LITGRID AB
Bendrovės finansinės ataskaitos, metinis pranešimas ir
nepriklausomo auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius
2023 m. gruodžio 31 d.
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
2024 m. kovo 29 d., Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko patvirtintomis
Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB vadovas Rokas Masiulis, finansų departamento
vadovas Vytautas Tauras ir apskaitos skyriaus vadovė Asta Vičkačkienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis,
pateikiamos LITGRID AB 2023 metų finansinės ataskaitos, parengtos pagal Tarptautinius finansinės
atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės
turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną (nuostolius) ir pinigų srautus; 2023 metų metiniame
pranešime yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, įmonės būklė kartu su pagrindinių rizikų
ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Rokas Masiulis
Vadovas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Vytautas Tauras
Finansų departamento vadovas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Asta Vičkačkienė
Apskaitos skyriaus vadovė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
3
TURINYS
Metinis pranešimas 7
Darnumo ataskaita 72
Bendrovės Finansinės būklės ataskaita 126
Bendrovės Bendrųjų pajamų ataskaita 127
Bendrovės Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 128
Bendrovės Pinigų srautų ataskaita 129
Bendrovės Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 130
Nepriklausomo auditoriaus išvada 166
Finansinės ataskaitos patvirtintos 2024 m. kovo 29 d.
Rokas Masiulis
Vadovas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Vytautas Tauras
Finansų departamento vadovas,
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Asta Vičkačkienė
Apskaitos skyriaus vadovė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
4
Bendrovės 2023 m.
metinis pranešimas
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
5
Valdybos pirmininko žodis
Gerbiamieji,
2023 metus prisiminsime kaip vieno svarbiausių susitarimų metus – rugpjūčio mėnesį visų trijų Baltijos valstybių
vadovai patvirtino, kad Baltijos šalių energetinės sistemos susijungs su Vakarų Europos energetikos tinklais 2025
metų vasario mėnesį, beveik metais anksčiau nei planuota.
Lietuvos elektros energetikos sistema išgyvena transformaciją: be to, kad žengiame paskutinius žingsnius link
susijungimo su kontinentinės Europos sinchronine zona, sudarome sąlygas sparčiai atsinaujinančių išteklių elektros
gamybos ir energijos kaupiklių plėtrai. Visa tai reikalauja didelių investicijų į elektros perdavimo tinklą ir sklandaus
projektų įgyvendinimo. Šiuo metu vykdome beveik 140 skirtingų projektų – nuo sinchronizacijai reikalingos
infrastruktūros statybos ir valdymo sistemų diegimo iki darbų, susijusių su naujų gamintojų ir vartotojų prijungimu,
geležinkelių elektrifikacija, inovacijų.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo
patikimumo rodiklių tikslus, dėjo pastangas siekti atsinaujinančios energetikos plėtros tikslų Lietuvoje. Pirmą kartą
atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos dalis sudaro apie 67 proc. visos šalyje
pagamintos elektros.
2023 m. ypatingą dėmesį skyrėme darniam veiklos vystymui. Atlikdami darbus, vykdydami įsipareigojimus savo
veiklą vykdome laikydamiesi darnios veiklos principų. Ėmėmės veiksmų mažindami „Litgrid“ daromą poveikį –
diegėme saulės elektrines pastotėse ir savoms reikmėms gaminti elektrą\os energiją patys, iš atsinaujinančio šaltinio,
atnaujiname įrenginius keisdami juos saugesniais aplinkai, tiriame mūsų įrenginių poveikį aplinkai, žymime linijas
paukščių migracijos takuose, matuojame triukšmo lygį ir diegiame įmažinančias priemones.
Praėjusiais metais toliau teikėme pagalbą nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai. Per metus „Ukrenergo“, šalies
elektros perdavimo sistemos operatorė, iš mūsų sulaukė dviejų 330 kV autotransformatorių. Tai pagrindiniai ir
svarbiausi perdavimo tinklo pastotėje naudojami įrenginiai. Siuntėme kitos įrangos, „Litgrid“ suteikta parama Ukrainai
užtikrino elektros tiekimą Ukrainos miestams itin sudėtingomis sąlygomis.
Elektros tinklų sinchronizacija - svarbiausias tikslas, kurio siekdami sutelkėme ne tik „Litgrid“ komandą, bet ir daugelį
suinteresuotų institucijų, tarptautinių partnerių, rangovų. Esu dėkingas visiems ir kiekvienam, prisidedančiam prie
Lietuvos energetikos nepriklausomybės kūrimo.
Tomas Varneckas,
„Litgrid“ valdybos pirmininkas
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
6
Generalinio direktoriaus kreipimasis
Gerbiamieji,
Pristatau Jums „Litgrid“ 2023 metų ataskaitą. 2023 m. „Litgrid“ komanda įgyvendino svarbiausius strateginių
sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų tikslus, užtikrino patikimą elektros energijos perdavimą,
vystė inovacijas, atliko darnios veiklos iniciatyvas ir gerino atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sąlygas.
Per praėjusius metus žengėme labai svarbius žingsnius ruošiantis Lietuvos elektros tinklų atjungimui nuo Rusijos
valdomos sistemos ir prisijungimo prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos. Sėkmingai atlikome Lietuvos
elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, įdiegėme automatinio generacijos valdymo sistemą, atgabenome ir
pradėjome prie tinklo jungti pirmuosius sinchroninius kompensatorius.
Užtikrinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, metų pradžioje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT)
patvirtino „Litgrid“ parengtą naują Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą. Per metus „Litgrid“ su
vystytojais pasirašė ketinimo protokolus dėl 24 naujų projektų, kurių bendra leistina generuoti galia siekia 1,7 GW,
prijungimo prie perdavimo tinklo sausumoje.
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis pernai sumažėjo. 2023 m. perduota elektros energija
šalies poreikiams siekė 9,525 TWh, tai 6,9 proc. mažiau nei 2022 m., kai perduota 10,234 TWh. Perduotos energijos
kiekis buvo mažesnis dėl augančio prie skirstymo tinklo prijungtų gaminančių vartotojų skaičiaus.
Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – įgalinti tvarius ir efektyvius elektros energijos mainus. Elektros
perdavimo sistema yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo, kuriant
klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. Savo veikla Bendrovė siekia tiesiogiai
prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, didžiausią dėmesį skirdama galimybių naudotis
švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių
ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui.
„Litgrid“ atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius atsinaujinančių
energijos išteklių integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus dekarbonizaciją bei palengvinant klimatui
neutralios energijos mainus. „Litgrid“ didelis dėmesys skiriamas tinklo pritaikymui atsinaujinančių energijos išteklių
integracijai. Atsinaujinančios energetikos centras užtikrina kuo sklandesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą
Lietuvoje, orientuojamasi į rinkos dalyvių pasitenkinimo didinimą, tobulinamas gamintojų prijungimo procesas, rinkai
atveriami aktualūs duomenys.
„Litgrid“ nuosekliai įgyvendina išsikeltus darnumo tikslus t. y. savo ŠESD emisijas 2023 m. sumažino -7,28 proc.
lyginant su baziniais metais (2019 m.), taip pat 2023 m. neįvyko aplinkosauginių incidentų, korupcijos, žmogaus teisių
pažeidimų ar diskriminacijos atvejų.
Atlikta darnumo reikšmingumo analizė, pagal gautus rezultatus parengta darnumo temų reikšmingumo matrica,
reguliariai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir ŠESD emisijų inventorizacija, pateikti rekomenduojamų poveikio
mažinimo priemonių planai, apskaičiuotas kiekvienos priemonės poveikio mažinimo potencialas.
Džiaugiuosi galėdamas pasidalinti metine integruota Darnumo ataskaita, parengta pagal Visuotinės ataskaitų teikimo
iniciatyvos rekomendacijas (angl. Global Reporting Initiative, GRI). Esame įsipareigoję toliau tobulinti savo
atskleidžiamą informaciją, kad kuo platesniam suinteresuotųjų šalių ratui suteiktume aiškų vaizdą apie mūsų veiklos
rezultatus ir pažangą.
Pagarbiai
Rokas Masiulis
„Litgrid“ vadovas
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
7
1. LITGRID BENDROJI INFORMACIJA
Pranešimas parengtas už laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d.
1.1. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:
Pavadinimas LITGRID AB (toliau – „Litgrid“ arba Bendrovė)
Teisinė forma Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas 302564383
LEI kodas 529900CTIUKTEFNNH157
Juridinių asmenų registro tvarkytojas VĮ Registrų centras
Buveinės adresas Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius
Adresas korespondencijai Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius
Telefonas +370 707 02171
El. paštas info@litgrid.eu; www.litgrid.eu
„Litgrid“ yra UAB „EPSO-G“ grupės įmonių dalis:
UAB „EPSO-G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko
teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ priklauso 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų.
„Litgrid“ valdomos kitų įmonių akcijos:
Pavadinimas
Baltic RCC OÜ
Įmonės įsisteigimo
šalis
Estijos Respublika
Buveinės adresas
Harju maakond, Tallinn,
Mustamäe linnaosa, Kadaka
tee 42, 12915
„Litgrid“ valdoma
akcijų dalis
33,3 proc. akcijų ir jų
suteikiamų balsų
Esminiai pokyčiai
Pokyčių nebuvo.
Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC)
Baltijos regioninis koordinavimo centras (RCC) teikia tinklo saugumo paslaugas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos
operatoriams – Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST. RCC įsteigtas trijų Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos
operatorių pagal Europos Sąjungos Švarios energijos paketo reikalavimus. Baltijos RCC yra vienas iš šešių Europoje veikiančių
regioninių koordinavimo centrų.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
8
RCC įgyvendina penkias pagrindines užduotis: skaičiuoja elektros linijų pralaidumus tarp šalių, vertina sistemų patikimumą,
adekvatumą, planuoja linijų atjungimus ir vysto bendrą tinklo modelį. Visa tai užtikrins sklandų darbą šalyse, kurios kasdien veikia
vis glaudžiau besiruošdamos sinchronizacijai, o po jos išlaikys glaudžius santykius veikdamos bendrame kontinentinės Europos
tinkle.
1.2. „Litgrid“ veikla
„Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO).
„Litgrid“ pagrindinė veikla: Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos elektros
energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos projektus,
grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais
ilgalaikiais tikslais.
Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija
su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos
šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu
režimu. Įgyvendindama sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais programą, Bendrovė vykdo 19 Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintų strateginės svarbos projektų.
Sistemingai vykdydama pavestas kasdienes funkcijas, užtikrindama nepertraukiamą ir sklandžią elektros perdavimo sistemos
veiklą, įgyvendindama nacionalinės reikšmės projektus, Bendrovė siekia kurti vertę savo klientams - Lietuvos visuomenei.
„Litgrid" ne tik perduoda elektrą aukštos įtampos linijomis, bet ir rūpinasi viso perdavimo tinklo patikimumu: mums svarbu, kad
elektros vartotojams elektra būtų tiekiama visada, o nutikus kokiam gedimui, jis būtų kuo greičiau pašalintas. Elektros tiekimo
patikimumas yra ekonomikos augimo garantas.
2. VERSLO APLINKA
2.1. Verslo modelis
„Litgrid“ - Lietuvos mastu veikiantis elektros perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė prižiūri elektros perdavimo aukštos
įtampos tinklus ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas
konkurencijai laisvoje elektros rinkoje, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros
infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.
Elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta ar
labai aukšta (110-400 kV). Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Elektros linijos
sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos, bei jas jungiantys transformatoriai.
Pastočių transformatoriuose įtampa pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos.
Elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Elektros perdavimo paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo
taryba (toliau - VERT), nustatydama šių paslaugų kainų viršutines ribas.
2.2. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ teikiamos paslaugos
Elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais
Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (400, 330 ir 110 kV) elektros įrenginiais.
Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir
skirstomųjų tinklų operatoriams.
Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir
užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.
Papildomos paslaugos
Patikimam sistemos darbui palaikyti „Litgrid“ iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos
įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo, izoliuoto darbo užtikrinimo
paslaugas ir teikia vartotojams papildomas paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros
energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
9
Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija
„Litgrid“ užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Disbalanso elektros energija – tai elektra, kuri yra
suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. „Litgrid“ organizuoja prekybą disbalanso
elektros energija, perka ir parduoda disbalanso elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui
užtikrinti.
Balansavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga
šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. „Litgrid“ organizuoja prekybą balansavimo elektros
energija aukcione. Jame dalyvauja balansavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų operatoriai, turintys technines
galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su „Litgrid“ atitinkamą sutartį.
Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas
Kilmės garantija - pažymėjimas, įrodantis, kad energija yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių ar efektyvios kogeneracijos metu.
Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo jos išdavimo.
Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų:
Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra
įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu
pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį.
2.3. Perdavimo sistemos operatoriaus klientai
„Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai.
Perdavimo tinklo naudotojai:
• skirstomųjų tinklų operatoriai ESO, UAB „Dainavos elektra“;
• elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą
vartojimui;
• prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai.
Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.
2.4. Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas
Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos perdavimo
patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos elektros energijos
kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė.
PSO veiklos rodikliai
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Perduotas elektros energijos kiekis,
mln. kWh
9 525
10 234
10 936
ENS (neperduotos elektros energijos
kiekis dėl atsijungimų), MWh *
23,232
10,617
3,356
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min.
*
0,835
0,356
0,112
*VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
2.5. Tarpsisteminės elektros jungtys
Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir Šiaurės
Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką.
„LitPol Link“ – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės keitiklis. Per 2023 metus
„LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 98,19 proc. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai darbai.
Elektros jungtis „NordBalt“ - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos tiekimo saugumą Lietuvai ir
Baltijos šalims. 2023 metus „NordBalt“ jungties prieinamumas buvo 92,18 proc. Didžiausią įtaką „NordBalt“ neprieinamumui turėjo
remonto darbai.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
10
2.6. Elektros tinklo priežiūra
Lietuvoje „Litgrid“ darbuotojai prižiūri 6966,2 km oro linijų bei 326,4 km kabelių kilometrus aukštosios įtampos linijų bei 242
transformatorių pastotes ir skirstyklas, 2 aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklius.
Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2023 metus 33-je 110-330-400 kV
transformatorių pastotėse ir skirstyklose vykdyti pagrindinių įrenginių remonto ir techninės priežiūros darbai, relinės apsaugos ir
automatikos įrangos veikimo patikrinimas, įvykdyti visi suplanuoti darbai, atlikti suplanuoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų
priežiūros darbai (viso 1165 kilometruose), remonto metu viso pakeista 191 vnt. atramų.
Siekiant užtikrinti stabilų elektros tiekimą, oro linijas ir įrenginius, per 2023 metus išvalyta 1828 hektarų oro linijų trasų, pašalinti
89172 patikimam linijų darbui pavojų keliantys medžiai.
Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei
elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose
nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti
patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas.
Perdavimo tinklo įrenginių darbo patikimumui didinti įsteigtas naujas padalinys - Diagnostikos grupė, kuris atliekant įvairius
matavimus (termovizija, elektriniai matavimai, apžiūros su dronais ir pan.) įvertina esamą įrenginių ir linijų būklę. Taip pat
pradedamas įgyvendinti investicinio projekto „Naujų automatizuotų monitoringo sistemų (AMS) įdiegimas“ antras etapas, skirtas
autotransformatorių veikimo ir alyvos kokybės stebėjimui.
2023 m. sudaryta atramų avarinio atstatymo sistemų tiekimo sutartis. Šios sistemos iš lengvų daugkartinio naudojimo metalinių
konstrukcijų, kurios leis greitai atstatyti elektros perdavimą avarijos metu. Taip pat, šios sistemos bus pritaikomos ir remonto
darbams, pastatant laikinas linijas apeinančias remontuojamus ruožus, taip išvengiant ilgų atjungimų.
Vertinant karo Ukrainoje padarinius, planuojami nauji avariniam rezervui reikalingų įrenginių pirkimai, taip pat Ukrainos perdavimo
sistemos operatoriui perduotų įrenginių kiekių atstatymas rezerve.
Bendrovė oro linijų gedimo vietų ir gedimo priežasčių nustatymui sėkmingai naudoja skraidančius valdomus aparatus. Dronuose
instaliuotos didelės raiškos kameros leidžia pamatyti ir nedidelius linijų laidų, laikančių konstrukcijų bei kitų linijos elementų
pažeidimus neatjungus linijos. Oro linijų inžinieriai vertina šią naujovę kaip jų darbo laiko taupymą ir linijų darbo patikimumo
didinimą. Oro linijų ir transformatorių pastočių, skirstyklų apžiūroms naudojami 3 dronai, galintys nešti reikiamą įrangą. Apmokyti
Bendrovės darbuotojai įgyvendina siekius didinti linijų darbo patikimumą ir skubų atsiradusių defektų nustatymą.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
11
3. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA
„Litgrid“ strateginis tikslas – integracija į Europos rinką. Bendrovės veiklai poveikį turi ir šalies ūkio raidos tendencijos, Europos
sąjungos tikslai ir siekiai.
3.1. Energetikos sektoriaus aplinka
Praėjusiais metais elektros gamyba Lietuvoje augo trečdaliu ir buvo didžiausia nuo 2010 metų. Elektros energijos suvartojimas
per metus sumažėjo 1,2 procento.
2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai šalyje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse pagamintos
elektros energijos dalis sudarė daugiau nei du trečdalius visos šalyje pagamintos elektros.
2021-aisiais atsinaujinančių energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 48 procentai šalies elektros energijos, 2022-aisiais ši
dalis pasiekė 60 procentų, o 2023-aisiais sudarė 70 procentų. Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių
išteklių elektrinių kiekiui, tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba
vėjo elektrinėse išaugo 66,8 procento, o saulės elektrinėse – net 131,5 procento. Analizuojant absoliučius skaičius, vėjo energijos
augimo tempas dar įspūdingesnis – vėjo generacija išaugo daugiau nei viena teravatvalande. Pastarąjį pokytį daugiausiai lėmė
ženkliai išaugęs prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių skaičius. Tuo pačiu hidroelektrinių gamyba ūgtelėjo kiek mažiau nei
trečdaliu.
Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo nuo 1,513 TWh iki 2,524 TWh, saulės – nuo 0,273 TWh iki 0,633 TWh, o hidroelektrinių
nuo 0,457 TWh iki 0,589 TWh.
Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2022 m., paaugo 12,9 procento (nuo 1,161 TWh iki 1,311 TWh).
Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per metus sudarė 3,972 TWh. Visa Lietuvos elektros gamyba 2023 metais siekė
5,664 TWh, 33,3 procentais daugiau nei 2022 metais.
Bendrai pernai Lietuvoje elektros energijos pagaminta daugiausiai nuo 2010-ųjų – pirmųjų metų po Ignalinos atominės elektrinės
uždarymo. Vertinant, kiek suvartojamos elektros energijos Lietuva pasigamina pati, pernai vietos gamybos dalis nuo bendro
suvartojimo siekė 48 proc. – tai taip pat didžiausias rodiklis nuo 2010 metų. Palyginti, užpernai gamyba užtikrino 35 proc. bendro
suvartojimo.
Per 2023 metus Lietuvoje suvartota 11,056 TWh elektros energijos. Tai yra 1,2 procento mažiau nei užpernai, kai šis skaičius
siekė 11,192 TWh. Metiniai duomenys rodo, kad elektros vartojimas šiek tiek augo pramonės sektoriuje, o labiausiai mažėjo
gyventojų ir paslaugų srityse. Vartojimo mažėjimą gyventojų ir paslaugų sektoriuose lemia didėjantis gaminančių vartotojų skaičius
– saulės elektrines įsirengę vartotojai dalį energijos suvartoja vietoje ir jos neperduoda į skirstymo ir perdavimo tinklus.
Palyginti su 2022 metais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 1,3 procento – nuo 3,999 TWh iki 4,053 TWh.
Žemės ūkyje elektros energijos suvartojimas liko stabilus – 0,248 TWh. Transporto sektoriuje elektros vartojimas mažėjo 5,9
procento – nuo 0,096 iki 0,091 TWh, paslaugų srityje mažėjo 3,7 procento – nuo 3,558 TWh iki 3,427 TWh.
Palyginti su 2022 m., gyventojai per metus elektros energijos sunaudojo 4,6 procento mažiau – nuo 3,289 TWh iki 3,138 TWh.
Per 2023 metus į Lietuvą importuota 9,794 TWh elektros energijos, 12,7 procento mažiau nei 2022 m., eksportuota – 2,865 TWh
arba 8 procentais daugiau nei 2022 metais.
Importas iš Estijos augo 39,3 procento (0,331 TWh), importas iš Švedijos mažėjo 1,2 procento (4,967 TWh), iš Lenkija – augo 5,1
procento (1,161 TWh). Importas iš Latvijos mažėjo 19,3 procento (3,290 TWh).
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo
nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei pernai, nei užpernai Lietuva nevykdė. Nuo 2022 m. pirmojo pusmečio
taip pat nevyksta elektros energijos prekyba su Rusija.
Didžiausią elektros eksporto dalį 2023 m. sudarė eksportas į Lenkiją – 1,694 TWh arba 10,5 procento mažiau nei 2022 metais.
Labiausiai augo eksportas į Latviją – 192,3 procento iki 0,370 TWh.
3.2. Reguliacinė aplinka Lietuvoje
„Litgrid“ elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Licencija suteikia išskirtines teises teikti perdavimo paslaugas Lietuvoje, tad
paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą vykdo VERT.
Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso „Litgrid“ finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms
veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros perdavimo sistemos patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius ir kitus
plėtros projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Elektros energijos perdavimo paslaugos kaina reguliuojama
nustatant viršutinę kainų ribą penkerių metų reguliavimo laikotarpiui ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
12
paslaugos kainos. Kiekvienais metais viršutinė kainų riba koreguojama dėl paslaugų apimties pokyčio, infliacijos ir kitų objektyvių
nuo operatoriaus nepriklausančių veiksnių, ji gali būti koreguota ne dažniau kaip du kartus per metus.
Nustatant viršutinę kainų ribą įvertinamos pagrįstos būtinosios reguliuojamos veiklos sąnaudos ir protingumo kriterijų atitinkanti
investicijų grąžą, kuri skaičiuojama kaip investicijų grąžos normos (WACC) ir reguliuojamo turto vertės (RAB) sandauga.
4. BENDROVĖS STRATEGIJA IR STRATEGINIAI PRIORITETAI,
PLANAVIMAS
4.1. Strategija
Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai,
tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros
energija konkurencinga kaina. Strategijoje numatyta ilgalaikė „Litgrid“ vizija — tapti viena pažangiausių elektros sistemos
operatorių Europoje.
„Litgrid“ planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant
perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios „Litgrid“ infrastruktūros poveikį
aplinkai.
„Litgrid“ taip pat siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės vykdydama šalies elektros energetikos sistemos sinchronizaciją.
Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas atsinaujinančios energetikos plėtrai, darnumui ir organizacijos raidai. „Litgrid“ siekia
tapti efektyvia mainų platforma, kuri įgalina ir skatina rinkos dalyvius ir vartotojus laisvai keistis elektros energija, rinktis gaminti ar
vartoti klimatui neutralią energiją ir gauti ją konkurencinga kaina.
2023 m. „Litgrid“ 2030 m. strategija atnaujinta, atsižvelgiant į bendrovės veiklai įtakos turinčius vidinius ir išorės veiksnius,
suderinta su 2023 m. atliktos Lietuvos energetikos sistemos transformacijos studijos rezultatais bei EPSO-G grupės strategijos
pokyčiais.
Atnaujintoje strategijoje išlieka dėmesys strateginių sinchronizacijos projektų įgyvendinimui, užtikrinsiančiam sėkmingą
sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį.
Spartėjant energijos gamybai iš saulės ir vėjo, sudarome sąlygas sklandžiai šių atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) integracijai
Lietuvos elektros perdavimo tinkle, siekiant, kad Lietuvoje būtų pagaminta 100 proc. čia suvartojamos elektros, tuo pačiu
užtikrinant sistemos stabilumą ir tinklo patikimumą.
Energetinės sistemos transformacijai įgyvendinti būtina stipri partnerystė, todėl mūsų tikslas yra tapti į klientus orientuota
organizacija, kuriančia jų lūkesčius atitinkančias inovatyvias ir lanksčias paslaugas. Todėl kliento kelionių peržiūra ir nuolatinio
grįžtamojo ryšio sistema bei svarbiausių rodiklių sekimas sudarys sąlygas nuolatos žinoti, kaip mums sekasi pateisinti klientų
poreikius.
Siekiame dirbti pagal geriausias pasaulines klientų patirties valdymo praktikas. Įgyvendinsime skaitmeninę transformaciją ir
ateityje įgalinsime dirbtinio intelekto sprendimus mūsų veikloje. Atversime duomenis spartesnių ir pažangių sprendimų priėmimui,
užtikrinsime tvarią vertę akcininkams.
Didelį dėmesį skiriame atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) įgalinimui. 2022 m. įkurtas ir sklandžiai veiklą vystantis
Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) centras teikia rinkai aktualius duomenis bei užtikrina svarbiausių su AEI susijusių duomenų
prieinamumą. „Litgrid“ komanda prisidėjo įgyvendinant inovatyvų sprendinį – Prisijungimo prie Elektros tinklų Tvarkos Aprašą
(PETA). Jame aprašytas ir įteisintas naujas pralaidumų rezervavimo principas, sudarantis sąlygas vystytojams jungtis iki 300 %
esamo tinklo pralaidumo, atskirai vertinant saulės, vėjo ir kaupiklių generacijos profilius. Aktyviai ieškome IT sprendimų,
užtikrinsiančių operatyvų klientų prijungimą prie elektros tinklų. Orientuojamės į AEI klientų pasitenkinimo didinimą – peržiūrimas
ir optimizuojamas AEI prijungimo procesas.
Tęsiame energetikos transformacijos procesą. 2023 m. III ketv. EPSO-G Grupės įmonės, kartu su konsultacine bendrove DNV,
parengė Lietuvos energetikos sistemos iki 2050 m. transformacijos studiją. Studijoje pateikiami galimo Lietuvos energetinės
sistemos vystymo scenarijai, įvertinant plėtros projektus, galimybes, energetikos vartojimo pokyčius, atsakingas šalis. Remiantis
Lietuvos energetikos sistemos transformacijos studija, 2024 m. planuojama parengti naują Litgrid ilgalaikę strategiją, kaip
integralią įmonių grupės strategijos dalį.
Savo veikla bendrovė siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, didžiausią dėmesį
skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų
vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui. Ilgalaikėje strategijoje iki
2030 m. išskyrėme aiškias darnaus vystymosi organizacijoje sritis, strateginius tikslus, rodiklius ir numatėme veiklas šiems
tikslams pasiekti. Toliau dirbsime socialiai atsakingai, prioritetą teikdami veiklos poveikio aplinkai mažinimui. 2024 m. planuojame
parengti ŠESD emisijų mažinimo priemonių planą ir ŠESD mažinimo tikslų modeliaciją.
„Litgrid“ strategija skelbiama https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/strategija-vizija-misija-ir-vertybes/452
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
13
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
14
4.2. Suinteresuotos šalys
4.3. Strateginiai prioritetai
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
15
4.4. Strategijos įgyvendinimo priemonės
Bendrovės strategija yra kasmet peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į nacionalinę Energetinės nepriklausomybės strategiją
(NENS), Bendrovės veiklą ir elektros energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, įmonių grupę valdančios
„EPSO-G“ strategiją, svarbius įvykius Lietuvos ir užsienio elektros energetikos sistemose bei elektros rinkose, per metus atliktus
darbus, o taip pat įvertinant ir naujas išorines, ne nuo Bendrovės priklausančias aplinkybes.
„Litgrid“ strategija apima dešimties metų įgyvendinimo laikotarpį, remiantis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės
strategijoje numatytais svarbiausiais ir ilgalaikiais tikslais elektros energetikos sektoriuje. Kiekvienais metais Bendrovė, kaip
sudėtinę strategijos dalį, atnaujina ir rengia dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planą.
Siekiant nuolat vertinti Bendrovės pasirinktų priemonių efektyvumą ir taikymą, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus Bendrovės veiklos
planas yra peržiūrimas. Stebima, kaip vyksta strateginių tikslų ir veiklos plano įgyvendinimas, padalinių ir darbuotojų veikla. Veiklos
plane numatytos priemonės yra įtraukiamos į padalinių ir atitinkamai į darbuotojų asmeninius tikslus, pagal kurių įvykdymą metų
gale nustatoma kintamoji atlygio dalis.
Strategijos planavimo ir kontrolės mechanizmą Bendrovėje nustato EPSO-G įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos
politika, kurią „Litgrid“ savo veikloje taiko pilna apimtimi.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
16
4.5. Elektros energijos perdavimo tinklų ilgalaikės plėtros planas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) Elektros energetikos įstatymu, elektros perdavimo sistemos operatorius valdo elektros
energijos perdavimo tinklus, užtikrina šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą pagrįstiems
elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsako už LR elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių
elektros energetikos sistemomis, atlieka balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir turi atitinkamą veiklos
licenciją.
Nuo 2023 m. „Litgrid“ ilgalaikės plėtros planą ruoš kartą per du metus – 2023 m. planas nebuvo atnaujintas, galioja 2022 metais
parengtas ir pavirtintas ilgalaikės plėtros planas.
„Litgrid“ 10 metų elektros perdavimo tinklo plėtros planas yra skelbiamas bendrovės tinklapyje:
https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos-elektros-perdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
17
5. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2018 m. birželio 21 d.,
viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas darbui sinchroniniu
režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau - Sinchronizacija).
Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve 2025 metais, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti
europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant
sistemos dažnį.
Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą.
Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins:
energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą;
tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą;
bendras energetikos sistemų valdymo taisykles - tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos
Sąjungos valstybėse;
elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų.
2021 m. liepos mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos
sinchronizaciją, sąrašą. „Litgrid“ yra atsakingas už 19 iš 20 sąraše esančių projektų įgyvendinimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas)
reikalavimais, „Litgrid“, prieš sudarydama sandorius, atitinkančius Įstatymo reikalavimus, visais atvejais apie juos informuoja
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. Minėti sandoriai sudaromi tik gavus šios
komisijos išvadas.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
18
5.1. Pagrindinių strateginių projektų įgyvendinimo statusas
2023 m. gruodžio 31 d. sinchronizacijos strateginių projektų programos baigtumas siekia 75 %.
Sinchronizacijos projektų pažanga:
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
19
5.2. Strateginiai infrastruktūros projektai
330/110/10 kV Neries transformatorių pastotės rekonstrukcija
Projekto tikslas – rekonstruoti Neries transformatorių pastotę (TP), tuo įgalinant numatomą vieno iš trijų sinchroninių
kompensatorių prijungimą prie perdavimo tinklo ir būsimos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris įjungimą. Tai vienas
svarbiausių sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektų, stiprinančių šalies elektros perdavimo tinklą.
2023 m buvo vykdomi pastotės rekonstrukcijos darbai, kuriuos pagal rangos sutartį planuojama pabaigti 2025 metais.
330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba
Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV elektros
perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros sistemos darbui su kontinentinės Europos elektros
tinklais.
Projektas apima dalies jau esančios linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstravimą iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją, naujos
atkarpos nuo linijos Jurbarkas-Bitėnai iki linijos Kruonio HAE-Sovetskas tiesimą ir Bitėnų transformatorių pastotės rekonstrukciją.
2023 m. užbaigtas 330kV oro linijos statybos etapas.
330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Bitėnai statyba
Projekto tikslas - sustiprinti Vakarų regiono elektros perdavimo tinklą, užtikrinti patikimą jo veiklą, suformuojant naują 330 kV
elektros perdavimo liniją, kuri yra svarbi sklandžiam sinchroniniam Lietuvos elektros energetikos sistemos darbui su kontinentinės
Europos elektros tinklais.
2023 m. baigtas pirmasis statybos etapas
Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje
Projekto tikslas - įgyvendinti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais būtinas priemones: įrengti 3 sinchroninius
kompensatorius, taip efektyviausiu būdu užtikrinant reikalingą inercijos kiekį ir sistemos dinaminį stabilumą.
2023 m. atgabenti Alytaus, Telšių ir Neries sinchroninių kompensatorių stotims skirti galios transformatoriai.
330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba
Projekto tikslas – sustiprinti Vakarų Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą, pastatant naują 330 kV
skirstyklą „Mūša“ ir į ją prijungiant tris oro linijas į Telšius, Šiaulius ir Viskali.
2023 m. jau pradėti 330 kV skirstyklos "Mūša" statybos darbai, skirstyklos projektavimo darbai užbaigti 2023 m. rugsėjo mėn.
Naujos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statyba
Projekto tikslas – sustiprinti Vilniaus elektros mazgą užtikrinant elektros energijos tiekimo patikimumą po sinchronizacijos su
kontinentinės Europos tinklais ir patenkinti augantį sostinės elektros poreikį, nutiesiant 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią
Vilniaus ir Neries 330 kV transformatorių pastotes. Tam tikslui bus rekonstruota dalis dabartinės 330 kV oro linijos Vilnius-
Molodečno bei nutiesta naujos oro linijos atkarpa iki 330 kV Neries pastotės.
330 kV skirstyklos „Darbėnai“ statyba
Projekto tikslas – prisidėti prie perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimo Lietuvos
EES dirbant sinchroniškai su KET, pastatant naują 330 kV skirstyklą „Darbėnai“ ir į ją prijungiant tris 330 kV oro linijas į Bitėnus,
Klaipėdą, Grobinę ir nuolatinės srovės jungtį su „Harmony Link“. Taip pat 330 kV skirstykloje bus numatytos jungtys su jūrinio vėjo
energijos parkais.
2023 m. birželio mėn. pradėta statyti 330kV skirstykla
„Harmony Link“ jungties statyba
Projekto tikslas – užtikrinti elektros rinkos integraciją po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, nutiesiant naują jūrinę
HVDC jungtį („Harmony link“) su Lenkija. „Harmony Link“ užtikrins komercinę prekybą elektra po Baltijos šalių sinchronizacijos su
kontinentinės Europos tinklais.
Projektą „Litgrid“ įgyvendina kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi PSE. 2023 m. pradėta svarstyti nauja
alternatyva jungtį tiesti sausuma, ne jūra. Alternatyva preliminariai numato, kad nedidelė dalis jungties trasos – apie 4 kilometrai
iš maždaug 30-ies – Lietuvoje eis šalia europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasos nuo sienos su Lenkija iki Kauno.
Lietuvoje didžiąją jungties dalį turėtų sudaryti antžeminė linija, tuo metu Lenkijoje ketinama tiesti požeminį kabelį.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
20
5.3. Strateginiai elektros energetikos sistemos valdymo projektai
Automatinio generacijos valdymo (AGV) sistemos įdiegimas
Projekto tikslas - automatiškai aktyvuoti dažnio atkūrimo rezervus ir atstatyti sistemos dažnį ir elektros energijos balansą įdiegus
automatinę generacijos valdymo sistemą.
2023 m. gale projektas buvo sėkmingai įgyvendintas. Ši sistema užtikrins pagrindinius elektros tinklo parametrus – gamybos ir
vartojimo balansą bei dažnį, o rinkos dalyviams atvers papildomas galimybes teikti galios rezervo paslaugas. AGV sistema
Lietuvos elektros energetikos sistemos balanso valdyme pradės dalyvauti 2024 metų antroje pusėje. Iki to laiko balanso
operatoriai mokysis naudoti šią sistema, taip pat bus organizuojami AGV sistemos bandymai, prie jos prijungiat balansavimo
paslaugą galinčius teikti energijos gamybos ir kaupimo įrenginius
Izoliuoto Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbo bandymas
2023 metų balandį ketvirtį sėkmingai atliktas izoliuotas energetikos sistemos bandymas.
Dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimas.
Projekto tikslas - įrengti sistemą, kuri užtikrintų Baltijos elektros sistemos dažnio stabilumą įvykus nenumatytam atsijungimui nuo
kontinentinės Europos tinklų ir Baltijos elektros sistemai veikiant salos režimu.
2023 m. kovo mėn. paskelbtas FSAS pirkimas.
Naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos kūrimas
„Litgrid“ kartu su Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriais 2019 metų gegužės mėnesį pasirašė Baltijos šalių elektros
energetikos sistemų prisijungimo prie Kontinentinės Europos elektros tinklų sutartį, kurioje numatyti techniniai reikalavimai (toliau
Katalogo reikalavimai), kurie turi būti įgyvendinti siekiant užtikrinti Baltijos elektros energetikos sistemų ir Kontinentinės Europos
sinchroninės zonos patikimą veikimą. Iki galutinės sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais bus atnaujinti dauguma
balanso ir sisteminių paslaugų valdymo procesų.
Įgyvendinant 2017 m. lapkričio 23 d. Europos komisijos reglamentą 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros balansavimo gairės,
„Litgrid“ atnaujins procesus, susijusius su balansavimo ir disbalanso apskaita bei balanso valdymu.
5.4. Kiti projektai
„Litgrid“ vykdydama veiklą prisideda prie Lietuvos žaliosios energetikos plėtros bei vykdydama elektros perdavimo tinklo
operatoriaus funkcijas įgyvendina atsinaujinančios energijos išteklių prijungimo prie perdavimo tinklo projektus. Šių projektų
rezultatas - žaliosios elektros gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklo suteikiant galimybę elektros vartotojams naudoti švarią
ir tvarią energiją.
„Litgrid“ 2023 m. pradėjo 14 vėjo parkų prijungimo projektus, prijungiama parkų galia - 987 MW; 2023 m. planuojama pradėti ne
mažiau nei 47 vėjo AEI gamintojų prijungimo projektų.
„Litgrid“, įgyvendindama vartotojų prijungimo prie perdavimo tinklo projektus, prisideda prie Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo
infrastruktūros vystymo. Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo projektai, kurių projekto dalį sudaro prijungimas prie perdavimo tinklo
ir elektros tiekimo užtikrinimas yra viena iš „Litgrid“ ateinančių metų veiklos krypčių. Įgyvendinus šiuos projektus bus pereinama
nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, taupoma elektros energija bei naudojama žalioji energija, kas
leis siekti Europos žaliojo kurso tikslų.
2023 m. pradėti 27 nauji oro linijų rekonstrukcijų projektai, kurie prisidės prie perdavimo tinklo stabilumo ir patikimumo lygio
užtikrinimo bei užtikrins reikiamus pralaidumus AEI prijungimui prie perdavimo tinklo.
Taip pat planuojama 2023–2031 m. baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti 102 vnt. 330-110 kV pastočių rekonstravimo projektus
2023 metais buvo užbaigti 8-ių transformatorių pastočių rekonstrukcijų projektai, 30-ies transformatorių pastočių rekonstrukcijų
projektų buvo toliau tęsiami darbai.
Bendras „Litgrid“ tinklo rekonstravimo projektų skaičius sparčiai didėja ir 2024 sieks 132.
5.5. Projektų finansavimas
Strateginių investicinių projektų įgyvendinimo finansavimui iš Europos infrastruktūrinių tinklų priemonės iš viso skirta 459,9 mln.
Eur parama, iš jos per 2023 m. gauta (įplaukė) 10,5 mln. Eur, o iš viso nuo projektų įgyvendinimo pradžios 95 mln. Eur.
Strateginių projektų finansavimui 2023 m. panaudota 15,2 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų.
Kiti investiciniai projektai finansuojami nuosavomis, skolintomis ir ES struktūrinių fondų lėšomis
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
21
5.6. Projektų portfelis
Elektros energetikos sistemos darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo rinkos dalyvių
elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo koordinavimo bei laiku vykdomos
plėtros.
„Litgrid“, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, planuoja elektros energetikos sistemos veikimą ilguoju
laikotarpiu, įvertinant elektros energijos tiekimo ir saugumo, patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos
apsaugos reikalavimus. Tam yra rengiamas dešimties metų Lietuvos EES 400–110 kV tinklų plėtros planas, kurio vienas iš tikslų
yra numatyti perdavimo tinklo plėtros kryptis, atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas tinklo plėtrai ir atstatymui
suformuojant ilgalaikį investicijų planą. Investicijų plane suformuojamas projektų portfelis. Portfelį sudaro projektai, kurie reikalingi
strateginių valstybės tikslų pasiekimui, perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui, informacinių
technologijų atnaujinimui ar diegimui, ar projektai, kurie inicijuojami elektros perdavimo tinklo naudotojų iniciatyva.
5.7. Inovacijos
Savo veiksmais inovacijų srityje Bendrovė siekia prisidėti prie efektyvaus „Litgrid“ ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės
strategijų įgyvendinimo. Tai atliekama kuriant efektyvią inovacijų ekosistemą, kurioje inicijuojamos inovatyvios idėjos, jų analizei
ir testavimui skiriamas ekspertų laikas, jos įgyvendinamos ir pradedamos taikyti kasdienėje veikloje.
Bendrovė inovacijų srityje veikia pagal UAB „EPSO-G” Valdybos patvirtintas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gaires (toliau – MTEPI veiklos gairės).
MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių
veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant
Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą.
MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės
veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos
operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai.
Inovacijų ekosistema
Bendrovėje įdiegta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sistema. Joje nustatyti kūrybiškumui
palankios aplinkos ir inovacijų diegimo pagrindiniai principai bei inovacijų procesai. Inovacijų veikla orientuota į Klimato kaitos ir
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, nes be inovacijų
sunkiai įsivaizduojama ar net neįmanoma patikimai veikianti elektros sistema, pereinant nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių
prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kuriant konkurencingą šalies ekonomiką Baltijos, Skandinavijos ir Vidurio bei Rytų
Europos regione.
Daugiau apie inovacinius projektus „Darnios veiklos ataskaitoje“.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
22
6. FINANSINĖ INFORMACIJA
6.1. Pajamos
2023 m. bendros „Litgrid“ pajamos sumažėjo 50,5 mln. Eur, palyginti su 2022 m., ir siekė 369,8 mln. Eur. Daugiausiai sumažėjo
papildomų paslaugų pajamos, daugiausiai padidėjo perdavimo paslaugos pajamos.
Pajamos, mln. Eur
2023
2022
Pokytis
Pokytis, %
Perdavimas
206,5
72,5
134,0
185%
Balansavimo energija
108,3
175,1
-66,9
-38%
Papildomos paslaugos
28,0
137,2
-109,2
-80%
ITC
14,9
1,6
13,4
838%
VIAP
0,0
28,9
-28,9
-100%
Perkrovos
3,2
1,9
1,3
68%
Reaktyvioji energija ir
kilmės garantijos
6,0
1,8
4,2
233%
Kitos veiklos
3,0
1,4
1,6
114%
iš viso pajamų
369,8
420,3
-50,5
-12%
Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2022 m., padidėjo 2,8 karto iki 206,5 mln. Eur (įskaitant 142,3 mln. Eur perkrovų
valdymo įplaukas, kurios buvo panaudotos 2023 m. perdavimo tarifo mažinimui). Pagrindinė perdavimo pajamų didėjimo priežastis
– tvirtinant 2023 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą į reguliuojamos veiklos kompensuojamas sąnaudas buvo įtrauktos
tuo metu prognozuotos 5 kartus didesnės technologiniuose įrenginiuose sunaudotos elektros energijos sąnaudos dėl
prognozuotos 5 kartus didesnės elektros energijos pirkimo kainos.
Disbalanso ir balansavimo (toliau - balansavimo) elektros energijos kiekis didėjo 46,2 proc., tačiau dėl 55,9 proc. mažesnės
vidutinės pardavimo kainos balansavimo elektros energijos pajamos mažėjo 38,2 proc. iki 108,3 mln. Eur, šių pajamų pokytis
neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą disbalanso kainodarą einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas,
įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai.
Pajamos už papildomas paslaugas mažėjo 79,6 proc. iki 28 mln. Eur, jas mažino 57,5 proc. mažesnė papildomų paslaugų įsigijimo
dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos ir 5,6 proc. mažesnis suteiktų paslaugų kiekis. Pagal reguliuojamą papildomų paslaugų
kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą
priskirtinas šiai veiklai. N-metų faktinis skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas tvirtinant N+2 metų papildomų paslaugų
įsigijimo dedamąją.
Kitas su elektros energija susijusias pajamas sudaro:
ITC (angliškai - Inter-Transmission System Operator Compensation) pajamos - mokestis už elektros energiją, importuotą
iš Europos ITC tranzito mechanizmui nepriklausančių šalių (nuo 2022 m. gegužės mėn. importas nutrauktas) ir tranzito
kompensavimo pajamos iš ITC fondo ) – 14,9 mln. Eur. Šios pajamos neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinamos
nustatant perdavimo paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą.
VIAP – nuo 2023 m. šios paslaugos Bendrovė neteikia.
Reaktyviosios energijos pajamos – 5,9 mln. Eur, jos neįtakoja ilgalaikio pelningumo, nes įvertinamos nustatant perdavimo
paslaugos kainą ir skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą.
Perkrovų valdymo pajamos - 3,2 mln. Eur, jos neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos kompensuoja paskirstyto
tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas.
Elektros energijos kilmės garantijų administravimo pajamos – 0,1 mln. Eur.
Kitos pajamos padidėjo daugiau nei 2 kartus iki 3 mln. Eur dėl 0,9 mln. Eur didesnių priskaičiuotų netesybų rangovams už
vėluojančius darbus, 0,5 mln. Eur dėl didesnių pajamų už parduotas materialines vertybes bei 0,3 mln. Eur dėl didesnių kitų
pajamų.
Perdavimas
56%
Balansavimo
energija
29%
Papildomos
paslaugos
8%
Visos kitos susijusios
su elektros energija
6%
Kitos veiklos
1%
2023 m. pajamų
struktūra
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
23
6.2. Sąnaudos
Bendrovės sąnaudos per 2023 m. buvo 333,2 mln. Eur, 30,3 proc. mažesnės lyginant su 2022 m.
Sąnaudos, mln. Eur
2023
2022
Pokytis
Pokytis, %
Susijusios su
elektros energija
251,3
420,1
-168,8
-40%
Balansavimo energija
108,5
174,8
-66,3
-38%
Papildomos
paslaugos
98,1
111,6
-13,5
-12%
Technologinių
nuostolių
kompensavimas
38,3
99,6
-61,3
-62%
ITC
3,2
3,4
-0,3
-9%
VIAP
-
28,8
-28,8
-100%
Jungčių paskirstytų
pajėgumų
pasinaudojimo
užtikrinimas
3,2
1,9
1,3
68%
OPEX
40,3
36,7
3,6
10%
Darbo užmokestis
17,6
15,6
2,0
13%
Remontai ir priežiūra
9,4
8,8
0,7
7%
Telekomunikacijų ir IT
sistemos
2,5
2,2
0,3
14%
Mokesčiai
5,2
4,0
1,2
30%
Kitos
5,6
6,1
-0,6
-9%
Kita
41,6
21,0
20,7
98%
Nusidėvėjimas ir
amortizacija
19,7
20,6
-0,8
-4%
Ilgalaikio materialiojo
turto vertės
sumažėjimas
21,7
-
21,7
Kitos
0,2
0,4
-0,2
-50%
iš viso sąnaudų
333,2
477,8
-144,6
-30%
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 251,3 mln. Eur (75,4 proc. visų
Bendrovės sąnaudų) ir lyginant su 2022 m. jos sumažėjo 40,2 proc.. Papildomų paslaugų sąnaudos mažėjo 12,1 proc. iki 98,1
mln. Eur. Balansavimo elektros sąnaudos mažėjo 37,9 proc. dėl mažesnės įsigijimo kainos, nors įsigytas kiekis buvo didesnis.
Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos mažėjo 2,6 karto iki 38,3 mln. Eur
dėl 2,6 karto mažesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. ITC sąnaudos buvo 3,2 mln. Eur, VIAP teikimo sąnaudų nebuvo, nes
Bendrovė paslaugos 2023 m. neteikė, paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 3,2 mln. Eur.
Veiklos sąnaudos, palyginus su 2022 m., didėjo 9,7 proc. iki 40,3 mln. Eur. Darbo užmokesčio sąnaudų didėjimą 2 mln. Eur
įtakojo 6,4 proc. didesnis vidutinis darbuotojų skaičius dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo bei padidėjęs vidutinis darbo
užmokestis. Kitos sąnaudos padidėjo 1,6 mln. Eur iš kurių daugiausiai didėjo mokesčių sąnaudos dėl 0,9 mln. Eur didesnio
mokesčio VERT.
Bendrovės atlikto ilgalaikio materialiojo turto vertinimo rezultatas - 2023 m. rugsėjo 30 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė
yra 5,8 mln. Eur didesnė nei 2023 m. rugsėjo 30 d. ilgalaikio materialaus turto likutinė balansinė vertė. Pelno (nuostolių) ataskaitoje
apskaitytos 21,7 mln. Eur turto vertės sumažėjimo sąnaudos ir kitose bendrosiose pajamose apskaitytas 27,4 mln. Eur pelnas dėl
ilgalaikio turto perkainojimo.
Balansavimo
energija
33%
Papildomos
paslaugos
29%
Technologinių
nuostolių
kompensavimas
11%
Kitos susijusios
su elektros
energija
2%
OPEX
12%
Kita
12%
2023 m. sąnaudų
struktūra
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
24
6.3. Grąžos ir kiti finansiniai rodikliai
EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo
sąnaudos.
Koreguota EBITDA yra perskaičiuota EBITDA įvertinus laikinus reguliacinius nuokrypius nuo VERT patvirtinto reguliuojamo
pelningumo. Apskaičiuojant koreguotą EBITDA įvertinama pajamų dėl praėjusių laikotarpių korekcija, kuri VERT sprendimu jau
yra patvirtinta nustatant ataskaitinio periodo reguliuojamas kainas, bei įvertinamas ataskaitinio periodo VERT leidžiamo
(reguliuojamo) ir faktinio pelningumo nuokrypis, kuris bus įvertintas VERT nustatant reguliuojamas kainas ateinantiems metams.
Koreguotas grynasis pelnas = faktinis grynasis pelnas + (koreguotas EBITDA – EBITDA) x (1-15%)
Skaičiuojant 2022 m. koreguotą grynąjį pelną atlikta papildoma vienkartinio veiksnio korekcija - pridėta 2023 m. apskaityta 2,9
mln. Eur pelno mokesčio lengvata už 2022 m. investicijas.
Skaičiuojant 2023 m. koreguotą grynąjį pelną atliktos papildomos vienkartinių veiksnių korekcijos: atimta 2023 m. apskaityta pelno
mokesčio lengvata už 2019-2022 m. investicijas ir pridėtos turto vertės sumažėjimo sąnaudos po pelno mokesčio korekcijos (18,4
mln. Eur).
Koreguotą Bendrovės EBITDA didino:
- 1,1 mln. Eur didesnė investicijų grąža, nes reguliuojamo turto
vertė padidėjo nuo 330 mln. Eur iki 351,7 mln. Eur ir
investicijų grąžos norma padidėjo nuo 4,03% iki 4,09%;
- 1,6 mln. Eur didesnės nereguliuojamos veiklos pajamos
(netesybos rangovams bei kitos pajamos).
-
Apskaičiuojant 2023 m. koreguotą EBITDA atliktos sekančios
EBITDA korekcijos:
- atimta 4,1 mln. Eur – 2020-2021 m. skirtumas tarp
perdavimo paslaugos leistinos ir faktinės investicijų
grąžos, kuriuo buvo padidintos 2023 m. perdavimo
paslaugos pajamos;
- atimta 107 mln. Eur – Bendrovės suskaičiuotas ir dar
nepatvirtintas auditoriaus bei VERT skirtumas tarp
faktinės ir leidžiamos 2023 m. perdavimo paslaugos
investicijų grąžos, kuriuo turėtų būti sumažintos vėlesnių
metų perdavimo pajamos;
- pridėta 27,1 mln. Eur – papildomų paslaugų 2021 m.
rezultatas (pajamos minus sąnaudos), kuriuo buvo
sumažintos 2023 m. papildomų paslaugų pajamos;
- pridėta 43 mln. Eur - Bendrovės suskaičiuotas ir dar
nepatvirtintas auditoriaus bei VERT papildomų paslaugų
2023 m. sąnaudų ir pajamų skirtumas, iš jo 29,8 mln. Eur
grąžinama 2024 m., likusia dalimi turėtų būti padidintos
2025 m. papildomų paslaugų pajamos.
Apskaičiuojant 2023 m. koreguotą grynąjį pelną atliktos sekančios
korekcijos:
- atimta 34,8 mln. Eur - koreguoto EBITDA ir EBITDA
skirtumas po pelno mokesčio;
- pridėta 18,4 mln. Eur - turto vertės sumažėjimo sąnaudos po
pelno mokesčio;
- atimta 10 mln. Eur pelno mokesčio lengvata už 2019-2022 m.
investicijas.
Koreguotas ROE padidėjo nuo 7,1% iki 10,9% daugiausiai dėl
padidėjusio koreguoto grynojo pelno.
- 36.5
78.3
34.6
37.3
2022 2023
EBITDA, Koreguotas EBITDA
mln. Eur
EBITDA
Koreguotas
EBITDA
- 49.5
48.4
13.8
22.0
2022 2023
Grynasis pelnas, Koreguotas grynasis pelnas
mln. Eur
Grynasis pelnas
Koreguotas grynasis
pelnas
-25.5%
23.9%
7.1%
10.9%
2022 2023
ROE, Koreguotas ROE
%
ROE
Koreguotas
ROE
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
25
Koreguoto grynojo pelno augimą daugiausiai lėmė 5,3 mln. Eur
geresnis finansinės veiklos rezultatas bei 2,7 mln. Eur koreguoto
EBITDA pokytis.
Investicijos (be trečiųjų šalių nemokamai perleisto turto ir
kapitalizuoto darbo užmokesčio) augo daugiausiai dėl didesnių
investicijų į strateginius ir valstybei svarbių elektros energetikos
projektus. Jie sudarė 64 proc. visų 2023 m. investicijų. Didžiausią
investicijų dalį sudarė šie projektai:
- Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas – 32,4 mln.
Eur;
- 330 kV EPL Darbėnai - Bitėnai statyba – 32,1 mln. Eur;
- 330 kV EPL Kruonio HAE-Bitėnai statyba – 17,2 mln. Eur;
- 330 kV Kruonio HAE skirstyklos rekonstrukcija – 16 mln. Eur.
Grynoji finansinė skola sumažėjo 6,4 mln. Eur, nes buvo grąžinta
dalis paskolos pagal mokėjimo grafiką.
Grynosios finansinės skolos ir Koreguoto EBITDA santykis
sumažėjo nuo 1,3 iki 1,1 dėl grynosios finansinės skolos
sumažėjimo ir koreguoto EBITDA didėjimo.
22.7
98.5
33.5
55.0
2022 2023
Investicijos
mln. Eur
Perdavimo
tinklo
rekonstrukcijos
ir plėtros bei
kiti projektai
Strateginiai
projektai
56,2
153,5
45,6
39,2
2022 2023
Grynoji finansinė skola
mln. Eur
1,3
1,1
2022 2023
Grynoji finansinė skola / Koreguotas EBITDA
kartai
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
26
Balansas ir pinigų srautai
BALANSAS, mln. Eur
2023
2022
Pokytis
Ilgalaikis turtas
413
384
29
Ilgalaikis nematerialus turtas
5
5
-1
Ilgalaikis materialus turtas
401
367
33
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
7
11
-4
Trumpalaikis turtas
265
335
-70
Gautinos sumos ir kitas trumpalaikis
turtas
93
95
-2
Suteikta paskola EPSO-G
167
232
-65
Kitas finansinis turtas
4
7
-3
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
1
0
0
TURTO IŠ VISO
677
719
-41
Nuosavybė
239
167
72
Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai
155
155
0
Rezervai
35
62
-26
Nepaskirstytas pelnas
48
-49
98
Ilgalaikiai įsipareigojimai
300
139
161
Finansinės skolos ir nuomos
įsipareigojimai
33
40
-6
Perkrovų valdymo įplaukos
264
64
200
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai
3
35
-33
Trumpalaikiai įsipareigojimai
139
413
-274
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų
dalis ir kitos trumpalaikės paskolos
6
6
0
Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų
metų dalis
37
287
-251
Prekybos skolos
56
70
-14
Gauti išankstiniai apmokėjimai ir
kitas trumpalaikis turtas
39
49
-9
Įsipareigojimų iš viso
439
552
-113
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ
IŠ VISO
677
719
-41
Per metus Bendrovės turtas sumažėjo 41 mln. Eur (-6 proc.) ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 677 mln. Eur. Ilgalaikis turtas, kuris
sudarė 61 proc. viso Bendrovės turto, padidėjo 29 mln. Eur (+8 proc.), pagrindinė priežastis - investicijos į ilgalaikį materialųjį
turtą net įvertinus su dotacijomis sudengtas investicijas buvo didesnės nei turto nusidėvėjimo sąnaudos.
Trumpalaikis turtas sumažėjo 70 mln. Eur (-21 proc.), pagrindinė priežastis yra suteiktų paskolų (iš laikinai laisvų perkrovų valdymo
įplaukų lėšų prijungtų prie Grupės sąskaitos ir laikinai paskolintų EPSO-G) sumažėjimas 65 mln. Eur.
Dėl 2023 m. uždirbtų bendrųjų pajamų akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 72 mln. Eur (+43 proc.) ir 2023 m. pabaigoje
sudarė 35 proc. nuo viso turto.
Ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 2,2 karto, o trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 3 kartus daugiausiai dėl 200 mln. Eur
perkrovų valdymo įplaukų perkėlimo iš trumpalaikės dalies į ilgalaikę.
Pinigų srautai, mln. Eur
2023
2022
Pokytis
CFO
58,9
-52,6
111,5
CFI
-51,6
82,7
-134,3
CFF
-7,1
-31,4
24,3
Pinigų ir jų ekvivalentų
padidėjimas/sumažėjimas
0,1
-1,3
1,5
CFI
2023 m. grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (CFI)
sudarė (-51,6) mln. Eur. Palyginti su 2022 m., CFI buvo
neigiamas daugiausiai dėl didesnių mokėjimų įsigyjant ilgalaikį
materialųjį ir nematerialųjį turtą (63 mln. Eur daugiau) bei 56,4
mln. Eur mažesnių gautų dotacijų.
CFO
2023 m. grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai
(CFO) siekė 58,9 mln. Eur. Palyginti su 2022 m., CFO
išaugo 111,5 mln. Eur daugiausiai dėl bendrųjų
pajamų skirtumo (121 mln. Eur).
CFF
2023 m. grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (CFF)
siekė -7,1 mln. Eur. Palyginti su 2022 m., CFF buvo
mažiau neigiami, nes 2023 m. mažiau grąžinta
paskolų (-19,1 mln. Eur) bei nemokėti dividendai
(2022 m. 5 mln. Eur).
413
265
239
300
139
Turtas Nuosavybė ir
įsipareigojimai
Balanso struktūra
mln. Eur
Trumpalaikiai
įsipareigojimai
Ilgalaikiai
įsipareigojimai
Nuosavybė
Trumpalaikis turtas
Ilgalaikis turtas
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
27
Laisvas pinigų srautas, mln. Eur
2023
2022
Pokytis
Pokytis, %
CFO
58,9
-52,6
111,5
-211,8%
CFI
-51,6
82,7
-134,3
-162,4%
Suteiktų paskolų pokytis
-65,4
188,4
-253,8
-134,7%
FCF
-58,2
218,5
-276,7
-126,6%
Bendrovės 2023 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be Bendrovės suteiktų paskolų ir jų grąžinimo (FCF-
laisvas pinigų srautas) dėl didesnių investicijų ir mažesnių gautų dotacijų buvo neigiamas ir siekė 58,2 mln. Eur.
Per 2023 m. gauta 108,5 mln. Eur perkrovų valdymo įplaukų. Jos 2023 m. buvo panaudotos taip: pajėgumų užtikrinimui –3,2 mln.
Eur, investicijų finansavimui – 15,2 mln. Eur, perdavimo tarifo mažinimui – 142,3 mln. Eur. Sukauptų perkrovų valdymo įplaukų
likutis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 297,9 mln. Eur, iš jų 130,7 mln. Eur buvo laikinai panaudota Bendrovės veiklos finansavimui,
o 167,2 mln. Eur buvo prijungta prie EPSO-G Grupės sąskaitos.
6.4. Penkių metų santrauka
Pagrindiniai finansiniai rodikliai
2023
2022
2021
2020
2019
Pokytis
2023-2022
Pokytis, %
Pajamos
mln. Eur
369,8
420,4
270,9
208,4
183,9
-50,5
-12,0%
EBITDA
mln. Eur
78,3
-36,5
46,2
51,8
22,3
114,8
n/a
EBITDA marža
%
21,2%
-8,7%
17,1%
24,8%
12,1%
n/a
n/a
EBIT
mln. Eur
36.6
-57.5
24.8
31.0
1.9
94.1
n/a
EBIT marža
%
9.9%
-13.7%
9.2%
14.9%
1.0%
n/a
n/a
Grynasis pelnas
mln. Eur
48,4
-49,5
20,0
26,6
3,0
97,9
n/a
Gryno pelno marža
%
13,1%
-11,8%
7,4%
12,8%
1,6%
n/a
n/a
ROE
%
23,9%
-25,5%
9,1%
12,9%
1,5%
n/a
n/a
ROA
%
6,9%
-8,2%
4,4%
6,7%
0,8%
n/a
n/a
Akcininkų nuosavybė / turtas
%
35,2%
23,2%
45,2%
52,6%
52,0%
12 p. p.
51,6%
Grynoji finansinė skola
mln. Eur
39,2
45,6
68,5
84,7
99,1
-6,4
-14,1%
Grynoji finansinė skola / EBITDA
kartai
0,5
-1,2
1,5
1,6
4,4
1,8
n/a
Investicijos
mln. Eur
153,5
56,2
52,0
54,3
45,7
97,3
173,1%
Pagrindinis pelnas, tenkantis vienai
akcijai (EPS)
Eur
0,096
-0,098
0,040
0,053
0,006
0,194
n/a
Iš viso turto
mln. Eur
677,4
718,5
489,8
414,4
376,2
-41,1
-5,7%
Nuosavas kapitalas
mln. Eur
238,7
167,0
221,5
218,0
195,6
71,7
42,9%
Likvidumo koeficientas
kartai
1,91
0,81
1,01
0,59
0,46
1,10
135,4%
Turto apyvartumas
kartai
0,53
0,70
0,60
0,53
0,50
-0,2
-23,8%
Koreguoti rodikliai
Koreguota EBITDA
mln. Eur
37,3
34,6
39,8
32,5
n/a
2,7
7,8%
Koreguota EBITDA marža
%
10,1%
8,2%
14,7%
15,6%
n/a
1,9 p. p.
23,2%
Koreguotas grynasis pelnas
mln. Eur
22,0
13,8
16,4
13,5
n/a
8,2
59,5%
Koreguoto grynojo pelno marža
%
6,0%
3,3%
6,1%
6,5%
n/a
2,7 p. p.
82,8%
Koreguotas ROE
%
10,9%
7,1%
7,5%
6,5%
n/a
3,8 p. p.
54,1%
Grynoji finansinė skola / Koreguota
EBITDA
kartai
1,1
1,3
1,7
2,6
n/a
-0,3
-20,3%
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
28
7. BENDROVĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
Strategijos įgyvendinimas vertinamas per Bendrovės 3 metų veiklos plano ir Bendrovės metinių tikslų įgyvendinimą, kuriuose
prioretizuotos priemonės, atsižvelgiant į Bendrovės Strategijoje identifikuotus prioritetus.
Tikslų įgyvendinimo įvertinimą atlieka Bendrovės Valdyba, už tikslų įgyvendinimą Valdybai atsiskaito vadovas. Bendrovei keliami
veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Litgrid“ vadovo tikslams. Nuo tikslų įgyvendinimo įvertinimo priklauso visų
darbuotojų ir generalinio direktoriaus kintama atlygio dalis.
2023 metų tikslų įgyvendinimo pasiekimas 76 proc., tikslų įgyvendinimas Valdybos patvirtintas 2024 m. vasario 29 d. Valdybos
posėdyje:
Veiklos plano įgyvendinimas
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
29
8. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ, AKCININKUS IR JŲ
TEISES
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos
sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
„Litgrid“ per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido.
„Litgrid“ įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro.
97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“ (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc.
akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų
susirinkime.
Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių
perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.
„Litgrid“ vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. teikia AB
SEB bankas.
Duomenys apie prekybą „Litgrid“ vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:
Rodiklis
2021 m.
2022 m.
2023 m.
Atidarymo kaina, eurais
0,58
0,805
0,702
Didžiausia kaina, eurais
0,89
0,805
0,78
Mažiausia kaina, eurais
0,575
0,63
0,65
Paskutinė kaina, eurais
0,795
0,7
0,685
Apyvarta vnt.
894 468
435 981
386 009
Apyvarta mln. eurų
0,67
0,33
0,27
Kapitalizacija mln. eurų
400,94
353,03
345,47
8.1. „Litgrid“ akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį:
https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000128415/trading
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
30
8.2. „Litgrid“ (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI)
ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais per ataskaitinį laikotarpį:
8.3. Dividendų politika
2017 m. rugpjūčio 18 d. „Litgrid“ valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą
(atnaujinta 2020 m. vasario 7 d.) UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dividendų politiką „Litgrid“ taikyti pilna apimtimi. „EPSO-G“
dividendų politika reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms
bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat
metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų įgyvendinimą ir kryptingai
stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.
2023 m. balandžio 11 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta nemokėti dividendų.
9. VALDYSENOS ATASKAITA
Bendrovė kartu su patronuojančia bendrove UAB „EPSO-G“ ir kitais patronuojančios bendrovės tiesiogiai ir netiesiogiai valdomais
juridiniais asmenimis sudaro įmonių grupę. Bendrovės 97,5 proc. akcijų priklauso UAB „EPSO-G“, o likę 2,5 proc. ‒ smulkiesiems
akcininkams. UAB „EPSO-G“ akcininkė yra Lietuvos valstybė, kuriai priklauso 100 proc. UAB „EPSO-G“ akcijų, o akcininko teises
ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 146 256 100, 20 Eur. Jis padalintas į 504 331 380 paprastąsias vardines 0,29 Eur
nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame
akcininkų susirinkime.
9.1. Bendrovės valdymo organai
Bendrovės organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas.
Patronuojančioje bendrovėje UAB „EPSO-G“ sudaryti Atlygio ir skyrimo komitetas bei Audito komitetas, kurie veikia kaip visos įmonių
grupės atlygio ir skyrimo bei audito komitetai, be kita ko, atlikdami ir bendrovės atlygio ir skyrimo bei audito komiteto funkcijas. Informacija
apie Atlygio ir skyrimo komitetą bei Audito komitetą skelbiama patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje
www.epsog.lt taip pat informacija apie komitetus atskleidžiama UAB „EPSO-G“ metiniuose pranešimuose.
„Litgrid“ valdymo ir organizacinė struktūra užtikrina optimalų veiklos organizavimą, atskaitingumą, procesų efektyvumą ir
atsakomybę.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
31
9.2. Bendrovės valdymo principai
2023 m. UAB „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas pagal 2022 m. gruodžio 29 d. UAB „EPSO-G“ vienintelio
akcininko Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintą naują UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo
gairių redakciją. Gairės nustato visoms UAB „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus,
reglamentuoja valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą.
Naujoje korporatyvinio valdymo gairių redakcijoje įtvirtinti 7 pagrindiniai korporatyvinio valdymo principai:
• prielaidų efektyviam korporatyviniam valdymui sudarymo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupės valdymas
ir reikalingi sprendimai būtų priimami efektyviai;
• proporcingumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad UAB „EPSO-G“ taikomi valdymo metodai būtų proporcingi,
t. y. nesukurtų nereikalingos administracinės naštos;
• akcininkų teisių realizavimo principas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas tinkamam visų akcininkų teisių ir teisėtų
interesų realizavimui;
• visų šalių suinteresuotų šalių įtraukimo principas, kuriuo pripažįstamos suinteresuotų šalių teisės ir lūkesčiai;
• skaidrumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad grupės veikla būtų organizuojama skaidriai, tinkamai
atskleidžiant esminę informaciją;
• valdymo organų atsakomybės ir atskaitomybės principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valdymo organai tinkamai
bei savalaikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai naudotųsi savo teisėmis bei tinkamai vykdytų savo pareigas;
• integralumo principas, kuriuo siekiama užtikrinti tiek vertikalų, tiek horizontalų integralumo užtikrinimą.
UAB „EPSO-G“ grupė remiasi gerąja valdysenos patirtimi, išdėstyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)
paskelbtose gerosios valdysenos rekomendacijose bei „Nasdaq Vilnius“ rekomendacijose, kituose tarptautiniu mastu
pripažintuose standartuose ir gerosios valdysenos rekomendacijose, kurių svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad valstybės valdomos
bendrovės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai.
9.3. Įstatai
„Litgrid“ įstatai keičiami Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka pagal kurią sprendimą pakeisti bendrovės įstatus priima
visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Per
ataskaitinį laikotarpį bendrovės įstatai buvo peržiūrėti 1 kartą. 2023 m. balandžio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu
patvirtinta nauja „Litgrid“ įstatų redakcija, kuri Juridinių asmenų registre įregistruota 2023 m. balandžio 20 d. Pagrindiniai įstatų
pakeitimai:
įtvirtintas patronuojančios UAB „EPSO-G“ valdybos ir UAB „EPSO-G“ vadovo patvirtintų grupės lygio dokumentų
tiesioginis taikymas. Bendrovė turės teisę priimti sprendimą grupės lygio dokumentų netaikyti arba taikyti juos su
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
32
išimtimis, jeigu tam pritars atitinkamai bendrovės valdyba arba vadovas prieš tai informavę UAB „EPSO-G“ apie
numatomas išimtis;
padidintos sandorių vertės (nuo 15 mln. Eurų iki 30 mln. Eurų), kurias pasiekus reikalingas bendrovės visuotinio akcininkų
susirinkimo pritarimas;
valdyba nebetvirtins veiklos bei vidaus audito rekomendacijoms įgyvendinti skirtų planų. Šių planų tvirtinimas priskiriamas
vadovo kompetencijai, o valdybai numatyta kompetencija analizuoti ir vertinti jų įgyvendinimą;
išgryninti sandoriai, dėl kurių sprendimus priima bendrovės valdyba;
išgryninta valdybos kompetencija dėl bendrovės svarbiausių reguliacinių dokumentų tvirtinimo;
įtvirtinta valdybos kompetencija balsuoti tiek dukterinių, tiek asocijuotų bendrovių visuotiniuose akcininkų rinkimuose.
Bendrovės valdyba savo sprendimu turi teisę deleguoti šią funkciją vadovui;
įtvirtintos nuostatos dėl veiklos nepertraukiamumo užtikrinimo nesant valdybos;
generalinis direktorius įstatuose vadinamas vadovu;
įtvirtintas vadovo atstovavimas bendrovėms 5monių grupės mastu sudaromuose komitetuose.
Bendrovės įstatai skelbiami bendrovės tinklapyje www.litgrid.eu.
9.4. Visuotinis akcininkų susirinkimas
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir
jų įgyvendinimas numatyti Akcinių bendrovių įstatyme, papildoma kompetencija nustatyta bendrovės įstatuose.
Papildoma visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija susijusi su:
• valdybos narių skyrimu ir atšaukimu, valdybos narių atlygio nustatymu, sutarčių su valdybos nariais sudarymu ir jų standartinių
sąlygų nustatymu
• valdybos narių nušalinimo arba nenusišalinimo bei sprendimo priėmimo, kai priimami sprendimai esant valdybos narių interesų
konfliktui, įstatuose numatytais atvejais
• pritarimu valdybos sprendimams, kaip numatyta bendrovės įstatuose.
2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Litgrid“ akcininkais buvo daugiau nei 5 800 fizinių ir juridinių asmenų, iš jų – vienas akcininkas valdė
didesnį nei 2 proc. bendrovės akcijų paketą. Patronuojančioji UAB „EPSO-G“ yra daugumos akcininkas, kuriam priklauso 97,5 proc.
bendrovės akcijų.
Kiekvienas akcininkas, įrašytas į bendrovės akcininkų registrą iki apskaitos dienos (penkta darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo),
turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir naudotis savo teise dalyvauti priimant sprendimus visuotinio akcininkų susirinkimo
kompetencijai priklausančiais klausimais. Pranešimai apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą, taip pat visa reikalinga informacija,
susirinkime sprendžiamų klausimų priedai ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai skelbiami bendrovės interneto svetainėje. Apie
susirinkimus taip pat pranešama „Nasdaq Vilnius“ pateikiant pranešimą pranešimų skelbimo sistemoje.
Per ataskaitinį laikotarpį buvo sušaukti 3 visuotiniai akcininkų susirinkami, kuriuose priimti šie sprendimai:
Data
Esminiai sprendimai
2023-04-11
• Patvirtintas 2022 m. Litgrid finansinių ataskaitų rinkinys
• Patvirtintas 2022 m. Litgrid pelno (nuostolio) paskirstymas
• Pritarta 2022 m. Litgrid atlygio ataskaitai
• Patvirtinta nauja Litgrid įstatų redakcija
2023-06-12
• Iki esamos bendrovės valdybos kadencijos pabaigos nepriklausomu valdybos nariu išrinktas
Andrius Šemeškevičius
2023-08-30
• Audito įmone, kuri atliks 2023–2025 m. „Litgrid“ finansinių ataskaitų, parengtų pagal tarptautinius
finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, rinkinio bei metinio
pranešimo auditą, išrinkta „PricewaterhouseCoopers“ ir nustatytas atlyginimas už šių paslaugų
teikimą
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
33
9.5. „Litgrid“ valdyba
Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką
nustato teisės aktai ir bendrovės įstatai.
Pagal galiojančią „Litgrid“ įstatų redakciją, valdyba sudaroma 5 (penkių) narių. Valdybos narius ketverių metų kadencijai renka visuotinis
akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga.
Valdybos narys negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai daugiau kaip 2 pilnas valdybos kadencijas iš eilės ir bet kuriuo atveju
negali eiti valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 metų iš eilės. Valdybos nariai renkami pagal LR Vyriausybės
2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintą Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar
savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašą.
Pagal įstatų reikalavimus, renkant valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų
nepriklausomumą nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo
įstatyme numatytais nepriklausomumo reikalavimais. Formuojant valdybą užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų
nesusiję darbo santykiais su bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami bendrovės darbuotojai.
Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką. Valdybos pirmininkas renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos
narių. Valdyba savo veikloje vadovaujasi teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos darbo
reglamentu.
Bendrovės valdybos kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą
kompetenciją, nustatytą įstatuose.
Bendrovės valdyba:
• tvirtina bendrovės veiklos strategiją (įskaitant ilgalaikius ir trumpalaikius, finansinius ir nefinansinius tikslus ir (ar) veiklos rodiklius);
• tvirtina bendrovės biudžetą;
• tvirtina bendrovės metinius veiklos tikslus;
• priima sprendimus dėl reikšmingų bendrovės sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. Eur bei tvirtina tokių sandorių esmines
sąlygas;
• sprendžia dėl elektros energijos perdavimo ir kitų valstybės reguliuojamų paslaugų kainų ir jų taikymo tvarkos nustatymo;
• sprendžia dėl bendrovės elektros perdavimo tinklų plėtros 10 m. plano;
• priima sprendimus dėl bendrovės naujo pobūdžio veiklos pradėjimo ar konkrečios vykdomos veiklos nutraukimo;
• priima sprendimus, susijusius su bendrovės, kaip akcininkės, teisių įgyvendinimo dukterinių bendrovių ir asocijuotų bendrovių
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
• vykdo priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatyme;
• sprendžia kitus bendrovės įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatyme numatytus valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.
Esamos valdybos kadencija baigsis 2024-04-20.
Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai skelbiami www.litgrid.eu
9.6. Valdybos sudėtis
Ataskaitiniu laikotarpiu „Litgrid“ valdyboje dirbo:
Valdybos narys
Pareigos
Kadencija
Kitos pareigos
Išsilavinimas
Tomas Varneckas
Narys, valdybos
pirmininkas
(valdybos pirmininku
išrinktas nuo 2022-12-
29)
Nuo 2022-04-
20
UAB „EPSOG“ Grupės
infrastruktūros ir projektų
valdymo vadovas
„Vilnius Tech“, aplinkos
inžinerijos bakalauras,
inžinierinės informatikos
magistras
Mindaugas Keizeris
Narys
Nuo 2022-12-22
UAB „EPSO-G“ vadovas
Vilniaus
universitetas, tarptautinio verslo
magistras;
„Baltic Institute of Corporate
Governance“ valdybos narių
programa
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
34
Gediminas Karalius
Narys
Nuo 2022-04-20
Lietuvos Respublikos
energetikos ministerijos
Energetinio saugumo
grupės vyresnysis patarėjas
Mykolo Romerio
Universitetas, Teisė ir
valdymas bakalauras, ES
teisės magistras;
ISM vadybos ir ekonomikos
universitetas, verslo
administravimo magistras
Domas Sidaravičius
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2016-07-29
(taip pat nuo
2020-04-20)
UAB „Tuvlita“ vadovas
Vilniaus universitetas, verslo
administravimo ir vadybos
bakalauras, tarptautinės
prekybos magistras
Andrius
Šemeškevičius
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2023-06-12
„Telia Lietuva“ AB
technologijų vadovas
„Vilnius Tech“, inžinierinės
informatikos bakalauras ir
magistras
Nei vienas valdybos narys „Litgrid“ akcijų neturi.
Tomas Varneckas
Valdybos pirmininkas
UAB „EPSO-G“ Infrastruktūros ir projektų valdymo vadovas (įm. kodas
302826889, Gedimino per. 20, 01103 Vilnius).
T. Varneckas „Litgrid“ akcijų neturi.
Mindaugas Keizeris
Valdybos narys
UAB UAB „EPSO-G“ vadovas (įm. kodas 302826889, Gedimino per. 20,
01103 Vilnius).
M. Keizeris „Litgrid“ akcijų neturi.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
35
Gediminas Karalius
Valdybos narys
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Energetinio saugumo grupės
vyresnysis patarėjas.
G. Karalius „Litgrid“ akcijų neturi
Domas Sidaravičius
Nepriklausomas valdybos narys
Kitos pareigos: UAB „Tuvlita“ (įm. kodas 1105840917, Lentvario g. 7A,
LT-02300, Vilnius), įmonės vadovas.
D. Sidaravičius „Litgrid“ akcijų neturi
Andrius Šemeškevičius
Nepriklausomas valdybos narys
Kadencijos pradžia 2023-06-12
Kitos pareigos: AB „Telia Lietuva“ (įm. Kodas 121215434, Saltoniškių g 7A, LT-
08105 Vilnius) Technologijų vadovas
A. Šemeškevičius „Litgrid“ akcijų neturi.
9.7. Valdybos veikla
Atsižvelgiant į UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komiteto patvirtintas Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo
gaires, 2024 m. pradžioje „Litgrid“ valdyba įvykdė savo veiklos už 2023 m. įvertinimą.
Valdybos veiklos įsivertinimo sesijoje 2022 m. vasario 29 d. identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir sutarta dėl tobulinimosi
veiksmų 2024 m. strateginio planavimo ir strategijos įgyvendinimo kontrolės srityje.
Vadovaujantis Grupės kolegialių organų kasmetinės veiklos įsivertinimo gairėmis bendrą visų grupės kolegialių organų savo
veiklos vertinimą apibendrina UAB „EPSO-G“ atlygio ir skyrimo komitetas ir kartu su atsiliepimu teikia valdybai.
Per 2023 metus įvyko 18 valdybos posėdžių, iš jų 6 posėdžiuose sprendimai buvo priimti balsuojant raštu.
Valdybos posėdžių 2023 m. lankomumas:
Dalyvavo
Nedalyvavo „Litgrid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika ir juose priimti sprendimai:
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
36
Nr.
Posėdžio data
Tomas
Varneckas
Mindaugas
Keizeris
Gediminas
Karalius
Domas
Sidaravičius
Andrius
Šemeškevičius
1.
Sausio 10 d.
(neeilinis)
Nebuvo išrinktas
2.
Sausio 20 d.
Nebuvo išrinktas
3.
Vasario 24 d.
Nebuvo išrinktas
4.
Kovo 17 d.
(neeilinis)
Nebuvo išrinktas
5.
Kovo 23 d.
Nebuvo išrinktas
6.
Balandžio 27 d.
Nebuvo išrinktas
7.
Gegužės 19 d.
Nebuvo išrinktas
8.
Birželio 16 d.
(neeilinis)
9.
Birželio 30 d.
10.
Liepos 26 d.
11.
Liepos 31 d.
(neeilinis)
12.
Rugpjūčio 8 d.
(neeilinis)
13.
Rugsėjo 21 d.
14.
Spalio 5 d.
(neeilinis)
15.
Spalio 20 d.
16.
Lapkričio 14 d.
(neeilinis)
17.
Lapkričio 30 d.
18.
Gruodžio 22 d.
Valdyba planuoja savo veiklą ir ją vykdo vadovaudamasi metiniu valdybos veiklos planu. 2022 m. gruodžio 15 d. valdyba patvirtino
2023 m. valdybos veiklos planą, kuris 2023 m. buvo tinkamai įgyvendintas.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
37
Esminiai 2023 m. „Litgrid“ valdybos svarstyti klausimai, priimti sprendimai:
Sausis
• Patvirtinta „Litgrid“ 2030 strategija, veiklos planas
• Patvirtinti „Litgrid“ 2023 m. tikslai, kurie yra tapatūs vadovo tikslams
• Patvirtintas „Litgrid“ 2023 m. biudžetas
• Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „110 kV dvigrandės OL Šiauliai-Gubernija II, Šiauliai-Meškuičiai ruože tarp
Šiaulių TP ir Zoknių TP kabeliavimas ir šviesolaidinio kabelio įrengimas“ projektavimo ir rangos darbų sutartį su tiekėjų
grupe bei patvirtintos esminės projektavimo ir rangos darbų sutarties sąlygos
Vasaris
• Patvirtintas bendrovės 2022 m. veiklos tikslų įgyvendinimas
• Atliktas nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumo vertinimas
• Patvirtintas atnaujintas bendrovės atitikties prioritetinių sričių sąrašas
• Priimtas sprendimas prisijungti prie grupės atitikties valdymo politikos
• Pritarta „Litgrid“ ir UAB „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimams
• Pakeistas projektų valdymo vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas
• Vyko valdybos savo veiklos įsivertinimo sesija, kurios metu buvo sudarytas valdybos veiklos 2023 m. tobulinimo planas
Kovas
• Patvirtinta „Litgrid“ 2030 m. strategijos įgyvendinimo už 2022 m. ataskaita
• Patvirtintas „Litgrid“ 2023 m. metinis pranešimas ir „Litgrid“ 2023 m. atlygio ataskaitą
• Priimti sprendimai patvirtinti bendrovės 2023 m. metinį pranešimą, atlygio ataskaitą (metinio pranešimo dalis), pritarta
bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniui bei pelno (nuostolio) paskirstymo projektui, priimtas sprendimas sušaukti
„Litgrid“ eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą
• Patvirtinti 2023 m. „Litgrid“ rizikų sąrašo ir valdymo priemonių plano pakeitimai
• Pritarta darbų už didesnę kaip 3 mln. Eur vertę įsigijimui, sudarant Vakarų regiono 110-330 kV oro linijų eksploatavimo
darbų sutartį su UAB „Tetas“ bei patvirtintos esminės sutarties sąlygos
• Pritarta darbų už didesnę kaip 3 mln. Eur vertę įsigijimui, sudarant Šiaurės regiono 110-330 kV ir Pietų regiono110-400
kV transformatorių pastočių eksploatavimo darbų sutartis su UAB „Tetas“ bei patvirtintos esminės sutarčių sąlygos
• Patvirtintas perdavimo tinklo priežiūros audito metu nustatytoms rizikoms pašalinti parengtas veiksmų planas
Balandis
• Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „110/10 kV Dirvupių TP 110 kV skirstyklos statybos darbai“ projektavimo ir
rangos darbų sutartį su Tiekėjų grupe ir patvirtintos esminės projektavimo ir rangos darbų sutarties sąlygos
• Priimti sprendimai dėl balsavimo „Litgrid“ asocijuotos bendrovės Baltic RCC OÜ visuotiniame akcininkų susirinkime (2022
m. metinės finansinės ataskaitos patvirtinimas ir 2022 m. pelno paskirstymo patvirtinimas)
• Priimtas sprendimas dėl bendrovės vadovo vienkartinės metinės kintamosios atlygio dalies už 2022 m.
Gegužė
• Nustatytas „Litgrid“ vadovo mėnesinis atlygis
• Priimtas sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl valdybos nario išrinkimo
• Patvirtintos standartinės esminės projektavimo ir statybos darbų sutarties sąlygos
Birželis
• Pritarta 330/110/10 kV Jonavos TP rekonstravimo projektavimo ir statybos darbų pirkimo sutarties pakeitimui
• Atliktas naujai išrinkto nepriklausomo valdybos nario nepriklausomumo vertinimas
• Pritarta siūlymui dėl Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su trečiosiomis šalimis metodikos
paskelbimo netekusia galios
• Priimtas sprendimai dėl balsavimo „Litgrid“ asocijuotos bendrovės Baltic RCC OÜ visuotiniame akcininkų susirinkime
• Priimtas sprendimas dėl valdymo holdingų paslaugų sandorio su UAB „EPSO-G“ sudarymo ir esminių sutarties sąlygų
tvirtinimo
• Patvirtintas atnaujintas darbuotojų pareigybių sąrašas bei aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų pareigybių lygių
sąrašas (žemėlapis)
• Patvirtintas atnaujintas 2023 m. „Litgrid“ rizikų sąrašas ir jų valdymo priemonių planas
Liepa
• Pritarta susitarimui dėl 330 kV oro linijos Kruonio HAE-Bitėnai statybos darbų pirkimo sutarties pakeitimo
• Pritarta Šiaurės regiono 110-330 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutarties sudarymui bei patvirtintos esminės sutarties
sąlygos
• Pritarta susitarimo su AS “Augstsprieguma tīkls” ir Elering AS sudarymui dėl Baltijos elektros sistemos paankstintos
sinchronizacijos 2025 m. vasarį bei patvirtintos esminės susitarimo sąlygos
Rugpjūtis
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
38
• Inicijuotas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (dėl „Litgrid“ audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo
sąlygų nustatymo 2023-2025 metams)
• Pritarta Rytų regiono 110-330 kV oro linijų eksploatavimo darbų sutarties ir Pietų regiono 110-400 kV oro linijų
eksploatavimo darbų sutarties su UAB „Eltirema“ sudarymui bei patvirtintos esminės sutarčių sąlygos
Rugsėjis
• Svarstyta dėl „Litgrid“ naujos kadencijos valdybos kompetencijų matricos
Spalis
• Priimtas sprendimai dėl balsavimo „Litgrid“ asocijuotos bendrovės Baltic RCC OÜ visuotiniame akcininkų susirinkime
(dėl įstatų pakeitimo, akcijų registro pakeitimo, akcininkų sutarties pakeitimo, audito įmonės išrinkimo)
• Pritarta susitarimui dėl naujų sinchroninių kompensatorių įrengimo Lietuvos EES projektavimo, gamybos ir įrengimo
darbų rangos sutarties pakeitimo
• Siūlyta teikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – VERT) pagal VERT patvirtintą perdavimo paslaugos
kainos viršutinę ribą ir papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją bendrovės suskaičiuotas diferencijuotas elektros energijos
perdavimo paslaugų kainas 2024 metams ir jų taikymo tvarką
Lapkritis
• Pritarta atnaujintam elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ 2030 m. strategijos projektui ir jos teikimui VšĮ
Valdymo koordinavimo centro peržiūrai
• Patvirtinta atnaujinta bendrovės organizacinė valdymo struktūra (I etapo) ir patvirtintas darbuotojų pareigybių sąrašas
Gruodis
• Patvirtinta atnaujinta bendrovės organizacinė valdymo struktūra (II etapo) ir patvirtintas darbuotojų pareigybių sąrašas
• Patvirtintas "Litgrid“ 2024 m. rizikų valdymo priemonių planas
• Pritarta elektros energijos gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos sutarčių su AB „Ignitis gamyba“ ir UAB Kauno
termofikacijos elektrine sudarymui ir patvirtintos esminės sutarčių sąlygos.
9.8. Vadovo veiklos sritys
Vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo Akcinių bendrovių įstatyme
nustatytos bendrovės vadovo kompetencijos, išskyrus įstatuose numatytą papildomą kompetenciją. Bendrovės vadovas:
• Organizuoja ir kontroliuojam kasdienę bendrovės veiklą, priima sprendimus dėl bendrovės veiklos
• Užtikrina bendrovės strategijos įgyvendinimą, visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos sprendimų įgyvendinimą bendrovėje
• Sudaro sandorius bendrovės vardu vadovaudamasis valdybos nustatyta tvarka
• Ir kt.
Vadovo atlygis nustatomas vadovaujantis „Vadovo ir valdybos narių atlygio“ politika.
Rokas Masiulis
Vadovas
Kitos pareigos: nepriklausomas valdybos narys „Connect Pay“ UAB
(įm. kodas 304696889 Algirdo g. 48, LT-03218 Vilnius).
R. Masiulis „Litgrid“ akcijų neturi.
9.9. Valdymas ir kontrolė
Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų įmonių valdymui,
ta apimtimi, kiek jie taikomi UAB „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek bendrovės
įstatai nenumato kitaip.
Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia bendrovės strategiją 5-10 metų
laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu bendrovės strategija parengta 10
metų laikotarpiui iki 2031 m. bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina bendrovės veiklos vykdymo,
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
39
kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovėje įdiegta mėnesinė
strategijos įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema.
Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo
taryba. Taryba pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas,
be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo
įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.
Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei bendrovės administracijos veiklą organizuoja bendrovės vadovas. Bendrovės
administracijos vadovybę sudaro vadovas, Finansų departamento vadovas, Sistemos valdymo departamento vadovas, Perdavimo tinklo
departamento vadovas, Strateginės infrastruktūros departamento vadovas, Strategijos departamento vadovas bei ITT ir administravimo
departamento vadovas. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista bendrovės interneto svetainėje.
Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai. Savo veikloje bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės politikomis, kurios viešai skelbiamos bendrovės internetiniame tinklalapyje.
Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat
diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl
svarbių bendrovės veiklos klausimų teikia grupės atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja
bendrovės valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę
veiklą aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą,
Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą.
Ataskaitiniu laikotarpiu „EPSO-G“ grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas vadovaujantis 2022 m. gruodžio 29 d. UAB „EPSO-G“
vienintelio akcininko Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintomis UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo
gairėmis. Gairės nustato visoms UAB „EPSO-G“ grupės įmonėms vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja
valdysenos organizavimo modelį, valdymo struktūrą, valdymo ir kontrolės bei atskaitomybės užtikrinimo sistemą.
10. ATLYGIO ATASKAITA
Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų bendrovei padeda aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 418 specialistų,
iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Darbuotojų skaičiaus augimą sąlygojo didesnis nei iki šiol Sinchronizacijos pagreitis,
atsinaujinančios energetikos plėtra ir kritiškai svarbių kompetencijų sutelkimas. Papildytos pajėgos strateginiams tikslams
priskiriamose skaitmenizacijos srityje.
Savo veikloje vadovaujamės šiomis vertybėmis: profesionalumas, bendradarbiavimas, pažanga. Įgyvendindami akcininko
nustatytus strateginius ir verslo tikslus siekiame pritraukti ir išlaikyti kompetentingus, atsakingus, vertybėmis besivadovaujančius
ir užbrėžtą rezultatą pasiekiančius savo sričių profesionalus.
Nuolat skatiname darbuotojus tobulėti ir kelti kvalifikaciją, ugdyti profesines (funkcines) ir bendrąsias (paremtas vertybėmis),
kompetencijas, vadovus skatiname tobulinti vadovavimo kompetencijas. Keliame darbuotojams su strategija susietus tikslus ir
vertiname jų pasiekimą. Įgaliname visus darbuotojus siūlyti ir diegti savo veikloje inovacijas – nuo kasdienius veiklos procesus
palengvinančių inovatyvių darbo metodų ir įrankių – iki naujas veiklos kryptis lemiančių proveržio inovacijų.
Veikiame efektyviai, užtikriname optimalias veiklos sąnaudas ir geriausiu įmanomu kaštų naudos santykiu paremtas investicijas,
atsakingai valdome darbo užmokesčio biudžetą. Mokame darbuotojams nuo rezultatų priklausantį darbo užmokestį, skatiname
už papildomų pastangų reikalaujančių tikslų pasiekimą.
10.1. Kolegialių valdymo organų atlygis
UAB „EPSO-G“ taip pat „Litgrid“ valdybos narių atlygio už veiklą valdyboje mokėjimo tvarką nustato Atlygio valstybės valdomų įmonių ir
savivaldybių valdomų įmonių kolegialių organų nariams mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2015 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu Nr. 1092 (naujausi pakeitimai priimti 2023 m. rugpjūčio 3 d.), vienintelio patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“
akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. spalio 21 d. patvirtintos atnaujintos Atlygio už veiklą „EPSO-G“ ir
„EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės (toliau – Atlygio gairės), kurios skelbiamos UAB „EPSO-G“ interneto
svetainėje www.epsog.lt. Bendrovė taip pat vadovaujasi 2022 m. liepos 11 d. atnaujinta „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta
vadovo ir valdybos atlygio politika, kuri yra skelbiama viešai bendrovės interneto svetainėje.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
40
Šiuo metu galiojanti Atlygio gairių redakcija įtvirtina, kad atlygis už veiklą grupės bendrovių kolegialiuose organuose gali būti mokamas
tokiems nariams, kurie atitinka bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų ir atlygio mokėjimas šiems nariams nėra draudžiamas Lietuvos
Respublikoje galiojančiais teisės aktais:
• nepriklausomiems nariams, nepriklausomumą nustatant pagal taikytinus norminius teisės aktus bei vidaus dokumentus;
• nariams, kurie yra valstybės tarnautojai.
Atlygis už darbą valdyboje UAB „EPSO-G“ grupės bendrovių darbuotojams ir (ar) grupės bendrovių akcininkų darbuotojams nėra
mokamas.
Pozicija
Mėnesinio atlygio dydis
Valdybos pirmininkas
1/3 vadovo VDU*
Valdybos narys
1/4 vadovo VDU
Valdybos narys (valstybės tarnautojas)
1/5 vadovo VDU**
* vadovo VDU – „Litgrid“ vadovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis.
** tuo atveju, jeigu valdybos narys (valstybės tarnautojas) eina ir vykdo veiklą kitos valstybės įmonės / valstybės valdomos bendrovės ir (ar) savivaldybės
įmonės / savivaldybės valdomos bendrovės kolegialiame organe, jam mokamas atlygis – 1/8 bendrovės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Fiksuotas mėnesinis atlygis valdybos nariams skaičiuojamas nuo atlygio nustatymo metu esančių praėjusių kalendorinių metų bendrovės
vadovui priskaičiuoto ir išmokėto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir yra neperskaičiuojamas visą valdybos nario kadencijos
laikotarpį, išskyrus, jeigu anksčiau nustatytas atlygis nebeatitiktų reikalavimų įtvirtintų teisės aktuose.
Kintamoji atlygio dalis valdybos nariams nėra nustatoma, tad santykis tarp kintamos ir fiksuotos dalies: 100 proc. fiksuota dalis.
2022 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nustatyti tokie fiksuoti mėnesiniai atlygio dydžiai
(neatskaičius mokėtinų mokesčių), kurie taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.:
Pozicija
Mėnesinis fiksuotas atlygio dydis (Eur)
Valdybos pirmininkas (nepriklausomas)
3 136
Valdybos narys (nepriklausomas)
2 352
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina ir
nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ* kolegialiame organe
1 881
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir
vykdo veiklą kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe
1 176
* VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė
Su visais bendrovės valdybos nariais dėl jų veiklos valdyboje yra sudarytos civilinės sutartys, kuriose detalizuojamos valdybos nario
atsakomybės, pareigos, teisės bei funkcijos
5 metų „Litgrid“ valdybos narių atlygis, Eur:
2023 m.
2022 m.
2021 m.
2020 m.
2019 m.
Domas Sidaravičius
28 224
17 107
16 800
16 800
8 820
Tomas Varneckas
-
-
-
-
-
Mindaugas Keizeris
-
-
-
-
-
Artūras Vilimas
-
22 370
21 000
14 197
-
Andrius Šemeškevičius
15 602
-
-
-
-
Gediminas Karalius
22 572
607
-
-
-
Viso
66 398
40 084
37 800
37 414
18 307
Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo.
Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – bendrovės vadovas,
vadovaudamasis valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną kartą per metus,
valdybai patvirtinus bendrovės tikslų įgyvendinimą.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
41
2023 metų Valdyboje vyrų ir moterų santykis buvo:100 proc. vyrų.
Įmonės vadovo, valdymo ir priežiūros organų narių išrinkimui taikomos atrankų, lygybės politikos. „EPSO-G“ atrankų politikos
tikslas - nustatyti bendrus įmonių grupės atrankos principus ir praktiką, siekiant skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją,
įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus į kolegialius organus, visų lygių vadovaujančias ir darbuotojų pareigybes, kurie
efektyviai prisidėtų prie atskirų grupės bendrovių ir įmonių grupės tikslų pasiekimo. Lygių galimybių politikoje apibrėžti svarbiausi
principai, kurie taikomi „EPSO-G" grupės įmonėse, siekiant užtikrinti, kad visose darbo santykių srityse būtų laikomasi lygių
galimybių bei nediskriminavimo principų.
„Litgrid“ siekis– kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios organizacijos kultūrą. Neatskiriami šios kultūros elementai:
rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugaus darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu pasitikėjimu
grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas.
Bendrovė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų
suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią organizaciją.
„Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupėje galiojančia Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, kurios
pagrindiniai principai:
• Sukurti motyvuojančias paskatas bei prielaidas skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie
Bendrovės ir Grupės tikslų pasiekimo bei atlikti daugiau nei formalus pareigų vykdymas;
• Skatinti darbuotojus kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą;
• Užtikrinti lygiavertį apmokėjimą už lygiavertį pagal atsakomybę, kompetencijas ir indėlį į rezultatą darbą;
• Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.
• Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams.
• Atlygio fondą tvirtina įmonių valdybos. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų
kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu.
• „EPSO-G“ vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - mėnesinis atlygis ir finansinis skatinimas.
• Mėnesinis atlygis priklauso nuo darbuotojo pareigybės lygio ir kompetencijų, finansinis skatinimas priklauso nuo atitinkamos
Grupės įmonės metinių tikslų pasiekimo ir nuo individualaus darbuotojo veiklos vertinimo.
• Finansinis skatinimas darbuotojui nėra mokamas tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal
nustatytus vertinimo kriterijus.
• Finansinio skatinimo suma yra numatoma bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir
skelbiamas viešai.
• Bendrovės vadovo finansinis skatinimas priklauso nuo bendrovės metinių tikslų, kurie yra susiję su bendrovės strategijos
įgyvendinimu ir skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, rezultato.
• Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kurią nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
• Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus gali būti skiriama premija.
• Apie planuojamą skirti finansinį skatinimą ir premijas privalo būti informuojama atitinkama grupės bendrovės valdyba jos
artimiausiame posėdyje.
• Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba, nėra
sudaromi.
• Darbuotojams išeitinės išmokos mokamos Darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka.
• Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę į akcijas,
akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis priemonėmis.
Remiantis šiais principais bendrovės atlygio sistema orientuota į finansinę ir nefinansinę atlygio elementų visumą. Atlygio paketo
elementai yra pastovioji atlygio dalis (t. y. mėnesinis darbo užmokestis), finansinis skatinimas (bendrovės iniciatyva ir diskrecija
mokamas atlygis, priklausomai nuo bendrovės pasiektų rezultatų ir darbuotojo (s) veiklos vertinimo rezultatų), vienkartiniai priedai,
papildomos naudos ir emocinis atlygis. Emocinis atlygis yra viso atlygio nefinansinė sudedamoji dalis, kuri praturtina darbuotojų
gerovę bei skatina darbuotojų pastangas, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir lojalumą.
Darbuotojams suteikiamos papildomos naudos suteikiamos visiems, jos aprašytos „Litgrid“ Kolektyvinėje sutartyje ir kituose
Bendrovės vidaus dokumentuose.
2023 m. gruodžio 31 d. „Litgrid“ dirbo 410 darbuotojų.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
42
Darbuotojų atlygis per pastaruosius penkis metus:
Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2019-2023 metais, Eur
2023 m.
2022 m.
2021 m.
2020 m.
2019 m.
Generalinis direktorius
13471
11885
9403
13 729
12 980
Aukščiausio lygio vadovai
9910
8732
8957
8 697
8 560
Vidurinio lygmens vadovai
6214
5143
4778
4 482
4 326
Ekspertai - specialistai
3884
3269
3041
2 792
2 556
Iš viso
4367
3680
3421
3 167
2 972
Darbuotojų atlygis pagal grupes, santykis tarp vyrų ir moterų atlygio 2022-2023 m.:
Žemiau pateikiami 2021 - 2023 m. darbuotojų atlygio duomenys prieš mokesčius su kintama atlygio dalimi.
Metai
Darbuotojų atlygio duomenys
Vidutinis
darbo
užmokestis
Vidutinis mėnesio atlygis pagal amžių
Vidutinis atlygis pagal pozicijas
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
Aukščiausio
lygmens
vadovai
Vidurinio ir
pirminio
lygmens
vadovai
Specialistai
2021
3420
2420
3332
3589
8206
4517
2886
2022
3680
2657
3631
4062
8859
5133
3217
2023
4367
3028
4384
4838
10983
6212
3877
Darbo užmokestis pagal darbuotojų
grupes
Darbo užmokestis pagal darbuotojų lytį
Vidutinis PAD (be kintamos darbo užmokesčio dalies)
Vyrai
Moterys
Santykis V:M
2022
2023
2022
2023
2022
2023
Generalinis direktorius
9 583
10 796
-
-
-
-
Aukščiausio lygmens vadovai
7 209
8 124
-
-
-
-
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai
4 514
5 515
4 469
5 302
1:0,99
1:0,96
Specialistai
2 954
3 485
2 776
3 191
1:0,94
1:0,92
Viso
3 317
3 893
3 051
3 462
1:0,92
1:0,89
Vidutinio PAD pagal lytį santykiai,
palyginti su vietiniu minimaliu
atlyginimu
1:0,22
1:0,22
1:0,24
1:0,24
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
43
Vidutinis darbo užmokestis 2022-2023 m. didėjo. 2022 m. jis buvo 7,6 proc. didesnis nei 2021 m., o 2023 m. - 18,7 proc. didesnis
nei 2022 m.
Nuo 2023 m. keitėsi atlygio sistema - visiems darbuotojams prie pagrindinės atlygio dalies pridėta kintama atlygio dalis,
priklausanti nuo individualių veiklos vertinimo rezultatų. Būtent tai lėmė reikšmingai didesnį darbo užmokesčio kilimą 2023 m.
Bendrovės vadovui galima skirti maksimali kintama finansinio skatinimo priemonė gali būti iki 30% metinio atlygio pastovios dalies.
Konkretų skatinimo dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba atsižvelgiant į bendrovės tikslų vykdymą.
10.2 Atlygio ir skyrimo politikos formavimas ir stebėsena
Už grupės atlygio ir skyrimo politikos formavimą ir įgyvendinimo priežiūrą atsakinga bendrovės valdyba. Siekiant užtikrinti tinkamą
Atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, „EPSO-G“ įmonių grupėje yra įsteigtas ir veikia trijų
narių Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai.
Vykdydamas šią funkciją „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas:
• bendrovės įstatuose numatytais atvejais arba bendrovės ar Grupės bendrovių organų prašymu, teikia jiems rekomendacijas dėl
kolegialių organų narių skyrimo bei sutarčių su jais sąlygų, įskaitant dėl atlygio dydžio šiems asmenims laikantis Atlygio gairių
nuostatų;
• teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų skyrimo, tipinių vadovų darbo sutarčių formų bei sutarčių su skiriamais
vadovais sąlygų, įskaitant atlygį ir / arba atlygio dydžio intervalą;
• ne rečiau kaip kartą per metus vertina Grupės bendrovių valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, gali vertinti atskirų
valdymo organo narių įgūdžius, žinias, patirtį, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo;
• teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų atlygio struktūros, atlygio dydžio, pagrindinių veiklos vertinimo kriterijų bei
atlygio peržiūros įgyvendinant Grupės atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politiką;
• gali teikti rekomendacijas dėl Grupės atlygio politikos įgyvendinimo bei rekomenduoti atlygio politikos įgyvendinimui
reikalingas priemones;
• teikia rekomendacijas dėl Grupės aukščiausio lygmens vadovų ir valdybos narių atlygio politikos, įgyvendinimo, įskaitant
atlygio sistemos skaidrumo;
• vertina Grupės kolegialių valdymo organų narių atlygio dydį ir struktūrą, prižiūri Atlygio gairių įgyvendinimą;
• esant susirinkimo kreipimuisi, gali teikti rekomendacijas dėl atlygio gairių;
• teikia rekomendacijas dėl Grupės bendrovių vadovų ir kritinių pareigybių pamainumo sistemos;
• teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos Grupėje;
• Grupės bendrovių organai turi teisę kreiptis į ASK, prašydami pateikti rekomendacijas, išvadas dėl konkrečių jų nurodytų
klausimų, jeigu šie klausimai patenka į ASK kompetenciją.
11. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJIMAI
„Litgrid“ specialiųjų įpareigojimų neturi.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
44
12. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI
Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius
įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima
susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje
(www.nasdaqbaltic.com).
Svarbiausių 2023 metų „Litgrid“ veiklos ir pasiekimų santrauka
Sausis
2023 m sausio 5 d. „Litgrid“ gavo patvirtinimą, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė suteikė leidimą Lietuvos jūrinės jungties su
Lenkija „Harmony Link“ statybai savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.
2023 m sausio 19 d. „Litgrid“ į Ukrainą išsiuntė 330/110/10 kV autotransformatorių, kuris padės užtikrinti elektros energijos tiekimą
Rusijai tikslingai naikinant Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Beveik 200 tonų sveriantis įrenginys Šiaulių transformatorių
pastotėje buvo pakrautas ant platformos tipo puspriekabės ir parengtas kelionei į Ukrainą.
Vasaris
2023 m. vasario 2 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda atnaujinti Šiaulių transformatorių pastotės
įrangą ir netrukus įrengs laikinąją jungtį. Šie darbai svarbūs siekiant užtikrinti sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais
darbų tęstinumą ir elektros perdavimo tinklo patikimumą.
2023 m. vasario 15 d. „Litgrid“ pradėjo rekonstruoti Vakarų Lietuvoje esančios 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės skirstyklą.
Sinchronizacijai su kontinentine Europa svarbūs darbai leis sustiprinti šalies elektros perdavimo tinklo patikimumą ir saugumą.
2023 m. vasario 22 d. „Litgrid“ pirmoji Baltijos šalyse išmėgins virtualiąją kintamo pralaidumo technologiją. Tikimasi, kad inovatyvi
sistema, matuojanti ir prognozuojanti oro linijų temperatūrą, leis perduoti daugiau elektros energijos tomis pačiomis linijomis. Tai
sukurtų sąlygas atsinaujinančių išteklių elektrinėms daugiau veikti be gamybos apribojimų.
Kovas
2023 m. kovo 8 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo vieno svarbiausių šių metų projektų –
sinchroninio kompensatoriaus įrengimo – statybas Telšiuose. Sinchroniniai kompensatoriai sustiprins tinklo patikimumą ir prisidės
prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po sinchronizacijos su kontinentine Europa padės užtikrinti savarankišką dažnio
valdymą.
2023 m. kovo 16 d. „Litgrid“ sumontavo naujas atramas daugiau nei 80 km ilgio ruožuose Vakarų Lietuvoje statomose 330 kV
elektros perdavimo linijose. Šis būsimasis elektros perdavimo greitkelis yra svarbus stiprinant šalies tinklo patikimumą ir ruošiantis
sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.
2023 m. kovo 20 d. patvirtinus naują prisijungimo prie elektros perdavimo tinklo tvarką, Lietuvos elektros perdavimo sistemos
operatorė „Litgrid“ fiksuoja didžiulį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vystytojų aktyvumą. Per pirmąsias tris dienas nuo
kvietimo pradžios gautas 61 prašymas prijungti saulės, vėjo elektrinių ir kaupimo įrenginių, kurių suminė leistina generuoti galia
siekia 7500 MW.
2023 m. kovo 23 d. „Litgrid“ sudarė lengvesnes sąlygas elektros vartotojus jungiantiems nepriklausomiems paklausos telkėjams
pradėti veiklą, pirmoji tokią veiklą vykdanti bendrovė pradeda teikti savo paslaugas. Paklausos telkėjai apjungia grupę vartotojų,
kurie gali prireikus naudoti mažiau elektros. Tokiu būdu vartotojai dalyvauja elektros sistemos gamybos ir vartojimo balanso
užtikrinime bei gali sumažinti savo energijos kaštus.
2023 m. kovo 29 d. „Litgrid“ parengė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos
rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą. Šios pastotės atnaujinimas bus vienas didžiausių pastaraisiais metais „Litgrid“ inicijuotų
rekonstrukcijos projektų, kuriuo bendrovė siekia užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ruošiantis Kruonio HAE plėtrai ir
sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.
Balandis
2023 m. balandžio 5 d. „Litgrid“ pradėjo Alytaus sinchroninio kompensatoriaus projekto statybas. Sinchroninių kompensatorių
įrengimas yra vienas svarbiausių darbų ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Šie įrenginiai sustiprins
elektros tinklo patikimumą ir prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po sinchronizacijos su kontinentine Europa
padės užtikrinti savarankišką dažnio valdymą.
2023 m. balandžio 22 d. „Litgrid“ sėkmingai atliko izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos elektros sistema pirmą kartą buvo atjungta
nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos ir veikė visiškai savarankiškai.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
45
Bandymo metu šeštadienį nuo 11 iki 21 val. jungtys su IPS / UPS sistema – Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi – buvo
atjungtos nuo Lietuvos elektros sistemos, kuri dirbo energetinės salos režimu. Elektros energiją vartotojams tiekė Lietuvoje
veikiančios elektrinės, taip pat nuolatinės srovės jungtys su Lenkija ir Švedija. Elektros sistemos balansą ir dažnį pirmą kartą
nepriklausomos šalies istorijoje valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.
2023 m. balandžio 2 d. bendras Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“ ir PSE projekto priežiūros
komitetas priėmė sprendimą nedidinti „Harmony Link“ jungties biudžeto. Pateiktų pasiūlymų sumoms viršijus skirtas investicijas,
kabelio pirkimas bus skelbiamas iš naujo, o iki projekto įgyvendinimo pabaigos prekyba su Lenkija galės būti ir toliau vykdoma
per „LitPol Link“ jungtį.
Gegužė
2023 gegužės 4 d. „Litgrid“ į Lietuvą atsigabeno tris galios transformatorius. Jie reikalingi siekiant prie perdavimo tinklo prijungti
tris sinchroninius kompensatorius, kurie sustiprins tinklo patikimumą ir prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, o po
sinchronizacijos – leis užtikrinti savarankišką dažnio valdymą.
2023 m. gegužės 12 d. „Litgrid“ paviešino pralaidumų rezervacijos registrą, sudarytą pagal saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo
įrenginių vystytojų prašymus prijungti juos prie perdavimo tinklo.
2023 m. gegužės 18 d. „Litgrid“ įjungė 88 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijas Vakarų Lietuvoje. Rekonstrukcijos metu
vienos grandies Grobinė (Latvija)–Klaipėda ir Jurbarkas–Bitėnai oro linijos tapo dvigrandėmis, taip padidinant elektros pralaidumą
ir sustiprinant tinklo patikimumą.
Birželis
2023 m. birželio 12 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas Andrių
Šemeškevičių paskyrė naujuoju nepriklausomu valdybos nariu. A. Šemeškevičius yra akcinės bendrovės „Telia Lietuva“
technologijų vadovas.
2023 m. birželio 14 d. „Litgrid“ Kretingos rajone esančiuose Darbėnuose pradėjo statyti 330 kV skirstyklą. Vakarų Lietuvos
energetikos centru laikoma skirstykla padidins Lietuvos energetinį saugumą, komercinės prekybos galimybes ir reikšmingai
prisidės prie atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos augimo.
2023 m. birželio 21 d. „Litgrid“ pradėjo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos
rekonstrukciją. Vienos svarbiausių šalies skirstyklų atnaujinimu siekiama užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ruošiantis Kruonio
HAE plėtrai ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.
2023 m. birželio 20 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ iš Norvegijos kompanijos „Heimdall Power AS“
perka fizinius išmaniuosius jutiklius. Ši inovacija bus naudojama stebėti oro linijų laidų būklę ir pralaidumą lemiančius rodiklius.
Tikimasi, kad jutikliai leis padidinti linijų pralaidumą, kas sukurtų palankesnes aplinkybes atsinaujinančios energijos išteklių
jėgainėms generuoti daugiau elektros be apribojimų. Prie oro linijų sumontuoti naujieji fiziniai sensoriai matuos oro sąlygas, linijos
laidų temperatūrą, srovę, vibracijų stiprumą ir dažnį bei laido įlinkį. Inovacija bus įdiegta Alytuje esančioje tarptautinėje jungtyje su
Lenkija „LitPol Link“ ir 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone.
2023 birželio 23 d. „Litgrid“ įvertino naujus saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginių vystytojų prašymus prisijungti prie
perdavimo tinklo. Pagal 35 patvirtintus prašymus atsinaujinančios energetikos projektams rezervuota 2945 MW galia.
2023 m. birželio 27 d. „Litgrid“, siekdama sumažinti sklindantį triukšmą nuo Alytaus transformatorių pastotėje veikiančių
autotransformatorių, įrengs triukšmą mažinančias užtvaras. Pasirašyta triukšmo užtvarų įrengimo 330/110/10 kV Alytaus
transformatorių pastotėje projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos sutartis. Tai antrasis tęstinio projekto „Triukšmo
slopinančių priemonių diegimas Alytaus 330 – 400 kV energetiniame mazge“ etapas.
