LITGRID AB
Bendrovės finansinės ataskaitos, metinis pranešimas ir nepriklausomo
auditoriaus išvada už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d.
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
2022 m. kovo 18 d., Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko
patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, LITGRID AB generalinis direktorius Rokas
Masiulis, finansų departamento direktorius Vytautas Tauras ir apskaitos skyriaus vadovė Asta
Vičkačkienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis, pateikiamos LITGRID AB 2021 metų finansinės ataskaitos,
parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje,
atitinka tikrovę ir teisingai parodo Bendrovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną ir pinigų
srautus; 2021 metų metiniame pranešime yra teisingai parodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga,
įmonės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Rokas Masiulis
Generalinis direktorius
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Vytautas Tauras
Finansų departamento direktorius
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
Asta Vičkačkienė
Apskaitos skyriaus vadovė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)
TURINYS
Metinis pranešimas 4
Bendrovės Finansinės būklės ataskaita 90
Bendrovės Bendrųjų pajamų ataskaita 91
Bendrovės Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 92
Bendrovės Pinigų srautų ataskaita 93
Bendrovės Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas 94
Nepriklausomo auditoriaus išvada 135
Finansinės ataskaitos patvirtintos 2022 m. kovo 18 d.
Rokas Masiulis
Generalinis direktorius
Vytautas Tauras
Finansų departamento direktorius
Asta Vičkačkienė
Apskaitos skyriaus vadovė
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
4
Valdybos pirmininko kreipimasis
Gerbiamieji,
2022 metų pradžią atsiminsime dar ilgai. Karas Ukrainoje suteikė daug nerimo, tačiau taip pat ir sutelkė. Sutelkė visus
asmeniškai, sutelkė komandas ir organizacijas. Vasario gale ir kovo pradžioje per kelias valandas ir per kelias dienas ryžtingai
priėmėme ir keitėme sprendimus, kuriais vadovavomės daugelį mėnesių ir metų. Tačiau visų svarbiausia – šiuo laikotarpiu
išryškėjo, jog Lietuva daugelį metų užtikrintai ir sėkmingai žengė energetinės nepriklausomybės link.
„Litgrid“ praėjusių metų indėlis į energetinę nepriklausomybę akivaizdus ir matomas – pernai sėkmingai baigti du
sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais svarbūs projektai: išplėsta jungtis su Lenkija „LitPol Link“, optimizuotas
Šiaurės Rytų Lietuvos tinklas. Sėkmingai įgyvendinami ir visi kiti sinchronizacijos projektai, kuriuos bendrovė baigs iki 2025
metų.
Pernai gruodį atliktas bandymas parodė, kad „LitPol Link“ kritiniu atveju leistų užtikrinti šalies elektros energetikos sistemos
darbą dirbant sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su kontinentine Europa.
2021 metais „Litgrid“ išlaikė ir gerino elektros energijos perdavimo patikimumo rodiklius, o perduotas didžiausias per
pastaruosius tris dešimtmečius elektros energijos kiekis rodo tebevykstantį ekonomikos atsigavimą po pandemijos. Beveik pusę
Lietuvoje pagamintos elektros energijos sudarė saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių generacija.
Bendrovė pernai investavo daugiau nei 53 mln. eurų, du trečdaliai šios sumos buvo skirta strateginiams ir visai Lietuvai
svarbiems elektros energetikos projektams, likusi dalis — perdavimo tinklo atnaujinimui ir plėtrai.
„Litgrid“ komandos vairą pernai perėmė prie jos prisijungęs Rokas Masiulis. Pirmaisiais valdybos jam iškeltais tikslais tapo
savalaikio sinchronizacijos projektų įgyvendinimas bei nesaugioje Astrave AE pagamintos elektros užkardymas. Abu tikslai buvo
įgyvendinti.
Pastaruoju metu turėjau daug progų žavėtis „Litgrid“ komandos susitelkimu, motyvacija ir pasiryžimu įveikti iššūkius. Tiek per
visus 2021 metus įgyvendinant svarbiausius projektus, tiek reaguojant į per naktį pasikeitusią situaciją 2022 metų vasario
pabaigoje.
Todėl tariu ačiū visų pirma „Litgrid“ klientams, o taip pat bendrovės darbuotojams, vadovams bei partneriams už bendrą darbą
2021 metais. Linkiu tolesnio susitelkimo ir ryžto mums visiems. Žengiame teisinga kryptimi.
Pagarbiai
Algirdas Juozaponis
„Litgrid“ valdybos pirmininkas
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
5
Generalinio direktoriaus kreipimasis
Gerbiamieji,
Pristatau Jums „Litgrid“ 2021 metų ataskaitą. Praėjusiais metais toliau tvirtai žengėme sinchronizacijos keliu, užsitikrindami
kertines saugumo garantijas iš Vakarų partnerių, padidinome elektros perdavimo sistemos patikimumą, klojome pamatus
ateities energetikai, planuodami atsinaujinančių išteklių plėtrą ir integruodami baterijų technologijas.
Per 2021 m. įgyvendinome tris sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektus, tarp jų – Lietuvos jungties su Lenkija
- „LitPol Link“ - išplėtimo projektą, kuris yra vienas iš svarbiausių pasiruošimo darbų. Šio projekto rezultatas – paruošta
sinchroninė elektros jungtis su kontinentine Europa. Netrukus po „LitPol Link“ išplėtimo sėkmingai atlikome pagalbos iš Lenkijos
sistemos bandymą, kuris parodė, kad įvykus neplaniniam atsijungimui nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos, susilauktume
operatyvios pagalbos iš partnerių Vakaruose. Tam taip pat pasitarnautų „NordBalt“ jungtis su Švedija, kurią esame šiems
tikslams išbandę anksčiau. Visa tai leidžia mums šiuo metu drąsiai teigti, kad Lietuvos elektros sistemos saugumas yra
užtikrintas. Praėjusiais metais įgyvendinome dar vieną sinchronizacijos projektą – optimizavome elektros perdavimo tinklą
Šiaurės Rytų Lietuvoje. Jo metu pritaikėme Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes bei aplinkines elektros perdavimo
linijas dabartiniams poreikiams ir paruošėme sinchronizacijai.
Praėjusiais metais taip pat pasirašėme trijų sinchroninių kompensatorių įsigijimo ir instaliavimo sutartį. Šie įrenginiai skirti
užtikrinti patikimą tinklo veikimą, kai didelė dalis sistemoje vartojamos elektros yra gaminama atsinaujinančių išteklių
elektrinėse arba gaunama per nuolatinės srovės jungtis. Šių metų pradžioje kartu su partneriais – Lenkija, Latvija ir Estija –
užsitikrinome papildomus 170 mln. eurų ES dotacijų sinchronizacijai įgyvendinti - bendra parama projektams viršijo 1,2 mlrd.
eurų. Iš viso šiuo metu baigti 6 iš 20 sinchronizacijos projektų, o visos programos baigtumas siekia daugiau nei 40 procentų.
Šiemet tęsiame kitus svarbius sinchronizacijos projektus - jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ bei sinchroninių
kompensatorių įrengimą, lygiagrečiai vykdome perdavimo tinklo plėtros ir atnaujinimo darbus. Visa tai vis labiau priartina mus
prie pilnaverčio įsijungimo į kontinentinės Europos šalių elektros sistemą, kurį planuojame įgyvendinti 2025 metais.
Kalbant apie saugumą, praėjusiais metais toliau rūpinomės, kad Lietuvos elektros vartotojų nepasiektų nesaugioje Astravo AE
pagaminta elektra, pritaikydami papildomus pralaidumo apribojimus tarp Baltijos ir trečiųjų šalių.
2021 m. „Litgrid“ reikšmingai pagerino sistemos patikimumo rodiklius. Operatoriaus atsakomybei priskiriamų nutraukimų
vidutinė trukmė (angl. average interruption time, AIT) pernai siekė 0,112 min., kai užpernai šis rodiklis buvo 0,209 minutės.
Tuo tarpu neperduotos energijos kiekis (angl. energy not supplied, ENS) 2021 m. sudarė 3,356 MWh, kai 2020 m. jis buvo 6,213
MWh. Rodiklių kokybinės reikšmės taip pat viršija Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus 2021 m. „Litgrid“
uždavinius, kad AIT per visus metus neviršytų 0,29 min., o ENS – 6,300 MWh.
Praėjusiais metais toliau klojome pagrindus atsinaujinančios energetikos plėtrai. Pradėjome pasiruošimo jūrinio vėjo
energetikai darbus – techninio ir ekonominio įvertinimo studiją. Jau 2023 m. planuojamas jūrinio vėjo aukcionas pirmiesiems
700 MW jūrinio vėjo pajėgumams integruoti į Lietuvos elektros sistemą. Sudarome sąlygas ir žemyninėms vėjo elektrinėms: iki
2025 m. matome papildomas galimybes prijungti dar apie 140 MW atsinaujinančių išteklių galios, o 2025 m. įgyvendinus
sinchronizaciją planuojame prijungti dar apie 960 MW atsinaujinančių išteklių energijos.
Toliau ruošdamiesi ateities energetikos iššūkiams skyrėme didelį dėmesį inovacijomis. Pernai pirmieji Baltijos šalyse prie
perdavimo tinklo prijungėme 1 MW pilotinę bateriją. Sėkmingai ją išbandėme atlikdami įvairias perdavimo tinklo funkcijas ir
esame pasiruošę į sistemą integruoti galingus energijos kaupimo įrenginius. Mūsų vertinimu, baterijos padės Lietuvai pasiekti
tiek elektros tiekimo patikimumo, tiek energetinio saugumo, tiek atsinaujinančių išteklių plėtros tikslus.
Finansiniai bendrovės rezultatai išlieka tvirtu pagrindu mūsų strateginiams projektams įgyvendinti. Audituotais duomenimis,
„Litgrid“ pajamos 2021 m. siekė 270,6 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnės negu 2020 metais. Bendrovės pelnas prieš palūkanas,
mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 46,2 mln. eurų — 10,8 proc. mažesnis negu buvo 2020 metais.
Rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios rinkos elektros kainos ir dėl to ženkliai išaugusios elektros kompensavimo
sąnaudos technologiniuose energetikos tinklo įrenginiuose.
Šių metų geopolitinė situacija mums dar kartą patvirtina, kad esame pasirinkę teisingas strategines kryptis energetikos srityje,
o jau įgyvendinti darbai leidžia mums jaustis saugiau. Šiemet toliau nuosekliai dirbame, kad kartu su kitomis Baltijos šalimis
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
6
pilnai taptume kontinentinės Europos elektros sistemos dalimi. Tarp svarbiausių darbų – jūrinės jungties su Lenkija „Harmony
Link“ kabelio pirkimo sutarties pasirašymas, vidinių tinklų stiprinimo darbai, 200 MW energijos kaupiklių integravimas į elektros
sistemą. Šiais metais taip pat atliksime visos Lietuvos izoliuoto sistemos darbo bandymą: pirmą kartą savarankiškai, be
aplinkinių šalių įtakos valdysime visus sistemos rodiklius, taip pat ir dažnį.
Tvirtai tikiu, kad „Litgrid“ komanda sėkmingai įgyvendins visus jai keliamus tikslus ir įveiks bet kokius iššūkius.
Pagarbiai
Rokas Masiulis
„Litgrid“ generalinis direktorius
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
7
Svarbiausi „Litgrid“ rodikliai:
2021 m.
2020 m.
Pokytis
+/- %
Pajamos, mln. Eur
270,6 mln. Eur
207,5 mln. Eur
63,1 mln. Eur
30,4
EBITDA, mln. Eur
46,2 mln. Eur
51,8 mln. Eur
4,6 mln. Eur
-10,8
Grynas pelnas, mln.
Eur
20 mln. Eur
26,6 mln. Eur
7,1 mln. Eur
-24,8
Nuosavo kapitalo
grąža
9,1 %
12,9 %
Perduotos elektros
energijos kiekis, GWh
10 936 GWh
10 089 GWh
850 GWh
8,4
ENS
3,356 MWh
6,213 MWh
-2,857 MWh
AIT
0,112 min.
0,209 min.
-0,097 min.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
8
1. „LITGRID“ BENDROJI INFORMACIJA
Pranešimas parengtas už laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d.
1.1. Emitentas ir jo kontaktiniai duomenys:
Pavadinimas LITGRID AB (toliau – „Litgrid“ arba Bendrovė)
Teisinė forma Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta 2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas 302564383
Buveinės adresas Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius
Adresas korespondencijai Karlo Gustavo Emilio Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius
Telefonas +370 707 02171
El. paštas info@litgrid.eu; www.litgrid.eu
„Litgrid“ yra EPSO-G grupės įmonių dalis:
EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises
ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. UAB „EPSO-G“ priklauso 97,5 proc. „Litgrid“ akcijų.
„Litgrid“ valdomos kitų įmonių akcijos ir 2021 m. įvykę pokyčiai:
Pavadinimas
„LitPol Link“ Sp.z.o.o
TSO Holding AS (ankstesnis
pavadinimas Nord Pool
Holding AS)
Įmonės įsisteigimo šalis
Lenkijos Respublika
Norvegijos karalystė
Buveinės adresas
Warszawska 165, 05-520,
Konstancin-Jeziorna,
Lenkija
PO Box 121,
NO-1325 Lysaker, Norvegija
“Litgrid“ valdoma
akcijų dalis
50 proc. akcijų ir jų
suteikiamų balsų.
2 proc. akcijų ir jų
suteikiamų balsų
2021 m. pokyčiai
Bendrovė likviduota
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
9
1.2. „Litgrid“ veikla
„Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO), palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos
darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. „Litgrid“ yra įgyvendinusi
strateginius tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva - Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva - Lenkija) projektus.
„Litgrid“ pagrindinė veikla: Bendrovė atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemoje suvartojamos ir pagaminamos
elektros energijos balanso palaikymą ir patikimą elektros energijos perdavimą, vykdo strateginius Lietuvos elektros energetikos
projektus, grindžia savo viziją ir strategines veiklos gaires Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau -
NENS) įtvirtintais ilgalaikiais tikslais.
Svarbiausios Lietuvos PSO veiklos sritys ir atsakomybės: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija
su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos
šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu
režimu. Įgyvendindama sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais programą, Bendrovė vykdo 20 Lietuvos Respublikos
Vyriausybė patvirtintų strateginės svarbos projektų.
UAB „EPSO-G“ grupė rengia darnumo ataskaitą, kuri bus paskelbta Grupės ir Bendrovės tinklapiuose.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
10
2.VERSLO APLINKA
2.1.Verslo modelis
„Litgrid“ - Lietuvos mastu veikianti elektros perdavimo sistemos operatorė. Bendrovė prižiūri elektros perdavimo aukštos
įtampos tinklus ir palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas
konkurencijai laisvoje elektros rinkoje, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros
infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.
Elektros perdavimas yra tarpinė grandis tarp elektros gamybos ir skirstymo vartotojams. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta
ar labai aukšta (110-440 kV). Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. Elektros linijos
sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos, bei jas jungiantys transformatoriai.
Pastočių transformatoriuose įtampa pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos.
Elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Elektros perdavimo paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos
reguliavimo taryba (toliau - VERT), nustatydama šių paslaugų kainų viršutines ribas.
2.2. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teikiamos paslaugos
Elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (110-400 kV) elektros įrenginiais
Elektros perdavimo paslauga – tai elektros energijos perdavimas aukštosios įtampos (330 ir 110 kV) elektros įrenginiais.
Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir
skirstomųjų tinklų operatoriams.
Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatorės veikla – valdyti aukštos įtampos elektros perdavimo tinklą ir
užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.
Sisteminės paslaugos
Patikimam sistemos darbui palaikyti „Litgrid“ iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos
gamybos įrenginiuose, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir
teikia vartotojams sistemines paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba
arba išauga jos suvartojimas.
Prekyba disbalanso ir balansavimo elektros energija
„Litgrid“ užtikrina šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą. Disbalanso elektros energija – tai elektra, kuri yra
suvartojama ar pagaminama nesilaikant sudarytų elektros vartojimo ar gamybos grafikų. „Litgrid“ organizuoja prekybą
disbalanso elektros energija, perka ir parduoda disbalanso elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir
vartojimo balansui užtikrinti.
Balansavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija,
reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. „Litgrid“ organizuoja prekybą
balansavimo elektros energija aukcione. Jame dalyvauja balansavimo energijos tiekėjai ir kitų šalių perdavimo sistemų
operatoriai, turintys technines galimybes operatyviai keisti elektros energijos gamybos ir vartojimo režimus ir sudarę su
„Litgrid“ atitinkamą sutartį.
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos
Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje – tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinį energetinį saugumą ir
elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais
interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP teikėjams.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
11
„Litgrid“ teikia šias VIAP paslaugas:
elektros energijos gamybos įrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie
perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos
išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu;
elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.
Kilmės garantijų išdavimas bei panaikinimas
Kilmės garantija - pažymėjimas, įrodantis, kad energija yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Kilmės garantija galioja 12
mėnesių nuo jos išdavimo.
Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų:
Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra
įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu
pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį.
2.3. Perdavimo sistemos operatoriaus klientai
„Litgrid“ tiesioginiai klientai yra elektros perdavimo tinklo naudotojai ir disbalanso bei balansavimo elektros energijos tiekėjai.
Perdavimo tinklo naudotojai:
skirstomųjų tinklų operatoriai ESO ir UAB „Dainavos elektra“;
elektros energijos vartotojai, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą
vartojimui;
prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai.
Disbalanso ir balansavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.
2.4. Elektros perdavimo veiklos rodikliai ir tinklo patikimumas
Pagal VERT patvirtintus elektros energijos perdavimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, elektros energijos
perdavimo patikimumo lygiui nustatyti naudojami rodikliai ENS (angl. energy not supplied) – dėl nutraukimų neperduotos
elektros energijos kiekis, ir AIT (angl. average interruption time) – vidutinė elektros perdavimo nutrūkimo trukmė.
