės ūkio praktika ar
politika 24 straipsnio b
punktas
1 priedo 2
lentelės 11
rodiklis
E4 Biologinė
įvairovė ir
ekosistemos
E4-2 ETAS
Tvaraus vandenynų ir
(arba) jūrų naudojimo
praktika ar politika 24
straipsnio c punktas
1 priedo 2
lentelės 12
rodiklis
E4 Biologinė
įvairovė ir
ekosistemos
E4-2 ETAS
Politika, skirta miškų
kirtimo klausimui spręsti
24 straipsnio d punktas
1 priedo 2
lentelės 15
rodiklis
E4 Biologinė
įvairovė ir
ekosistemos
E5-5 ETAS
Neperdirbtos atliekos 37
straipsnio d punktas
1 priedo 2
lentelės 13
rodiklis
E5 Žiedinė
ekonomika
E5-5 ETAS
Pavojingosios atliekos ir
radioaktyviosios atliekos
39 straipsnis
1 priedo 1
lentelės 9
rodiklis
E5 Žiedinė
ekonomika
2 ETAS - SBM3 - S1
Su priverčiamuoju darbu
susijusių incidentų rizika
14 straipsnio f punktas
I priedo 3
lentelės 13
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
2 ETAS - SBM3 - S1
I priedo 3
lentelės 12
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
VADOVYBĖS ATASKAITA
182
Su vaikų darbu susijusių
incidentų rizika 14
straipsnio g punktas
S1-1 ETAS
Žmogaus teisių politikos
įsipareigojimai 20
straipsnis
I priedo 3
lentelės 9
rodiklis ir 1
lentelės 11
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
S1-1 ETAS
Išsamaus patikrinimo
politika, taikytina į
pagrindines Tarptautinės
darbo organizacijos
konvencijas Nr. 1–8
įtrauktiems aspektams
21 straipsnis
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
S1 Sava darbo
jėga
S1-1 ETAS
Prekybos žmonėmis
prevencijos procesai ir
priemonės 22 straipsnis
I priedo 3
lentelės 11
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
S1-1 ETAS
Nelaimingų atsitikimų
darbe prevencijos
politika arba valdymo
sistema 23 straipsnis
I priedo 3
lentelės 1
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
S1-3 ETAS
Skundų teikimo ir (arba)
skundų nagrinėjimo
mechanizmas 32
straipsnio c punktas
I priedo 3
lentelės 5
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
S1-14 ETAS
Mirčių ir su darbu
susijusių nelaimingų
atsitikimų skaičius ir
lygis 88 straipsnio b ir c
punktai
I priedo 3
lentelės 2
rodiklis
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
S1 Sava darbo
jėga
S1-14 ETAS
Dėl sužalojimų,
nelaimingų atsitikimų,
žūčių ar ligų prarastų
darbo dienų skaičius 88
straipsnio e punktas
I priedo 3
lentelės 3
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
S1-16 ETAS
Nekoreguotas moterų ir
vyrų darbo užmokesčio
I priedo 1
lentelės 12
rodiklis
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
S1 Sava darbo
jėga
VADOVYBĖS ATASKAITA
183
skirtumas 97 straipsnio a
punktas
1816 II
priedas
S1-16 ETAS
Per didelis vykdomojo
direktoriaus darbo
užmokesčio koeficientas
97 straipsnio b punktas
I priedo 3
lentelės 8
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
S1-17 ETAS
Diskriminacijos atvejai
103 straipsnio a punktas
I priedo 3
lentelės 7
rodiklis
S1 Sava darbo
jėga
S1-17 ETAS JT verslo ir
žmogaus teisių
pagrindinių principų ir
EBPO rekomendacijų
nesilaikymas 104
straipsnio a punktas
I priedo 1
lentelės 10
rodiklis ir 3
lentelės 14
rodiklis
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas,
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 12
straipsnio 1
dalis
S1 Sava darbo
jėga
2 ETAS - SBM3 - S2
Didelė vaikų darbo arba
priverčiamojo darbo
rizika vertės grandinėje
11 straipsnio b punktas
I priedo 3
lentelės 12 ir 13
rodikliai
Nereikšminga
S2-1 ETAS
Žmogaus teisių politikos
įsipareigojimai 17
straipsnis
I priedo 3
lentelės 9
rodiklis ir 1
lentelės 11
rodiklis
Nereikšminga
S2-1 ETAS Su vertės
grandinės darbuotojais
susijusi politika 18
straipsnis
1 priedo 3
lentelės 11 ir 4
rodikliai
Nereikšminga
S2-1 ETAS JT verslo ir
žmogaus teisių
pagrindinių principų ir
EBPO rekomendacijų
nesilaikymas 19
straipsnis
1 priedo 1
lentelės 10
rodiklis
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas,
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 12
straipsnio 1
dalis
Nereikšminga
S2-1 ETAS
Išsamaus patikrinimo
politika, taikytina į
Komisijos
deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
Nereikšminga
VADOVYBĖS ATASKAITA
184
pagrindines Tarptautinės
darbo organizacijos
konvencijas Nr. 1–8
įtrauktiems aspektams
19 straipsnis
1816 II
priedas
S2-4 ETAS
Problemos ir incidentai
žmogaus teisių srityje,
susiję su vertės
grandinės pradine ir
galutine grandimis 36
straipsnis
1 priedo 3
lentelės 14
rodiklis
Nereikšminga
S3-1 ETAS
Žmogaus teisių politikos
įsipareigojimai 16
straipsnis
1 priedo 3
lentelės 9
rodiklis ir 1
lentelės 11
rodiklis
S3
Paveikiamos
bendruomenės
S3-1 ETAS
JT verslo ir žmogaus
teisių pagrindinių
principų, TDO principų ir
EBPO rekomendacijų
nesilaikymas 17
straipsnis
1 priedo 1
lentelės 10
rodiklis
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas,
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 12
straipsnio 1
dalis
S3
Paveikiamos
bendruomenės
S3-4 ETAS
Problemos ir incidentai
žmogaus teisių srityje 36
straipsnis
1 priedo 3
lentelės 14
rodiklis
S3
Paveikiamos
bendruomenės
S4-1 ETAS Su
vartotojais ir galutiniais
naudotojais susijusi
politika 16 straipsnis
I priedo 3
lentelės 9
rodiklis ir 1
lentelės 11
rodiklis
S4 Vartotojai ir
galutiniai
naudotojai
S4-1 ETAS
JT verslo ir žmogaus
teisių pagrindinių
principų ir EBPO
rekomendacijų
nesilaikymas 17
straipsnis
1 priedo 1
lentelės 10
rodiklis
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas,
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1818 12
straipsnio 1
dalis
S4 Vartotojai ir
galutiniai
naudotojai
VADOVYBĖS ATASKAITA
185
S4-4 ETAS
Problemos ir incidentai
žmogaus teisių srityje 35
straipsnis
1 priedo 3
lentelės 14
rodiklis
S4 Vartotojai ir
galutiniai
naudotojai
G1-1 ETAS
Jungtinių Tautų
konvencija prieš
korupciją 10 straipsnio b
punktas
1 priedo 3
lentelės 15
rodiklis
G1 Verslo
etika
G1-1 ETAS
Pranešėjų apsauga 10
straipsnio d punktas
1 priedo 3
lentelės 6
rodiklis
G1 Verslo
etika
G1-4 ETAS
Baudos už kovos su
korupcija ir kovos su
kyšininkavimu įstatymų
pažeidimus 24 straipsnio
a punktas
1 priedo 3
lentelės 17
rodiklis
Deleguotojo
reglamento
(ES) 2020 /
1816 II
priedas
G1 Verslo
etika
G1-4 ETAS
Kovos su korupcija ir
kovos su kyšininkavimu
standartai 24 straipsnio
b punktas
1 priedo 3
lentelės 16
rodiklis
G1 Verslo
etika
186
BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Balansas
Pastabos | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | ||
TURTAS | ||||
Ilgalaikis turtas | ||||
Nematerialusis turtas | 5 | |||
Materialusis turtas | 6 | |||
Naudojimosi teise valdomas turtas | 7 | |||
Investicijos į bendrai valdomą įmonę | 8 | |||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 23 | |||
Ilgalaikio turto iš viso | ||||
Trumpalaikis turtas | ||||
Atsargos | 9 | |||
Išankstiniai apmokėjimai | ||||
Prekybos gautinos sumos | 10 | |||
Kitos gautinos sumos | 11 | |||
Avansu sumokėtas pelno mokestis | 23 | |||
Suteiktos paskolos | 12 | |||
Kitas finansinis turtas | 13 | |||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 14 | |||
Trumpalaikio turto iš viso | ||||
TURTO IŠ VISO | ||||
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||
Nuosavas kapitalas | ||||
Įstatinis kapitalas | 15 | |||
Akcijų priedai | 15 | |||
Perkainojimo rezervas | 16 | |||
Privalomasis rezervas | 16 | |||
Kiti rezervai | 16 | |||
Nepaskirstytasis pelnas | ||||
Nuosavo kapitalo iš viso | ||||
Įsipareigojimai | ||||
Ilgalaikiai įsipareigojimai | ||||
Ilgalaikės paskolos | 19 | |||
Nuomos įsipareigojimai | 20 | |||
Perkrovų valdymo įplaukos | 21 | |||
Atidėjiniai | 22 | |||
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 26 | |||
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | ||||
Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||||
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 19 | |||
Trumpalaikės paskolos | 19 | |||
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 20 | |||
Prekybos skolos | 24 | |||
Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis | 21 | |||
Gauti išankstiniai apmokėjimai | 25 | |||
Atidėjiniai | 22 | |||
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 26 | |||
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | ||||
Įsipareigojimų iš viso | ||||
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO |
BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
PNA
Pastabos | 2024 m. | 2023 m. | ||
Pajamos | ||||
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos | 27 | |||
Kitos pajamos | 28 | |||
Veiklos sąnaudos | ||||
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai | 29 | ( | ( | |
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | 30 | ( | ( | |
Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai | ( | ( | ||
Vertės sumažėjimo (atstatymo) sąnaudos | ||||
Kitos sąnaudos | 31 | ( | ( | |
EBITDA | ||||
Nusidėvėjimas ir amortizacija | 5,6,7 | ( | ( | |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | 6 | ( | ||
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | ( | ( | ||
Veiklos pelnas (EBIT) | ||||
Finansinės pajamos | ||||
Finansinės sąnaudos | ( | ( | ||
Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte | ||||
Pelnas prieš apmokestinimą | ||||
Pelno mokestis | ||||
Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 23 | |||
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 23 | |||
Pelno mokesčio iš viso | ||||
Grynasis pelnas | ||||
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą | ||||
Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo | 16 | ( | ||
Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos) | 16,23 | ( | ( | |
Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso | ||||
Pagrindinis ir sumažintas pelnas vienai akcijai (eurais) |
BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Kapitlas
Pastaba | Kapitalas | Akcijų priedai | Privalomasis rezervas | Perkainojimo rezervas | Kiti rezervai | Nepaskirstytasis pelnas | Viso | |
Likutis 2023 m. sausio 1 d. | ( | |||||||
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) | 16 | |||||||
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos | 16 | |||||||
Pervesta į rezervus | 16 | ( | ( | |||||
Dividendai | 16,17 | |||||||
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. | ||||||||
Likutis 2024 m. sausio 1 d. | ||||||||
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) | 16 | ( | ||||||
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos | 16 | ( | ||||||
Pervesta į rezervus | 16 | ( | ||||||
Dividendai | 16,17 | ( | ( | |||||
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. | ||||||||
BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
PSA
Pastabos | 2024 m. | 2023 m. | ||
Pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||||
Grynasis pelnas (nuostoliai) | ||||
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas | ||||
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 5,6,7 | |||
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas | 6 | |||
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas) | 9,11 | ( | ( | |
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas | 6 | |||
Beviltiškos skolos | 11 | |||
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 23 | ( | ( | |
Ilgalaikio materialaus turto nurašymo nuostoliai | ||||
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) | ( | |||
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo | ( | |||
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas | ||||
Palūkanų pajamos | ( | ( | ||
Palūkanų sąnaudos | ||||
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) | ( | |||
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai | ||||
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | ( | |||
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas | ( | |||
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) | ( | |||
Gautos perkrovų valdymo įplaukos | ||||
Kito finansinio turto pasikeitimas | ||||
(Sumokėtas) pelno mokestis | ||||
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||||
Investicinės veiklos pinigų srautai | ||||
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | ( | ( | ||
Gautos dotacijos | 18 | |||
Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms | 12 | ( | ||
Gautos perkrovų valdymo įplaukos | ||||
Gautos palūkanos | ||||
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | ( | ( | ||
Finansinės veiklos pinigų srautai | ||||
Sugrąžintos paskolos | 19 | ( | ( | |
Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas | 20 | ( | ( | |
Sumokėtos palūkanos | 19 | ( | ( | |
Išmokėti dividendai | ( | ( | ||
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai | ||||
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | ( | ( | ||
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | ( | |||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 14 | |||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 14 |
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
1.Bendroji informacija
LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorė, valdanti elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energijos perdavimo veiklos licenciją.
Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos. Bendrovės akcininkai:
Turimų akcijų skaičius | Turimų akcijų skaičius (proc.) | |||||||
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||||
UAB „EPSO-G“ | 491 736 153 | 491 736 153 | 97,5 | 97,5 | ||||
Kiti akcininkai | 12 595 227 | 12 595 227 | 2,5 | 2,5 | ||||
Iš viso: | 504 331 380 | 504 331 380 | 100 | 100 | ||||
Vienintelis UAB „EPSO-G“ (įm. kodas 302826889, adresas Laisvės pr. 10, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija .
Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
Bendrovės turimų akcijų skaičius (proc.) bendrai valdomoje įmonėje sudarė:
Įmonė | Įmonės buveinės adresas | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | Pagrindinė veikla |
Baltic RCC OÜ | Kadaka tee 42, EE-12915 Tallinn Eesti | 33,33 proc. | 33,33 proc. | Elektros energetinės sistemos saugumo ir patikimumo paslaugų tiekimas bei koordinavimas tarp Baltijos regiono perdavimo tinklo operatorių |
Bendrovės darbuotojų skaičius 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 458 (2023 m. gruodžio 31 d. - 418).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2.Reikšmingos apskaitos politikos apibendrinimas
Reikšmingi apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d.:
2.1Rengimo pagrindas
Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir juos atitinka.
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis.
Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Pinigų srautų ataskaita yra rengiama netiesioginiu būdu.
Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2025 m. balandžio 7 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:
a)Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas
2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:
Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas.
Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams – 1-ojo TAS pataisos (pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d., galiausiai taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė.
2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas.
Finansiniai susitarimai – 7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: Atskleidimas: Tiekėjo finansavimo susitarimai“ pataisos (paskelbtos 2023 m. gegužės 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau), kuriomis reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus. Pagal šias pataisas reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus, kuri leis finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti tokių susitarimų poveikį ūkio subjekto įsipareigojimams ir pinigų srautams, taip pat ūkio subjekto likvidumo rizikai. Papildomo atskleidimo reikalavimų tikslas – pagerinti tiekėjo finansavimo susitarimų skaidrumą. Šios pataisos neturi įtakos pripažinimo ar vertinimo principams, o tik atskleidžiamos informacijos reikalavimams.
Bendrovės vadovybė vertinimu 7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos neturėjo reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
b)Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:
Valiutinių sandorių apskaita – 21-ojoTAS pataisos „Valiutos nekeičiamumas“ (paskelbtos 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau). 2023 m. rugpjūčio mėn. TASV paskelbė 21-ojo TAS pataisas, padedančias ūkio subjektui įvertinti dviejų valiutų keičiamumą ir nustatyti dabartinį valiutos keitimo kursą (angl. spot exchange rate) tuo atveju, kai valiuta yra nekeičiama. Pataisos turi įtakos ūkio subjektui tais atvejais, kai jis vykdo sandorį ar operaciją užsienio valiuta, kuri yra nekeičiama į kitą valiutą vertinimo dieną numatytam tikslui. 21-ojo TAS pataisos nenumato detalių reikalavimų, kaip apskaičiuoti dabartinį valiutos keitimo kursą, o tik pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis ūkio subjektas gali nustatyti dabartinį valiutos keitimo kursą vertinimo dieną. Taikant naujus reikalavimus, neleidžiama tikslinti ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamosios informacijos. Reikalaujama perskaičiuoti paveiktas sumas pagal dabartinį valiutos keitimo kursą taikymo pirmą kartą dieną, koreguojant nepaskirstytąjį pelną arba rezervą sukauptiems skirtumams dėl valiutos kursų pokyčių.
Bendrovės vadovybės vertinimu 21-asis TAS reikalavimai neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
2.2Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas
Bendrovėje turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai, o įsigijimo vertė neviršija minimalios vertės nustatytos skirtingoms turto grupėms.
Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma.
Perkainojimo metu įvertinamas kiekvienas turto objektas ir jame esantis turto vienetas, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį.
Dėl turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį, o vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius to paties turto vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai yra apskaitomi perkainojimo rezerve.
Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.
Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos tikslinių ir bendrųjų paskolų palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojamas toks turtas, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui vadovybės numatytu būdu. Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma.
Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami materialiojo turto balanso straipsnyje.
Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, įsigijimo vertę sumažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos.
Ilgalaikis nematerialusis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.
Nusidėvėjimas ir amortizacija
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą, įstatyminius servitutus ir perdavimo tinklo apsaugos zonų nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės | Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) |
Pastatai | 20 – 75 |
Statiniai ir mašinos: | |
- Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai | 30 |
- Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių: | |
- 400, 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos | 40 – 55 |
- 400, 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai | 30 – 35 |
- 400, 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai | 35 |
- elektros ir ryšių įtaisai | 20 – 25 |
- elektros įrenginiai, iš jų: | 15 – 35 |
- relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai | 15 – 35 |
- technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai | 8 |
- kiti įrenginiai | 5 – 20 |
Kitas materialusis turtas: | |
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės | 3 – 10 |
- inventorius, įrankiai | 4 – 10 |
Nematerialusis turtas, iš kurio | 3 – 4 |
-Įstatyminiai servitutai ir perdavimo tinklo apsaugos zonos | Neamortizuojama |
Įstatyminių servitutų ir perdavimo tinklo apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis nustatytomis zonomis nėra apribota laike.
Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Remonto išlaidos, patirtos atliekant esminio pagerinimo darbus, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.
2.3Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas
Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą) ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.
Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).
2.4Atsargos
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.
Tos atsargos, kurias yra privaloma laikyti rezerve ir vadovybė nesitiki jų sunaudoti per įprastinį Bendrovės veiklos ciklą ar 12 mėn., klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas. Rezervinėms atsargoms, kurios klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, Bendrovė skaičiuoja nusidėvėjimą. Taikomas nusidėvėjimo normatyvas atspindi tokių atsargų tikėtiną naudingą tarnavimo laikotarpį.
2.5Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.
Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai, išskyrus paskolas, yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Prekybos skolos
Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.
Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.
2.6Dotacijos
Dotacijos, susijusios su turtu
Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Bendrovės gautos Perkrovų valdymo įplaukos, skirtos strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.
Dotacijos, susijusios su turtu, yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki dengtinų išlaidų pagal nustatytas finansavimo sutarties sąlygas patyrimo.
Gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimis, kuriomis dotacijų teikėjai įsipareigoja finansuoti investicinius projektus, ir yra patirtos dengtinos išlaidos pagal nustatytas finansavimo sutarčių sąlygas.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Dotacijos, susijusios su pajamomis
Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas.
2.7Naujų vartotojų ir gamintojų prijungimas
Gamintojų prijungimas apskaitomas analogiškai dotacijų principui sudengiant gamintojo prijungimui sukurto turto įsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo. Elektros perdavimo tinklo perkėlimo darbų atveju esant esminiam pagerinimui ir kai turtas sukuriamas Bendrovės – taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma, kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas sukurtas Bendrovės, toks turtas nepripažįstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukuriamas užsakovo – iš užsakovo nemokamai gautas turtas nepripažįstamas ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose.
Pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo Bendrovė apskaito per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nes naujo vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis.
2.8Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė.
Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą, kuri taikoma, jeigu nėra žinoma sutarties palūkanų norma. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.
Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
‐fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
‐kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
‐sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
‐pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
‐baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.
Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
‐padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
‐sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
‐pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių
Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas
Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.
2.9Naudojimo teise valdomas turtas
Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas
Nuomos sutarties datai Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro:
nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo suma;
patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos;
nuomos mokesčiai žinomi pradžios datą, atėmus gautas ir gautinas nuomos paskatas;
išlaidos, kurias Bendrovė patirs išmontuodama ar pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalauja sutarties sąlygos.
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip Pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė, naudojant numatomą nuomos sutarties diskonto normą.
Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:
Žemė99 metai
Transporto priemonėsnuo 2 iki 4 metų
Pastatainuo 2 iki 3 metų
Kitas ilgalaikis materialusis turtasnuo 2 iki 3 metų
Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis, taiko portfelio metodą – atitinkamas Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įmonių įrenginiai. Vertinant Bendrovės įmonių infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus.
2.10Atidėjiniai
Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.
2.11Išmokos darbuotojams
a)Premijų planai
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
b)Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus
Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir LITGRID AB Kolektyvinę sutartį priklauso vienkartinė išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2.12Perkrovų valdymo įplaukos
Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo susiformuoja skirtingos elektros rinkos kainos Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams.
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų“, nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos šia prioriteto tvarka:
a)užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t. y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos balansavimo ir/ar disbalanso elektros energijos kainos.
b)išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai, tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
c)sumažinti tarifą – pripažįstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurį Bendrovė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių tarifų ir tik tuo atveju, kai pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams. Pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.
Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotos perkrovų valdymo įplaukos pateikiamos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, atsižvelgiant į planuojamą perkrovų valdymo įplaukų panaudojimą investicijų finansavimui arba pajamų tarifo kompensavimui sekančiais metais.
2.13Pajamų pripažinimas
Bendrovės pajamas sudaro:
‐Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
‐Kitos pajamos.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas.
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
Šias Bendrovės pajamas sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, papildomų paslaugų teikimo, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija, perkrovų valdymo pajamos, naujų vartotojų prijungimo, perkrovų valdymo įplaukos panaudotos tarifo mažinimui ir kitos su elektros energijos perdavimu ir papildomomis paslaugomis susijusios pajamos.
Pajamos pagal sutartis su klientais sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, papildomų paslaugų, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo ir kitos susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais Bendrovėje pripažįstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t. y. perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Bendrovė pripažįsta per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (2.2 pastaba).
Pripažindama kitas su elektros energijos perdavimu ir papildomomis paslaugomis susijusias pajamas Bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai yra reti.
Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos VERT nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato Bendrovės valdyba, neviršydama VERT patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei įvairios prognozės ateinantiems metams – t. y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas, t. y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai. Visos galimos kainos korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų įsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes priklauso nuo Bendrovės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba įsipareigojimais (angl. regulatory assets and liabilities) ir dėl
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
to Bendrovės vadovybės vertinimu nepatenka į 15 TFAS taikymo apimtį.
Bendrovė perka papildomas paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal VERT nustatytą tarifą. Bendrovė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis papildomų paslaugų teikėjas.
Kitos pajamos
Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.
Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus, įskaitant statomą ilgalaikį materialųjį turtą, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.
Netesybos ir baudos iš rangovų už ne laiku atliktus darbus yra apskaičiuojamos projektui ar jo etapui pasibaigus ir, informavus tiekėją, yra užskaitomos su tiekėjo skola. Kilus teisminiam ginčui dėl netesybų ar baudų dydžio ir kuomet yra labiau tikėtina, nei netikėtina , kad netesybų ar baudų sumos bus sumažintos ar panaikintos, pripažįstami atidėjiniai.
Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.
2.14Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamas). Pelno mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.
Pelno mokestis
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti grupės įmonių mokestinius nuostolius arba perduoti nuostolius kitoms grupės įmonėms, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.
Atidėtasis pelno mokestis
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.
Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį
Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
pajamose.
3.Apskaitiniai vertinimai ir prielaidos
Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos
Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, aprašyti žemiau.
Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą 2023 m. gruodžio 31 d. datai. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje. 2024 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis materialus turtas perkainotas nebuvo.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai
Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui (komponentui), įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Bendrovės veikloje laikotarpį, naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką.
Naudingas tarnavimo laikotarpis yra kiekvienais metais peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.
Perkrovų valdymo įplaukos ir atidėtojo pelno mokesčio turtas
Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.12 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/943 „Dėl elektros energijos vidaus rinkos“.
Dėl perkrovų valdymo įplaukų, gautų 2014-2017 m., apmokestinimo pelno mokesčiu jų gavimo metu susiformavęs atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas perkrovų įplaukomis įsigyto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu.
Ilgalaikiu laikotarpiu reguliavimas užtikrina Bendrovės pelningumą, todėl vadovybės manymu atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas ateityje sumažinat mokėtiną pelno mokestį.
Perkrovų valdymo įplaukos, gautos nuo 2018 m., apmokestinamos pelno mokesčiu perkrovų valdymo įplaukų panaudojimo metu, todėl skirtumo tarp finansinės ir mokestinės apskaitos neatsiranda.
4.Informacija apie segmentus
Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis Bendrovėje sprendimus priimantis kolegialus valdymo yra Valdyba.
Valdyba stebi šiuos pagrindinius veiklos rodiklius:
pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą (amortizaciją), ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA);
pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT);
grynąjį pelną;
veiklos sąnaudas be elektros ir susijusių sąnaudų.
Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.