Liepa
2023 m. liepos 3 d. „Litgrid“ baigė vieną svarbiausių 2023 m. projektų Pietų Lietuvoje – po rekonstrukcijos įjungė 61 km ilgio 330
kV elektros perdavimo liniją nuo Elektrėnų iki Alytaus. Atnaujinta linija elektros energetikos sistemai suteiks patikimumo, stabilumo
ir saugumo, ji svarbi įgyvendinant sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais.
2023 m. liepos 28 d. bendrovė pradėjo 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybas. Naujoji 81 km ilgio oro linija
padidins elektros tinklo stabilumą regione, sudarys sąlygas tolesnei miesto ir rajono plėtrai. Vilnius–Neris elektros linijos statyba
vyksta ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris statybos metu bus
nutiesta 58 km ilgio nauja linija nuo Neries transformatorių pastotės Nemenčinėje iki taško Marijampolio seniūnijoje, kur ji susijungs
su esama linija Vilnius–Molodečno. Taip pat esamame inžineriniame koridoriuje bus rekonstruota 23 km ilgio oro linijos Vilnius–
Molodečno atkarpa nuo susijungimo taško iki Vilniaus transformatorių pastotės Trakų Vokėje, Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje.
Rugpjūtis
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
46
2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, AST ir „Elering“ pasirašė
susitarimą dėl naujos sinchronizacijos datos. Pagal susitarimą, atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos ir prisijungimas prie
kontinentinės Europos tinklų įvyks 2025 m. vasarį. Susitarime taip pat numatoma, kad Baltijos šalys kartu atsisakys pratęsti su
Rusijos ir Baltarusijos operatoriais sudarytą BRELL sutartį 2024 m. vasarą, likus pusei metų iki sinchronizacijos.
2023 m. rugpjūčio 8 d. „Litgrid“ užbaigė sinchronizacijai svarbios 330 kV elektros perdavimo linijos Grobinė–Klaipėda
rekonstrukciją Kretingos rajone. Pavasarį įjungta linija Grobinė–Klaipėda rekonstrukcijos metu iš viengrandės linijos tapo
dvigrande, taip padidinant elektros pralaidumą ir sustiprinant tinklo patikimumą
Rugsėjis
2023 m. rugsėjo 5 d. Nuo karo nukentėjusią Ukrainą pasiekė dar vienas „Litgrid“ skirtas pagalbos paketas, padėsiantis atstatyti
šalies energetikos infrastruktūrą. Paketą sudarė autotransformatorius ir metų pradžioje išsiųsti kiti elektros tinklo įrenginiai.
2023 rugsėjo 27 d. „Litgrid“ pradėjo sinchroninių kompensatorių montavimo darbus Telšių ir Alytaus pastotėse. Didžiausi šių
įrenginių komponentai jau įrengti jiems skirtuose statiniuose, ant paruoštų pamatų. Sinchroniniai kompensatoriai padidins
sistemos patikimumą, jų įrengimas yra vienas iš svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais
projektų
Spalis
2023 m. spalio 20 d. Lietuvos elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“ įdiegė Automatinio generacijos valdymo
sistemos programinę įrangą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Ši
programinė įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo užtikrinimo ir rinkos dalyviams atvers papildomas galimybes
užsidirbti teikiant balansavimo paslaugas.
Lapkritis
2023 lapkričio 13 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE svarstė įvairias planuojamos naujos
elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos alternatyvas.
Ženkliai išaugus sąnaudoms ir kabelių bei keitiklių stočių užsakymams viršijant gamybos pajėgumus, 2023 m. balandį buvo
nutraukti planuojamos aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „Harmony Link“ viešieji pirkimai. Iš karto po šio sprendimo
Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatorės pradėjo pasirengimo naujiems konkursams procesą, tuo pačiu metu
svarstydamos įvairias alternatyvas, kurios galėtų sumažinti išlaidas ir būti įgyvendintos per trumpiausią įmanomą laiką.
Viena iš perdavimo sistemos operatorių nagrinėtų alternatyvų buvo sausumos kabelis. Pirminiu vertinimu, alternatyva leistų
sumažinti projekto biudžetą ir jį įgyvendinti greičiau
2023 m. lapkričio 29 d. Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyrius kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo
operatorėmis „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE baigė studijas, skirtas įvertinti technines galimybes ankstesnei sinchronizacijai su
kontinentinės Europos tinklais. Studijų rezultatai rodo, kad sinchronizacija 2025 metų vasarį yra saugi.
Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyrius kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo operatorėmis „Litgrid“, AST,
„Elering“ ir PSE baigė studijas, skirtas įvertinti technines galimybes ankstesnei sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.
Studijų rezultatai rodo, kad sinchronizacija 2025 metų vasarį yra saugi ir techniškai įmanoma.
Gruodis
2023 m. gruodžio 18 d. Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ paskelbė atranką į „Litgrid“ valdybą.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
47
13. ESMINIAI 2023 METŲ ĮVYKIAI
(https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 )
ĮVYKIAI
02.03
LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius
02.06
LITGRID AB 2022 m. 12 mėnesių neaudituotos sutrumpintos Bendrovės finansinės ataskaitos
02.17
Dėl Audito komiteto nuomonės
03.17
Korekcija: LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius
03.17
LITGRID AB skelbia 2022 m. audituotas Bendrovės finansines ataskaitas ir metinį pranešimą
03.17
Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
03.21
Correction: LITGRID AB skelbia 2022 m. audituotas Bendrovės finansines ataskaitas ir metinį pranešimą
04.11
Eiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
04.24
Dėl „Harmony Link“ jungties kabelio įrengimo pirkimo
05.05
LITGRID 2023 m. 3 mėnesių veiklos rezultatai
05.19
Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
06.12
Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
07.31
Korekcija: LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2023 m. investuotojo kalendorius
08.08
Pranešimas apie LITGRID AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
08.21
Pranešimas dėl teisminio ginčo
08.25
LITGRID AB skelbia pirmo 2023 metų pusmečio rezultatus
08.29
Correction: LITGRID AB skelbia pirmo 2023 metų pusmečio rezultatus
08.30
Neeiliniame LITGRID AB visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
10.02
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino elektros energijos perdavimo paslaugos kainos
viršutinę ribą 2024 metams
10.05
LITGRID AB informuoja apie pradėtą arbitražo procesą
11.06
LITGRID AB skelbia 2023 metų devynių mėnesių rezultatus
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
48
14. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS
2024 m. sausio 19 Elektros perdavimo paslaugų pokyčiai: pereinama prie 15 min. apskaitos.2024 m. įsigaliojo naujos elektros
energijos perdavimo paslaugų sutartys, kurias rinkos dalyviai sudaro su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“.
Vienas svarbiausių pokyčių – elektros gamyba ir vartojimas bus skaičiuojami ne 1 valandos, bet 15 min. periodais.
15. SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASIS
„Litgrid“ laikosi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta „Litgrid“ valdybos pilna
apimtimi 2017 m. spalio 23 d.), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėms.
Skaidrumo gairių įgyvendinimas „Litgrid“ yra užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos
atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams
prieinamu bei suprantamu formatu.
2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo
patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių
valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu.
Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:
„Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę,
buveinė (adresas)
Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu „Litgrid“ AB pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo
būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi
Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos
interneto svetainę
Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija
Vykdoma
Struktūra
Vykdoma
Vadovo duomenys*
Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*
Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*
Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*
Neaktualu
*Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos
kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra
išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu)
ir dalis (procentais) „Litgrid“ AB įstatiniame kapitale
Vykdoma
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar
planuojamus investicinius projektus
Vykdoma
Jei „Litgrid“ AB yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio
dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami
ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai
Vykdoma
„Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Litgrid“ AB metinis pranešimas, taip pat „Litgrid“
AB metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Litgrid“ AB interneto svetainėje turi būti paskelbti
per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo
Vykdoma
„Litgrid“ AB tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Litgrid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje
turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui
Vykdoma
„Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.”Litgrid“ .eu turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai:
„Litgrid“ AB įstatai
Vykdoma
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios
informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi
Vykdoma
Atlyginimų politika, apimanti „Litgrid“ AB vadovo darbo užmokesčio ir „Litgrid“ AB sudaromų
kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą.
Vykdoma
„Litgrid“ AB metiniai ir tarpiniai pranešimai
Vykdoma
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
49
2
Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau
atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis.
Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių
finansinių ataskaitų auditoriaus išvados
Vykdoma
Duomenų viešinimas atliekamas pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir gerąją praktiką
Vykdoma
Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos
išsispausdinti
Vykdoma
„Litgrid“ AB apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius
apskaitos standartus
Vykdoma
„Litgrid“ AB rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį
Vykdoma
„Litgrid“ AB be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą
Vykdoma
„Litgrid“ AB metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio
reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama
1
:
Trumpas „Litgrid“ AB verslo modelio aprašymas
Vykdoma
Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo
parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę EPSO-G veiklai
Vykdoma
Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai
Vykdoma
Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai
Vykdoma
Specialiųjų įpareigojimų vykdymas
Vykdoma
Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per
ataskaitinius metus
Vykdoma
„Litgrid“ AB taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Dividendų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Atlyginimų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas
pareigas ir (arba) padalinius
Vykdoma
VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama
atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su
aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir
kyšininkavimu klausimais
Vykdoma
Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos
dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie
Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame
kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai
Neaktualu
„Litgrid“ AB tarpiniame pranešime pateikiama ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų
analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo,
likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų
laikotarpiu
Vykdoma
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
50
16. PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ OMX LISTINGUOJAMŲ
BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI
Akcinė bendrovė „Litgrid“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq
Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso
ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma,
kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta
paaiškinanti informacija.
Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka
„Litgrid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei. Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato bendrovės įstatai,
patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (EM) 2022 m.
gruodžio 29 d. patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai bendrovės interneto puslapyje bei UAB „EPSO-G“
interneto puslapyje www.epsog.lt.
1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.
Nors bendrovė priklauso grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama
bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovautis grupės korporatyvinio valdymo dokumentais
nepažeidžia bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.
Bendrovės įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra:
Visuotinis akcininkų susirinkimas;
Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“ ir 1 valdybos narys –
valstybės tarnautojas);
Grupės mastu veikiantys komitetai:
atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
vadovas.
Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito
vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat
atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja
bendrovės valdyba.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga grupėje rizikų valdymo sistema
pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus
bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.
Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams
sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos pagrindu bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje atitikties valdymo
sistema. Grupės mastu vykdomas atitikties valdymo koordinavimas.
Šiuo metu „Litgrid“ galiojančios veiklos politikos skelbiamos interneto puslapyje www.litgrid.eu.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
51
Struktūrizuota lentelė:
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų
apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės
susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar)
dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus.
TAIP
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos akcinių
bendrovių įstatymu bei
Bendrovės įstatų X skyriumi,
Bendrovės interneto
tinklalapyje bei NASDAQ
Vilnius biržoje viešai
skelbiama informacija apie
šaukiamus visuotinius
akcininkų susirinkimus,
nurodant vietą, datą ir laiką, jų
sprendimo projektus bei apie
priimtus sprendimus, lietuvių
ir anglų kalba.
Bendrovė užtikrina
akcininkams vienodas
galimybes balsuoti dėl
atitinkamų sprendimų
priėmimo visuotiniuose
akcininkų susirinkimuose
(leidžiama balsuoti užpildant
balsavimo biuletenį,
atstovauti akcininką pagal
įgaliojimą ir pan.).
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios
akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo,
nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
TAIP
Bendrovės įstatų 13-15 str.
numatyta, kad visos
Bendrovės akcijos yra
paprastosios vardinės,
vienos akcijos nominali vertė
0,29 Eur. Visos akcijos yra
nematerialios ir fiksuojamos
įrašais akcininkų asmeninėse
vertybinių popierių
sąskaitose, kurias tvarko
vertybinių popierių sąskaitų
tvarkytojas, su kuriuo
sudaroma sutartis dėl akcijų
apskaitos tvarkymo.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y.
prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų
akcijų suteikiamomis teisėmis.
TAIP
Žr. 1.2. punktą.
Taip pat bendrovės įstatų IV
skyriuje yra numatytos
akcininkų teisės ir pareigos.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso
bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės
perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo
pritarimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 36 ir 38 str.
nurodyti atvejai, kuomet dėl
bendrovės turto perleidimo
priima sprendimą Valdyba su
visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimu.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
52
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame
procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti
visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų
teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta,
data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui
visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą
visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę
dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo
projektus.
TAIP
Bendrovė visuotinį akcininkų
susirinkimą šaukia ir kitas
susirinkimo procedūras
įgyvendina Lietuvos
Respublikos akcinių
bendrovių įstatyme nustatyta
tvarka. Kiekvieną kartą
šaukiant visuotinį akcininkų
susirinkimą, bendrovės
internetiniame tinklalapyje,
įskaitant pranešime apie
visuotinį akcininkų
susirinkimo sušaukimą, yra
pateikiamos bendrosios
akcininkų teisės ir jų
įgyvendinimo terminai.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti
su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam
akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti
viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio
kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama
paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti
bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti
skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas
galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės
komercinės paslaptys.
TAIP
Bendrovės interneto
tinklalapyje bei NASDAQ
Vilnius biržoje lietuvių ir anglų
kalbomis viešai skelbiama
informacija apie šaukiamus
visuotinius akcininkų
susirinkimus, nurodant vietą,
datą ir laiką, jų sprendimo
projektus, taip pat informaciją
apie visuotinio akcininkų
priimtus sprendimus.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos
galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame
dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma
jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
TAIP
Standartiniame pranešime
apie visuotinio akcininkų
susirinkimo šaukimą
visuomet nurodoma galimybė
akcininkams balsuoti raštu
užpildant pridėtą balsavimo
biuletenio formą arba
akcininko teises įgyvendinti
įgaliojant kitą asmenį.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose
akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau
taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams
galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais
atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir
galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
NE
Atsižvelgiant į iššūkius
užtikrinant perduodamos
informacijos saugumą ir
nustatant akcininkų tapatybę,
tokios galimybės
akcininkams dar nėra
sudaromos. Tačiau
akcininkams užtikrinamos
kitos galimybės realizuoti
savo teises: balsavimas
asmeniškai dalyvaujant
susirinkime; balsavimas per
įgaliotą asmenį; balsavimas
sudarius balsavimo teisės
perleidimo sutartį;
balsavimas iš anksto
užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus
organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti
audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus
organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo
TAIP
Standartiniame pranešime
apie visuotinio akcininkų
susirinkimo šaukimą
visuomet nurodomi
sprendimo projektai su pagal
Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymą privaloma
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
53
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas
pareigas.
nurodyti informacija, tame
tarpe naujų kolegialių organų
kandidatūros, siūlomas jiems
atlygis, siūloma išrinkti audito
įmonė bei siūlomas jai skirti
atlygis.
Informacija apie siūlomą
išrinkti kolegialaus organo
narį viešai nėra skelbiama,
tačiau standartiniame
pranešime apie visuotinio
akcininkų susirinkimo
šaukimą visuomet nurodoma,
jog papildomai su
dokumentais, susijusiais su
susirinkimo darbotvarke,
sprendimų projektais,
bendruoju balsavimo
biuleteniu akcininkai gali
susipažinti “Litgrid“
patalpose, registruotu
buveinės adresu,
nurodytomis konkrečiomis
valandomis.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai
2
ar
kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti
informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.
Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų
dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių
rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
TAIP/NE
Susiję kompetentingi
asmenys, galintys pateikti
informaciją, susijusią su
visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarke,
visuomet dalyvauja
visuotiniame akcininkų
susirinkime. Tuo tarpu
siūlomi kandidatai į
kolegialius organo narius ne
visada dalyvauja
visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose.
2. Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė
Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę
akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti
rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų
interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės
gerovę.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba
nesudaroma.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti
bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais
akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad
akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės
strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų
sprendimą.
Neaktualu
-
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus,
turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų
tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos
išrinkę asmenys.
Neaktualu
-
2
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
54
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos
sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi
3
stebėtojų
tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę,
priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų
lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai
nėra nepriklausomi.
Neaktualu
-
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių
planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos
vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos,
nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų
interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.
Neaktualu
-
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta
pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais
pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją
ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į
išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų
tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais
klausimais.
Neaktualu
-
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės
valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai
turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir
kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros.
Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos
kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų
tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių
ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Neaktualu
-
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems
naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės
patirties augimas.
Neaktualu
-
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai
veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys
tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko
pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių
rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie
priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
Neaktualu
-
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų
tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo
profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas
kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų
tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo
mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės
akcininkai.
Neaktualu
-
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam
tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis
dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
Neaktualu
-
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų
tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas.
Neaktualu
-
3
Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
55
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo
efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba
pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent
kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo
vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Neaktualu
-
3. principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų,
darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino
stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais,
kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra
atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.
TAIP
Bendrovės įstatų 34 str.
nurodyta, kad bendrovės
valdyba tvirtina bendrovės
strategiją. Taip pat, valdyba
vykdydama priežiūros
funkciją reguliariai svarsto
ataskaitas apie jos vykdymą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka
jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais
atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita
ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba,
vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į
bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių
poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.
TAIP
Bendrovės įstatų 7.3. dalyje
nurodyta, bendrovės
valdybos kompetencija,
susijusi su priežiūros funkcijų
vykdymu.
Valdyba, vykdydama jai
priskirtas funkcijas,
atsižvelgia į Audito komiteto
nuomonę, bendrovės,
akcininkų, darbuotojų ir kitų
interesų grupių poreikius.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir
bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar
bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų
nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones
užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.
TAIP
Bendrovės įstatų 36 (xxi) p.
numatyta, kad bendrovės
valdyba priima sprendimus
dėl Patronuojančios
bendrovės valdybos
patvirtintų įmonių grupės
mastu taikomų įmonių grupės
lygio dokumentų netaikymo
Bendrovei arba taikymo su
išimtimis.
Valdyba užtikrina ir
reguliariai kontroliuoja jos
patvirtintų dokumentų
(strategija, biudžetas ir kt.)
įgyvendinimą bendrovėje.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos
priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos
rekomendacijas
4
dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties,
siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų,
taisyklių ir standartų.
TAIP
Bendrovėje galioja įvairūs
dokumentai, užtikrinantys
aukščiausio lygio vidaus
kontrolę, etikos bei atitikties
valdymo priemones,
pavyzdžiui:
- grupės mastu veikia
vidaus auditas ;
4
Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
56
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
- grupės mastu veikia
audito komitetas, kurį
sudaro daugumą
nepriklausomų narių,
kuriam taip pat
atskaitingas vidaus
auditas;
- bendrovėje galioja Etikos
elgesio kodeksas, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
antikorupcinės veiklos
politika, UAB „EPSO-G“
įmonių grupės paramos
politika, UAB „EPSO-G“
įmonių grupės interesų
valdymo politika, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
rizikų valdymo politika, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos
politika, UAB „EPSO-G“
įmonių grupės atitikties
valdymo politika ir kt.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į
tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos
pusiausvyrą.
TAIP
Bendrovės įstatų 53 str.
numatyta, kad bendrovės
vadovą skiria valdyba,
atsižvelgdama į Atlygio ir
skyrimo komiteto
rekomendacijas.
Bendrovės įstatų 55 str.
numatyta, kad valdyba,
vertindama kandidato į
vadovus tinkamumą eiti šias
pareigas, įvertina jo atitiktį
šiuose Įstatuose ir teisės
aktuose nustatytiems
reikalavimas ir tuo tikslu gali
pareikalauti iš kandidato
pateikti šią atitiktį
pagrindžiančius dokumentus
ir (ar) kreiptis į
kompetentingas institucijas
dėl reikalingos informacijos
apie kandidatą suteikimo.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei
stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų
kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir
kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros.
Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos
pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip
visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo
užduotims tinkamai atlikti.
TAIP
Bendrovės valdybos narių
atranka vykdoma pagal LR
Vyriausybės
2015 m. birželio 17 d.
nutarimu Nr. 631 patvirtintą
Kandidatų į valstybės įmonės
ar savivaldybės įmonės
valdybą ir kandidatų į
valstybės ar savivaldybės
valdomos bendrovės
visuotinio akcininkų
susirinkimo renkamą
kolegialų priežiūros ar
valdymo organą atrankos
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
57
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP/NE/
NEAKTUALU
KOMENTARAS
aprašą. Bendrovės įstatų 27
str. numatyta, kad renkant
valdybos narius užtikrinama,
kad Valdybos sudėtyje būtų
ne mažiau kaip 2 (du)
nepriklausomi nariai, jų
nepriklausomumą nustatant
atsižvelgiant į teisės aktuose
nustatytus reikalavimus;
užtikrinama, kad daugiau
kaip pusė valdybos narių
nėra nesusiję darbo
santykiais su bendrove; taip
pat siekiama, jog valdybos
nariai turėtų kompetencijas,
atsižvelgiant į valdybos
atsakomybės sritis ir
funkcijas.
Kasmet valdybos nariai
atlieka savo veiklos
įsivertinimą. Taip pat kasmet
valdybos veiklą įvertina
Grupės Atlygio ir skyrimo
komitetas, kuris pateikia
rekomendacijas dėl grupės
kolegialių organų veiklos
tobulinimo.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie
jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas
pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir
potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti
nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame
bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų
taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų
būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba
kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus
duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės
metiniame pranešime.
TAIP
Nurodyta informacija viešai
skelbiama ir atnaujinama
bendrovės internetiniame
tinklalapyje, metiniame
pranešime.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su
pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
TAIP
Valdybos nariai
supažindinami pirmo
posėdžio metu pristatant
bendrovės struktūrą bei
veiklą. Pasidalinama
pagrindiniais bendrovės
korporatyviniais
dokumentais.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su
galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai
tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas
ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 26 str.
numatyta, kad valdyba yra
kolegialus bendrovės
valdymo organas, kurį
sudaro 5 nariai. Valdybos
narius 4 metų kadencijai,
atsižvelgdamas į Atlygio ir
skyrimo komiteto
rekomendacijas, renka
visuotinis akcininkų
susirinkimas, kuriam valdyba
yra atskaitinga. Valdybos
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
58
nario nepertraukiamas
kadencijos laikas yra ne
ilgesnis kaip 2 pilnos
kadencijos iš eilės ir bet
kuriuo atveju negali eiti
valdybos nario pareigų
nepertraukiamai ilgiau kaip
10 (dešimt) metų iš eilės.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba
buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai
stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas
tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai
bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų
būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
TAIP
Bendrovės įstatų 28 str.
numatyti kriterijai, kuriems
esant asmuo apskritai negali
būti renkamas valdybos
nariu.
Bendrovės įstatų 46 str.
numatyta, kad valdybos
pirmininkas turėtų būti
renkamas iš patronuojančios
bendrovės nominuojamų
valdybos narių.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti
pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo
mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės
stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra
sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės valdybos nariai
aktyviai dalyvauja valdybos
posėdžiuose, o posėdžių
protokoluose yra fiksuojamas
valdybos narių dalyvavimas
bei balsavimas priimant
sprendimus.
Kaip nurodyta Bendrovės
įstatų 51 str. bendrovės
valdyba atsiskaito už savo
veiklą, pateikdama
visuotiniam akcininkų
susirinkimui metinę savo
veiklos bendrovės valdyboje
ataskaitą, įskaitant
informaciją apie priimtus
sprendimus bei apibendrintą
metinį veiklos įsivertinimą. Ši
ataskaita gali būti teikiama
bendrovės metiniame
pranešime.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai
nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus
nepriklausomi
5
, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai
laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras
jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove
susijusių aplinkybių.
TAIP
Bendrovės interneto
tinklalapyje, tiek metiniame
pranešime yra pateikiama
informacija apie Bendrovės
valdybos narius, specifiškai
nurodant nepriklausomus
narius.
Kiekviename valdybos
posėdyje valdybos nariai
privalo deklaruoti, ar
darbotvarkėje yra klausimų,
galinčių sukelti interesų
konfliktą.
5
Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33
straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
59
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos
posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 25 str.
numatyta, kad visuotinis
akcininkų susirinkimas priima
sprendimus dėl valdybos
narių skyrimo ir atšaukimo,
valdybos narių atlygio
nustatymo, sutarčių su
valdybos nariais sudarymo ir
jų standartinių sąlygų
nustatymo.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai
veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų
interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus.
Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų,
jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip
pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti
verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su
bendrovės veikla.
TAIP
Atsižvelgiant į siekį stebėti
bendrovės valdybos narių
interesų konfliktų nebuvimą,
kiekvienais metais valdybos
nariai atnaujina savo interesų
deklaracijas, vykdomas
nepriklausomų valdybos
narių nepriklausomumo
vertinimas.
Taip pat, bendrovės įstatų 31
str. numatyta, kad valdybos
nariai gali dirbti kitą darbą ar
užimti kitas pareigas, kurios
būtų suderinamos su jų veikla
valdyboje, įskaitant, bet
neapsiribojant,
vadovaujančių pareigų
kituose juridiniuose
asmenyse ėjimą, darbą
valstybės ar statutinėje
tarnyboje, pareigas
bendrovėje ir kituose
juridiniuose asmenyse
(laikantis įstatų 28 straipsnyje
nustatytų ribojimų), taip pat
juridiniuose asmenyse, kurių
dalyviu yra bendrovė ar
patronuojanti bendrovė, tik iš
anksto apie tai informavę
bendrovės valdybą.
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
interesų valdymo politika.
Valdybos nariai yra pasirašę
įsipareigojimus saugoti
konfidencialią informaciją.
Su valdybos nariais nėra
sudaryti susitarimai dėl
nekonkuravimo, nes
bendrovė vykdo monopolinę
veiklą, tad nėra tam poreikio.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo
vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo
vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
TAIP
Valdyba kasmet atlieka savo
veiklos įsivertinimą, jos
pagrindu rengia veiklos
tobulinimo planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės mastu veikiantis
atlygio ir skyrimo komitetas
bei audito komitetas taip pat
kasmet vertina valdybos
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
60
priimtus sprendimus, teikia
rekomendacijas dėl veiklos
tobulinimo.
Informacija apie valdybos
veiklos vertinimą
atskleidžiami bendrovės
metiniame pranešime.
4. Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą
ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai
bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos
akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros
diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų
reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą
apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu,
verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi
bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie
faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų
planų ir tikslų, nurodant to priežastis.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba
nesudaroma.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti
atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką.
Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti
kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti
tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių
bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių
organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
TAIP
Bendrovės įstatų 45 p.
numatyta, kad valdyba savo
sprendimus priima valdybos
posėdžiuose. Valdybos
posėdžių sušaukimo ir
balsavimo juose tvarka, kiti
procedūrinio pobūdžio
klausimai yra reglamentuoti
taip, kaip numato Akcinių
bendrovių įstatymas bei
susiję teisės aktai, ir
detalizuojami valdybos darbo
reglamente, kurį tvirtina
valdyba. Bendrovės valdyba
kiekvienų metų pabaigoje
pasitvirtina ateinančių metų
posėdžių grafiką bei veiklos
planą (preliminarius
klausimus atitinkamam
valdybos posėdžiui).
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti
informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai
pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti
diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu
apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti
pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma,
išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo
nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu
arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
TAIP
Valdybos darbas
organizuojamas
vadovaujantis Valdybos
darbo reglamentu, kuriame
reglamentuoti posėdžio
šaukimo, valdybos narių
informavimo, medžiagos
pateikimo ir kiti procedūriniai
klausimai.
Pagal Valdybos darbo
reglamentą medžiaga
valdybai turi būti pateikiama 5
d. d. iki eilinio posėdžio.
Rekomendacijos dėl
darbotvarkės keitimo
Bendrovės valdyba laikosi.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
61
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti
efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių
priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti
šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai
bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena
susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai
posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu,
atsakomybe, atlygio nustatymu.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba
nesudaroma.
5. Principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka
priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti
darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu,
tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes,
pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės
stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba,
kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam
organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito
komitetus
6
.
TAIP
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ valdybos
sudarytas įmonių grupės
atlygio ir skyrimo komitetas,
kuris veikia pagal jį
formuojančio organo
patvirtintus veiklos nuostatus,
bei „EPSO-G“ vienintelio
akcininko sudarytas grupės
mastu veikiantis audito
komitetas, kuris veikia pagal jį
formuojančio organo
patvirtintus veiklos nuostatus.
Atsižvelgiant į tai, jog atlygio
ir skyrimo klausimai yra
glaudžiai susiję, šių klausimų
sprendimui reikalingi tos
pačios kvalifikacijos
ekspertai, nuspręsta formuoti
vieną atlygio ir skyrimo
komitetą.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus.
Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos
pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka
trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.
TAIP
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas
teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus
organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su
komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai
tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.
Neaktualu
Žr. 5.1.1. p.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti
bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus,
komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno
komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į
jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems
kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų
būti komitetų pirmininku.
TAIP
UAB „EPSO-G“ įstatų 7.7.,
7.8 bei 7.9 skyriai
reglamentuoja komitetų UAB
„EPSO-G“ įmonių grupėje
sudarymą bei kompetenciją.
Minėtuose įstatuose
nurodyta, kad Atlygio ir
skyrimo bei Audito komitetai
sudaromi iš ne mažiau kaip 3
narių.
Atlygio ir skyrimo komitete
užtikrinama, kad iš 3 narių
sudėtyje būtų ne mažiau kaip
6
Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato,
kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir
(arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto
funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
62
1 nepriklausomas narys, o
Audito komitete – daugiau
kaip pusė narių būtų
nepriklausomi nariai.
Atlygio ir skyrimo komitete
bei audito komitete ne visi
nariai yra paskirti iš EPSO-G
valdybos. Po vieną narį į
kiekvieną iš komitetų yra
paskirti nepriklausimi nariai,
t.y. atsižvelgiant į
kompetenciją bei vykdant
išorinę atranką į
nepriklausomo komiteto
nario vietą.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats
kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas
laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti
kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno
komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo
teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus
(kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie
savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat
kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens
duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,
turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį,
posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per
praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis
ir veiklos rezultatus.
TAIP
Komitetams įgaliojimai
suformuoti UAB „EPSO-G“
įstatuose bei komitetą
formuojančio organo
sprendimu – atlygio ir skyrimo
komiteto veiklos nuostatai
patvirtinti UAB „EPSO-G“
valdybos sprendimu, o audito
komiteto veiklos nuostatai
patvirtinti UAB „EPSO-G“
vienintelio akcininko
sprendimu, kaip tai leidžia
Lietuvos banko patvirtinti
Reikalavimai audito komiteto
nariams (10 str.).
Komitetų veiklos nuostatai
skelbiami viešai EPSO-G
interneto svetainėje.
Komitetų sudėtis, veikla ir kt.
informacija pateikiama
konsoliduotame grupės
metiniame pranešime.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą,
kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai
turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui
pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad
posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba
ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos
sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus,
kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto
veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
TAIP
Komitetų veiklos nuostatuose
numatyta teisė komitetų
nariams savo nuožiūra kviesti
į savo posėdžius UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovių organų narius,
darbuotojus, įgaliotinius,
kandidatus į tam tikras
pozicijas ar kitus asmenis bei
gauti iš jų reikiamus
paaiškinimus savo
kompetencijos ribose, taip
pat tuo tikslu reikalauti, kad
būtų atliekami būtini
veiksmai, reikalingi komitetų
funkcijoms atlikti.
5.2. Skyrimo komitetas.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
63
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir
administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos
svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties
pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia
konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį,
narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas,
kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
TAIP
UAB „EPSO-G“ Atlygio ir
skyrimo komitetas veikia kaip
UAB „EPSO-G“ valdybos bei
bendrovės valdybos
patariamasis organas, kurio
pagrindinės funkcijos yra:
– padeda atlikti kandidatų į
organų narius atrankas
visose grupės bendrovėse;
– teikia rekomendacijas
grupės bendrovėms dėl
valdymo organų narių,
įskaitant vienasmenių
valdymo organų – vadovų
skyrimo, sutarčių su jais
sudarymo ir atlygio jiems
nustatymo;
– teikia rekomendacijas dėl
grupės korporatyvinio
valdymo dokumentų,
susijusių su valdymo organų,
vadovaujančių darbuotojų
atrankų, skyrimo,
nepriklausomumo kriterijų
nustatymo klausimais;
– teikia rekomendacijas dėl
grupės bendrovių vadovų ir
kritinių pareigybių
pamainumo sistemos;
– teikia rekomendacijas dėl
lygių galimybių, įtraukties ir
įvairovės stiprinimo sistemos
grupėje;
– ir kt.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo
nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir
administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
TAIP
Veiklos nuostatuose
numatyta, kad Atlygio ir
skyrimo komitetų šaukimo
iniciatyvos teisę turi įmonių
grupės valdybos arba
vadovai, tuo pačiu
pasiūlydami posėdžio
darbotvarkę, pateikdami su
klausimais susijusią
medžiagą bei sprendimo
projektus.
Nuostata nėra praktiškai
aktuali šiuo metu, nes
valdyboje nėra Bendrovės
darbuotojų.
5.3. Atlygio komitetas.
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos,
taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams.
Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo
veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis
sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų
bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant
aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
TAIP
Grupėje veikia vienas Atlygio
ir skyrimo komitetas.
Žr. 5.2.1. punktą.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
64
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių
organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.
5.4. Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės
aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą
7
.
TAIP
UAB „EPSO-G“ Audito
komitetas veikia kaip UAB
„EPSO-G“ valdybos bei
bendrovės valdybos
patariamasis organas, kurio
pagrindinės funkcijos yra:
-
vykdo Grupės bendrovių
finansinių ataskaitų rengimo
bei audito atlikimo priežiūrą;
-
atsakingas už Grupės
bendrovių auditorių ir audito
įmonių nepriklausomumo bei
objektyvumo principų
laikymosi užtikrinimą;
-
atsakingas už Grupės
bendrovių vidaus kontrolės,
rizikos valdymo ir vidaus
audito sistemų, veiklos
procesų veiksmingumo
priežiūrą;
- atsakingas už Grupės
bendrovių auditoriaus ir (ar)
audito įmonės ne audito
paslaugų teikimo kontrolę;
- užtikrina sistemos dėl
skundų teikimo veikimą,
skundų nagrinėjimą; vertina
sandorius su susijusiomis
šalimis.
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija,
susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir
veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų
informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių
apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais
būdais.
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi
dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,
atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų
nariams.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad
komiteto nariai savo nuožiūra
gali kviesti į savo posėdžius
įmonių grupės bendrovių
organų narius, darbuotojus,
įgaliotinius, kandidatus į tam
tikras pozicijas ar kitus
asmenis bei gauti iš jų
reikiamus paaiškinimus savo
kompetencijos ribose, taip
pat tuo tikslu reikalauti, kad
būtų atliekami būtini
veiksmai, reikalingi komiteto
funkcijoms atlikti.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių
darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba
periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai
TAIP
Audito komitetas periodiškai,
ne rečiau kaip kartą per
ketvirtį yra supažindinamas
su vidaus audito ataskaitomis
bei ne rečiau kaip kartą per
pusmetį - vidaus auditų planu
7
Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl
konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat
Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
65
tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės.
ir dėl jų gali teikti
rekomendacijas UAB „EPSO-
G“ įmonių grupės valdyboms.
Audito komitetas organizuoja
susitikimus su išorės
auditoriais, aptariant
auditorių darbo programą bei
audito metu kilusius
neaiškumus, o atlikus išorės
auditą, su išorės auditoriais
aptariamos jų išvados ir
rekomendacijas. Audito
įmonė kiekvienais metais
pradėdama metinius auditus
Audito komitetui ir
bendrovėms pateikia savo
nepriklausomumo
deklaraciją.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių
nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti
skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad
bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad
Audito komitetas užtikrina
efektyvų sistemos dėl
skundų teikimo veikimą bei
proporcingą ir nepriklausomą
pateiktų skundų tyrimą.
Įgyvendinant šią funkciją,
Audito komiteto pirmininkas
nedelsiant informuojamas
apie reikšmingus gautus
skundus, taip pat Audito
komitetui periodiškai
teikiama ataskaita apie UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovėse gautus visus
skundus, jų tyrimą bei atliktų
tyrimų išvadų pagrindu
priimtus sprendimus.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji
nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per
šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad
Audito komitetas kas ketvirtį
teikia veiklos ataskaitą
valdybai.
Tai pat teikia konsoliduotą
metinę veiklos ataskaitą UAB
„EPSO-G“ eiliniam
visuotiniam akcininkų
susirinkimui bei valdybai.
6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei
užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir
interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste
sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus
asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
6.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti
TAIP
Tokia pareiga nustatyta
Bendrovės įstatų 56-57 str.,
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
66
bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado,
bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą
terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį
išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie
tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir,
jeigu įmanoma, vertę.
valdymo organų darbo
reglamentuose bei UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
interesų valdymo politikoje.
Bendrovės įstatų 30 str.
numatyta, kad atsiradus
naujoms aplinkybėms, dėl
kurių galėtų kilti valdybos
nario interesų konfliktas,
valdybos narys apie tokias
naujas aplinkybes privalo
nedelsiant informuoti valdybą
ir bendrovę.
7. principas: Bendrovės atlygio politika
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams
ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio
politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir
atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.
TAIP
Bendrovėje yra taikoma UAB
„EPSO-G“ vienintelio
akcininko patvirtintos atlygio
už veiklą UAB „EPSO-G“ ir
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės bendrovių organuose
nustatymo gairės, kurios yra
skelbiamos viešai.
Bendrovėje taip pat taikoma
„Litgrid“ vadovo ir valdybos
narių atlygio politika,
patvirtinta bendrovės
visuotinio akcininkų
susirinkimo, kuri yra
skelbiama viešai.
Bendrovėje yra taikoma UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
Atlygio, veiklos vertinimo ir
ugdymosi politika, kuri yra
skelbiama viešai.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą
atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo
finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines
išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė
gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.
TAIP
Visos galimos kolegialių
organų bei darbuotojų atlygio
formos yra nustatytos Atlygio
už veiklą UAB „EPSO-G“ ir
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės bendrovių organuose
nustatymo gairėse bei UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
Atlygio, veiklos vertinimo ir
ugdymosi politikoje. Abu
dokumentai yra skelbiami
viešai.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų
numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas,
nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos
rezultatų.
TAIP
Bendrovėje veikia Atlygio už
veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovių organuose
nustatymo gairės, kurios
reglamentuoja fiksuotą atlygį
kolegialių organų nariams.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
67
Valdybos nariams nėra
mokamas atlygis, kuris
priklausytų nuo Bendrovės
rezultatų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie
išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti
nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir
apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio
dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti
mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
TAIP / NE
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės Atlygio, veiklos
vertinimo ir ugdymosi
politikoje nustatyta, jog
grupės bendrovėse
nesudaromi išankstiniai
susitarimai dėl išeitinių
išmokų dydžių (išskyrus
bendrovių vadovus, kurių
darbo sąlygas nustato
valdyba). Išmokų, susijusių
su darbo santykių
pasibaigimu, dydžiai
nustatomi atsižvelgiant į
darbo teisės normose
įtvirtintus privalomai
mokėtinus minimalius tokių
išmokų dydžius, išskyrus
išimtinius atvejus, kuriais dėl
objektyvių priežasčių
susitariama dėl kitokių
išmokų taikymo. Apie tokių
(didesnių) išmokų
išmokėjimus ir jų išmokėjimo
pagrindus turi būti
informuojama atitinkama
Grupės bendrovės valdyba
jos artimiausiame posėdyje.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis
sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami
informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai
atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių
suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų
išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos,
priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias
su akcijų įsigijimu.
Neaktualu
Bendrovėje nėra taikoma
skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistema.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje
informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia
dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio
politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais.
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo
įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio
informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės
atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais
metais.
TAIP
Bendra informacija apie
bendrovės atlyginimų
politikos įgyvendinimą ir
vidutiniai atskirų darbuotojų
grupių atlyginimų dydžiai
viešai skelbiami bendrovės
metiniame pranešime, kuria
skelbiamas bendrovės
interneto svetainėje.
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos energetikos
įstatymo 25 straipsnio
5 dalimi, Bendrovė viešai
skelbia bendrovės valdymo
organų nariams nustatytą
užmokestį ir kitas su valdymo
organų narių funkcijomis
susijusias išmokas.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
68
Bendrovės metiniame
pranešime skelbiama
informacija apie valdybos
narių darbo užmokestį.
Viešai skelbiama informacija
apie darbuotojų atlygį kas
ketvirtį bendrovės interneto
svetainėje.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis
atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus
organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba
akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės valdybos nariams
atlygį nustato Bendrovės
visuotinis akcininkų
susirinkimas.
Bendrovėje nėra taikomos
tokios schemos.
8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose,
ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį
stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus,
vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos
interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.
TAIP
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos
politika, kurioje įtvirtinti tikslai
didinti interesų turėtojų
informuotumą ir supratimą
apie UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės bei atskirų grupės
bendrovių veiklas; užtikrinti
darbuotojų įsitraukimą; kurti
ir palaikyti tvarius ir
pasitikėjimu grįstus santykius
su interesų turėtojais.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų
turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta
tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje
pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant
svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų
atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių
įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir
kita.
TAIP
Bendrovė su bendrovės
darbuotojų atstovais vykdo
konsultacijos, derybas,
pasitarimus dėl bendrovėje
vykdomų veiklos procesų.
Pagal su bendrovės
darbuotojų atstovais
pasirašytą Bendrovės
kolektyvinę sutartį, bendrovė
informuoja profesinių sąjungų
atstovus apie bendrovėje
numatomas permainas,
bendrovės finansinę padėtį ir
kt.
Interesų turėtojai gali
dalyvauti bendrovės valdyme
tiek, kiek tai numato
įstatymai.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese,
jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama
informacija.
TAIP
Interesų turėtojams
sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama
informacija.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
69
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai
pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją
vykdančiam kolegialiam organui.
NE
Bendrovės internetiniame
tinklalapyje skelbiami
pasitikėjimo linijos kontaktai,
kuriais suinteresuoti
asmenys kviečiami pranešti
apie darbuotojų saugos ir
sveikatos bei aplinkosaugos
nuostatų, etikos, darbo
praktikos ir korupcijos
prevencijos politikos
pažeidimus.
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės mastu veikiantis
audito komitetas užtikrina,
sistemos dėl skundų teikimo
veikimą, skundų nagrinėjimą.
9. principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę
situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti,
įskaitant, bet neapsiribojant:
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
TAIP
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos
politika, kurioje nurodyta
informacija atskleidžiama
bendrovės tarpiniuose
metiniame pranešime ir
interneto svetainėje.
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;
TAIP
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą
ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais
asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų
tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;
TAIP
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra
laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas
ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių
valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;
TAIP
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir
narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat
apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;
TAIP
9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos
valdymo ir priežiūros politiką;
TAIP
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;
TAIP
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais
interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas
bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su
kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
TAIP
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;
TAIP
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus
investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir
bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos,
nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas
neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją,
numatytą teisės aktuose.
TAIP
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų
bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės
konsoliduotus rezultatus.
TAIP
UAB „EPSO-G“ kaip
patronuojanti bendrovė
atskleidžia konsoliduotą
informaciją konsoliduotame
metiniame pranešime.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės
TAIP
Bendrovės metiniame
pranešime ir interneto
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
70
priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę
patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų
paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš
bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau
reglamentuojama 7 principe.
svetainėje atskleidžiama ši
informacija.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie
akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos
gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti
atskleidžiama visiems ir vienu metu.
TAIP
Bendrovė informaciją per
NASDAQ Vilniaus vertybinių
popierių biržos naudojamą
informacijos atskleidimo
sistemą pateikia lietuvių ir
anglų kalbomis vienu metu.
Bendrovė skelbia informaciją
prieš NASDAQ Vilniaus
vertybinių popierių biržos
prekybos sesiją arba po jos ir
vienu metu pateikia visoms
rinkoms, kuriose prekiaujama
bendrovės vertybiniais
popieriais. Informacijos,
galinčios turėti įtakos jos
išleistų vertybinių popierių
kainai, bendrovė
neatskleidžia komentaruose,
interviu ar kitais būdais tol,
kol tokia informacija viešai
paskelbiama per biržos
informacijos sistemą.
10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės
padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių
ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės
informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
TAIP
Nepriklausomą auditorių
skiria visuotinis akcininkų
susirinkimas.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam
akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji
bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.
TAIP
Auditoriaus atrankos procese
aktyviai dalyvauja grupės
mastu veikiantis audito
komitetas. Audito komitetas
teikia rekomendaciją
bendrovės valdybai dėl
auditoriaus kandidatūros.
Galutinį sprendimą priima
visuotinis akcininkų
susirinkimas, kurį šaukia bei
sprendimų projektus teikia
valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas
ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia
informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o
jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama,
kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų
susirinkimui.
TAIP
Audito įmonė ne audito
paslaugas teikia
vadovaujantis UAB „EPSO-
G“ Audito komiteto patvirtinta
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės ne audito paslaugų
pirkimo iš audito įmonės ar iš
bet kurios tinklui, kuriam
priklauso auditą atliekanti
įmonė, politika.
Ne audito paslaugų teikimą
prižiūri grupės mastu
veikiantis audito komitetas,
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
71
kuris, kaip minėta 10.2 p.,
aktyviai dalyvauja
auditoriaus atrankos
procedūroje. Taigi audito
komitetas teikdamas
valdybai rekomendaciją dėl
auditoriaus, turi visą
reikalingą informaciją apie
auditorius.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
72
DARNUMO ATASKAITA
2023 m.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
73
TURINYS
DARNUMAS BENDROVĖJE 76
Apie darnumo ataskaitą 76
Darnumo principai ir įsipareigojimai 76
Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje strategijoje 77
Darnumo valdymas 78
Rizikų valdymo sistema 79
Suinteresuotų šalių dalyvavimas 81
Darnumo temų reikšmingumo vertinimas 82
Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos 83
Darnaus vystymosi tikslai 85
APLINKOSAUGOS SRITIS 87
Darnumas aplinkosaugos srityje 88
Energijos suvartojimas 88
Bendrovės sąveika su vandeniu 90
Biologinė įvairovė 90
Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos 91
Atliekų valdymas 92
Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas 94
Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas 94
Darnumas socialinėje srityje 97
Dalyvavimas darbo rinkoje 97
Įdarbinimas 99
Darbo santykiai 101
Darbuotojų sauga ir sveikata 101
Mokymai ir švietimas 103
Įvairovė ir įtrauktis 103
Nediskriminavimas 104
Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos 106
Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu 107
Vietos bendruomenės 107
Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje 108
Klientų pasitenkinimas 109
Socialinė ir ekonominė atitiktis 109
EKONOMINĖ (VALDYMO) SRITIS 110
Darnus investavimas 111
Infrastruktūros plėtojimas - ekonominės veiklos rezultatai 112
Strateginė partnerystė 112
• SOCIALINĖ SRITIS 96
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
74
Atitikties valdymas 115
Duomenų apsauga ir privatumas 115
Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys 116
Skaitmeninių technologijų diegimas 118
Inovacijos 120
GRI RODIKLIŲ SĄRAŠAS 122
Taksonomijos reglamento atskleidimas 122
GRI rodiklių lentelė 122
JT pasaulio susitarimo principai 124
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
75
DARNUMAS BENDROVĖJE
Apie darnumo ataskaitą
Darnumo principai ir įsipareigojimai
Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje strategijoje
Darnumo valdymas
Rizikų valdymo sistema
Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas
Darnumo temų reikšmingumo vertinimas
Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos
Darnaus vystymosi tikslai
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
76
DARNUMAS BENDROVĖJE
Apie darnumo ataskaitą
Ataskaitos teikimo pagrindas ir apimtis.
AB LITGRID (toliau – bendrovė, „Litgrid“), kiekvienais metais, rengdama bendrovės darnumo ataskaitą (toliau – ataskaita),
vadovavosi Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative, GRI) rekomendacijomis, kurios padeda
įvertinti veiklą pagal susijusius ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, rinkos ir santykių su visuomene rodiklius,
Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymu ir Europos Sąjungos Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva,
Lietuvos banko ir Valdymo koordinavimo centro rekomendacijomis.
Ši ataskaita pateikiama bendrovės ir NASDAQ vertybinių popierių biržos tinklapiuose ir prieinama visoms suinteresuotosioms
šalims: akcininkams, verslo partneriams, investuotojams, darbuotojams ir jų profesinei sąjungai, žiniasklaidos atstovams
socialiniams partneriams, gyventojams ir vietinėms bendruomenėms, kitoms susijusioms organizacijoms. Praėjusių metų
ataskaita paskelbta bendrovės tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/darni-veikla/468
Šioje ataskaitoje pristatomi 2023 m. „Litgrid“ darbai ir pasiekimai darnaus vystymosi srityje.
Darnumo ataskaitoje 2023 m. tvarumo rezultatai yra pateikiami kartu su praėjusių metų rezultatais, kad būtų galima juos palyginti
ir atskleisti įvykusius pokyčius. Darnumo ataskaitos „Litgrid“ rengiamos nuo 2021 m.
Informacija apie kitų UAB „EPSO-G“ (toliau – „EPSO – G“) grupės įmonių darnumą atskleidžiama „EPSO-G“ darnumo ataskaitoje.
Pažymime, kad Darnumo ataskaitoje terminai „darnumas“ ir „tvarumas“ vartojami kaip sinonimai.
Ataskaitos atskleidimo apimtis, lyginant su praėjusių metų ataskaita, išplėsta atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių lūkesčius, o kai
kuriais atvejais anksčiau atskleisti duomenys atnaujinti pasikeitus skaičiavimo metodikai ar atsiradus naujos informacijos.
Darnumo ataskaitos turinys apima naujausią jos paskelbimo metu prieinamą informaciją. Darnumo ataskaita nėra audituota.
Darnumo ataskaitoje aprašoma mūsų veikla ir įsipareigojimai siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable
Development Goals) bei laikantis Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principų. Darnumo ataskaita atitinka Lietuvos
Respublikos socialinės atsakomybės ataskaitai keliamus reikalavimus ir Europos Komisijos Nefinansinių ataskaitų teikimo gaires.
Aprašyta veikla ir pasiekimai apima aplinkosaugos, socialinę ir valdymo (ASV) sritis.
Klausimus arba komentarus bei pastabas dėl darnumo ataskaitos tobulinimo kviečiame teikti el. paštu
viktorija.sidaraviciene@litgrid.eu
Ši ataskaita nėra audituojama, ji rengiama lietuvių ir anglų kalbomis.
Informacija apie veiklos modelį
„Litgrid“ – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje
suvartojamos ir pagaminamos elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius
Lietuvos elektros energetikos projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės
nepriklausomybės strategijoje (toliau - NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais.
„Litgrid“, kaip elektros perdavimo sistemos operatorius atlieka esminį vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą
prie didelius kiekius AEI integruojančios energetikos sistemos, įgalinant sektoriaus dekarbonizaciją, inicijuojant sistemų susiejimo
projektus bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus.
„Litgrid“ energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių
bei ekonominių tikslų.
Išsami informacija apie veiklą, teikiamas paslaugas, aplinką, reguliacinę aplinką, tikslus, strategiją teikiama metiniame pranešime.
Darnumo principai ir įsipareigojimai
Darnumą suprantame kaip mūsų veiklos poveikį gamtai, žmonėms ir ekonomikai. Bendrovės darnumo poveikio nustatymas, su
juo susijusios rizikos valdymas lemia ilgalaikę mūsų veiklos sėkmę.
„Litgrid“ atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius atsijauninančių energijos
išteklių (AEI) integruojančios energetikos sistemos. „Litgrid“ elektros energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti
užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų.
GRI
2-25
GRI
2-3
GRI 2-4
GRI
2-1
GRI 2-2
GR I
2-23
GRI 2-24
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
77
„Litgrid“ elektros energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp aplinkosauginių,
socialinių bei ekonominių tikslų.
Visos „EPSO-G“ grupės įmonės siekia, kad darnumo principai būtų integruoti į įmonių veiklas bei procesus. Savo veikla „Litgrid“
taip pat siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, dėmesį skirdama galimybių naudotis
švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų
darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo grandinės kūrimui.
Pagrindinės darnaus vystymosi kryptys kyla iš grupės ilgalaikėje strategijoje iki 2030 metų apibrėžtų veiklų.
• APLINKOSAUGOS SRITYJE – klimatui neutralios energetikos įgalinimas, mažinant veiklų poveikį aplinkai;
• SOCIALINĖ SRITYJE – pažangios, darnumo principų besilaikančios organizacijos kūrimas;
• VALDYSENOS SRITYJE – skaidrus bendrovės valdymas ir vystymas.
Kasdienėje veikloje laikomės tvaraus ir atsakingo verslo principų:
• Siekti balanso tarp aplinkosaugos, socialinių ir ekonominių veiklos aspektų, kad visapusiškai ir tvariai kurtume ilgalaikę vertę,
kuri atsispindėtų ir veiklos rezultatuose.
• Priimant sprendimus, dėl Bendrovės vystymosi atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių lūkesčius, skaidriai ir sąžiningai su
jomis bendradarbiauti.
• Prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo (angl. Sustainable development goals).
• Prisidėti prie Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, bei įsipareigoti iki 2050 m. tapti klimatui
neutralia rinkos dalyve.
• Remti ir savo veikloje vadovautis Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principais dėl žmogaus teisių,
darbuotojų teisių, aplinkosaugos ir korupcijos prevencijos.
• Atlikti patikrinimus (angl. due diligence) dėl veiklos aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio poveikio.
• Nustatant tvarumo tikslus laikytis atsargumo principo (angl. precautionary principle), t.y. aplinkosaugos atžvilgiu remtis
geriausiomis esamu metu prieinamomis mokslinėmis rekomendacijomis.
Šiuo metu Bendrovėje galiojančios nuostatos ir politikos, pateikiamos interneto svetainėje adresu
https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/valdymas/veiklos-politikos/3807.
Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje strategijoje
Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai,
tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros
energija konkurencinga kaina. Tokie tikslai numatyti „Litgrid“ strategijoje, kurią 2023 m. sausį patvirtino Bendrovės valdyba.
Strategijoje numatyta ilgalaikė „Litgrid“ vizija — tapti viena pažangiausių elektros sistemos operatorių Europoje.
„Litgrid“ planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir
pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios „Litgrid“ infrastruktūros
poveikį aplinkai.
„Litgrid“ ‒ profesionalumas, bendradarbiavimas, pažanga
Bendrovės misija
Įgalinti tvarius ir efektyvius elektros energijos mainus
Bendrovės vizija
Tapti vienu iš pažangiausių elektros sistemos operatorių
Europoje
Platesnė informacija apie Bendrovės strategiją pateikiama metiniame pranešime, 12 psl.
GRI
2-23
GRI 2-24
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
78
Darnumo valdymas
Kasmet, siekiant užtikrinti sėkmingą, darnią ir kryptingą mūsų organizacijos veiklą, atsižvelgiant į bendrovės veiklai įtakos turinčius
vidinius ir išorės veiksnius bei „EPSO-G“ strategijos pokyčius, atnaujinama „Litgrid“ 2030 m. strategija. Valdybos nariai, remiantis
grupės įmonių veiklos integruoto planavimo ir stebėsenos politikoje numatytais Strategijos rengimo terminais ir kontrolės
principais, tiesiogiai informuojami apie „Litgrid“ 2030 m. strategijos pokyčius, ir, remiantis Litgrid AB įstatų (įregistruoti 2023-04-
20) 34 punktu, tvirtina Bendrovės strategiją (įskaitant tvarius ilgalaikius ir trumpalaikius, finansinius ir nefinansinius tikslus ir (ar)
veiklos rodiklius).
„EPSO-G“ grupės įmonėse darnumo principai yra integruoti į veiklos procesus, o darnumo sričių valdymas pagal kompetencijas
apima visus lygmenis.
Už įmonių grupės darnumo tikslų stebėseną ir jų pasiekimo koordinavimą atsako grupės darnumo vystymo vadovas. Tuo tarpu
grupės įmonėse atitinkami aplinkosaugos, socialinės srities bei valdysenos tikslai pagal kompetenciją deleguojami atskiriems
„EPSO-G“ grupės įmonių funkciniams padaliniams (pvz.: aplinkosaugos, darbų saugos, personalo, rizikų ir atitikties valdymo ir
pan.). „Litgrid“ yra darbuotojai, atsakingi už lygių galimybių užtikrinimą įmonėje, taip pat veikia savo iniciatyva susibūrusi
darbuotojų „Lygybės ambasada“, kuri organizuoja mokymus, įvairias veiklas darbuotojams. Atsakomybė už darnumo
įgyvendinimą kasdienėje veikloje ir darnumo ataskaitų teikimą yra paskirta veiklos tobulinimo vadovei, ji yra tiesiogiai pavaldi
Bendrovės vadovui, ir kartą per metus pristato savo darbo rezultatus Valdybai, taip pat reguliariai pristatysime ir Vadovų tarybai.