PSO veiklos rodikliai
2021 m.
2020 m.
2019 m.
Perduotas elektros energijos kiekis, mln. kWh
10 936
10 089
10 277
Technologinės sąnaudos perdavimo tinkle (proc.)
2,67
2,88
2,98
ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl
atsijungimų), MWh **
3,356
6,21
32,30
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. **
0,112
0,21
1,13
** Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
12
2021 metų ENS ir AIT rodikliai, priskiriami operatorės atsakomybei, buvo geresni nei 2020 metais.
Per 2021 m. perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 10,9 TWh, 8,4 proc. daugiau nei 2020 m., kai buvo perduota
10,1 TWh.
2.5. Tarpsisteminės elektros jungtys
Patikimai veikiančios tarpsisteminės jungtys – itin svarbi sistemos dalis, suteikianti galimybę veikti kartu su kitų Vakarų ir
Šiaurės Europos valstybių energetikos sistemomis ir plėtoti bendrą Europos rinką.
2021 m. tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija „NordBalt“ ir „LitPol Link“ importo ir eksporto srautai sumažėjo 15,9
procentų.
„LitPol Link“ – dvigrandė jungtis nuo Alytaus Lietuvoje iki Elk Lenkijoje bei Alytaus nuolatinės srovės
keitiklis. Per 2021 metus „LitPol Link“ jungties prieinamumas buvo 92,4 proc. Didžiausią įtaką „LitPol
Link“ neprieinamumui turėjo planiniai darbai įgyvendinant jungties išplėtimo projektą.
Elektros jungtis „NordBalt“ - vienas ilgiausių jūrinių kabelių pasaulyje, gerokai padidinantis energijos
tiekimo saugumą Lietuvai ir Baltijos šalims. 2021 metus „NordBalt“ jungties prieinamumas buvo 95,6
proc. „NordBalt“ prieinamumo mažėjimui 2021 m. didžiausią įtaką turėjo planiniai remonto darbai.
2.6. Elektros tinklo priežiūra
Lietuvoje „Litgrid“ darbuotojai prižiūri 7 245,4 (6 986,1 km oro linijų bei 259,3 kabelių) kilometrus aukštosios įtampos linijų
bei 236 transformatorių pastotes ir skirstyklas, 2 aukštos įtampos nuolatinės srovės keitiklius.
Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų įrenginių darbą, per 2021 metus 27-tyniose 110-330 kV
transformatorių pastočių ir skirstyklų atliktas įrenginių remontas, veikimo patikrinimas, įvykdyti visi suplanuoti darbai, atlikti
suplanuoti 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų priežiūros darbai (viso 1388,5 kilometruose), oro linijų remonto metu pakeista
381 vnt. atramų.
Saugant oro linijas išvalyta 627 hektarų oro linijų trasų, pašalinti 65 300 linijų patikimam darbui pavojų keliantys medžiai.
Nuolatinis perdavimo tinklo objektų remontas bei priežiūros darbai tiesiogiai įtakoja elektros energetikos sistemos darbo bei
elektros energijos persiuntimo patikimumą. Planiniai darbai perdavimo tinkle vykdomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose
nustatytu periodiškumu, tačiau įvertinant darbų kiekius ir apimtis vadovaujamasi faktine įrenginių būkle ir poreikiu užtikrinti
patikimą tinklo darbą bei efektyviai naudoti finansines lėšas.
Efektyvinant elektros tinklo priežiūrą bei procesus, 2021 metų pirmąjį pusmetį pradėtas 110 kV oro linijų skenavimas sėkmingai
baigtas nustatytu laiku ir geriausiomis oro sąlygomis. Bepilotėmis skraidyklėmis ir pilotuojamais sraigtasparniais panaudojant
Lidar sistemas ir fotokameras buvo nuskenuotos visos 110 kV oro linijos (4 745 km). Iš surinktos informacijos specialistai galės
įvertinti oro linijų faktinius ir perskaičiuotus saugius atstumus nuo elektros perdavimo linijų laidų iki žemės, kelių, augmenijos
ir vandens telkinių.
Gauta informacija apie linijų atramų geografinę padėtį, atramų aukščius, tarpatramių ir kraštinių laidų atstumus iki linijos ašies
bus patikslinta geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų bazė bei atnaujintos laidų ir atramų charakteristikos
Bendrovės turto valdymo sistemoje. Naudojantis gautomis atramų ir oro linijų trasų fotonuotraukomis linijų inžinieriai galės
atlikti oro linijų priežiūrą apžiūrėdami linijų įrenginius iš darbo vietos. Gautos augmenijos ataskaitos leis identifikuoti
pavojingus medžius oro linijose, ir juos nedelsiant pašalinti.
Remiantis 2020 m. sukurtu indukuotos įtampos elektros perdavimo oro linijose matematinio skaičiavimo modeliu 2021 metais
sukurta oro linijų indukuotos įtampos duomenų bazė bei GIS aplikacija, leidžianti peržiūrėti indukuotos įtampos ruožus bei
sumodeliuotas indukuotos įtampos vertes. Ši informacija leidžia saugiai organizuoti darbą remontuojant oro linijas, kai linijos
yra indukuotos įtampos poveikio zonose.
2021 metų pirmąjį ketvirtį, naudojant 2020 m. atliktų 110 - 400 kV oro linijų atramų vietų tiksliųjų geodezinių matavimų
duomenis, atnaujinti perdavimo tinklo erdviniai duomenys, kurie perduodami matininkams, projektuotojams bei atsakingoms
institucijoms teritorijų planavimo dokumentų rengimui, atskirų objektų projektavimui. Tai leidžia planuoti ir projektuoti
objektus nepažeidžiant oro linijų apsaugos zonų.
Bendrovė oro linijų gedimo vietų ir gedimo priežasčių nustatymui sėkmingai pradėjo naudoti skraidančius valdomus aparatus
dronus. Dronuose instaliuotos didelės raiškos kameros leidžia pamatyti ir nedidelius linijų laidų, laikančių konstrukcijų bei kitų
linijos elementų pažeidimus neatjungus linijos. Oro linijų inžinieriai vertina šią naujovę kaip jų darbo laiko taupymą ir linijų
darbo patikimumo didinimą.
2021 metų gruodžio mėnesio duomenimis iš 1276-ių valdomų perdavimo sistemos įrenginių, nuotoliniu būdu valdoma buvo 75,6
proc. — apie 965 prijunginių.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
13
2.7. Tarptautinis bendradarbiavimas ir narystė organizacijose
ENTSO-E
Bendrovė aktyviai dalyvauja Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E veikloje, kuri vienija 39
elektros perdavimo sistemos operatorius iš 35 šalių.
Bendrovės atstovai nuolatinėmis nario teisėmis dalyvauja ENTSO-E komitetų ir darbo grupių veikloje, kuriose ekspertiniu
lygmeniu įgyvendinami bendri Europos perdavimo tinklo sklandų darbą užtikrinantys projektai, rengiami ir nagrinėjami ES
valstybėms narėms reikšmingi elektros energetikos sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, metodikos ir kiti
dokumentai, nustatantys vienodas veiklos sąlygas ir taisykles Europos perdavimo tinklo operatoriams.
Dalyvavimas ENTSO-E veikloje, stiprinant bendradarbiavimą su kitais Europos perdavimo tinklo operatoriais, itin svarbus
bendrovei „Litgrid“ ne tik siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos energetikos sektoriaus prioritetinių uždavinių – integruotis į
kontinentinės Europos sinchroninę zoną, bet ir siekiant darniai ir integruotai vystyti jūrinį elektros perdavimo tinklą, užtikrinti
efektyvų Europos jūrinio vėjo strategijos įgyvendinimą.
BEMIP
Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos plano (Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP) tikslas –
sukurti veikiančias ir integruotas elektros bei dujų rinkas, užtikrinti būtiną energetikos infrastruktūrą siekiant konkurencingos,
tvarios, saugios energijos rinkos Baltijos jūros regione.
Lietuvos įsipareigojimus BEMIP, susijusius su elektros energetika, įgyvendina bendrovė „Litgrid“, vykdydama projektus,
reikalingus integruotis į kontinentinės Europos sinchroninę zoną bei įgyvendinanti parengiamuosius darbus jūrinio vėjo plėtrai
Lietuvoje.
Baltijos jūros perdavimo sistemos plėtros priežiūros komitetas
2020 metais Bendrovė kartu su kitais šešiais Baltijos jūros regiono perdavimo sistemų operatoriais pasirašė Bendradarbiavimo
memorandumą, skirtą jūrinio vėjo energetikos plėtrai regione. Bendradarbiavimo apimtyje įkurtas Baltijos jūros perdavimo
sistemos plėtros priežiūros komitetas, kuris, pasitelkdamas tikslines darbo grupes, dėmesį skirs Baltijos jūros regiono elektros
perdavimo sistemos adekvatumo užtikrinimui, sausumos ir jūros elektros perdavimo tinklo vystymo integralumui, sieks sukurti
bendrus Baltijos jūros tinklo planavimo principus bei atlikti studijas, padedančias formuoti bendrą jūrinio vėjo tinklo vystymo
viziją regione.
„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius užima šio komiteto vicepirmininko pareigas.
TEPCO
2021-2022 m. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tęsia bendradarbiavimą su Japonijos energetikos
kompanija „TEPCO Power Grid“ ir regia studiją, skirtą jūrinio vėjo integracijos techninėms ir ekonominėms alternatyvoms
įvertinti.
Studijos tikslas įvertinti galimas skirtingas jūrinio vėjo integracijai reikalingas tinklo konfigūracijas, jų techninius parametrus,
atsiveriančias naujas rinkos galimybes, socioekonomines tokių projektų naudas, tam, kad jūrinio vėjo integracija vyktų
technologiškai pažangiu bei ekonomiškai efektyviu būdu.
BRELL
Europoje veikia penkios skirtingos sinchroninės zonos – Nordel, IPS/UPS, kontinentinės Europos, Didžiosios Britanijos ir Airijos.
Sinchroninė zona – tai geografinė teritorija, kurioje elektros generatoriai dirba vienodu dažniu ir tuo pačiu taktu. Lietuvos
elektros energetikos sistema šiuo metu sinchroniškai veikia IPS/UPS sistemoje, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos
(BRELL) elektros žiede. BRELL yra šių šalių elektros perdavimo sistemų operatorių susitarimas, kuris reglamentuoja, kaip BRELL
nariai tarpusavyje koordinuoja elektros energetikos sistemų dispečerinio valdymo klausimus. Baltijos šalių elektros PSO siekia,
kad BRELL sprendimai atitiktų Europos Sąjungos direktyvų nuostatas. BRELL šalių interesus atstovauja „Belenergo“ (Baltarusijos
PSO), „SO UPS“ ir „FSK EES“ (Rusijos PSO), „Elering“ (Estijos PSO), „Augstsprieguma tīkls“ (Latvijos PSO) ir „Litgrid“
Kitos asociacijos, kuriose atstovaujama Bendrovės interesams:
Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai
CIGRE
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
14
„Litgrid“ būdama minėtų asociacijų nare palaiko glaudesnį bendradarbiavimą su regiono ir nacionaliniais partneriais, užsitikrina
Bendrovės interesų atstovavimą, strateginių projektų sklandesnį įgyvendinimą ir komunikaciją Bendrovei aktualiais klausimais
su susijusiomis šalimis.
Tarptautinė praktika ir galimybė prisidėti prie Europos perdavimo tinklo operatorių lygmenyje įgyvendinamų sprendimų didina
„Litgrid“ atsakomybę apjungiant Lietuvos elektros energetikos sektoriaus ekspertus.
Bendrovė yra Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) narė, kurios sudėtyje aktyviai dirbama su kompetentingomis
valdžios institucijomis, siekiat gerinti reguliacinę sektoriaus aplinką, nagrinėjami įvairūs socialiniai, politiniai, techniniai,
mokesčių, teisiniai ir kiti su asociacijos narių veikla tiesiogiai ir netiesiogiai susieti klausimai. Taip pat, skiriamas didelis
dėmesys energetikos profesijos populiarinimui – organizuojami Energetikos dienos renginiai profesijos darbuotojams ir
visuomenei, dalyvaujama Lietuvos energetikų senjorų klubo veikloje.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
15
3. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA
„Litgrid“ strateginis tikslas – integracija į Europos rinką. Bendrovės veiklai poveikį turi ir šalies ūkio raidos tendencijos,
Europos sąjungos tikslai ir siekiai.
3.1. Energetikos sektoriaus reguliacinė aplinka ES ir pokyčiai
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ veiklai įtaką turi Europos Sąjungos energetikos politika. 2021 metais
žaliasis kursas (perėjimas prie atsinaujinančios energetikos) Europoje įgavo dar didesnį pagreitį. Europai sėkmingai įvykdžius
2020 metų išsikeltus atsinaujinančios energetikos tikslus, ateinančio dešimtmečio tikslai yra peržiūrimi ir atnaujinami dar
ambicingesniais siekiais.
Europos sąjungos tikslas iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas 40% 2021 metais buvo pakeistas nauju siekiu - 55% ir įgavo
pavadinimą „Fit for 55“. Naujasis pasiūlymų paketas neapsiriboja tik emisijų mažinimu, bet apima ir platesnes Europos
ekonomines ir socialines gaires. Energetikoje vieną iš didžiausių poveikių turės pokyčiai anglies dvideginio (CO2) emisijų rinkoje.
Jau antrąjį dešimtmetį plėtojama Europinė apyvartinių taršos leidimų sistema 2021 m sausio 1 d. perėjo į ketvirtąjį etapą.
Šioje sistemoje prekiaujama anglies dvideginio ekvivalentu, kuriuos teršėjai privalo įsigyti pagal ES keliamus aplinkosauginius
reikalavimus.
Ketvirtajame etape siekiama intensyviau skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką ir mažinti šiltnamio efektą
sukeliančių dujų emisijas per rinkos mechanizmus. Numatoma, kad nemokamų emisijų mažinimas kasmet sieks 2,2% vietoj
anksčiau taikyto 1,7% rodiklio.
Reguliaciniai pokyčiai ir susiklosčiusi rinkos situacija lėmė CO2 kainos šuolį, nuo metų pradžioje buvusios 30 Eur/t ribos ir metų
gale pasiekusios daugiau nei 80 Eur/t. Aukštos CO2 kainos sudaro palankias sąlygas investuoti į naujus elektros gamybos
pajėgumus bei anglies dvideginio surinkimo technologijas ir spartina perėjimą nuo taršių elektros generatorių prie
atsinaujinančios energetikos.
Pav. 1 Apyvartinių taršos leidimų kainos nuo 2012-2021 m. laikotarpyje (Šaltinis: EEX)
Europos sąjunga iki 2050 metų ketina pasiekti nulinių suminių emisijų tikslą. Taip siekiama sukurti tvarią investicinę aplinką ir
skatinti investicijas į tvarų augimą, bei padėti užtikrinti neutralų ekonomikos poveikį klimatui.
2021 m. Europos Taryba priėmė reglamentą, kuriuo visoje ES nustatoma taikoma klasifikavimo sistema (taksonomija).
Taksonomija suteiks investuotojams galimybę nukreipti investicijas į tvaresnes technologijas ir įmones tam, kad iki 2050 m. ES
poveikis klimatui taptų neutralus ir kad ji pasiektų Paryžiaus susitarimo 2030 m. tikslus. Vienas iš šių tikslų – 40 % sumažinti
išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Energetikos sektoriaus plėtrai šios taksonomijos apibrėžimai nulems šiluminių
dujinių elektrinių bei atominės energetikos vystymo perspektyvas ypatingai pereinamuoju laikotarpiu iki 2050 metų.
Taksonomijos kūrimas buvo užbaigtas 2021 metais, numatoma, jog ji bus pradėta taikyti iki 2022 metų pabaigos.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
16
3.2.Elektros ir dujų sektorių rinkos tendencijos
2021 m. pradžioje, po Covid-19 karantino laikotarpio atsigavus šalių ekonomikoms, didėjo energijos resursų poreikis. Staigus
poreikio augimas netikėtai užklupo dujas išgaunančius verslus bei importuotojus, kurie nespėjo laiku pasipildyti rezervų, tad
jau nuo metų vidurio dujų kainos visoje Europoje pradėjo ženkliai augti.
Pav. 2 Dujų kainų indeksas Baltijos šalyse (Šaltinis: GetBaltic)
Augančios dujų kainos atsiliepė ir elektros sektoriui, kur ribiniai generatoriai paprastai yra dujinės elektrinės, o situacija rinkoje
dar labiau paaštrėjo atėjus rudeniškiems orams ir nukritus temperatūrai. Vėjo generacija išliko mažesnė nei įprastai, o tai dar
labiau didino dujų paklausą ir darė spaudimą elektros kainoms.
Kainų situacija pasiekė piką gruodžio viduryje, kai dujų kainos Baltijos šalyse perkopė 100 Eur/MWh ribą, o Europoje gruodžio
gale kainavo net 174 Eur/MWh. Tokios beprecedentės dujų kainos lėmė ir elektros kainų rekordus visoje Europoje.
Pav. 3 Elektros kainos 2019-2021 metų laikotarpiu regione (Šaltinis: Nordpool)
Didmeninės elektros kainos Lietuvoje 2021 metais buvo rekordinė, metinis elektros kainos augimas buvo 166 %, vidutinė kaina
siekė 90 Eur/ MWh, o maksimali valandinė kaina buvo pasiekusi 1000 Eur/MWh ribą ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos,
Suomijos rinkose.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
17
Nepaisant neįprastai aukštų elektros kainų rinkoje, Lietuva kartu su kitomis Baltijos jūros šalimis išliko žemiausių kainų regionu
visoje Europoje, kur vidutinės metinės elektros kainos viršijo 100 Eur/MWh ribą, o visame Baltijos jūros regione kainos buvo
žemesnės nei 97 Eur/MWh.