Valdyba taip pat stebi koreguotą veiklos rodiklį – koreguotą EBITDA. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT jau priimtų ir prognozuojamų sprendimų. Visi koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metu rezultatams. Valdybos vertinimu, koreguotos EBITDA rodikliai tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi parodo, kiek Bendrovė realiai uždirbo ataskaitiniais metais.
Pastabos | 2024 m. | 2023 m. | ||
Pajamos | 378 326 | 369 838 | ||
Veiklos sąnaudos, be elektros ir susijusių sąnaudų, nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimų | (46 173) | (40 292) | ||
EBITDA | 60 574 | 78 288 | ||
Koreguota EBITDA * | 47 543 | 37 112 | ||
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius | 13 100 | 23 011 | ||
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius | (26 131) | (64 187) | ||
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA | (13 031) | (41 176) | ||
EBITDA ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas | (11 546) | (29 902) | ||
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (22 562) | (19 737) | ||
Turto vertės sumažėjimo, turto nurašymo nuostoliai ** | (643) | (21 907) | ||
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | 5 758 | 4 434 | ||
Pelno mokestis | 5 901 | 7 308 | ||
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 49 028 | 48 386 | ||
Turto iš viso laikotarpio pabaigai | 820 320 | 677 417 | ||
Grynoji finansinė skola laikotarpio pabaigai | (33 124) | (39 188) | ||
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) laikotarpio pabaigai | (232 611) | (165 371) |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
* 2024 m. koreguota EBITDA yra suskaičiuota remiantis neaudituotos reguliuojamos veiklos ataskaitos duomenimis, o 2023 m. patikslinta remiantis audituotos reguliuojamos veiklos ataskaitos duomenimis.
** 2023 m. turto nurašymo nuostolių buvo 283 tūkst. Eur.
Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą, išskyrus nereikšmingą sumą, 1/3 NordBalt kabelio, kuris yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse.
Pajamos iš Lietuvos klientų per 2024 metus sudarė 86 proc. visų pajamų (per 2023 metus – 84 proc.). Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2024 ir 2023 metais sudarė:
2024 m. | 2023 m. | ||
Lietuva | 324 275 | 306 313 | |
Estija | 28 266 | 29 534 | |
Švedija | 5 854 | 8 691 | |
Lenkija | 2 702 | 3 354 | |
Liuksemburgas | 7 792 | 1 716 | |
Latvija | 1 636 | 2 221 | |
Danija | 5 300 | 1 | |
Norvegija | 3 030 | 4 816 | |
Kitos šalys | (529) | 13 192 | |
Iš viso: | 378 326 | 369 838 |
Bendrovės pajamos iš didžiausių klientų:
2024 m. | 2023 m. | ||
Pirkėjas A | 243 759 | 90 767 | |
Pirkėjas B | 27 664 | 29 812 | |
Pirkėjas C | 16 695 | 29 286 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
5.Ilgalaikis nematerialusis turtas
Patentai ir licencijos | Programinė įranga | Kitas nematerialusis turtas | Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos* | Iš viso | |
2022 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 950 | 10 028 | 342 | 1 691 | 13 011 |
Sukaupta amortizacija | (634) | (6 713) | (180) | - | (7 527) |
Likutinė vertė | 316 | 3 315 | 162 | 1 691 | 5 484 |
Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. | 316 | 3 315 | 162 | 1 691 | 5 484 |
Įsigijimai | 7 | 2 251 | - | 176 | 2 434 |
Perklasifikavimas į (iš) IMT | 886 | (816) | - | - | 70 |
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | 201 | 201 |
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (2 415) | - | - | (2 415) |
Amortizacija | (332) | (425) | (76) | - | (833) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 877 | 1 910 | 86 | 2 068 | 4 941 |
2023 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 1 785 | 6 633 | 342 | 2 068 | 10 828 |
Sukaupta amortizacija | (908) | (4 723) | (256) | - | (5 887) |
Likutinė vertė | 877 | 1 910 | 86 | 2 068 | 4 941 |
Likutinė vertė 2024 m. sausio 1 d. | 877 | 1 910 | 86 | 2 068 | 4 941 |
Įsigijimai | 49 | 1 917 | - | - | 1 966 |
Perklasifikavimas į (iš) IMT | 344 | (207) | - | - | 137 |
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | (390) | (390) |
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | (344) | (1 578) | - | - | (1 922) |
Amortizacija | (419) | (245) | (58) | - | (722) |
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 507 | 1 797 | 28 | 1 678 | 4 010 |
2024 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 1 834 | 6 764 | 342 | 1 678 | 10 618 |
Sukaupta amortizacija | (1 327) | (4 967) | (314) | - | (6 608) |
Likutinė vertė | 507 | 1 797 | 28 | 1 678 | 4 010 |
* Įstatyminių servitutų turtas 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 1 015 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 1 302 tūkst. Eur). Įstatyminių servitutų atidėjinio 2024 m. gruodžio 31 d. perskaičiavimui naudotos prielaidos: prognozuojamas gauti prašymų skaičius - 236 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 212 Eur, diskonto norma – 2,09 %, o 2023m. gruodžio 31 d.: prognozuojamas gauti prašymų skaičius – 1 813 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 213 Eur, diskonto norma – 1,74 %.
Apsaugos zonų turtas 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 663 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 766 tūkst. Eur). Apsaugos zonų atidėjinio 2024 m. gruodžio 31 d. perskaičiavimui buvo naudotos prielaidos: patikslinta planuojama paslaugų vertė, įvertinus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pasikeitimus ir suteiktas paslaugas, diskonto norma – 2,09 %, o 2023 m. gruodžio 31 d. naudotos prielaidos: apskaičiuota planuojama paslaugų vertė pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus ir įvykusius pirkimus, diskonto norma – 1,74 %.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
6.Ilgalaikis materialusis turtas
Žemė | Pastatai | Statiniai ir mašinos | Transporto priemonės | Kitas ilgalaikis materia-lusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2022 m. gruodžio 31 d. | |||||||
Įsigijimo / perkainota vertė | 520 | 21 387 | 338 384 | - | 16 517 | 60 347 | 437 155 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | (2 212) | (65 705) | - | (7 520) | - | (75 437) |
Sukauptas vertės sumažėjimas | - | - | - | - | - | - | - |
Likutinė vertė | 520 | 19 175 | 272 679 | - | 8 997 | 60 347 | 361 718 |
Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. | 520 | 19 175 | 272 679 | - | 8 997 | 60 347 | 361 718 |
Įsigijimai | - | 492 | 13 909 | - | 4 136 | 150 991 | 169 528 |
Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis | - | - | - | - | - | (6 591) | (6 591) |
Perkainojimas (atstatymas) | - | 543 | 5 245 | - | 23 | - | 5 811 |
Nurašymai | - | - | (95) | - | 101 | - | 6 |
Pardavimai | - | - | - | - | - | - | - |
Vertės sumažėjimas (atstatymas) | - | - | - | - | (108) | - | (108) |
Perklasifikavimas į atsargas | - | - | - | - | (200) | - | (200) |
Perklasifikavimas į INT | - | - | - | - | - | (70) | (70) |
Perklasifikavimas dotacijos į INT | - | - | - | - | - | 2 415 | 2 415 |
Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse | - | - | (47 175) | - | (984) | 48 159 | - |
Perklasifikavimas tarp grupių | - | 700 | 69 004 | - | 1 291 | (70 995) | - |
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | (492) | (13 886) | - | (1 078) | (1 417) | (16 873) |
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - | (102 021) | (102 021) |
Nusidėvėjimas | - | (612) | (15 937) | - | (1 909) | - | (18 458) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 520 | 19 806 | 283 744 | - | 10 269 | 80 818 | 395 157 |
2023 m. gruodžio 31 d. | |||||||
Įsigijimo / perkainota vertė | 520 | 22 630 | 365 386 | - | 19 698 | 80 818 | 489 052 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | (2 824) | (81 642) | - | (9 429) | - | (93 895) |
Sukauptas vertės sumažėjimas | - | - | - | - | - | - | - |
Likutinė vertė | 520 | 19 806 | 283 744 | - | 10 269 | 80 818 | 395 157 |
Likutinė vertė 2024 m. sausio 1 d. | 520 | 19 806 | 283 744 | - | 10 269 | 80 818 | 395 157 |
Įsigijimai | - | 556 | 24 834 | 169 | 5 805 | 208 750 | 240 114 |
Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis | - | - | - | - | - | (9 469) | (9 469) |
Perkainojimas (atstatymas) | - | - | (22) | - | - | - | (22) |
Nurašymai | - | (2) | (1 170) | - | - | (63) | (1 235) |
Pardavimai | - | - | - | - | (1) | - | (1) |
Vertės sumažėjimas (atstatymas) | - | - | (480) | - | - | - | (480) |
Perklasifikavimas į atsargas | - | - | - | - | (100) | 845 | 745 |
Perklasifikavimas į INT | - | - | - | - | 142 | (279) | (137) |
Perklasifikavimas dotacijos į INT | - | - | - | - | - | 1 922 | 1 922 |
Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse | - | (5 358) | (42 811) | - | (579) | 48 748 | - |
Perklasifikavimas tarp grupių | - | 11 142 | 91 594 | - | 3 709 | (106 445) | - |
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | (556) | (24 396) | - | (1 192) | (816) | (26 960) |
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - | (132 775) | (132 775) |
Nusidėvėjimas | - | (692) | (18 723) | (11) | (1 954) | - | (21 380) |
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 520 | 24 896 | 312 570 | 158 | 16 099 | 91 236 | 445 479 |
2024 m. gruodžio 31 d. | |||||||
Įsigijimo / perkainota vertė | 520 | 25 575 | 331 384 | 169 | 18 054 | 91 236 | 466 938 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | (679) | (18 334) | (11) | (1 955) | - | (20 979) |
Sukauptas vertės sumažėjimas | - | - | (480) | - | - | - | (480) |
Likutinė vertė | 520 | 24 896 | 312 570 | 158 | 16 099 | 91 236 | 445 479 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė nuo 2023 m. gruodžio mėn. nebeturi paskolų, kurių palūkanas galima būtų kapitalizuoti.
Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT):
2024 | 2023 | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 16 181 | 22 772 | ||
Sumokėti avansai už IMT per periodą | 2 316 | 13 803 | ||
Perkelta į nebaigtą statybą | (11 785) | (20 358) | ||
Grąžinti nepanaudoti avansai | - | (36) | ||
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 6 712 | 16 181 |
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 170 733 tūkst. Eur (2023m. gruodžio 31 d. – 335 761 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.
Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.:
Žemė | Pastatai | Statiniai ir mašinos | Transporto priemonės | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2023 m. gruodžio 31 d. | 520 | 18 746 | 257 432 | - | 10 207 | 64 637 | 351 542 |
2024 m. gruodžio 31 d. | 520 | 23 865 | 288 854 | 158 | 16 049 | 84 524 | 413 970 |
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos.
Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė būtų didesnė šiomis dotacijų sumomis:
2024 | 2023 | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 458 506 | 354 323 | ||
Įsigijimai | 157 813 | 116 479 | ||
Nusidėvėjimas | (17 688) | (11 963) | ||
Nurašymas | (17) | (333) | ||
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 598 614 | 458 506 |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas
2024 m. nebuvo reguliavimo sprendimų, galinčių reikšmingai įtakoti turto vertę, turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitiko jo tikrąją vertę, todėl 2024 m. gruodžio 31 d. turto vertė nebuvo koreguota. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį , atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Bendrovė turtą vertino kaip verslą, tačiau vertinime eliminuota visa veikla, susijusi su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusi su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.
2023 m. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą, jis buvo atliktas vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį. Bendrovė turto tikrąją vertę įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Bendrovė paskutinį kartą ilgalaikį materialųjį turtą buvo perkainojusi 2018 m. gruodžio 31 d.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė yra 5,8 mln. Eur didesnė nei balansinė vertė:
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve) | Pripažinta per pelną (nuostolius) | Perkainojimo įtaka iš viso | |
Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. | 27 435 | 8 172 | 35 607 |
Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d. | - | (29 796) | (29 796) |
Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso | 27 435 | (21 624) | 5 811 |
Didžiausią įtaką vertės sumažėjimui turėjo dėl vykdomų sinchronizacijos projektų peržiūrėtas Alytaus keitiklio naudingo tarnavimo laikotarpis ir šiam turtui suformuotas 21 487 tūkst. Eur vertės sumažėjimas.
Turto vertinimas buvo atliekamas tokiais etapais:
1) Viso ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė nustatyta taikant pajamų metodą.
2) Ilgalaikio materialaus turto vienetų tikrosios vertės nustatymas:
Suskaičiuota turto elementų reguliacinė vertė vertinant istoriniais kaštais.
Nustatyta turto elementų naujo turto atstatomoji vertė.
Nustatytas likęs turto elementų likęs naudingo tarnavimo laikotarpis.
Bendroji tikroji vertė išskirstyta atskiriems turto elementams ir vienetams.