„Litgrid“ vadovaujasi tokiomis politikomis, kuriomis reglamentuojamas aplinkosaugos, socialinės ir valdysenos sričių valdymas.
„Litgrid“ darnų vystymąsi supranta, kaip integralią ir neatskiriamą savo veiklos dalį. Bendrovė vadovaujasi tokiomis
politikomis:
• Korporatyvinio valdymo politika. Jos tikslas yra užtikrinti įmonių grupėje gerąją valdysenos praktiką, nustatant įmonių
grupėje vienodus korporatyvinio valdymo principus ir patronuojančios bendrovės bei kitų grupės bendrovių tarpusavio sąveiką.
• Darnumo politika. Darnumo politikoje apibrėžiamos svarbiausi darnumo vystymo kryptis ir principai, kuriais vadovaujantis
būtų plėtojama grupės įmonių veikla bei kuriama pažangi organizacinė kultūra. Už šios Politikos įgyvendinimą yra atsakingi
grupės įmonių vadovai ir Darnumo vystymo funkcinės srities kuratoriai.
• Darbuotojų saugos ir sveikatos politika. Ši politika apibrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos bendruosius principus bei j
įgyvendinimo pagrindines gaires. Politikos tikslas - užtikrinti darbuotojų sveikatą darbo vietose, kurti sveiką, saugią ir
produktyvią darbo aplinką.
• Lygių galimybių politika. Lygių galimybių politikoje apibrėžti svarbiausi principai, kurie taikomi grupės įmonėse, siekiant
užtikrinti, kad visose darbo santykių srityse būtų laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo principų. Už Lygių galimybių
politikos nuostatų įgyvendinimą kiekvienoje grupės įmonėje yra atsakingi jų vadovai.
• Aplinkosaugos politika. Šioje politikoje apibrėžiami svarbiausi principai aplinkosaugos srityje, kurie taikomi grupėje, siekiant
mažinti vykdomų veiklų poveikį aplinkai bei diegiant darnaus vystymosi principais paremtą kultūrą grupėje ir jos aplinkoje.
• Skaidrumo ir komunikacijos politika. Jis tikslas yra padėti efektyviau bendrauti tarpusavyje ir su išorės interesų turėtojais:
visuomene, akcininku, rinkos reguliatoriais, ir kt.
• Antikorupcijos veiklos politika. Jos tikslas yra įmonių grupėje nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir
reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas įgyvendinti aukščiausius
skaidraus verslo vykdymo standartus.
• Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika. Jos tikslas - nustatyti aiškius ir skaidrius grupės darbuotojų atlygio už darbą
principus ir jais paremtą darbuotojų atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos darbo užmokesčio išlaidos ir
užtikrintos motyvacinės paskatos darbuotojams įgyvendinti organizacijai nustatytus tikslus.
• Apskaitos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų įvertinti grupės įmonių veiklą, perspektyvą ir priimti
atitinkamus ekonominius sprendimus.
• Dividendų politika. Jos tikslas yra nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems
akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių projektų
įgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.
• Interesų valdymo politika. Jos tikslas yra įmonių grupėje sukurti vieningą ir gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo
sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų
korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla.
GRI2-9
GRI 2-10
GRI 2-12
GRI 2-11
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
79
• Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Jos tikslas nuosekliai diegti kaštų ir naudos analize
pagrįstus elektros infrastruktūros valdymo ir plėtros principus, diegti pažangias technologijas, valdyti ir plėtoti energijos
perdavimo infrastruktūrą socialiai atsakingai atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
• Paramos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl savo
tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo.
• Etikos ir tiekėjų etikos kodeksai. Jų tikslas yra skirtas nustatyti vienodas bendrąsias elgesio gaires bendraujant ir
bendradarbiaujant su vidaus ir išorės interesų turėtojais: paslaugų vartotojais, rangovais, verslo partneriais, akcininkais,
valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene ir kt. Kodekso nuostatos grindžiamos ne tik darbdavio pareiga, bet ir
asmeniniu darbuotojo supratimu, kad deramas elgesys didina bendrovės, o taip pat visos grupės dalykinę reputaciją ir vertę
bei mažina reputacinės rizikos tikimybę. Kodekso nuostatos yra tiesiogiai kildinamos iš grupės vertybių, lyderystės principų ir
papildo susijusias veiklos politikas.
• Asmens duomenų apsaugos politika. Jos tikslas – nustatyti tvarkomų asmens duomenų apsaugos principus, apibrėžti
pagrindines asmens duomenų apsaugos valdymo priemones ir atsakomybes duomenų apsaugos valdymo srityje.
• Atitikties valdymo politika. Jos tikslas - apibrėžti atitikties valdymo principus, nustatyti atitikties valdymo procesus, paaiškinti
atitikties valdymo sistemos dalyvių funkcijas ir atsakomybes.
• Rizikų valdymo politika. Jos tikslas - apibrėžti pagrindinius rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti
vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovės rizikų valdymo procesą.
• Bei kitomis su darnumo sritimi susijusiomis politikomis.
„Litgrid“ drauge su grupės įmonėmis įsipareigoja reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per du metus, kartu su grupės įmonėmis
vykdyti aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių ir darnumo prioritetinių temų peržiūrą, atlikdama reikšmingumo analizę,
užtikrindama suinteresuotų šalių įtraukimą. Grupės įmonės kartą per metus atsiskaito už darnumo veiklų įgyvendinimą, viešai
teikdamos atskiras darnumo ataskaitas. 2024 m. numatoma atlikti dvejopo reikšmingumo (angl. double materiality) vertinimą.
Ilgalaikiai darnios plėtros tikslai integruoti į valdybos patvirtintą veiklos strategiją iki 2030 metų.
Planuojama toliau gerinti valdybos ir vadovybės narių žinias darnaus vystymosi srityje. Planuojama 2024 m. organizuoti darnumo
mokymus darbuotojams.
„Litgrid“ kiekvienais metais atlieka darbuotojų įsitraukimo tyrimą, kuris padeda įvertinti kompleksinį organizacijos veikimą per
darbuotojų įsitraukimą, bendradarbiavimą, tarpusavio ryšius, organizacijos valdymą, komunikaciją, strategijos supratimą ir t.t. Nuo
2022 m. į jį įtraukiami ir darnumo srities klausimai.
Žemiau pateikiame įsitraukimo tyrimo klausimus ir rezultatus susijusius su darnumo sritimi.
Metai
Klausimai
„Taip“ atsakiusių
darbuotojų skaičius
2022 m.
Organizaciją vertinu-kaip darnaus vystymosi principų besilaikančią
83 %
2023 m.
Organizaciją vertinu kaip darnaus vystymosi principų (aplinkos
apsaugos, socialinės gerovės ir gerosios valdysenos praktikų)
besilaikančią
81,14%
2023 m.
Organizacija suteikia pakankamai žinių ir informacijos apie
įgyvendinamas tvarumo/darnumo praktikas
68,77%
Platesnė informacija apie Bendrovės organizacijos struktūrą ir valdymą pateikiama Metiniame pranešime, 32 psl.
Rizikų valdymo sistema
„Litgrid“ rizikų valdymas suprantamas kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą, metodiškai įvertinant rizikų poveikį
ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones.
„Litgrid“ vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Šie dokumentai įtvirtina
vienodą, bendrais principais pagrįstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje
taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management)
metodologija.
GRI 2-23
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
80
Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius „Litgrid“ rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir
bendrais principais pagrįstą bendrovės rizikų valdymo procesą.
Rizikų valdymo procesą sudaro šie etapai:
• aplinkos nustatymas: remiantis bendrovės vidine bei išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais rizikų vertinimo ir jų
valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys turėti įtakos bendrovės tikslų
neįgyvendinimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms
grėsmėms.
• rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos rizikos, nustatomi PRR, sudaromas bendrovės rizikų
sąrašas. Taip pat nustatomas rizikos apetitas ir rizikų sąraše nurodytos rizikos prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą rizikos
apetitą.
• rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: rizikos apetitą viršijančioms rizikoms sudaromas bendrovės rizikų valdymo
priemonių planas.
• rizikų ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė bendrovės rizikų sąrašo ir rizikų valdymo
priemonių plano įgyvendinimo stebėsena. Stebėsenos rezultatai reguliariai teikiami susipažinti bendrovės vadovui, vadovų
tarybai, valdybai, „EPSO-G“ Audito komitetui pagal kiekvieno iš jų kompetenciją.
• komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp rizikų valdymo proceso dalyvių, kuri turi įtakos
vertinant bendrovių rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie rizikas ir jų valdymą,
komunikuojama per darbuotojų susirinkimus.
„Litgrid“ kiekvienais metais identifikuoja veiklos rizikas, atlieka jų vertinimą, nustato rizikų stebėsenos rodiklius ir numato rizikų
valdymo priemones.
Kaip ir kasmet, taip ir 2023 metais, „Litgrid“ valdyba patvirtinto rizikų sąrašą bei rizikų valdymo priemonių planą.
Palyginimui, 2021 m. buvo identifikuotos 58, 2022 m. - 48 ir 2023 – 50 pagrindinių ir bendrovei itin aktualių rizikų.
Atsižvelgiant į patvirtintą rizikų sąrašą ir jų valdymo priemonių planą, kartą per ketvirtį „EPSO-G“ Audito komitetas, „Litgrid“ valdyba
bei „Litgrid“ vadovų taryba vertina pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikia savo
rekomendacijas.
Pažymėtina, kad informacija, susijusi su rizikomis, jų rodikliais, rizikų valdymo ataskaitomis yra laikoma konfidencialia informacija,
todėl šioje ataskaitoje yra pateikiama statistinė bei bendro pobūdžio informacija, susijusi su rizikomis.
Darnumo srities rizikų valdymas
Darnumo srities rizikos bendrovėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės bendrovės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos
valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka darnumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios
rizikos priskiriamos prie atitinkamo darnumo srities rizikos tipo.
2023 m. bendrovėje darnumo sritims (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) priskiriamos rizikos, susijusios su
poveikio aplinkai mažinimu (atitinka aplinkosaugos kriterijų), darbuotojų sauga ir sveikata, darbuotojų kaita (socialinės
atsakomybės kriterijus), fizine sauga, kibernetiniu saugumu, korupcijos prevencija, asmens duomenų apsauga, finansų valdymu
(valdysenos kriterijus).
2023 m. buvo pastebėtas poreikis įsitraukti su darnumo susijusią riziką į bendrovės rizikų sąrašą. Pažymėtina, kad 2024 m.
„Litgrid“ valdyba patvirtino bendrovės rizikų sąrašą ir jų valdymo priemonių planą, kuriame be jau paminėtų rizikų, taip pat yra
įtrauktos ir tiesiogiai su darnumu susijusios rizikos, pavyzdžiui, kad nebus užtikrintas ASV (angl. ESG) teikiamų duomenų
patikimumas bei rizika, kad nebus pasiektas ŠESD emisijos mažinimo rodiklis.
Bendrovė, suprasdama su darnumu susijusių rizikų svarbą, siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui.
Kaip paminėta skiltyje “Rizikų valdymo sistema”, su darnumu susijusios rizikos yra nustatytu periodiškumu stebimos bei teikiama
informacija apie jų rezultatus. Esant rizikų rodiklių viršijimui, yra tvirtinamos papildomos rizikų valdymo priemonės, taip pat
peržiūrimas rizikų lygis, analizuojama informacija. Nustatytų rizikų ir rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsenos
rezultatai reguliariai teikiami susipažinti „EPSO-G“ Audito komitetui, „Litgrid“ valdybai bei „Litgrid“ vadovų tarybai pagal kiekvieno
iš jų kompetenciją.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
81
Suinteresuotų šalių dalyvavimas
Formuodama ir įgyvendinama darnaus vystymosi veiksmus, „Litgrid“ siekia visapusiško suinteresuotų šalių įsitraukimo ir skatina
skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą su vartotojais, gamintojais ir tiekėjais, visuomene, savininku, darbuotojais, žiniasklaida bei
kitomis suinteresuotomis šalimis.
Suinteresuota šalis
Mes įsipareigojame
Kaip bendradarbiaujame
Klientai
• Kurti profesionalias ir patikimas
partnerystes siekiant abipusių
naudų.
• Atsižvelgiant į teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir
ekonominius lūkesčius grupės įmonės inicijuoja ir
rengia klientams savalaikius informacinius renginius.
• Kuria klientų poreikius atitinkančias paslaugas ir/ar
sprendimus.
Darbuotojai
• Kryptingai veikti, kad vienoda verslo
kultūra ir atlygio politika skatintų
darbuotojų įsitraukimą ir motyvaciją
įgyvendinant strategijoje keliamus
tikslus;
• Užtikrinti, kad darbuotojai būtų
pakankamai ir laiku informuojami
apie grupės vertybes, tikslus, veiklą
ir pokyčius.
• Vykdome darbuotojų įsitraukimo tyrimą ir atitinkamai
koreguojame veiksmų planus;
• Vadovaujamės vienodomis atlygio bei socialinės
atsakomybės nuostatomis darbuotojų atžvilgiu;
• Rengiame ne rečiau kaip kartą per ketvirtį vadovų ir
darbuotojų susitikimus darbuotojams svarbiems
klausimams aptarti;
• Tobuliname vidinės komunikacijos būdus ir turinį.
Akcininkai
• Užtikrinti darnų valdymą, jos
augimą ir ilgalaikę naudą;
• Teikti aktualią, teisingą, ir savalaikę
informaciją, leidžiančią akcininkams
įvertinti grupės veiklą, jos
perspektyvą ir priimti atitinkamus
sprendimus;
• Užtikrinti efektyvų grįžtamąjį ryšį.
• Rengiame reguliarius susitikimus aktualiems
klausimams aptarti;
• Ne rečiau kaip kas ketvirtį teikiame finansinės ir
nefinansinės veiklos ataskaitas dėl „Akcininko
lūkesčių laiške“ nustatytų tikslų įgyvendinimo.
• Užtikriname svarbiausių grupės įmonių naujienų
komunikaciją grupės mastu kiekvieną darbo dieną
skelbiamoje Dienos naujienos skiltyje.
Grupės įmonės
• Kurti vertę prasmingais valdymo
sprendimais;
• Reaguojant į greitai besikeičiančią
aplinką, sutelkti grupės įmonių
stiprybes siekiant tikslų
įgyvendinimo efektyvumo.
• Esame grupės įmonių valdymo organų nariais;
• Taikome funkcinės lyderystės veiklos modelį;
• Grupės mastu rengiame ir įgyvendiname vienodas
veiklos politikas, įgalinančias derinti veiksmus
diegiant gerąją valdysenos praktiką.
Užsienio partneriai -
energijos perdavimo
ir biokuro biržos
operatoriai
• Strateginių projektų įgyvendinime
užtikrinti abipusiai naudingų
susitarimų ir veiksmų derinimą.
• Siekiame užmegzti ir reguliariai palaikyti dalykiškus
abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius;
• Inicijuojame, ir dalyvaujame profesiniuose
susitikimuose ir/ar konferencijose pristatant
strategijoje numatytus tikslus.
Valstybės atstovai
• Suprantama ir prieinama forma
teikti aktualią informaciją, kuri taptų
patikimu pagrindu pagal
kompetenciją vertinti įmonės veiklą,
pasiektus rezultatus bei naudą
visuomenei.
• Inicijuojame susitikimus pagal poreikį aktualiems
klausimams aptarti;
• Pagal kompetenciją pristatome ar pasisakome
aktualiais klausimus LRS komitetuose, LRV
posėdžiuose;
• Dalyvaujame tarpinstitucinių darbo grupių veikloje.
GRI 2-29
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
82
Nacionalinė
reguliuojančioji
institucija
• Užtikrinti nuoseklų teisės aktų
reikalavimų laikymąsi;
• Diegti atviro ir skaidraus dialogo su
reguliatoriumi kultūrą.
• Laiku teikiame reguliuojančiosios institucijos
funkcijoms užtikrinti reikalingą informaciją;
• Bendradarbiaujame diegiant naujus rinkų
mechanizmus;
• Inicijuojame susitikimus aktualiems klausimams
aptarti.
Rangovai
• Dirbti su profesionaliais ir
profesinės etikos standartų
besilaikančiais rangovais.
• Organizuojame kasmetinius informacinius renginius
potencialiems rangovams;
• Iš anksto viešai skelbiame pirkimų planus ir
konsultacijas siekdami užtikrinti didesnę rinkos
dalyvių konkurenciją.
Paslaugų ir prekių
tiekėjai
• Konkurencijos sąlygomis įsigyti
kokybiškas paslaugas iš geros
reputacijos tiekėjų.
• Konsultuojamės su rinkos dalyviais ir atliekame
rinkos tyrimus;
• Skelbiame planuojamų pirkimų planus.
Nevyriausybinės
organizacijos (NVO)
• Bendravimas ir bendradarbiavimas
su aplinkosaugos ir veiklos
skaidrumą skatinančiomis
organizacijomis padeda identifikuoti
visuomenės poreikius ir jų
sprendimo būdus.
• Drauge su ornitologų draugija įgyvendiname poveikį
aplinkai mažinančias priemones.
Profsąjungos
• Užtikrinti konstruktyvų ir pozityvų
darbdavio ir darbuotojų atstovų
socialinį dialogą.
• Sudarydami sąlygas profesinės sąjungos veiklai;
• Sudarydami su profesinėmis sąjungomis ar (ir) darbo
tarybomis kolektyvinę sutartį;
• Periodiškuose susitikimuose su darbuotojais ir (ar) jų
atstovais aptardami kolektyvinės sutarties
įgyvendinimą:
• Informuodami ir konsultuodamiesi su profesinių
sąjungų ir(ar) darbo tarybų atstovais priimant su
darbo santykiais susijusius sprendimus.
Plačioji visuomenė
ir žiniasklaida
• Kurti pridėtinę vertę visuomenei,
verslui ir šalies ekonomikos
konkurencingumui;
• Veikti socialiai atsakingai;
• Teikti aktualią ir suprantama forma
pateiktą informaciją, vadovaujantis
informacijos svarbumo, patikimumo,
palyginamumo ir prieinamumo
principais.
• Vadovaujamės grupės veiklos skaidrumo ir
komunikacijos politika;
• Palaikome dalykiškus santykius su energetikos
temomis dirbančiais žiniasklaidos atstovais teikiant
pakankamą informaciją įvertinti grupės finansinę ir
nefinansinę bei vykdomus projektus.
Vietinės
bendruomenės
• Derinant interesus didinti vietinių
bendruomenių pasitikėjimą ir
pritarimą vykdomiems projektams;
• Prisidėti prie augimo ir visaverčio
gyvenimo galimybių kūrimo.
• Grupės įmonės dalinasi patirtimi apie teritorijų
planavimą;
• Organizuojami vietos bendruomenėms skirti
informaciniai renginiai.
• Pagal susitikimuose gautas pagrįstas pastabas
koreguojami projekto įgyvendinimo darbai.
Darnumo temų reikšmingumo vertinimas
„Litgrid“ darnios veiklos rezultatai atskleidžiami atsižvelgiant į įmonių grupės mastu atliktą poveikių reikšmingumo vertinimo
analizę. Ši analizė, atlikta 2022 metais visos įmonių grupės mastu apėmė tris etapus: reikšmingiausių poveikių aplinkosaugos,
socialinė ir valdysenos srityje identifikavimą; suinteresuotų šalių ir grupės įmonių vadovybės apklausą; reikšmingiausių poveikių
veiklai nustatymą. 2022 m. pradžioje įgyvendintoje apklausoje sudalyvavo 645 respondentai, tarp kurių buvo grupės įmonių
GRI 3-1
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
83
darbuotojai, tiekėjai, klientai, verslo partneriai, vietos bendruomenės, asociacijos, profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos
energetikos ministerija, investuotojai, grupės įmonių vadovai bei valdybos nariai.
2022 metais „Litgrid“ valdybos patvirtintoje darnumo politikoje numatyta, jog grupė įsipareigoja reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą
per du metus, vykdyti aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių ir darnumo prioritetinių temų peržiūrą, atlikdama
reikšmingumo analizę (angl. materiality assessment), užtikrindama suinteresuotų šalių įtraukimą.
2022 m. pradžioje įvykdytoje apklausoje dalyvavo 232 respondentai, tarp kurių buvo darbuotojai, tiekėjai, klientai, verslo partneriai,
vietos bendruomenės, asociacijos, profesinės sąjungos, Energetikos ministerija, investuotojai, grupės įmonių vadovai bei
valdybos nariai.
Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos
APLINKOSAUGOS SRITIES DARNUMO TEMOS:
1. Poveikio aplinkai ir ŠESD emisijų mažinimas veikloje - poveikio aplinkai (oro, vandens, dirvožemio kokybei), taršos ir
šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO
2
, CH
4
, SF
6
ir kt.) mažinimas bendrovės veikloje.
2. Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas - sausumos ir vandens gyvūnijos, natūralios augalijos bei didelės
ekologinės vertės buveinių apsauga vykdant veiklą.
3. Darnus ir efektyvus išteklių naudojimas bendrovės veikloje - žaliosios energijos naudojimas bendrovės veikloje, efektyvus
vandens bei kitų išteklių naudojimas.
4. Atliekų kiekio mažinimas, atsakingas rūšiavimas bei tvarkymas - veikloje susidarančių atliekų kiekių mažinimas, saugaus
ir tinkamo pavojingų bei nepavojingų atliekų sutvarkymo užtikrinimas.
5. Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas - efektyvus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų prijungimo prie tinklo
užtikrinimas, sklandi energijos kilmės garantijų sistemos veikla.
6. Energijos sistemų pritaikymas dekarbonizacijai - perdavimo tinklo pritaikymas patikimam naujų ir didesnių atsinaujinančių
energijos išteklių kiekio transportavimui.
GRI 3-2 GRI 3-3
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
84
SOCIALINĖS SRITIES DARNUMO TEMOS:
7. Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas - žmogaus teisių užtikrinimas, lygių galimybių bei
nediskriminavimo principais paremtos kultūros formavimas bendrovėje.
8. Profesinio tobulėjimo darbuotojams užtikrinimas - profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybių sudarymas darbuotojams,
aktyvus reikalingų kompetencijų ugdymas.
9. Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu - darbuotojų gerovę ir pasitenkinimą didinančios, darbo ir asmeninio gyvenimo
balansą užtikrinančios aplinkos kūrimas.
10. Darbuotojų sauga ir sveikata - saugumo reikalavimų laikymosi užtikrinimas bendrovės bei rangovų darbuotojams atliekant
darbus, aktyvus rūpinimasis gera darbuotojų sveikatos būkle.
11. Dialogas ir vietinių bendruomenių įtraukimas - aktyvus vietos bendruomenių informavimas apie jų aplinkoje vykdomą
veiklą, dialogo kultūros ir bendruomenių įsitraukimo puoselėjimas.
12. Klientų pasitenkinimas paslaugomis - klientų aptarnavimo kokybė, į klientų poreikius orientuotų paslaugų tobulinimas.
13. Visuomeninė veikla, savanorystė ir socialinės partnerystės - savanorystės skatinimas, edukacinė veikla ir tikslinis
bendradarbiavimas su NVO, mokslo bei valdžios įstaigomis.
VALDYSENOS SRITIES DARNUMO TEMOS:
14. Perdavimo tinklo patikimumas ir saugumas - saugaus, patikimo ir efektyvaus energijos perdavimo sistemų funkcionavimo
užtikrinimas.
15. Skaidrus valdymas ir antikorupcinės aplinkos kūrimas - vadovavimasis skaidrumo ir verslo etikos standartais, korupcijos
netoleravimas ir aktyvi kova su bet kokiomis jos formomis.
16. Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga - Svarbių duomenų saugumo užtikrinimas, kibernetiniams išpuoliams
atsparios IT infrastruktūros kūrimas ir organizacinės kultūros formavimas.
17. Tvari vertė ekonomikai ir finansinė grąža valstybei - Akcininkų iškeltos finansinės grąžos tikslų įgyvendinimas, investicijų
atsiperkamumo, ekonominės ir socialinės grąžos užtikrinimas.
18. Inovacijų diegimas, moksliniai tyrimai, skaitmenizacija - inovacijas skatinančios organizacinės kultūros kūrimas, atitinkamo
finansavimo inovacijų diegimui užtikrinimas.
19. Darnus tiekimo grandinės valdymas - aplinkosauginius ir darnumo standartus atitinkančių prekių bei paslaugų viešųjų
pirkimų dalies didinimas, aktyvus rangovų, tiekėjų bei kitų partnerių skatinimas vadovautis pripažintais aplinkosaugos,
antikorupcijos bei socialiniais standartais.
Visų reikšmingų tvarumo temų valdymo principai yra aprašyti pagal GRI 3-3 reikalavimus šioje ataskaitoje, pagal temas
išdėstytuose skyriuose.
Darnaus vystymosi siekiai nustatyti įvertinus pagrindinius grupės įmonių aplinkosauginius, socialinius bei ekonominius poveikius,
tiek grupės ilgalaikėje veiklos strategijoje numatytus veiksmus, kurių įgyvendinimas padės užtikrinti energetikos sektoriaus
transformaciją ir perėjimą prie klimatui neutralios energijos kūrimo. Ilgalaikiai „EPSO-G“ įmonių grupės tikslai, kurių dalimi yra
„Litgrid“ iki 2030 metų darnumo srityse apima šiuos rodiklius:
Sritis
Tikslai ir rodikliai
Aplinkosaugos sritis
• Veikloje susidarančių ŠESD emisijų mažinimas 2/3 (lyginant su 2019)
• 0 reikšmingų aplinkosaugos incidentų veikloje
• Palankios sąlygos žaliosios energijos gamintojų prijungimui prie
infrastruktūros
Socialinė sritis
• 0 žmogaus teisių pažeidimų ar diskriminacijos atvejų
• 0 sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų
• Klientų pasitenkinimas – ne mažiau 80 pagal GCSI metodiką
Valdysenos sritis
• 0 korupcijos atvejų
• VKC gerosios valdysenos indeksas – A+
• 100 proc. viešųjų pirkimų – žalieji
• Patikimas ir saugus elektros bei dujų perdavimo sistemų veikimas
• Darnumo kriterijai integruoti į reikalavimus tiekėjams
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
85
„Litgrid“ įgyvendina išsikeltus darnumo tikslus t. y. savo ŠESD emisijas 2023 m. sumažino -7,28 proc. lyginant su baziniais metais
(2019 m.), taip pat 2023 m. neužfiksuota aplinkosauginių incidentų, korupcijos taip pat žmogaus teisių pažeidimų ir diskriminacijos
atvejų. 2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai Lietuvoje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse
pagamintos elektros energijos dalis sudaro apie 67 proc. visos šalyje pagamintos elektros.
Darnaus vystymosi tikslai
Nustatę pagrindines mūsų veiklos poveikio sritis, išanalizavome ir atrinkome Jungtinių Tautų pasaulinius darnaus vystymosi tikslus
(angl. Sustainable Development Goals), prie kurių kiekvienoje srityje galime prisidėti labiausiai. Toliau šioje ataskaitoje šalia mūsų
darnumo temų aprašymų yra nurodyta, prie kurių darnaus vystymosi tikslų prisidedame. Darnaus vystymosi tikslai yra universalus
siekių rinkinys, nurodantis visuotinio ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos vystymosi kryptį iki 2030 m.
„Litgrid“ prisideda siekdama 5 darnaus vystymosi tikslų.
• Siekiame sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančios energijos gamintojų prisijungimui prie
elektros perdavimo infrastruktūros,
• Palaikome žaliosios elektros energijos kilmės garantijų sistemą.
• Veiklos partneriams siekiame taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningos veiklos darnumo
kriterijus,
• Užtikriname atsakingą įmonės veikloje susidarančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą,
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
86
• Viešuose pirkimuose vadovaujamės žaliaisiais kriterijais.
• Aktyviai rūpinamės darbuotojų saugumu ir sveikata,
• Kuriame organizacinę kultūrą, paremtą pagarba žmogaus teisėms,
• Investuojame į darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą,
• Užtikriname aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus,
• Palaikome savanorišką darbuotojų jungimąsi į profesines sąjungas.
• Vertiname savo veiklų poveikį aplinkai, kuriame planus šių poveikių mažinimui,
• Diegiame pažangias aplinkos apsaugos valdymo sistemas, įgyvendiname prevencijos
priemones,
• Siekiame didinti žaliosios energijos naudojimo apimtis veikloje.
• Užtikriname patikimą ir saugų elektros perdavimo sistemų veikimą,
• Siekiame įmonės struktūrą ir motyvacinę sistemą pritaikyti inovacijų skatinimui.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
87
APLINKOSAUGOS SRITIS
Darnumas aplinkosaugos srityje
Energijos suvartojimas
Bendrovės sąveika su vandeniu
Biologinė įvairovė
Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos
Atliekų valdymas
Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas
Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
88
APLINKOSAUGOS SRITIS
Darnumas aplinkosaugos srityje
Aplinkosaugos srityje „Litgrid“ siekia pagrindinio tikslo – įgalinti klimatui neutralią energetiką ir taip pat sumažinti veikloje
atsirandančius poveikius aplinkai bei šiltnamio efektą sukeliančias emisijas. „Litgrid“ valdybos patvirtintoje aplinkosaugos
politikoje, bendrovė įsipareigojo vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną, diegti šiuolaikines technologijas ir
priemones, kurios leistų sumažinti reikšmingą aplinkosauginį poveikį aplinkai. Eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant
energetikos sistemų infrastruktūrą, bendrovė įsipareigojo užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą, o savo veikloje diegti aplinkos
vadybos sistemas, užtikrinti šių sistemų atitikimą keliamiems reikalavimams.
Visos „EPSO-G“ grupei priklausančios įmonės turi tikslą užtikrinti nulinę toleranciją aplinkos taršai ir 0 aplinkosauginių incidentų.
„Litgrid“ taip pat siekia įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus veiklos partnerius prisiimti atsakomybę už savo veiklos
daromą poveikį aplinkai ir siekti jį mažinti. Bendrovė taip pat laiko atsargumo principo – pagal įstatymų reikalavimus arba savo
iniciatyva atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras prieš imantis įgyvendinti projektus, kurių apimtyje gali atsirasti reikšmingas
poveikis aplinkai, biologinei įvairovei ar visuomenei.
Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą yra atsakingi aplinkos apsaugos srities darbuotojai, kurie užtikrina, kad laiku būtų
identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos
būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos
technologijos bei darbo metodai. Už šios politikos įgyvendinimą yra atsakingi Grupės įmonių vadovai ir Aplinkos apsaugos srities
funkciniai kuratoriai.
2022 metais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius
(toliau – NVSC) 2022 metais atliko patikrinimą šalia LitPol Link ir Alytaus TP esančioje gyvenamojoje aplinkoje ir nustatė triukšmo
normatyvų viršijimą (48 dBA). Po atlikto patikrinimo iš NVSC gautas nurodymas įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones.
Numatytas triukšmo užtvarų įrengimas 2025 metais.
Per 2023 metus aplinkosaugos įstatymų pažeidimų užfiksuota nebuvo, taip pat nebuvo skirta jokių baudų. Taip pat per
ataskaitinius metus nebuvo užfiksuota jokių reikšmingų aplinkosaugos incidentų, įvykusių dėl bendrovės darbuotojų arba dėl
rangovų kaltės.
Energijos suvartojimas
„Litgrid“ siekia kurti organizacinę kultūrą, kuri būtų paremta gamtos bei kitų išteklių tausojimo filosofija. Grupės aplinkosaugos
politikoje įmonės yra įsipareigojusios administracinėje veikloje naudoti sertifikuotą žaliąją elektros energiją, plėsti AEI šaltinių
naudojimą perdavimo tinklų infrastruktūros technologinėms energetinėms reikmėms patenkinti, teikti prioritetą ir plėsti netaršaus
transporto naudojimą, nuosekliai mažinti taršaus kuro rūšių bei energetinį efektyvumą didinančių priemonių naudojimą.
„Litgrid” jau pradeda įrengti saulės elektrines rekonstruojamose transformatorių pastotėse. Jų pagaminta energija bus naudojama
pačiose transformatorių pastotėse. 2023 m. įrengtos saulės elektrinės 21 rekonstruojamoje transformatorių pastotėje. Įrengtų
saulės elektrinių pagamintos energijos, priklausomai nuo saulės spinduliuotės, visiškai ar iš dalies užteks transformatorių pastočių
reikmėms, taip pat padidės energijos tiekimo patikimumas. Planuojama, kad saulės elektrinių įrengtoji galia kiekvienoje iš
transformatorių pastočių sieks iki 15 kW.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius atnaujino savo automobilių parką – jame dominavusius vidaus degimo
automobilius keičia elektriniais bei hibridiniais. Darbuotojai persės į 72 elektromobilius ir įkraunamus hibridinius automobilius. Šis
sprendimas yra vienas iš žingsnių, kuriais įgyvendinamas bendrovės įsipareigojimas iki 2030 m. dviem trečdaliais sumažinti
išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekį.
„Litgrid” nuomojasi 28 elektromobilius ir 44 įkraunamus (plug-in) hibridinius automobilius. Iki 2022 m. 99 proc. bendrovės
automobilių parko sudarė vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės. 2023 m. atnaujintame parke tokie automobiliai
sudaro 11 procentų.
2021 m.
2022 m.
2023 m.
Automobiliai su vidaus degimo varikliais, vnt.
67
72
9
Elektromobiliai, vnt.
0
0
29
Įkraunami hibridiniai automobiliai, vnt.
0
0
46
Viso, vnt.
67*
72*
84*
GRI 302-1
GRI 302-2
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
89
*- metų bėgyje automobilių skaičius kinta
Naudojant elektros energija varomus automobilius, bendrovės išmetamo CO
2
kiekis vidutiniškai sumažėja 102 tonomis per metus.
Perėjus prie mažiau taršaus transporto, per metus bus sunaudota apie 30 tūkst. litrų mažiau degalų negu jų reikėtų išlaikant tokį
pat vidaus degimo varikliais varomų automobilių parką.
2021 m. visi automobiliai buvo su vidaus degimo varikliais. Automobilių parkas buvo mažesnis nei 2022 ar 2023 metais.
Nuo 2022 m. pradėtas atnaujinti automobilių parkas, dėmesį kreipiant į elektromobilius ar hibridus, įrenginėjamos krovimo stotelės.
2023 m. pabaigoje veikia pastatytos 8 nuolatinės ir 36 kintamos srovės įkrovimo stoteles. Jose iš viso sumontuotos 79 įkrovimo
jungtys. Elektromobilius ir įkraunamus hibridinius automobilius galima įkrauti mūsų objektuose Vilniuje, Panevėžyje, Utenoje,
Šiauliuose, Kaune, Alytuje, Telšiuose ir Klaipėdoje.
Vilniaus centrinis biuras šildomas tiek centralizuotai tiek geoterminiu šildymu (elektra). Šilumos mazgo elektros energijos
suvartojimas skirtas geoterminiam šilumos siurbliui, cirkuliaciniams siurbliams, pavaroms, tenui, trieigiams vožtuvams, slėgio
reguliatoriams. Kaune šildymas mišrus - elektriniai radiatoriai ir kondicionieriai, tik į suvartotą el. energiją dar įeina ir kompiuteriai
bei apšvietimas.
Nuo 2022 m. liepos 1 iki gruodžio 31 d. suvartotas kiekis biuruose yra 442 084 kWh, kurį dengia žalios elektros kilmės garantijos.
„Litgrid“ administracinis pastatas, K.G.E. Manerheimo g. 8, Vilnius ir Administracinis pastatas, Pastotės g. 9, Kauno r. sav.
2023 m. žalios elektros kilmės garantijomis dengiamas kiekis: „Litgrid“ administracinis pastatas, K.G.E. Manerheimo g. 8 Vilnius
– 847,323 MWh, administracinis pastatas, Pastotės g. 9, Kauno r. sav. – 92,750 MWh.
Tinklo nuostoliams didžiausią įtaką daro tinklo režimai. Laikotarpiu, kai būna daug atjungimų (pvz. dėl rekonstrukcijų) tinklo
nuostoliai didesni.
Metai
KURAS TRANSPORTO
PRIEMONĖMS
KURAS
GAMYBOJE -
GENERATORIAI
ŠALDYMAS
ELEKTROS
ENERGIJOS
GAMYBA
ELEKTROS ENERGIJOS
SUVARTOJIMAS
ŠILDYMAS
Dyzelinas
Benzinas
Dyzelinas
Sunaudotas
šaltnešio kiekis
Šaldymo
reagentų
tipas
Saulės
elektrinės
Žalia
elektra
Elektra savo
reikmėms
Technologiniai
nuostoliai
Vilniaus
šilumos tinklai
iš tinklų
L
L
L
KG
MWH
MWH
MWH
MWH
MWH
2021
42171,28
55945,78
1360
n.d.
n.d.
0
0
32508837
318 893, 972
n.d.
2022
45368,1
78664,1
2197
0
0
0
442,084
32 349, 703
346 478,214
185,84
2023
42330
81449
1219
2
R410A
20,183
940,073
33 459,379
336 441,979
178,185
2022 metais „Litgrid“ pradėjo įrenginėti saulės modulius ant transformatorių pastočių stogų.
Saulės moduliai įrengti:
• Aleksoto TP;
• Paberžės TP;
• Švenčionių TP;
• Priekulės TP;
• Markučių TP;
• Plastmasės TP;
• Cukraus T
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
90
2023 metais bendrai šiose saulės elektrinėse buvo pagaminta 20 183 kWh elektros, tačiau šie projektai dar nėra baigti ir ateityje
tikimasi didesnės energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Bendrovės sąveika su vandeniu
„Litgrid“ daugiausiai vandens suvartoja iš vandens gręžinių. Bendrovė vandenį naudoja tik buities reikmėms ir priešgaisrinių
rezervuarų papildymui. Vandens suvartojimas 2021-2023 m. išliko pastovus.
Nėra įrengtų atskirų vandens apskaitos prietaisų rezervuarų pildymui (šis vandens kiekis nepatenka į nuotekas), todėl rezervuarų
pildymui sunaudotas vanduo apskaičiuotas apytiksliai.
Visos „Litgrid“ nuotekos yra valomos, jų kiekis išlieka pastovus.
Metai
VANDENS NAUDOJIMAS
NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS
Vandentiekis,
m
3
Iš gręžinių,
m
3
IŠ VISO, m
3
Nevalytas į
trečiosios
šalies valymo
įrenginius, m
3
Išvalytas
vanduo į
aplinką, m
3
Iš VISO, m
3
2023
220
4870
5090
220
3123
3343
2022
280
4898
5178
280
2713
2993
2021
n.d.
3256
3256
n.d.
3256
3256
Biologinė įvairovė
„Litgrid“ eksploatuodama, plėsdama ar modernizuodama energetikos sistemų infrastruktūrą yra įsipareigojusi užtikrinti biologinės
įvairovės apsaugą: esant būtinybei atlikti biologinės įvairovės monitoringą, o iškilus neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms
– numatyti ir įgyvendinti reikalingas poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones. 2022 metų duomenimis, atlikta situacijos
analizė ir apskaičiuota, kad virš 606 km „Litgrid“ elektros perdavimo oro linijų ir apie 21 km kabelių linijų eina per saugomas
teritorijas.
„Litgrid“ taiko paukščių apsaugos priemones valdomuose infrastruktūros objektuose. Taip yra siekiama sumažinti migruojančių
paukščių žūtį, pagerinti jų aplinkos sąlygas stebint paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo ir
atitinkamai reaguoti. 110 kV įtampos oro linijų atramose 2022 m. buvo įrengiamos specialios paukščių apsaugos – trukdantys
paukščiams tūpti virš izoliatorių „šakutės“ tipo įtaisai, taip pat girliandose keičiami viršutiniai izoliatoriai į didesnio diametro. Šios
priemonės mažina trumpo jungimo galimybes tupiant dideliems paukščiams (baltiesiems gandrams) ir taip mažinantys jų žūtį.
Paukščių perėjimo metu „Litgrid“ imasi priemonių, kad kuo mažiau būtų jiems trukdoma atliekamų eksploatacinių ar statybos darbų
metu, atidedami trasų valymo darbai. Dėl paukščių trikdymo jų perėjimo metu nuo gegužės 1 iki liepos 31 d. apribojamas trasų
valymo darbų vykdymas, tai atsakingai įvertinama dar prieš sudarant projekto darbų vykdymo grafikus.
„Litgrid“ laikosi atsargumo principų – imantis reikšmingų plėtros projektų atlieka poveikio aplinkai vertinimus.
Dėl paukščių atsitrenkimo į laidus „Litgrid“ tam tikrose teritorijose, po atliktų PAV procedūrų ir, pasikonsultavę su ornitologais,
kabina pakabukus arba spirales, taip siekiant didinti laidų matomumą paukščiams.
Aplinkos stebėjimui vykdomi postatybinio laikotarpio, 3 metų trukmės monitoringai, kurių tikslas - išsiaiškinti elektros perdavimo
oro linijos poveikį paukščiams dėl jų galimų žūčių skrydžio metu atsitrenkus į elektros perdavimo oro linijos laidus.
330 kV elektros perdavimo oro linijos rekonstrukcijai Lietuvos elektrinė – Vilnius vykdomas poveikio aplinkai monitoringas, kurį
sudaro aplinkos komponentų - paukščių ir gamtinių buveinių stebėsena.
2023 metais buvo rasti du žuvę paukščiai - juodgalvė devynbalsė rugsėjo pabaigoje ir balandžio pabaigoje paprastasis suopis.
2022 metais vykdant paukščių monitoringą pavasario metu žuvusių paukščių neaptikta. Rudeninės apskaitos metu trasoje
Asakiai–Veličkava buvo aptiktos paukščio plunksnų liekanos (strazdo). Paukščio kūnas nebuvo rastas ir žūties priežasties
nustatyti neįmanoma.
GRI 303-1
GRI 304-3
GRI 304-4
GRI 304-1
GRI 304-2
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
91
2021 m. žuvusių paukščių nebuvo aptikta.
2023 metais tyrimo aikštelėse augalinės dangos projekcinis padengimas siekė nuo 85 iki 90-95 proc. Identifikuoti 24 taksonai.
2022 m. pažaidų vietose augalinės dangos projekcinis padengimas siekė 80-95 %.
Artimoje aplinkoje nėra išlikusių buveinių atitinkančių ES svarbos buveinės 6270* „Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos“
kriterijus.
2021 m. laukeliuose, kurie nepateko į javais apsėtus plotus, projekcinis augmenijos padengimas buvo 0–30 %.
110 kV įtampos elektros energijos perdavimo oro linijos Pagėgiai – Bitėnai statyba. Monitoringo programa apima šiuos aplinkos
komponentus: dirvožemis (tik 2021m.), kraštovaizdis (tik 2021m.), gyvoji gamta (paukščiai).
2023 metais, kaip ir 2022 metais, paukščių kontaktų su laidais nebuvo pastebėta. Nors, kaip rodo tyrimai, plėšrūnai gali nusinešti
žuvusius paukščius iki juos surandant stebėtojui, tačiau paprastai vis tiek žuvimo vietoje lieka plunksnų, iš kurių galima nustatyti
žuvusio paukščio rūšį. Stebėjimo metu tokių paukščių žuvimo vietų nebuvo nustatyta, nors pastebėti jas galimybės buvo geros.
Stebėjimu metu buvo stebimos naminės katės, lapės, kiaunės, krankliai. Pastarieji gyvūnai stebimas teritorijas tikrino pastoviai,
tad tikimybė rasti žuvusį paukštį yra maža. Žuvusių paukščių radimo tikimybę mažina pasėlių laukai po elektros linijomis, vengiant
konflikto su pasėlių savininkais, dalyje stebimos teritorijos laukai buvo apžiūrimi optinėmis priemonėmis, daromos foto nuotraukos
po to jas analizuojamos kad būtų nustatomas paukščių žuvimo faktas.
2021 m. stebėtose vietose vyko įprastinis renatūralizacijos procesas. Kraštovaizdžio monitoringo 2021 m. padaryta išvada:
analizuojamas objektas yra pernelyg smulkus, kad darytų vizualinį poveikį panoramai. Elektros oro linijos vizualinio poveikio
kraštovaizdžiui monitoringas yra visiškai perteklinė jokios pridėtinės vertės neduodanti veikla.
Rekonstrukcijų metu, keičiant atramas, ar statant naujas, kai tai numato teisės aktai atlikus PAV procedūras, tam tikrose vietovėse
numatomas dirvožemio atsikūrimo monitoringas, bet įvykdžius monitoringą dirvožemio susivėrimo laipsnis būna geras ir augalija
atgauna savo įprastą padengimo laipsnį, nes panaudojamas tas pats dirvožemio viršutinis sluoksnis, kuris anksčiau konkrečioje
vietoje ir buvo. Saugotinų augalų rūšių nefiksuota.
Tiesioginio neigiamo poveikio į Lietuvos raudonąją knygą įrašytoms rūšims nėra, joks specifinis aplinkos monitoringas tuo tikslu
nėra atliekamas.
Nors aplinkosauginis projektas „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštosios įtampos elektros energijos
perdavimo tinkluose“ jau keli metai pasibaigęs, „Litgrid“ ir toliau vykdo aplinkosaugines akcijas ir rūpinasi Lietuvos sparnuočiais.
2021 m atliktas patikrinimas, kurio metu įvertinta 2015-2018 m. iškabintų inkilų būklė. Iš visų 580 vnt. inkilų, nutarta, jog 28 inkilus
reikalinga pakeisti dėl prastos jų būklės, 3 inkilai buvo dingę.
2021-2022 m. bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija, buvo užsakomi ir atramose kabinami nauji inkilai, 2023
m. įsigijome dar 40 vnt. naujų inkilų, skirtų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytiems pelėsakaliams.
Šie, specialiai pelėsakaliams pagaminti inkilai kabinami ant atramų, esant poreikiui taisomi ar keičiami naujais taip
prisidedant prie Pelėsakalių populiacijos gausinimo.
Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos
Klimato kaita yra vienas didžiausių šio šimtmečio žmonijos iššūkių, kuris reikalauja tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus bei
kiekvieno asmens įsitraukimo, siekiant apriboti vidutinį žemės temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C laipsnio.
Energetikos sektorius yra vienas iš klimato politikai svarbių sektorių. „Litgrid“, kaip elektros energijos perdavimo įmonei, tenka
svarbus vaidmuo užtikrinti sklandžią ir patikimą elektros energijos tiekimą Lietuvoje. Tai apima atsinaujinančių energijos išteklių
integravimą į elektros energijos perdavimo sistemą. Nors energija – yra ekonomikos variklis, perdavimo veikla sudaro reikšmingą
ŠESD emisijų dalį.
„Litgrid“ sugeneruotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiavimas yra paremtas visuotinai priimta tarptautine
metodika „GHG Protocol“ „The Corporate Accounting and Reporting Standard“.
Veiklos emisijos yra skirstomos į tris sritis: tiesioginės (1 sritis), netiesioginės (2 sritis), kiti šaltiniai (3 sritis).
Baziniais (atskaitiniais) metais, nuo kurių grupė inventorizavo ir planuoja mažinti ŠESD emisijas, nustatyti 2019 metai.
Sritis
Šaltinis/Kategorija
2019 m.
2020 m.
2021 m.
2022 m.
2023 m.
GRI305-3
GRI305-5
GRI 305-1
GRI 305-2
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
92
1 srities emisijos,
(tCO
2
e)
Viso 1 srities emisijų
757,4
389,3
660,7
813,6
596,0
2 srities emisijos,
(tCO
2
e)***
Viso 2 srities emisijų - vietos metodu*
(angl. location-based method)
59 562,6
91 705,6
76 788,5
90 089,1
88 162,9
Viso 2 srities emisijų - rinkos metodu
**(angl. market-based method)
220 873,1
200 301,2
194 329,9
209 261,0
204 506,1
1 ir 2 srities emisijos
(tCO
2
e)
Viso 1 ir 2 srities emisijos (tCO
2
e)
221 630,4
200 690,5
194 990,5
210 074,5
205 102,1
1 ir 2 srities emisijos
(tCO
2
e)
Mažėjimas, palyginus su baziniais
metais %
0 - baziniai
metai
-9%
-12%
-5%
-7%
3 srities emisijos,
(tCO
2
e)
Viso 3 srities emisijų
0,0
0,0
0,0
34 688,5
59 857,6
Viso emisijų - vietos metodu*
(angl. location based method), (tCO
2
e)
60 320,0
92 094,9
77 449,2
125 591,1
148 616,6
Viso emisijų - rinkos metodu**
(angl. market- based method), (tCO
2
e)
221 630,4
200 690,5
194 990,5
244 763,0
264 959,8
*- Emisijų skaičiavimas vietos metodu pagal konkrečios šalies (Lietuvos) elektros tinklui būdingą ŠEŠD emisijų intensyvumo lygį, kuris tiesiogiai
priklauso nuo energijos gamybos šaltinių ir jų santykinio svorio šalies elektros tinkle;
**- Emisijų skaičiavimui rinkos metodu „Litgrid“ kartu su „EPSO-G“ pasirinko naudoti „One Click LCA“ - gyvavimo ciklo metrikos programinės
įrangos apskaičiuotus išvestinius emisijų koeficientus (faktorius), gaunamus naudojant IPCC Emission Factor Database (EFDB) bei AIB
ataskaitas. Rinkos metodo emisijų faktoriai buvo pateikti nepriklausomos trečiosios šalies, turinčios „One Click LCA“ programinės įrangos
naudojimo licenciją, konsultantų. Naudoti vienodi faktoriai už visus lentelėje pateikiamus metus, nes atnaujintos faktorių reikšmės dar nėra
apskaičiuotos;
***- „Litgrid“ kartu su „EPSO-G“ pasirinko skaičiuoti ŠESD 2 srities emisijas vietos metodu naudodama emisijų koeficientus (faktorius) pagal
„Association of Issuing bodies“ (AIB) viešai skelbiamus duomenis.
Bendrovės ŠESD emisija mažėja, 2023 m. pasiektas 7 proc. mažėjimas lyginant su 2019 m – baziniais metais.
1 srities ŠESD emisijos 2023 m. sumažėjo dėl mažesnių SF
6
dujų nuotekių, tam turėjo įtakos kokybišką įrenginių priežiūra ir naujų
jungtuvų be SF
6
dujų įrengimas.
2023 m. didžiausias ŠESD emisijos susidarė 2 srityje (kaip ir kasmet), dėl elektros perdavimo tinke
patirtų nuostolių. Šie nuostoliai susidaro dėl atsijungimų bei dėl tinkle vykdomų rekonstrukcijos
darbų ir kuro transportui sąnaudų. 2 srities ŠESD emisijos taip pat 2023 metais mažėjo, kadangi
mažėjo nuostoliai (lyginant su baziniais metais).
2023 m. kartu su „EPSO-G“ buvo atlikta 3 srities „Litgrid“ ŠESD emisijų inventorizacija 2022-2023
metams. 3 srities ŠESD emisijų inventorizacijoje nagrinėtos 7 emisijų šaltinių kategorijos t. y.
įsigytos prekės ir paslaugos, ilgalaikis turtas, kuro gavyba ir transportavimas, emisijos iš transporto
priemonių, atliekų susidarymas ir šalinimas, verslo kelionės, darbuotojų kelionės iš/į darbą. „Litgrid“
veikloje didžiausios 3 srities emisijos kyla iš ilgalaikio turto, kuro gavybos ir transportavimas
kategorijų.
2022 metais „Litgrid“ atsižvelgdama į ŠESD inventorizacijos duomenis, parengė emisijų mažinimo priemonių planą iki 2030 metų.
Pagrindinės priemonės orientuotos į daugiausiai ŠESD veikloje išskiriančius šaltinius ir apima investicijas į AEI gamybos savoms
reikšmėms ir žalios energijos naudojimo plėtrą, taip pat automobilių parko elektrifikavimą, SF
6
turinčių jungtuvų atsisakymo.
Atliekų valdymas
Vykdydama veiklą „Litgrid“ vadovaujasi taršos prevencijos principais ir siekia mažinti veikloje susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti
saugų ir atsakingą jų tvarkymą.
Reikšmingi atliekų kiekiai susidaro elektros energijos perdavimo tinklų statybos, rekonstrukcijos ar remonto veiklose.
Administracinėje veikloje bendrovė rūšiuoja buitines, stiklo, popieriaus ir plastiko atliekas – tam yra įrengtos specialios rūšiavimui
skirtos šiukšliadėžės, atsisakyta atskirų šiukšliadėžių kabinetuose.
Gamybinėje veikloje susidarančių atliekų saugiam sutvarkymui ir utilizavimui bendrovė sudaro sutartis su specializuotomis
įmonėmis. Atliekų kiekis 2023 m. sumažėjo.
GRI 306-1
GRI 306-2
GRI 306-3
GRI 306-4
GRI 306-5
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
93
Metai
Pavojingos atliekos, t
Nepavojingos atliekos, t
Viso, t
2023 m.
132,925
1311,404
1444,329
2022 m.
136,622
2113,722
2250,344
2021 m.
175,25
2693,3141
2868,564
2020 m.
202,54
1043,54
1246,08
Lentelėje pateiktos tik tos atliekos, kurias Bendrovė perduoda atliekų tvarkytojams nuo savęs. Griovimo atliekos (pvz., betono
laužas, stiklo, keramikos, įvairios įrangos ir kitos atliekos), kurias eksploatacijos ar rekonstrukcijos metu rangovai atliekų
tvarkytojams perduoda nuo savęs į šias lenteles neįtrauktos, nes šias atliekas apskaito rangovai ir į bendrą „Litgrid“ atliekų
apskaitą jos nepatenka. Teigiamą rinkos vertę turinčios Statybinės ir griovimo atliekos (metalai) patenka į bendrą „Litgrid“ atliekų
apskaitą ir yra įtrauktos į šias lenteles.
Didžioji dalis Bendrovės atliekų susidaro pastočių, skirstyklų ir oro linijų rekonstrukcijų metu:
2021 m. iš visų nuo Bendrovės perduotų atliekų 93 % sudarė Statybinės ir griovimo atliekos ir 100 % iš jų įvairūs metalai (metalai:
metalinės konstrukcijos, įrenginiai ir laidai).
Iš pavojingųjų atliekų 96 % sudaro izoliacinė alyva ir pavojingos sudedamos dalys išimtos iš nebenaudojamos įrangos, kurios
susidaro rekonstruojant pastotes. Kitos pagal kiekį reikšmingesnės pavojingos atliekos iki 4 % yra įvairūs akumuliatoriai.
2022 m. iš visų nuo Bendrovės perduotų atliekų 98 % sudarė Statybinės ir griovimo atliekos ir 99 % iš jų įvairūs metalai (metalai:
metalinės konstrukcijos, įrenginiai ir laidai). Iš pavojingųjų atliekų daugiau nei 99 % sudaro izoliacinė alyva ir pavojingos
sudedamos dalys išimtos iš nebenaudojamos įrangos, kurios susidaro rekonstruojant pastotes. Kitų pavojingų atliekų kiekiai
santykinai nereikšmingi.
2023 m. iš visų nuo Bendrovės perduotų atliekų 90 % sudarė Statybinės ir griovimo atliekos ir 100 % iš jų įvairūs metalai (metalai:
metalinės konstrukcijos, įrenginiai ir laidai). Iš pavojingųjų atliekų 97 % sudaro izoliacinė alyva ir pavojingos sudedamos dalys
išimtos iš nebenaudojamos įrangos, kurios susidaro rekonstruojant pastotes. Kitos pagal kiekį reikšmingesnės pavojingos atliekos
iki 2 % yra įvairi stambi įranga iš biurų (spausdinimo, kopijavimo aparatai ir kt.) ir iki 1 % yra įvairūs akumuliatoriai.
Metinis Bendrovėje susidarančių atliekų kiekis priklauso nuo tais metais vykdytų objektų rekonstrukcijų ir remonto darbų apimčių,
todėl jis gali stipriai svyruoti lyginant skirtingus metus. Ne rekonstrukcijų ir ne remontų metu susidarančios atliekos sudaro labai
nedidelę dalį bendro metinio atliekų kiekio, todėl jų pokytis bendroje statistikoje nejuntamas.
Metai
Perdirbimui nukreiptų atliekų kiekis, t
Šalinimui nukreiptų atliekų kiekis, t
2021 m.
2628
1,262
2022 m.
2113
1,318
2023 m.
1311
1,003
„Litgrid“ nuosekliai tikrina tiekėjus dėl atitikties aplinkosaugos reikalavimams. Rangovų aplinkosauginių patikrinimų metu nustatytų
neatitikties atvejų skaičius, prevenciniai veiksmai, kurių buvo imtasi:
Metai
Neatitikčių skaičius
Įspėjimai
Reikšmingi neatitikimai
2023 m.
7
0
0
2022 m.
6
2
0
2021 m.
5
0
0
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
94
2020 m.
n.d.
n.d.
Nenumatytas rangovų
tikrinimas dėl aplinkosaugos
reikalavimų laikymosi
Nors užfiksuotų neatitikimų skaičius 2023 m. padidėjo, įspėjimų ir reikšmingų neatitikimų nebuvo
užfiksuota.
2023 metais bendrovės veikla atitiko aplinkosaugos reikalavimus, nuobaudų 2023 m. bendrovė nėra
gavusi.
Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas
Atnaujintoje bendrovės pirkimų politikoje integruoti ir žaliųjų pirkimų kriterijai. Bendrovė siekia mažinti poveikį aplinkai,
todėl įsipareigoja teikti prioritetą žaliųjų pirkimų vykdymui, vadovaujasi LR Vyriausybės nutarime „Dėl žaliųjų pirkimų
tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ numatytais Žaliųjų pirkimų tikslais ir įsipareigojo pasiekti, kad:
• Ne mažiau kaip 50% žaliųjų pirkimų – 2022 m. (įgyvendinta, 75 proc.).
• Ne mažiau kaip 100% žaliųjų pirkimų – kiekvienais metais nuo 2023 m. (2023 m. Bendrovės sudarytų įgyvendinimo proc.
98 proc., įskaitant ir 2022 m. inicijuotus pirkimus. Nuo 2023 m. inicijuotų ir sudarytų sutarčių įgyvendinimas 100 proc.).
Bendrovė 2023 m. sudarė sutarčių už bendrą 68 034 tūkst. Eur be PVM sumą, kuriose tiekėjams buvo keliami aplinkosauginiai
reikalavimai.
„Litgrid“ taikomi aplinkosauginiai kriterijai:
• Darbų pirkimuose - universaliai taikomas ISO14001 standartas;
• Prekių pirkimuose - (Nepaisant minimalių aplinkos apsaugos kriterijų taikymo) reikalavimai pakuočių perdirbamumui ir
perdirbtų medžiagų naudojimui gaminant prekes, ilgesnio garantijos termino nustatymas, reikalavimas pristatyti prekes ne piko
valandomis.
• Paslaugų pirkimuose - Kai perkamos projektavimo paslaugos, taip pat taikome ISO14001. Kuomet perkamos paslaugos
susijusios su taršos šaltiniu, pvz., autobuso su vairuotoju nuomos paslaugos, nustatomi reikalavimai dėl Euro5/6 standarto
taikymo, kai buvo pirktos renginių organizavimo paslaugos, nustatyti reikalavimai atliekų rūšiavimui, pakuočių perdirbamumui.
Visgi, dažniausiai perkame nematerialaus pobūdžio paslaugas ir naudojamės įsakymo išimtimi.
Didžiausios pagal vertę sutartys su nustatytais aplinkosauginiais reikalavimais: 110/10 KV Dirvupių TP 110 KV skirstyklos statybos
darbai (11 079 tūkst. Eur be PVM), 110 kV dvigrandės OL Šiauliai-Gubernija II, Šiauliai-Meškuičiai ruože tarp Šiaulių TP ir Zoknių
TP kabeliavimo ir šviesolaidinio kabelio įrengimo darbai (6 960 tūkst. Eur be PVM), „Litgrid“ Pietų regiono 110-400 kV
transformatorių pastočių eksploatavimo darbai (5 000 tūkst. Eur be PVM), „Litgrid“ Vakarų regiono 110-330 kV oro linijų
eksploatavimo darbai (4 700 tūkst. Eur be PVM), „Litgrid“ Šiaurės regiono 110-330 kV transformatorių pastočių eksploatavimo
darbai (4 000 tūkst. Eur be PVM).
Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas
Gerai išplėtoti elektros tinklai valstybės viduje, užtikrinantys patikimą ir saugų perdavimo sistemos veikimą, bei išplėtotos
infrastruktūrinės jungtys su aplinkinėmis šalimis sudaro palankias sąlygas elektros perdavimo srautams didinti, taigi ir vystyti
likvidžią regioninę rinką ir kurti investicijoms į energijos gamybą patrauklią infrastruktūrą. Išnaudodama šias galimybes bendrovė
siekia sukurti prielaidas efektyviau išnaudoti turimus elektros perdavimo sistemos pajėgumus.
Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ yra išsikėlus tikslą – kasmet užtikrinti 0 atvejų, kai apribojama AEI pagamintos
elektros energijos patiekimas į perdavimo tinklus dėl teisės aktų ir/ ar prijungimo sutartyse nurodytų sąlygų pažeidimų. 2022 metais
šis „Litgrid“ rodiklis siekė 0 atvejų.
2023 metai pasižymėjo svarbiais reguliaciniais pokyčiais. „Litgrid“ prisidėjo įgyvendinant šias tinklui itin svarbias
naujoves:
GRI 308-1
GRI308-2
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
95
• Sudarytos sąlygos prie perdavimo tinklo prijungti iki 3 kartų didesnius generacijos kiekius, į vieną tinklo pralaidumų zoną
jungiant iki 100% saulės, 100% vėjo ir 100% kaupiklių;
• Sudarytos sąlygos atsisakyti “kietų ribų” (pvz., 2 GW komercinės saulės projektams), užtikrinant tinklo saugumą kitomis
priemonėmis. Numatytos papildomos naudos investuojantiems į elektros energijos kaupimo įrenginius, paskatinusios naujų
kaupiklių projektų proveržį. Šie pokyčiai lėmė, kad 2023 m. baigėme su rekordiniu vystomų projektų skaičiumi, turėdami 4083
MW saulės, 2815 MW vėjo, 283 MW kaupiklių sudarytų ketinimų protokolų projektams sausumoje. Dar 1400 MW numatyti
jūriniams vėjo parkams, iš kurių 700 MW jau sudarėme 2023 m. įvykus pirmajam konkursui.
2023 m. buvo istoriniai metai žaliajai energetikai Lietuvoje. Pirmą kartą atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėse
pagamintos elektros energijos dalis sudaro apie 67 proc. visos šalyje pagamintos elektros. 2022 m. atsinaujinančių
energijos išteklių elektrinėse buvo pagaminta 60 proc. (2021 m. buvo 48 proc.) šalies elektros energijos.
Išaugus prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungtų atsinaujinančių išteklių elektrinių kiekiui ženkliai
daugiau elektros energijos. Palyginus su 2022 metais, elektros energijos gamyba Lietuvos vėjo
elektrinėse išaugo 67 proc. (2021 m. - 11 proc.), o saulės elektrinėse – padidėjo net 131 proc. (2021
m. - 74 proc.) Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas.
„Litgrid“ duomenimis, per 2023 metus prie Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų prijungta
leistina generuoti saulės elektrinių galia padidėjo 538 MW (nuo 570 MW iki 1108 MW), o vėjo
elektrinių leistina generuoti galia padidėjo 265 MW (nuo 963 MW iki 1228 MW). Viso saulės ir vėjo
išteklių galia išaugo 803 MW, nuo 1533 iki 2336 MW. Kitų atsinaujinančios energijos išteklių
(biomasės / bioduju / hidroelektrinių) galia padidėjo 98 MW (nuo 99 MW iki 197 MW). Bendras visų
atsinaujinančios energijos rūšių pokytis sudarė 901 MW (nuo 1632 MW iki 2533 MW).
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
96
SOCIALINĖ SRITIS
Darnumas socialinėje srityje
Dalyvavimas darbo rinkoje
Įdarbinimas
Darbo santykiai
Darbuotojų sauga ir sveikata
Mokymai ir švietimas
Nediskriminavimas
Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos
Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu
Vietos bendruomenės
Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje
Klientų pasitenkinimas
Socialinė ir ekonominė atitiktis
SOCIALINĖ SRITIS
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
97
Darnumas socialinėje srityje
„Litgrid“ siekis socialinėje srityje – kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios organizacijos kultūrą. Neatskiriami šios kultūros
elementai: rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugaus darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas, atvirų ir abipusiu
pasitikėjimu grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis užtikrinimas.
Bendrovė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų, bendruomenių bei kitų
suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią organizaciją.
Dalyvavimas darbo rinkoje
Darbuotojų atlygis pagal grupes, santykis tarp vyrų ir moterų atlygio 2022-2023 m.:
Informacija už 2021 m. nebuvo renkama, kitais metais ši informacija bus renkama sistemiškai ir duomenys bus išsamesni.
Žemiau pateikiami 2021 - 2023 m. darbuotojų atlygio duomenys prieš mokesčius su kintama atlygio dalimi.
Metai
Darbuotojų atlygio duomenys
Vidutinis
darbo
užmokestis
Vidutinis mėnesio atlygis pagal amžių
Vidutinis atlygis pagal pozicijas
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
Aukščiausio
lygmens
vadovai
Vidurinio ir
pirminio
lygmens
vadovai
Specialistai
2021
3420
2420
3332
3589
8206
4517
2886
2022
3680
2657
3631
4062
8859
5133
3217
2023
4367
3028
4384
4838
10983
6212
3877
Darbo užmokestis pagal darbuotojų
grupes
Darbo užmokestis pagal darbuotojų lytį
Vidutinis PAD (be kintamos darbo užmokesčio dalies)
Vyrai
Moterys
Santykis V:M
2022
2023
2022
2023
2022
2023
Generalinis direktorius
9 583
10 796
-
-
-
-
Aukščiausio lygmens vadovai
7 209
8 124
-
-
-
-
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai
4 514
5 515
4 469
5 302
1:0,99
1:0,96
Specialistai
2 954
3 485
2 776
3 191
1:0,94
1:0,92
Viso
3 317
3 893
3 051
3 462
1:0,92
1:0,89
Vidutinio PAD pagal lytį santykiai,
palyginti su vietiniu minimaliu
atlyginimu
1:0,22
1:0,22
1:0,24
1:0,24
GRI 202-1
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
98
Metai
Moterų atlygio duomenys
Vidutinis
darbo
užmokestis
Vidutinis mėnesio atlygis pagal amžių
Vidutinis atlygis pagal pozicijas
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
Aukščiausio
lygmens
vadovai
Vidurinio ir
pirminio
lygmens
vadovai
Specialistai
2021
3044
2217
3116
3031
8430*
4433
2694
2022
3258
2375
3333
3315
0
4898
2947
2023
3945
2817
4043
4124
0
6129
3652
* Atkreipiamas dėmesys į aukščiausio lygmens vadovės 2021 m. vidutinį mėnesinį atlygį - jis yra didesnis nei 2021 m. aukščiausio
lygmens vadovų vyrų dėl kelių priežasčių: 1. dėl kaitos 2021 m., buvusios aukščiausio lygmens vadovų vyrų tarpe, buvo neužimtos
kelios pozicijos su aukštu atlygiu metų eigoje; 2. 2021 m. pradėjo dirbti vienas aukščiausio lygmens vadovas ir į 2021 m. vidurkį
nebuvo įtraukta kintamoji atlygio dalis, nes ji priskiriama prie 2022 m.
Metai
Vyrų atlygio duomenys
Vidutinis
darbo
užmokestis
Vidutinis mėnesio atlygis pagal amžių
Vidutinis atlygis pagal pozicijas
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
Aukščiausio
lygmens
vadovai
Vidurinio ir
pirminio
lygmens
vadovai
Specialistai
2021
3368
2448
3414
3736
8174
4542
2949
2022
3736
2674
3735
4258
8859
5219
3304
2023
4459
3085
4522
5030
10983
6238
3966
Vidutinis darbo užmokestis 2022-2023 m. didėjo. 2022 m. jis buvo 7,6 proc. didesnis nei 2021 m., o 2023 m. - 18,7 proc. didesnis
nei 2022 m.
Nuo 2023 m. keitėsi atlygio sistema - visiems darbuotojams prie pagrindinės atlygio dalies pridėta maksimali kintama atlygio dalis,
priklausanti nuo individualių veiklos vertinimo rezultatų. Būtent tai lėmė reikšmingai didesnį darbo užmokesčio kilimą 2023 m.
Vidutinis visų darbuotojų mėnesio atlygis pagal amžių taip pat didėjo 2022-2023 m.
2022 m. vidutinis mėnesio atlygis labiausiai didėjo 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijos darbuotojams (13,2 proc., palyginimui -
kitų amžiaus kategorijų padidėjimas buvo 9 ir 9,8 proc.).
2023 m. vidutinis mėnesio atlygis labiausiai didėjo 30-50 m. amžiaus kategorijos darbuotojams (20,7 proc.), 19,1 proc. didėjo 50
ir daugiau m. amžiaus kategorijos darbuotojams, 14 proc. didėjo iki 30 m. amžiaus kategorijos darbuotojams. Mažiausias pokytis
fiksuotas šioje iki 30 m. amžiaus darbuotojų kategorijoje, kur užimamos jaunesnių specialistų pozicijos ir darbuotojai kaupia
reikalingą patirtį, įgyja reikalingas žinias ir kompetenciją, mokosi ir tobulėja savo pozicijose.
Vidutinis atlygis pagal statistines kategorijas (pozicijas) 2022 m. palyginus su 2021 m. daugiausiai padidėjo vidurinio ir pirminio
lygmens vadovams (13,6 proc.), specialistams padidėjo 11,5 proc., aukščiausio lygmens vadovams - 8 proc.
2023 m. palyginus su 2022 m. daugiausiai atlygis padidėjo aukščiausio lygmens vadovams (24 proc.), o vidurinio ir pirminio
lygmens vadovams bei specialistams padidėjo gan panašiai – 20 - 21 proc. Ženklus atlygio augimas siejamas su anksčiau minėta
pasikeitusia atlygio sistema.
„Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupėje galiojančia Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika,
kurios pagrindiniai principai:
• Sukurti motyvuojančias paskatas bei prielaidas skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie
Bendrovės ir Grupės tikslų pasiekimo bei atlikti daugiau nei formalus pareigų vykdymas;
• Skatinti darbuotojus kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą;
• Užtikrinti lygiavertį apmokėjimą už lygiavertį pagal atsakomybę, kompetencijas ir indėlį į rezultatą darbą;
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
99
• Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.
Remiantis šiais principais Bendrovės atlygio sistema orientuota į finansinę ir nefinansinę atlygio elementų visumą. Atlygio paketo
elementai yra pastovioji atlygio dalis (t. y. mėnesinis darbo užmokestis), finansinis skatinimas (Bendrovės iniciatyva ir diskrecija
mokamas atlygis, priklausomai nuo Bendrovės pasiektų rezultatų ir darbuotojo (s) veiklos vertinimo rezultatų), vienkartiniai priedai,
papildomos naudos ir emocinis atlygis. Emocinis atlygis yra viso atlygio nefinansinė sudedamoji dalis, kuri praturtina darbuotojų
gerovę bei skatina darbuotojų pastangas, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir lojalumą.
Darbuotojams suteikiamos papildomos naudos suteikiamos visiems, jos aprašytos „Litgrid“ Kolektyvinėje sutartyje ir kituose
Bendrovės vidaus dokumentuose.
Vidutinis darbo užmokestis 2022 m. lyginant su 2021 m. kiek daugiau padidėjo vyrams nei moterims: vyrams padidėjo 11 proc.,
o moterims - 7 proc. 2023 m. lyginant su 2022 m. buvo atvirkščiai: vyrams padidėjo 19 proc., o moterims kiek daugiau - 21 proc.
Taigi metų bėgyje atlyginimų augimo skirtumas tarp lyčių susivienodina, dėl to abiejų lyčių atstovams 2022-2023 m. periode
atlyginimas auga panašiai.
Vertinant vidutinį mėnesio atlygį pagal amžiaus kategorijas matyti, kad moterų atveju didesnį atlygį uždirba 30-50 bei 50 ir daugiau
m. amžiaus kategorijos moterys, o vyrų atveju didesnį atlygį uždirba 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijos vyrai.
Lyginant vidutinį mėnesio atlygį pagal amžiaus kategorijas tarp lyčių matyti, kad 2021-2023 m. vyrai visose amžiaus grupėse gavo
didesnį mėnesio atlygį nei moterys tose pačiose amžiaus grupėse. Tai gali lemti didesnis vyrų vadovų skaičius (vadovų darbo
užmokesčiai yra didesni, todėl iškelia vidurkį vyrų atveju lyginant su moterimis), o aukščiausio lygmens vadovai 2021-2023 m.
buvo vyrai, išskyrus vieną aukščiausio lygmens vadovę moterį, dirbusią 2021 m.
2022 m. palyginus su 2021 m. moterų vidutinis mėnesio atlygis kilo 7-9 proc. skirtingose amžiaus kategorijose, daugiausiai (9
proc.) kilo 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijoje, tuo tarpu vyrų kilo 9-14 proc., daugiausiai (14 proc.) kilo 50 ir daugiau m. amžiaus
kategorijoje.
2023 m. lyginant su 2022 m. moterų vidutinis mėnesio atlygis kilo 18-24 proc. skirtingose amžiaus kategorijose, daugiausiai (24
proc.) kilo 50 ir daugiau m. amžiaus kategorijoje, o vyrų - 15-21 proc., daugiausiai (21 proc.) kilo 30-50 m. amžiaus kategorijoje.
Darbo užmokesčio skirtumai siejami su didesniu vyrų, esančių vadovaujančiose pozicijose, skaičiumi organizacijoje.
Vertinant vidutinį mėnesio atlygį pagal pozicijas matyti, kad vyrų darbo užmokesčiai santykinai kiek didesni nei moterų tose
pačiose pozicijose. Pvz., vidurinio ir pirminio lygmens vadovių atveju lyginant su tos pačios pozicijos vadovais vyrais - 2021 m. ir
2023 m. skirtumas buvo apie 110 EUR, o 2022 m. - 320 EUR. Vėlgi skirtumas susidaro dėl to, kad vyrų vadovų yra santykinai
daugiau nei vadovių moterų, ir vyrų vadovų yra daugiau aukštesnėse vidurinio lygmens pareigose, kur ir atlygis yra aukštesnis.
Vertinant specialistų lygmenį skirtumas kiek didesnis: 2021 m. moterys specialistės uždirbo 250 EUR mažiau nei specialistai vyrai,
2022 m. - 355 EUR mažiau, o 2023 m. - 313 EUR mažiau. Skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad moterys Bendrovėje užima
administracinio pobūdžio pozicijas, o vyrai daugiausiai dirba inžinerinėse ir IT pozicijose. Moterų inžinerinėse ir IT pozicijose yra
mažuma.
Įdarbinimas
2021 m. buvo priimti 55 nauji darbuotojai, 2022 m. – 90, 2023 m. - 85. Darbuotojų savanoriška kaita 2023 m. buvo 12,4 proc.
(2022 m. – 8 proc., 2021 m. – 9 proc.). Darbuotojų skaičius ir pasiskirstymas pagal amžiaus grupes bei lytį pavaizduoti lentelėje
žemiau.
Metai
Darbuotojų
skaičius metų
pradžiai
Darbuotojų
skaičius metų
pabaigai
Vidutinis
darbuotojų
skaičius
Pilno darbo laiko
ekvivalentas metų
pabaigai (Visos darbo
dienos ekvivalentas)
Darbuotojų
skaičius pagal
terminuotas
sutartis
Ne pilnu etatu
dirbantys
darbuotojai
2021
306
335
320
333,8
2
3
2022
335
391
369
388,3
3
7
2023
391
418
407
415,6
6
5
Informacija apie Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politiką, mokamus atlyginimus bei Bendrovės tikslus skelbiama
„Litgrid“ interneto tinklapyje.
Pilnu ir nepilnu etatu dirbantiems darbuotojams yra taikomos vienodos naudos bei išmokos, t. y. sąlygos jiems yra vienodos.
Moterų darbuotojų duomenys
GRI401-3
GRI 401-1
GRI 401-2
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
100
Bendrovėje vyrauja neterminuotos darbo sutarčių rūšys, bet prireikus formuojamos ir terminuotos
(pvz., vietoj vaiko priežiūros atostogų išėjusios darbuotojos ar projektiniam darbui atlikti). Nėra
diskriminuojama nustatant darbo sutarties rūšį - nėra skirtumo dėl lyties, amžiaus ar kitų asmens
aspektų, tai priklauso nuo bendrovės ir/ar darbuotojų susitarimo bei poreikio.
Darbuotojų skaičius kasmet auga.
2021-2023 m. dauguma darbuotojų sudarė vyrai (73 proc.).
2021-2023 m. daugiausia dirbančių vyrų ir moterų buvo iš 30-50 m. amžiaus kategorijos, tendencija
dėl kitų amžiaus kategorijų darbuotojų nesikeitė.
Džiugina tendencija, kad daugėja priimtų moterų procentinė dalis - jei 2021 m. 20 proc. visų priimtųjų buvo moterys, tai
2022 m. toks skaičiu
2021-2023 m. daugiausiai iš darbo išėjo 30-50 m. amžiaus kategorijos darbuotojai.
Darbuotojai (-os) naudojasi LR Darbo kodekso suteikiamomis garantijos - papildomomis poilsio dienomis auginant vaikus, vaiko
priežiūros bei tėvystės atostogomis. Vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojai gali naudotis sveikatos draudimu bei išmokomis,
yra informuojami ir kviečiami į įmonės renginius ir iniciatyvas darbuotojams ir vaikams.
Metai
Moterų skaičius
Moterų skaičius
FTE (Visos
darbo dienos
ekvivalentas)
Vidutinis moterų skaičius
Moterys, kurios išėjo motinystės
atostogų
Moterys, kurios grįžo iš
motinystės
atostogų
Moterys, kurios dirba pagal
terminuotas sutartis
Moterys, kurios dirba ne pilną
darbo dieną
Ataskaitinių
metų pabaigoje
dirbusios
moterys
Įdarbintos
moterys
Iš darbo
išėjusios/
atleistos
moterys
Moterys
dirbančios ilgiau
nei metus metų
pabaigai
metų
pradžioje
metų
pabaigai
metų
pabaigai
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
2021
77
80
80,3
78
1
1
0
2
5
59
16
2
9
0
2
6
0
3
50
16
2022
80
94
94,5
88
3
1
2
2
7
70
17
4
23
0
2
9
2
3
48
17
2023
94
111
110,6
104
5
1
4
1
11
82
18
6
27
3
2
15
3
5
61
16
Vyrų darbuotojų duomenys
Metai
Vyrų skaičius
Vyrų skaičius
FTE (Visos
darbo dienos
ekvivalentas)
Vidutinis vyrų skaičius
Vyrai, kurie išėjo tėvystės
atostogų (ilgalaikių)
Vyrai, kurie grįžo iš tėvystės
atostogų (ilgalaikių)
Vyrai, kurie dirba pagal
terminuotas sutartis
Vyrai, kurie dirba ne pilną darbo
dieną
Ataskaitinių
metų pabaigoje
dirbantys vyrai
Įdarbinti vyrai
Iš darbo
išėję/atleisti
vyrai
Vyrai dirbantys
ilgiau nei metus
(ataskaitinių
metų pabaigoje)
metų
pradžioje
metų
pabaigai
metų
pabaigai
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
2021
229
255
253,5
242
1
0
2
1
36
158
61
14
27
3
7
9
2
25
132
58
2022
255
297
293,8
281
0
1
1
5
33
199
65
15
44
4
3
14
4
18
160
61
2023
297
307
305
302
0
0
2
4
37
203
67
18
28
3
6
26
6
22
182
65
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
101
Didėjant Bendrovės darbuotojų skaičiui, daugėja ir darbuotojų, einančių į vaiko priežiūros atostogas, skaičius: 2021 m. į vaiko
priežiūros atostogas išėjo 1 moteris ir 1 vyras, 2022 m. - 3 moterys, 2023 m. - 5 moterys.
Prieš sugrįžtant iš vaiko priežiūros, atostogų darbuotojams yra peržiūrimas darbo užmokestis tam, kad jis būtų panašus į kitų
darbuotojų tose pačiose pozicijose atlygį, būtų išlaikomas teisingas atlygis visiems.
2021-2023 m. visi darbuotojai grįžo iš vaiko priežiūros atostogų toliau dirbti Bendrovėje, viena darbuotoja iš atostogų perėjo dirbti
į „EPSO-G“ įmonę.
Darbo santykiai
Bendrovėje galioja tarp Bendrovės ir Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinės sąjungos sudaryta kolektyvinė sutartis, jos
galiojimo trukmė šiuo metu numatyta iki 2026 m. vasario 18 d. Sutartis taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Bendrovės
vadovo darbo sąlygas nustato Bendrovės valdyba.
Kolektyvinė sutartis buvo sudaryta siekiant darbuotojų kolektyvo (komandos), jų atstovų ir Bendrovės ilgalaikio kolektyvinio
susitarimo, patvirtinančio aukšto lygmens, darnių ir subalansuotų tarpusavio santykių buvimą, reglamentuoti šalims svarbius darbo
santykius, kurie negali būti reglamentuoti be kolektyvinės sutarties, nustatyti papildomas šalių teises ir pareigas, susitarti dėl
Bendrovės darbuotojams taikomų papildomų naudų sistemos, sudarančios sąlygas teisingai ir efektyviai paskirstyti šiems tikslams
Bendrovės turimus ribotus resursus ir papildančios teisės aktų nustatytas, užtikrinančias socialiai atsakingas ir rinkoje
konkurencingas darbuotojų darbo sąlygas, darbuotojų įsitraukimą, garantijas ir Bendrovės strategijos įgyvendinimą.
Kolektyvinėje sutartyje yra numatytas informacijos teikimas, konsultacijų ir įspėjimo bei derybų laikas. Konsultavimosi procedūrų
laikai yra taikomi pagal LR Darbo kodekso nuostatas, bet šalims sutarus gali būti taikomi ir trumpesni. Kolektyvinę sutartį galima
nutraukti raštu įspėjus prie tris mėnesius ir nedelsiant inicijuojant derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties sudarymo.
Darbuotojų sauga ir sveikata
2021 metais „EPSO-G“ valdybos patvirtintoje darbuotojų saugos ir sveikatos politikoje, kuri galioja visoms grupės įmonėms,
įtvirtintas tikslas - užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas jų darbo vietose, užkirsti kelią su darbu susijusioms
darbuotojų traumoms bei profesiniams susirgimams ir suformuoti įmonių visuotinę saugios ir sveikos aplinkos puoselėjimo kultūrą,
įpareigojančią kiekvieną darbuotoją to siekti ir prie to prisidėti.
Siekiant suvaldyti kylančias profesinę riziką bendrovėje buvo atliekamas profesinės rizikos vertinimas. Vertinimo metu buvo
vertinami fiziniai, fizikiniai, ergonominiai, biologiniai, cheminiai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai, akredituota laboratorija vertino
koks triukšmas, vibracija apšvietimas ar elektromagnetiniai laukai veikia darbuotojus jų darbo vietose.
Tiriant ergonominius rizikos veiksnius buvo vertinama darbuotojų darbo poza, stereotipiniai judesiai ir kt. rizikos veiksniai. įvertinus
psichosocialinius rizikos veiksnius buvo nustatyta priimtina bendra psichosocialinė aplinka bendrovėje.
„Litgrid“ savo darbuotojams suteikia galimybę pasinaudoti Darbuotojų sveikatos draudimo paslaugomis, visi norintys „Litgrid“
darbuotojai už įmonės lėšas gali pasiskiepyti nuo sezoninio gripo kiekvienais metais pasiskiepija daugiau kaip trečdalis įmonės
darbuotojų. Dirbantys lauko sąlygomis yra skiepijami nuo erkinio encefalito taip pat visiems darbuotojams profilaktiškai yra
tikrinama sveikata.
Įmonėje veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kuriame dalyvauja darbuotojų išrinkti atstovai. Komiteto posėdžiuose
sprendžiami su darbuotojų sauga ir sveikata susiję klausimai. Darbuotojai turi galimybę tiesiogiai konsultuotis su Darbuotojų
saugos ir aplinkosaugos skyriaus specialistais. Visą aktualią informacija darbuotojai gali rasti intraneto tinklalapyje, dokumentų
valdymo sistemoje.
„Litgrid“ didelį dėmesį teikia darbuotojų kompetencijų kėlimui darbų saugos klausimais. Tam yra rengiami ne tik privalomi
instruktažai tiek darbuotojams, tiek samdomiems rangovams, bet ir organizuojami papildomi mokymai (nukentėjusiųjų gaivinimo,
gaisro gesinimo), vyksta darbuotojų atestavimas, organizuojami ir atliekami periodiniai darbuotojų instruktavimai. Darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais mokomi visi padalinių vadovai. Dedamos pastangos, kad visi mokymai būtų įdomūs ir informatyvūs.
Darbuotojų saugos, gaisrinės civilinės saugos, pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius,
įskaitant ir atestavimus:
• 2021 m. apmokyti 526 darbuotojai,
• 2022 m. - 743 darbuotojai,
• 2023 m. - 882.
GRI 402-1
GRI403-1
GRI403-2
GRI403-3
GRI403-4
GRI403-5
GRI403-6
GRI403-9
GRI403-10
GRI403-7
GRI403-8
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
102
Vidutinis mokymų valandų skaičius, tenkantis vienam darbuotojui 2023 metais – 2,1 valandos.
Prie darbuotojų gerovės ir sveikatinimo labai prisideda ir „Litgrid“ veikianti „Sporto ir sveikatingumo ambasada“ kuri nuo 2020 metų
kasmet organizuoja tradicinį Vasaros sporto iššūkių turnyrą. Ši iniciatyva įtraukia nemažą dalį komandos vasaros laikotarpiu
aktyviai leisti laiką gamtoje einant, bėgant ar važiuojant dviračiu.
2023 metais daugiau nei 150 darbuotojų dalyvavo turnyre, taip pat bėgimo entuziastai ir entuziastės dalyvavo Vilniaus
pusmaratonio, Vilniaus maratono, Kalėdinio bėgimo reginiuose. Rudenį Neries regioniniame parke žygiavome ir sprendėme
komandines užduotis, o savo treniruotes atnaujinusi krepšinio komanda sudalyvavo ir keliuose energetikos sektoriaus krepšinio
turnyruose. Centrinio biuro sporto salės aprūpinimas priemonėmis - dar vienas 2023 metais Sporto ambasados įgyvendintas
sveikatingumo projektas, suteikiantis galimybių darbuotojams ne darbo metu pasimankštinti.
Periodiškai pagal grafiką yra tikrinama „Litgrid“ darbuotojų sveikata, pagal patvirtintą pareigybių sąrašą darbuotojai yra skiepijami
nuo erkinio encefalito, visi norintys įmonės darbuotojai turi galimybę pasiskiepyti nuo gripo.
Kad būtų sumažintas pavojus susižeisti ar susirgti darbo vietose, vykdoma vidinė kontrolė: stebimi vykdomi darbai bei
organizaciniai procesai, fiksuojamos neatitiktys norminiams teisės aktams, numatomos priemonės rizikai sumažinti. Kiekvienais
metais atsižvelgiant į esamą situaciją yra atliekami padalinių auditai.
2023 metais buvo atliktas išsamus profesinės rizikos vertinimas ir sudarytas priemonių planas rizikai mažinti.
Visi darbuotojai yra supažindinami su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių vidinių teisės aktų reikalavimais,
atsižvelgiant į užimamas pareigas ir atliekamus darbus.
Darbuotojai mokomi naudotis bendrovės pastatuose įrengtais širdies defibriliatoriais.
Pravestos gaisro gesinimo ir evakuacijos iš pastato treniruotės darbuotojams padės operatyviai ir tinkamai reaguoti, jeigu kiltų
gaisras. Padidinto pavojingumo darbus atliekantys darbuotojai yra mokomi specializuotose įmonėse 2023 m. apmokyta 7
darbuotojai, atitinkamai 2022 m. -13, 2021 m. - 22.
Darbuotojai atliekantys elektros įrenginių priežiūrą, technologinį valdymą ir vykdantys darbus elektros įrenginiuose teisės aktų
nustatyta tvarka yra atestuojami prieš pradedant dirbti ir vėliau atestuojami periodiškai. 2023 m. atestuoti 89 darbuotojai,
atitinkamai 2022 m. - 46 ir 2021 m. - 35.
2023 m. „Litgrid“ sertifikavo bendrovėje veikiančią darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą ISO 45001 standartą.
Sertifikavimo sritis - Elektros perdavimo sistemos operatoriaus veikla, elektros energetikos sistemos balansavimas bei perdavimo
tinklo priežiūra ir plėtra. Vadybos sistema taikoma visiems darbuotojams.
Viena svarbiausių visos „Litgrid“ stiprybių yra patyrę ir kompetentingi darbuotojai, kurių saugi darbo aplinka, gera savijauta bei
sveikata yra būtina sąlyga, siekiant įgyvendinti strategiją, tikslus.
Kiekvienais metais „Litgrid“ siekia, jog vykdant veiklą neįvyktų nė vienas sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas bendrovės
darbuotojų arba darbų atlikimui samdomų rangovui bei subrangovų tarpe.
Nelaimingi atsitikimai darbe „Litgrid“ iki 2023 m. gruodžio 31 d.:
Lengvi
nelaimingi
atsitikimai,
vnt.
Sunkūs
nelaimingi
atsitikimai,
vnt.
Mirtini
nelaimingi
atsitikimai,
vnt.
2023 m.
0
0
0
2022 m.
0
0
0
2021 m.
0
0
0
„Litgrid“ objektuose įvykę nelaimingi atsitikimai su rangovinių, subrangovinių įmonių darbuotojais
Lengvi
nelaimingi
atsitikimai,
vnt.
Sunkūs
nelaimingi
atsitikimai,
vnt.
Mirtini
nelaimingi
atsitikimai,
vnt.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
103
2023 m.
2
1
0
2022 m.
0
0
0
2021 m.
0
0
0
Su darbu susijusių sveikatos sutrikimų ir profesinių ligų nebuvo nustatyta.
Mokymai ir švietimas
Bendrovė nuolatos skatina darbuotojus tobulėti ir kelti kvalifikaciją bei kuria tam galimybes. Vidutinis mokymo valandų skaičius
dalyvaujant struktūruotų mokymų sesijose ir konferencijose per metus tenkantis darbuotojui 2023 m. sudarė apie 17 val.,
atitinkamai 2022 m. – apie 24 val., 2021 m. – apie 22 val.
Siekiama ugdyti darbuotojų profesines (funkcines) ir bendrąsias (paremtas vertybėmis) kompetencijas. Investicijų į skirtingas
kompetencijų sritis santykis per pastaruosius trejus metus vidutiniškai sudaro apie 70 proc. profesinės kvalifikacijos profilio
mokymams bei apie 30 proc. bendrųjų, vadovavimo ir vadybinių kompetencijų stiprinimui. Palaikant ir stiprinant žmonių vadybos
sritį bei vadybinių procesų kokybę, didelis dėmesys skiriamas vadovų lyderystės ir vadovavimo kompetencijų ugdymui. Vadovų
komandos mokymai 2021 – 2023 m. apėmė įvairias temas (įskaitant, bet neapsiribojant) nuo komandos narių pritraukimo,
atrankos ir adaptavimo iki emocinio intelekto, grįžtamojo ryšio, veiklos valdymo, ugdymo ir karjeros pokalbių.
Darbuotojų ugdymas vyksta 70-20-10 principu, pagal kurį 70 proc. ugdymo, tobulėjimo ir mokymosi veiklų vyksta per darbuotojo
darbinę patirtį, 20 proc. – iš bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairias patirtis bei kompetencijas turinčiais kolegomis ir vadovais,
10 proc. – iš struktūrizuotų mokymų renginių.
Darbuotojų ugdymo veiksmai planuojami sąsajos principu su strategija, vertybėmis, veiklos vertinimu, kompetencijų modeliu,
pamainumo planavimu, profesinės ir techninės kvalifikacijos vertinimu.
Bendrovė siekia sudaryti darbuotojams sąlygas mokytis bei tobulėti, plėsti savo žinias ir akiratį ir kuo efektyviau
dalyvauti „Litgrid“ strateginių tikslų įgyvendinime. Visiems darbuotojams suteikiama galimybė įgyti arba atnaujinti žinias bei
įgūdžius, reikalingus tiesioginiam darbui atlikti. Tiek kiekvienas darbuotojas asmeniškai, tiek organizacija rūpinasi darbuotojo bei
organizacijos veiklai svarbių kompetencijų ugdymu, o ugdymo sistema apima ne tik formalius mokymus, bet kitas tobulėjimo ir
mokymosi formas.
Bendrovėje centralizuotos didelės apimties persikvalifikavimo programos nėra organizuojamos, nes darbuotojai tikslingai
įdarbinami pagal bendrovės poreikius ir vykdomas funkcijas. Vidinės karjeros atvejais, keičiantis atsakomybėms arba įdarbinus
mažiau patyrusį specialistą, esant poreikiui įgyti papildomų kompetencijų, darbuotojas kartu su tiesioginiu vadovu sudaro
individualų mokymosi planą, apimantį skirtingas augimo priemones. Darbuotojams perėjusiems dirbti iš specialisto į vadovo
poziciją visuomet organizuojama vadovavimo gebėjimams stiprinti skirta mokymo programa, kurios apimtyje yra ir atsakomybių
pasikeitimo bei prisitaikymo prie naujos pareigybės klausimai.
Remdamiesi bendrovėje galiojančiu kompetencijų modeliu kryptingai stipriname bendrąsias, vadovavimo ir lyderystės
kompetencijas, o periodinis šių kompetencijų vertinimas leidžia stebėti savo pažangą tiek darbuotojams, tiek vadovams.
Svarbiausiose bendrovės veiklai srityse vertiname ne tik šiuo metu aktualius profesinius gebėjimus, bet ir ateities funkcines
kompetencijas, kurios bus reikalingos bendrovės veiklai ilgalaikėje perspektyvoje. Inžinerinio profilio darbuotojai dalyvauja
kvalifikacijos kėlimo mokymuose ir įgyja reikiamų žinių bei įgūdžių, susijusių su energetikos inžinerija, įrenginiais, technologijomis,
kurios naudojamos bendrovės veikloje. Projektų valdymo srities mokymai padeda auginti mūsų projektų vadovų komandą.
2023 m. įgyvendinta pasiruošimo projektų valdymo profesionalų sertifikavimuisi programa. Didelis dėmesys skiriamas
skaitmenizacijos, analitikos ir programavimo įrankių srities mokymams. Bendrovė periodiškai tiek vidiniais resursais, tiek
pasitelkiant išorės konsultantus ugdo visų bendrovės darbuotojų skaitmeninio raštingumo kompetencijas. Įvairūs ugdomieji
renginiai organizuojami lygių galimybių ir įtraukties, asmeninio efektyvumo,sveikatos ir gerovės, socialinės atsakomybės srityse.
Visų bendrovės darbuotojų veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrimi bent kartą per metus. Darbuotojų veikla
vertinama pagal skirtingus aspektus ir skirtingu periodiškumu, priklausomai nuo darbuotojo veiklos pobūdžio ir atsakomybių.
Metinis veiklos vertinimas, vykstantis kartą per metus, kurio metu darbuotojas ir vadovas aptaria ir vertina darbuotojo metinių
tikslų pasiekimą, kompetencijas, vadovas nustato bendrą darbuotojo veiklos vertinimo rezultatą. Projektinis veiklos vertinimas,
kurio metu vertinami įgyvendintų projektų ar jų etapų metu darbuotojų pasiekti rezultatai, remiantis nustatytais rodikliais.
Darbuotojų, kuriems reguliariai atliekamos veiklos ir karjeros plėtros apžvalgos -100 proc.
Įvairovė ir įtrauktis
GRI 404-3
GRI 404-1
GRI 404-2
GRI 405-1
GRI 405-2
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
104
2023 m. pabaigoje daugumą darbuotojų sudarė vyrai (73 proc.), moterų – vienas ketvirtadalis (27 proc.). Panaši situacija
Bendrovėje yra susiklosčiusi jau ne vienerius metus dėl susidariusių stereotipų visuomenėje apie energetiką ir inžineriją kaip
labiau vyrišką specialybę. Bendrovė stengiasi prisidėti prie šio stereotipo keitimo dalyvaudama įvairiuose projektuose,
pasisakydama socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje, kad ši specialybė puikiai tinkama tiek vyrams, tiek moterims. Visuose
Bendrovės darbo skelbimuose yra pridėta moteriškoji giminė siekiant pritraukti geriausius kandidatus ir kandidates. Bendrovės
vidiniame intranete su visu kolektyvu dalinamasi Bendrovės moterų, tapusių vadovėmis, istorijomis ir interviu su jomis, taip
džiaugiantis jų pasiekimais Bendrovės viduje ir skatinant sekti jų pavyzdžiu.
2022 m. Bendrovė pasitvirtino lygių galimybių srities rodiklius ir prioritetus, tarp kurių užsibrėžė matuoti lyčių balansą tam tikrose
pozicijose: pagerinti ar kiek įmanoma bent išlaikyti tokį patį moterų IT, inžinerinėse ir vadovaujančiose pozicijose dalį.
2022 ir 2023 m. moterų dalis IT pozicijose ir vadovaujančiose pozicijose išliko tokia pati (14 proc. moterų ir 86 proc. vyrų IT
pozicijose bei 23 proc. moterų vadovių ir 77 proc. vyrų vadovų), o inžinerinėse pozicijose moterų dalis padidėjo nuo 11 proc. iki
12 proc.
Lygių galimybių srities
prioritetai
Lygių galimybių srities
prioritetų KPI
2022 m. pasiektas rodiklis
2023 m. pasiektas rodiklis
Lyčių balanso gerinimas IT
pozicijose
Moterų skaičius
(proc., moterų dalis) IT
pozicijose
14%
14%
Lyčių balanso gerinimas
inžinerinėse pozicijose
Moterų skaičius
(proc., moterų dalis)
inžinerinėse pozicijose
11%
12%
Lyčių balanso gerinimas
vadovaujančiose pozicijose
Moterų skaičius
(proc., moterų dalis)
vadovaujančiose pozicijose
23%
23%
Žvelgiant iš amžiaus perspektyvos, bendrovėje yra įvairaus amžiaus darbuotojų. Dauguma vyrų ir moterų darbuotojų yra iš 30-50
m. kategorijos (68 proc. visų bendrovės darbuotojų, arba 74 proc. visų moterų ir 66 proc. visų vyrų). 16 proc. darbuotojų yra vyrai
iš vyresnių nei 50 m. amžiaus kategorijos, tuo tarpu moterų šioje kategorijoje yra 4 proc. 8 proc. darbuotojų yra vyrai iki 30 m.
amžiaus kategorijos, o moterų šioje kategorijoje yra 2 proc. darbuotojų.
„Litgrid" valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Ją sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai,
atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, renka Visuotinis akcininkų susirinkimas.
Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ paskelbė atranką į „Litgrid“ valdybą. Valstybės tarnautojai ir „EPSO-G“
nominuojami nariai savo kandidatūras turi pateikti iki kitų metų sausio 8 dienos, o kandidatai į nepriklausomus valdybos narius –
iki kitų metų sausio 31 dienos. „Litgrid“ valdybą sudaro penki nariai, kurie renkami ketverių metų kadencijai. Dabartinės valdybos
kadencija baigsis 2024 metų balandį.
Veiksmingą „Litgrid“ valdymą užtikrina efektyvi bendrovės struktūra ir kompetentinga, didelę patirtį versle bei energetikos
sektoriuje turinti vadovybė: vadovas - Rokas Masiulis, Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis, Perdavimo
tinklo departamento vadovas Vidmantas Grušas, Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius, Strateginės
infrastruktūros departamento vadovo pareigas laikinai eina Mindaugas Ivanavičius, Sinchronizacijos programos įgyvendinimo
centro vadovas Mindaugas Ivanavičius, Atsinaujinančios energetikos išteklių centro vadovas Ignas Junevičius, Finansų
departamento vadovas Vytautas Tauras, ITT ir administravimo departamento vadovas Apolinaras Škikūnas.
2022 m. duomenimis bendras vyrų ir moterų atlyginimo santykis yra 1:0,92; 2023 m. duomenimis - 1:0,89.
Daugiau informacijos apie darbo santykius yra pasiekiama temose „Dalyvavimas darbo rinkoje“ ir „Įdarbinimas“.
Nediskriminavimas
Bendrovėje nuo 2023 metų strategijoje yra iškeltas siektinas rodiklis – 0 pagrįstų diskriminacijos atvejų. 2021-2023 m. „Litgrid“
užfiksuotų pagrįstų diskriminacijos atvejų nebuvo.
Lygių galimybių srities prioritetai
Lygių galimybių srities
prioritetų KPI
2021 m.
2022 m.
2023 m.
Diskriminacijos prevencija
0 pagrįstų skundų dėl diskriminacijos
(negalia, lyties, amžiaus ir t.t.)
0
0
0
GRI 406-1
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
105
„Litgrid“ yra draudžiama bet kokios formos diskriminacija, netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti psichologinis
smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi. Grupės įmonės gerbia ir saugo kiekvieno darbuotojo teises, jų atžvilgiu
elgiasi pagarbiai ir sąžiningai, sudaro saugias ir jų poreikius atitinkančias darbo sąlygas, skatina darbuotojų asmeninį ir profesinį
tobulėjimą, jokia forma nediskriminuoja darbuotojų.
Už lygių galimybių politikos nuostatų įgyvendinimą „Litgrid“ yra atsakinga Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė – Odeta Zubrienė.
„Litgrid“ nuo 2022 m. spalio mėn. galioja Diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos
tvarkos aprašas, kuriame įtvirtinti pagrindiniai Bendrovėje taikomi diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio
priekabiavimo prevencijos principai bei jų įgyvendinimo tvarka.
Darbuotojas, norėdamas oficialiai pranešti apie diskriminaciją, smurtą ir/ar priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą,
arba bet kuris darbuotojas, pastebėjęs galimą diskriminaciją, smurtą ir/ar priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą arba
gavęs informaciją apie jį, Pranešimą gali pateikti šiais būdais:
1. Dedikuotu el. paštu – pranesk@epsog.lt;
2. Užpildydami interneto svetainėje pranešimo elektroninę formą https://pranesk.epsog.lt;
3. Siųsdamas informaciją paštu Bendrovės registruotos buveinės adresu;
4. Tiesiogiai už lygias galimybes atsakingam darbuotojui, jam nesant – jį pavaduojančiam darbuotojui.
Bendrovė sudaro galimybę pranešimą pateikti tiek anonimiškai, ypač tais atvejais kai asmens tapatybės nustatymas nėra būtinas
pranešimui išnagrinėti (pvz., pranešama apie priekabiavimą kito asmens atžvilgiu nurodant asmenį, prie kurio buvo
priekabiaujama ar prieš kurį smurtaujama bei įtariamą šio tvarkos aprašo pažeidėją), tiek atskleidžiant savo tapatybę.
Visi gauti pranešimai yra registruojami ir privalo būti nagrinėjami. Vidinis tyrimas atliekamas per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau
ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos su galimybe pratęsti dar 30 kalendorinių dienų. Vidinio
tyrimo komisijos patvirtintos išvados pateikiamos bendrovės vadovui, kuris, esant poreikiui, priima sprendimą dėl darbo pareigų
pažeidimo tyrimo pradėjimo ar kitų priemonių taikymo. Suinteresuoti asmenys (nukentėjusysis ir skundžiamasis) yra raštu
informuojami apie išvadą. Priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, darbuotojui gali būti taikoma drausminė atsakomybė
už darbo pareigų pažeidimą.
Stengiantis mokyti darbuotojus atpažinti diskriminaciją 2022 m. buvo vykdomi mokymai visiems darbuotojams apie lygių galimybių
užtikrinimą ir diskriminacijos prevenciją, apie psichologinį smurtą ir prevencijos priemones, buvo suorganizuoti mokymai
vadovams apie įdarbinimo procesą ir lygias galimybes, taip pat vadovams buvo paruošta (ne)tinkamų klausimų atrankos
pokalbiuose atmintinė. Darbuotojams nuolat primenami draudžiami diskriminacijos pagrindai, įtvirtinti LR Darbo kodekso 26
straipsnyje, bei Bendrovės Lygių galimybių tvarkos apraše.
Nuo 2024 metų visi esami ir naujai prisijungiantys darbuotojai turės išklausyti 1,5 val. e-mokymus apie psichologinį smurtą.
Bendrovės strategijoje nuo 2023 metų yra iškeltas siektinas rodiklis – 0 pagrįstų diskriminacijos atvejų.
2021-2023 m. „Litgrid“ užfiksuotų pagrįstų diskriminacijos atvejų nebuvo.
Bendrovėje jau antri metai įsitraukimo tyrime klausiama darbuotojų, kaip jie vertina Bendrovę lygių galimybių ir nediskriminavimo
užtikrinime.
Bendrovėje sekasi kurti tolerantišką, nediskriminuojančią ir lygias galimybes užtikrinančią aplinką – taip įsitraukimo tyrime
pasisakė net 90,5 proc. iš visų kolegų, vertindami 2022 metus. 2023 m. šiam teiginiui pritarė 90,29 proc. tyrime dalyvavusių
kolegų.
Lygių galimybių srities prioritetai
Lygių galimybių srities
prioritetų KPI
2022 m.
2023 m.
Darbuotojai Litgrid mato kaip lygybę
užtikrinantį darbdavį
Darbuotojų vertinimu Litgrid užtikrina
lygybę (darbuotojų, %)
90,5
90,29
Bendrovėje kelerius metus veikia lygybės ambasada - tai savanoriškas darbuotojų susibūrimas, kurio tikslas – skatinti, palaikyti ir
savo veikla bei iniciatyvomis padėti „Litgrid“ būti organizacija, kurioje gera ir saugu dirbti kiekvienam žmogui.
2023 m. buvo suorganizuoti diskusijų ciklai prasmingiems pokalbiams apie lygybės ir įvairovės kultūros principus. Šių dirbtuvių
tikslas buvo išgryninti ir įvardinti visos „Litgrid“ komandos vidinius bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros susitarimus.
Bendrovėje minime svarbias lygių galimybių ir žmogaus teisių temoje dienas. Lapkritis yra dedikuotas lygių galimybių temai, jo
metu vykdomos įvairios iniciatyvos, mokymai, straipsniai šia tema.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
106
Gruodžio 10 d. Bendrovėje minime Tarptautinę žmogaus teisių dieną kasmet suorganizuojant tos dienos proga mokymus ar
šviečiamojo pobūdžio straipsnį vidiniame intranete ar pan. veiklą, kuri primintų žmogus prigimtines teise ir kovą dėl jų.
2023 m. Bendrovė gavo aukščiausią Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įvertinimą – „Litgrid“ suteikti trys lygių
galimybių sparnai, iš trijų galimų.
Juos bendrovė gavo už:
• lygių galimybių politikos ir jos įgyvendinimo tvarkos pasitvirtinimą,
• skaidrią ir darbuotojams viešai prieinamą darbo užmokesčio sistemą,
• išsikeltus lygių galimybių srities prioritetus,
• įdiegtą pranešimų apie diskriminaciją procedūrą,
• viešą prisistatymą, kaip lygių galimybių darbdaviui, nurodant tai darbo skelbimuose, aktyviai komunikuojant įgyvendinamas
lygių galimybių iniciatyvas visuomenei,
• nešališką skundų nagrinėjimo mechanizmą, lygių galimybių integravimą į įmonės elgesio kodeksą,
• organizacijos vadovų ir darbuotojų įtraukimą į lygių galimybių iniciatyvas, organizuojant mokymus, edukacinius renginius,
konsultuojantis su darbuotojais ir vadovais rengiant su lygių galimybių įgyvendinimu susijusias vidines tvarkas.
Gauti „trys sparnai“ rodo, kad organizacija kuria lygioms galimybėms palankią kultūrą ir ją aktyviai skatina (organizacija turėjo
atitikti 12 kriterijų, kurie matuoja organizacijos įsipareigojimą lygių galimybių principams).
Bendrovė savo veikloje laikosi visuotinai pripažintų žmogaus teisių principų, remia Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą (angl.
Global Compact) dėl darbuotojų teisių ir žmogaus teisių užtikrinimo. Žmogaus teisių apsaugos principai yra aptarti Bendrovės
arba „EPSO- G“ Etikos kodekse, Tiekėjų etikos kodekse.
Netoleruojame jokios diskriminacijos darbo aplinkoje, įžeidinėjimo dėl amžiaus, rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar tapatybės,
negalios ar kitų asmeninių savybių, tiesiogiai nesusijusių su darbo pareigomis. Diskriminacijos atvejų Bendrovėje per ataskaitinį
laikotarpį nebuvo.
Lygių galimybių srities priemonė
2022 m.
2023 m.
Lygybės ir įvairovės užtikrinimui vykdyti mokymus organizacijoje
Įvykdyta
Įvykdyta
Organizacija turi išsikėlusi lygių galimybių srities prioritetus ir
rodiklius
Iškelta 2022-2025 metams, rodikliai stebimi
Įgyvendintos ≥ 3 vidinės iniciatyvos per metus lygybės ir
įvairovės tema
5 vidinės iniciatyvos
įgyvendintos
5 vidinės iniciatyvos
įgyvendintos
2023 m. gautas (ne mažiau kaip trys „Lygių galimybių sparnai“)
aukščiausias galimas įvertinimas iš Lygių galimybių Tarnybos.
-
Gauti 3 „Lygių galimybių
sparnai“
Demonstruoti lyderystę lygių galimybių srityje pasirinktais
veiksmais
Įvykdyta
Įvykdyta
Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos
„Litgrid“ veikia profesinė sąjunga, taikoma kolektyvinė sutartis, kuriose nustatytos darbo, darbo apmokėjimo, socialinės,
ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų. Pagal
kolektyvinę sutartį darbuotojams taikomos papildomos finansinės garantijos (išmokos nelaimingų atsitikimų, ligos, artimųjų mirties
atvejais, parama gimus ar įsivaikinus (priėmus globoti) vaikui, parama auginant tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką, vienam (-ai)
auginant vaiką), papildomos atostogų dienos (gimus ar įsivaikinus (priėmus globoti) vaiką, mirus artimajam ir kitais atvejais) ir
kitos garantijos.
Profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai bei darbuotojų dalis, kuriems taikoma kolektyvinė sutartis:
GRI407-1
GRI 407-1
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
107
Profesinei sąjungai priklausantys darbuotojai
Darbuotojų dalis, kuriems taikoma kolektyvinė sutartis
110
100%
Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu
„Litgrid“ kuria atvirą, pažangią, darnaus vystymosi tikslais besivadovaujančią organizaciją, kurioje vyrauja profesionalios
partnerystės santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų, kiekvienas darbuotojas turi savirealizacijos galimybes, auga kartu su
organizacija ir geba prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
„Litgrid“ vadovaujasi „EPSO-G“ įmonių grupėje galiojančia Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika,
kurios pagrindiniai principai:
• Sukurti motyvuojančias paskatas bei prielaidas skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie
Bendrovės ir Grupės tikslų pasiekimo bei atlikti daugiau nei formalus pareigų vykdymas;
• Skatinti darbuotojus kurti inovatyvius, nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą;
• Užtikrinti lygiavertį apmokėjimą už lygiavertį pagal atsakomybę, kompetencijas ir indėlį į rezultatą darbą;
• Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.
Remiantis šiais principais Bendrovės atlygio sistema orientuota į finansinę ir nefinansinę atlygio elementų visumą. Atlygio paketo
elementai yra pastovioji atlygio dalis (t. y. mėnesinis darbo užmokestis), finansinis skatinimas (Bendrovės iniciatyva ir diskrecija
mokamas atlygis, priklausomai nuo Bendrovės pasiektų rezultatų ir darbuotojo (s) veiklos vertinimo rezultatų), vienkartiniai priedai,
papildomos naudos ir emocinis atlygis. Emocinis atlygis yra viso atlygio sudedamoji dalis, kurią sunku pamatuoti pinigais, bet kuri
praturtina darbuotojų gerovę bei skatina darbuotojų pastangas, įsitraukimą į bendrovės veiklą ir lojalumą.
Emocinio atlygio elementai „Litgrid“ yra:
• Bendrovės prasmingos veiklos, stabilumo ir saugumo jausmas;
• Profesionalų kolektyvas ir efektyvumą skatinanti darbo aplinka;
• Vertybėmis grįsta organizacinė kultūra;
• Įdomus, pilnas iššūkių darbo turinys, tarptautiniai projektai ir unikalios patirtys;
• Pripažinimas, augimas, karjeros galimybės.
Šios priemonės prisideda prie darbuotojų gerovės ir bendrovės kultūros vystymo, leidžia išlaikyti organizacinį teisingumą, užtikrinti
lygias galimybes, skaidrų ir objektyvų darbuotojų veiklos vertinimą.
Bendrovėje matuojamas emocinės gerovės rodiklis. 2020 m., prasidėjus Covid pandemijai ir persiorientavus darbui iš namų, buvo
svarbu išgirsti kolektyvo savijautą ir ką galima pagerinti Bendrovės iniciatyva. Tais metais atlikta apklausa parodė, kad darbuotojai
jaučiasi gerai – apklausoje dalyvavę darbuotojai savo savijautą ir emocinę būklę įvertino 79 proc.
2022 m. Bendrovė iškėlė lygių galimybių srities rodiklius ir prioritetus, užsibrėždama kasmet pagerinti šį rodiklį.
2022 m. darbuotojų emocinės savijautos rodiklis siekė 82 proc., o 2023 m. – 83 proc.
Lygių galimybių srities
prioritetai
Lygių galimybių srities
prioritetų KPI
2020 m.
2021 m.
2022 m.
2023 m.
Komandos emocinės savijautos
matavimas
Komandos emocinės savijautos
pulsas (darbuotojų toleruotina
emocinė būklė, %)
79%
nebuvo
matuota
82%
83%
Bendrovė įsipareigojo kuo labiau įtraukti ir užtikrinti palankias darbo sąlygas darbuotojams, dirbantiems nutolusiuose padaliniuose.
Pvz., stengiamasi, kad visos vykdomos iniciatyvos Vilniuje būtų kiek įmanoma labiau atkartojamos nutolusiuose padaliniuose arba
joms randama alternatyva.