Pav. 5 Vidutinės metinės elektros kainos pagal šalis (Šaltinis: ENTSOE- Transparency)
Lietuvoje užfiksuotas visų laikų rekordas - elektros vartojimas augo ir 2021 metais buvo didžiausias nuo pat Lietuvos
Nepriklausomybės laikų. Metinis augimas siekė 4,2%, lyginant su 2020 metais, o lyginant su 2019 metinis augimas siekė 2,7%.
3.3. Reguliacinė aplinka Lietuvoje
„Litgrid“ elektros perdavimo veikla yra licencijuojama. Licencija suteikia išskirtines teises teikti perdavimo paslaugas
Lietuvoje, tad paslaugų kainos yra reguliuojamos valstybės. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą
Lietuvoje atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba arba VERT).
Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso „Litgrid“ finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos
būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros ir dujų perdavimo sistemų patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės
strateginius projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis. Elektros energijos perdavimo kainos reguliuojamos
nustatant viršutines kainų ir (ar) pajamų ribas. Leidžiamą pajamų lygį sudaro pagrįstos būtinosios sąnaudos, įskaitant
protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Konkrečias paslaugų kainas, neviršijančias nustatytų viršutinių ribų, nustato
„Litgrid“, o Taryba, patikrinusi ir nustačiusi, kad jos apskaičiuotos laikantis kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų
kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, bei, kad jos nediskriminuoja vartotojų ir nėra klaidingos, jas
tvirtina.
Elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui
(motyvuotu VERT sprendimu periodo trukmė gali būti keičiama), jos gali būti koreguojamos, kai yra vieno ar kelių veiksnių,
kuriais remiantis buvo nustatytos, reikšmingų pokyčių, įskaitant paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių, nuo
operatorių nepriklausančių, veiksnių.
Elektros energijos perdavimo kainų viršutinės ribos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus.
2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo „Litgrid“ nustatytos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintos elektros energijos
perdavimo kainos. Vidutinė elektros energijos perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kaina 2021 m. mažėjo, palyginti
su taikyta 2020 m. (0,814 ct/kWh), apie 11 proc. - iki 0,721 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo gauta didesnė, nei Tarybos
nustatyta, investicijų grąža ankstesniais laikotarpiais, kurios dalis grąžinama 2021 m.
Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kaina 0,684 ct / kWh (5,1 proc. mažesnė
palyginus su nustatyta 2021 metams). Kainą mažinantys veiksniai: buvo prognozuojamas didesnis (nei prognozuota 2021 metų
kainoms) perduoti elektros energijos kiekis Lietuvos vartotojams (įtaka -9,5 proc.), 2018-2020 m. gautos didesnės, nei Tarybos
nustatyta, investicijų grąžos grąžinimas (įtaka -7,4 proc.), mažesnė investicijų grąža dėl naujos investicijų grąžos normos
metodikos nuo 2022 m. taikymo bei situacijos finansų rinkose (įtaka -7,4 proc.). Kainą didinantys veiksniai buvo į leistinų 2022
m. pajamų lygį įtrauktos prognozuojamos didesnės sąnaudos technologinėms reikmėms dėl situacijos elektros energijos rinkose
(įtaka +9,9 proc.), didesnės kitos sąnaudos (įtaka +7,3 proc.), mažesnės kitos reguliuojamos veiklos pajamos (įtaka +2 proc.).
Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta sisteminių paslaugų kaina – 0,589 ct / kWh (22,7 proc. mažesnė). Esminės pokyčio priežastys:
buvo prognozuojamas apie 10 proc. didesnis (nei prognozuota nustatant 2021 metų sisteminių paslaugų kainą) suteiktinų
sisteminių paslaugų kiekis, bei prognozuojamos apie 15 proc. mažesnės (lyginant nustatytoms 2021 m.) sisteminių paslaugų
sąnaudos 2022 metams dėl mažesnių sąnaudų elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo užtikrinimui bei dėl 2020 m. patirtų
mažesnių sisteminių paslaugų sąnaudų (lyginant su prognozuotomis, nustatant 2020 m. sisteminių paslaugų kainą).
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
18
4. BENDROVĖS STRATEGIJA IR STRATEGINIAI PRIORITETAI, PLANAVIMAS
4.1. Strategija
Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras, pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai,
tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis
elektros energija konkurencinga kaina. Tokie tikslai numatyti „Litgrid“ strategijoje, kurią 2021 m. rudenį patvirtino Bendrovės
valdyba. Strategijoje numatyta ilgalaikė „Litgrid“ vizija — tapti viena pažangiausių elektros sistemos operatorių Europoje.
„Litgrid“ planuoja plėtrą susitelkdama į kelias prioritetines sritis. Viena svarbiausių jų — kova su klimato kaita, vystant ir
pritaikant perdavimo sistemą elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios “Litgrid“ infrastruktūros
poveikį aplinkai.
„Litgrid“ taip pat siekia Lietuvos energetinės nepriklausomybės vykdydama šalies elektros energetikos sistemos sinchronizaciją
su kontinentinės Europos tinklais. Užbaigus šį projektą 2025 m., po daugiau kaip 80 metų Lietuva vėl turės galimybę
savarankiškai valdyti elektros energetikos sistemos dažnį.
Bendrovė pradeda įgyvendinti skaitmeninę transformaciją ir diegia duomenimis grindžiamų sprendimų kultūrą bei ekosistemą.
Vienas iš šio pokyčio komponentų — paslaugų portalas, kuris suburs klientus ir leis efektyviau teikti paslaugas skaitmeniniu
būdu.
Su papildoma perdavimo tinklo plėtra „Litgrid“ įžvelgia papildomas galimybes iki 2025 m. prie 110 kV tinklo Vakarų Lietuvoje
prijungti dar apie 140 MW atsinaujinančių išteklių galios. 2025 metais baigus sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos
tinklais ir atlikus papildomą 110 kV perdavimo tinklo plėtrą, Vakarų Lietuvoje „Litgrid“ galėtų prijungti dar apie 960 MW
žemyninių atsinaujinančių išteklių instaliuotos galios. Visa tai leis Lietuvai, kaip numatyta nacionalinėje energetikos
strategijoje, tapti atsinaujinančių šaltinių energiją naudojančia valstybe.
Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas ir organizacijos raidai. „Litgrid“ siekia tapti efektyvia mainų platforma, kuri įgalina
ir skatina rinkos dalyvius ir vartotojus laisvai keistis elektros energija, rinktis gaminti ar vartoti klimatui neutralią energiją ir
gauti ją konkurencinga kaina.
„Litgrid“ strategija skelbiama https://www.litgrid.eu/index.php/apie-litgrid/strategija-vizija-misija-ir-vertybes/452
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
19
4.2. Suinteresuotos šalys
„Litgrid“ išskiria tokias suinteresuotas šalis:
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
20
4.3. Strateginiai prioritetai
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
21
4.4. Strategijos įgyvendinimo priemonės
Bendrovės strategija yra kasmet peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į nacionalinę Energetinės nepriklausomybės strategiją
(NENS), Bendrovės veiklą ir elektros energetikos sektorių reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, įmonių grupę valdančios
„EPSO-G“ strategiją, svarbius įvykius Lietuvos ir užsienio elektros energetikos sistemose bei elektros rinkose, per metus atliktus
darbus, o taip pat įvertinant ir naujas išorines, ne nuo Bendrovės priklausančias aplinkybes.
„Litgrid“ Strategija apima dešimties metų (ilgos trukmės) įgyvendinimo laikotarpį, remiantis Nacionalinės energetinės
nepriklausomybės strategijoje numatytais svarbiausiais ir ilgalaikiais tikslais elektros energetikos sektoriuje. Kiekvienais metais
Bendrovė, kaip sudėtinę strategijos dalį, atnaujina ir rengia dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planą.
Siekiant nuolat vertinti Bendrovės pasirinktų priemonių efektyvumą ir taikymą, kiekvienam ketvirčiui pasibaigus Bendrovės
veiklos planas yra peržiūrimas. Stebima, kaip vyksta strateginių tikslų ir veiklos plano įgyvendinimas, padalinių ir darbuotojų
veikla. Veiklos plane numatytos priemonės yra įtraukiamos į padalinių ir atitinkamai į darbuotojų asmeninius tikslus, pagal
kurių įvykdymą metų gale nustatoma kintamoji atlygio dalis.
Strategijos planavimo ir kontrolės mechanizmą Bendrovėje nustato EPSO-G įmonių grupės integruoto planavimo ir stebėsenos
politika, kurią „Litgrid“ savo veikloje taiko pilna apimtimi.
4.5. Elektros energijos perdavimo tinklų ilgalaikės plėtros planas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) Elektros energetikos įstatymu, elektros perdavimo sistemos operatorė (PSO) valdo
elektros energijos perdavimo tinklus, užtikrina šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikį pralaidumą
pagrįstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsako už LR elektros energetikos sistemos sujungimą
su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atlieka balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinį valdymą ir
turi atitinkamą veiklos licenciją.
2021 m. „Litgrid“ atnaujino „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planą 2021–2030 m.“ Jame
pateikiamos elektros galios ir energijos vartojimo poreikių, elektrinių (gamybos įrenginių) galių prognozės, elektros sistemos
adekvatumo vertinimas, elektros rinkos ir sistemos elektros galių ir energijos balansų prognozė, taip pat informacija apie
elektros perdavimo tinklą, jo plėtrą ir atstatymą, diegiamas inovacijas bei numatomas investicijas.
Dešimties metų tinklo plėtros plane numatoma, kad:
• 2021-2030 m. elektros perdavimo tinklo vystymui gali reikėti apie 1,35 mlrd. eurų. Kiek daugiau nei pusė planuojamų
investicijų bus skirtos strateginių valstybės projektų įgyvendinimui. Kitą pusę (apie 52 proc.) numatomų investicijų ketinama
skirti tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat
tyrimams ir inovacijoms;
• ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus užbaigti su sinchronizaciją susiję projektai: jūrinė elektros jungtis su Lenkija
„Harmony Link“ statyba, bus dar nutiesta ir rekonstruota apie 430 km vidinių elektros perdavimo linijų, įrengtos dvi naujos 330
kV skirstyklos, įrengti nauji sinchroniniai kompensatoriai bei EES dažnio stabilumo vertinimo ir automatinio generacijos valdymo
sistemos;
· be tinklo vystymo prisijungimui prie Europos, „Litgrid“ planuoja nutiesti 84 km naujų linijų siekiant užtikrinti elektros tinklo
patikimumą, taip pat planuojama 2021–2030 m. baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti apie 118 vnt. 330-110 kV pastočių
rekonstravimus;
• nepaisant COVID-19 pandemijos sukelto trumpalaikio elektros vartojimo sumažėjimo, prognozuojama, kad galutinis elektros
energijos suvartojimas per ateinantį dešimtmetį augs vidutiniškai po 1,9 proc. kasmet ir 2030 metais sieks 13,7 TWh (2021 m.
– 11,97 TWh). Elektros energijos vartojimui didžiausios įtakos turės bendros ekonomikos tendencijos, didėjantis elektros
energijos sunaudojimo efektyvumas, elektra varomų automobilių ir šilumos siurblių skaičius, geležinkelių elektrifikacija;
• elektromobilių skaičius 2030 m. šalyje gali viršyti 230 tūkst. ir jie naudos apie 507 mln. kWh/metus. Palyginti, 2020 m.
pabaigoje elektromobilių Lietuvoje buvo apie 2548 vnt. „Litgrid“ skaičiuoja, kad perdavimo sistemai problemų nekiltų ir jei
elektromobilių skaičius šalyje būtų didesnis nei prognozuojama – perdavimo sistema tam bus paruošta;
• itin daug dėmesio skiriama įvertinti tinklo gebėjimui prisitaikyti atsinaujinančių energetikos šaltinių integracijai bei energijos
kaupimo technologijų diegimui. 2021 m. pabaigoje Vilniaus transformatorių pastotėje buvo įrengta bandomoji 1 MW galios ir 1
MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. Taip bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės
realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos sąlygomis. Gauti rezultatai ir žinios padės „Litgrid“ ugdyti kompetencijas ir
diegti energijos kaupiklius bei apibrėžti baterijų galimas teikti papildomas paslaugas;
• plečiant atsinaujinančius energijos išteklius, planuojama, kad siekiant ambicingesnių AEI plėtros tikslų, 2030 m AEI dalis
suvartojime gali siekti ir iki 90 proc.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
22
• prisidedant prie žaliosios energijos politikos tikslų įgyvendinimo, planuojama išnaudoti Baltijos jūros regioninį
bendradarbiavimą, plėtojant jūrinę vėjo energiją ir tarptautinį elektros perdavimą. Todėl ateityje „Litgrid“ skirs ypatingą
dėmesį jūros vėjo elektrinių prijungimui prie sausumos perdavimo tinklo.
„Litgrid“ 10 metų elektros perdavimo tinklo plėtros planas yra skelbiamas bendrovės tinklapyje:
https://www.litgrid.eu/index.php/tinklo-pletra/lietuvos-elektros-perdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
23
5. STRATEGINIŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos Respublikos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, priimtos Seimo sprendimu 2018 m. birželio 21 d.,
viena iš esminių įgyvendinimo krypčių yra Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas darbui sinchroniniu
režimu su kontinentinės Europos tinklais (toliau - Sinchronizacija).
Lietuvai tapus Europos elektros sistemos visaverte ir pilnateise dalyve 2025 metais, elektros energetikos sektoriuje bus įdiegti
europiniai sistemos valdymo standartai, užtikrintas rinkos principais grįstas elektros srautų valdymas ir dalyvavimas palaikant
sistemos dažnį.
Vienas svarbiausių „Litgrid“ tikslų – laiku ir ekonomiškai naudingiausiu būdu įgyvendinti Sinchronizacijos programą.
Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins:
energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą;
tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint įrenginius ir planuojant tinklo plėtrą;
bendras energetikos sistemų valdymo taisykles - tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos
Sąjungos valstybėse;
elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų.
2021 m. liepos mėnesį Lietuvos Vyriausybė patvirtino energetikos projektų, vykdomų įgyvendinant elektros energetikos sistemos
sinchronizaciją, sąrašą. Nuo 2021 m. Sinchronizacijos programa papildyta keliais projektais, „Litgrid“ nuo šiol yra atsakingas
už 20 projektų įgyvendinimą.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
24
5.1. Pagrindinių strateginių projektų įgyvendinimo statusas
Detali informacija apie visus projektus ir jų statusą skelbiama www.litgrid.eu, skiltyje Sinchronizacija.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
25
5.2. Svarbiausi 2021 metais užbaigti projektai
LitPol Link išplėtimas
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ sėkmingai užbaigė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“
išplėtimo projektą. Tai – reikšmingiausias iš penkių iki šiol įgyvendintų sinchronizacijos projektų, nes atnaujinta prie Alytaus
esanti „LitPol Link“ jungtis stotis nuo šiol esant reikalui turi galimybę veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos
tinklais.
„LitPol Link“ jungties išplėtimo projektą sudarė „LitPol Link“ skirstyklos, Alytaus transformatorių pastotės, šalia esančių 330
kV ir 110 kV elektros perdavimo oro linijų rekonstrukcijos. Vienas pagrindinių atnaujintos „LitPol Link“ skirstyklos elementų –
trys 410/345/10,5 kV, 600 MVA galios autotransformatoriai. Tai galingiausi tokio pobūdžio įrenginiai Baltijos šalyse. Būtent jie
leis vienu dažniu sujungti Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklus.
„Litgrid“ kartu su Lenkijos operatore PSE išbandė sinchroninį veikimą per „LitPol Link“ jungtį tam atvejui, jei dėl nenumatytų
priežasčių sinchronizaciją būtų būtina atlikti iki 2025 metų.
Bendra „LitPol Link“ išplėtimo projekto vertė – 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros
tinklų priemonės.
Po sinchronizacijos vietoje esamos 500 MW galios „LitPol Link“ prekybai bus prieinama 700 MW galios „Harmony Link“ jungtis,
o „LitPol Link“ jungtis nuo 2025 m. bus naudojama tik sistemos poreikiams.
Dabar 500 MW galios „LitPol Link“ jungtį sudaro dvi 163 km ilgio 400 kV elektros perdavimo linijos Alytus–Elkas ir keitiklių stotis
Alytuje. Jungtis pradėjo veikti 2015 m.
Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2021 m. sėkmingai įgyvendino Šiaurės Rytų Lietuvos elektros
perdavimo tinklo optimizavimo projektą. Bendrovė paruošė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes bei su jomis
susijusias perdavimo linijas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Įgyvendintas projektas ne tik priartina valstybę
prie strateginio tikslo, bet ir prisideda prie Lietuvos elektros energetikos sistemos efektyvumo ir patikimumo.
Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimo projektą sudarė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastočių 330 kV ir 110 kV
skirstyklų rekonstrukcijos ir Lietuvos elektrinės transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcija perkeliant valdomą
šuntinį reaktorių iš Ignalinos AE pastotės į Elektrėnų kompleksą.
Visi projekto statybos darbai buvo baigti 2021 m. spalio mėnesį, o rekonstruoti įrenginiai jau veikia.
Viso Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimo projekto vertė yra apie 24 mln. eurų. Projektas iš dalies
finansuojamas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo priemonės „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir
plėtra“.
Kompleksinis projekto įgyvendinimas leis sutaupyti apie 6 mln. eurų investicijų į elektros perdavimo tinklą ir papildomai apie
0,6 mln. eurų kasmet dėl mažesnių elektros įrenginių eksploatavimo kaštų.
5.3. Strateginių projektų finansavimas
Antrajam sinchronizacijos etapui Europos Komisija suteikė 170 mln. eurų paramą Baltijos šalių sinchronizavimo su kontinentinės
Europos tinklais projektui.