Bendrovės veikla yra reguliuojama, turtas veikia kaip vientisas tinklas. Tinklo tikroji vertė vertinama taikant pajamų metodą, tačiau vertinime eliminuota visa veikla, susijusi su perdavimo tinklo plėtra (t. y. nesusijusi su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijos į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.
Diskontuotų pinigų srautų metodo taikymas
Turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos:
Prognozavimo laikotarpis iki 2031 m.
Investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji, didinanti reguliuojamos veiklos pajamų lygį. Bendrovė ilgalaikėse finansinėse prognozėse apskaičiavo 2025-2031 m. papildomos dedamosios poreikį, atsižvelgdama į tvarų įsiskolinimo lygį (prielaida, kad skolos ir EBITDA santykio vidurkis per reguliavimo laikotarpį būtų artimas, bet neviršytų 4,5). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reguliaciniuose teisės aktuose nebuvo apibrėžtas tvaraus įsiskolinimo dydis, 2024 m. buvo skirta 86% prašytos papildomos dedamosios, papildomos dedamosios poreikis būtų mažesnis, jei faktinės investicijos būtų mažesnės už̌ numatytas - vertinime papildomos dedamosios nediskontuotas dydis 2025-2031 m. sumažintas 25%.
Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas atnaujintas reguliuojamos turto bazės ir kapitalo kaštų nustatymo LRAIC modelis, kuris buvo pritaikytas skaičiavimuose. Kapitalo kaštus sudaro reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža, apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto bazės ir investicijų grąžos normos sandauga. Per penkių metų reguliavimo laikotarpį (dabartinis reguliavimo laikotarpis 2022 - 2026 m.) optimizuojamo (planuojamo atstatyti) turto kapitalo kaštai nustatomi dabartine (atstatomąja) verte, o investicijos į optimizuotą turtą per 5 metų reguliavimo laikotarpį atitinka LRAIC modeliu suskaičiuotą atstatomo turto vertę, neoptimizuoto turto kapitalo kaštai nustatomi istorine verte.
Investicijų dydžiai iki 2031 m. imami iš aktualaus dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos visos plėtros investicijos.
Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimą, kurių kompensavimo prielaida 96 proc. Skaičiuojant tęstinę vertę taikoma prielaida, kad Bendrovės visos patirtos išlaidos bus kompensuojamos pajamomis.
2024-2025 m. pinigų srautuose įvertintas 2022-2023 m. skirtumas tarp faktinės ir leistinos perdavimo investicijų grąžos (įvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą kuriuo didinama leistina investicijų grąža) kuris grąžinamas vartotojams
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
nustatant mažesnę perdavimo kainą. Taipogi, Bendrovei per didesnę papildomų paslaugų dedamąją ir pajamas 2025 m. pinigų srautuose įvertintas grąžintinas ankstesnių metų skirtumas tarp papildomų paslaugų sąnaudų ir pajamų.
Investicijų grąžos norma (ROI iki mokesčių) 2024 m. - 5 proc. (atitinka 4,25 proc. po mokesčių), nuo 2025 m. prilyginta diskonto normai - 5,87 proc. (atitinka WACC po mokesčių 4,99 proc.).
Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,99 proc.
Jautrumo analizė
Jei papildoma dedamoji investicijų finansavimui nebūtų skirta, turto vertė būtų papildomai mažesnė 92,1 mln. Eur, jei būtų skirta visa Bendrovės ilgalaikėse finansinėse Bendrovės prognozėse apskaičiuotas dydis turto vertė būtų papildomai didesnė 30,7 mln. Eur. Turto vertinimo rezultato jautrumas papildomos dedamosios investicijų finansavimui dydžiui, investicijų grąžos normos pokyčiui ir diskonto normos pokyčiui nuo 2025 m. pateiktas lentelėse:
Papildomos dedamosios investicijų finansavimui dalis, proc. nuo prognozės | Turto vertės pokytis, mln. Eur |
0% | -92,1 |
33% | -61,4 |
67% | -30,7 |
100% | 0 |
133% | 30,7 |
Investicijų grąžos normos pokytis nuo 2025 m., proc. | Turto vertės pokytis, mln. Eur |
-0,50% | -15,2 |
-0,25% | -7,6 |
0,00% | 0 |
0,25% | 7,6 |
0,50% | 15,3 |
Diskonto normos pokytis (atitinkamai nuo 2025 m. perskaičiuojant investicijų grąžos normą), proc. | Turto vertės pokytis, mln. Eur |
-1,00% | 1,5 |
-0,50% | 0,7 |
0,00% | 0 |
0,50% | -0,6 |
1,00% | -1,1 |
Atstatomųjų kaštų metodo taikymas
Ilgalaikio materialaus turto vienetai buvo priskirti pagrindiniams technologinio turto elementams: transformatorių pastotėms, elektros perdavimo linijoms, nuolatinės srovės keitikliams, autotransformatoriams.
Kitų (nepriskirtų) turto vienetų balansinė vertė sudaro tik 0,6% bendros balansinės vertės po turto vertinimo, todėl priimta prielaida, kad jų tikroji atstatomoji vertė lygi balansinei vertei ir jie tolimesniuose turto vertinimo etapuose nebuvo vertinami. Nebaigtos statybos tikroji vertė taip pat buvo prilyginta balansinei vertei, kadangi tai vėliausiai įsigytas ir artimas dabartinei rinkos (tikrajai) vertei turtas. 2023m. gruodžio 31d. įsigijimo perkainotoje vertėje yra 70 391 tūkst. Eur ilgalaikio materialaus turto, kurio balansinė vertė prilyginta tikrajai vertei.
Buvo suskaičiuota kiekvieno turto elemento reguliacinė vertė, sudėjus diskontuotus istorinius kapitalo kaštus (prognozuojamo laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą) ir diskontuotą turto elemento likutinę vertę 2031 m. pabaigoje.
Pagal turto vienetų fizinius parametrus (autotransformatorių galią, transformatorių pastočių prijunginių skaičių, perdavimo linijų grandžių skaičių ir atramų tipą) ir dabartinius pirkimo bei LRAIC modelio įkainius ir statistinius indeksus buvo apskaičiuota kiekvieno turto elemento nauja atstatomoji vertė.
Buvo nustatytas turto elementų likęs naudingo tarnavimo laikotarpis:
Jei turto elementas įtrauktas į 10 metų investicijų planą, t. y. numatytas rekonstruoti - likęs naudingo tarnavimo laikotarpis prilygintas laikotarpiui iki rekonstrukcijos;
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Jei žinoma turto elemento naudingo tarnavimo pabaigos/nurašymo data - likęs naudingo tarnavimo laikotarpis prilygintas laikotarpiui iki nurašymo;
Jei neįtrauktas, likęs naudingo tarnavimo laikotarpis lygus skirtumui tarp turto elemento normatyvinio naudingo tarnavimo laikotarpio (linijoms 55 m., autotransformatoriams, pastotėms ir keitikliams 35 m., pastatui 60 m.) ir funkcinio nusidėvėjimo (laikotarpio nuo turto eksploatavimo pradžios, įvertinus rekonstrukciją/pakeistus elementus).
Apskaičiuota kiekvieno turto elemento atstatomoji vertė, kuri lygi elemento naujai atstatomajai vertei padaugintai iš elemento likusio naudingo tarnavimo laikotarpio ir padalintai iš elemento normatyvinio naudingo tarnavimo laikotarpio.
Pajamų metodu nustatytas ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimas paskirstytas turto vienetams proporcingai atstatomosioms vertėms, užtikrinant, kad nustatyta vertė nebūtų mažesnė nei apskaičiuotas turto elemento reguliacinis srautas.
Atsižvelgdamas į vykdomą sinchronizacijos projektų investicijų programą, Bendrovė peržiūrėjo su sinchronizacijos projektais paveiktų turto vienetų alternatyvaus panaudojimo galimybes, likusį naudingo tarnavimo laikotarpį. Dėl šios priežasties keitiklio Alytuje elementams buvo nustatytas sutrumpintas eksploatavimo laikotarpis iki 2025 m. birželio 30 d.
Atsižvelgiant į nustatytą likusį turto naudingo tarnavimo laikotarpį peržiūrėti ir pakeisti turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpiai, kurie buvo pradėti taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.
7.Naudojimosi teise valdomas turtas
Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos sutarčių (išskyrus žemės nuomos) terminai – 2-4 metai. Žemės nuomos sutarčių terminai – 99 metai. Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo, nutraukimo anksčiau termino tikimybę. Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.
Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro:
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Žemė | Pastatai | Transporto priemonės | Viso | |
2022 m. gruodžio 31 d. | ||||
Įsigijimo vertė | 4 465 | 47 | 1 461 | 5 973 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (180) | (32) | (169) | (381) |
Likutinė vertė | 4 285 | 15 | 1 292 | 5 592 |
Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. | 4 285 | 15 | 1 292 | 5 592 |
Įsigijimai | - | 70 | 140 | 210 |
Nurašymai | - | (47) | (59) | (106) |
Nusidėvėjimas | (45) | (16) | (385) | (446) |
Nusidėvėjimas (nurašymai) | - | 48 | 57 | 105 |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 4 240 | 70 | 1 045 | 5 355 |
2023 m. gruodžio 31 d. | ||||
Įsigijimo vertė | 4 465 | 70 | 1 542 | 6 077 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (225) | - | (497) | (722) |
Likutinė vertė | 4 240 | 70 | 1 045 | 5 355 |
Likutinė vertė 2024 m. sausio 1 d. | 4 240 | 70 | 1 045 | 5 355 |
Įsigijimai | - | - | - | - |
Nurašymai | - | - | - | - |
Nusidėvėjimas | (45) | (24) | (391) | (460) |
Nusidėvėjimas (nurašymai) | - | - | - | - |
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 4 195 | 46 | 654 | 4 895 |
2024 m. gruodžio 31 d. | ||||
Įsigijimo vertė | 4 465 | 70 | 1 542 | 6 077 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (270) | (24) | (888) | (1 182) |
Likutinė vertė | 4 195 | 46 | 654 | 4 895 |
8.Investicijos į bendrai valdomą įmonę
2024 | 2023 | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 45 | 45 | ||
Investicijų į bendrai valdomas įmones vertės pokytis | 54 | - | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 99 | 45 |
Siekiant teisingiau atspindėti investicijos vertę balanse į bendrai valdomą įmonę, Bendrovėje taikomas nuosavybės metodas. Didėjant bendrai valdomos įmonės nuosavam kapitalui, pripažįstamos pajamos, jam mažėjant – sąnaudos. 2024 m. buvo suformuotas investicinės vertės padidėjimas 54 tūkst. Eur.
9.Atsargos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos | 204 | 194 | ||
Atimti: vertės sumažėjimas | (143) | (153) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 61 | 41 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 153 | 163 | ||
Vertės sumažėjimo pasikeitimas | (10) | (10) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 143 | 153 |
Bendrovė 2024 ir 2023 metais atstatė sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2024 metus sudarė 327 tūkst. Eur (per 2023 metus – 385 tūkst. Eur).
10.Prekybos gautinos sumos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais | ||||
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas | 39 912 | 18 082 | ||
Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos paslaugas | 8 878 | 547 | ||
Prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais likutinė vertė | 48 790 | 18 629 | ||
Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis | ||||
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas | 14 | 49 | ||
Gautinos perkrovų valdymo įplaukos | 1 053 | 770 | ||
Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas | 67 | 7 408 | ||
Kitos prekybos gautinos sumos | 61 | 56 | ||
Prekybos gautinų sumų pagal kitas sutartis likutinė vertė | 1 195 | 8 283 | ||
Trumpalaikių prekybos gautinų sumų iš viso | 49 985 | 26 912 |
Tikroji prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
2024 m. gruodžio 31 d. prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais yra 2,6 karto didesnės nei 2023 m. gruodžio 31 d.
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 2024 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d. padidėjo, nes gruodžio mėn. papildomų paslaugų kaina buvo didesnė 4,5 karto, perdavimo paslaugos kaina – 2 kartus.
Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas padidėjo dėl to, kad dalis sąskaitų už gruodžio mėn. parduotą balansavimo ir disbalanso energiją buvo išrašyta 2025 m.
Bendrovė 2024 m. prekybos gautinoms sumoms nėra pripažinusi tikėtinų kredito nuostolių. Pradelstų sumų 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo.
11.Kitos gautinos sumos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Nefinansinis turtas | ||||
Gautinos dotacijos | 30 287 | 34 006 | ||
Iš biudžeto gautinas PVM | 317 | 441 | ||
Nefinansinis turto iš viso | 30 604 | 34 447 | ||
Finansinis turtas | ||||
Kitos gautinos sumos | 53 | 443 | ||
Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas | - | (23) | ||
Finansinis turto iš viso | 53 | 420 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 30 657 | 34 867 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
Iki 2024 m. gruodžio 31 d. pradelstos kitos gautinos sumos, kurioms buvo suformuotas 100 proc. vertės sumažėjimas, buvo pripažintos beviltiškomis skolomis ir nurašytos. (2023 m. gruodžio 31 d. - 23 tūkst. Eur).