Vietos bendruomenės
GRI 413-1
GRI 413-2
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
108
„Litgrid“ skiria didelį dėmesį bendradarbiavimui su bendruomenėmis, kuriose vykdo nuolatinę veiklą, turinčią įtakos gyventojų
aplinkai ir gyvenimo kokybei, planuoja vykdyti darbus, ar juos vykdo.
Seniūnijose, kuriose planuojami darbai, iš anksto planuojami „Litgrid“ atstovų vizitai į savivaldos įstaigas, Savivaldybių
administracijoms, merams, seniūnams pristatomi darbų planai ir terminai, kontaktai, kuriais kreiptis, jei gyventojams kyla
nepatogumų. 2023 m. vizitai vyko Joniškio, Kretingos, Vilniaus ir Šilutės rajonuose.
Jau vykdydami darbus, „Litgrid“ rangovai iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus.
Projektų įgyvendinimo metu darbų laikas derinamas su gyventojais. Siekiama, kad viso projekto įgyvendinimo metu gyventojams
būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų kylantys nepatogumai.
Vietovėse, kur veikiantys įrenginiai kelia triukšmą, „Litgrid“ atlieka matavimus, dalyvauja susitikimuose su gyventojais ir sprendžia
kylančius klausimus. 2023 m. Alytaus rajone inicijuotas triukšmo užtvarų statybos projektas prie „Litgrid“ valdomos „LitPoLlnk”
pastotės.
Prisidėdamos prie visuomenei ar vietos bendruomenei svarbių tikslų įgyvendinimo, bendrovė 2023 m. toliau skatino darbuotojų
savanorišką neatlygintiną įsitraukimą į labdaringą veiklą. Savanoriška darbuotojų veikla yra skatinama – tam pagal kolektyvinę
sutartį, kuri galioja visiems bendrovės darbuotojams, yra skiriama 1 diena metuose.
Bendrovė organizavo tradicinį miško sodinimo renginį, darbuotojai savanoriškai dalyvavo „Maisto banko“ iniciatyvose, savanoriai
iš „Litgrid“ organizavo Ukrainos elektros perdavimo sistemos darbuotojų šeimų apgyvendinimą ir integraciją Lietuvoje.
2023 m. „Litgrid“ organizavo tradicinį miško sodinimo renginį, kuriame kartu su „Litgrid“ kolegomis mišką sodino ir globojami
Ukrainos elektros perdavimo sistemos bendrovės Ukrenergo darbuotojų šeimų nariai. Nuo pat karo pradžios „Litgrid“ organizavo
100 žmonių apgyvendinimą Vilniuje, padėjo jiems integruotis, spręsti kasdienius iššūkius kylančius persikėlus gyventi į kitą šalį.
Sulaukusi Ukrainos elektros perdavimo sistemos operatoriaus pagalbos prašymo, Lietuvos elektros perdavimo sistemos
operatorius skyrė paramą įranga elektros tinklo atstatymui Ukrainoje: išsiuntė 110–330 kV pirminius įrenginius, srovės ir
kombinuotus transformatorius, izoliatorius, srovės transformatorius ir skyriklius, 330/110 kV autotransformatorių. Lietuvoje turima
įranga technologiškai tinka atstatant Ukrainos tinklą, tad Lietuva yra viena svarbesnių įrangos tiekėjų karo nuniokotai šaliai.
Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje
2023 m. „EPSO-G“ grupės vadovų komitetas nustatė tikslą, kad bent 5 procentai vykdomų Grupės įmonių pirkimų apimtų
socialinius kriterijus.
2023 metais, „Litgrid“ vadovaudamasi „EPSO-G“ grupės vadovų komiteto nustatytais tikslais, įtraukė socialinius
kriterijus į pirkimų procesus. Siekiant šio 5 proc. tikslo, buvo atlikti šie veiksmai:
• Socialinių kriterijų integracija:
• išanalizuota nauja Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - VPT) medžiaga dėl socialinių kriterijų, kuri buvo susisteminta, sutraukta į
sutrumpintą dokumentą – socialiai atsakingų pirkimų vykdymo pagalbinį įrankį.
• Socialiai atsakingų pirkimų vykdymo pagalbinį įrankis buvo pasidalintas su grupės įmonių darbuotojais, papildomai patalpintas
vidiniuose tinklapiuose.
• Remiantis VPT medžiaga buvo įrašyti mokymai dėl socialinių kriterijų taikymo. Mokymais pasidalinta su grupės įmonių
darbuotojais. Ši medžiaga užtikrins gilesnes darbuotojų žinias ir padės taikyti bei vystyti socialinius kriterijus ateities
pirkimuose.
Planuojama toliau didinti socialinių kriterijų taikymą, tobulinti vertinimo įrankius ir skatinti tiekėjus laikytis aukštų socialinės
atsakomybės standartų.
„Litgrid“ yra įsipareigojusi mažinti neigiamą socialinį poveikį tiekimo grandinėje.
2023 metais atlikti šie veiksmai:
• Tiekėjų patikra: Įgyvendinant griežtą tiekėjų patikros procesą, visi potencialūs tiekėjai buvo tikrinami dėl jų praeities veiklos,
įskaitant nesąžiningą konkurenciją, melagingos informacijos teikimą, profesinių pažeidimų, finansinės atskaitomybės ir audito
teisės aktų pažeidimų.
• Tiekėjų informavimas: Tiekėjai buvo informuoti apie „Litgrid“ lūkesčius susijusius su socialiniais kriterijais ir teisės aktų
laikymusi. „Litgrid“ supranta, kad socialinės atsakomybės integravimas į tiekimo grandinę yra procesas, kuris reikalauja
GRI414-1
GRI 414-2
GRI408-1
GRI407-1
GRI409-1
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
109
nuolatinio dėmesio ir tobulinimo. Bendrovė yra įsipareigojusi toliau stiprinti savo veiksmus šioje srityje ir sieks įgyvendinti
geresnius veiksmų planus, kurie užtikrintų teigiamą poveikį visoje tiekimo grandinėje.
Pirkimų vykdymas bendrovėje, visų pirma, yra paremtas skaidrumu, etišku elgesiu, lygiateisiškumu, konkurencijos skatinimu ir
proporcingumu, pirkimų procesų skaidrumo didinimo bei korupcijos prevencijos priemonių stiprinimu.
Darnumo politikos įgyvendinimas finansinių rodiklių reikšmingai nedarys įtakos, pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą visos
pagristos bendrovės reguliuojamos veiklos išlaidos kompensuojamos per reguliuojamos veiklos pajamas.
Bendrovė nėra nustačiusi, kad jos tiekimo grandinėje būtų tiekėjų įmonių ar veiklų, kuriose kiltų rizika dėl priverstinio ar privalomojo
darbo, vaikų darbo ir (arba) kuriose jaunuoliai būtų verčiami atlikti pavojingus darbus. Bendrovė taip pat nėra nustačiusi atvejų,
kad tiekėjų įmonėse būtų pažeistos darbuotojų teisės naudotis asociacijų laisve ar vesti kolektyvines derybas.
„Litgrid“ siekia aktyviai prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų numatytų su žmogaus teisėmis
ir lygiomis galimybėmis susijusių tikslų bei nacionaliniuose įstatymuose apibrėžtų įsipareigojimų dėl lygių galimybių užtikrinimo
įgyvendinimo.
Klientų pasitenkinimas
Vienas svarbiausiu „Litgrid“ tikslų – orientacijos į kliento poreikius didinimas, siekiant sukurti į vartotojų poreikius orientuotą
organizaciją. Klientų pasitenkinimo tyrimai grupės mastu pagal GCSI ir NPS metodologijas pirmą kartą atlikti 2021 metais
(reguliariai atliekami nuo 2021 m.) ir pastaruosius keletą metų viršijo 80 įvertį. Toks rezultatas patenka tarp rinkos lyderių, kuriais
laikomos didesnį nei 80 GCSI įvertį pasiekusios bendrovės.
GCSI indeksą sudaro vertinimas nuo 0 iki 100, skaičiuojamas vertinant tris kriterijus: bendrą pasitenkinimą bendrove, jos atitikimą
lūkesčiams ir jos palyginimą su įsivaizduojama idealia kompanija. Tyrimas patvirtino, kad klientų pasitenkinimas „Litgrid“
teikiamomis paslaugomis lieka gana aukštas.
Metai
GSCI tyrimo rezultatas
Kasmetinis tikslas
2021 m.
79
-
2022 m.
84
≥ 80%
2023 m.
81
≥ 80%
2023 metais pirmą kartą buvo atliktas atskiras, naujos klientų grupės, AEI vystytojų, GCSI tyrimas, gautas bendras rezultatas
GCSI siekė 57.Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti specifinius šios klientų grupės poreikius ir atitinkamai sudėlioti veiksmus, kuo
geriau atliepiant juos.
Socialinė ir ekonominė atitiktis
„Litgrid“ neturėjo bylų su fiziniais asmenimis laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2023-12-31.
Beveik visose bylose 2021-2023 m. „Litgrid“ buvo atsakovė, pati inicijavo tik 1 teisminį procesą, kuris baigėsi 2023 m. taikos
sutartimi.
2021 metais buvo išnagrinėtos 15 bylų, iš šių bylų ieškiniai atmesti 6 bylose, ieškinys paliktas nenagrinėtas 3 bylose, bylos baigtos
taikos sutartimi – 2, 1 byloje „Litgrid“ neveikimas nesudarant viešojo pirkimo sutarties pripažintas neteisėtu, 2 bylose procesas
baigtas atsisakius ieškinio, 1 byloje ieškinys tenkintas, „Litgrid“ įpareigota sumokėti 7000,57 Eur ir 5 procentų palūkanas.
2022 metais buvo išnagrinėtos 8 bylos, iš kurių 1 baigta taikos sutartimi, 6 bylose ieškinys atmestas, 1 byloje „Litgrid“ įpareigota
atlyginti žalą 672 878,32 Eur.
2023 m. buvo išnagrinėtos 8 bylos, iš kurių ieškinys atmestas 5 bylose, 1 byla nutraukta, 2 bylos baigtos taikos sutartimi (vienoje
iš šių bylų „Litgrid“ buvo ieškovė).
GRI419-1
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
110
EKONOMINĖ (VALDYMO) SRITIS
Darnus investavimas
Infrastruktūros plėtojimas
Strateginė partnerystė
Atitikties valdymas
Duomenų apsauga ir privatumas
Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys
Skaitmeninių technologijų diegimas
Inovacijos
EKONOMINĖ (VALDYMO) SRITIS
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
111
Darnus investavimas
2023 metais atnaujintoje strategijoje išlieka dėmesys strateginių sinchronizacijos projektų įgyvendinimui, užtikrinsiančiam
sėkmingą sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. 2023 metais sėkmingai atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto
darbo bandymas, techniniame ir politiniame lygmenyje pasiektas susitarimas dėl sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025
vasarį.
Energetinės sistemos transformacijai įgyvendinti būtina stipri partnerystė, todėl mūsų tikslas yra tapti į klientus orientuota
organizacija, kuriančia jų lūkesčius atitinkančias inovatyvias ir lanksčias paslaugas. Todėl kliento kelionių peržiūra ir nuolatinio
grįžtamojo ryšio sistema bei svarbiausių rodiklių sekimas sudarys sąlygas nuolatos žinoti, kaip mums sekasi pateisinti klientų
poreikius. Klientų pasitenkinimo įvertis kaip lyderiaujančių standarto įmonių išlieka stabilus (2022 m. GCSI 84, 2023 m. GCSI 81).
Įgyvendiname skaitmeninę transformaciją, siekiame atverti duomenis spartesnių ir pažangių sprendimų priėmimui, užtikrinant
tvarią vertę akcininkams. 2022 metais įdiegtas technologinis duomenų mainų platformos ESB sprendimas duomenų valdymo
brandos didinimui, duomenų valdymo ir atvėrimo lygis auga.
Didelį dėmesį skiriame inovacijoms. Sekame proveržio inovacijų įgyvendinimo rodiklį ir nuo 2021 metų jau įgyvendinome 8
proveržio inovacijas. Viena jų - 2022 metais įgyvendintas „Kintamo linijos pralaidumo“ pilotinis projektas, kuris atvėrė galimybes
išmaniųjų technologijų taikymui elektros perdavimo tinkle ir šiuo metu toliau vystomas praktiniam taikymui.
2021 m. patvirtintas Investicijų
Portfelis
2022 m. patvirtintas Investicijų
Portfelis
2023 m. patvirtintas Investicijų
Portfelis
Kategorija
Investicijų
vnt.
skaičius
Suma
(tūkst.
Eur)
Faktas
(tūkst.
Eur)
Investicijų
vnt.
skaičius
Suma
(tūkst.
Eur)
Faktas
(tūkst.
Eur)
Investicijų
vnt.
skaičius
Suma
(tūkst.
Eur)
Faktas
(tūkst.
Eur)
Investicijų
vnt.
skaičius
Suma
(tūkst.
Eur)
Strateginiai valstybės
projektai
12
36 981
33 438
11
71 260
22 605
13
89 796
105 467
13
125 528
Nauja statyba
1
44
44
1
2 156
500
2
1 460
645
5
580
ITT projektai: Technologinis
valdymo tinklas, Fizinė ir
informacinė sauga, Informacinių
sistemų plėtra (nematerialus
turtas)
18
1 215
1 350
17
3 581
1 841
31
2 747
907
34
11 815
ETN iniciatyva.Gamintojų
prijungimas prie 110/330 kV PT,
Vartotojų prijungimas prie 110
kV PT, PT rekonstravimas ESO,
OL kabeliavimas ar iškėlimas
13
1 558
939
6
1 011
646
31
3 342
3 253
65
10 422
Kapitaliniai remontai 330 kV ir
110 kV, laidų ir atramų keitimai
330 kV ir 110 kV EPL,
nemontuojamų įrenginių ir
atsargų įsigijimas
26
5 238
3 713
27
8 159
3 314
66
13 886
7 540
108
17 778
Tinklo atstatymas ir
modernizavimas.110 kV EPL
rekonstravimas ir
modernizavimas
5
160
0
6
1 591
1 293
9
5 379
Tinklo atstatymas ir
modernizavimas.110 kV TP
rekonstravimas ir
modernizavimas.Pietų regionas
11
2 552
1 146
14
2 802
1 961
15
7 533
5 468
18
12 196
Tinklo atstatymas ir
modernizavimas.110 kV TP
rekonstravimas ir
modernizavimas.Rytų regionas
14
3 780
2 556
15
5 667
4 017
13
7 186
6 206
17
5 919
Tinklo atstatymas ir
modernizavimas.110 kV TP
rekonstravimas ir
modernizavimas.Šiaurės
regionas
6
1 562
1 169
6
1 843
561
9
750
1 299
12
6 900
Tinklo atstatymas ir
modernizavimas.110 kV TP
rekonstravimas ir
modernizavimas.Vakarų
regionas
8
2 184
1 173
7
1 011
1 089
10
2 635
3 739
11
5 806
Tinklo atstatymas ir
modernizavimas.330 kV EPL
rekonstravimas ir
modernizavimas
2
3 607
2 369
5
8 300
14 257
5
2 364
2 265
10
4 231
Tinklo atstatymas ir
modernizavimas.330 kV TP
rekonstravimas ir
modernizavimas
7
4 801
4 000
4
2 732
4 342
5
22 639
22 391
6
19 056
Tinklo atstatymas ir
modernizavimas.Technologinių
apsaugų ir valdymo įrenginiai
3
223
23
2
106
4 342
5
954
65
7
1 384
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
112
2023 metais ilgalaikėje strategijoje išskyrėme aiškias darnaus vystymosi organizacijoje sritis, strateginius tikslus, rodiklius ir
numatėme veiklas šiems tikslams pasiekti. 2022 m. Parengtas veiklos poveikio aplinkai sumažinimo planas iki 2030 bei susiję
veiksmai integruoti į 2023-2025 m. „Litgrid“ veiklos planą ir 2023 m. pirkimų planą.
Siekdami užtikrinti vartotojams mažiausias kainas, naudojamės visomis galimybėmis investicinių projektų įgyvendinimui pritraukti
ES struktūrinių fondų bei CEF programų paramos lėšas. 2022 m. investicijų finansavimui buvo gauta 8,1 mln. Eur iš ES struktūrinių
fonų ir 7,7 mln. Eur iš CEF, 2023 m. atitinkamai gauta 5,2 mln. Eur ir 8,3 mln. Eur.
Infrastruktūros plėtojimas - ekonominės veiklos rezultatai
2021-2023 m. „Litgrid“ investicijų skaičius didėjo, kadangi atsirado naujų kapitalinio remonto ir elektros tinklų naudotojų (ETN)
iniciatyvų investicijų, kurios reikšmingai padidino investicijų skaičių nuo 123 vnt. Iki 212 vnt. (72 proc.). Investicijų planai taip pat
kito ir didėjo nuo 63,97 mln. Eur, 2021 m. iki 157,02 mln. Eur, numatytų 2023 m.
Reikšmingiausią investicijų dalį sudarė strateginiai valstybės projektai (sinchronizacijos programa) ir tinklo atstatymo bei
modernizavimo investicijų kategorijos projektai.
Šie įgyvendinti projektai sukurs naudą bendruomenei ir bendrovei nes jų dėka stipriai padidės tinklo patikimumas, tai sumažins
elektros nuostolius, o tuo pačiu ir finansiniai.
2023 m. „Litgrid“ sugeneruotos pajamos buvo 369,8 mln. EUR. Paskirstyta 40,3 mln. EUR tiesioginės ekonominės vertės, iš kurių
17,6 mln. EUR sudarė darbuotojų darbo užmokestis, 9,4 mln. EUR elektros tinklo remontas ir priežiūra, 5,1 mln. EUR mokesčiai
valstybei (su mokesčiu Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai), likusi suma paskirstyta kitoms veiklos sąnaudoms.
„Litgrid“ yra atsakingų valstybės institucijų reguliuojamas monopolistas, visos reguliuojamai veiklai
būtinos išlaidos yra padengiamos, tarp kurių ir klimato kaitos rizika, bendrovė šių išlaidų negali
įtakoti. Taip pat „Litgrid“ buvo atliktas klimato rizikų vertinimas, jo metu nustatyta, kad „Litgrid“ veiklai
klimato rizika yra labai maža.
Atsižvelgiant į tai finansinių rizikų susijusių su klimato kaita nenumatome.
2023 m. vadovaujantis teisės aktų reikalavimais buvo pritaikyta pelno mokesčio lengvata
investicijoms.
Platesnė informacija apie Bendrovės finansinius duomenis pateikiama Metiniame pranešime, 22 psl.
Strateginė partnerystė
Suprantame, kad kai kurių savo tvarumo strateginių tikslų pasieksime tik bendradarbiaudami su partneriais, dalindamiesi patirtimi
ir mokydamiesi iš kitų. Ilgalaikėje mūsų strategijoje yra numatytos investicijos į efektyvius energetinius sprendimus, kuriems
įgyvendinti suvienysime jėgas su kitomis energetikos sektoriaus įmonėmis, pasitelksime energetikos ekspertus ir kitus partnerius.
Kartu ieškosime bendrų sprendimų veiklos plėtrai ir jos gerinimui, perėjimui prie atsinaujinančios energetikos sistemų, o tai
naudinga ir mūsų partneriams, ir visuomenei. Vystydami strateginę partnerystę vadovaujamės gerosiomis šalies, regiono bei
aplinkinių valstybių praktikomis; ateityje planuojame vertinti įmonių partnerių kokybę.
„Litgrid“ aktyviai dalinasi patirtimi su užsienio kolegomis ne tik asociacijų ar darbo grupių apimtyje, bet ir inicijuoja dvišalius
bendradarbiavimo formatus su kitais Europos ir pasaulio energetikos ekspertais. 2021-2023 metais tvarumo, atsinaujinančių
energijos šaltinių integracijos, jūrinio vėjo plėtros temomis bendradarbiavome su JAV, Japonijos, Danijos, Belgijos, Vokietijos,
Airijos, Ispanijos, Nyderlandų bei kitų šalių kolegomis.
2021 ir 2022 metais kartu su Tokijo perdavimo sistemos operatoriumi TEPCO parengėme dvi studijas aktualias AEI integracijai
sausumoje ir jūroje.
2023 metais Baigėme išmaniųjų tinklų pilotinį projektą, kurį įgyvendinome kartu su kolegomis iš Slovėnijos.
Tyrimai ir inovacijos
2
231
82
1
214
814
1
142
70
13
557
Grand Total
123
63 976
52 005
121
109 004
60 291
212
157 024
160 608
328
227 551
GRI 203-1
GRI201-1
GRI201-4
GRI201-2
GRI 201-3
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
113
Nuo 2021-ųjų kartu su kolegomis iš Vokietijos analizuojame tarpsisteminių jungčių poreikį regione, 2023 m. iniciavome projektą,
kurio metu rengiame Energetinio centro koncepcijos analizę, vertiname skirtingus galimus tinklo plėtros scenarijus. Analizę užbaigti
planuojama 2024 I ketv.
ENTSO-E
Bendrovė aktyviai dalyvauja Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E veikloje, kuri vienija 40 elektros
perdavimo sistemos operatorius iš 36 šalių.
Bendrovės atstovai nuolatinėmis nario teisėmis dalyvauja ENTSO-E komitetų ir darbo grupių veikloje, kuriose ekspertiniu lygmeniu
įgyvendinami bendri Europos perdavimo tinklo sklandų darbą užtikrinantys projektai, rengiami ir nagrinėjami ES valstybėms
narėms reikšmingi elektros energetikos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, metodikos ir kiti dokumentai, nustatantys
vienodas veiklos sąlygas ir taisykles Europos perdavimo tinklo operatoriams.
Dalyvavimas ENTSO-E veikloje, stiprinant bendradarbiavimą su kitais Europos perdavimo tinklo operatoriais, itin svarbus
bendrovei „Litgrid“ ne tik siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos energetikos sektoriaus prioritetinių uždavinių – integruotis į
kontinentinės Europos sinchroninę zoną, bet ir siekiant darniai ir integruotai vystyti jūrinį elektros perdavimo tinklą, užtikrinti
efektyvų Europos jūrinio vėjo strategijos įgyvendinimą.
ENTSO-E formate aktyviai įsitraukiame rengiant Europos dešimties metų tinklo plėtros planą (TYNDP 2022 ir 2024), regioninio
ilgalaikio adekvatumo vertinimą (ERAA 2021, 2022, 2023), sezonines tinklų adekvatumo apžvalgas, siūlymus Elektros rinkos
dizaino pokyčiams, tinklų kodeksų rengimo ir atnaujinimo klausimams, kitomis temomis
BEMIP
Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP) tikslas –
sukurti veikiančias ir integruotas elektros bei dujų rinkas, užtikrinti būtiną energetikos infrastruktūrą siekiant konkurencingos,
tvarios, saugios energijos rinkos Baltijos jūros regione.
Lietuvos įsipareigojimus BEMIP, susijusius su elektros energetika, įgyvendina bendrovė „Litgrid“, vykdydama projektus, reikalingus
integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną bei įgyvendinanti parengiamuosius darbus jūrinio vėjo plėtrai Lietuvoje.
2021-2023 metais dalyvavome bendro interesų projektų (PCI) sąrašo rengimo procese, teikėme informacija apie Baltijos
sinchronizacijos projektą bei užtikrinome jo į traukimą į minėtąjį sąrašą.
Taip pat, įsitraukėme į BEMIP jūrinio vėjo darbo grupę (BEMIP Offshore), stebėjome jūrinio vėjo plėtros regioninius procesus.
Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas
2020 metais Bendrovė kartu su kitais šešiais Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatoriais pasirašė Bendradarbiavimo
memorandumą, skirtą jūrinio vėjo energetikos plėtrai regione. Bendradarbiavimo apimtyje įkurtas Baltijos jūros perdavimo
sistemos plėtros priežiūros komitetas, kuris, pasitelkdamas tikslines darbo grupes, dėmesį skiria Baltijos jūros regiono elektros
perdavimo sistemos adekvatumo užtikrinimui, sausumos ir jūros elektros perdavimo tinklo vystymo integralumui, siekia sukurti
bendrus Baltijos jūros tinklo planavimo principus bei atlikti studijas, padedančias formuoti bendrą jūrinio vėjo tinklo vystymo viziją
regione.
Baltijos jūros tinklo inciatyva (BOGI) yra viena iš šio komiteto kuruojamų darbo grupių. 2023 metais ji buvo atsakinga už Baltijos
jūrinio tinklo plėtros plano (ONDP) parengimą. Litgrid atstovai aktyviai dalyvavo darbo grupės veikloje, teikė duomenis apie
nacionalinius jūrinio vėjo projektus ir susijusius klausimus, dalyvavo rengiant bendrus plėtros scenarijus 2040 ir 2050 metams.
Kitos asociacijos, kuriose atstovaujama bendrovės interesams:
• Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai
• CIGRE
• Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA)
• „EnergyTech" grupė
„Litgrid“ būdama minėtų asociacijų nare palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su regiono ir nacionaliniais partneriais, užsitikrina
Bendrovės interesų atstovavimą, strateginių projektų sklandesnį įgyvendinimą ir komunikaciją Bendrovei aktualiais klausimais su
susijusiomis ir suinteresuotomis šalimis.
NLEA asociacijos dedikuotoje darbo grupėje 2023 metais pradėtas Energetinio centro jūroje koncepcijos rengimas. Kartu su
kitomis asociacijos organizacijomis vertinamos Energetinio centro alternatyvos, ieškome Lietuvai naudingiausio plėtros
scenarijaus.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
114
Taip pat prisidedame prie inovacijų ekosistemos vystymo.2022 m. pradžioje viešumai atvėrėme 1MW baterijų energijos kaupimo
sistemos (BEKS) inovacijų platformą. Platformos tikslas – suteikti sąlygas mokslui, verslui, gamintojams ir visai rinkai pasinaudoti
1MW BEKS išbandant inovatyvias idėjas, kurios atneša naudą tiek „Litgrid“, tiek ir suinteresuotai šaliai. Sukūrėme atvirą ir skaidrų
1 MW baterijos panaudojimo modelį naujų, pažangių projektų įgyvendinimui.
Per 2022 metus inicijavome šiuos projektus, kuriuos sėkmingai pabaigėme 2023 m. (plačiau susipažinti su tyrimų
ataskaitomis galite Litgrid interneto svetainėje):
• Bendradarbiavimas su KTU, siekiant atlikti šiluminio kaupiklio ir BEKS hibridnės kaupimo sistemos modeliavimą ir
demonstraciją;
• Bendradarbiavimas su „Ignitis Gamyba“, siekiant ištirti Kauno HE hidroagregato technines galimybes atlikti dažnio
balansavimą;
• Bendradarbiavimas su „Green Genius“, siekiant ištirti BEKS veikimą imituojant elektros energijos rinkos sąlygas bei įvertinti
technines galimybes BEKS dirbti kartu su AEI šaltiniu.
„Litgrid“ bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis. 2022 metais dalyvavo Karjeros dienose, kur įmonės atstovas skaitė
pranešimą apie energetikoje vykstančią transformaciją, ateities planus bei tendencijas, prie kurių prisideda „Litgrid“. Kiti kolegos
su studentais dalinosi savo karjeros patirtimi, pristatinėjo savo darbo pozicijas ir kvietė atlikti praktiką. Įmonių grupės mastu mokslo
įstaigoms suteikta galimybė gauti paramą studentų skatinamosioms stipendijoms. „Litgrid“ pasirašė paramos sutartį su Kauno
technikos universitetu, kurio I ir II kurso studentams iki 2025 metų bus suteiktos skatinamosios stipendijos pagal suderintą ir
patvirtintą metodiką bei atrankos kriterijus. 2022 metais skatinamąsias stipendijas gavo 7 studentai, 2023 m. - 17 studentų.
Praėjusiais metais buvo skiriamas ypatingas dėmesys dalinantis know-how energetikos temomis, todėl „Litgrid“ darbuotojai
nuotoliniu ir kontaktiniu būdu vyko į universitetus skaityti paskaitų aktualiomis ir studijų dalykus praktiškais pavyzdžiais
papildančiomis temomis.
Litgrid“ laukiami motyvuoti praktikantai, norintys semtis žinių ir mokytis iš savo srities profesionalų. 2022 m. buvo sukurta
kompleksiška praktikos programa, leidžianti studentams susipažinti ne tik su padalinio, kuriame atliekama praktika, veikla, bet
pažinti, pamatyti ir atlikti realias užduotis kituose kertiniuose „Litgrid“ padaliniuose. 2022 m. bendrovėje tokių jaunų specialistų
buvo 11, 2023 m. - 13.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
115
Atitikties valdymas
„Litgrid“ yra vykdomi atitikties užtikrinimo veiksmai, kuriais siekiama garantuoti, kad bendrovė laikysis Europos Sąjungos ir
Lietuvos Respublikos teisės aktų, vidinių dokumentų, kitų teisinę galią turinčių dokumentų, gerosios praktikos ir nacionaliniam
saugumui svarbaus energetikos sektoriaus standartų reikalavimų.
Bendrovėje atitikties užtikrinimo veiklą reglamentuoja Grupės atitikties valdymo politika ir Grupės atitikties valdymo metodika.
Užtikrinant atitiktį, vadovaujamasi III linijų gynybos modeliu ir rizikos vertinimu pagrįsto metodo taikymo principu. Remiantis juo,
pagrindinis bendrovės dėmesys ir resursai skiriami atitikties prioritetinėms sritims, t. y. sritims, kuriose kyla ar gali kilti daugiausia
neatitikties atvejų ir (ar) yra didžiausia neatitikties rizikų realizavimo tikimybė ir tai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį „Litgrid“
ir (ar) Grupei.
2023 m. „Litgrid“ buvo patvirtintos šios prioritetinės sritys – pirkimai, energijos perdavimo veiklos nepriklausomumo ir veiklos
atskyrimo reikalavimų užtikrinimas, energijos perdavimo sistemos operatoriaus viešai privaloma skelbti informacija, asmens
duomenų apsauga, korupcijos prevencija ir atsinaujinančių energijos išteklių integracija. Šios sritys identifikuotos įvertinus dėl jų
galinčias kiltis rizikas, keliamų teisinių reikalavimų gausą, bendrovės tikslus.
Bendrovėje vadovaujamasi principu, kad atitiktį užtikrina visi darbuotojai – atitiktis yra kiekvieno darbuotojo atsakomybė. Siekiama,
kad darbuotojai savo kasdienėje veikloje ne tik laikytųsi ir užtikrintų taikomų reikalavimų laikymąsi, bet ir dalyvautų
organizuojamuose atitikties mokymuose, informuotų pastebėtus neatitikties atvejus ir teiktų siūlymus apie neatitikties procesų
tobulinimą. Skatinant darbuotojų indėlį atitikties valdymo veikloje, organizuojami mokymai (asmens duomenų apsaugos,
korupcijos prevencijos, informacijos saugumo, civilinės saugos, kibernetinio saugumo ir kiti), vykdomi tiksliniai komunikacijos
veiksmai. Apie pastebėtus neatitikčių atvejus skatinama tiek darbuotojus, tiek trečiuosius asmenis pranešti Pasitikėjimo linija.
2023 m. nebuvo identifikuota reikšmingų neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Taip pat ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo mokėta
baudų tiek už 2023 m., tiek ir už ankstesniais laikotarpiais, apimančiais 2022 m. ir 2021 m., identifikuotas neatitiktis. Kaip matyti
iš žemiau nurodytų rodiklių, reikšmingų neatitikčių dinamika bendrovėje yra tolygi - jų nebuvo fiksuota.
2021
2022
2023
Reikšmingų neatitikčių skaičius
0
0
0
Už neatitiktis skirtų baudų skaičius
0
0
0
Už neatitiktis skirtų nepiniginių sankcijų skaičius
0
0
0
Už neatitiktis sumokėtų baudų suma (baudos už ataskaitinį
laikotarpį identifikuotas neatitiktis)
0
0
0
Už neatitiktis sumokėtų baudų suma (baudos už ankstesnius
ataskaitinius laikotarpius identifikuotas neatitiktis)
0
0
0
Duomenų apsauga ir privatumas
Klientų privatumas
Užtikrindama asmens duomenų apsaugą, „Litgrid“ vadovaujasi Grupės asmens duomenų apsaugos politika ir „Litgrid“ Asmens
duomenų tvarkymo ir apsaugos tvarkos aprašu, apibrėžiančiu pagrindinius reikalavimus asmens duomenų tvarkymui. Su šiuo
aprašu supažindinami visi bendrovės darbuotojai.
Asmens duomenų apsauga bendrovėje užtikrinama dokumentuojant asmens duomenų tvarkymo veiksmus, atliekant poveikio
duomenų apsaugai vertinimą, vertinant įdiegtas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones, valdant su asmens
duomenų apsauga susijusias rizikas ir incidentus. Be to, „Litgrid“, siekiant praktiškai užtikrinti asmens duomenų apsaugos
reikalavimų laikymąsi bei skatinti asmens duomenų apsaugos užtikrinimo kultūrą, vykdomi darbuotojų periodiniai mokymai,
atliekami žinių patikrinimai.
GRI 206-1
GRI 2-27
GRI 418-1
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
116
2021 – 2023 m. periodu bendrovėje nebuvo nustatyta asmens duomenų saugumo pažeidimų. Smulkesni su asmens duomenimis
susiję incidentai buvo fiksuoti, tačiau asmens duomenų saugumo pažeidimais jie nebuvo laikytini.
Pagrindiniai asmens duomenų apsaugos rodikliai
2021
2022
2023
Nustatytų reikšmingų asmens duomenų saugumo pažeidimų
skaičius
0
0
0
Skundai iš kitų organizacijų / institucijų
0
0
0
Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys
Bendrovėje antikorupcinės veiklos pagrindas – nulinės tolerancijos principas, reiškiantis, kad Bendrovėje nėra toleruojama
korupcija ir bet koks susijęs elgesys, o korupcijos rizikoms valdyti įgyvendinamos šios Grupės antikorupcinės veiklos politikoje
numatytos priemonės:
• nustatomi dovanų priėmimo ir teikimo apribojimai, paramos skyrimo tvarka;
• interesų viršenybei užtikrinti skirtos darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo priemonės;
• atliekamas veiklos partnerių patikrinimas;
• užtikrinamas personalo patikimumas;
• veikia Pasitikėjimo linija;
• atliekami vidaus tyrimai;
• sudaromiems sandoriams taikomos jų skaidrumą užtikrinančios priemonės;
• mokymais, komunikacija, kitais tiksliniais veiksmais didinamas darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas;
• užtikrinamas vykdomų pirkimų skaidrumas.
2023 m. buvo atnaujinti esminiai Grupės antikorupcinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, taikomi Bendrovėje – Grupės
antikorupcinės veiklos politika ir Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politika. Grupės antikorupcinė
veiklos politika įtvirtino nuostatą, kad Grupės įmonių antikorupcinė veikla grindžiama antikorupcine vadybos sistema pagal
tarptautinį standartą ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“.
Antikorupcinės vadybos sistema Grupės bendrovėse gali būti įgyvendinama skirtinga apimtimi, įvertinus veiklos kontekstą ir
korupcijos riziką. Taip pat Bendrovėje patvirtintas 2023 m. korupcijos prevencijos priemonių planas, kurio tikslas - nuosekliai ir
veiksmingai tobulinti įmonės skaidrumo sistemą, užtikrinti prevencijos ir kontrolės priemonių diegimą bei esamų tęstinumą, darant
teigiamą įtaką jautriausioms įmonės veiklos sritims ir didinant skaidrumą įmonėje. Kiekviena priemonių plano priemonė vertinama
pagal nustatytus vertinimo kriterijus, siekiamą rezultatą
.
Pagrindiniai Bendrovės korupcijos prevencijos veiklos dokumentai yra skelbiami viešai, pasiekiami visiems suinteresuotiems
asmenims ir organizacijoms mūsų interneto svetainėje.
Pagrindiniai 2023 m. antikorupcinės veiklos rodikliai pateikiami lentelėje žemiau.
Rodiklis
Skaičius
Apibūdinimas
(jei galimas)
Nustatyti korupcijos atvejai
0
-
Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos nuobaudos, atleisti darbuotojai
0
-
Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija
0
-
Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos sutartys / jos
nepratęstos
0
-
Korupcijos rizikų vertinimas ir valdymas
GRI 205-3
GRI 205-1
GRI 205-2
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
117
Bendrovėje antikorupcinė veikla yra pagrįsta korupcijos rizikos vertinimu ir jos valdymu. Korupcijos rizikos Bendrovėje yra
identifikuojamos, nustatant tinkamas valdymo priemones, kartą per metus, o valdymo priemonių įgyvendinimas ir rizikų statusas
vertinamas kartą per ketvirtį.
2023 m. Bendrovėje buvo identifikuotos su korupcija susijusios rizikos, galinčios padaryti poveikį Bendrovės reputacijai
ar finansinei būklei, jos apima:
• Privačių interesų konfliktus;
• Asmenų, neatitinkančių LR Korupcijos prevencijos ir Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatų,
įdarbinimas;
• Piktnaudžiavimą einamomis pareigomis ar netinkamą pareigų atlikimą.
Šios rizikos nustatytu periodiškumu stebimos ir valdomos Grupės antikorupcinės veiklos ir Grupės darbuotojų ir kolegialių organų
narių interesų valdymo politikose numatytomis priemonėmis.
Mokymai ir komunikacija
Kuriant antikorupcinę aplinką Bendrovėje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymui, kuris
vykdomas įvairiomis priemonėmis ir būdais. 2023 m. Bendrovėje buvo organizuota STT antikorupcinio švietimo paskaita:
korupcijos rizikos viešuosiuose pirkimuose, kurioje dalyvavo 43 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Taip pat Bendrovės darbuotojai
dalyvavo netradiciniuose „EPSO-G“ organizuotuose mokymuose – paskaitoje apie šiuolaikinę korupciją. Naujai prie Bendrovės
prisijungusiems kolegoms organizuojami mokymai korupcijos prevencijos tema, taip pat jie gilina žinias vidiniuose Bendrovės bei
STT e. mokymuose. Darbuotojai taip pat dalyvauja STT Skaidrumo akademijos renginiuose (vykdo mentorystę ir pan.).
Bendrovėje darbuotojų atsparumas korupcijai didinamas ir kitomis priemonėmis – vykdoma vidinė komunikacija, darbuotojai,
valdymo organų nariai yra supažindinami su svarbiausiais antikorupcinę veiklą reglamentuojančiais Grupės ir Bendrovės, vidaus
teisės aktais. 2023 m. šie vidaus dokumentai teikti susipažinti visiems (100 proc.) Bendrovės darbuotojams. Iš jų vadovai sudarė
16 proc. Visiems (100 proc.) valdybos nariams taip pat buvo komunikuota apie svarbiausius antikorupcinę veiklą
reglamentuojančius teisės aktus. 2023 m. valdybos nariai nedalyvavo antikorupciniuose mokymuose, tačiau pažymėtina, kad
2024 m. „EPSO-G“ įmonių grupės mastu numatoma įdiegti korupcijos prevencijos mokymų platformą, tad planuojama, kad ateityje
mokymus turės išklausyti ir jie.
Darbuotojų ir rangovų apklausos
2023 m. Bendrovėje kaip ir kasmet, buvo atlikta anoniminė darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa, kurios tikslas – nustatyti
darbuotojų korupcijos suvokimą bei nusiteikimą (ne)toleruoti korupcijos apraiškų. Apklausoje dalyvavo 218 darbuotojų (52 proc.)
(2022 m. – 219 darbuotojų, 2021 m. – 178 darbuotojai). Tyrimas parodė, kad 98 proc. darbuotojų savo veikloje per pastaruosius
3 metus nėra susidūrę su korupcijos apraiškoms (2022 m. – 99 proc., 2021 m. – 98 proc.) ir 94 proc. jų žino kur kreiptis susidūrus
su korupcija (2022 metais – 95 proc., 2021 m. – 91 proc.).
Taip pat 2023 m. buvo atliktas rangovų nuomonės tyrimas, kuriame prašoma išreikšti nuomonę apie Bendrovę ir bendrą veiklą
kartu. Apklausoje dalyvavo 25 proc. pakviestų rangovų. Tyrimas parodė, kad iš visų atsakiusiųjų, neatsirado rangovų, kuriems
būtų tekę susidurti, ar būtų žinomi korupcinio pobūdžio atvejai Bendrovėje.
Tyrimo rezultatų tendencija rodo kryptingą išsikeltų tikslų korupcijos prevencijos srityje įgyvendinimą.
Pasitikėjimo linija
Bendrovėje taip pat įdiegta ir veikia Pasitikėjimo linija, kuria darbuotojai ir kiti interesų turėtojai nesibaiminant neigiamų pasekmių
tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį.
Informaciją apie pažeidimus galima teikti šiais pasitikėjimo linijos kanalais:
2023 m. Pasitikėjimo linija buvo gauti 99 pranešimai ir tai yra didžiausias skaičius per praėjusius keletą metų. (2022 m. 28
pranešimai, 2021 m. 13 pranešimų). Tačiau pažymėtina, kad tik 2 iš jų dėl galimai neteisėtų veiksmų (atlikus pranešimuose
El. paštu
pranesk@litgrid.eu
Siųsti informaciją paštu
(Bendrovės adresu)
Užpildyti formą interneto svetainėje
https://www.litgrid.eu/index.php/apie-
litgrid/pasitikejimo-linija/32290
Teikti informaciją Informacinės
saugos ir prevencijos skyriaus
vadovui arba Prevencijos
specialistui
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
118
nurodytos informacijos patikrinimą nustatyta, kad pranešimuose pateikti teiginiai yra nepagrįsti, todėl vidiniai tyrimai nepradėti),
visi kiti pranešimai buvo reklaminio pobūdžio, todėl papildomų veiksmų nebuvo atlikta.
Dovanų politika
Bendrovėje netoleruojamos dovanos, teikiamos dėl darbo ar užimamų pareigų, išskyrus dovanas, kurias leidžiama teikti pagal
„EPSO-G“ įmonių grupės Antikorupcinės veiklos politiką. Darbuotojams draudžiama priimti bet kokias dovanas pinigais, dovanų
čekiais (kuponais) ar alkoholiniais gėrimais, taip pat ir mažos vertės dovanas, jeigu jų teikimo arba priėmimo aplinkybės galėtų
būti suprantamos nevienodai, vertinamos prieštaringai ir sukurtų interesų konflikto regimybę.
Personalo ir partnerių patikra
Siekiant užtikrinti, kad Bendrovėje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, vykdomos Lietuvos Respublikos korupcijos
prevencijos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymuose numatytos personalo
patikimumo užtikrinimo priemonės (patvirtinti ir Bendrovės išoriniame puslapyje paskelbti pareigybių, į kurias pretenduojantys
asmenys tikrinami įstatymų nustatyta tvarka, sąrašai; dėl kiekvienos pareigybės kreiptasi į atsakingas institucijas (kreiptasi dėl 91
asmens).
Taip pat Bendrovėje vykdomos, teisės aktuose numatytos tiekėjų (rangovai) personalo patikros procedūros. Sudarant naujas
sutartis visais atvejais vykdoma asmenų patikra dėl atitikties Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų bei Lietuvos Respublikos
ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo reikalavimas, tikrinant asmenis įvairiuose viešuose
registruose (patikrinta 151 įmonė).
Pažymėtina, kad visi (100 proc.) Bendrovės tiekėjų (rangovai) įsipareigoja laikytis mūsų Tiekėjų etikos kodekso.
Interesų valdymas
Valdant Bendrovės interesų konfliktus yra vadovaujamasi 2023 m. atnaujinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų
valdymo politika. Politika, kuria siekiama užtikrinti Grupės interesų prioritetą ir laiku identifikuoti bei tinkamai valdyti galinčius kilti
interesų konfliktus, apibrėžia tris pagrindines interesų konfliktų valdymo priemonių grupes, kurios įgyvendinamos Bendrovėje:
privačių interesų deklaravimas, interesų stebėsenos, priežiūros ir kontrolės veiksmai bei interesų konfliktų valdymas (nušalinimas
ir nusišalinimas). Šios priemonės detalizuojamos vidaus teisės aktuose. Siekiant didinti supratimą apie interesų konfliktų valdymą
ir su tuo susijusias priemones, Bendrovė periodiškai organizuoja mokymus arba kitas sąmoningumo didinimo priemones.
Bendrovėje veikia integralus privačių interesų deklaravimo modelis, apimantis deklaravimą Valstybinės tarnybinės etikos
komisijos valdomame PINREG registre (toliau – PINREG) laikantis, kai tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas,
ir vidinės deklaracijos teikimą, kurios forma patvirtinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politikoje.
Bendrovė periodiškai tikrina, ar visi darbuotojai yra deklaravę savo privačius interesus, ar tai padarę tinkamai (atliekama privačių
interesų deklaracijų turinio analizė) ir teikia išankstines rekomendacijas padalinių vadovams ir darbuotojams. Taip pat, nuo 2021
m. periodiškai atliekami PINREG teiktų privačių interesų deklaracijų prevenciniai patikrinimai, siekiant įvertinti, ar tinkamai
gyvendinamos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta). Privačių
interesų deklaravimas – viena svarbiausių darbuotojų pareigų, leidžiančių Bendrovėje užtikrinti išankstinį interesų konfliktų
valdymą.
Bendrovės darbuotojai vengia situacijų, kai jų privatūs interesai prieštarauja ar gali prieštarauti interesams (Interesų konfliktų), o
kilus nuo jo nusišalina nustatyta tvarka. Apie darbuotojams kilusius interesų konfliktus yra pranešama suinteresuotoms šalims –
tiesioginiam vadovui ir struktūrinio padalinio vadovui. Apie Bendrovės vadovams ir kolegialių organų nariams kilusius interesų
konfliktus yra informuojami Grupės vadovaujantys asmenys.
Pagrindiniai 2023 m. interesų konfliktų valdymo rodikliai:
Rodiklis
Skaičius
Apibūdinimas
(jei galimas)
Darbuotojų, deklaravusių savo interesus, santykis su bendru skaičiumi, kuriems
interesus deklaruoti privaloma
100 proc.
-
Atvejai, kuomet sprendimai buvo priimti esant interesų konfliktui, skaičius
0
-
Skaitmeninių technologijų diegimas
Veiklos skaitmenizacija yra viena iš prioritetinių mūsų tvarumo sričių, kad galėtume užtikrinti patikimą ir saugų paslaugų tiekimą.
Skaitmeninių technologijų diegimo projektų valdymui bei įgyvendinimui suburiame dedikuotas komandas, kurios
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
119
skaitmenizuodamos ir automatizuodamos procesus mažina žmogiškosios klaidos tikimybę ir efektyviau naudoja energetinius
išteklius: įranga nuolat veikia optimaliu režimu, kontroliuojama jos būklė, kokybiškai planuojami remonto ir techninės priežiūros
darbai. Sėkmingas veiklos skaitmenizavimas priklauso ne tik nuo mūsų strateginių sprendimų, bet ir nuo kitų vertės grandinės
dalyvių, finansavimo, tinkamos verslo aplinkos sudarymo.
Pagrindinės mūsų užduotys skaitmenizuojant veiklą:
• Kryptingai didinti elektros energijos perdavimo patikimumą bei kokybę.
• Didinti skaitmeninės brandos lygmenį.
• Kurti duomenimis grįstą ekosistemą (angl. Data-driven ecosystem).
• Siekiame būti atvirųjų duomenų, lanksčių paslaugų ir patikimos infrastruktūros geidžiamu partneriu verslui taip didinant
skaidrumą ir atvirumą visuomenei.
• Didinti IT infrastruktūros patikimumą bei saugumą.
• Kurti į klientą orientuotą organizaciją bei plėsti bendradarbiavimą su partneriais bei tapti orientuotais į vartotojų lūkesčius ir
teikti inovatyvias paslaugas.
• Veikti socialiai atsakingai, saugiai ir mažinti mūsų veiklos poveikį aplinkai.
2023 m. pasiekimai:
• Atnaujinti Bendrovės skaitmeninės transformacijos rodikliai.
• Atlikta naudojamų informacinių sistemų bei infrastruktūros inventorizaciją, sudarėme IT architektūros komponentų vystymo
planus.
• Įdiegėme automatinį generacijos valdymą, o kartu ir visos dispečerinio valdymo sistemos bei infrastruktūros atnaujinimą.
• Įgyvendinome pokytį HVDC keitiklių valdymo sistemose - atnaujinome aparatinę įrangą ir virtualizavome pačias valdymo
sistemas.
• Atliktas integracinės platformos versijos pakėlimas bei saugos spragų šalinimas.
• Įgalinome analitikos savitarną (angl. „Self-Service Analytics“) visoje įmonėje.
• Atvėrėme pirmuosius duomenų rinkinius data.gov.lt bei Litgrid AB svetainėje.
• Realizuoti pirmieji automatizavimo sprendiniai (Pvz.: PSE prognozių automatizavimas, prijungimo sąlygų sprendinio
automatizavimas, el. dovanų ir prizų registrų automatizavimas bei kt.).
• Įgyvendinome duomenų centrų saugos didinimo projektą.
• Sukurtas duomenų mainų žemėlapis.
• Įvykdyti debesijos paslaugų tinkamumo naudojimo vertinimo pilotai.
• Įdiegti pokyčiai spausdinimo sprendime organizacijoje bei atnaujinta įranga.
• Atnaujintos darbuotojų kompiuterinės darbo vietos.
Skaitmeniniai inovacijų projektai vykdyti 2023 metais:
• Centralizuotos IED (Intelligent electronic device) duomenų bazės įdiegimas su pažangių programų rinkiniu.
• Pilotinėse transformatorių pastotėse diegiama centralizuota IED (Intelligent electronic device) duomenų bazė su pažangių
programų rinkiniu ir duomenų rinkimo platforma, kritiniams objektuose atvejams analizuoti, eksploatavimo ir būklės
informacijos, laikymo bei kontrolės užtikrinimui.
Įdiegta inovacija leidžia:
• Didinti perdavimo tinklo patikimumą;
• Mažinti elektros perdavimo paslaugų nutraukimo skaičių;
• Mažinti sąnaudas ir laiką nustatant sutrikimų priežastį;
• Mažinti sąnaudas ir laiką, per kurį oro linija vėl pradedama eksploatuoti.
RAA telekomandų perdavimo tarp pastočių skaitmenizavimas
Projekto tikslas išbandyti RAA telekomandų perdavimą tarp pastočių IEC61850 protokolo GOOSE žinutėmis.
Projektas leidžia atsisakyti tarpinių telekomandų perdavimo įrenginių ir telekomandų perdavime naudojamų elektrinių grandinių ir
kontaktų. Telekomandos perduodamos IEC61850 protokolu. Didėja telekomandų perdavimo patikimumas, mažėja naudojamos
įrangos apimtis, kokybiškesnis telekomandų perdavimo administravimas.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
120
Inovacijos
Lietuvos energetikos transformacija iki 2050 metų
„EPSO-G“ kartu su tarptautinės konsultacijų įmonės DNV ekspertais parengė Lietuvos
energetikos viziją iki 2050 metų. Bendradarbiaujant su Lietuvos pramonės, energetikos
įmonėmis ir ekspertais, buvo numatyti scenarijai, kurie atveria galimybes 2050 m. Lietuvai
tapti naujos kartos pramonės plėtros centru ir klimatui neutralia valstybe. Lietuva nuo
iškastinio kuro pereitų prie elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), elektrą
pasigamintų šalies poreikiams, vandenilio gamybai, o eksportuotų ne tik energiją, tačiau ir
aukštesnės vertės tvarius produktus. Vizijos pagrindu būtų įgyvendinami energetikos
projektai, vystomos strateginės partnerystės kuriančios pagrindą skirtingų sektorių
integracijai bei remiamasi atnaujinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės
strategiją (toliau – NENS).
„EPSO-G“, „Litgrid“ bei „Amber Grid“ ekspertai dalyvauja modeliavimo studijos LT100
rengime.
LT100 projektas, tai tęstinis Lietuvos energetikos vizijos iki 2050 metų darbas, apimantis
detalų šalies energetikos sistemos transformacijos vertinimą, su tikslu pateikti pasiūlymus,
kaip Lietuvai tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad 100 proc.
suvartojamos elektros energijos Lietuvoje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos
išteklių (AEI).
Planuojama, kad 2024 m. pradžioje bus pateikti pirmieji tarpiniai Lietuvos energetikos
sistemos modeliavimo rezultatai, kurių pagrindu bus vertinami pasiūlymai NENS
atnaujinimui.
Elektrinio ir šiluminio kaupiklių bendro darbo sinergijos demonstracija
„Litgrid“ kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) atliko unikalius 1
MW eksperimentinės baterijos ir išmanios energetinės sistemos su šiluminiu
kaupikliu bandymus. Šie hibridinės sistemos testai yra svarbūs plėtojant
elektros sistemos lankstumo ir atsinaujinančių energijos išteklių integracijos
sprendimus išnaudojant šilumos ir elektros energetikos sektorių integraciją
(angl. Power to Heat, P2H).
Penkiose demonstracijose buvo išbandyta:
• efektyvus perteklinės saulės elektrinės energijos suvartojimas;
• sistemos ekonominio efektyvumo nustatymas prognozuojant elektros
rinkos kainas;
• sistemos galios balanso valdymas stabilizuojant elektros sistemos dažnį;
• balansavimo paslaugų teikimas, pademonstruojant sistemą, kaip rankinio
dažnio atkūrimo rezervo (mFRR) energijos šaltinį;
• naujos lankstumo paslaugos (perkrovų valdymo) teikimas, panaudojant
sistemos geografiškai nutolusius elementus.
Kintamo linijos pralaidumo pilotinis projektas
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
121
„Litgrid“ atliko dirbtinio intelekto ir jutiklių technologijų, galinčių prisidėti prie sėkmingo
atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių veikimo, bandymus. Jų metu prie oro linijų įdiegti
specialūs prietaisai matavo orų sąlygas, o inovatyvus modelis vertino esamą ir prognozavo
galimą linijų pralaidumą. Bandymų rezultatai rodo, kad naudojant šią technologiją elektros
perdavimo linijos pralaidumas vidutiniškai padidėjo 52 procentais, palyginti su nustatytu
projektiniu pralaidumu
.
Kintamo linijų pralaidumo technologija (angl. Dynamic Line Rating, DLR) yra perspektyvi
kuriant palankesnes aplinkybes atsinaujinančios energijos išteklių jėgainėms generuoti
daugiau elektros be apribojimų.
Prie oro linijos sumontuoti naujieji fiziniai jutikliai matavo orų sąlygas, linijos laidų
temperatūrą, srovę, vibracijų stiprumą ir dažnį bei leido įvertinti laidininko įlinkį. Inovacija
buvo įdiegta 110 kV oro linijoje Palanga–Vėjas 1 Klaipėdos rajone. Papildomai inovatyvus
pralaidumo vertinimo modelis buvo sukurtas 330 kV oro linijai Kaunas–Šiauliai.
Baterijų energijos kaupimo sistemos veikimo tyrimas imituojant elektros energijos rinkos sąlygas bei techninių galimybių dirbti
kartu su atsinaujinančios energijos išteklių šaltiniu vertinimas
„Litgrid“ ir atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ baigė pirmosios Baltijos šalyse prie perdavimo tinklo prijungtos
1 MW baterijos bandymus. Rezultatai parodė, kad kaupikliai turi didelį potencialą prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių
(AEI) plėtros.
1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija gali ne tik kaupti ir momentiškai pateikti energiją į tinklą,
bet ir padėti valdyti dažnį bei kitus sistemos parametrus.
Bendradarbiavimo su „Green Genius“ metu baterija buvo išbandoma skirtingais scenarijais –
siekiant imituoti jos veikimą elektros biržos „Nord Pool“ dienos prieš ir dienos eigos (angl. day
ahead; intraday) rinkose ji buvo įkraunama ir iškraunama pagal iš anksto suplanuotą grafiką.
Taip pat buvo testuojama, kaip baterija gali papildyti saulės ir vėjo jėgainių veikimą skirtingais
AEI elektrinių ir baterijos darbo režimais ir koks bendro veikimo modelis yra pats efektyviausias.
Bandymai leido suprasti, kaip baterijos leis AEI elektrinėms atitikti keliamus tinklo reikalavimus,
kadangi energijos kaupikliai stipriai išplečia AEI elektrinių valdymo galimybes.
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
122
GRI RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Taksonomijos reglamento atskleidimas
Atitikties ES Taksonomijos reglamentui atskleidimai, susijusi su „Litgrid“ taksonomine ekonomine veikla, yra pateikiama
konsoliduotame metiniame „EPSO-G“ pranešime.