Lėšos bus skiriamos tinklo atnaujinimui, dažnio valdymo įrangai ir informacinių sistemų projektams ir leis 2025 metais
Baltijos šalims savarankiškai veikti vienu dažniu su Lenkija ir kitomis Europos šalimis. Lietuvos projektų vertė yra 41
mln. eurų, Latvijos – 49 mln. eurų, Estijos – 37 mln. eurų, Lenkijos – 111 mln. eurų. Lietuvai finansavimas skiriamas
keturiems projektams: Darbėnų pastotei, pasienyje su Latvija esančios 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda -
Grobinė rekonstrukcijai, perdavimo sistemos informacinių technologijų sistemoms ir Lietuvos-Švedijos jungties
„NordBalt“ informacinių technologijų sistemoms.
Parama skirta pagal 2021-2027 metų Europos infrastruktūros tinklų priemonę transeuropinės energetikos
infrastruktūros srityje.
5.4. Inovacijos
Savo veiksmais inovacijų srityje Bendrovė siekia prisidėti prie efektyvaus „Litgrid“ ir Nacionalinės energetinės
nepriklausomybės strategijų įgyvendinimo. Tai atliekama kuriant efektyvią inovacijų ekosistemą, kurioje inicijuojamos
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
26
inovatyvios idėjos, jų analizei ir testavimui skiriamas ekspertų laikas, jos įgyvendinamos ir pradedamos taikyti kasdienėje
veikloje.
Bendrovė inovacijų srityje veikia pagal UAB „EPSO-G” Valdybos patvirtintas, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gaires (toliau – MTEPI veiklos gairės).
MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių
veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant
Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą.
MTEPI veiklos gairėmis nustatomos bendros visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės
veiklos sąvokos, bendros MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos
operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai.
Inovacijų ekosistemos vystymas
Bendrovėje įdiegta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) sistema. Joje nustatyti kūrybiškumui
palankios aplinkos ir inovacijų diegimo pagrindiniai principai bei inovacijų procesai. Inovacijų veikla orientuota į Klimato kaitos
ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, nes be inovacijų
sunkiai įsivaizduojama ar net neįmanoma patikimai veikianti elektros sistema, pereinant nuo iškastinį kurą naudojančių
elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir kuriant konkurencingą šalies ekonomiką Baltijos, Skandinavijos ir Vidurio
bei Rytų Europos regione.
Įgyvendindami EPSO-G Inovacijų funkcinį veiklos planą, prie kurio Bendrovė prisijungė 2020 metų birželio 17 d., 2021 metais
įvykdytos šiame plane numatytas veiklos:
Organizuotos inovacijų dirbtuvės dėl naujų inovatyvių idėjų;
Sukurta inovatyvių projektų atrankos kriterijus ir inovacijų skatinimo tvarka, pagal kurią įvertiname Bendrovės
darbuotojus, įgyvendinančius inovacijų projektus;
Pakeista Bendrovės organizacinė struktūra įtraukiant atskirą už inovacijų ekosistemos vystymą ir inovacijų
įgyvendinimo koordinavimą atsakingą padalinį su dedikuotais inovacijų veiklos resursais;
Surengta žinių pasidalijimo sesijas su skirstomųjų tinklų operatoriumi bei kitomis Lietuvos ir užsienio kompanijomis
inovacijų vystymo ir valdymo klausimais;
Inicijuota naujų ir įgyventi inovacijų projektai pagal MTEPI veiklos kryptis ir prioritetus.
2021 m. birželio mėnesį įvairių sričių Bendrovės specialistai dalyvavo inovacijų dirbtuvėse dėl ateities darbo organizavimo ir
skaitmeninės transformacijos temų vystymo. Viso turėjome apie 50 dalyvių, suskirstytų į 7 komandas. Po visą dieną trukusių
dirbtuvių, kur kūrybinio mąstymo metodu komandos identifikavo stiprybes bei silpnąsias minėtų temų vystymo puses,
kategorizavo iššūkius, generavo idėjas jų sprendimui bei ruošė daugiausiai balsų surinkusių idėjų prototipus, atrinkome tris
inovacijų idėjas tolimesniam įgyvendinimui:
Mobili aplikacija hibridinio darbo organizavimui (idėja buvo nominuota arčiausio įgyvendinimo kategorijoje);
Specializuota IT sistema bedrovės valdomų duomenų surinkimui (idėja buvo nominuota didžiausio potencialo
kategorijoje);
Dirbtinio intelekto algoritmo pritaikymas IT sistemų gedimų šalinimui (idėja buvo nominuota didžiausio proveržio
kategorijoje).
Dar vienos inovacijų dirbtuvės įvyko spalio mėnesį, kai kartu su kitomis EPSOG grupės bendrovėmis ieškojome keturkojų robotų
pritaikymo galimybių. Po šios sesijos, susitikome su National Grid (US), kurie jau naudotoja tokius robotus eksploatuojant
elektros pastotes. Pasirodo, panašių robotų vystymu užsiima ir Lietuvos kompanijos, todėl „Litgrid“ svarsto apie keturkojų
robotų pritaikymą eksploatuojant aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis.
2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo patvirtintas Bendrovės inovacijų skatinimo tvarkos aprašas. Dokumentas detalizuoja inovatyvių
projektų atrankos kriterijus – projekto kuriamas naudas, įgyvendinimo greitį, idėjos pritaikomumą kitoms grupės įmonėms,
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
27
tarptautiškumą ir partnerystes bei projekto įgyvendinimo kokybę. Remiantis šiais kriterijais buvo atrinkti keturi Bendrovės
įgyvendinti inovacijų projektai radikalių, proveržio bei mažos apimties inovacijų kategorijose, kurių komandų nariai buvo
apdovanoti skatinamosiomis išmokomis.
Per 2021 metus bendrovė valdė inovacijų portfelį pagal MTEPI apibrėžtus prioritetus:
Pažangus ir efektyvus turto valdymas (7 projektai):
Dronų naudojimas perdavimo tinklo oro linijos gedimo vietos nustatymui
Elektros tinklų skenavimas ir erdvinių duomenų skaitmeninės duomenų bazės sukūrimas (LIDAR)
ENTSO-E ir ESA bendradarbiavimo pilotinis projektas oro linijų priežiūrai naudoti palydovines nuotraukas
Tyrimas dėl pastočių rekonstravimo panaudojant pažangias skaitmenines technologijas ir atsisakant SF6 dujų
Technologinio turto valdymo veiklos optimizavimas
Studija dėl jūrinio elektros tinklo vystymo alternatyvos "Offshore Grid Planning and Design for the Introduction of
Offshore Wind Power in Lithuania"
Keturkojų robotų panaudojimas „Litgrid“ veikloje eksploatuojant nuolatinės srovės jungtis
Pažangus ir efektyvus sistemų valdymas ir stebėsena (viso 13 projektų)
Išmanus NORDBALT kabelio gedimo vietos nustatymas
Apkrovos valdymas agreguojant vartotojus
1 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES
Didelės galios transformatorių įjungimo į elektros tinklą poveikio mažinimas
Sistemos valdymas veikiant 100 procentų AEI (Baltijos šalių ir Japonijos TEPCO bendra studija)
Tarptautinis OneNet lanksčiųjų paslaugų vystymo projektas
Inovatyvių išmaniųjų elektros apskaitos prietaisų diegimas bendrovės elektros apskaitose
Elektromobilių krovimo stotelių panaudojimas balansuojant elektros sistemą
Sprendimas IEC61850 protokolo analizei, imitavimui, greitam problemų aptikimui ir kompleksiniam testavimui visos
pastotės ribose
Elektros energijos kokybės parametrų stebėsenos sistema
Kintamo realiu laiku elektros perdavimo linijų pralaidumo vertinimo technologijos pilotinis (bandomasis) projektas
Inovatyvių priemonių taikymo integruojat AEI elektrines tyrimas ir optimalių sprendinių nustatymo metodika
Tarpsektorinės integracijos (Power-to-Heat) pilotinis projektas
ITT ir skaitmenizavimas (6 projektai)
RAA nuostatų skaitmenizavimo projektas
Mobili aplikacija hibridinio darbo organizavimui
Specializuota IT sistema bendrovės valdomų duomenų surinkimui
Dirbtinio intelekto algoritmo pritaikymas IT sistemų gedimų šalinimui
RAA telekomandų perdavimo tarp pastočių skaitmenizavimas
Centralizuotos IED (Intelligent electronic device) duomenų bazės įdiegimas su pažangių programų rinkiniu
2021 metais pabaigtos radikalios ir proveržio inovacijos:
1 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES
Sistemos valdymas veikiant 100 procentų AEI (Baltijos šalių ir Japonijos TEPCO bendra studija)
Išmanus NORDBALT kabelio gedimo vietos nustatymas
Apkrovos valdymas agreguojant vartotojus
Didelės galios transformatorių įjungimo į elektros tinklą poveikio mažinimas
1 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES
Projektas inicijuotas 2019 m Q1.
Projektas pabaigtas 2021 m. Q4.
Šio eksperimentinio baterijų projekto tikslas patikrinti baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybes realiomis Lietuvos
elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis, identifikuoti didelių galių baterijų kaupimo sistemų įrengimo bei panaudojimo
sritis Lietuvoje, nustatyti reikalavimus baterijoms, kurios teiktų skirtingo pobūdžio paslaugas.
Taip pat perdavimo sistemos operatoriui įgyti trūkstamų kompetencijų dėl baterijų kaupimo sistemų prijungimo ir veikimo.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
28
Projekto metu įgyta naudingų žinių apie baterijų kaupimo sistemos veikimą valdant elektros perdavimo sistemos režimus. Ypač
nustebino BEKS greitaveika - nuo BEKS įkrovimo pilna galia iki generavimo pilna galia (visiškas galios reversas nuo -1 MW iki 1
MW) procesas užtruko tik 157 ms. Per tiek laiko veikia oro linijų relinė apsauga, kuri likviduoja gedimus. Šiuo atveju turime
technologiją (įrankį), kuris akimirksniu gali pakeisti generuojamos galios režimą ir svariai prisidėti prie elektros sistemos
valdymo, išvengiant elektros vartotojų atjungimo.
Projekto metu įgyta patirtimi “Litgrid“ dalijasi su 200 MW baterijų kaupimo sistemų projektą vystančia kita EPSOG grupės
įmone Energy Cells.
Po bandymų parengti tipiniai reikalavimai BEKS įrangai ir funkcionalumui, kurie galės būti pritaikyti rašant prijungimo sąlygas
naujų baterijų prijungimui, kurias vystys rinkos dalyviai.
Sistemos valdymas veikiant 100 procentų AEI (Baltijos šalių ir Japonijos TEPCO bendra studija)
Projektas inicijuotas 2020 m Q2.
Projektas pabaigtas 2021 m. Q2.
Pagrindinis tyrimo tikslas - sukurti ekonomiškai patikimą modelį ir nustatyti technines priemones, susijusias su Baltijos šalių
galimybėmis subalansuoti gamybą ir vartojimą bei užtikrinti dažnio kontrolę. Iki 2050 metų 98–100 % aktyvios energijos
kiekvienoje šalyje bus gaunama iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. TEPCO analizavo sintetinės inercijos ir kintamosios
srovės tinklo įtampos formavimo metodo pritaikymą išmaniai valdant nuolatinės srovės jungtis, naujas baterijų energijos
kaupimo sistemas ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių elektrines, tokias kaip vėjo ir saulės.
Tyrimo rezultatai rodo, kad geriausias sprendimas Baltijos šalims yra baterijų energijos kaupimo sistemos, kurios kompensuos
inercijos trūkumą ir padės užtikrinti sklandų elektros tiekimą, kai iki 100 % elektros energijos yra pagaminama iš saulės, vėjo
energijos ir kitų atsinaujinančių išteklių. Baterijų sistemų galia turi siekti 240–400 MW, priklausomai nuo to, ar baterijų valdymui
pasirenkamas kintamosios srovės tinklo įtampos formavimo metodas (angl. Grid forming control), ar tinklo „sekimo“ arba srovės
valdymo metodas (angl. Grid following control).
Išmanus NORDBALT kabelio gedimo vietos nustatymas
Projektas inicijuotas 2019 m Q4.
Projektas pabaigtas 2021 m. Q1.
Siekiant užtikrinti NORDBALT jungties patikimumą ir padidinti kabelio prieinamumą buvo ištestuota automatinė kabelio gedimo
vietos nustatymo įranga, kurios šiuo metu jungtyje nėra. Gedimo vietos nustatymas realiu laiku buvo vykdomas pereinamųjų
procesų registratoriaus „HiRES Locator“ pagalba. Gamintojas indikuoja, kad kabelio gedimo vietą nustato iki 200 km įrangą
montuojant tik viename AĮNS jungties gale. Šio eksperimentinio projekto metu buvo siekiama patikrinti tokios įrangos veikimą
dvigubai ilgesniame (400 km) NordBalt jungties kabelyje.
Gauti rezultatai:
• Matavimas sėkmingai atliktas 448 km, 300 kV HVDC „Norbalt“ jungtyje.
• Naudojant HirES tipo registratorių ir įtampos daliklį pavyko išmatuoti vidutinį impulso sklidimo greitį kabelyje esant
apytiksliai 7 kV nuolatinei įtampai.
• Matavimas iš vienos jungties pusės lemia didelį netikslumą. Dviejų sistemų įrengimas kiekviename „Nordbalt“ kabelio
gale sumažintų netikslumą bent mažiausiai du kartus.
• Santykinis gedimo neapibrėžtumas apie 1% nuo kabelio ilgio.
• Įrenginiui galime priskirti 8 technologijos parengties lygį. Jeigu du įrenginiai būtų sumontuoti abiejuose jungties
galuose, tai šis parengties lygis galėtų būti aukštesnis.
Apkrovos valdymas agreguojant vartotojus
Projektas inicijuotas 2020 m Q1.
Projektas pabaigtas 2021 m. Q3.
Iki 2020 metų birželio, balansavimo rinkoje galėjo dalyvauti tik patys elektros energijos gamintojai bei telkėjai, kurie kartu
vykdo ir elektros energijos tiekimą vartotojams. Seimui pritarus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, balansavimo
rinkoje gali dalyvauti ir nepriklausomi telkėjai, kurie nėra susiję su elektros tiekimu vartotojams. Telkėjų tikslas – į bendrą
sistemą sutelkti didžiuosius vartotojus, kurie, atsiradus elektros poreikiui, turėtų galimybę sumažinti vartojimą ir „atlaisvinant“
tuo metu reikalingą galią prisidėti prie sistemos balanso valdymo. Balansavimo paslaugų atidavimą į telkėjo rankas laikome
pažangiu, inovatyviu sprendimu, kuris suteiks daugiau galimybių efektyviai, lanksčiai ir operatyviai valdyti sistemą. Visiškai
nauja yra tai, kad telkimas įgalina balansavime dalyvauti didžiuosius elektros vartotojus.
Prekvalifikacijos testų išvados:
„Litgrid“ informacinės sistemos pilnai parengtos apkrovos telkėjų dalyvavimui sistemos balanso valdyme;
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
29
Telkėjo aktyvuojama galia per daug svyruoja, dėl to sunku išlaikyti tą pačią aktyvuotą galią;
Per maža aktyvavimo galia, taigi suvartojimo nustatymas yra labai jautrus vartotojų vartojimo profilio pokyčiams
realiu laiku. Tai duoda iškraipymus prekvalifikacijos testo metu;
Tikslinga tęsti prekvalifikacijos testavimą su telkėjais nepriklausomo paklausos telkimo apimtyje;
Didelės galios transformatorių įjungimo į elektros tinklą poveikio mažinimas
Projektas inicijuotas 2020 m Q2.
Projektas pabaigtas 2021 m. Q4.
Siekiat sumažinti įmagnetinimo srovių jungiant didelės galios transformatorius, dėl ko sistemoje atsiranda triukšmai ir trikdžiai
bei įtampos kryčiai, poveikį, buvo inicijuotas Jungimo momento kontrolės sistemos įdiegimo pilotinis projektas.
Įtampos kryčius sukelia įmagnetinimo srovės, atsirandančios įjungiant transformatorių, o neigiamo poveikio dydis priklauso nuo
prijungimo prie sistemos taško – vietos, kur yra įrenginys, bei kokiu įtampos kampo momentu prijungiamas įrenginys.
Atliekant pirmąjį dalinį izoliuoto darbo bandymą, pastebėjome, kad dėl įmagnetinimo srovės dydžio transformatorius
pajungiant prie sistemos atsiranda problemų. Mūsų sistemoje įtampos kryčiai dažniausiai pastebimi įjungiant Lietuvos
elektrinės kombinuoto ciklo bloko transformatorių.
Pats jungimo momento kontrolės principas pasaulyje yra naudojamas maždaug nuo 1997 metų, tačiau „machine learning“
metodai, analizuojantys jungtuvo būseną ir atliekantys korekcijas jungimo metu, įrašinėja duomenis, kuriuos vėliau galima
analizuoti ir daryti išvadas, pradėti diegti sąlyginai neseniai. Tad šiuo pilotiniu projektu išbandėme pilną sistemos
funkcionalumą ir įvertinome sistemos privalumus ir trūkumus.
Projekto metu įdiegta išmani įranga leido ženkliai sumažinti Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloko įjungimo įtaką Lietuvos
EES. Įtampos pokytis įjungiant šią elektrinę sumažėjo apie 12 kV. Šis rezultatas svariai prisidėjo prie kito „Litgrid“ vykdyto
istorinio bandymo, kai Lietuvos elektrinė sėkmingai dirbo sinchroniniu režimu su Lenkija. Šio eksperimento metu išmani jungimo
momento kontrolės sistema užtikrino, kad Lietuvos elektrinės sinchronizavimo metu įtampos kritimas neviršijo 5 kV.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
30
6. FINANSINĖ INFORMACIJA
Pagrindiniai Bendrovės finansiniai rodikliai
2021 m.