12.Suteiktos paskolos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Paskola UAB "EPSO-G" (pagal Grupės tarpusavio skolinimo sutartį) | 265 472 | 166 600 | ||
Paskolų palūkanos | 588 | 482 | ||
Apskaitinė vertė | 266 060 | 167 082 |
Gavusi VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį. Susitarimu numatoma galimybė laikinai panaudoti laisvas perkrovų valdymo įplaukas grupės tarpusavio skolinimo tikslais. 2024 m. liepos 25 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė naują tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį. Sutarties terminas numatytas iki 2025 m. liepos 29 d. su galimybe ją pratęsti dar 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui, taikant kintamą palūkanų normą, susietą su ESTR (euro short-term rate).
Pagal tarpusavio skolinimosi ir skolinimo sutartį, bendrovės teigiamas lėšų likutis, perduotas UAB „EPSO-G“ disponavimui, finansinės padėties ataskaitoje apskaitomas kaip gautinos sumos (suteiktos paskolos) ir nepriskiriamas pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui.
Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. įvertino ir nenustatė požymių, kad EPSO-G grupės įmonių, t. y. trumpalaikių paskolų gavėjų, kredito rizika būtų padidėjusi. Dėl to trumpalaikėms paskoloms nebuvo pripažinti tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai.
13.Kitas finansinis turtas
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Deponuotos lėšos garantijoms | 1 200 | 1 500 | ||
Gauti depozitai | 2 960 | 2 889 | ||
Kitas finansinis turtas | 36 | 55 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 4 196 | 4 444 |
Kito finansinio turto tikroji vertė 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi apskaitinei vertei.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
14.Pinigai ir pinigų ekvivalentai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Pinigai banke | 113 | 634 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 113 | 634 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė yra lygi jų nominaliai ir apskaitinei vertei.
15.Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai
2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 tūkst. Eur ir buvo padalintas į 504 331 380 vienetų 0,29 Eur nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.
Akcijų priedus sudaro skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių, jie buvo suformuoti 2010 metais ir sudaro 8 579 tūkst. Eur.
Kapitalo valdymas
Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. Dividendai skiriami vadovaujantis patvirtinta dividendų politika, kuri tiesiogiai susieja mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui.
Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, gali būti pakoreguota akcininkams mokamų dividendų suma, gražinamas kapitalas akcininkams ar išleista nauja akcijų emisija.
16.Privalomasis, perkainojimo ir kiti rezervai
Privalomasis rezervas
Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas 2024 m. atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudarė 10 proc. įstatinio kapitalo, 2023 m. neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nes 2 521 tūkst. Eur buvo panaudota 2022 m. nuostolio padengimui.
Perkainojimo rezervas
Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi „Perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir finansinio turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma, gauta perkainojus turtą pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus. Perkainojimo rezervu arba jo dalimi gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Perkainojimo rezervo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai paskirstyti negalima.“
2024 m. Bendrovė sumažino perkainojimo rezervą 22 tūkst. Eur, nes suformavo vertės sumažėjimą turtui, kuriam 2023 m. buvo suformuotas vertės padidėjimas (2023 m. Bendrovė perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą ir suformavo 27 435 tūkst. Eur perkainojimo rezervą).
Pastabos | 2024 m. | 2023 m. | ||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 23 320 | - | ||
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas (atstatymas) | (22) | 27 435 | ||
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | (2 590) | - | ||
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | (25) | - | ||
Atidėtas pelno mokestis | 147 | (4 115) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 20 830 | 23 320 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Kiti rezervai
Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant vėlesnių metų pelną.
2024 m. balandžio 30 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą, paskirstytinu pelnu atstatant privalomąjį rezervą 2 521 tūkst. Eur, paskiriant pelno dalį 29 252 tūkst. Eur dividendų išmokėjimui ir suformuojant 500 tūkst. Eur rezervą, skirtą paramai.
2023 m. balandžio 11 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti nuostolių paskirstymo projektą, paskirstytiną nuostolį padengiant perkėlus iš privalomojo rezervo 2 521 tūkst. Eur, iš kitų rezervų - 46 828 tūkst. Eur ir atstatant 135 tūkst. Eur rezervą, skirtą paramai.
17.Dividendai
2024 m. balandžio 30 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas 2023 pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendų už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus išmokėjimui buvo paskirta 29 252 tūkst. Eur.
2023 m. balandžio 11 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas 2022 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendai už 2022 m. nebuvo paskirti, nes Bendrovė juos baigė nuostolingai.
2024 | 2023 | |||
Dividendai tenkantys vienai akcijai, Eur |
18.Dotacijos
Bendrovėje didžioji dalis dotacijų yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2024 m. dvylika mėnesių ir per 2023 m. dvylika mėnesių dotacijų judėjimą sudarė:
Pastaba | 2024 | 2023 | ||
Likutis sausio 1d. | ||||
Gautinos dotacijos | 34 006 | 302 | ||
Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) | - | (32 802) | ||
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | (28 563) | (34 896) | ||
5 443 | (67 396) | |||
Pripažintos dotacijos | ||||
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą | 5, 6 | 159 735 | 118 894 | |
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui | 195 | - | ||
159 930 | 118 894 | |||
Gautos dotacijos | ||||
Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis (pinigų srautų ataskaita) | 68 732 | 15 727 | ||
Perkrovų valdymo įplaukos, perkeltos į dotacijas | 21 | 43 498 | 13 457 | |
Gautos/gražintos dotacijos ankstesniais metais | - | (2) | ||
112 230 | 29 182 | |||
Dotacijos gautos turtu | 6 | 26 960 | 16 873 | |
Likutis gruodžio 31 d. | ||||
Gautinos dotacijos | 30 287 | 34 006 | ||
Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) | (3 469) | - | ||
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | (635) | (28 563) | ||
26 183 | 5 443 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
19.Paskolos
Bendrovės paskolas sudaro:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Ilgalaikės paskolos | ||||
Banko paskolos | 22 000 | 28 143 | ||
Trumpalaikės paskolos | ||||
Ilgalaikių banko paskolų einamųjų metų dalis | 6 143 | 6 143 | ||
Banko paskolų palūkanos | 35 | 43 | ||
Iš viso paskolų laikotarpio pabaigai | 28 178 | 34 329 |
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Tarp 1 ir 2 metų | 4 000 | 6 143 | ||
Nuo 2 iki 5 metų | 12 000 | 12 000 | ||
Po 5 metų | 6 000 | 10 000 | ||
Iš viso | 22 000 | 28 143 |
Bendrovė 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo įkeitusi turto.
Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,94 proc. (2023 m. gruodžio 31 d. - 0,94 proc.).
Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 28 143 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 34 286 tūkst. Eur).
Bendrovė 2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų paskolų ar overdraftų.
Bendrovės paskolos sutartyje su European Investment Bank nustatytas įpareigojimas, kad grynosios skolos ir EBITDA santykis bus mažesnis už 6,5 ir palūkanų padengimo rodiklis bus didesnis už 3, šie rodikliai apskaičiuojami 2 kartus į metus: gruodžio 31 d ir birželio 30 d.
Paskolos, kuriai galioja šis reikalavimas likutis 2024 m. gruodžio 31 d. yra 28 143 tūkst. Eur. Paskolų, kurioms galiojo šis reikalavimas likučiai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 34 286 tūkst. Eur. Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nustatytus reikalavimus vykdė.
Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2024 m. ir 2023 m. suderinimas:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 113 | 634 | ||
Ilgalaikės paskolos | (22 000) | (28 143) | ||
Nuomos įsipareigojimai | (4 605) | (5 038) | ||
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | (6 143) | (6 143) | ||
Paskolų palūkanos | (35) | (43) | ||
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | (454) | (455) | ||
Grynoji skola | (33 124) | (39 188) | ||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 113 | 634 | ||
Skola su fiksuota palūkanų norma | (33 237) | (39 822) | ||
Grynoji skola | (33 124) | (39 188) |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Pinigai | Paskolos | Kitas finansavimas | Nuoma | Iš viso | |
Grynoji skola 2023 m. sausio 1 d. | 499 | (40 477) | - | (5 702) | (45 680) |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | 135 | - | - | - | 135 |
Naujos nuomos sutartys | - | - | - | (210) | (210) |
Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai | - | - | - | 2 | 2 |
Nuomos mokėjimai | - | - | - | 417 | 417 |
Grąžinta paskola | - | 6 142 | - | - | 6 142 |
Apskaičiuotos palūkanos | - | (360) | (52) | (77) | (489) |
Sumokėtos palūkanos | - | 366 | 52 | 77 | 495 |
Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. | 634 | (34 329) | - | (5 493) | (39 188) |
Grynoji skola 2024 m. sausio 1 d. | 634 | (34 329) | - | (5 493) | (39 188) |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | (521) | - | - | - | (521) |
Naujos nuomos sutartys | - | - | - | - | - |
Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai | - | - | - | - | - |
Nuomos mokėjimai | - | - | - | - | - |
Grąžinta paskola | - | 6 143 | - | - | 6 143 |
Apskaičiuotos palūkanos | - | (301) | (15) | (76) | (392) |
Sumokėtos palūkanos | - | 309 | 15 | 76 | 400 |
Grynoji skola 2024 m. gruodžio 31 d. | 113 | (28 178) | - | (5 493) | (33 558) |
20.Nuomos įsipareigojimai
Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas:
2024 | 2023 | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 5 493 | 5 702 | ||
Sudarytos nuomos sutartys | - | 210 | ||
Nutrauktos sutartys | - | (2) | ||
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos | 76 | 77 | ||
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma) | (434) | (417) | ||
Nuomos mokėjimai (palūkanos) | (76) | (77) | ||
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 5 059 | 5 493 | ||
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 4 605 | 5 038 | ||
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai | 454 | 455 | ||
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 5 059 | 5 493 |
Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Einamųjų metų dalis | 454 | 455 | ||
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: | ||||
Tarp 1 ir 2 metų | 297 | 433 | ||
Tarp 2 ir 3 metų | 29 | 298 | ||
Tarp 3 ir 5 metų | 23 | 29 | ||
Virš 5 metų | 4 256 | 4 278 | ||
Viso | 5 059 | 5 493 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės nuomos sutarčių, kurios neatitinka TFAS 16 reikalavimo, nuomos sąnaudos 2024 m. sudarė 217,9 tūkst. Eur (2023 m. – 175,5 tūkst. Eur).
Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais.
21.Perkrovų valdymo įplaukos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis | 308 802 | 264 173 | ||
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis | 81 316 | 36 901 | ||
Viso perkrovų valdymo įplaukų | 390 118 | 301 074 |
2024 | 2023 | |||
Perkrovų valdymo įplaukos sausio 1 d. | 301 074 | 351 495 | ||
Gautos perkrovų valdymo įplaukos per periodą | 134 856 | 108 527 | ||
Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos ilgalaikio materialaus turto finansavimui | (43 498) | (13 457) | ||
Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis per periodą | (2 314) | (145 491) | ||
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 390 118 | 301 074 |
Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.12 pastaboje. Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 30 d. VERT nutarimu Nr. O3E-1330 „Dėl Litgrid AB paslaugos kainos viršutinės ribos 2023 m. koregavimo“. 2023 m. perdavimo tarifas buvo sumažintas, tačiau negautoms pajamoms kompensuoti 2023 m. buvo panaudota 142 300 tūkst. Eur perkrovų valdymo įplaukų.
Pinigų srautų ataskaitoje 2024 m. gautas perkrovų įplaukas pateikė prie investicinės veiklos (2023 m. gautas perkrovų įplaukas pateikė prie pagrindinės veiklos), kadangi 2024 m. gautos perkrovų valdymo įplaukos buvo skirtos investicijų finansavimui (2023 m. gautos perkrovų valdymo įplaukos buvo skirtos kompensuoti negautas pagrindinės veiklos pajamas dėl sumažinto perdavimo tarifo).
Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių.