GRI rodiklių lentelė
Rodiklis
Tema
Puslapiai
2-1
Apie darnumo ataskaitą
77
2-2
Apie darnumo ataskaitą
77
2-3
Apie darnumo ataskaitą
77
2-4
Apie darnumo ataskaitą
77
2-5
Apie darnumo ataskaitą
77
2-23
Darnumo principai ir įsipareigojimai, Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje
strategijoje
80
2-24
Darnumo principai ir įsipareigojimai, Darnumo įgyvendinimas ilgalaikėje
strategijoje
77
2-12
Darnumo valdymas
78
2-9
Darnumo valdymas
78
2-10
Darnumo valdymas
78
2-11
Darnumo valdymas
78
2-29
Suinteresuotų šalių dalyvavimas
82
3-1
Darnumo temų reikšmingumo vertinimas
84
3-2
Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos
84
3-3
Reikšmingumo matrica ir pagrindinės darnumo temos
84
302-1
Energijos suvartojimas
89
302-2
Energijos suvartojimas
89
303-1
Bendrovės sąveika su vandeniu
91
304-1
Biologinė įvairovė
91
304-2
Biologinė įvairovė
91
304-3
Biologinė įvairovė
91
304-4
Biologinė įvairovė
91
305-1
Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos
92
305-2
Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos
92
305-3
Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos
92
305-5
Poveikis klimato kaitai ir ŠESD emisijos
92
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
123
306-1
Atliekų valdymas
92
306-2
Atliekų valdymas
93
306-3
Atliekų valdymas
93
306-4
Atliekų valdymas
93
306-5
Atliekų valdymas
93
308-2
Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas
95
308-1
Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas
95
202-1
Dalyvavimas darbo rinkoje
98
401-1
Įdarbinimas
100
401-2
Įdarbinimas
100
401-3
Įdarbinimas
100
402-1
Darbo santykiai
102
403-1
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-2
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-3
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-4
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-5
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-6
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-7
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-8
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-9
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
403-10
Darbuotojų sauga ir sveikata
102
404-1
Mokymai ir švietimas
104
404-2
Mokymai ir švietimas
104
404-3
Mokymai ir švietimas
104
405-1
Įvairovė ir įtrauktis
105
405-2
Įvairovė ir įtrauktis
105
406-1
Nediskriminavimas
106
407-1
Asociacijų laisvė ir kolektyvinės derybos
108
413-2
Vietos bendruomenės
109
413-1
Vietos bendruomenės
109
414-1
Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje
110
414-2
Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje
110
407-1
Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje
110
409-1
Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje
110
408-1
Tiekėjų socialinis vertinimas ir žmogaus teisės tiekimo grandinėje
110
419-1
Socialinė ir ekonominė atitiktis
111
203-1
Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai
susiję su veiklos apžvalga)
114
201-1
Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai
susiję su veiklos apžvalga)
114
201-2
Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai
susiję su veiklos apžvalga)
114
201-3
Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai
susiję su veiklos apžvalga)
114
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
124
201-4
Infrastruktūros plėtojimas - Ekonominės veiklos rezultatai ( tiesiogiai
susiję su veiklos apžvalga)
114
206-1
Atitikties valdymas
117
2-27
Atitikties valdymas
117
418-1
Klientų privatumas
117
205-1
Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys
118
205-2
Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys
118
205-3
Antikorupcija ir antikorupcinis elgesys
118
Pasaulio susitarimo principai
Šio amžiaus pradžioje Jungtinės Tautos sudarė ir paskelbė 10 universalių principų (angl. Global Compact), kurių savanoriškai laikytis
kviečiamos visos organizacijos, siekiančios veiklą vykdyti atsakingai ir tvariai. VŠT savo veikloje remia šiuos principus ir skatina jų
įgyvendinimą tose srityse, kuriose gali daryti įtaką. Žemiau yra pateiktas visų principų sąrašas ir nurodyta, kuriuose puslapiuose šioje
ataskaitoje yra aprašyta mūsų veikla, siekiai ir iniciatyvos šių principų įgyvendinimo atžvilgiu.
Pasaulinio susitarimo principas
Puslapis šioje
ataskaitoje
1
Mes remiame ir gerbiame tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises.
107; 108
2
Įsipareigojame nebūti žmogaus teisių pažeidimų bendrininkais.
107
108
3
Užtikriname laisvę jungtis į asociacijas, profesines sąjungas, ir pripažįstame darbuotojų
teisę į kolektyvines derybas.
110
Metinis pranešimas
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
125
4
Nesinaudojame privalomuoju ar priverstiniu darbu ir siekiame prisidėti jį naikinant
aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką.
112
5
Nesinaudojame vaikų darbu ir stengiamės prisidėti jį naikinant aplinkoje, kurioje galime
daryti įtaką.
112
6
Nediskriminuojame ir stengiamės prisidėti prie profesinės diskriminacijos naikinimo
aplinkoje, kurioje galime daryti įtaką.
107; 108
7
Taikome prevencines priemones ir laikomės atsargumo principo aplinkos atžvilgiu.
89
8
Mūsų veikla yra atsakinga aplinkos atžvilgiu.
89
9
Skatiname aplinkai draugiškų technologijų plėtojimą ir taikymą.
115
10
Netoleruojame korupcijos ir kovojame su visomis jos formomis, įskaitant papirkinėjimą ir
kyšininkavimą.
120
BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Balansas
Pastabos | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
TURTAS | ||||
Ilgalaikis turtas | ||||
Nematerialusis turtas | 5 | |||
Materialusis turtas | 6 | |||
Naudojimosi teise valdomas turtas | 7 | |||
Investicijos į bendrai valdomą įmonę | ||||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 24 | |||
Ilgalaikio turto iš viso | ||||
Trumpalaikis turtas | ||||
Atsargos | 9 | |||
Išankstiniai apmokėjimai | ||||
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais | 10 | |||
Kitos prekybos gautinos sumos | 11 | |||
Kitos gautinos sumos | 12 | |||
Avansu sumokėtas pelno mokestis | 24 | |||
Suteiktos paskolos | 13 | |||
Kitas finansinis turtas | 14 | |||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 15 | |||
Trumpalaikio turto iš viso | ||||
TURTO IŠ VISO | ||||
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||
Nuosavas kapitalas | ||||
Įstatinis kapitalas | 16 | |||
Akcijų priedai | 16 | |||
Perkainojimo rezervas | 17 | |||
Privalomasis rezervas | 17 | |||
Kiti rezervai | 17 | |||
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | ( | |||
Nuosavo kapitalo iš viso | ||||
Įsipareigojimai | ||||
Ilgalaikiai įsipareigojimai | ||||
Ilgalaikės paskolos | 20 | |||
Nuomos įsipareigojimai | 21 | |||
Perkrovų valdymo įplaukos | 22 | |||
Atidėjiniai | 23 | |||
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | ||||
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | ||||
Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||||
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 20 | |||
Trumpalaikės paskolos | 20 | |||
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 21 | |||
Prekybos skolos | 25 | |||
Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis | 22 | |||
Gauti išankstiniai apmokėjimai | 26 | |||
Atidėjiniai | 23 | |||
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 27 | |||
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | ||||
Įsipareigojimų iš viso | ||||
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO |
BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
PNA
Pastabos | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. (pergrupuota) | ||
Pajamos | ||||
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos | 29 | |||
Kitos pajamos | 30 | |||
Pajamų iš viso | ||||
Veiklos sąnaudos | ||||
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai | 31 | ( | ( | |
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | ( | ( | ||
Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai | ( | ( | ||
Vertės sumažėjimo (atstatymo) sąnaudos | ||||
Kitos sąnaudos | 32 | ( | ( | |
Veiklos sąnaudų iš viso | ( | ( | ||
EBITDA | ( | |||
Dividendų pajamos | ||||
Nusidėvėjimas ir amortizacija | 5,6,7 | ( | ( | |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | ( | |||
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | ( | ( | ||
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) | ( | |||
Finansinės pajamos | ||||
Finansinės sąnaudos | ( | ( | ||
Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte | ( | |||
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | ( | |||
Pelno mokestis | ||||
Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 24 | |||
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 24 | ( | ||
Pelno mokesčio iš viso | ||||
Grynasis pelnas (nuostoliai) | ( | |||
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą | ||||
Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo | 17 | |||
Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos) | 17 | ( | ||
Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso | ( | |||
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais) | ( |
BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Kapitlas
Pastaba | Kapitalas | Akcijų priedai | Privalomasis rezervas | Perkainojimo rezervas | Kiti rezervai | Nepaskirstytasis pelnas | Viso | |
Likutis 2022 m. sausio 1 d. | ||||||||
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) | ( | ( | ||||||
Pervesta į rezervus | 17 | ( | ||||||
Dividendai | 18 | ( | ( | |||||
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. | ( | |||||||
Likutis 2023 m. sausio 1 d. | ( | |||||||
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) | ||||||||
Pervesta į rezervus | 17 | ( | ( | |||||
Dividendai | 18 | |||||||
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. | ||||||||
BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
PSA
Pastabos | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
Pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||||
Grynasis pelnas (nuostoliai) | ( | |||
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas | ||||
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos | 5,6,7 | |||
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas | 6 | |||
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas (atstatymas) | 9 | ( | ( | |
Finansinio turto pardavimo nuostolis | ||||
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimas | 6 | |||
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 24 | ( | ( | |
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo | ||||
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas | ||||
Palūkanų pajamos | ( | ( | ||
Palūkanų sąnaudos | ||||
Dividendų pajamos | ( | |||
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos) | ( | |||
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai | ||||
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | ( | |||
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas | ( | |||
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas) | ( | |||
Gautos perkrovų valdymo įplaukos | 22 | |||
Kito finansinio turto pasikeitimas | ( | |||
(Sumokėtas) pelno mokestis | ( | |||
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | ( | |||
Investicinės veiklos pinigų srautai | ||||
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | 35 | ( | ( | |
Gautos dotacijos | 19 | |||
Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms | 13 | ( | ||
Gautos perkrovų valdymo įplaukos | 22 | |||
Bendros įmonės įsigijimas | ( | |||
Gautos palūkanos | ||||
Gauti dividendai | ||||
Įsigytas finansinis turtas | 8 | ( | ||
Perleistas finansinis turtas | 8 | |||
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | ( | |||
Finansinės veiklos pinigų srautai | ||||
Sugrąžintos paskolos | 20 | ( | ( | |
Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas | 20 | ( | ( | |
Sumokėtos palūkanos | 20 | ( | ( | |
Išmokėti dividendai | ( | ( | ||
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai | ||||
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | ( | ( | ||
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | ( | |||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 15 | |||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 15 |
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
1.Bendroji informacija
LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Bendrovė taip pat atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energijos perdavimo veiklos licenciją.
Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti, naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 Eur. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos. Bendrovės akcininkai:
Turimų akcijų skaičius | Turimų akcijų skaičius (proc.) | |||||||
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||||
UAB „EPSO-G“ | 491 736 153 | 491 736 153 | 97.5 | 97.5 | ||||
Kiti akcininkai | 12 595 227 | 12 595 227 | 2.5 | 2.5 | ||||
Iš viso: | 504 331 380 | 504 331 380 | 100 | 100 | ||||
Vienintelis UAB „EPSO-G“ (įm. kodas 302826889, adresas Gedimino pr. 20, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija .
Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
Bendrovės turimų akcijų skaičius (proc.) bendrai valdomoje įmonėje sudarė:
Įmonė | Įmonės buveinės adresas | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | Pagrindinė veikla |
Baltic RCC OÜ | Kadaka tee 42, EE-12915 Tallinn Eesti | 33,33 proc. | 33,33 proc. | Elektros energetinės sistemos saugumo ir patikimumo paslaugų tiekimas bei koordinavimas tarp Baltijos regiono perdavimo tinklo operatorių |
Bendrovės darbuotojų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 410 (2022 m. gruodžio 31 d. - 389).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2.Reišmingų apskaitos principų apibendrinimas
Reikšmingi apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d.:
2.1Rengimo pagrindas
Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir juos atitinka.
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis.
Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Pinigų srautų ataskaita yra rengiama netiesioginiu būdu.
Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2024 m. kovo 29 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:
a)Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas
2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:
„Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., pakeistas 2021 m. sausio 1 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką.
Bendrovės vadovybės vertinimu 17-asis TFAS reikalavimai neturi reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis. Pataisoje taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. Pataisoje pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, kad bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai. Be to, 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams.
Bendrovės vadovybė peržiūrėjo pateikiamus apskaitos politikos atskleidimus 2023 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.
b)Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:
Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas.
Bendrovės vadovybės vertinimu 16-asis TFAS reikalavimai neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams – 1-ojo TAS pataisos (pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d., galiausiai taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas.
Šiuo metu bendrovės vadovybė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
2.2Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas
Bendrovėje turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai, o įsigijimo vertė neviršija minimalios vertės nustatytos skirtingoms turto grupėms.
Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma.
Perkainojimo metu įvertinamas kiekvienas turto objektas ir jame esantis turto vienetas, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį.
Dėl turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį, o vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius to paties turto vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai yra apskaitomi perkainojimo rezerve.
Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.
Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos tikslinių ir bendrųjų paskolų palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojamas toks turtas, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui vadovybės numatytu būdu. Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma.
Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami materialiojo turto balanso straipsnyje.
Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, įsigijimo vertę sumažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos.
Ilgalaikis nematerialusis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Nusidėvėjimas ir amortizacija
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą, įstatyminius servitutus ir perdavimo tinklo apsaugos zonų nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės | Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) |
Pastatai | 20 – 75 |
Statiniai ir mašinos: | |
- Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai | 30 |
- Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių: | |
- 400, 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos | 40 – 55 |
- 400, 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai | 30 – 35 |
- 400, 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai | 35 |
- elektros ir ryšių įtaisai | 20 – 25 |
- elektros įrenginiai, iš jų: | 15 – 35 |
- relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai | 15 – 35 |
- technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai | 8 |
- kiti įrenginiai | 5 – 20 |
Kitas materialusis turtas: | |
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės | 3 – 10 |
- inventorius, įrankiai | 4 – 10 |
Nematerialusis turtas, iš kurio | 3 – 4 |
-Įstatyminiai servitutai ir perdavimo tinklo apsaugos zonos | Neamortizuojama |
Įstatyminių servitutų ir perdavimo tinklo apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis nustatytomis zonomis nėra apribota laike.
Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Remonto išlaidos, patirtos atliekant esminio pagerinimo darbus, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.
2.3Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas
Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą) ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.
Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.
Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2.4Atsargos
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas.
Tos atsargos, kurias yra privaloma laikyti rezerve ir vadovybė nesitiki jų sunaudoti per įprastinį Bendrovės veiklos ciklą ar 12 mėn., klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas. Rezervinėms atsargoms, kurios klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, Bendrovė skaičiuoja nusidėvėjimą. Taikomas nusidėvėjimo normatyvas atspindi tokių atsargų tikėtiną naudingą tarnavimo laikotarpį.
2.5Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.
Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Prekybos skolos
Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.
Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.
2.6Dotacijos
Dotacijos, susijusios su turtu
Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.
Dotacijos, susijusios su turtu, yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento.
Gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, ir yra patirtos dengtinos išlaidos pagal nustatytas finansavimo sutarties sąlygas.
Dotacijos, susijusios su pajamomis
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas.
2.7Naujų vartotojų ir gamintojų prijungimas
Gamintojų prijungimas apskaitomas analogiškai dotacijų principui sudengiant gamintojo prijungimui sukurto turto įsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo. Elektros perdavimo tinklo perkėlimo darbų atveju esant esminiam pagerinimui ir kai turtas sukuriamas Bendrovės – taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma, kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas sukurtas Bendrovės, toks turtas nepripažįstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukuriamas užsakovo – iš užsakovo nemokamai gautas turtas nepripažįstamas ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose.
Pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo Bendrovė apskaito per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nes naujo vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis.
2.8Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė.
Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą, kuri taikoma, jeigu nėra žinoma sutarties palūkanų norma. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.
Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
‐fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
‐kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
‐sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
‐pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
‐baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.
Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
‐padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
‐sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
‐pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių
Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas
Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus. Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.
2.9Naudojimo teise valdomas turtas
Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.
Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Nuomos sutarties datai Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro:
nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo suma;
patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos;
nuomos mokesčiai žinomi pradžios datą, atėmus gautas ir gautinas nuomos paskatas;
išlaidos, kurias Bendrovė patirs išmontuodama ar pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalauja sutarties sąlygos.
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip Pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė, naudojant numatomą nuomos sutarties diskonto normą.
Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:
Žemė99 metai
Transporto priemonėsnuo 2 iki 4 metų
Pastatainuo 2 iki 3 metų
Kitas ilgalaikis materialusis turtasnuo 2 iki 3 metų
Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis, taiko portfelio metodą – atitinkamas Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įmonių įrenginiai. Vertinant Bendrovės įmonių infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus.
2.10Atidėjiniai
Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.
2.11Išmokos darbuotojams
a)Premijų planai
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
b)Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus
Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir LITGRID AB Kolektyvinę sutartį priklauso vienkartinė išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.
2.12Perkrovų valdymo įplaukos
Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo susiformuoja skirtingos elektros rinkos kainos Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų“, nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos šia prioriteto tvarka:
a)užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t. y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos balansavimo ir/ar disbalanso elektros energijos kainos.
b)išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai, tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
c)sumažinti tarifą – pripažįstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurį Bendrovė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių tarifų ir tik tuo atveju, kai pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams. Pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.
Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotos perkrovų valdymo įplaukos pateikiamos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai, atsižvelgiant į planuojamą perkrovų valdymo įplaukų panaudojimą investicijų finansavimui arba pajamų tarifo kompensavimui sekančiais metais.
2.13Pajamų pripažinimas
Bendrovės pajamas sudaro:
‐Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
‐Kitos pajamos.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas.
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
Šias Bendrovės pajamas sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, papildomų paslaugų teikimo, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija, perkrovų valdymo įplaukos, naujų vartotojų prijungimo, VIAP, perkrovų valdymo įplaukos panaudotos tarifo mažinimui ir kitos su elektros energijos perdavimu ir papildomomis paslaugomis susijusios pajamos.
Pajamos pagal sutartis su klientais sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, papildomų paslaugų, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo VIAP ir kitos susijusios pajamos. Pajamos pagal sutartis su klientais Bendrovėje pripažįstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t. y. perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Bendrovė pripažįsta per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (2.3 pastaba).
Pripažindama kitas su elektros energijos perdavimu ir papildomomis paslaugomis susijusias pajamas Bendrovė atsižvelgia į sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai yra reti.
Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos VERT nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato Bendrovės valdyba, neviršydama VERT patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei įvairios prognozės ateinantiems metams – t. y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas, t. y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai. Visos galimos kainos korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų įsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes priklauso nuo Bendrovės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba įsipareigojimais (angl. regulatory assets and liabilities) ir dėl to Bendrovės vadovybės vertinimu nepatenka į 15 TFAS taikymo apimtį.
Bendrovė perka papildomas paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal VERT nustatytą tarifą. Bendrovė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis papildomų paslaugų teikėjas.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Kitos pajamos
Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.
Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus, įskaitant statomą ilgalaikį materialųjį turtą, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.
Netesybos ir baudos iš rangovų už ne laiku atliktus darbus yra apskaičiuojamos projektui ar jo etapui pasibaigus ir, informavus tiekėją, yra užskaitomos su tiekėjo skola. Kilus teisminiam ginčui dėl netesybų ar baudų dydžio ir kuomet yra labiau tikėtina, nei netikėtina , kad netesybų ar baudų sumos bus sumažintos ar panaikintos, pripažįstami atidėjiniai.
Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.
2.14Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamas). Pelno mokestis pripažįstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalį, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.
Pelno mokestis
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.
Atidėtasis pelno mokestis
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.
Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį
Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
3.Apskaitiniai vertinimai ir prielaidos
Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos
Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, aprašyti žemiau.
Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą 2023 m. gruodžio 31 d. datai. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai
Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui (komponentui), įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Bendrovės veikloje laikotarpį, naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laiką.
Naudingas tarnavimo laikotarpis yra kiekvienais metais peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.
Perkrovų valdymo įplaukos ir atidėtojo pelno mokesčio turtas
Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.12 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/943 „Dėl elektros energijos vidaus rinkos“. Remiantis VERT sprendimu ir Bendrovės vertinimu, perkrovų įplaukų likutis 2023 m. gruodžio 31 d. bus panaudotas su VERT suderintų Sinchronizacijos projektų finansavimui.
Dėl perkrovų valdymo įplaukų, gautų 2014-2017 m., apmokestinimo pelno mokesčiu jų gavimo metu susiformavęs atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas perkrovų įplaukomis įsigyto turto naudingo tarnavimo laikotarpiu.
Ilgalaikiu laikotarpiu reguliavimas užtikrina Bendrovės pelningumą, todėl vadovybės manymu atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas ateityje sumažinat mokėtiną pelno mokestį.
Perkrovų valdymo įplaukos, gautos nuo 2018 m., apmokestinamos pelno mokesčiu perkrovų valdymo įplaukų panaudojimo metu, todėl skirtumo tarp finansinės ir mokestinės apskaitos neatsiranda.
Pasikeitimas pripažįstant dotacijas
Iki 2023 m. dotacijos, susijusios su turtu, buvo apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę, kai buvo gauti mokėjimų prašymų, į kuriuos įtrauktos patirtos išlaidos, patvirtinimai, kad finansavimas bus gautas.
2023 m. Bendrovės vadovybė nusprendė, kad dotacijos, susijusios su turtu, turi būti apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę, kai patiriamos dengtinos išlaidos pagal nustatytas finansavimo sutarties sąlygas, nes:
dėl vykdomų sinchronizacijos projektų didėja investicijų apimtys ir gaunamos reikšmingos dotacijų sumos avansu;
patirtų išlaidų, netinkamų finansuoti pagal paramos sutarties sąlygas, dalis paprastai būna nereikšminga, o dokumentų derinimas, laikantys paramos sutartyse nurodytų terminų, užtrunka;
siekiant pateikti teisingą ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertę, apskaitomas perteklinis judėjimas perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimo sąskaitose;
šis pasikeitimas neturėjo reikšmingos įtakos palyginamai informacijai.
4.Bendrųjų pajamų ataskaitos pateikimo pakeitimas
2023 metais, siekiant konsoliduotų finansinių ataskaitų vartotojams suteikti aktualesnę informaciją „EPSO-G“ grupės mastu, Bendrovė nusprendė pakeisti Bendrųjų pajamų ataskaitos straipsnių pateikimą ir klasifikavimą.
Bendrųjų pajamų ataskaitos pakeitimų priežastis, išskirti alternatyvūs veiklos rodikliai EBITDA ir EBIT, kad finansinių ataskaitų vartotojai, tame tarpe ir Bendrovės vadovybė, galėtų matyti šiuos rodiklius Bendrųjų pajamų ataskaitoje, juos stebėti bei šių rodiklių pagrindu operatyviai priimti sprendimus.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
EBITDA yra pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius bei atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostolius. Vadovybės vertinimu atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai neįskaitomi į EBITDA rodiklio reikšmę, nes nesusiję su įprastinės veiklos rezultatais, yra vienkartiniai ir atsitiktiniai.
EBIT yra veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir pasyvias investicinės veiklos pajamas (pvz., asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis). EBIT rodiklis parodo Bendrovės ir Grupės veiklos pelną, neatsižvelgiant į finansavimo sąnaudas.
Bendrovė pateikia informaciją apie klasifikavimo ir straipsnių eilučių pakeitimus Bendrųjų pajamų ataskaitoje 2022 m. gruodžio 31 d.:
2022 m. gruodžio 31 d. (iki pergrupavimo) | Pergrupavimas | 2022 m. gruodžio 31 d. (po pergrupavimo) | |||
Pajamos | |||||
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos | 418 953 | - | 418 953 | ||
Kitos pajamos | 1 355 | - | 1 355 | ||
Dividendų pajamos | 43 | (43) | - | ||
Pajamų iš viso | 420 351 | (43) | 420 308 | ||
Veiklos sąnaudos | |||||
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai | - | (420 106) | (420 106) | ||
Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos | (203 588) | 203 588 | - | ||
Elektros energijos papildomų (sisteminių) paslaugų sąnaudos | (111 633) | 111 633 | - | ||
Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos | (99 576) | 99 576 | - | ||
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos | (5 309) | 5 309 | - | ||
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (20 582) | 20 582 | - | ||
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos | (15 601) | - | (15 601) | ||
Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai | (8 771) | - | (8 771) | ||
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (2 214) | 2 214 | - | ||
Transporto sąnaudos | (301) | 301 | - | ||
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos | (461) | 461 | - | ||
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas | 55 | - | 55 | ||
Kitos sąnaudos | (9 833) | (2 510) | (12 343) | ||
Veiklos sąnaudų iš viso | (477 814) | 21 048 | (456 766) | ||
EBITDA | (57 463) | 21 005 | (36 458) | ||
Dividendų pajamos | - | 43 | 43 | ||
Nusidėvėjimas ir amortizacija | - | (20 582) | (20 582) | ||
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | - | (466) | (466) | ||
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) | (57 463) | - | (57 463) | ||
Finansinės pajamos | 63 | - | 63 | ||
Finansinės sąnaudos | (947) | - | (947) | ||
Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) grynąja verte | (884) | - | (884) | ||
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | (58 347) | - | (58 347) | ||
Pelno mokestis | |||||
Ataskaitinių metų pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | 16 772 | - | 16 772 | ||
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (7 909) | - | (7 909) | ||
Pelno mokesčio iš viso | 8 863 | - | 8 863 | ||
Grynasis pelnas (nuostoliai) | (49 484) | - | (49 484) | ||
Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso | (49 484) | - | (49 484) |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
5.Ilgalaikis nematerialusis turtas
Patentai ir licencijos | Programinė įranga | Kitas nematerialusis turtas | Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos* | Iš viso | |
2021 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 625 | 7 930 | 342 | 2 486 | 11 383 |
Sukaupta amortizacija | (564) | (5 772) | (95) | - | (6 431) |
Likutinė vertė | 61 | 2 158 | 247 | 2 486 | 4 952 |
Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. | 61 | 2 158 | 247 | 2 486 | 4 952 |
Įsigijimai | 86 | 2 546 | - | - | 2 632 |
Nurašymai | - | (298) | - | - | (298) |
Perklasifikavimas į (iš) IMT | - | 89 | - | - | 89 |
Perklasifikavimas tarp grupių | 239 | (239) | - | - | - |
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | (795) | (795) |
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - |
Amortizacija | (70) | (941) | (85) | - | (1 096) |
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 316 | 3 315 | 162 | 1 691 | 5 484 |
2022 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 950 | 10 028 | 342 | 1 691 | 13 011 |
Sukaupta amortizacija | (634) | (6 713) | (180) | - | (7 527) |
Likutinė vertė | 316 | 3 315 | 162 | 1 691 | 5 484 |
Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. | 316 | 3 315 | 162 | 1 691 | 5 484 |
Įsigijimai | 7 | 2 251 | - | 176 | 2 434 |
Nurašymai | - | - | - | - | - |
Perklasifikavimas į (iš) IMT | 886 | (816) | - | - | 70 |
Perklasifikavimas tarp grupių | - | - | - | - | - |
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | 201 | 201 |
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | (2 415) | - | - | (2 415) |
Amortizacija | (332) | (425) | (76) | - | (833) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 877 | 1 910 | 86 | 2 068 | 4 941 |
2023 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 1 785 | 6 633 | 342 | 2 068 | 10 828 |
Sukaupta amortizacija | (908) | (4 723) | (256) | - | (5 887) |
Likutinė vertė | 877 | 1 910 | 86 | 2 068 | 4 941 |
* Įstatyminių servitutų turtas 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 1 302 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. buvo 1 100 tūkst. Eur), o apsaugos zonų turtas 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 766 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. buvo 591 tūkst. Eur).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
6.Ilgalaikis materialusis turtas
Žemė | Pastatai | Statiniai ir mašinos | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2021 m. gruodžio 31 d. | ||||||
Įsigijimo / perkainota vertė | 520 | 20 731 | 333 194 | 15 189 | 25 311 | 394 945 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | (1 572) | (49 466) | (5 623) | - | (56 661) |
Sukauptas vertės sumažėjimas | - | - | (233) | - | - | (233) |
Likutinė vertė | 520 | 19 159 | 283 495 | 9 566 | 25 311 | 338 051 |
Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. | 520 | 19 159 | 283 495 | 9 566 | 25 311 | 338 051 |
Įsigijimai | - | - | 1 092 | 804 | 54 318 | 56 214 |
Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis | - | - | - | - | 18 225 | 18 225 |
Perkainojimas | - | - | - | - | - | - |
Nurašymai | - | - | (1 299) | - | - | (1 299) |
Vertės sumažėjimas | - | - | - | - | - | - |
Perklasifikavimas į atsargas | - | - | - | (71) | - | (71) |
Perklasifikavimas į INT | - | - | - | - | (89) | (89) |
Perklasifikavimas dotacijos į INT | - | - | - | - | - | - |
Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse | - | - | (4 878) | (465) | 5 343 | - |
Perklasifikavimas tarp grupių | - | 656 | 11 782 | 1 091 | (13 529) | - |
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | (914) | - | (50) | (964) |
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | (29 182) | (29 182) |
Nusidėvėjimas | - | (640) | (16 599) | (1 928) | - | (19 167) |
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 520 | 19 175 | 272 679 | 8 997 | 60 347 | 361 718 |
2022 m. gruodžio 31 d. | ||||||
Įsigijimo / perkainota vertė | 520 | 21 387 | 338 384 | 16 517 | 60 347 | 437 155 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | (2 212) | (65 705) | (7 520) | - | (75 437) |
Likutinė vertė | 520 | 19 175 | 272 679 | 8 997 | 60 347 | 361 718 |
Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. | 520 | 19 175 | 272 679 | 8 997 | 60 347 | 361 718 |
Įsigijimai | - | 492 | 13 909 | 4 136 | 150 991 | 169 528 |
Išankstinių apmokėjimų už IMT pokytis | - | - | - | - | (6 591) | (6 591) |
Perkainojimas | - | 543 | 5 245 | 23 | - | 5 811 |
Nurašymai | - | - | (95) | 101 | - | 6 |
Vertės sumažėjimas | - | - | - | (108) | - | (108) |
Perklasifikavimas į atsargas | - | - | - | (200) | - | (200) |
Perklasifikavimas į INT | - | - | - | - | (70) | (70) |
Perklasifikavimas dotacijos į INT | - | - | - | - | 2 415 | 2 415 |
Perklasifikavimas tarp dotacijų grupėse | - | - | (47 175) | (984) | 48 159 | - |
Perklasifikavimas tarp grupių | - | 700 | 69 004 | 1 291 | (70 995) | - |
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | (492) | (13 886) | (1 078) | (1 417) | (16 873) |
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | (102 021) | (102 021) |
Nusidėvėjimas | - | (612) | (15 937) | (1 909) | - | (18 458) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 520 | 19 806 | 283 744 | 10 269 | 80 818 | 395 157 |
2023 m. gruodžio 31 d. | ||||||
Įsigijimo / perkainota vertė | 520 | 19 806 | 283 744 | 10 269 | 80 818 | 395 157 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | - | - | - | - | - |
Likutinė vertė | 520 | 19 806 | 283 744 | 10 269 | 80 818 | 395 157 |
Bendrovėje per laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d., kapitalizuotų palūkanų nebuvo (per laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., sudarė 36 tūkst. Eur). Kapitalizavimui per laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d., nebuvo taikyta metinė palūkanų norma (per laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma sudarė 1,46 proc.).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT):
2023 | 2022 | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 22 772 | 4 547 | ||
Sumokėti avansai už IMT per periodą | 13 803 | 23 056 | ||
Perkelta į nebaigtą statybą | (20 358) | (4 831) | ||
Grąžinti nepanaudoti avansai | (36) | - | ||
Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 16 181 | 22 772 |
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 335 761 tūkst. Eur (2022m. gruodžio 31 d. – 417 269 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.
Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo, 2023m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d.:
Žemė | Pastatai | Statiniai ir mašinos | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2022 m. gruodžio 31 d. | 520 | 19 175 | 272 679 | 8 997 | 37 575 | 338 946 |
2023 m. gruodžio 31 d. | 520 | 18 746 | 257 432 | 10 207 | 64 637 | 351 542 |
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos.
Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 458 506 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 354 323 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:
2023 | 2022 | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 354 323 | 334 322 | ||
Įsigijimai | 116 479 | 30 146 | ||
Nusidėvėjimas | (11 963) | (9 889) | ||
Nurašymas | (333) | (256) | ||
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 458 506 | 354 323 |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas
2023 m. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą, jis buvo atliktas vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį. Bendrovė turto tikrąją vertę įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė. Bendrovė paskutinį kartą ilgalaikį materialųjį turtą buvo perkainojusi 2018 m. gruodžio 31 d.
Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė yra 5,8 mln. Eur didesnė nei balansinė vertė.
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve) | Pripažinta per pelną (nuostolius) | Perkainojimo įtaka iš viso | |
Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. | 27 435 | 8 172 | 35 607 |
Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d. | - | (29 796) | (29 796) |
Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso | 27 435 | (21 624) | 5 811 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Didžiausią įtaką vertės sumažėjimui turėjo dėl vykdomų sinchronizacijos projektų peržiūrėtas Alytaus keitiklio naudingo tarnavimo laikotarpis ir šiam turtui suformuotas 21 487 tūkst. Eur vertės sumažėjimas.
Turto vertinimas buvo atliekamas tokiais etapais:
1) Viso ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė nustatyta taikant pajamų metodą.
2) Ilgalaikio materialaus turto vienetų tikrosios vertės nustatymas:
Suskaičiuota turto elementų reguliacinė vertė vertinant istoriniais kaštais.
Nustatyta turto elementų naujo turto atstatomoji vertė.
Nustatytas likęs turto elementų likęs naudingo tarnavimo laikotarpis.
Bendroji tikroji vertė išskirstyta atskiriems turto elementams ir vienetams.
Bendrovės veikla yra reguliuojama, turtas veikia kaip vientisas tinklas. Tinklo tikroji vertė vertinama taikant pajamų metodą, tačiau vertinime eliminuota visa veikla, susijusi su perdavimo tinklo plėtra (t. y. nesusijusi su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijos į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.
Diskontuotų pinigų srautų metodo taikymas
Turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos:
Prognozavimo laikotarpis iki 2031 m.
Investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji, didinanti reguliuojamos veiklos pajamų lygį. Bendrovė ilgalaikėse finansinėse prognozėse apskaičiavo 2025-2031 m. papildomos dedamosios poreikį, atsižvelgdama į tvarų įsiskolinimo lygį (prielaida, kad skolos ir EBITDA santykio vidurkis per reguliavimo laikotarpį būtų artimas, bet neviršytų 4,5). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reguliaciniuose teisės aktuose nebuvo apibrėžtas tvaraus įsiskolinimo dydis, 2024 m. buvo skirta 86% prašytos papildomos dedamosios, papildomos dedamosios poreikis būtų mažesnis, jei faktinės investicijos būtų mažesnės už̌ numatytas - vertinime papildomos dedamosios nediskontuotas dydis 2025-2031 m. sumažintas 25%.
Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas atnaujintas reguliuojamos turto bazės ir kapitalo kaštų nustatymo LRAIC modelis, kuris buvo pritaikytas skaičiavimuose. Kapitalo kaštus sudaro reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža, apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto bazės ir investicijų grąžos normos sandauga. Per penkių metų reguliavimo laikotarpį (dabartinis reguliavimo laikotarpis 2022 - 2026 m.) optimizuojamo (planuojamo atstatyti) turto kapitalo kaštai nustatomi dabartine (atstatomąja) verte, o investicijos į optimizuotą turtą per 5 metų reguliavimo laikotarpį atitinka LRAIC modeliu suskaičiuotą atstatomo turto vertę, neoptimizuoto turto kapitalo kaštai nustatomi istorine verte.
Investicijų dydžiai iki 2031 m. imami iš aktualaus dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos visos plėtros investicijos.
Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimą, kurių kompensavimo prielaida 96 proc. Skaičiuojant tęstinę vertę taikoma prielaida, kad Bendrovės visos patirtos išlaidos bus kompensuojamos pajamomis.
2024-2025 m. pinigų srautuose įvertintas 2022-2023 m. skirtumas tarp faktinės ir leistinos perdavimo investicijų grąžos (įvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą kuriuo didinama leistina investicijų grąža) kuris grąžinamas vartotojams nustatant mažesnę perdavimo kainą. Taipogi, Bendrovei per didesnę papildomų paslaugų dedamąją ir pajamas 2025 m. pinigų srautuose įvertintas grąžintinas ankstesnių metų skirtumas tarp papildomų paslaugų sąnaudų ir pajamų.
Investicijų grąžos norma (ROI iki mokesčių) 2024 m. - 5 proc. (atitinka 4,25 proc. po mokesčių), nuo 2025 m. prilyginta diskonto normai - 5,87 proc. (atitinka WACC po mokesčių 4,99 proc.).
Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,99 proc.
Jautrumo analizė
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Jei papildoma dedamoji investicijų finansavimui nebūtų skirta, turto vertė būtų papildomai mažesnė 92,1 mln. Eur, jei būtų skirta visa Bendrovės ilgalaikėse finansinėse Bendrovės prognozėse apskaičiuotas dydis turto vertė būtų papildomai didesnė 30,7 mln. Eur. Turto vertinimo rezultato jautrumas papildomos dedamosios investicijų finansavimui dydžiui, investicijų grąžos normos pokyčiui ir diskonto normos pokyčiui nuo 2025 m. pateiktas lentelėse:
Papildomos dedamosios investicijų finansavimui dalis, proc. nuo prognozės | Turto vertės pokytis, mln. Eur |
0% | -92.1 |
33% | -61.4 |
67% | -30.7 |
100% | 0 |
133% | 30.7 |
Investicijų grąžos normos pokytis nuo 2025 m., proc. | Turto vertės pokytis, mln. Eur |
-0,50% | -15.2 |
-0,25% | -7.6 |
0,00% | 0 |
0,25% | 7.6 |
0,50% | 15.3 |
Diskonto normos pokytis (atitinkamai nuo 2025 m. perskaičiuojant investicijų grąžos normą), proc. | Turto vertės pokytis, mln. Eur |
-1,00% | 1.5 |
-0,50% | 0.7 |
0,00% | 0 |
0,50% | -0.6 |
1,00% | -1.1 |
Atstatomųjų kaštų metodo taikymas
Ilgalaikio materialaus turto vienetai buvo priskirti pagrindiniams technologinio turto elementams: transformatorių pastotėms, elektros perdavimo linijoms, nuolatinės srovės keitikliams, autotransformatoriams.
Kitų (nepriskirtų) turto vienetų balansinė vertė sudaro tik 0,6% bendros balansinės vertės po turto vertinimo, todėl priimta prielaida, kad jų tikroji atstatomoji vertė lygi balansinei vertei ir jie tolimesniuose turto vertinimo etapuose nebuvo vertinami. Nebaigtos statybos tikroji vertė taip pat buvo prilyginta balansinei vertei, kadangi tai vėliausiai įsigytas ir artimas dabartinei rinkos (tikrajai) vertei turtas. 2023m. gruodžio 31d. įsigijimo perkainotoje vertėje yra 70 391 tūkst. Eur ilgalaikio materialaus turto, kurio balansinė vertė prilyginta tikrajai vertei.
Buvo suskaičiuota kiekvieno turto elemento reguliacinė vertė, sudėjus diskontuotus istorinius kapitalo kaštus (prognozuojamo laikotarpio nusidėvėjimo sąnaudas ir investicijų grąžą) ir diskontuotą turto elemento likutinę vertę 2031 m. pabaigoje.
Pagal turto vienetų fizinius parametrus (autotransformatorių galią, transformatorių pastočių prijunginių skaičių, perdavimo linijų grandžių skaičių ir atramų tipą) ir dabartinius pirkimo bei LRAIC modelio įkainius ir statistinius indeksus buvo apskaičiuota kiekvieno turto elemento nauja atstatomoji vertė.
Buvo nustatytas turto elementų likęs naudingo tarnavimo laikotarpis:
Jei turto elementas įtrauktas į 10 metų investicijų planą, t. y. numatytas rekonstruoti - likęs naudingo tarnavimo laikotarpis prilygintas laikotarpiui iki rekonstrukcijos;
Jei žinoma turto elemento naudingo tarnavimo pabaigos/nurašymo data - likęs naudingo tarnavimo laikotarpis prilygintas laikotarpiui iki nurašymo;
Jei neįtrauktas, likęs naudingo tarnavimo laikotarpis lygus skirtumui tarp turto elemento normatyvinio naudingo tarnavimo laikotarpio (linijoms 55 m., autotransformatoriams, pastotėms ir keitikliams 35 m., pastatui 60 m.) ir funkcinio nusidėvėjimo (laikotarpio nuo turto eksploatavimo pradžios, įvertinus rekonstrukciją/pakeistus elementus).
Apskaičiuota kiekvieno turto elemento atstatomoji vertė, kuri lygi elemento naujai atstatomajai vertei padaugintai iš elemento likusio naudingo tarnavimo laikotarpio ir padalintai iš elemento normatyvinio naudingo tarnavimo laikotarpio.
Pajamų metodu nustatytas ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimas paskirstytas turto vienetams proporcingai atstatomosioms vertėms, užtikrinant, kad nustatyta vertė nebūtų mažesnė nei apskaičiuotas turto elemento reguliacinis srautas
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Atsižvelgdamas į vykdomą sinchronizacijos projektų investicijų programą, Bendrovė peržiūrėjo su sinchronizacijos projektais paveiktų turto vienetų alternatyvaus panaudojimo galimybes, likusį naudingo tarnavimo laikotarpį. Dėl šios priežasties keitiklio Alytuje elementams buvo nustatytas sutrumpintas eksploatavimo laikotarpis iki 2025 m. birželio 30 d.
Atsižvelgiant į nustatytą likusį turto naudingo tarnavimo laikotarpį peržiūrėti ir pakeisti turto vienetų naudingo tarnavimo laikotarpiai, kurie bus pradėti taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.
7.Naudojimosi teise valdomas turtas
Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos sutarčių (išskyrus žemės nuomos) terminai – 2-4 metai. Žemės nuomos sutarčių terminai – 99 metai. Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo, nutraukimo anksčiau termino tikimybę. Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.
Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro:
Žemė | Pastatai | Transporto priemonės | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Viso | |
2021 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 4 465 | 47 | 720 | 127 | 5 359 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (135) | (16) | (572) | (127) | (850) |
Likutinė vertė | 4 330 | 31 | 148 | - | 4 509 |
Likutinė vertė 2022 m. sausio 1 d. | 4 330 | 31 | 148 | - | 4 509 |
Įsigijimai | - | - | 1 402 | - | 1 402 |
Nurašymai | - | - | (661) | (127) | (788) |
Nusidėvėjimas | (45) | (16) | (258) | - | (319) |
Nusidėvėjimas (nurašymai) | - | - | 661 | 127 | 788 |
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 4 285 | 15 | 1 292 | - | 5 592 |
2022 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 4 465 | 47 | 1 461 | - | 5 973 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (180) | (32) | (169) | - | (381) |
Likutinė vertė | 4 285 | 15 | 1 292 | - | 5 592 |
Likutinė vertė 2023 m. sausio 1 d. | 4 285 | 15 | 1 292 | - | 5 592 |
Įsigijimai | - | 70 | 140 | - | 210 |
Nurašymai | - | (47) | (59) | - | (106) |
Nusidėvėjimas | (45) | (16) | (385) | - | (446) |
Nusidėvėjimas (nurašymai) | - | 48 | 57 | - | 105 |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 4 240 | 70 | 1 045 | - | 5 355 |
2023 m. gruodžio 31 d. | |||||
Įsigijimo vertė | 4 465 | 70 | 1 542 | - | 6 077 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (225) | - | (497) | - | (722) |
Likutinė vertė | 4 240 | 70 | 1 045 | - | 5 355 |
8.Finansinis turtas
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | - | 781 | ||
Įsigytas finansinis turtas | - | 13 090 | ||
Perleistas finansinis turtas* | - | (13 871) | ||
Vertės sumažėjimo pasikeitimas | - | - | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | - | - |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
* perleidimo kaina 13 786 tūkst. Eur, o 85 tūkst. Eur 2% akcijų paketo perleidimo nuostolis.
2022 m. lapkričio mėn. Bendrovė, metų pradžioje turėtus 2 proc. TSO Holding akcijų kartu su 2022 m. spalio mėn. papildomai įsigytais 37,6 proc. akcijų, už tą pačią vienos akcijos kainą visas 39,6 proc. akcijų perleido motininei kompanijai UAB „EPSO-G“. Transakcijos su papildomai įsigytomis ir parduotomis akcijomis neįtakojo Bendrovės 2022 m. veiklos rezultato, o anksčiau turėtų 2% akcijų paketo perleidimas sąlygojo 85 tūkst. Eur nuostolį.
2022 metais bendrovė iš TSO Holding AS gavo 43 tūkst. Eur dividendų.
9.Atsargos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos | 194 | 166 | ||
Atimti: vertės sumažėjimas | (153) | (163) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 41 | 3 |
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 163 | 173 | ||
Vertės sumažėjimo pasikeitimas | (10) | (10) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 153 | 163 |
Bendrovė 2023 ir 2022 metais atstatė sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2023 metus sudarė 385 tūkst. Eur (per 2022 metus – 254 tūkst. Eur).
10.Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas | 18 082 | 58 414 | ||
Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos paslaugas | 547 | 2 666 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 18 629 | 61 080 |
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 2023 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2022 m. gruodžio 31 d. sumažėjo, nes papildomų paslaugų kaina sumažėjo 8 kartus, disbalanso - balansavimo kaina sumažėjo 4,3 karto.
Tikroji prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė 2023 m. prekybos gautinoms sumoms pagal sutartis su klientais nėra pripažinusi tikėtinų kredito nuostolių. Pradelstų sumų 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo.
11.Kitos prekybos gautinos sumos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas | 49 | 17 | ||
Gautinos perkrovų valdymo įplaukos | 770 | 649 | ||
Gautinos VIAP lėšos | - | 354 | ||
Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas | 7 408 | 1 477 | ||
Kitos prekybos gautinos sumos | 56 | 61 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 8 283 | 2 558 |
Tikroji prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
Sukauptų gautinų sumų už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas didžiausią dalį sudaro Tarpusavio perdavimo sistemos operatorių elektros tranzito kompensavimo mechanizmo (toliau – ITC) sukauptos gautinos sumos, kurios išaugo dėl 2023 Reguliatoriaus patvirtintų didesnių elektros kainų technologiniams nuostoliams.
Bendrovė 2023 m. prekybos gautinoms sumoms nėra pripažinusi tikėtinų kredito nuostolių. Pradelstų sumų 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo.
12.Kitos gautinos sumos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Gautinos dotacijos | 34 006 | 302 | ||
Kitos gautinos sumos | 443 | 613 | ||
Iš biudžeto gautinas PVM | 441 | - | ||
Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas | (23) | (23) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 34 867 | 892 |
Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
Pradelstos kitos gautinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 23 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. - 23 tūkst. Eur). Joms buvo suformuotas 100 proc. vertės sumažėjimas.
13.Suteiktos paskolos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Paskola UAB "EPSO-G" (pagal Grupės tarpusavio skolinimo sutartį) | 166 600 | 232 008 | ||
Paskolų palūkanos | 482 | - | ||
Apskaitinė vertė | 167 082 | 232 008 |
Gavusi VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį. Susitarimu numatoma galimybė laikinai panaudoti laisvas perkrovų valdymo įplaukas grupės tarpusavio skolinimo tikslais. Sutarties terminas numatytas iki 2022 m. vasario 26 d. su galimybe ją pratęsti dar 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2023 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ antrą kartą pratęsė tarpusavio skolinimosi sutartį iki 2024 m. vasario 26 d., taikant nuo 2023 m. kovo 1 d. kintamą palūkanų normą, susietą su ESTR (euro short-term rate). 2024 m. vasario 23 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ pratęsė tarpusavio skolinimosi sutartį. Informacija pateikta 40 pastaboje.
Pagal tarpusavio skolinimosi ir skolinimo sutartį, Bendrovės teigiamas lėšų likutis, perduotas UAB „EPSO-G“ disponavimui, finansinės padėties ataskaitoje apskaitomas kaip gautinos sumos (suteiktos paskolos) ir nepriskiriamas pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui.
14.Kitas finansinis turtas
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Deponuotos lėšos garantijoms | 1 500 | 5 000 | ||
Gauti depozitai | 2 889 | 2 334 | ||
Kitas finansinis turtas | 55 | 27 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 4 444 | 7 361 |
Kito finansinio turto tikroji vertė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi apskaitinei vertei.
15.Pinigai ir pinigų ekvivalentai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Pinigai banke | 634 | 499 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 634 | 499 |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė yra lygi jų nominaliai ir apskaitinei vertei.
16.Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai
2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 tūkst. Eur ir buvo padalintas į 504 331 380 vienetų 0,29 Eur nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.
Akcijų priedus sudaro skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių, jie buvo suformuoti 2010 metais ir sudaro 8 579 tūkst. Eur.
Kapitalo valdymas
Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui. Dividendai skiriami vadovaujantis patvirtinta dividendų politika, kuri tiesiogiai susieja mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui.
Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, gali būti pakoreguota akcininkams mokamų dividendų suma, gražinamas kapitalas akcininkams ar išleista nauja akcijų emisija.
17.Privalomasis, perkainojimo ir kiti rezervai
Privalomasis rezervas
Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis rezervas 2023 m. neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nes 2 521 tūkst. Eur buvo panaudota 2022 m. nuostolio padengimui (2022 m. atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir sudarė 10 proc. įstatinio kapitalo).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Perkainojimo rezervas
Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi „Perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto, nematerialiojo turto ir finansinio turto vertės padidėjimo (sumažėjimo) suma, gauta perkainojus turtą pagal taikomus finansinės atskaitomybės standartus. Perkainojimo rezervu arba jo dalimi gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Perkainojimo rezervo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai paskirstyti negalima.“
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą ir suformavo Perkainojimo rezervą (2022 m. turto perkainojimo rezervo nebuvo).
2023 m. gruodžio 31 d. | ||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | - | |
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas | 27 435 | |
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas | - | |
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas | - | |
Atidėtas pelno mokestis | (4 115) | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 23 320 |
Kiti rezervai
Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant vėlesnių metų pelną.
2023 m. balandžio 11 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti nuostolių paskirstymo projektą, paskirstytiną nuostolį padengiant perkėlus iš privalomojo rezervo 2 521 tūkst. Eur, iš kitų rezervų - 46 828 tūkst. Eur ir atstatant 135 tūkst. Eur rezervą, skirtą paramai.
2022 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą, 14 794 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus ir 175 tūkst. Eur perkelti į rezervą, skirtą paramai.
18.Dividendai
2023 m. balandžio 11 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas 2022 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendai už 2022 m. nebuvo paskirti, nes Bendrovė juos baigė nuostolingai.
2022 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas 2021 m. pelno (nuostolio) paskirstymas. Dividendų už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus išmokėjimui buvo skirta 5 044 tūkst. Eur. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,01 Eur.
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Dividendai, tenkantys vienai akcijai |
19.Dotacijos
Bendrovėje didžioji dalis dotacijų yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2023 m. ir 2022 m. dotacijų judėjimą sudarė:
Likutis sausio 1d. | Pastaba | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Gautinos dotacijos | 12 | 302 | 9 900 | |
Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) | 27 | (32 802) | (1 677) | |
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | 26 | (34 896) | (9 705) | |
(67 396) | (1 482) | |||
Pripažintos dotacijos | ||||
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą | 6 | 118 894 | 30 146 | |
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui | - | 8 | ||
118 894 | 30 154 | |||
Gautos dotacijos | ||||
Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis (pinigų srautų ataskaita) | 15 727 | 72 086 | ||
Perkrovų valdymo įplaukos, perkeltos į dotacijas | 22 | 13 457 | 22 992 | |
Gautos dotacijos ankstesniais metais | (2) | 26 | ||
29 182 | 95 104 | |||
Dotacijos gautos turtu | 6 | 16 873 | 964 | |
Likutis laikotarpio pabaigai | ||||
Gautinos dotacijos | 12 | 34 006 | 302 | |
Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai įsipareigojimai) | 27 | - | (32 802) | |
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | 26 | (28 563) | (34 896) | |
5 443 | (67 396) |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais dotacijomis pripažįstamos lėšos, kai Bendrovėje sukuriamas turtas, numatytas naudoti pagal paskirtį ar patiriamos išlaidos, kurios turėtų būti kompensuojamos dotacijos lėšomis.
Dotacijomis pripažįstamos gautos ir gautinos lėšos Baltijos Šalių Sinchronizacijos projektuose patirtų išlaidų kompensavimui (iki 75 proc.) iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF), įvertinus gautus avansus. Taip pat dotacijomis pripažįstamos gautos ar gautinos lėšos iš Europos struktūrinių fondų pagal suderintus investicinius projektus patirtoms tinkamoms išlaidoms finansuoti.
20.Paskolos
Bendrovės paskolas sudaro:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Ilgalaikės paskolos | ||||
Banko paskolos | 28 143 | 34 285 | ||
Trumpalaikės paskolos | ||||
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 6 143 | 6 143 | ||
Banko paskolų palūkanos | 43 | 49 | ||
Iš viso paskolų laikotarpio pabaigai | 34 329 | 40 477 |
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Tarp 1 ir 2 metų | 6 143 | 6 143 | ||
Nuo 2 iki 5 metų | 12 000 | 14 142 | ||
Po 5 metų | 10 000 | 14 000 | ||
Iš viso | 28 143 | 34 285 |
Bendrovė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. nebuvo įkeitusi turto.
Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,9400 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. - 0,9400 proc.).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 34 286 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 40 428 tūkst. Eur).
Bendrovė 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų paskolų ar overdraftų.
Bendrovės paskolos sutartyje su European Investment Bank nustatytas įpareigojimas, kad grynosios skolos ir EBITDA santykis bus mažesnis už 6,5 ir palūkanų padengimo rodiklis bus didesnis už 3, šie rodikliai apskaičiuojami 2 kartus į metus: gruodžio 31 d ir birželio 30 d.
Paskolos, kuriai galioja šis reikalavimas likutis 2023 m. gruodžio 31 d. yra 34 286 tūkst. Eur. Paskolų, kurioms galiojo šis reikalavimas likučiai 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 40 428 tūkst. Eur (European Investment Bank). Bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nustatytus reikalavimus vykdė. Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nustatytų reikalavimų nevykdė, tačiau Bendrovės prašymu European Investment Bank 2022 m. gruodžio mėn. atsiuntė pranešimą, kad bankas atsisako savo teisių reikalauti išankstinio paskolos grąžinimo.
Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2023 m. ir 2022 m. suderinimas:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 634 | 499 | ||
Ilgalaikės paskolos | (28 143) | (34 285) | ||
Nuomos įsipareigojimai | (5 038) | (5 299) | ||
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | (6 143) | (6 143) | ||
Paskolų palūkanos | (43) | (49) | ||
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | (455) | (403) | ||
Grynoji skola | (39 188) | (45 680) | ||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 634 | 499 | ||
Skola su fiksuota palūkanų norma | (39 822) | (46 179) | ||
Skola su kintama palūkanų norma | - | - | ||
Grynoji skola | (39 188) | (45 680) |
Pinigai | Paskolos | Kitas finansavimas | Nuoma | Iš viso | |
Grynoji skola 2022 m. sausio 1 d. | 1 819 | (65 769) | - | (4 594) | (68 544) |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | (1 320) | - | - | - | (1 320) |
Naujos nuomos sutartys | - | - | - | (1 402) | (1 402) |
Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai | - | - | - | - | - |
Nuomos mokėjimai | - | - | - | 294 | 294 |
Grąžinta paskola | - | 25 249 | - | - | 25 249 |
Apskaičiuotos palūkanos | - | (621) | (25) | (68) | (714) |
Sumokėtos palūkanos | - | 664 | 25 | 68 | 757 |
Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. | 499 | (40 477) | - | (5 702) | (45 680) |
Grynoji skola 2023 m. sausio 1 d. | 499 | (40 477) | - | (5 702) | (45 680) |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | 135 | - | - | - | 135 |
Naujos nuomos sutartys | - | - | - | (210) | (210) |
Nuomos sutarčių nutraukimas ir nurašymai | - | - | - | 2 | 2 |
Nuomos mokėjimai | - | - | - | 417 | 417 |
Grąžinta paskola | - | 6 142 | - | - | 6 142 |
Apskaičiuotos palūkanos | - | (360) | (52) | (77) | (489) |
Sumokėtos palūkanos | - | 366 | 52 | 77 | 495 |
Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. | 634 | (34 329) | - | (5 493) | (39 188) |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
21.Nuomos įsipareigojimai
Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Apskaitinė vertė sausio 1 d. | 5 702 | 4 594 | ||
Sudarytos nuomos sutartys | 210 | 1 402 | ||
Nutrauktos sutartys | (2) | - | ||
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos | 77 | 68 | ||
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos) | (494) | (362) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 5 493 | 5 702 | ||
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 5 038 | 5 299 | ||
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai | 455 | 403 | ||
Viso įsipareigojimų | 5 493 | 5 702 |
Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Einamųjų metų dalis | 455 | 403 | ||
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: | ||||
Tarp 1 ir 2 metų | 433 | 373 | ||
Tarp 2 ir 3 metų | 298 | 370 | ||
Tarp 3 ir 5 metų | 29 | 275 | ||
Virš 5 metų | 4 278 | 4 281 | ||
Viso | 5 493 | 5 702 |
Bendrovės trumpalaikės nuomos (iki 12 mėnesių) ir mažos vertės (iki 4 tūkst. Eur) turto nuomos sąnaudos 2023 m. sudarė 175,5 tūkst. Eur (2022 m. – 174,8 tūkst. Eur).
Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais.