2020 m.
2019 m.
Bendrovė
Bendrovė
Bendrovė
Finansiniai rodikliai (tūkst. eurų)
Su elektros energija susijusios pardavimo pajamos
267 258
206 399
183 297
Kitos veiklos pajamos
3 330
1 117
616
EBITDA*
46 206
51 789
22 342
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
24 101
30 881
3 146
Grynasis pelnas (nuostoliai)
20 013
26 603
2 959
Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos
66 303
27 103
26 784
Santykiniai rodikliai
EBITDA marža (proc.)
17,1
25,0
12,1
Veiklos pelno marža (proc.)
9,1
14,5
1,0
Nuosavo kapitalo metinė grąža (proc.)**
9,1
12,9
1,5
Turto metinė grąža (proc.)**
4,4
6,7
0,8
Akcininkų nuosavybė / turtas (proc.)
45,2
52,6
52,0
Finansiniai įsipareigojimai / nuosavas kapitalas (proc.)
29,6
36,6
48,1
Likvidumo rodiklis
1,01
0,59
0,46
Turto apyvartumas**
0,60
0,52
0,50
*EBITDA = veiklos pelnas + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymo
sąnaudos;
**skaičiuojama pagal metų pradžios ir pabaigos vidurkį.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
31
Pajamos
„Litgrid“ pajamos per 2021 m. buvo 270,6 mln. eurų ir, palyginus su 2020 m., padidėjo 30,4 proc.
Pajamos už elektros perdavimą, palyginus su 2020 m., sumažėjo 4 proc. iki 80,1 mln. eurų ir sudarė 29,6 proc. visų Bendrovės
pajamų. Pajamų mažėjimą lėmė 11,4 proc. mažesnė vidutinė faktinė elektros energijos perdavimo kaina, o perduotos elektros
energijos kiekis dėl žemesnė žiemos bei aukštesnės vasaros sezono temperatūros nei daugiametis vidurkis bei dėl augančios
ekonomikos įtakos didėjo 8,4 proc. ir sudarė 10 936 mln. kWh. Taryba buvo nustačiusi 11,4 proc. mažesnę kainos viršutinę ribą.
Pagrindinė priežastis - nustatant 2021 m. ribą leistinos pajamos Bendrovės prašymu buvo sumažintos 10 mln. eurų – dalimi
Bendrovės 2018-2020 m. investicijų grąžos (pelno), viršijančio Tarybos leistiną dydį.
2020 m. pajamų korekcijos dėl ankstesnių metų investicijų grąžos viršijimo nebuvo, nes pagal Tarybos metodiką perdavimo
paslaugos rezultatai pajamose įvertinami po pirmų dviejų reguliavimo periodo metų (reguliavimo periodas prasidėjo 2016 m.,
t. y. 2016-2017 m. rezultatai buvo įvertinti koreguojant 2019 m. ribą), ir pasibaigus reguliavimo periodui (motyvuotu Bendrovės
prašymu gali būti dalinai įvertinti ir ankstesniais metais). Perdavimo paslaugos leistinos pajamos nustatomos kaip būtinų
perdavimo paslaugos sąnaudų ir leistinos investicijų grąžos suma. Leistina investicijų grąža apskaičiuojama kaip reguliuojamo
turto vertės metų pradžioje (2021 m. pradžioje – 290,9 mln. eurų) ir Tarybos nustatomos investicijų grąžos normos (2021 m.
nustatyta 5,34 proc.) sandauga.
Dėl didesnių pardavimo kiekių (+30,8 proc.) ir 2,6 karto didesnės vidutinės pardavimo kainos disbalanso ir balansavimo elektros
energijos pajamos didėjo 3,4 karto iki 71,7 mln. eurų. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pagal reguliuojamą
disbalanso kainodarą einamųjų metų pajamos kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal
reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai veiklai.
Pajamos už sistemines paslaugas didėjo 5,7 proc. iki 91,7 mln. eurų ir sudarė 33,9 proc. visų Bendrovės pajamų. Sisteminių
paslaugų pajamas didino 6,7 proc. didesnis apmokestinamas elektros energijos kiekis. Pagal reguliuojamą sisteminių paslaugų
kainodarą pajamos turi kompensuoti sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą
priskirtinas šiai veiklai. N-metų skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų įvertinamas nustatant n+2 metų sisteminių paslaugų kainą.
2021 m. pajamos, įvertinus į pajamas įtrauktą 2019 m. skirtumo kompensavimą, sąnaudas viršijo 27,2 mln. eurų ir šia suma bus
mažinamos 2023 m. pajamos.
Kitas su perdavimo veikla susijusias pajamas sudaro:
Mokestis už elektros energiją, importuotą ar eksportuotą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ir tranzito
kompensavimo pajamos iš ITC fondo (ITC pajamos - dalyvavimo Europos perdavimo sistemos operatorių tranzito
kompensavimo mechanizme pajamos, angl. Inter-Transmission System Operator Compensation) – 1,6 mln. eurų bei
reaktyviosios energijos – 1,5 mln. eurų. Ši pajamų grupė įvertinama nustatant perdavimo paslaugos kainą ir
skaičiuojant faktinę perdavimo paslaugos investicijų grąžą.
VIAP pajamos – 20 mln. eurų (Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes einamųjų metų pajamos
kompensuoja sąnaudas, įskaitant ir vidines Bendrovės sąnaudas, pagal reguliavimo apskaitos aprašą priskirtinas šiai
veiklai.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
32
Naujų gamintojų/vartotojų prijungimo ir elektros įrenginių pakeitimo pajamos – 0,0 mln. eurų. Turto (ar jo dalies),
kurio įsigijimas finansuotas šiomis pajamomis, vertė neįtraukiama į reguliuojamo turto vertę, nuo kurios skaičiuojama
leistina investicijų grąža.
Perkrovų valdymo pajamos - 0,6 mln. eurų. Pajamų pokytis neįtakoja Bendrovės pelningumo, nes pajamos
kompensuoja paskirstyto tarpsisteminių jungčių pralaidumo užtikrinimo sąnaudas.
Elektros energijos kilmės garantijų administravimo pajamos – 0,1 mln. eurų.
Kitos pajamos padidėjo tris kartus iki 3,3 mln. eurų dėl priskaičiuotų 2,4 mln. eurų didesnių netesybų rangovams už vėluojančius
darbus.
Sąnaudos
Bendrovės sąnaudos per 2021 m. buvo 246,1 mln. eurų, 38,7 proc. didesnės lyginant su 2020 m.
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 194,5 mln. eurų (79 proc. visų
įmonės sąnaudų) ir lyginant su 2020 m. jos padidėjo 51,5 proc. Sisteminių paslaugų sąnaudos sumažėjo 24,3 proc. iki 61,9 mln.
eurų, o pagrindinės mažėjimo priežastys – 17,9 mln. eurų mažesnės Tarybos reguliuojamos izoliuoto darbo užtikrinimo paslaugos
sąnaudos bei dėl efektyvesnio perdavimo tinklo valdymo 2,2 mln. eurų mažesnės įtampos valdymo sąnaudos. Disbalanso ir
balansavimo elektros sąnaudos dėl didesnių pardavimo kiekių ir vidutinės pirkimo kainos didėjo 3,4 karto ir siekė 71,1 mln.
eurų.
Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos didėjo 2,6 karto iki 40,2 mln.
eurų dėl 2,85 karto didesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. 2021 m. vidutinė elektros kaina biržoje buvo 2,66 karto didesnė
nei 2020 m., o paskutinį metų ketvirtį, per kurį technologiniai nuostoliai sudarė 31 proc. metinio kiekio, kaina buvo didesnė
3,6 karto. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 0,8 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 19,9 mln. eurų, paskirstyto tarpsisteminių jungčių
pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 0,6 mln. eurų.
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos didėjo 4,8 proc. ir sudarė 21,3 mln. eurų. Elektros tinklo remonto ir priežiūros sąnaudos
mažėjo 1,4 mln. eurų dėl mažesnės apimties atliktų kasmetinių suplanuotų remonto ir priežiūros darbų, kurie atliekami pagal
daugiametį darbų planą. Darbo užmokesčio sąnaudų didėjimą 1,2 mln. eurų lyginant su 2020 m. įtakojo 5 proc. didesnis vidutinis
darbuotojų skaičius dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo bei padidėjęs vidutinis darbo užmokestis. Kitos sąnaudos
padidėjo 1,5 mln. eurų.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
33
Pelnas ir grąžos rodikliai
2021 m. EBITDA buvo 46,2 mln. eurų ir lyginant su 2020 m. sumažėjo 5,6 mln. eurų arba 10,8 proc. EBITDA marža sumažėjo
nuo 25 proc. iki 17,1 proc. Bendrovės grynasis pelnas sumažėjo nuo 26,6 mln. eurų iki 20 mln. eurų.
Bendrovės EBITDA mažino:
25,0 mln. eurų didesnės technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos;
3,3 mln. eurų mažesnės perdavimo pajamos;
1,7 mln. eurų kitos perdavimo veiklos prastesnis rezultatas (t. sk. 1,6 mln. eurų - tranzito (ITC) rezultatas);
2,6 mln. eurų didesnės veiklos sąnaudos.
Bendrovės EBITDA didino:
24,8 mln. eurų geresnis sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo (2021 m. +29,8 mln. eurų, 2020 m. +5 mln. eurų);
2,2 mln. eurų didesnės kitos veiklos pajamos.
2021 m. kapitalo ir turto grąžos rodikliai lyginant su 2020 m. sumažėjo atitinkamai nuo 12,9 proc. ir 6,7 proc. iki 9,1 proc. ir
4,4 proc.
Balansas ir pinigų srautai
Per metus Bendrovės turtas padidėjo 75,5 mln. eurų (18,2 proc.) ir 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 489,8 mln. eurų. Ilgalaikis
turtas, kuris sudarė 75 proc. viso Bendrovės turto, sumažėjo 8,1 mln. eurų (2,2 proc.). Dėl atliktų investicijų į perdavimo tinklą
ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas padidėjo 5 mln. eurų, atidėto pelno mokesčio turtas padidėjo 5,5 mln. eurų, o dėl
gautų perkrovų įplaukų sukauptų lėšų likučio ilgalaikės dalies perkėlimo į trumpalaikį turtą (lėšos prijungtos prie Grupės
sąskaitos paskolintos EPSO-G) kitas ilgalaikis turtas sumažėjo 18 mln. eurų.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
34
Trumpalaikis turtas padidėjo 83,6 mln. eurų (3,1 karto). Dėl ženkliai didesnių gruodžio mėn. pajamų prekybos gautinos sumos
padidėjo 35,5 mln. eurų, gautinos dotacijos iš ES struktūrinių fondų padidėjo 6,7 mln. eurų, suteiktos paskolos (laisvos lėšos
prijungtos prie Grupės sąskaitos ir paskolintos EPSO-G) padidėjo 42,6 mln. eurų, o sukauptų perkrovų lėšų likučio trumpalaikė
dalis sumažėjo (lėšos paskolintos EPSO-G) 6,9 mln. eurų.
Akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 1,6 proc. Ir 2021 m. pabaigoje sudarė 45,2 proc. viso turto.
2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 65,7 mln. eurų (per metus sumažėjo
14,2 mln. eurų), jų santykis su nuosavybe sudarė 29,6 proc. Per vienerius metus grąžintinos finansinės skolos sudarė 21,7 proc.
visų finansinių skolų.
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai padidėjo 30,8 mln. eurų (47,7 proc.), iš jų sukauptų perkrovų lėšų ilgalaikė dalis padidėjo 32,6
mln. eurų, o gauti išankstiniai apmokėjimai sumažėjo 1,7 mln. eurų. Trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 55,5 mln. eurų
(83,9 proc.), t. sk. sukauptų perkrovų lėšų trumpalaikė dalis padidėjo 14 mln. eurų, prekybos skolos 34,2 mln. eurų, gauti
išankstiniai apmokėjimai 4,9 mln. eurų, kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 3,5 mln. eurų, o pelno mokestis
sumažėjo 2,8 mln. eurų.
Sukauptų perkrovų įplaukų likutis 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 104 mln. eurų, iš jų 43,6 mln. eurų buvo prijungtos prie EPSO-
G Grupės sąskaitos, o 60,4 mln. eurų laikinai panaudotos „Litgrid“ veiklos finansavimui. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė
1,8 mln. eurų.
Bendrovės 2021 m. grynasis pinigų srautas be finansinės veiklos srautų ir be Bendrovės suteiktų paskolų ir jų grąžinimo siekė
76,3 mln. eurų
Investicijos į ilgalaikį turtą
Per 2021 m. perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID investicijos (atlikti darbai ir įsigytas turtas neatsižvelgiant į apmokėjimo
terminus) siekė 53,1 mln. eurų, iš jų 64 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų įgyvendinimui ir 36
proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei įmonės veiklos užtikrinimui. Didžiausią investicijų dalį metais sudarė
investicijos į šiuos projektus: Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas - 7,9 mln. eurų (projektas iš dalies
finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą), LitPol Link jungties išplėtimas -
9,7 mln. eurų, 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statyba - 4,9 mln. eurų, Harmony Link jungties statyba - 3,4 mln.
eurų (visi šie projektai bendrai finansuojami naudojantis Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemone). ES paramos
finansavimo šaltinis 2021 m. investiciniuose projektuose sudarė 16,2 mln. eurų, perkrovų įplaukų finansavimo šaltinis siekė
11,8 mln. eurų.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
35
7. BENDROVĖS TIKSLAI IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
Strategijos įgyvendinimas vertinamas per Bendrovės 3 metų veiklos plano ir Bendrovės metinių tikslų įgyvendinimą, kuriuose
prioretizuotos priemonės, atsižvelgiant į Bendrovės Strategijoje identifikuotus prioritetus.
Tikslų įgyvendinimo įvertinimą atlieka Bendrovės Valdyba, už tikslų įgyvendinimą Valdybai atsiskaito generalinis direktorius.
Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Litgrid“ generalinio direktoriaus tikslams. Nuo tikslų
įgyvendinimo įvertinimo priklauso visų darbuotojų ir generalinio direktoriaus kintama atlygio dalis.
2021 metų tikslų įgyvendinimas Valdybos buvo įvertintas 96,5 procentais.
Veiklos plano įgyvendinimas
Bendrovės vidutinės trukmės 3 metų veiklos planą rengia pagal verslo pasaulyje žinomą Lean įrankį Hoshin Kanri.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
36
Pagrindiniai 3 m. veiklos plano priemonių įgyvendinimo rodikliai (rezultatai):
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
37
8. ATLYGIO POLITIKA IR DARBUOTOJAI
8.1. Atlygio politikos formavimas ir stebėsena
Siekiant užtikrinti tinkamą atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, EPSO-G įmonių grupėje
yra įsteigtas ir veikia trijų narių Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai.
Vykdydamas šią funkciją EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas:
teikia rekomendacijas dėl valdybų narių ir (ar) vadovų sutarčių su jais sąlygų, įskaitant maksimalų atlygio dydį
šiems asmenims, maksimalų metinį veiklos biudžetą jų atlygiui;
rengia įmonių grupės bendrovių vadovų veiklos pagrindinius vertinimo kriterijus ir atlygio gaires, taikomas
nustatant atlygį už veiklą Bendrovės ir Grupės patronuojamų bendrovių valdyboje, atlygio ir skyrimo komitete,
audito komitete, kituose specializuotuose komitetuose, jei tokie sudaromi. Jų įgyvendinimą peržiūri ne rečiau
kaip kartą per metus;
teikia valdymo organams pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vadovaujantiems darbuotojams ir organų nariams
siekiant, kad jie atitiktų atlygio gaires ir šių asmenų veiklos įvertinimą;
vykdydamas šią funkciją, atlygio ir skyrimo komitetas yra informuojamas apie bendrą atlygį, kurį vadovaujantys
darbuotojai ir organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
užtikrina, kad individualūs atlyginimai vadovaujantiems darbuotojams ir/ar valdymo organo nariams būtų
proporcingas kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės vadovaujančių darbuotojų arba organų narių ir kitų Bendrovės
ir/ar Įmonių grupės dukterinių bendrovių darbuotojų atlyginimui;
teikia rekomendacijas dėl valdybos nustatomos Bendrovės patronuojamų bendrovių bei paskesnio lygio
patronuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo politikos,
ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti ją bei jos įgyvendinimą;
stebi ir teikia išvadas kaip Bendrovė ir Įmonių grupės bendrovės laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos,
susijusios su atlyginimais, skelbimo;
teikia įmonių vadovaujantiems darbuotojams ir/ar organų nariams bendras rekomendacijas dėl šių darbuotojų
ir/ar organų narių atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti jų atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis
Bendrovės ir Įmonių grupės dukterinių bendrovių teikiama informacija;
surenka ir susistemina visą jo kompetencijos srityse surinktą bei gautą informaciją ir jos pagrindu teikia
rekomendacijas atitinkamam Įmonių grupės organui, o esant poreikiui – ir tiesiogiai stebėtojų tarybai;
kartą per metus valdybai atlygio ir skyrimo komitetas teikia rašytinę savo veiklos ataskaitą, apimančią vienerius
kalendorinius metus.
Valdyba ir kiti Bendrovės ir/ar Įmonių grupės patronuojamų bendrovių organai turi teisę kreiptis į atlygio ir skyrimo
komitetą ir pateikti išvadas dėl konkrečių jų nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka į atlygio ir skyrimo
komiteto kompetenciją.