22.Atidėjiniai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | 673 | 477 | ||
Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams | 45 | 419 | ||
Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui | 69 | 176 | ||
Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti | - | 1 358 | ||
Apskaitinė vertė | 787 | 2 430 | ||
Ilgalaikiai atidėjiniai | 704 | 823 | ||
Trumpalaikiai atidėjiniai | 83 | 1 607 | ||
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 787 | 2 430 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Atidėjinių judėjimą sudarė:
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams | Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui | Atidėjiniai teisminėms byloms/ pretenzijoms | Viso | |
Apskaitinė vertė 2023 m. sausio 1 d. | 654 | 468 | 367 | 100 | 1 589 |
Priskaičiuota | - | - | 176 | 1 358 | 1 534 |
Patikslintas įvertinimas | (177) | 201 | - | - | 24 |
Išmokėta | - | (250) | (367) | (100) | (717) |
Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 477 | 419 | 176 | 1 358 | 2 430 |
Priskaičiuota | - | - | - | - | - |
Patikslintas įvertinimas | 196 | (287) | (103) | - | (194) |
Išmokėta | - | (87) | (4) | (1 358) | (1 449) |
Apskaitinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 673 | 45 | 69 | - | 787 |
Atidėjinių darbuotojų pensijų išmokoms naudotos prielaidos: ilgalaikis atlyginimų augimas 2024 m. – 2,8 proc. (2023 m. – 3 proc.), diskonto norma 2024 m. – 0,96 proc. (2023 m. – 1,23 proc.), darbuotojų kaitos koeficientas 2024 m. – 12,2 proc. (2023 m. – 14,5 proc.), išmokos koeficientas 2024 m. – 2-4 VDU (2023 m. – 2-4 VDU).
2024 m. Bendrovė patikslino sumažindama 287 tūkst. Eur atidėjinį servitutų įsipareigojimams, atsižvelgdama į mokėjimų prašymų statistiką (2023 m. – padidindama 201 tūkst. Eur). Žiūrėti 5 pastabą.
2024 m. Bendrovė patikslino sumažindama 103 tūkst. Eur apsaugos zonų atidėjinį telekomunikacinių ryšių tinklų infrastruktūros apsaugai bei apskaitė 4 tūkst. Eur sąnaudų pagal suformuotą atidėjinį. Žiūrėti 5 pastabą (2023 m. suformavo naują 176 tūkst. Eur apsaugos zonų atidėjinį telekomunikacinių ryšių tinklų infrastruktūros apsaugai bei apskaitė sąnaudų 367 tūkst. Eur pagal suformuotą apsaugos zonų atidėjinį apmokėti darbams, skirtiems nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo apsaugai).
Atsižvelgiant į vykstančius teisminius ginčus, 2024 m. gruodžio 31 d. atidėjinių teisminėms byloms nesuformuota (2023 m. gruodžio 31 d. buvo suformuota 1 358 tūkst. Eur). 2024 m. balandžio mėn. apeliacinis teismas priėmė galutinį sprendimą byloje ir nepripažino priskaičiuotos 1 358 tūkst. Eur delspinigių sumos.
23.Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:
2024 m. | 2023 m. | |||
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | - | (7 156) | ||
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (5 770) | (207) | ||
Praėjusių metų atidėto pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (131) | 55 | ||
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (5 901) | (7 308) |
Bendrovės 2024 m. ir 2023 m. pelnas (nuostoliai) apmokestinami 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal LR mokesčių įstatymus.
Skaičiuojant 2023 m. ir 2024 m. pelno mokestį, apmokestinamas pelnas 70 proc. sumažintas 2022 m. mokestinio nuostolio suma, mažinant atidėto pelno mokesčio turtą.
Sukauptas mokestinis nuostolis ir jam suformuotas atidėtas pelno mokesčio turtas
2024 | 2023 | |||
Sukaupta mokestinio nuostolio suma sausio 1 d. | 11 220 | 55 374 | ||
Sukaupta (atstatyta) mokestinio nuostolio suma | 629 | (370) | ||
Realizuota mokestinio nuostolio suma | (11 849) | (43 784) | ||
Sukaupta mokestinio nuostolio suma gruodžio 31 d. | - | 11 220 | ||
2024 | 2023 | |||
Mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turtas sausio 1 d. | 1 683 | 8 306 | ||
Pripažinta mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turto | 94 | (55) | ||
Realizuota mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turto | (1 777) | (6 568) | ||
Mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turtas gruodžio 31 d. | - | 1 683 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Sukauptas nepanaudotas investicijų lengvatos atidėtas pelno mokesčio turtas
2024 | 2023 | |||
Nepanaudotas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas sausio 1 d. | 3 165 | - | ||
Sukauptas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas už einamuosius metus * | 8 391 | 3 000 | ||
Sukauptas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas už praėjusius metus * | 1 473 | 165 | ||
Realizuotas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas | (3 165) | - | ||
Nepanaudotas investicijų lengvatos atidėto pelno mokesčio turtas gruodžio 31 d. | 9 864 | 3 165 |
* 2024 m. atidėto pelno mokesčio turtas perskaičiuotas taikant 16 proc. pelno mokesčio tarifą, nes nuo 2025 m. sausio 1d. Bendrovės pelnas (nuostoliai) bus apmokestinami 16 proc. pelno mokesčio tarifu pagal LR mokesčių įstatymus.
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | Perkainoto IMT ir finansinio turto vertės sumažėjimas | Turto vertės sumažėjimas | Perkrovų įplaukos | Nusidėvėjimo normų skirtumai * | Mokestinis nuostolis ir nepanaudota investicijų lengvata | Kita | Iš viso |
2023 m. sausio 1 d. | 1 246 | 93 | 2 378 | 212 | 8 305 | 626 | 12 860 |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 2 761 | 13 | (58) | 647 | (3 457) | 218 | 124 |
2023 m. gruodžio 31 d. | 4 007 | 106 | 2 320 | 859 | 4 848 | 844 | 12 984 |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (1 614) | 17 | 108 | 1 779 | 5 016 | 218 | 5 524 |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - | - | - |
2024 m. gruodžio 31 d. | 2 393 | 123 | 2 428 | 2 638 | 9 864 | 1 062 | 18 508 |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai | Perkainoto IMT ir finansinio turto vertės padidėjimas | Palūkanų kapitalizavimo įtaka | Mokesčių lengvata įsigyjant IMT | Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos ** | Iš viso | ||
2023 m. sausio 1 d. | - | (271) | (1 375) | (129) | - | - | (1 775) |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | - | 9 | 112 | (93) | - | - | 28 |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | (4 115) | - | - | - | - | - | (4 115) |
2023 m. gruodžio 31 d. | (4 115) | (262) | (1 263) | (222) | - | - | (5 862) |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 384 | (8) | 29 | (28) | - | - | 377 |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | (245) | - | - | - | - | - | (245) |
2024 m. gruodžio 31 d. | (3 976) | (270) | (1 234) | (250) | - | - | (5 730) |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. | 12 984 | ||||||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d. | 18 508 | ||||||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. | (5 862) | ||||||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d. | (5 730) | ||||||
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. | 7 122 | ||||||
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d. | 12 778 | ||||||
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
* Nuo 2022 m. gruodžio 31 d. nusidėvėjimo normų skirtumai formuoja Atidėto mokesčio turtą, todėl perkelti į Atidėto mokesčio turto dalį.
** Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos formuoja ir Atidėto mokesčio turtą ir Atidėto mokesčio įsipareigojimą, todėl buvo sudengti tarpusavyje ir parodyti Atidėto mokesčio įsipareigojimų dalyje.
Atsižvelgiant į šį pakeitimą, 2023m. gruodžio 31d. buvo perskirstyta Atidėto pelno mokesčio turto ir Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimo ilgalaikės ir trumpalaikės realizavimo sumos.
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas: | ||||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn. | 6 470 | 7 534 | ||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn. | 12 038 | 5 450 | ||
Iš viso: | 18 508 | 12 984 | ||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: | ||||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn. | (5 196) | (5 384) | ||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn. | (534) | (478) | ||
Iš viso: | (5 730) | (5 862) |
Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:
2024 m. | 2023 m. | |||
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 43 127 | 41 078 | ||
Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą | 6 469 | 6 162 | ||
Investicijų lengvatos įtaka | (7 866) | (3 000) | ||
Praėjusių metų investicijų lengvatos įtaka | (3 674) | (10 117) | ||
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (131) | 36 | ||
Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka | 348 | (389) | ||
Tarifo perskaičiavimo įtaka | (1 047) | - | ||
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) | (5 901) | (7 308) |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Avansu sumokėto pelno mokesčio ir grąžintino pelno mokesčio pokytis pateiktas žemiau:
2024 | 2023 | |||
Avansinio pelno mokesčio (pelno mokesčio) suma sausio 1 d. | 28 934 | 28 597 | ||
Sumokėtas (susigrąžintas) pelno mokestis | - | (380) | ||
Papildomai susidariusi pelno mokesčio permoka dėl panaudotų ankstesniųjų laikotarpių investicijų lengvatų | - | 7 137 | ||
Realizuota avansinio pelno mokesčio suma * | (28 934) | (6 420) | ||
Avansinio pelno mokesčio suma gruodžio 31 d. | - | 28 934 |
* Avansinio pelno mokesčio suma buvo užskaityti mokėtini mokesčiai.
24.Prekybos skolos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Skolos už elektros energiją | 46 188 | 26 684 | ||
Skolos už remonto darbus, paslaugas | 14 482 | 3 190 | ||
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas | 52 248 | 26 279 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 112 918 | 56 153 |
2024 m. gruodžio 31 d. prekybos skolos palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d. padidėjo 2 kartus dėl:
73 proc. išaugusių skolų už elektros energiją dėl 1,8 karto didesnių gruodžio mėn. papildomų paslaugų ir balansavimo sąnaudų;
2 kartus išaugusių skolų už ilgalaikį materialųjį turtą dėl didesnių įvykdytų investicijų įgyvendinant sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektą.
Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.
25.Gauti išankstiniai apmokėjimai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Ateinančių laikotarpių pajamos | - | 2 | ||
Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų ir gamintojų* | 874 | 217 | ||
Avansu gautos dotacijos | 635 | 28 563 | ||
Kitos avansu gautos sumos | 50 | 820 | ||
Apskaitinė vertė | 1 559 | 29 602 |
*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų ir gamintojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų ir gamintojų prijungimą prie elektros tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas.
26.Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | ||||
Nefinansiniai įsipareigojimai | ||||
Gauti išankstiniai apmokėjimai už naujų vartotojų prijungimą * | 11 005 | 1 595 | ||
Avansu gautos dotacijos | 3 469 | - | ||
Ilgalaikės skolos tiekėjams | - | 131 | ||
Ateinančių laikotarpių pajamos | 141 | 154 | ||
Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: | 14 615 | 1 880 | ||
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | ||||
Nefinansiniai įsipareigojimai | ||||
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ** | 2 235 | 1 860 | ||
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos | 1 876 | 1 758 | ||
Mokėtinas nekilnojamojo turto ir kiti mokestis | 688 | - | ||
Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: | 4 799 | 3 618 | ||
Finansiniai įsipareigojimai | ||||
Mokėtini dividendai | 592 | 496 | ||
Gauti depozitai *** | 2 960 | 2 889 | ||
Mokėtinas mokestis reguliatoriui | 540 | 618 | ||
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | - | 149 | ||
Finansinių įsipareigojimų iš viso: | 4 092 | 4 152 | ||
Bendra kitų trumpalaikių mokėtinų įsipareigojimų apskaitinė vertė | 8 891 | 7 770 | ||
Bendra kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apskaitinė vertė | 23 506 | 9 650 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
* Per 2024 m. reikšmingai išaugo gautų išankstinių apmokėjimų sumos už naujų vartotojų/gamintojų/objektų prijungimą dėl LTG Infra AB įgyvendinamo vieno didžiausių geležinkelio infrastruktūros modernizavimo projektų Lietuvoje.
** 2023 m. gruodžio 31 d. suma pakoreguota, nes 1 481 tūkst. Eur perklasifikuota iš finansinių įsipareigojimų „Sukauptos kitos sąnaudos“ eilutės į nefinansinių įsipareigojimų eilutę „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“.
*** Gautus depozitus sudaro iš klientų gauti depozitai pagal disbalanso pirkimo – pardavimo sutartis.
Kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
27.Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
2024 m. | 2023 m. | |||
Pajamos pagal sutartis su klientais | ||||
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos | ||||
Elektros energijos perdavimo paslauga | 129 079 | 64 180 | ||
Prekyba balansavimo / disbalanso energija | 102 814 | 108 264 | ||
Elektros energijos papildomos paslaugos | 139 173 | 27 992 | ||
Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai | 2 606 | 5 867 | ||
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų iš viso | 373 672 | 206 303 | ||
Kitos pajamos pagal sutartis su klientais | ||||
Pajamos už kilmės garantijų administravimą | 158 | 78 | ||
Kitų pajamų iš viso: | 158 | 78 | ||
Pajamų pagal sutartis su klientais iš viso | 373 830 | 206 381 | ||
Pajamos nepriskiriamos sutartims su klientais | ||||
Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos tarifo mažinimui | - | 142 300 | ||
Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis | 2 314 | 3 191 | ||
Kitos su elektros energija susijusios paslaugos | (322) | 14 937 | ||
Gamintojų prijungimo ir elektros įrenginių perkėlimo pajamos | 43 | 13 | ||
Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais iš viso | 2 035 | 160 441 | ||
Pajamos iš viso | 375 865 | 366 822 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Visos Bendrovės gaunamos pajamos pripažįstamos per laikotarpį.