22.Perkrovų valdymo įplaukos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis | 264 173 | 64 095 | ||
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis | 36 901 | 287 400 | ||
Viso perkrovų valdymo įplaukų laikotarpio pabaigai | 301 074 | 351 495 |
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Perkrovų valdymo įplaukos sausio 1 d. | 351 495 | 109 087 | ||
Gautos perkrovų valdymo įplaukos per periodą | 108 527 | 267 296 | ||
Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos ilgalaikio materialaus turto finansavimui | (13 457) | (22 992) | ||
Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis per periodą | (145 491) | (1 896) | ||
Perkrovų valdymo įplaukos laikotarpio pabaigai | 301 074 | 351 495 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 30 d. VERT nutarimu Nr. O3E-1330 „Dėl Litgrid AB paslaugos kainos viršutinės ribos 2023 m. koregavimo“. 2023 m. perdavimo tarifas buvo sumažintas, tačiau negautoms pajamoms kompensuoti buvo panaudota po 35 575 tūkst. Eur perkrovų valdymo įplaukų kas ketvirtį, viso 142 300 tūkst. Eur per metus. Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.12 pastaboje.
Pinigų srautų ataskaitoje 2023 m gautas perkrovų įplaukas pateikė prie pagrindinės veiklos (2022 m. – prie investicinės), kadangi gautos perkrovų valdymo įplaukos 2023 m. buvo skirtos kompensuoti negautas pagrindinės veiklos pajamas dėl sumažinto perdavimo tarifo (2022 m. gautos perkrovų valdymo įplaukos buvo skirtos investicijų finansavimui).
2023 m. balandžio mėn. buvo perkelta perkrovų valdymo įplaukų 60 590 tūkst. Eur trumpalaikė dalis į ilgalaikę dalį dėl pasikeitimų vystant Harmony link projektą.
Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių.
23.Atidėjiniai
Pastaba | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | 2.11 | 477 | 654 | |
Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams | 419 | 468 | ||
Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui | 176 | 367 | ||
Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti | 1 358 | 100 | ||
Apskaitinė vertė | 2 430 | 1 589 | ||
Ilgalaikiai atidėjiniai | 823 | 941 | ||
Trumpalaikiai atidėjiniai | 1 607 | 648 |
Atidėjinių judėjimą sudarė:
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams | Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui | Atidėjiniai teisminėms byloms/ pretenzijoms | Viso | |
Apskaitinė vertė 2022 m. sausio 1 d. | 275 | 277 | 1 646 | 661 | 2 859 |
Priskaičiuota | - | - | - | 100 | 100 |
Patikslintas įvertinimas | 379 | 260 | (1 055) | - | (416) |
Išmokėta | - | (69) | (224) | (661) | (954) |
Apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 654 | 468 | 367 | 100 | 1 589 |
Priskaičiuota | - | - | 176 | 1 358 | 1 534 |
Patikslintas įvertinimas | (177) | 201 | - | - | 24 |
Išmokėta | - | (250) | (367) | (100) | (717) |
Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 477 | 419 | 176 | 1 358 | 2 430 |
Atidėjinių darbuotojų pensijų išmokoms naudotos prielaidos: ilgalaikis atlyginimų augimas 2023 m. – 3 proc. (2022 m. – 4 proc.), diskonto norma 2023 m. – 1,2300 proc. (2022 m. – 0,8000 proc.), darbuotojų kaitos koeficientas 2023 m. – 14,5 proc. (2022 m. – 8,7 proc.), išmokos koeficientas 2023 m. – 2-4 VDU (2022 m. – 2-4 VDU).
2023 m. Bendrovė patikslino Atidėjinį servitutų įsipareigojimams, atsižvelgdama į mokėjimų prašymų statistiką, taip pat suformavo naują 176 tūkst. Eur Apsaugos zonų atidėjinį telekomunikacinių ryšių tinklų infrastruktūros apsaugai (vertė nustatyta pagal įvykusius pirkimus) bei panaudojo 367 tūkst. Eur Apsaugos zonų atidėjinį apmokėti darbams, skirtiems nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo apsaugai.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Atsižvelgiant į vykstančius teisminius ginčus, 2023 m. gruodžio 31 d. suformuotas atidėjinys teisminėms byloms 1 358 tūkst. Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. - 100 tūkst. Eur.
24.Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | - | - | ||
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (7 156) | (16 772) | ||
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (207) | (8 275) | ||
Praėjusių metų atidėto pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | 55 | 16 184 | ||
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | (7 308) | (8 863) |
Bendrovės 2023 m. pelnas (nuostoliai) apmokestinami 15 proc. (2022 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.
Skaičiuojant 2023 m. pelno mokestį, apmokestinamas pelnas 70 proc. sumažintas 2022 m. mokestinio nuostolio suma, mažinant atidėto pelno mokesčio turtą.
Sukauptas mokestinis nuostolis ir jam suformuotas atidėtas pelno mokesčio turtas
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Sukaupta mokestinio nuostolio suma sausio 1 d. | 55 374 | - | ||
Sukaupta (atstatyta) mokestinio nuostolio suma | (370) | 55 374 | ||
Realizuota mokestinio nuostolio suma | (43 784) | - | ||
Sukaupta mokestinio nuostolio suma laikotarpio pb. | 11 220 | 55 374 | ||
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turtas sausio 1 d. | 8 306 | - | ||
Pripažinta mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turto | (55) | 8 306 | ||
Realizuota mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turto | (6 568) | - | ||
Mokestinio nuostolio atidėto pelno mokesčio turtas laikotarpio pb. | 1 683 | 8 306 |
Bendrovė 2023 m., atsižvelgusi 2022 m. lapkričio mėn. iš VMI gautą atsakymą dėl galimybės taikyti pelno mokesčio lengvatą Bendrovės vykdomiems investiciniams projektams, peržiūrėjo 2019 m. – 2023 m. vykdytus investicinius projektus ir nustatė 87 444 tūkst. Eur investicijų lengvatos kriterijus atitinkančių investicijų. 66 344 tūkst. Eur investicijų lengvatos kriterijus atitinkančių investicijų panaudotos 2020 m., 2021 m. ir 2023 m. pelno mokesčio mažinimui, patikslinant 2020 m. ir 2021 m. deklaracijas, o nepanaudotai 21 100 tūkst. Eur daliai suformavo atidėto pelno mokesčio turtą 3 165 tūkst. Eur.
Kiti koregavimai
Tikslinant 2020 m. pelno mokesčio deklaraciją Bendrovė taip pat grąžino UAB „EPSO-G“ iš jų perimtą mokestinį nuostolį 2 533 tūkst. Eur ir atgavo 15 % nuo grąžintos sumos 380 tūkst. Eur.
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | Perkainoto IMT ir finansinio turto vertės sumažėjimas | Turto vertės sumažėjimas | Perkrovų įplaukos | Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos | Mokestinis nuostolis | Nepanudota investicijų lengvata | Kita | Iš viso |
2022 m. sausio 1 d. | 1 425 | 138 | 18 611 | 288 | - | - | 677 | 21 139 |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (179) | (45) | (16 233) | (163) | 8 305 | - | (51) | (8 366) |
2022 m. gruodžio 31 d. | 1 246 | 93 | 2 378 | 125 | 8 305 | - | 626 | 12 773 |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 2 761 | 13 | (58) | (36) | (6 622) | 3 165 | 218 | (559) |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - | - | - | - |
2023 m. gruodžio 31 d. | 4 007 | 106 | 2 320 | 89 | 1 683 | 3 165 | 844 | 12 214 |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai | Perkainoto IMT ir finansinio turto vertės padidėjimas | Nusidėvėjimo normų skirtumai | Mokesčių lengvata įsigyjant IMT | Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos | Palūkanų kapitalizavimo įtaka | Iš viso | ||
2022 m. sausio 1 d. | - | (206) | (1 288) | (373) | (278) | - | - | (2 145) |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | - | 418 | (87) | 119 | 7 | - | - | 457 |
2022 m. gruodžio 31 d. | - | 212 | (1 375) | (254) | (271) | - | - | (1 688) |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | - | 647 | 112 | (57) | 9 | - | - | 711 |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | (4 115) | - | - | - | - | - | - | (4 115) |
2023 m. gruodžio 31 d. | (4 115) | 859 | (1 263) | (311) | (262) | - | - | (5 092) |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. | 12 773 | |||||||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. | 12 214 | |||||||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. | (1 688) | |||||||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. | (5 092) | |||||||
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. | 11 085 | |||||||
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. | 7 122 | |||||||
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas: | ||||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn. | 6 854 | 4 285 | ||
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn. | 5 360 | 8 488 | ||
Iš viso: | 12 214 | 12 773 | ||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai: | ||||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn. | (4 704) | (1 314) | ||
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn. | (388) | (374) | ||
Iš viso: | (5 092) | (1 688) |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 41 078 | (58 347) | ||
Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą | 6 162 | (8 752) | ||
Investicijų lengvatos įtaka | (3 000) | (419) | ||
Praėjusių metų investicijų lengvatos įtaka | (10 117) | - | ||
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda) | 36 | 41 | ||
Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka | (389) | 267 | ||
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) | (7 308) | (8 863) |
Avansu sumokėto pelno mokesčio ir grąžintino pelno mokesčio pokytis pateiktas žemiau:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Avansinio pelno mokesčio (pelno mokesčio) suma sausio 1 d. | 28 597 | (3 162) | ||
Sumokėtas avansinis pelno mokestis | - | 9 938 | ||
Sumokėtas (susigrąžintas) pelno mokestis | (380) | 5 050 | ||
Pelno mokesčio permoka dėl perkrovų valdymo įplaukų pripažinimo pasikeitimo | - | 16 212 | ||
Papildomai susidariusi pelno mokesčio permoka dėl panaudotų ankstesniųjų laikotarpių invesicijų lengvatų | 7 137 | 629 | ||
Realizuota avansinio pelno mokesčio suma | (6 420) | (70) | ||
Avansinio pelno mokesčio suma laikotarpio pb. | 28 934 | 28 597 |
25.Prekybos skolos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Skolos už elektros energiją | 26 684 | 53 737 | ||
Skolos už remonto darbus, paslaugas | 3 190 | 4 900 | ||
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą | 26 279 | 11 509 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 56 153 | 70 146 |
2023 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2022 m. gruodžio 31 d. sumažėjo skolos už elektros energiją 2 kartus, nes sumažėjo elektros energijos kaina biržoje, ir padidėjo skolos už ilgalaikį materialųjį turtą 2,3 karto dėl vykdomų sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais investicinių projektų.
Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.
26.Gauti išankstiniai apmokėjimai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Ateinančių laikotarpių pajamos | 2 | 13 | ||
Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų ir gamintojų* | 217 | 568 | ||
Avansu gautos dotacijos | 28 563 | 34 896 | ||
Kitos avansu gautos sumos | 820 | 29 | ||
Apskaitinė vertė | 29 602 | 35 506 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų ir gamintojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų ir gamintojų prijungimą prie elektros tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas.
27.Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | ||||
Gauti išankstiniai apmokėjimai už naujų vartotojų prijungimą | 1 595 | 1 115 | ||
Avansu gautos dotacijos | - | 32 802 | ||
Ilgalaikės skolos tiekėjams | 131 | 321 | ||
Ateinančių laikotarpių pajamos | 154 | 154 | ||
Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: | 1 880 | 34 392 | ||
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | ||||
Nefinansiniai įsipareigojimai | ||||
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 379 | 303 | ||
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos | 1 758 | 1 442 | ||
Mokėtinas PVM | - | 4 055 | ||
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis | - | 622 | ||
Nefinansinių įsipareigojimų iš viso: | 2 137 | 6 422 | ||
Finansiniai įsipareigojimai | ||||
Mokėtini dividendai | 496 | 522 | ||
Mokėtinos palūkanos * | - | 49 | ||
Sukauptos kitos sąnaudos | 1 481 | 2 580 | ||
Gauti depozitai ** | 2 889 | 2 334 | ||
Mokėtinas mokestis reguliatoriui | 618 | 394 | ||
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 149 | 6 | ||
Finansinių įsipareigojimų iš viso: | 5 633 | 5 885 | ||
Bendra finansinių ir nefinansinių įsipareigojimų apskaitinė vertė | 7 770 | 12 307 |
* Nuo 2023 m. mokėtinos paskolų palūkanos perklasifikuojamos į trumpalaikes paskolas.
** Gautus depozitus sudaro iš klientų gauti depozitai pagal disbalanso pirkimo – pardavimo sutartis.
Kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
28.Informacija apie segmentus
Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis Bendrovėje sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Valdyba stebi šiuos pagrindinius veiklos rodiklius:
pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą (amortizaciją), ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA);
grynąjį pelną;
veiklos sąnaudas be elektros ir susijusių sąnaudų.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.
Valdyba taip pat stebi koreguotą veiklos rodiklį – koreguotą EBITDA. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT sprendimų. Visi koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metu rezultatams. Valdybos vertinimu, koreguotos EBITDA rodikliai tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia geriau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi parodo, kiek Bendrovė realiai uždirbo ataskaitiniais metais.
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Pajamos ir kitos pajamos | 369 838 | 420 308 | ||
Veiklos sąnaudos, be elektros, dujų ir susijusių sąnaudų, nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų | (40 292) | (36 715) | ||
EBITDA | 78 288 | (36 513) | ||
Koreguota EBITDA | 37 291 | 34 556 | ||
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius | 23 011 | 19 709 | ||
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius | (64 008) | 51 360 | ||
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA | (40 997) | 71 069 | ||
EBITDA ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas | (29 619) | (12 603) | ||
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (19 737) | (20 582) | ||
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo, nurašymo nuostoliai | (21 624) | - | ||
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | 4 434 | (884) | ||
Pelno mokestis | 7 308 | 8 863 | ||
Dividendų pajamos | - | - | ||
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 48 386 | (49 484) | ||
Turto iš viso | 677 417 | 718 545 | ||
Grynoji finansinė skola | (39 188) | (45 680) | ||
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) | (165 371) | (77 071) |
Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą.
Pajamos iš Lietuvos klientų per 2023 metus sudarė 84 proc. visų pajamų (per 2022 metus – 82 proc.). Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2023 ir 2022 metais sudarė:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
Lietuva | 306 313 | 344 221 | |
Estija | 29 534 | 43 862 | |
Švedija | 8 691 | 15 840 | |
Lenkija | 3 354 | 5 846 | |
Latvija | 2 221 | 1 448 | |
Norvegija | 4 816 | 7 838 | |
Kitos šalys | 14 909 | 1 253 | |
Iš viso: | 369 838 | 420 308 |
Bendrovės pajamos iš didžiausių klientų:
Įmonės pavadinimas | 2023 m. gruodžio 31 d. |
AB "Energijos skirstymo operatorius" | 90 767 |
UAB "Ignitis" | 29 812 |
Elering AS | 29 286 |
Įmonės pavadinimas | 2022 m. gruodžio 31 d. |
AB "Energijos skirstymo operatorius" | 200 602 |
UAB "Ignitis" | 48 486 |
AB "Ignitis Gamyba" | 27 705 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
29.Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Pajamos pagal sutartis su klientais | ||||
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos | ||||
Elektros energijos perdavimo paslauga | 64 180 | 72 516 | ||
Prekyba balansavimo / disbalanso energija | 108 264 | 175 145 | ||
Elektros energijos papildomos paslaugos | 27 992 | 137 175 | ||
Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai | 5 867 | 2 025 | ||
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų iš viso | 206 303 | 386 861 | ||
Kitos pajamos pagal sutartis su klientais | ||||
Pajamos už kilmės garantijų administravimą | 78 | 129 | ||
Kitų pajamų iš viso: | 78 | 129 | ||
Pajamų pagal sutartis su klientais iš viso | 206 381 | 386 990 | ||
Pajamos nepriskiriamos sutartims su klientais | ||||
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos* | - | 28 893 | ||
Perkrovų valdymo įplaukos panaudotos tarifo mažinimui | 142 300 | - | ||
Perkrovų valdymo įplaukos pripažintos pajamomis | 3 191 | 1 896 | ||
Kitos su elektros energija susijusios paslaugos | 14 937 | 1 161 | ||
Gamintojų prijungimo ir elektros įrenginių perkėlimo pajamos | 13 | 13 | ||
Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais iš viso | 160 441 | 31 963 | ||
Pajamos iš viso | 366 822 | 418 953 |
Visos Bendrovės gaunamos pajamos pripažįstamos per laikotarpį.
*Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas) 2023 m. nebuvo gauta, nes Bendrovė nuo 2023 m. nebeteikia šios paslaugos.
30.Kitos pajamos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Pajamos iš turto nuomos | 551 | 534 | ||
Delspinigiai ir netesybos | 1 609 | 696 | ||
Pajamos iš turto pardavimo | 476 | - | ||
Kitos pajamos | 380 | 125 | ||
Iš viso | 3 016 | 1 355 |
31.Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos | 108 515 | 174 786 | ||
VIAP disbalanso ir balansavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos | - | 28 802 | ||
Elektros energijos papildomų paslaugų sąnaudos | 98 121 | 111 633 | ||
Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos | 38 273 | 99 576 | ||
Elektros energijos susijusių paslaugų sąnaudos | 6 349 | 5 309 | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 251 258 | 420 106 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
32.Kitos sąnaudos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (2 465) | (2 214) | ||
Mokesčių sąnaudos | (2 670) | (2 421) | ||
Mokesčio reguliatoriui sąnaudos | (2 473) | (1 578) | ||
Verslo apsaugos sąnaudos | (870) | (748) | ||
Narystės mokesčių sąnaudos | (518) | (436) | ||
Valdymo paslaugų sąnaudos | (505) | (242) | ||
Komandiruočių sąnaudos | (399) | (260) | ||
Draudimo sąnaudos | (445) | (243) | ||
Transporto sąnaudos | (303) | (301) | ||
Patalpų nuomos sąnaudos | (287) | (354) | ||
Kitos sąnaudos | (2 302) | (3 546) | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | (13 237) | (12 343) |
33.Sandoriai tarp susijusių šalių
2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais eliminuojamos Lietuvos Respublikos centrinės ir vietinės valdžios institucijos. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, asocijuotomis įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/.
Bendrovės susijusios šalys 2023 m. ir 2022 m. buvo:
‐Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai:
‐UAB „EPSO-G“ grupės įmonės:
‐AB „Amber Grid“ (bendri akcininkai);
‐UAB „TETAS“ (bendri akcininkai);
‐UAB „Energy cells“ (bendri akcininkai);
‐BALTPOOL UAB (bendri akcininkai).
‐UAB „Ignitis grupė“ įmonės
‐Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės:
‐VĮ Ignalinos atominė elektrinė;
‐VĮ Registrų centras;
‐Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės.
‐Vadovybė.
Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus.
Bendrovės sandorius su valstybės valdomomis įmonėmis pagrinde sudaro elektros energijos perdavimo, balansavimo, disbalanso ir elektros energijos papildomų paslaugų pardavimai, elektros energijos įsigijimas. UAB EPSO-G teikia valdymo paslaugas, UAB „TETAS“ teikia paslaugas pagal rangos sutartis.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2023 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė:
Susijusios šalys | Gautinos sumos ir sukauptos pajamos | Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos | Suteiktos paskolos | Pirkimai | Pardavimai | Kiti pardavimai |
UAB "EPSO-G" grupės įmonės | ||||||
UAB „EPSO-G“ | - | 150 | 167 082 | 505 | - | 4 849 |
UAB „TETAS“ | 279 | 1 526 | - | 9 811 | - | 625 |
BALTPOOL UAB | - | - | - | - | - | - |
UAB ENERGY CELLS | 15 | 861 | - | 2 455 | 535 | - |
Valstybės valdomos įmonės | ||||||
AB „Energijos skirstymo operatorius“ | 13 765 | 1 145 | - | 1 656 | 90 743 | - |
AB „Ignitis gamyba“ | 477 | 12 592 | - | 130 303 | 4 082 | - |
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ | 29 | - | - | - | 285 | - |
UAB "Ignitis" | 983 | 809 | - | 9 594 | 29 812 | - |
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė | 111 | 100 | - | 616 | 549 | - |
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė | - | 36 | - | 276 | 79 | - |
UAB „Transporto valdymas“ | - | - | - | - | - | - |
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija | - | - | - | - | 1 086 | - |
VĮ IGNALINOS ATOMINĖ ELEKTRINĖ | 55 | - | - | - | 535 | - |
AB "LTG Infra" | 37 | 75 | - | - | 295 | - |
VĮ Registrų centras | - | 1 | - | 402 | - | - |
15 751 | 17 295 | 167 082 | 155 618 | 128 001 | 5 474 |
Pajamos iš kitų pardavimų sudarė: UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 4 849 tūkst. Eur ir UAB „Tetas“ – delspinigiai 625 tūkst. Eur. Nemokamai gauta iš UAB ENERGY CELLS turto už 3 425 tūkst. Eur.
2022 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė:
Susijusios šalys | Gautinos sumos ir sukauptos pajamos | Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos | Suteiktos paskolos | Pirkimai | Pardavimai | Kiti pardavimai |
UAB "EPSO-G" grupės įmonės | ||||||
UAB „EPSO-G“ | 25 | 79 | 232 008 | 242 | - | 13 850 |
UAB „TETAS“ | 365 | 2 046 | - | 9 702 | - | 180 |
BALTPOOL UAB | 354 | - | - | - | 12 279 | - |
UAB ENERGY CELLS | 123 | 48 | - | 38 | 200 | - |
Valstybės valdomos įmonės | ||||||
AB „Energijos skirstymo operatorius“ | 33 059 | 985 | - | 4 039 | 200 591 | - |
AB „Ignitis gamyba“ | 3 712 | 25 387 | - | 181 932 | 27 705 | - |
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ | 27 | - | - | - | 295 | - |
UAB "Ignitis" | 10 138 | - | - | 11 176 | 48 486 | - |
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė | 8 | 100 | - | 579 | 212 | - |
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė | - | 81 | - | 771 | 194 | - |
UAB Transporto valdymas | - | - | - | 123 | - | - |
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija | - | 321 | - | - | - | - |
VĮ Ignalinos atominė elektrinė | 159 | - | - | - | 1 152 | - |
AB "LTG Infra" | 127 | 15 | - | - | 652 | - |
VĮ Registrų centras | - | 205 | - | 240 | - | - |
48 097 | 29 267 | 232 008 | 208 842 | 291 766 | 14 030 |
Pajamos iš kitų pardavimų sudarė: TSO Holding AS akcijų UAB „EPSO-G“ pardavimas 13 785 tūkst. Eur, sąnaudų, susijusių su TSO Holding AS akcijų pardavimu UAB „EPSO-G“ kompensavimas 45 tūkst. Eur, UAB „EPSO-G“ priskaičiuotos palūkanos už suteiktą paskolą 20 tūkst. Eur ir UAB „Tetas“ – delspinigiai 180 tūkst. Eur.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Išmokėti dividendai susijusiems asmenims | 2023 m. | 2022 m. | |
UAB "EPSO-G" | - | 16 129 | |
Iš viso | - | 16 129 |
Išmokos vadovybei | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Išmokos, susijusios su darbo santykiais* | 1 110 | 803 | |
Iš jų: Išeitinės kompensacijos* | 3 | - | |
Vadovų skaičius (vidutinis metinis) | 9 | 7 |
* - su darbdavio Sodros įmokomis.
Per 2023 ir 2022 metus Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
Vadovybei priskiriami Bendrovės administracijos vadovas, departamentų ir centrų vadovai bei kolegialių valdymo organų nariai. 2023 m. kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 66 tūkst. Eur (2022 m. – 40 tūkst. Eur).
34.Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai
2023 m. ir 2022 m. laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur) | 48 386 | (49 484) | |
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais) | 504 331 380 | 504 331 380 | |
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais) | 0,096 | (0,098) |
35.Papildoma pinigų srautų informacija
Skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2023 m. 12 758 tūkst. Eur (2022 m. – 1 964 tūkst. Eur) ir kapitalizuotų palūkanų pokytis 2023 m. 0 Eur (2022 m. – 36 tūkst. Eur).
36.Finansinės rizikos faktoriai
Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės skyrius, vadovaudamasis LITGRID AB valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika, kuri skelbiama UAB „EPSO-G“ tinklalapyje www.epsog.lt.
Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje)
Finansinis turtas | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais | 18 629 | 61 080 | ||
Prekybos gautinos sumos | 8 283 | 2 558 | ||
Kitos gautinos sumos | 420 | 590 | ||
Suteiktos paskolos | 167 082 | 232 008 | ||
Kitas finansinis turtas | 4 444 | 7 361 | ||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 634 | 499 | ||
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina | 199 492 | 304 096 | ||
Kitas finansinis turtas | ||||
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas | - | - | ||
Finansinis turtas iš viso: | 199 492 | 304 096 |
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Finansiniai įsipareigojimai | ||||
Paskolos | 34 329 | 40 428 | ||
Nuomos įsipareigojimai | 5 493 | 5 702 | ||
Prekybos skolos | 58 033 | 70 146 | ||
Mokėtini dividendai | 496 | 522 | ||
Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos | 1 481 | 2 580 | ||
Įsipareigojimų įvykdymo garantija | 3 507 | 2 334 | ||
Iš viso | 103 339 | 121 712 |
Kredito rizika
2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |||
Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas | 199 492 | 304 096 |
Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 92 proc. (2022 m. gruodžio 31 d.- 95 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023m. gruodžio 31 d. sudarė 58 proc. (2022 m. gruodžio 31 d. – 54 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų.
Bendrovė, sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą ( 14 pastaba ir 27 pastaba) arba pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis.
Bendrovė nepanaudotus pinigus ir jų ekvivalentus laiko bankų, turinčių nežemesnį nei AA- reitingą, sąskaitose. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (15 pastaba), motininių bankų ilgalaikio skolinimosi reitingai:
Bankas1A+
Bankas2AA-
Bankas3 AA-
Bankas2AA-
Bankas3 AA-
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.
Bendrovė yra suteikusi paskolą UAB „EPSO-G“, kuri yra 100% valstybės valdoma įmonė, o reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ jai yra suteikusi investicinį Baa1 reitingą.
Likvidumo rizika
Bendrovės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t. y., kad Bendrovė visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Bendrovės grynųjų pinigų srautų prognozes.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovės pinigų srautai iš veiklos 2023 m. yra teigiami, dėl to likvidumo rizika nėra padidėjusi. Bendrovės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 1,91 (2022 m. gruodžio 31 d. – 0,81). Kaip aprašyta pastaboje 2.12, Bendrovė, esant poreikiui, gali laikinai panaudoti perkrovų valdymo įplaukų lėšas.
Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.
iki 3 mėn. | Nuo 4 mėn. iki vienerių metų | Per antrus metus | Per trečius - penktus metus | Po penkių metų | Įsipareigojimų iš viso | |
Likutis 2022 m. sausio 1 d. | ||||||
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 75 582 | - | - | - | - | 75 582 |
Paskolos | - | 6 509 | 6 452 | 14 756 | 14 267 | 41 984 |
Nuomos įsipareigojimai | 120 | 345 | 442 | 850 | 7 588 | 9 345 |
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. | 75 702 | 6 854 | 6 894 | 15 606 | 21 855 | 126 911 |
Likutis 2023 m. sausio 1 d. | ||||||
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos | 63 517 | - | - | - | - | 63 517 |
Paskolos | - | 6 452 | 6 395 | 12 486 | 10 143 | 35 476 |
Nuomos įsipareigojimai | 128 | 383 | 511 | 548 | 7 549 | 9 119 |
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. | 63 645 | 6 835 | 6 906 | 13 034 | 17 692 | 108 112 |
Rinkos rizika
a)Palūkanų normos rizika
Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. Bendrovė turi tik paskolas, kurių palūkanos yra fiksuotos.
b)Užsienio valiutos rizika
Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais.
37.Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė
Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos bei kitas finansinis turtas.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:
Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, paskolų susijusioms šalims, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 5 593 tūkst. Eur mažesnė (2022 m. gruodžio 31 d. – 4 681 tūkst. Eur mažesnė) nei apskaitinė vertė.
38.Audito įmonės suteiktos paslaugos
Audito įmonė Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data. Lentelėje sumos nurodytos Eurais.
Paslaugų pobūdis | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Audito paslaugos | 86 000 | 52 054 | |
Iš viso audito paslaugų | 86 000 | 52 054 | |
Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos | 14 603 | 14 776 | |
Kitos paslaugos | 3 180 | 3 479 | |
Iš viso ne audito paslaugų | 17 783 | 18 255 |
39.Teisminiai nagrinėjimai
Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Rangovo ieškinį Bendrovei dėl sutarčių kainos padidinimo, nuostolių (2 477 tūkst. Eur) priteisimo ir kitų rangovo reikalavimų. Bendrovė su reikalavimais nesutinka visa apimtimi ir atidėjinių žalos atlyginimui neformavo. Tikėtinas teismo sprendimas – 2024 m. gegužės mėn.
2023 m. spalio mėn. Stokholmo prekybos Arbitražo institute pradėtas arbitražo procesas prieš kelias perdavimo sistemos operatores, įskaitant LITGRID AB. Arbitražo procesas pradėtas dėl to, kad perdavimo sistemos operatorės, laikydamosios tarptautinių sankcijų, sustabdė mokėjimus. Atsižvelgiant į Stokholmo prekybos Arbitražo instituto taisykles, išsamesnė informacija šiuo metu laikoma konfidencialia.
40.Pobalansiniai įvykiai
2024 m. vasario 23 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ pratęsė tarpusavio skolinimosi sutartį iki 2024 m. gegužės 24 d., taikant nuo 2023 m. kovo 1 d. kintamą palūkanų normą, susietą su ESTR (euro short-term rate).
______
PricewaterhouseCoopers UAB, J. Jasinskio str. 16B, 03163 Vilnius, Lithuania
+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Company code 111473315, registered with the Legal Entities’ Register of the Republic of Lithuania
Independent auditor’s report
To the shareholders of LITGRID AB
Report on the audit of the financial statements
Our opinion
In our opinion, the financial statements give a true and fair view of the financial position of
LITGRID AB (the “Company”) as at 31 December 2023 and of the Company’s financial performance
and cash flows for the year then ended in accordance with International Financial Reporting Standards
as adopted by the European Union.
Our opinion is consistent with our additional report to the Audit Committee dated 29 March 2024.
What we have audited
The Company’s financial statements comprise:
● the Company’s statement of financial position as at 31 December 2023;
● the Company’s statement of comprehensive income for the year then ended;
● the Company’s statement of changes in equity for the year then ended;
● the Company’s statement of cash flows for the year then ended; and
● the notes to the financial statements, comprising material accounting policy information and other
explanatory information.
Basis for opinion
We conducted our audit in accordance with International Standards on Auditing (ISAs). Our
responsibilities under those standards are further described in the Auditor’s responsibilities for the
audit of the financial statements section of our report.
We believe that the audit evidence we have obtained is sufficient and appropriate to provide a basis
for our opinion.
Independence
We are independent of the Company in accordance with the International Code of Ethics for
Professional Accountants (including International Independence Standards) issued by the
International Ethics Standards Board for Accountants (IESBA Code) and the Law of the Republic of
Lithuania on the Audit of Financial Statements that are relevant to our audit of the financial statements
in the Republic of Lithuania. We have fulfilled our other ethical responsibilities in accordance with the
IESBA Code and the Law of the Republic of Lithuania on the Audit of Financial Statements.
To the best of our knowledge and belief, we declare that non-audit services that we have provided to
the Company are in accordance with the applicable law and regulations in the Republic of Lithuania
and that we have not provided non-audit services that are prohibited under Article 5(1) of Regulation
(EU) No 537/2014 considering the exemptions of Regulation (EU) No 537/2014 endorsed in the Law
of the Republic of Lithuania on the Audit of Financial Statements.
The non-audit services that we have provided to the Company, in the period from 1 January 2023 to
31 December 2023, are disclosed in note 38 to the financial statements.
Our audit approach
Overview
Materiality
● Overall materiality: EUR 3,500 thousand
Key audit matters
● Property, plant and equipment at revalued amount
As part of designing our audit, we determined materiality and assessed the risks of material
misstatement in the financial statements. In particular, we considered where management made
subjective judgements; for example, in respect of significant accounting estimates that involved
making assumptions and considering future events that are inherently uncertain. As in all of our audits,
we also addressed the risk of management override of internal controls, including, among other
matters, consideration of whether there was evidence of bias that represented a risk of material
misstatement due to fraud.
We tailored the scope of our audit in order to perform sufficient work to enable us to provide an
opinion on the financial statements as a whole, taking into account the structure of the Company, the
accounting processes and controls, and the industry in which the Company operates.
Materiality
The scope of our audit was influenced by our application of materiality. An audit is designed to obtain
reasonable assurance whether the financial statements are free from material misstatement.
Misstatements may arise due to fraud or error. They are considered material if individually or in
aggregate, they could reasonably be expected to influence the economic decisions of users taken on
the basis of the financial statements.
Based on our professional judgement, we determined certain quantitative thresholds for materiality,
including the overall Company materiality for the financial statements as a whole as set out in the table
below. These, together with qualitative considerations, helped us to determine the scope of our audit
and the nature, timing and extent of our audit procedures and to evaluate the effect of misstatements,
if any, both individually and in aggregate on the financial statements as a whole.
Overall Company materiality
EUR 3,500 thousand (EUR 2,975 thousand)
How we determined it
1% of average annual revenue for the 3-year period
Rationale for the materiality
benchmark applied
We chose revenue as the benchmark for the Company
because it is the measure against which the performance of
the Company is assessed by the regulatory bodies as well as
external creditors and other stakeholders. The Company’s
results depend on approved tariffs for regulated activities,
therefore the Company‘s profit before tax fluctuate widely
year over year, whereas its revenue is more stable and
growth-oriented indicator which can be compared to other
market participants. Because of 2021-2023 revenue
fluctuations due to changes in energy prices, we chose
average 3-year revenue figure as the benchmark.
We chose 1%, which is within the range of acceptable
quantitative materiality thresholds.
We agreed with the Audit Committee that we would report to them misstatements identified during our
audit above EUR 175 thousand, as well as misstatements below that amount that, in our view,
warranted reporting for qualitative reasons.
Key audit matters
Key audit matters are those matters that, in our professional judgment, were of most significance in
our audit of the financial statements of the current period. These matters were addressed in the
context of our audit of the financial statements as a whole, and in forming our opinion thereon, and we
do not provide a separate opinion on these matters.
Key audit matter
How our audit addressed the key audit matter
Property, plant and equipment at revalued
amount
(refer to Notes 2.2, 2.3, 3 and 6)
The Company applies the revaluation model
for subsequent measurement of property, plant
and equipment (‘PPE’). As at 31 December
2023 the carrying value of PPE amounted to
EUR 395,157 thousand, being its fair value at
the date of the revaluation, less subsequent
accumulated depreciation and impairment
losses recognized until 31 December 2023.
The Company’s management performed the
PPE revaluation in 2023. The total net
revaluation gain for the Company amounted to
EUR 5,811 thousand, of which the increase of
EUR 27,435 thousand was recognised directly
in equity, and the decrease of EUR 21,624
thousand was recognised in profit or loss.
The valuation of electricity transmission
network assets was carried out in the following
stages: (i) replacement costs of new assets
(RCN) were estimated; (ii) the physical
deterioration and functional obsolescence of
the assets was determined; and (iii) the
economic obsolescence of the assets was
assessed (using the income approach).
In determining the replacement costs, the
management took into account asset-specific
current information such as the cost of
materials and works, or overall construction
costs.
Then physical deterioration and functional
obsolescence of the assets was determined to
estimate depreciated replacement cost (DRC)
for each individual asset.
The income approach was used to determine
the economic obsolescence of the assets.
We obtained an understanding and evaluated
management’s policies, processes and controls in
determination of fair values of items of PPE.
We analysed management’s valuation
methodology and their assessment of changes in
tariff setting regulations that occurred during 2023.
We obtained the model for calculating the RCN
and DRC, tested the reasonableness of inputs
used and the determination of the physical
deterioration and functional obsolescence of the
assets for selected items, by comparing to recent
construction prices of comparable new assets and
verifying formulas and data used to arrive from
RCN to DRC.
We obtained the cash flow model used by the
management to determine the economic
obsolescence of PPE. We checked the model and
tested whether they are mathematically accurate
and that the results were accurately compared to
the carrying values of PPE.
We examined the management’s assumptions
which had material impact on the valuation
results: the rate of return on regulated assets and
the discount rate, expected capital expenditures,
the additional tariff component to finance
investments and values of regulated assets. As
appropriate, we traced these assumptions to
external or to the Company’s internal sources of
information.
We involved our internal valuation experts to
assist us in discount rate assessment and overall
assessment of the methodology used in
developing the valuation model.
Also, we assessed sensitivity of the cash flow
model to the changes in the rate of return, the
discount rate, and the additional tariff component
to finance investments.
Based on the results of the economic
obsolescence test, the values of the assets
determined by DRC method were reduced on
a pro rata basis, except for assets for which
such allocation would have resulted in a value
lower than the asset’s estimated regulated
cash flows from individual items (hereinafter –
RAB value). For such assets the RAB value
was considered to be their fair value. The
amount of reduction that would otherwise have
been allocated to an asset was allocated pro
rata to the other assets.
Finally, the management compared previous
carrying values of individual assets against
revalued amounts determined using the
approach described above, and calculated the
revaluation gains or losses to be accounted
through profit and loss, or other
comprehensive income as appropriate.
We focused on this area due to the
significance of the PPE balance to the
consolidated statement of financial position
and because the management’s assessment
of fair values of PPE is an area of significant
management judgement..
We also checked the allocation of the fair value
surplus or reduction to individual items based on
economic obsolescence principles and performed
detailed fair value allocation testing for selected
items.
We also considered whether or not there was a
bias in determining fair value.
We have considered the adequacy and
completeness of disclosures in Notes 2.2, 2.3, 3
and 6.
Reporting on other information including the annual report
Management is responsible for the other information. The other information comprises the annual
report, including the corporate governance report and the remuneration report and social responsibility
(sustainability) report (but does not include the financial statements and our auditor’s report thereon).
Our opinion on the financial statements does not cover the other information, including the annual
report.
In connection with our audit of the financial statements, our responsibility is to read the other
information identified above and, in doing so, consider whether the other information is materially
inconsistent with the financial statements or our knowledge obtained in the audit, or otherwise appears
to be materially misstated.
With respect to the annual report, including the corporate governance report and the remuneration
report, we considered whether the annual report, including the corporate governance report and the
remuneration report, includes the disclosures required by the Law of the Republic of Lithuania on
Reporting by Undertakings.
Based on the work undertaken in the course of our audit, in our opinion:
● the information given in the annual report, including the corporate governance report and the
remuneration report, for the financial year for which the financial statements are prepared, is
consistent with the financial statements; and
● the annual report, including the corporate governance report and the remuneration report, has
been prepared in accordance with the Law of the Republic of Lithuania on Financial Reporting by
Undertakings.
The Company presented the social responsibility (sustainability) report as a part of the annual report.
In addition, in light of the knowledge and understanding of the Company and its environment obtained
in the course of the audit, we are required to report if we have identified material misstatements in the
annual report which we obtained prior to the date of this auditor’s report. We have nothing to report in
this regard.
Responsibilities of management and those charged with governance for the financial
statements
Management is responsible for the preparation of the financial statements that give a true and fair
view in accordance with International Financial Reporting Standards as adopted by the European
Union, and for such internal control as management determines is necessary to enable the
preparation of financial statements that are free from material misstatement, whether due to fraud or
error.
In preparing the financial statements, management is responsible for assessing the Company’s ability
to continue as a going concern, disclosing, as applicable, matters related to going concern and using
the going concern basis of accounting unless management either intends to liquidate the Company or
to cease operations, or has no realistic alternative but to do so.
Those charged with governance are responsible for overseeing the Company’s financial reporting
process.
Auditor’s responsibilities for the audit of the financial statements
Our objectives are to obtain reasonable assurance about whether the financial statements as a whole
are free from material misstatement, whether due to fraud or error, and to issue an auditor’s report that
includes our opinion. Reasonable assurance is a high level of assurance but is not a guarantee that an
audit conducted in accordance with ISAs will always detect a material misstatement when it exists.
Misstatements can arise from fraud or error and are considered material if, individually or in the
aggregate, they could reasonably be expected to influence the economic decisions of users taken on
the basis of these financial statements.
As part of an audit in accordance with ISAs, we exercise professional judgment and maintain
professional scepticism throughout the audit. We also:
● Identify and assess the risks of material misstatement of the financial statements, whether due to
fraud or error, design and perform audit procedures responsive to those risks, and obtain audit
evidence that is sufficient and appropriate to provide a basis for our opinion. The risk of not
detecting a material misstatement resulting from fraud is higher than for one resulting from error,
as fraud may involve collusion, forgery, intentional omissions, misrepresentations, or the override
of internal control.
● Obtain an understanding of internal control relevant to the audit in order to design audit
procedures that are appropriate in the circumstances, but not for the purpose of expressing an
opinion on the effectiveness of the Company’s internal control.
● Evaluate the appropriateness of accounting policies used and the reasonableness of accounting
estimates and related disclosures made by management.
● Conclude on the appropriateness of management’s use of the going concern basis of accounting
and, based on the audit evidence obtained, whether a material uncertainty exists related to events
or conditions that may cast significant doubt on the Company’s ability to continue as a going
concern. If we conclude that a material uncertainty exists, we are required to draw attention in our
auditor’s report to the related disclosures in the financial statements or, if such disclosures are
inadequate, to modify our opinion. Our conclusions are based on the audit evidence obtained up
to the date of our auditor’s report. However, future events or conditions may cause the Company
to cease to continue as a going concern.
● Evaluate the overall presentation, structure and content of the financial statements, including the
disclosures, and whether the financial statements represent the underlying transactions and
events in a manner that achieves fair presentation.
We communicate with those charged with governance regarding, among other matters, the planned
scope and timing of the audit and significant audit findings, including any significant deficiencies in
internal control that we identify during our audit.
We also provide those charged with governance with a statement that we have complied with relevant
ethical requirements regarding independence and have communicated with them all relationships and
other matters that may reasonably be thought to bear on our independence, and where applicable,
actions taken to eliminate threats or safeguards applied.
From the matters communicated with those charged with governance, we determine those matters
that were of most significance in the audit of the financial statements of the current period and are
therefore the key audit matters. We describe these matters in our auditor’s report unless law or
regulation precludes public disclosure about the matter or when, in extremely rare circumstances, we
determine that a matter should not be communicated in our report because the adverse
consequences of doing so would reasonably be expected to outweigh the public interest benefits of
such communication.
Report on other legal and regulatory requirements
Report on the compliance of the format of the financial statements with the requirements of the
European Single Electronic Reporting Format
We have been engaged based on the amendment to our audit agreement by the management of the
Company to conduct a reasonable assurance engagement for the verification of compliance with the
applicable requirements of the European single electronic reporting format of the Company’s financial
statements, including the annual report, for the year ended 31 December 2023 (the “Single Electronic
Reporting Format of the financial statements”).
Description of a subject matter and applicable criteria
The Single Electronic Reporting Format of the financial statements has been applied by the
management of the Company to comply with the requirements of art. 3 and 4 of the Commission
Delegated Regulation (EU) 2019/815 of 17 December 2018 supplementing Directive 2004/109/EC of
the European Parliament and of the Council with regard to regulatory technical standards on the
specification of a single electronic reporting format (the “ESEF Regulation”). The applicable
requirements regarding the Single Electronic Reporting Format of the financial statements are
contained in the ESEF Regulation.
The requirements described in the preceding sentence determine the basis for application of the
Single Electronic Reporting Format of the financial statements and, in our view, constitute appropriate
criteria to form a reasonable assurance conclusion.
Responsibility of the management and those charged with governance
The management of the Company is responsible for the application of the Single Electronic Reporting
Format of the financial statements that complies with the requirements of the ESEF Regulation.
This responsibility includes the selection and application of appropriate markups in iXBRL using ESEF
taxonomy and designing, implementing and maintaining internal controls relevant for the preparation
of the Single Electronic Reporting Format of the financial statements which is free from material non-
compliance with the requirements of the ESEF Regulation.
Those charged with governance are responsible for overseeing the financial reporting process, which
should also be understood as the preparation of financial statements in accordance with the format
resulting from the ESEF Regulation.
Our responsibility
Our responsibility was to express a reasonable assurance conclusion whether the Single Electronic
Reporting Format of the financial statements complies, in all material aspects, with the ESEF
Regulation.
We conducted our engagement in accordance with International Standard on Assurance
Engagements 3000 (Revised) ‘Assurance Engagements other than Audits and Reviews of Historical
Financial Information’ (“ISAE 3000 (R)”). This standard requires that we comply with ethical
requirements, plan and perform procedures to obtain reasonable assurance whether the Single
Electronic Reporting Format of the financial statements complies, in all material aspects, with the
applicable requirements.
Reasonable assurance is a high level of assurance, but it does not guarantee that the service
performed in accordance ISAE 3000 (R) will always detect the existing material misstatement
(significant non-compliance with the requirements).
Summary of the work performed
Our planned and performed procedures were aimed at obtaining reasonable assurance that the
Single Electronic Reporting Format of the financial statements was applied, in all material aspects, in
accordance with the applicable requirements and such application is free from material errors or
omissions. Our procedures included in particular:
• obtaining an understanding of the internal control system and processes relevant to the
application of the Single Electronic Reporting Format of the financial statements, including the
preparation of the XHTML format and marking up the financial statements;
• verification whether the XHTML format was applied properly;
• evaluating the completeness of marking up the financial statements using the iXBRL markup
language according to the requirements of the implementation of single electronic format as
described in the ESEF Regulation;
• evaluating the appropriateness of the Company’s use of XBRL markups selected from the ESEF
taxonomy and the creation of extension markups where no suitable element in the ESEF
taxonomy has been identified; and
• evaluating the appropriateness of anchoring of the extension elements to the ESEF taxonomy.
We believe that the evidence we have obtained is sufficient and appropriate to provide a basis for our
conclusion.
Conclusion
In our opinion, the Single Electronic Reporting Format of the financial statements for the year ended
31 December 2023 complies, in all material aspects, with the ESEF Regulation.
Appointment
We were first appointed as auditors of the Company on 24 April 2015 and had an engagement
appointment of 3 years for 2015-2017 audits. After a 2-year break our appointment was renewed for
2020-2022 audits and renewed again for 2023 audit on 30 August 2023, representing a total period of
engagement appointment of 7 years, out of which 4 years represent the latest uninterrupted period of
engagement.
The key audit partner on the audit resulting in this independent auditor’s report is Rasa Radzevičienė.
On behalf of PricewaterhouseCoopers UAB
Rasa Radzevičienė
Partner
Auditor's Certificate No. 000377
Vilnius, Republic of Lithuania
29 March 2024
The auditor's electronic signature is used herein to sign only the Independent Auditor's Report
UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre
Nepriklausomo auditoriaus išvada
LITGRID AB akcininkams
Išvada dėl finansinių ataskaitų audito
Mūsų nuomonė
Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LITGRID AB (toliau – Bendrovė) 2023 m.
gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir
pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti
Europos Sąjungoje.
Mūsų nuomonė atitinka 2024 m. kovo 29 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.
Mūsų audito apimtis
Bendrovės finansines ataskaitas sudaro:
● 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinės būklės ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų Bendrovės pinigų srautų ataskaita; ir
● finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingą apskaitos politikos informaciją ir
kitą aiškinamąją informaciją.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau
aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.
Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.
Nepriklausomumas
Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų
valdybos parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius
nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių
ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje.
Taip pat laikomės kitų TASESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme
numatytų etikos reikalavimų.
Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme
Bendrovei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat
pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES)
Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.
Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteikėme
Bendrovei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 38 pastaboje.
Mūsų audito metodika
Apžvalga
Reikšmingumo lygis
● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 3 500 tūkst. Eur
Pagrindiniai audito
dalykai
● Ilgalaikis materialusis turtas, apskaitomas perkainota verte
Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse
ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius
sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo
remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų
kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat,
be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie
reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.
Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo
nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos
procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą.
Reikšmingumo lygis
Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti
pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti,
kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems
ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui,
įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas
lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito
apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų
kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.
Bendras reikšmingumo lygis
Bendrovei
3 500 tūkst. Eur (2 975 tūkst. Eur)
Kaip mes jį nustatėme
1% nuo paskutinių trejų metų pajamų vidurkio
Taikyto reikšmingumo lygio
išaiškinimas
Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome
pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros
institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys,
norėdami įvertinti Bendrovės veiklos rezultatus. Bendrovės
veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos
veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą
kasmet itin svyruoja, o jos pajamos yra stabilesnis ir į augimą
orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos
dalyviais. Kadangi 2021 - 2023 metais pajamos didėjo dėl
elektros kainų pokyčių, kaip kriterijų reikšmingumo lygiui
nustatyti pasirinkome paskutinių trejų metų pajamų vidurkį.
Pasirinkome 1%, kuris yra priimtinose kiekybinio vertinimo
reikšmingumo lygio ribose.
Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus,
viršijančius 175 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos,
mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.
Pagrindiniai audito dalykai
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant
einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių
ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes
nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.
Pagrindinis audito dalykas
Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį
audito dalyką
Ilgalaikis materialusis turtas, apskaitomas
perkainota verte
(žr.2.2, 2.3, 3 ir 6 pastabas)
Po pirminio pripažinimo Bendrovė taiko
perkainojimo metodą ilgalaikio materialiojo turto
(toliau – IMT) pripažinimui. Bendrovės IMT
balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė
395 157 tūkst. Eur ir atitiko jo tikrąją vertę
perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą
nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius,
pripažintus iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2023 m. Bendrovės vadovybė atliko IMT
perkainojimą. Bendrovės grynasis perkainojimo
rezultatas iš viso sudarė 5 811 tūkst. Eur, iš
kurių 27 435 tūkst. Eur padidėjimo suma buvo
pripažinta tiesiogiai nuosavybės dalyje ir
21 624 tūkst. Eur sumažėjimo suma buvo
pripažinta pelno arba nuostolių dalyje.
Elektros perdavimo tinklo turto vertinimas
apėmė šiuos etapus: (i) naujo turto
atkuriamosios vertės (angl. RCN) nustatymą; (ii)
turto fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo nustatymą;
(iii) turto ekonominio nusidėvėjimo įvertinimą
(taikant pajamų metodą).
Nustatydama atkuriamąją vertę, vadovybė
atsižvelgė į turtui būdingą dabartinę informaciją,
tokią kaip medžiagų ir darbų kaina arba bendra
rangos darbų sąnaudų suma.
Tuomet buvo nustatytas turto fizinis ir funkcinis
nusidėvėjimas, siekiant įvertinti kiekvieno atskiro
turto vieneto nudėvėtąją atkuriamąją vertę (angl.
DRC).
Mes supratome ir įvertinome vadovybės
politikas, procesus ir kontrolės procedūras,
kuriuos vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąją
vertę.
Mes išanalizavome vadovybės taikomą
vertinimo metodologiją ir vadovybės įvertintus
tarifų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų
pasikeitimus per 2023 m.
Mes gavome RCN ir DRC apskaičiavimo modelį,
patikrinome modelyje naudojamų duomenų ir
pasirinktų turto vienetų fizinio ir funkcinio
nusidėvėjimo nustatymo pagrįstumą,
palygindami juos su palyginamojo naujo turto
dabartinėmis statybos kainomis ir patikrindami
formules bei duomenis, naudotus RCN ir DRC
vertėms apskaičiuoti.
Mes gavome pinigų srautų modelį, kurį
vadovybė taikė IMT ekonominiam nusidėvėjimui
nustatyti. Mes patikrinome modelį ir įvertinome,
ar matematiniai skaičiavimai jame yra tikslūs ir
ar rezultatai yra tiksliai palyginami su IMT
balansinėmis vertėmis.
Mes išanalizavome vadovybės taikytas
prielaidas, kurios turėjo reikšmingos įtakos
vertinimo rezultatams: reguliuojamo turto grąžos
normą ir diskonto normą, tikėtinas investicijas į
ilgalaikį materialųjį turtą, papildomą kainos
dedamąją investicijų finansavimui ir
reguliuojamo turto vertes. Šias prielaidas
atitinkamai sutikrinome su išoriniais ar
Bendrovės vidaus informacijos šaltiniais.
Mes pasitelkėme savo vidaus vertinimo
ekspertus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto
Ekonominis turto nusidėvėjimas buvo nustatytas
taikant pajamų metodą. Remiantis ekonominio
nusidėvėjimo testo rezultatais, turto vertės,
nustatytos taikant DRC metodą, buvo
proporcingai sumažintos, išskyrus turtą, kurio
vertė dėl ekonominio nusidėvėjimo sumos
paskirstymo taptų mažesnė už šio turto įvertintų
reguliuojamų pinigų srautų iš individualių turto
vienetų vertę (toliau – RAB vertė). Buvo laikoma,
kad tokio turto RAB vertė atitinka jo tikrąją vertę.
Sumažėjimo suma, kuri kitu atveju būtų
paskirstyta tokiam turtui, proporcingai buvo
paskirstyta kitam turtui.
Galiausiai vadovybė palygino individualių turto
vienetų ankstesnes balansines vertes su
perkainotomis vertėmis, nustatytomis taikant
pirmiau aprašytą metodą, ir apskaičiavo
perkainojimo pelną ar nuostolius, pripažįstamus
atitinkamai pelno ir nuostolių dalyje arba kitų
bendrųjų pajamų dalyje.
Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT
likučio reikšmingumo konsoliduotojoje finansinės
būklės ataskaitoje ir dėl to, kad vadovybės
atliekamas IMT vertinimas yra sritis, kuri apima
reikšmingus vadovybės sprendimus.
normą bei atlikti bendrą vertinimo modelio
kūrimo metodologijos vertinimą.
Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio
jautrumą grąžos normos, diskonto normos ir
papildomos kainos dedamosios investicijų
finansavimui pokyčiams.
Be to, mes patikrinome tikrosios vertės perviršio
arba sumažėjimo paskirstymą individualiems
turto vienetams, remiantis ekonominio
nusidėvėjimo principais, ir pasirinktiems turto
vienetams atlikome išsamų tikrosios vertės
paskirstymo testą.
Taip pat mes įvertinome, ar buvo
tendencingumų nustatant tikrąją vertę.
Mes įvertinome 2.2, 2,3, 3 ir 6 pastabose
atskleistos informacijos pakankamumą
Išvada apie kitą informaciją, įskaitant metinį pranešimą
Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima metinį pranešimą, įskaitant
bendrovių valdymo ataskaitą, atlygio ataskaitą ir socialinės atasakomybės (darnumo) ataskaitą (tačiau
neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant metinį pranešimą.
Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą
informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių
ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra
reikšmingų iškraipymų.
Metinio pranešimo, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atžvilgiu mes įvertinome,
ar metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta Lietuvos
Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija.
Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:
● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, metiniame pranešime pateikta
informacija, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atitinka duomenis, pateiktus
finansinėse ataskaitose; ir
● metinis pranešimas, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, yra parengtas
laikantis Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Bendrovė pateikė socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą, kuri yra sudėtinė metinio pranešimo
dalis.
Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie
Bendrovę bei jos aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų metiniame pranešime, kurį gavome iki
šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal
Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą
bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų
parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir
atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo
taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą arba yra
priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra
reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų
nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad
auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas
atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams,
priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės
profesinio skepticizmo principu. Taip pat:
● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas,
suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus,
kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl
apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika,
nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba
vidaus kontrolių nepaisymas;
● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms
aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie
Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą;
● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų
ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to,
ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su
įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą.
Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje
privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių
atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito
įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali
lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos;
● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar
finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo
pateikimo koncepciją.
Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį,
audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės
trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.
Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų
dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti
pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių
ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones.
Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo
svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais
audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą
teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad
dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos
tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo
formato reikalavimams
Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo
užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad finansinės ataskaitos, įskaitant metinį pranešimą, už
2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų
teikimo formato reikalavimus (toliau – Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo
formatas).
Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas
Bendrovės vadovybė pritaikė Finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą,
siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo
standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF
reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo
formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente.
Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Finansinių ataskaitų vienas
elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo
užtikrinimo išvadai pateikti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė
Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo
formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.
Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF
taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios
svarbios Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų
ESEF reglamento neatitikimų.
Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris
taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą
vadovaujantis ESEF reglamentu.
Mūsų atsakomybė
Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Finansinių ataskaitų vienas
elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.
Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu
(persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“
(toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų,
suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Finansinių
ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka
nustatytus reikalavimus.
Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį
TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą
neatitikimą reikalavimams).
Atliktų darbų santrauka
Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Finansinių ataskaitų
vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis
nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos
nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:
• supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Finansinių ataskaitų vieno
elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei finansinių
ataskaitų ženklinimą;
• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
• įvertinimą, ar finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas,
atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF
reglamente;
• įvertinimą, ar Bendrovė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar
tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas
elementas; ir
• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.
Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.
Išvada
Mūsų nuomone, Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2023 m.
gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.
Paskyrimas
Bendrovės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 24 d. ir visas nenutrūkstamo
užduoties vykdymo laikotarpis 2015-2017 m. auditui sudarė trejus metus. Po dvejų metų pertraukos
mūsų paskyrimas buvo pratęstas 2020-2022 m. auditui, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. mūsų paskyrimas
buvo vėl pratęstas 2023 m. auditui, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis apėmė septynerius
metus, iš kurių ketveri metai sudarė naujausią nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpį.
Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra
Rasa Radzevičienė.
UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu
Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377
Vilnius, Lietuvos Respublika
2024 m. kovo 29 d.
Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.