8.2. Atlygio politika ir papildomos naudos
„Litgrid“ galioja bendra EPSO-G įmonių grupės atlygio politika, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams. Atlygio politika
tvirtinama ir keičiama Bendrovės Valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-
G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jos veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą
„Litgrid“ veikia atsakomybės ir atskaitingumo principais pagrįsta atlygio politika. Jos tikslas - efektyviai valdyti darbo
užmokesčio išlaidas ir kurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo Bendrovei ir kiekvienam
darbuotojui keliamų tikslų įgyvendinimo.
Tai reiškia, kad nustatant atlygį, atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą.
„Litgrid“ taikomi atlygio politikos principai:
Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams.
Atlygio fondą tvirtina Valdyba. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų
kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu.
Vadovų ir darbuotojų atlygį sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintama.
Pastovioji dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio. Jis nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje
pripažintą ir plačiai taikomą metodiką.
Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o
įmonė valdybai atsiskaito už metinių bendrovės tikslų pasiekimą.
Metiniai tikslai vadovams ir darbuotojams yra nustatomi vadovaujantis veiklos vertinimo politika.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
38
Kintama atlyginimo dalis darbuotojui nėra mokama tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal
nustatytus vertinimo kriterijus arba įmonės veiklos ir finansiniai rezultatai vertinami kaip nepatenkinami.
Kintama atlygio dalis nėra premija. Ji negali viršyti 20-30 proc. pastoviosios atlygio dalies.
Kintamo atlygio suma yra numatoma Bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra
audituojamas ir skelbiamas viešai.
Generalinio direktoriaus kintama atlygio dalis priklauso nuo bendrovės strategijoje keliamų tikslų, kurie skelbiami
viešai bendrovės tinklapyje, įgyvendinimo.
Kintama atlygio dalis nėra mokama kolegialių organų nariams.
Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kitokios nei nustato LR teisės aktai.
Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus, nenumatytus darbuotojo metiniuose tiksluose, išimtiniais atvejais
gali būti skiriama neviršijanti politikoje nustatyto dydžio skatinamoji išmoka. Apie tai privalo būti informuojama
bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.
Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato
valdyba, nėra sudaromi.
Darbuotojams išeitinės kompensacijos mokamos LR darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka.
Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę
į akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis
finansinėmis priemonėmis.
Darbuotojų įsitraukimo bei lojalumo skatinimui Bendrovė skiria emocinį nefinansinį atlygį. Netiesioginį atlygį
sudaro renginiai darbuotojams, pripažinimas ir įvertinimas už itin gerus veiklos rezultatus.
Siekiant užtikrinti atlygio politikos veiksmingumą, laikantis skaidrumo politikos, kiekvieną ketvirtį bendrovės tinklapyje viešai
skelbiami pastovaus ir kintamo atlygio dydžiai pagal pareigybių grupes.
„Litgrid“ darbuotojams taikomas papildomų naudų paketas yra orientuotas į šias kryptis:
Darbuotojo darbo sąlygų ir gerovės užtikrinimas;
Dėmesys darbuotojo asmeniniams įvykiams, šeimai ir socialinei veiklai;
Investicija į darbuotojo tobulėjimą;
Sveikatos draudimas.
„Litgrid“ didžiuojasi galėdama darbuotojams užtikrinti emocinį atlygį, kuris susideda iš:
Bendrovės prasmingos veiklos, stabilumo ir saugumo jausmo;
Profesionalų kolektyvo ir efektyvumą skatinančios darbo aplinkos;
Vertybėmis grįstos organizacinės kultūros;
Įdomaus darbo turinio, tarptautinių projektų ir unikalių patirčių;
Pripažinimo ir augimo.
8.3. Darbuotojų veiklos vertinimas
Darbuotojų veiklos vertinimas yra viena svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo sąlygų, padedanti siekti bendrovės tikslų
ir kurti profesionalius santykius tarp darbuotojų ir vadovų, leidžianti planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją ir
įsitraukimą.
Veiklos vertinimo priemonė, užtikrinanti, kad darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant į bendrovės tikslus yra
metinis pokalbis, kuriame aptariami ir nustatomi išmatuojami, apibrėžti laike ir motyvuojantys tikslai darbuotojui.
Metinis ir tarpinis pokalbis yra skirtas įvertinti darbuotojui iškeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grįžtamojo
ryšio kultūrą tarp vadovo ir darbuotojo. Pokalbio metu yra taip pat aptariamos darbuotojo ugdymo, kompetencijų kėlimo
poreikis ir tolimesnės profesinio augimo bei karjeros galimybės.
Individualūs tikslai su kiekvienu darbuotoju aptariami ir nustatomi kasmet. Jų įgyvendinimas daro tiesioginę įtaką kintamos
atlygio dalies dydžiui, kuris taip pat priklauso nuo bendrų visos įmonės tikslų pasiekimo.
Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų Bendrovei leidžia aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 335 specialistai,
iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. 76 proc. darbuotojų sudaro vyrai, 24 proc. – moterys, darbuotojų amžiaus vidurkis
yra 42 metai. Trys ketvirtadaliai „Litgrid“ komandos narių yra patyrę inžinieriai, nuo kurių veiklos priklauso sklandus perdavimo
sistemos operatoriaus darbas. Vidutinis darbuotojų stažas energetikos sistemoje siekia 10 metų.
2021 m. darbuotojų kaitos rodiklis – 8,2 proc., kai tuo tarpu tiek 2020 m., tiek 2019 m. jis siekė 11,7 proc. Savanoriškos kaitos
rodiklis sumažėjo nuo 9 iki 7,2 proc.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
39
8.4.Kvalifikacijos kėlimas ir tobulėjimas
Pažangi organizacija neįsivaizduojama be aukščiausio lygio profesionalų, kurių dėka „Litgrid“ gali vadintis kompetencijų
centru. Bendrovė siekia sudaryti darbuotojams sąlygas mokytis bei tobulėti, plėsti savo žinias ir akiratį ir kuo efektyviau
dalyvauti „Litgrid“ strateginių tikslų įgyvendinime. Visiems darbuotojams suteikiama galimybė įgyti arba atnaujinti žinias bei
įgūdžius, reikalingus tiesioginiam darbui atlikti. Tiek kiekvienas darbuotojas asmeniškai, tiek organizacija rūpinasi darbuotojo
bei organizacijos veiklai svarbių kompetencijų ugdymu, o ugdymo sistema apima ne tik formalius mokymus, bet kitas tobulėjimo
ir mokymosi formas.
Darbuotojai, kaip įprasta, galėjo dalyvauti konferencijose, seminaruose, paskaitose, kelti kvalifikaciją privalomuose,
kvalifikaciniuose ir bendrųjų kompetencijų mokymuose. Covid-19 pandemija turėjo įtakos ugdymo organizavimui, todėl 2021
metais apie 90 proc. atvejų darbuotojai mokėsi nuotoliniu būdu.
Investicijų į skirtingas kompetencijų sritis santykis išliko panašus kaip ir ankstesniais metais ir sudaro - 70 proc. profesinės
kvalifikacijos profilio mokymams bei 30 proc. bendrųjų, vadovavimo ir vadybinių kompetencijų stiprinimui.
8.5. Atrankos ir darbuotojų įvedimas
„Litgrid“ galioja Atrankų politika, taikoma visoms Bendrovės atrankoms.
„Litgrid“ skiria didžiulį dėmesį profesionalioms darbuotojų atrankoms ir sklandžiai jų darbo pradžiai. 2021 m. atnaujinta
prasminga „Naujo kolegos dienos“ iniciatyva, kurioje neseniai prisijungę kolegos susipažįsta vieni su kitais, klauso pranešimų
kertinėmis Litgrid veiklos ir organizacinės kultūros temomis.
Bendrovė nuolat kviečia prisijungti tiek patyrusius savo sričių ekspertus, tiek norinčius tobulėti ir augti pradedančiuosius
specialistus. Svarbiausia, kad kandidatai turėtų teisingą vertybinį pagrindą, nes „Litgrid“ labai svarbu ne tik tai, kas padaryta,
bet ir kaip tai buvo daroma – profesionaliai, bendradarbiaujančiai, pažangiai. Siekiant pritraukti naujus elektros energetikos
pakraipos komandos narius ypač sustiprintas bendradarbiavimas su Kauno Technikos universitetu, siekiant padidinti studentų
praktinių žinių lygį ir pristatyti „Litgrid“ kaip potencialų darbdavį įgytoms kompetencijoms vystyti.
Nepaisant pandemijos iškeltų iššūkių, atrankos sėkmingai vyko nuotoliniu būdu. 2021 m. prie „Litgrid“ komandos prisijungė 55
darbuotojai (2020 m. – 51).
Ypatingas dėmesys skirtas nuotoliniam naujų darbuotojų įvedimui. Daugiau dėmesio skiriama susipažinimui su kolegomis
nuotoliniu vaizdo ryšiu, kuriant neformalią, draugišką ir tvarią atmosferą, stiprinant naujo darbuotojo įsitraukimą ir priklausymo
jausmą.
„Litgrid“ laukiami ir motyvuoti praktikantai, norintys semtis žinių ir mokytis iš savo srities profesionalų. 2021 m. Bendrovėje
tokių jaunų specialistų buvo 7.
8.6. Lygios galimybės
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus lygių galimybių ir nediskriminavimo srityse, 2019 m. gruodžio 30
d. „Litgrid“ patvirtino Lygių galimybių tvarkos aprašą ir lygių galimybių įgyvendinimo planą 2020-2021 metams.
2021 m. lygių galimybių tema „Litgrid“ buvo vystoma itin aktyviai. Lapkritis paskelbtas Lygių galimybių mėnesiu. Jo metu vyko
paskaitos vadovams ir darbuotojams, suformuota Lygybės ambasada – savanoriškais pagrindais susibūrusių aktyviai veikiančių
darbuotojų grupė.
Savo veikloje „Litgrid“ vadovaujasi nediskriminavimo principais visose srityse:
Vykdant darbuotojų paiešką, atrankas ir atleidimo procedūras, nustatomi objektyvūs, stereotipais nepagrįsti
kriterijai.
Kuriant darbo aplinką ir sudarant visiems darbuotojams vienodas darbo sąlygas. Siekiama sukurti atvirą,
lanksčią ir įtraukiančią darbo aplinką, tikintis, kad tai padės visiems „Litgrid“ darbuotojams sėkmingai derinti
darbo ir šeimyninius įsipareigojimus. Skatinama ir prisidedama prie darbuotojų sporto ir savanorystės
iniciatyvų. Išklausomos kiekvieno darbuotojo idėjos ir skatinama jas įgyvendinti.
Formuojant darbo užmokesčio politiką ir ją įgyvendinant, vadovaujamasi sąžiningumo ir lyčių lygybės
principais.
Patvirtinus lygių galimybių įgyvendinimo priemones, „Litgrid“ įsipareigojo greitai ir veiksmingai reaguoti į kasdienes
nepageidaujamo elgesio apraiškas bei užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir dėl darbo besikreipiantiems
kandidatams. Siekiama, kad lygios galimybės gyvuotų ne tik dokumentuose, o „Litgrid“ bendruomenė būtų šiuolaikiška,
rūpestinga, tolerantiška ir atvira.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
40
2021 m. lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliekamame Lygių galimybių liniuotės tyrime „Litgrid“ įvertintas aukštu 9 balų
įverčiu.
8.7. Profesinė sąjunga
„Litgrid“ glaudžiai bendradarbiauja su bendrovėje veikiančia Elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesine sąjunga. Abipusis
bendradarbiavimas grindžiamas pagarbos ir socialinės partnerystės principais. 2018 m. vasario 20 d. buvo pasirašyta ir iki šiol
galioja kolektyvinė sutartis, kurios naudomis gali pasinaudoti visi bendrovės darbuotojai.
Kolektyvinė sutartis apima:
ilgalaikį kolektyvinį susitarimą, patvirtinantį aukšto lygmens, darnių ir subalansuotų tarpusavio santykių
buvimą;
susitarimą dėl Bendrovės darbuotojams taikomų papildomų naudų sistemos, užtikrinančios socialiai
atsakingas ir rinkoje konkurencingas darbuotojų darbo sąlygas, darbuotojų įsitraukimą, garantijas ir
Bendrovės strategijos įgyvendinimą.
2021 m. gruodžio 31 d. elektros perdavimo tinklo darbuotojų profesinėje sąjungoje buvo 98 nariai.
8.8. Etikos komitetas
Bendrovėje įsteigtas Etikos komitetas, veikia Etikos ir elgesio kodeksas (skelbiamas bendrovės interneto puslapyje,
www.litgrid.eu), kurio vertybinių pagrindų principingai laikomasi ne tik Bendrovės viduje, bet ir bendradarbiaujat su
trečiosiomis šalimis.
8.9. Korupcijos prevencija
„Litgrid“ skatina savo darbuotojus, klientus, verslo partnerius ir kitas suinteresuotas šalis pranešti apie pastebėtus etikos ir
teisės aktų pažeidimus Bendrovės darbuotojų veikloje, bei užtikrina pranešėjų anonimiškumą ir konfidencialumą.
Bendrovėje įgyvendinti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo principai – sukurti vidaus pranešimų kanalai,
atnaujintas vidinis teisinis reglamentavimas ir įdiegtos techninės priemonės, visiškai užtikrinančios minėto įstatymo reikalavimų
atitiktį. Ataskaita apie vidaus pranešimų kanalais gautą informaciją bei atliktus veiksmus periodiškai pateikiama
patronuojančiai įmonei UAB „EPSO-G“.
Pranešimo kanalai viešinami Bendrovės interneto svetainėje bei intranete.
8.10. Korupcijos prevencijos priemonės
Vykdydama veiklą korupcijos prevencijos srityje Bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korupcijos prevencijos
politika (kuri yra skelbiama viešai, Bendrovės išoriniame interneto puslapyje, www.litgrid.eu ), įgyvendina „Antikorupcijos
vadovo verslui“
1
rekomendacijas ir Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintas, Bendrovės skaidrumo didinimo
(korupcijos prevencijos) priemonių plane numatytas priemones.
Savo kasdienėje veikloje darbuotojai remiasi Etikos ir elgesio kodeksu. Šio kodekso reikalavimų Bendrovės darbuotojai laikosi
bendraudami vieni su kitais, taip pat su tiekėjais, rangovais, elektros energijos gamintojais, vartotojais, verslo partneriais,
valstybės ir savivaldybių institucijomis ir visuomene.
Bendrovėje ypač didelis dėmesys skiriamas interesų konfliktų valdymui. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių
interesų derinimo įstatymo (Interesų derinimo įstatymas) ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir
darbuotojų interesų valdymo politiką, Bendrovėje įgyvendinamos interesų konfliktų prevencijos ir privačių interesų deklaravimo
kontrolės priemonės: sukurta vidinė, elektroninė Interesų deklaravimo sistema, kur interesus deklaruoja 100 proc. Bendrovės
darbuotojų; vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo reikalavimais viešai interesus deklaravo visi Bendrovės darbuotojai,
kuriems pagal įstatymą tai daryti privalu (245 darbuotojų); atlikta pateiktų interesų deklaracijų (vidinių ir VTEK) turinio analizė
(nustatyta, kad 54 darbuotojai dėl savo ar jiems artimų asmenų veiklos gali patekti į galimo realaus ar tikėtino interesų
konflikto situacijas) ir parengtos išankstinės rekomendacijos padalinių vadovams ir darbuotojams, kurie deklaravo galimus
realius ar tikėtinus interesų konfliktus; atlikti prevenciniai patikrinimai siekiant įvertinti kaip įgyvendinamos Interesų derinimo
įstatymo nuostatos (pažeidimų nenustatyta). Vykdomi darbuotojų mokymai, bei esant poreikiui teikiamos individualios
konsultacijos.
2021 metais atliktas korupcijos rizikų vertinimas, kuris identifikavo, kad didžiausios korupcijos pasireiškimo rizikos yra vykdant
pirkimus ir įgyvendinant projektus. Pažymėtina, kad korupcijos rizikos veiksniai yra minimalūs ir valdomi, nes dauguma įmonės
veiklos sričių (procesų) yra išsamiai reglamentuoti išorės ir vidaus administravimo teisės aktų, kuriuose išorinės ir vidinės
kontrolės priemonės bei numatytos sprendimų apskundimo galimybės.
Atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas Bendrovės pirkimų techninių specifikacijų rengimo srityje ir parengtos
rekomendacijos dėl identifikuotų rizikos veiksnių mažinimo (pateiktas patronuojančiai bendrovei UAB „EPSO-G“).
1
https://www.stt.lt/korupcijos-prevencija/mokomoji-ir-metodine-medziaga/7452
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
41
Siekdami užtikrinti, kad Bendrovėje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, vykdomos Lietuvos Respublikos korupcijos
prevencijos ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymuose numatytos
personalo patikimumo užtikrinimo priemonės (patvirtinti ir viešai paskelbti pareigybių, į kurias pretenduojantys asmenys
tikrinami įstatymų nustatyta tvarka, sąrašai; dėl kiekvienos pareigybės kreiptasi į atsakingas institucijas (kreiptasi dėl 51
asmens); vykdomos, teisės aktuose numatytos rangovų/tiekėjų personalo patikros procedūros). Darbuotojai motyvuojami elgtis
sąžiningai ir pranešti apie pastebėtą korupciją. Valdomos iš nepotizmo ir kronizmo kylančios rizikos, Bendrovėje nėra
giminystės/svainystės ryšiais susijusių asmenų, kuriuos sietų tiesioginio pavaldumo ar kontrolės santykiai.
Reguliariai vykdomi darbuotojų antikorupciniai mokymai. Elektroninius antikorupcinius mokymus 2021 metais pabaigė visi – ir
ilgai dirbantys, ir naujai priimti į darbą Bendrovės darbuotojai (100 proc. darbuotojų). Siekiant užtikrinti tinkamą interesų
konfliktų valdymą suorganizuoti dveji mokymai tema: „Privačių interesų deklaravimas VTEK nuo 2021-01-01“, kuriuos vedė
Bendrovės ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai (bendrai sudalyvavo apie 60 proc. darbuotojų), o ugdant ir
skatinant darbuotojus tinkamai atpažinti ir pranešti apie korupcinio pobūdžio veikas – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų
tarnybos pareigūnai pravedė mokymus tema - „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Interesų konfliktai“ (dalyvavo
40 proc. darbuotojų).