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos per 2024 m. dvylika mėnesių, palyginus su 2023 m. dvylika mėnesių, padidėjo 1,8 kartus, kai:
Balansavimo / disbalanso energijos pardavimo pajamos sumažėjo 5 proc. dėl 44 proc. sumažėjusios pardavimo kainos, nors parduotas energijos kiekis padidėjo 69 proc..
Papildomų paslaugų pajamos padidėjo 5 karto dėl didesnės papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios prie perdavimo paslaugos kainos.
Perdavimo pajamos didėjo 2 kartus dėl 2 kartus didesnio perdavimo tarifo. Tačiau perdavimo pajamos, įskaičius tarifo mažinimui panaudotas perkrovų valdymo įplaukas, sumažėjo 37,5 proc. 2023 m. per dvylika mėnesių tarifo mažinimui buvo panaudota 142 300 tūkst. Eur perkrovų valdymo įplaukų.
Nuo 2024 m. spalio mėn. Litgrid prisijungus prie Europos rankinio aktyvinimo dažnio atkūrimo rezervų balansavimo energijos mainų platformos (toliau - MARI) pasikeitė disbalanso kainodara. Neutralumo komponentė, kuri pridedama (atimama) prie (iš) balansavimo kainos, iki prisijungimo prie MARI buvo suskaičiuojama pagal faktinius ataskaitinio mėnesio balansavimo prekybos duomenis, kad Litgrid pajamos atitiktų patirtas sąnaudas. Po prisijungimo prie MARI neutralumo komponentė nustatoma iš anksto ir vėlesniems mėnesiams koreguojama naudojant praėjusių mėnesių faktinius duomenis, todėl balansavimo ir disbalanso pajamų ir sąnaudų skirtumas per ataskaitinį laikotarpį gali būti reikšmingas. 2024 m. balansavimo / disbalanso energijos sąnaudų ir pajamų skirtumas siekė 4 731 tūkst. Eur.
28.Kitos pajamos
2024 m. | 2023 m. | |||
Pajamos iš turto nuomos | 576 | 551 | ||
Delspinigiai ir netesybos | 924 | 1 609 | ||
Pajamos iš turto pardavimo | 380 | 476 | ||
Kitos pajamos | 581 | 380 | ||
Iš viso | 2 461 | 3 016 |
29.Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai
2024 m. | 2023 m. | |||
Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos | 107 545 | 108 515 | ||
Elektros energijos papildomų paslaugų sąnaudos | 121 649 | 98 121 | ||
Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos | 36 926 | 38 273 | ||
Elektros energijos susijusių paslaugų sąnaudos | 5 459 | 6 349 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 271 579 | 251 258 |
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pirkimai už 2024 m. dvylika mėnesių, lyginant su pirkimais už 2023 m. dvylika mėnesių padidėjo, nes:
Papildomų paslaugų sąnaudos padidėjo 24 proc. iki 121,6 mln. Eur;
Balansavimo ir disbalanso elektros sąnaudos sumažėjo 5 proc., nes 62 proc. didesnio kiekio įtaką sąnaudoms beveik eliminavo 41 proc. mažesnė vidutinė pirkimo kaina;
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos perdavimo tinkle mažėjo 4 proc. iki 36,9 mln. Eur dėl 5,8 proc. mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos, nors technologinių nuostolių kiekis buvo 2,5 proc. didesnis.
30.Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos
2024 m. | 2023 m. | |||
Darbo užmokestis ir atlyginimai | 20 216 | 17 322 | ||
Socialinio draudimo įmokų sąnaudos | 363 | 308 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 20 579 | 17 630 |
31.Kitos sąnaudos
2024 m. | 2023 m. | |||
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (2 850) | (2 465) | ||
Mokesčių sąnaudos | (2 876) | (2 670) | ||
Mokesčio reguliatoriui sąnaudos | (2 161) | (2 473) | ||
Verslo apsaugos sąnaudos | (980) | (870) | ||
Rinkų susiejimo sąnaudos | (805) | (641) | ||
Narystės mokesčių sąnaudos | (568) | (518) | ||
Valdymo paslaugų sąnaudos | (923) | (505) | ||
Komandiruočių sąnaudos | (367) | (399) | ||
Draudimo sąnaudos | (573) | (445) | ||
Transporto sąnaudos | (311) | (303) | ||
Patalpų nuomos sąnaudos | (360) | (287) | ||
Išmokos pagal kolektyvinę sutartį | (234) | (189) | ||
Konsultacinės paslaugos | (654) | (300) | ||
Personalo vystymas | (298) | (247) | ||
Mokslo ir tiriamieji darbai | (172) | (307) | ||
Valdymo organų išlaikymas | (115) | (66) | ||
Viešieji ryšiai | (101) | (112) | ||
Žalos atlyginimas | (1) | 613 | ||
Parama | (214) | (39) | ||
Kitos sąnaudos | (750) | (1 014) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | (15 313) | (13 237) |
32.Sandoriai tarp susijusių šalių
2024 m. ir 2023 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais eliminuojamos Lietuvos Respublikos centrinės ir vietinės valdžios institucijos. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/.
Bendrovės susijusios šalys 2024 m. ir 2023 m. buvo:
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
‐Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai:
‐UAB „EPSO-G“ grupės įmonės:
‐AB „Amber Grid“ (bendri akcininkai);
‐UAB „TETAS“ (bendri akcininkai);
‐UAB „Energy cells“ (bendri akcininkai);
‐BALTPOOL UAB (bendri akcininkai).
‐UAB „Ignitis grupė“ įmonės
‐Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės:
‐VĮ Ignalinos atominė elektrinė;
‐VĮ Registrų centras;
‐Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės.
‐Vadovybė.
Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus.
Bendrovės sandorius su valstybės valdomomis įmonėmis pagrinde sudaro elektros energijos perdavimo, balansavimo, disbalanso ir elektros energijos papildomų paslaugų pardavimai, elektros energijos įsigijimas. UAB EPSO-G teikia valdymo paslaugas, UAB „TETAS“ teikia paslaugas pagal rangos sutartis.
2024 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė:
Susijusios šalys | Gautinos sumos ir sukauptos pajamos | Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos | Suteiktos paskolos | Pirkimai | Pardavimai | Kiti pardavimai |
UAB "EPSO-G" grupės įmonės | ||||||
UAB „EPSO-G“ | 589 | 210 | 265 472 | 852 | - | 6 182 |
UAB "TETAS" | 154 | 4 030 | - | 23 759 | - | 359 |
Energy cells, UAB | 30 | 762 | - | 7 477 | 374 | - |
Valstybės valdomos įmonės | ||||||
AB "Energijos skirstymo operatorius" | 29 107 | 1 144 | - | 3 275 | 243 759 | - |
AB "Ignitis gamyba" | 688 | 27 026 | - | 150 424 | 1 515 | - |
UAB "Ignitis grupės paslaugų centras" | 33 | - | - | - | 299 | - |
UAB "Ignitis" | 568 | 1 615 | - | 7 401 | 16 695 | - |
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė | 26 | 118 | - | 1 794 | 418 | - |
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė | 3 | - | - | 308 | 66 | - |
UAB "Vėjas LT" | 1 | - | - | - | 97 | - |
Akcinė bendrovė "Via Lietuva" | - | - | - | - | - | - |
Akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija | - | 346 | - | 286 | - | - |
VALSTYBĖS ĮMONĖ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ | 121 | 18 | - | 2 | 1 196 | - |
AB "LTG Infra" | 85 | 4 891 | - | - | 806 | - |
Valstybės įmonė Registrų centras | - | 1 | - | 21 | - | - |
31 405 | 40 161 | 265 472 | 195 599 | 265 225 | 6 541 |
Pajamos iš kitų pardavimų sudarė: UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 6 182 tūkst. Eur ir UAB „Tetas“ – delspinigiai 359 tūkst. Eur.
2023 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė:
Susijusios šalys | Gautinos sumos ir sukauptos pajamos | Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos | Suteiktos paskolos | Pirkimai | Pardavimai | Kiti pardavimai |
UAB "EPSO-G" grupės įmonės | ||||||
UAB „EPSO-G“ | - | 150 | 167 082 | 505 | - | 4 849 |
UAB „TETAS“ | 279 | 1 526 | - | 9 811 | - | 625 |
Energy cells, UAB | 15 | 861 | - | 2 455 | 535 | - |
Valstybės valdomos įmonės | ||||||
AB „Energijos skirstymo operatorius“ | 13 765 | 1 145 | - | 1 656 | 90 743 | - |
AB „Ignitis gamyba“ | 477 | 12 592 | - | 130 303 | 4 082 | - |
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ | 29 | - | - | - | 285 | - |
UAB "Ignitis" | 983 | 809 | - | 9 594 | 29 812 | - |
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė | 111 | 100 | - | 616 | 549 | - |
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė | - | 36 | - | 276 | 79 | - |
UAB "Vėjas LT" | - | 227 | - | - | - | - |
Akcinė bendrovė "Via Lietuva" | - | - | - | - | 1 086 | - |
Akcinė bendrovė Vidaus vandens kelių direkcija | - | - | - | - | - | - |
VALSTYBĖS ĮMONĖ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ | 55 | - | - | - | 535 | - |
AB "LTG Infra" | 37 | 75 | - | - | 295 | - |
Valstybės įmonė Registrų centras | - | 1 | - | 402 | - | - |
15 751 | 17 522 | 167 082 | 155 618 | 128 001 | 5 474 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Pajamos iš kitų pardavimų sudarė: UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 4 849 tūkst. Eur ir UAB „Tetas“ – delspinigiai 625 tūkst. Eur. Prijungus ENERGY CELLS UAB baterijų parką Bendrovei nemokamai perleistas prijungimo metu sukurtas turto už 3 425 tūkst. Eur.
Išmokėti dividendai susijusiems asmenims | 2024 m. | 2023 m. | |
UAB "EPSO-G" | 28 521 | - | |
Iš viso | 28 521 | - |
Išmokos vadovybei | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Išmokos, susijusios su darbo santykiais* | 1 276 | 1 110 | |
Iš jų: Išmokėtos kompensacijos* | 168 | 3 | |
Vadovų skaičius (vidutinis metinis) | 9 | 9 |
* - su darbdavio Sodros įmokomis.
Per 2024 ir 2023 metus Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
Vadovybei priskiriami Bendrovės administracijos vadovas, departamentų ir centrų vadovai bei kolegialių valdymo organų nariai. 2024 m. kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 104 tūkst. Eur (2023 m. – 66 tūkst. Eur).
33.Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai
2024 m. ir 2023 m. laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | ||
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) | 49 028 | 48 386 | |
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) | 504 331 380 | 504 331 380 | |
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais) | 0,097 | 0,096 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
34.Papildoma pinigų srautų informacija
Skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2024 m. 26 199 tūkst. Eur (2023 m. – 12 758 tūkst. Eur).
35.Finansinės rizikos faktoriai
Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydama šią riziką, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID AB valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika, kuri skelbiama UAB „EPSO-G“ tinklalapyje www.epsog.lt.
Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje)
Finansinis turtas | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | ||
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais | 48 790 | 18 629 | ||
Prekybos gautinos sumos | 1 195 | 8 283 | ||
Kitos gautinos sumos | 53 | 420 | ||
Suteiktos paskolos | 266 060 | 167 082 | ||
Kitas finansinis turtas | 4 196 | 4 444 | ||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 113 | 634 | ||
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina | 320 407 | 199 492 | ||
Kitas finansinis turtas | ||||
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas | - | - | ||
Finansinis turtas iš viso: | 320 407 | 199 492 |
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Finansiniai įsipareigojimai * | ||||
Paskolos | 28 178 | 34 329 | ||
Nuomos įsipareigojimai | 5 059 | 5 493 | ||
Prekybos skolos | 112 918 | 58 033 | ||
Mokėtini dividendai | 592 | 496 | ||
Įsipareigojimų įvykdymo garantija | 3 500 | 3 507 | ||
Iš viso | 150 247 | 101 858 |
* Iš 2023 m. gruodžio 31 d. eliminuota eilutė „Sukauptos kitos sąnaudos“ 1 481 tūkst. Eur. Žiūrėti 26 pastabą.
Kredito rizika
2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||
Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas | 320 407 | 199 492 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 95 proc. (2023 m. gruodžio 31 d. – 92 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 70 proc. (2023 m. gruodžio 31 d. – 58 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų.
Bendrovė, sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą (13 pastaba ir 26 pastaba) arba pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis.
Bendrovė nepanaudotus pinigus ir jų ekvivalentus laiko bankų, turinčių nežemesnį nei AA- reitingą, sąskaitose. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (14 pastaba), motininių bankų ilgalaikio skolinimosi reitingai:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |||||||
Pinigai banke | suma | S&P | Moody's | suma | S&P | Moody's | ||
SEB - (valiuta Eurai) | 10 | A+ | Aa3 | 392 | A+ | Aa3 | ||
SwB - (valiuta Eurai) | 103 | A+ | Aa3 | 242 | A+ | Aa3 | ||
OP Corporate - (valiuta Eurai) | - | AA- | Aa3 | - | AA- | Aa3 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai: | 113 | 634 | ||||||
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.