2021 m. gruodžio mėn. atlikta „Litgrid“ darbuotojų antikorupcinės kultūros įvertinimo apklausa. Apklausoje dalyvavo 54 %
darbuotojų. Remiantis tyrimo duomenimis: 96 % apklausos dalyvių neigiamai vertina asmenis, kurie ima ir duoda kyšius; 2 %
apklaustųjų savo veikloje per pastaruosius 3 metus yra susidūrę su korupcijos apraiškoms; 98 % apklaustųjų žino kaip reikėtų
elgtis jei jiems būtų pasiūlytas kyšis ar kitaip susidurtų su korupcija ir 93 % - kur reikėtų kreiptis, norint pranešti apie tokius
atvejus. Apklausos rezultatai rodo, jog korupcijos suvokimas Bendrovėje auga ir išlieka labai aukštas.
8.11. Informacijos sauga
Bendrovės taikomos organizacinės ir techninės informacijos saugos priemonės atitinka pasaulyje pripažintas gerąsias praktikas.
2021 m. atliktas informacijos saugos valdymo auditas ir Bendrovei suteiktas ISO/IEC 27001:2017 sertifikatas. Sertifikavimo
procedūra apėmė rizikos valdymą, saugos politikos principus, standartus ir procedūras, fizinę ir aplinkos saugą, prieigos
kontrolę, komunikacijos ir operacijų valdymą, incidentų valdymą, verslo ir veiklos tęstinumo užtikrinimą, išteklių ir turto
valdymą, teisės aktų atitikimą.
Informacijos saugos valdymo audito metu atlikome ir papildomą, tarptautinės elektros perdavimo sistemų operatorių
organizacijos ENTSO-E nariams keliamiems atitikties informacijos saugumo reikalavimams auditą. ENTSO-E įvertinusi audito
rezultatus patvirtino, kad Bendrovės veikla atitinka ENTSO-E nariams keliamiems atitikties informacijos saugumo
reikalavimams.
2021 metais Bendrovės darbuotojai padėjo organizuoti ir sėkmingai dalyvavo NATO energetinio saugumo kompetencijos centro
organizuotose pratybose „Core21-Baltic“ (dalyvavo 36 institucijos iš 12 šalių) ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie
Krašto apsaugos ministerijos organizuotose kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas 2021“.
Kaip ir pastaruosius kelis metus, nuosekliai ir kryptingai vykdomas Bendrovės darbuotojų ugdymas kibernetinio saugumo
klausimais. Parengti ir visų darbuotojų pabaigti elektroniniai mokymai temomis: „Baziniai informacijos saugos mokymai“,
„Socialinės inžinerijos mokymai“ ir „Industrinių sistemų kibernetinės saugos mokymai“. 2021 m. spalio mėn. suorganizuota visą
mėnesį trukusi „Spalis – kibernetinio saugumo mėnuo“ iniciatyva, orientuota į hibridinių grėsmių suvokimą ir atpažinimą. Krašto
apsaugos ministerijos atstovai skaitė pranešimą apie hibridines grėsmes, buvo vykdomi socialinės inžinerijos testai bei kitos
priemonės.
8.12. Covid-19 situacijos valdymas „Litgrid“
„Litgrid“ dar prieš paskelbiant šalyje pirmąjį karantiną ėmėsi veiksmų, užtikrinant darbuotojų sveikatą ir saugumą. Ekstremalių
situacijų operacijų komiteto sprendimu įvestas nuotolinis darbas iš namų, tęsėsi visus 2021 metus. Negalintys dirbti iš namų
darbuotojai buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis ir maksimaliai saugia darbo aplinka. Ekstremalių situacijų operacijų
komitetas dirbo nuolat, parinkdamas pačius geriausius sprendimus, kaip organizuoti Bendrovės darbą ir strateginių tikslų
pasiekimą, atsižvelgiant į pandemijos dinamiką, nes darbuotojų saugumas ir sveikata – Bendrovės prioritetas.
Pandemijos akivaizdoje „Litgrid“ ypatingai didelį dėmesį skyrė darbuotojų fizinei ir emocinei sveikatai, bendruomeniškumo
jausmo stiprinimui net ir absoliučiai daugumai dirbant per nuotolį. Visi darbuotojams įprasti renginiai buvo perkelti į virtualią
erdvę, sustiprinta vidinė komunikacija. Suorganizuoti darbuotojų pageidaujami renginiai, sporto iniciatyvos, paskaitų ciklai
asmeninio efektyvumo, sveikatos ir sveikatingumo temomis. Nuolat vykstančios virtualios sporto mankštos skirtos darbuotojų
fizinei sveikatai palaikyti.
Darbuotojų imunizacija nuo Covid-19 2021 m gruodžio mėnesį siekė 97,5 procentus.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
42
Nuo 2020 m. liepos 15 d. „Litgrid“ įsigaliojo nauja papildoma nauda – sveikatos draudimas, kuris buvo labai palankiai sutiktas,
naudojamas ir buvo prieinamas „Litgrid“ darbuotojams ir 2021 metais.
9. INFORMACIJA APIE AKCINĮ KAPITALĄ, AKCININKUS IR JŲ TEISES
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos
sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
„Litgrid“ savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido.
„Litgrid“ įstatinis kapitalas yra 146 256 100,2 eurų, padalintas į 504 331 380 PVA. Vienos akcijos nominali vertė - 0,29 euro.
97,5 proc. „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“ (Gedimino per. 20, LT-01103 Vilnius, įmonės kodas 302826889), kurių 100 proc.
akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų
susirinkime.
Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių
perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.
„Litgrid“ vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita susijusias paslaugas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2020
m. rugsėjo 7 d. teikė AB SEB bankas.
Duomenys apie prekybą „Litgrid“ vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose:
Rodiklis
2019 m.
2020 m.
2021 m.
Atidarymo kaina, eurais
0,64
0,59
0,58
Didžiausia kaina, eurais
0,705
0,63
0,89
Mažiausia kaina, eurais
0,575
0,49
0,575
Paskutinė kaina, eurais
0,58
0,585
0,795
Apyvarta vnt.
187 620
680 371
894 468
Apyvarta mln. eurų
0,12
0,39
0,67
Kapitalizacija mln. eurų
292,51
295,03
400,94
9.1. „Litgrid“ akcijų apyvarta ir kaina, eurais per ataskaitinį laikotarpį:
https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/instrument/LT0000128415/trading
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
43
9.2. „Litgrid“ (LGD1L) akcijų kainos palyginimas su OMX Baltic Benchmark GI (OMXBBGI) ir OMX Vilnius (OMXV) indeksais
per ataskaitinį laikotarpį:
9.3. Dividendų politika
2017 m. rugpjūčio 18 d. „Litgrid“ valdyba priėmė sprendimą UAB EPSO-G valdybos 2017 m. liepos 14 d. sprendimu patvirtintą
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės dividendų politiką „Litgrid“ taikyti pilna apimtimi.
UAB „EPSO-G“ dividendų politika tiesiogiai susiejo mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu
– kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams, tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų
įgyvendinimui.
2021 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti po 0,0328
euro dividendų vienai akcijai.
„EPSO-G“ dividendų politika, kuri taikoma ir „Litgrid“, reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo
tvarką visoms grupę sudarančioms bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir
potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikį įmonių vertės augimą, savalaikį šaliai svarbių strateginių
projektų įgyvendinimą ir kryptingai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
44
10. VALDYSENOS ATASKAITA
10.1. Bendrovės valdymo organai
Bendrovės valdymo organų sistema nustatyta įstatuose ir ją sudaro: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vienasmenis
bendrovės vadovas - generalinis direktorius.
Bendrovės įstatuose numatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė priklauso Įmonių grupei ir Patronuojančios bendrovės valdyba
Įmonių grupės mastu vykdo vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo bei rizikų valdymo priežiūrą, Bendrovės visuotinis akcininkų
susirinkimas ir valdyba gali atsižvelgti į Patronuojančios bendrovės valdybos pasiūlymus ir atsiliepimus, teikiamus atitinkamo
Bendrovės organo kompetencijos klausimais. Patronuojančioje bendrovėje sudaromas audito komitetas veikia kaip visos Įmonių grupės
audito komitetas, be kita ko, atlikdamas ir Bendrovės audito komiteto funkcijas.
Patronuojančioje bendrovėje UAB „EPSO-G“ sudaromi Atlygio skyrimo, Inovacijų ir plėtros ir Audito komitetai veikia kaip visos Įmonių
grupės audito komitetai. Audito komitetas atlieka ir Bendrovės audito komiteto funkcijas.
10.2. Bendrovės valdymo principai
Pagrindinius bendrovės valdymo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir Bendrovės
įstatai. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas sprendžia Bendrovės įstatų ir įstatinio kapitalo keitimo, akcijų konvertavimo
klausimus, renka valdybą ir auditorių, tvirtina metines finansines ataskaitas ir skirsto pelną, priima sprendimus dėl svarbiausių sandorių
ir kitais klausimais. Bendrovės valdyba nustato Bendrovės organizacinę struktūrą, renka generalinį direktorių, tvirtina veiklos strategiją,
biudžetą, investicijas, priima sprendimus dėl svarbių sandorių sudarymo ir kitais svarbiais valdymo klausimais. Generalinis direktorius
yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, jis organizuoja Bendrovės veiklą ir sudaro Bendrovės sandorius. Bendrovės organų
kompetencija detaliai aprašyta Bendrovės įstatuose.
Bendrovė laikosi listinguojamų bendrovių valdymo kodekso.
10.3. Įstatai
„Litgrid“ įstatai keičiami LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovės įstatai nesikeitė
(skelbiami www.litgrid.eu).
10.4. Visuotinis akcininkų susirinkimas
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias Bendrovės valdymo organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų
teisės ir jų įgyvendinimas numatyti ABĮ ir Bendrovės įstatuose.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
10.5.„Litgrid“ valdyba
2020 m. gruodžio 31 d. „Litgrid“ valdybos nariai, generalinis direktorius ir finansų direktorius:
Valdybos narių ir Bendrovės vadovo gyvenimo aprašymai (informacija skelbiama ir www.litgrid.eu).
Pareigos
Vardas, pavardė
Pradžios data
Pabaigos data
Turimų emitento
akcijų skaičius
Valdybos pirmininkas (nuo
2020 08 18)
Algirdas Juozaponis
2018 09 07
-
Nepriklausomas valdybos
narys
Domas Sidaravičius
2016 07 29
-
Nepriklausomas valdybos
narys
Artūras Vilimas
2020 04 20
-
Valdybos narys
Jūratė Marcinkonienė
2020 04 20
-
Generalinis direktorius
Rokas Masiulis
2021 02 22
-
Finansų direktorius
Vytautas Tauras
2019 03 01
76 akcijos
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
45
10.6. Valdymas ir kontrolė
10.6.1.Bendrovės Valdyba
Valdyba, sudaryta iš penkių narių, renkama ketverių metų kadencijai. Valdybos kadencija prasideda pasibaigus valdybą išrinkusiam
visuotiniam akcininkų susirinkimui ir baigiasi valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
dieną.
Jeigu valdyba ar valdybos narys yra atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas nepasibaigus kadencijai, nauja
valdyba ar valdybos narys renkamas likusiam kadencijos laikotarpiui. Pagal pakeistų naujos redakcijos įstatų reikalavimus, renkant
valdybos narius užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant
atsižvelgiant į valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje įtvirtintus
kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau kaip 3 (trys) valdybos nariai būtų nesusiję darbo
santykiais su Bendrove, o esant galimybei siekiama, jog į valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai.
Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
Valdyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais bei valdybos
darbo reglamentu.
Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas. Valdybos kompetenciją, sprendimų priėmimo bei narių rinkimo ir atšaukimo tvarką
nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai. Valdyba yra atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui.
10.6.2. Valdybos veiklos sritys
Valdyba svarsto bei tvirtina Bendrovės strategiją, trejų metų Bendrovės veiklos planą, dešimties metų perdavimo tinklų plėtros planą,
Bendrovės biudžetą, paramos ir labdaros skyrimo tvarką, kitus Bendrovės strateginę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Valdyba
priima sprendimą Bendrovei pradėti vykdyti naujo pobūdžio veiklą ar nutraukti konkrečią vykdomą veiklą, kai tai neprieštarauja
Bendrovės veiklos tikslui. Taip pat sprendimus, susijusius su obligacijų išleidimu, Bendrovės turimų akcijų perleidimo kitiems asmenims,
sprendimus dėl finansinių sandorių, kurių vertė yra didesnė kaip 3 mln. eurų. Valdyba sprendžia ir kitus Bendrovės įstatuose jai priskirtus
klausimus.
10.6.3. Valdybos sudėtis
Algirdas Juozaponis
Valdybos pirmininkas (nuo 2020 08 31)
UAB „EPSO-G“ finansų direktorius. Nuo 2020 rugpjūčio mėnesio „Litgrid“
valdybos pirmininkas, nuo 2021 m. sausio 6 d. laikinai eina „EPSO-G“
generalinio direktoriaus pareigas.
„Amber grid“ AB Valdybos pirmininkas (įm. kodas 303090867, Savanorių
pr. 28, Vilnius LT-03116).
A. Juozaponis „Litgrid“ akcijų neturi.
Jūratė Marcinkonienė
Valdybos narė
UAB „GET Baltic“ (įm. kodas 302861178, Geležinio Vilko g. 18A, LT-1810,
Vilnius) generalinė direktorė.
J. Marcinkonienė „Litgrid“ akcijų neturi.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
46
Domas Sidaravičius
Nepriklausomas valdybos narys
Kitos pareigos: UAB „Tuvlita“ (įm. kodas 1105840917, Lentvario g. 7A,
LT-02300, Vilnius), strategijos ir plėtros direktorius.
D. Sidaravičius „Litgrid“ akcijų neturi
Artūras Vilimas
Nepriklausomas valdybos narys
„Litgrid“ valdybos narys, UAB „EPSO-G“ Informacinės plėtros komiteto
narys.
A. Vilimas „Litgrid“ akcijų neturi.
Per 2021 metus įvyko 31 valdybos posėdis.
„Litgrid“ AB valdybos posėdžių lankomumas 2021 m.
Nr.
Posėdžio
data
Algirdas Juozaponis
Domas Sidaravičius
Jūratė Marcinkonienė
Artūras Vilimas
1
2021-01-07
+
+
+
+
2
2021-01-15
+
+
+
+
3
2021-01-21
+
+
+
+
4
2021-01-28
+
+
+
+
5
2021-02-05
+
+
+
+
6
2021-02-05
+
+
+
+
7
2021-02-09
+
+
+
+
8
2021-02-22
+
+
+
+
9
2021-02-26
+
+
+
+
10
2021-03-09
+
+
+
+
11
2021-03-10
+
+
+
+
12
2021-03-26
+
+
+
+
13
2021-04-23
+
+
+
+
14
2021-05-21
+
+
+
+
15
2021-06-07
+
+
+
+
16
2021-06-18
+
+
+
+
17
2021-07-14
+
+
+
+
18
2021-07-23
+
+
+
+
19
2021-07-29
+
+
+
+
20
2021-08-10
+
+
+
+
21
2021-08-13
+
+
+
+
22
2021-09-02
+
+
+
+
23
2021-09-17
+
+
+
+
24
2021-10-08
+
+
+
+
25
2021-10-26
+
+
+
+
26
2021-11-03
+
+
+
+
27
2021-11-11
+
+
+
+
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
47
28
2021-11-19
+
+
+
+
29
2021-11-25
+
+
+
+
30
2021-12-17
+
+
+
+
31
2021-12-28
+
+
+
+
„Litgrid“ Valdybos 2021 m. esminiai sprendimai
Mėnuo
Posėdžio data
Sprendimai
Sausis
01-07
Papildytas „Litgrid“ AB 2021 m. rizikų valdymo priemonių planas.
01-15
Diskutuota dėl „Litgrid“ AB 2020-2030 m. strategijos.
01-21
Aptartas „Litgrid“ AB 2020 m. tikslų įvykdymas, diskutuota dėl 2021 m. tikslų
nustatymo.
01-28
Išrinktas geriausias kandidatas į „Litgrid“ vadovo poziciją.
Vasaris
02-05
Spręsta dėl balsavimo LitPol Link visuotiniame akcininkų susirinkime.
02-05
Aptartas „Litgrid“ AB veiksmų planas užkirsti kelią nesaugios Baltarusijoje
pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvą.
02-09
Išrinktas “Litgrid“ AB generalinis direktorius.
02-22
Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui, sudarant 330 kV viengrandės oro linijos
Jurbarkas-Bitėnai (LN 531) rekonstravimo į dvigrandę projektavimo ir rangos
darbų sutartį.
02-26
Patvirtintos esminės “Litgrid“ AB ir UAB „EPSO G“ tarpusavio skolinimo ir
skolinimosi sutarties sąlygos. Patvirtintos esminės „Litgrid“ AB ir UAB „EPSO G“
sandorio sudarymo sąlygos (valdymo holdingų paslaugų pirkimas). Įvertintas
valdybos narių nepriklausomumas. Išklausytas Inovacijų ir plėtros komiteto veiklos
pristatymas.
Kovas
03-09
Prisijungta prie pakeistos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės projektų valdymo
politikos. Prisijungta prie pakeistos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Integruoto
planavimo ir stebėsenos politikos. Prisijungta prie pakeistos UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos. Patvirtintos standartinės
Trišalės elektros įrenginių prijungimo prie elektros energijos perdavimo tinklų /
perkėlimo (rekonstravimo) paslaugų sutarties sąlygos. Patvirtintos standartinės
Elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties sąlygos.