Bendrovė yra suteikusi paskolą UAB „EPSO-G“, kuri yra 100% valstybės valdoma įmonė, o reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ jai yra suteikusi investicinį Baa1 reitingą.
Likvidumo rizika
Bendrovės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t. y., kad Bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Bendrovės grynųjų pinigų srautų prognozes.
Bendrovės pinigų srautai iš veiklos 2024 m. yra teigiami, dėl to likvidumo rizika nėra padidėjusi. Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 1,67 (2023 m. gruodžio 31 d. – 1,91 ). Kaip aprašyta 2.12 pastaboje, Bendrovė, esant poreikiui, gali laikinai panaudoti perkrovų valdymo įplaukų lėšas.
Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.
iki 3 mėn. | Nuo 4 mėn. iki vienerių metų | Per antrus metus | Per trečius - penktus metus | Po penkių metų | Įsipareigojimų iš viso | |
Likutis 2023 m. sausio 1 d. | ||||||
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 41 263 | 20 642 | 131 | - | - | 62 036 |
Paskolos | - | 6 452 | 6 395 | 12 486 | 10 143 | 35 476 |
Nuomos įsipareigojimai | 128 | 383 | 511 | 548 | 7 549 | 9 119 |
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. | 41 391 | 27 477 | 7 037 | 13 034 | 17 692 | 106 631 |
Likutis 2024 m. sausio 1 d. | ||||||
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 88 096 | 28 914 | - | - | - | 117 010 |
Paskolos | - | 6 395 | 4 200 | 12 429 | 6 057 | 29 081 |
Nuomos įsipareigojimai | 128 | 383 | 373 | 259 | 7 464 | 8 607 |
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. | 88 224 | 35 692 | 4 573 | 12 688 | 13 521 | 154 698 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Rinkos rizika
a)Palūkanų normos rizika
Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. Bendrovė turi tik paskolas, kurių palūkanos yra fiksuotos.
b)Užsienio valiutos rizika
Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais.
36.Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė
Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos bei kitas finansinis turtas.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, paskolų susijusioms šalims, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 3 616 tūkst. Eur mažesnė (2023 m. gruodžio 31 d. – 5 593 tūkst. Eur mažesnė) nei apskaitinė vertė.
37.Audito įmonės suteiktos paslaugos
Audito įmonė Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data.
2024 m. | 2023 m. | ||
Audito paslaugos | 85 | 86 | |
Iš viso audito paslaugų | 85 | 86 | |
Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos | 16 | 15 | |
Kitos paslaugos | 2 | 3 | |
Iš viso ne audito paslaugų | 18 | 18 |
38.Teisminiai nagrinėjimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai
Rangovui, vykdančiam investicinį projektą, Bendrovė apskaičiavo netesybas dėl nebaigtų darbų sutartyje numatytais terminais ir atidėjo apmokėjimus, kurie įtraukti į 24 pastabos eilutę „Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas“, pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras 8 943 tūkst. Eur sumai. Tikėtina, kad sutarties įgyvendinimo metu ar jai pasibaigus, Rangovas gali pateikti ieškinį Vilniaus komerciniam arbitražui dėl netesybų sumažinimo arba jų panaikinimo.
2023 m. spalio mėn. Stokholmo prekybos Arbitražo institute yra pradėtas ir tebesitęsia arbitražo procesas prieš kelias perdavimo sistemos operatores, įskaitant LITGRID AB. Arbitražo byla iškelta todėl, kad perdavimo sistemos operatorės, laikydamosios tarptautinių sankcijų, sustabdė mokėjimus, kurie įtraukti į 24 pastabos eilutę „Skolos už elektros energiją“. Atsižvelgiant į Stokholmo prekybos Arbitražo instituto taisykles, išsamesnė informacija šiuo metu laikoma konfidencialia.
39.Pobalansiniai įvykiai
2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių elektros sistemos sėkmingai atsijungė nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS elektros sistemos. Bendrovė 2025 m. vasario 9 d. drauge su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemos operatorėmis sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Tai ypatingai svarbus, istorinis įvykis Baltijos šalims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą.
2025 m. balandžio mėn. vyks Baltic RCC OÜ visuotinis akcininkų susirinkimas. Baltic RCC OÜ pelno paskirstymo projekte numatyta išmokėti 53 tūkst. Eur dividendų Bendrovei.
______
UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, registruota LR juridinių asmenų registre
Nepriklausomo auditoriaus išvada
LITGRID AB akcininkams
Išvada dėl finansinių ataskaitų audito
Mūsų nuomonė
Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LITGRID AB (toliau – Bendrovė) 2024 m.
gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir
pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti
Europos Sąjungoje.
Mūsų nuomonė atitinka 2025 m. balandžio 7 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.
Mūsų audito apimtis
Bendrovės finansines ataskaitas sudaro:
● 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės pinigų srautų ataskaita; ir
● finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingą apskaitos politikos informaciją ir
kitą aiškinamąją informaciją.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau
aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.
Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.
Nepriklausomumas
Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų
valdybos (TASESV) parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant
Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos
finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu, kurie taikytini atliekant finansinių
ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TASESV kodekse bei Lietuvos
Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme numatytų etikos
reikalavimų.
Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme
Bendrovei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat
pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES)
Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme.
Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. suteikėme
Bendrovei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 37 pastaboje.
Mūsų audito metodika
Apžvalga
Reikšmingumo lygis
● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 3 760 tūkst. Eur
Pagrindiniai audito
dalykai
● Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė
Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse
ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius
sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo
remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų
kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat,
be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie
reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.
Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo
nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos
procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą.
Reikšmingumo lygis
Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti
pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti,
kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems
ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui,
įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas
lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito
apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų
kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.
Bendras reikšmingumo lygis
Bendrovei
3 760 tūkst. Eur (2023 m. - 3 500 tūkst. Eur)
Kaip mes jį nustatėme
1% nuo pajamų
Taikyto reikšmingumo lygio
išaiškinimas
Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome
pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros
institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys,
norėdami įvertinti Bendrovės veiklos rezultatus. Bendrovės
veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos
veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą
kasmet itin svyruoja, o jos pajamos yra stabilesnis ir į augimą
orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos
dalyviais.
Pasirinkome 1%, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo
reikšmingumo lygio ribose.
Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus,
viršijančius 188 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos,
mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.
Pagrindiniai audito dalykai
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant
einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių
ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes
nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.
Pagrindinis audito dalykas
Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį
audito dalyką
Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė
(žr. 2.2 ir 6 pastabas)
Po pirminio pripažinimo Bendrovė taiko
perkainojimo metodą ilgalaikio materialiojo turto
(toliau – IMT) pripažinimui. Bendrovės IMT
balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė
445 479 tūkst. Eur ir atitiko jo tikrąją vertę
perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą
nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.
Paskutinis IMT perkainojimas buvo atliktas 2023
m. gruodžio 31 d.
Vadovybė įvertino, ar IMT balansinė vertė
reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų
nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje. Bendrovės vadovybė
įvertino, kad per 2024 m. nebuvo reguliavimo
pokyčių, galėjusių reikšmingai įtakoti turto vertę,
o 2023 m. gruodžio 31 d. IMT perkainojime
naudotos prielaidos reikšmingai nepasikeitė, ir
padarė išvadą, kad IMT balansinė vertė 2023 m.
gruodžio 31 d. pagrįstai atitiko jo tikrąją vertę,
todėl 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo pripažinta
jokių vertinimo koregavimų.
Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT
likučio reikšmingumo Bendrovės finansinės
būklės ataskaitoje ir dėl to, kad vadovybės
atliekamas IMT tikrųjų verčių vertinimas yra
sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės
sprendimus.
Mes supratome ir įvertinome vadovybės
politikas, procesus ir kontrolės procedūras,
kuriuos vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąją
vertę.
Mes išanalizavome vadovybės taikomą
vertinimo metodologiją ir jos įvertintus tarifų
nustatymą reglamentuojančių teisės aktų
pasikeitimus per 2024 m.
Mes išanalizavome 2023 m. gruodžio 31 d.
perkainojimo metu vadovybės taikytas
prielaidas, kurios turėjo reikšmingos įtakos
vertinimo rezultatams, t.y. reguliuojamo turto
grąžos normą ir diskonto normą, numatomas
investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą, papildomą
kainos dedamąją investicijų finansavimui ir
reguliuojamo turto vertes. Jas atitinkamai
sutikrinome su 2024 m. faktiniais duomenimis
bei Bendrovės vidaus biudžetais ir investicijų
planais arba rinkos informacija, kad galėtume
įvertinti, ar šiose prielaidose neatsirado
reikšmingų pokyčių, kurie galėtų lemti
reikšmingą IMT tikrosios vertės pasikeitimą.
Mes apsvarstėme, ar bendras įvertinimas buvo
pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad
vertinimo koregavimų atlikti nereikia, buvo
tinkamas atsižvelgiant į aplinkybes.
Mes įvertinome 2.2 ir 6 pastabose atskleistos
informacijos pakankamumą.
Išvada apie kitą informaciją, įskaitant vadovybės ataskaitą
Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima vadovybės ataskaitą, įskaitant
informaciją apie bendrovių valdyseną, informaciją apie atlygį bei informaciją tvarumo klausimais
(tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant vadovybės ataskaitą.
Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą
informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių
ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra
reikšmingų iškraipymų.
Vadovybės ataskaitos, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją apie atlygį bei
išskyrus informaciją tvarumo klausimais, kurios teisės aktai neįpareigojo Bendrovės rengti ir kurios
užtikrinimo paslaugos nebuvo mūsų darbo apimtyje, atžvilgiu mes įvertinome, ar joje pateikta Lietuvos
Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija.
Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:
● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, vadovybės ataskaitoje pateikta
informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
● vadovybės ataskaita, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją apie atlygį bei
išskyrus informaciją tvarumo klausimais, yra parengta laikantis Lietuvos Respublikos įmonių ir
įmonių grupių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie
Bendrovę bei jos aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų vadovybės ataskaitoje, kurią gavome iki
šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal
Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą
bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų
parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir
atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo
taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą arba yra
priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra
reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų
nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad
auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas
atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams,
priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės
profesinio skepticizmo principu. Taip pat:
● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas,
suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus,
kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl
apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika,
nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba
vidaus kontrolių nepaisymas;
● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms
aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie
Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą;
● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų
ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to,
ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su
įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą.
Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje
privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių
atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito
įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali
lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos;
● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar
finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo
pateikimo koncepciją.
Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį,
audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės
trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.
Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų
dėl nepriklausomumo, taip pat informuojame juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti
pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių
ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones.
Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo
svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais
audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą
teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad
dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos
tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo
formato reikalavimams
Vadovaujantis mūsų audito sutartimi, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo
užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad finansinės ataskaitos, įskaitant vadovybės ataskaitą, už
2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų
teikimo formato reikalavimus (toliau – Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo
formatas).
Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas
Bendrovės vadovybė taikė Finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą, siekdama
vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais
nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 ir 4 str.
reikalavimus. Finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai
yra numatyti ESEF reglamente.
Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Finansinių ataskaitų vienas
elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo
užtikrinimo išvadai pateikti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė
Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo
formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.
Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF
taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios
svarbios Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų
ESEF reglamento neatitikimų.
Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris
taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą
vadovaujantis ESEF reglamentu.
Mūsų atsakomybė
Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Finansinių ataskaitų vienas
elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.
Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu
(persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“
(toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų,
suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Finansinių
ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka
nustatytus reikalavimus.
Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį
TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą
neatitikimą reikalavimams).
Atliktų darbų santrauka
Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Finansinių ataskaitų
vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis
nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos
nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:
• supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Finansinių ataskaitų vieno
elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei finansinių
ataskaitų ženklinimą;
• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
• įvertinimą, ar finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas,
atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF
reglamente;
• įvertinimą, ar Bendrovė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar
tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas
elementas; ir
• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.
Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.
Išvada
Mūsų nuomone, Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2024 m.
gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.
Paskyrimas
Bendrovės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 24 d. ir visas nenutrūkstamo
užduoties vykdymo laikotarpis 2015-2017 m. auditui sudarė trejus metus. Po dvejų metų pertraukos
mūsų paskyrimas buvo pratęstas 2020-2022 m. auditui, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. – vėl pratęstas
2023-2024 m. auditui, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė aštuonerius metus, iš kurių
penkeri metai sudarė paskutinį nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpį.
Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra
Rasa Radzevičienė.
UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu
Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377
Vilnius, Lietuvos Respublika
2025 m. balandžio 7 d.
Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.