03-10
Papildytas „Litgrid“ AB 2021 m rizikų valdymo priemonių planas. Pritarta bendro
Baltijos perdavimo sistemos operatorių sisteminių studijų ir konsultacijų paslaugų
įsigijimui iš vienintelio tiekėjo.
03-26
Nustatytas „Litgrid“ AB generalinio direktoriaus veiklos tikslų įgyvendinimas.
Patvirtinta „Litgrid“ AB 2019-2028 m. strategijos įgyvendinimo už 2020 m.
ataskaita. Patvirtintas “Litgrid“ AB 2020 metų metinis pranešimas ir “Litgrid“ AB
2020 metų atlygio ataskaita, pritarta „Litgrid“ AB 2020 m. finansinių ataskaitų
rinkiniui bei pritarta „Litgrid“ AB 2020 metų pelno paskirstymo projektui.
Sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Patvirtinti „Litgrid“ AB 2021
metų koreguoti investicijų, pinigų srautų ir balanso biudžetai. Pakeista Elektros
energijos perdavimo paslaugų kainų ir jų taikymo tvarka. Patvirtintas personalo
valdymo vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo planas.
Balandis
04-23
Patvirtinti „Litgrid“ AB generalinio direktoriaus 2021 m. tikslai. Už pasiektus 2020
m. Bendrovės veiklos rezultatus skirta KAD suma darbuotojams, l.e.p. bendrovės
generaliniam direktoriui. Pritarta Harmony Link jungties statybos projekto
įgyvendinimo etapo investiciniam sprendimui. Sušauktas neeilinis visuotinis
akcininkų susirinkimas. Aptartos sinchronizacijos programos eigos, rizikų valdymo
plano, ribotos konkurencijos pirkimų kontrolės ataskaitos.
Gegužė
05-21
Išklausytas 2021 m. I ketvirčio įgyvendintų audito rekomendacijų rezultatų
pristatymas. Patvirtinta nauja „Litgrid“ AB organizacinė struktūra nuo 2021-07-
01.
Birželis
06-07
Pritarta sutarties su UAB „EPSO-G“ dėl 2020 m. mokestinių nuostolių perdavimo-
perėmimo sudarymui.
06-18
Patvirtintas Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros
planas 2021-2030 m. Patvirtinti atnaujinti „Litgrid“ AB aukščiausio ir vidurinio
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
48
lygmens vadovų pareigybių lygiai. Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikos. Spręsta dėl balsavimo
TSO Holding AS visuotiniame akcininkų susirinkime.
Liepa
07-14
Patvirtinta „Litgrid“ AB 2030 m. strategija. Patvirtinti atnaujinti „Litgrid“ AB
2021 – 2023 m. veiklos plano 3-5 m. strateginiai prioritetai bei 2021 m. veiklos
plano tikslai.
07-23
Konsultuotasi dėl naujos AĮNS kabelių sistemos („Harmony Link“ jungtis)
projektavimo, tiekimo, statybos ir atidavimo naudoti darbų pirkimo ir sutarties
esminių sąlygų. Konsultuotasi dėl Lietuva-Baltarusija tarpsisteminės jungties
perdavimo pralaidumų nustatymo ir paskirstymo tvarkos. Aptartos
sinchronizacijos programos eigos, rizikų valdymo plano, ribotos konkurencijos
pirkimų kontrolės ataskaitos. Aptarti 2021 m. II ketvirčio įgyvendintų audito
rekomendacijų rezultatai. Aptartas 2021 M. I-II ketv. veiklos rezultatų
įgyvendinimas.
07-29
Pritarta Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su
trečiosiomis šalimis metodikos projekto teikimui VERT skelbti viešą konsultaciją.
Konsultuotasi dėl naujos AĮNS kabelių sistemos („Harmony Link“ jungtis)
projektavimo, tiekimo, statybos ir atidavimo naudoti darbų pirkimo ir sutarties
esminių sąlygų.
Rugpjūtis
08-10
Pasikonsultuota dėl naujos AĮNS kabelių sistemos („Harmony Link“ jungtis)
projektavimo, tiekimo, statybos ir atidavimo naudoti darbų pirkimo ir sutarties
esminių sąlygų.
08-13
Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui (įgijimui) sudarant 330/110/10 kV Neries TP
rekonstravimo projektavimo ir rangos darbų sutartį. Sušauktas neeilinis visuotinis
akcininkų susirinkimas.
Rugsėjis
09-02
Pritarta Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo su
trečiosiomis šalimis metodikai ir jos pateikimui VERT tvirtinti. Pritarta „Litgrid“
AB stojimui į asociaciją „INFOBALT“.
09-17
Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant 330 kV Darbėnų skirstyklos statybos
projektavimo ir rangos darbų sutartį su susijusia šalimi.
Spalis
10-08
Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant Kauno E 110 kV skirstyklos
projektavimo ir rangos darbų sutartį. Išklausytos Netesybų taikymo ir ginčų
sprendimo proceso audito išvados. Patvirtintas 2021 m. “Litgrid“ AB netesybų ir
ginčų vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas.
10-26
Patvirtintos standartinės Kilmės garantijų paslaugų sutarties, Disbalanso pirkimo-
pardavimo sutarties sąlygos. Nustatytos energijos perdavimo paslaugų kainos 2022
metams ir patvirtinta jų taikymo tvarka. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui,
sudarant „330 kV oro linijos naujo ruožo nuo LN531 iki LN 447 statyba“
projektavimo ir rangos darbų sutartį. Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui, sudarant
„330 kV oro linijos Darbėnai-Bitėnai statybos darbai“ projektavimo ir rangos darbų
sutartį. Sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Patvirtinta nauja
„Litgrid“ AB organizacinė valdymo struktūra.
Lapkritis
11-03
Pritarta ilgalaikio turto sukūrimui sudarant „Naujų sinchroninių kompensatorių
įrengimas Lietuvos EES“ projektavimo, gamybos ir įrengimo darbai sutartį bei
sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.
11-11
Patvirtintas „Litgrid“ AB 2030 m. strategijos projektas ir pritarti jo teikimui VšĮ
Valdymo koordinavimo centrui peržiūrai.
11-19
Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Integruoto planavimo ir stebėsenos
politikos. Aptartos Sinchronizacijos programos eigos, rizikų valdymo plano,
ribotos konkurencijos pirkimų kontrolės ataskaitos. Aptartas poreikis steigti
Baltijos regioninio koordinavimo centrą.
11-25
Patvirtintos standartinės Disbalanso pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos.
Gruodis
12-17
Patvirtintas „Litgrid“ AB 2022 metų biudžetas. Patvirtintas „Litgrid“ AB 2022 m.
rizikų valdymo priemonių planas. Patvirtinti atnaujini aukščiausio ir vidurinio
lygmens vadovų atlygio rėžiai. Patvirtintas atnaujintas atitikties prioritetinių
sričių sąrašas. Pritarta papildomų darbų įsigijimui pagal 2018 m. balandžio 10 d.
sudarytą „Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir
paruošimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema“
projektavimo ir rangos sutartį. Pritarta sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
49
12-28
Pritarta atnaujintos Tarpsisteminių jungčių pralaidumo nustatymo ir paskirstymo
su trečiosiomis šalimis metodikos projekto teikimui VERT skelbti viešą
konsultaciją.
10.6.4. Vadovo veiklos sritys
Generalinis direktorius yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas. Generalinis direktorius organizuoja Bendrovės veiklą, jai
vadovauja, veikia Bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Generalinio direktoriaus kompetenciją, rinkimo ir
atšaukimo tvarką nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir įstatai.
Rokas Masiulis
Generalinis direktorius
Kitos pareigos: nepriklausomas valdybos narys „Connect Pay“ UAB
(įm. kodas 304696889 Algirdo g. 48, LT-03218 Vilnius).
R. Masiulis „Litgrid“ akcijų neturi.
10.6.5. Valdymas ir kontrolė
Bendrovės valdymui reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti valstybės valdomų ar kontroliuojamų
įmonių valdymui, ta apimtimi, kiek jie taikomi „EPSO-G“ įmonių grupei priklausančioms įmonėms, Valdymo kodeksas, ta apimtimi, kiek
Bendrovės įstatai nenumato kitaip.
Bendrovė, vadovaudamasi 2017 m. gegužės 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje Nr. 12 patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
integruoto planavimo ir stebėsenos politika, kuri Bendrovėje taikoma tiesiogiai visa apimtimi, rengia Bendrovės strategiją 5-10 metų
laikotarpiui, strategijos laikotarpis turi atitikti patronuojančios įmonės strategijos laikotarpį. Šiuo metu Bendrovės strategija parengta
10 metų laikotarpiui iki 2028 m. Bendrovės strategijoje numatytų strateginių tikslų įgyvendinimą užtikrina Bendrovės veiklos vykdymo,
kontrolės ir rizikų valdymo sistemos. Bendrovės strategiją tvirtina ir jos įgyvendinimą kontroliuoja valdyba. Bendrovės valdyba iki
einamųjų metų pabaigos parengia (atnaujina) ir tvirtina veiklos planą 3 metų laikotarpiui. Bendrovėje įdiegta mėnesinė strategijos
įgyvendinimo priežiūros sistema, kuri susieta su Bendrovės administracijos atlygio sistema. Bendrovės valdybos sudėtis atskleista
Bendrovės interneto svetainėje.
Bendrovės perdavimo sistemos operatoriaus veiklą reguliuoja nacionalinė reguliavimo institucija – Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija. Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio
reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir
vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę.
Bendrovės strategiją ir veiklos planą įgyvendina bei Bendrovės administracijos veiklą organizuoja Bendrovės generalinis direktorius.
Bendrovės administracijos vadovybę sudaro generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius, Sistemos departamento
direktorius, Perdavimo tinklo departamento direktorius, Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, Strategijos
departamento direktorius bei ITT ir administravimo departamento direktorius. Bendrovės vadovybės sudėtis atskleista Bendrovės
interneto svetainėje.
Korporatyviniame valdyme diegiami gerosios valdymo praktikos principai, valstybės kontroliuojamų įmonių valdymo politika. Bendrovės
valdyba tvirtina politikas, kurių įgyvendinimą turi užtikrinti Bendrovės administracija: korupcijos prevencijos, atlygio, atlygio už veiklą
įmonių grupės bendrovių organuose, darbuotojų veiklos vertinimo, projektų valdymo, integruoto planavimo ir stebėsenos,
korporatyvinio valdymo, apskaitos, paramos, dividendų, transporto, technologinio turto, skaidrumo ir komunikacijos, neskelbtinos
informacijos apsaugos, kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo, iždo valdymo ir finansų rizikų, rizikų valdymo,
socialinės atsakomybės ir kitas politikas, kurių turinys skelbiamas Bendrovės internetiniame tinklalapyje.
Bendrovės vidaus kontrolės sistemas palaiko organizacinė struktūra, valdymo kultūra ir įdiegtos gerosios valdymo praktikos, taip pat
diegiamas procesų valdymas. Pažymėtina, kad priežiūrą atlieka UAB „EPSO-G“ valdyba, rekomendacijas, pasiūlymus ir išvadas dėl
svarbių Bendrovės veiklos klausimų teikia atlygio ir skyrimo komitetas ir audito komitetas. Vidaus kontrolės sistemą inicijuoja Bendrovės
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
50
valdyba, įgyvendina administracija, palaikoma UAB „EPSO-G“ audito komiteto, išorinio nepriklausomo audito ir pagrindinę veiklą
aptarnaujančių padalinių. Bendrovėje veikiančios procedūros ir politikos užtikrina finansinės apskaitos ir ataskaitų patikimumą,
Bendrovės veiklos atitikimą teisės aktams, veiklos efektyvumą ir veiklos tikslų pasiekimą.
Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2015 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-212 patvirtino Valstybės valdomų energetikos sektoriaus
įmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires (toliau – Gairės). Šių Gairių nuostatos nustato bendrai visai „EPSO-G“ įmonių grupei
vieningai taikomus korporatyvinio valdymo principus, reglamentuoja įmonių grupės paskirtį, veiklos tikslus, valdymo organizavimo
modelį, valdymo struktūrą bei atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemą. Šios korporatyvinio valdymo gairės nukreiptos
palaikyti ir toliau tobulinti Bendrovės valdyme taikomas gerosios valdymo praktikos procedūras ir politikas.
„EPSO-G“ įmonių grupės geroji valdysenos praktika Energetikos ministrui patvirtinus Gaires, „EPSO-G“ įmonių grupę kontroliuojanti
bendrovė savo veikloje ir Įmonių grupėje tobulina valdymo praktiką, atsižvelgdama į Valdymo kodekso rekomendacijas, taip pat
įgyvendindama tarptautinių organizacijų, tokių kaip EBPO, rekomendacijas, skirtas valstybių kontroliuojamų įmonių valdysenai
tobulinti. Pagrindai šių Gairių praktiniam realizavimui yra sukurti 2015 m. gruodžio 17 d., Energetikos ministerijai, kaip UAB „EPSO-G“
akcijų valdytojui, patvirtinus UAB „EPSO-G“, kaip visą „EPSO-G“ grupę kontroliuojančią bendrovę ir jos naujos redakcijos įstatus (toliau
– EPSO-G įstatai), kurie sukūrė prielaidą UAB „EPSO-G“ lygmenyje sudaryti naujus organus - valdybą, audito komitetą bei atlygio ir
skyrimo komitetą, kurie savo ruožtu atlieka tam tikras priežiūros ir valdymo funkcijas visos Įmonių grupės mastu. Pažymėtina, kad UAB
„EPSO-G“ įstatai reglamentuoja valdymo modelio pokytį Įmonių grupės lygmenyje. Informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis
Informacija apie susijusių šalių sandorius pateikta Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Visi
Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis buvo vykdomi rinkos sąlygomis (laikantis ištiestos rankos principo), įskaitant sandorius,
numatytus Akcinių bendrovių įstatymo 37(2) straipsnyje.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
51
11. Atlygio ataskaita
11.1. Darbuotojai
Sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų bendrovei padeda aukščiausios kompetencijos darbuotojų komanda. Ją sudaro 335
specialistai, iš kurių 95 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Darbuotojų skaičiaus augimą sąlygojo didesnis nei iki šiol Sinchronizacijos
pagreitis ir kritiškai svarbių kompetencijų sutelkimas. Papildytos pajėgos strateginiams tikslams priskiriamose skaitmenizacijos
ir inovacijų srityse.
76 proc. darbuotojų sudaro vyrai, 24 proc. – moterys, darbuotojų amžiaus vidurkis yra 42 metai. Trys ketvirtadaliai „Litgrid“
komandos narių yra patyrę inžinieriai, nuo kurių veiklos priklauso sklandus perdavimo sistemos operatoriaus darbas. Vidutinis
darbuotojų stažas energetikos sistemoje siekia 10 metų.
2021 m. darbuotojų kaitos rodiklis – 8,2 proc., kai tuo tarpu tiek 2020 m., tiek 2019 m. jis siekė 11,7 proc. Savanoriškos kaitos
rodiklis sumažėjo nuo 9 iki 7,2 proc.
Bendrovės darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2017-2021 metais, Eur
2021 m.
2020 m.
2019 m.
2018 m.
2017 m.
Generalinis direktorius
9403
13 729
12 980
12 291
12 149
Aukščiausio lygio vadovai
8957
8 697
8 560
8 249
7 599
Vidurinio lygmens vadovai
4778
4 482
4 326
4 041
4 331
Ekspertai - specialistai
3041
2 792
2 556
2 403
2 175
Iš viso
3421
3 167
2 972
2 818
2 564
2021 m.
2020 m.
2019 m.
2018 m.
2017 m.
Bendrovės grynasis pelnas/nuostolis, tūkst. Eur
20 013
26 603
2959
(38 090)
7 724
Informacija apie Atlygio politiką, Darbuotojų veiklos vertinimo politiką, mokamus atlyginimus bei Bendrovės tikslus skelbiama
bendrovės interneto tinklapyje.
11.2. Kolegialių valdymo organų atlygis
UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje valdymo organų narių atlygio principus nustato Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių
organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu.
2019 m gruodžio mėnesio 17 d. neeiliniame visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai dėl metinio atlygio
biudžeto nepriklausomų valdybos narių atlygiui ir su funkcijų valdyboje atlikimu susijusioms išlaidoms nustatymo bei dėl
sutarties su nepriklausomais valdybos nariais dėl veiklos „Litgrid“ valdyboje standartinių sąlygų.
Bendrovė vadovaujasi 2020 m. balandžio 20 d. atnaujinta Vadovo ir valdybos atlygio politika
(https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir523/dir26/dir1/16_0.php)
Akcininko deleguotiems valdybos nariams joks atlygis nėra mokamas.
„Litgrid“ Valdybos narių atlygis, Eur
2021 m.
2020 m.
2019 m.
2018 m.
2017 m.
Domas Sidaravičius (nuo 2016.07)
16 800
16 800
8 820
9025
8375
Algirdas Juozaponis (nuo 2018.09)
-
-
-
-
-
Artūras Vilimas (nuo 2020.04)
21 000
14 197
-
-
-
Jūratė Marcinkonienė (nuo 2020.04)
-
-
-
-
-
Viso
37 800
37 414
18 307
12 225
8375
Kitokios priemokos, tantjemos ar kitokios išmokos valdybos nariams mokamos nebuvo.
Bendrovės vadovo pastovų ir kintamąjį atlygį nustato Bendrovės valdyba, aukščiausio lygmens vadovams – Bendrovės vadovas,
vadovaudamasis Bendrovės valdybos patvirtinta atlygio politika. Kintamoji atlygio dalis vadovui ir vadovybei mokama vieną
kartą per metus, Bendrovės valdybai patvirtinus Bendrovės vadovo tikslų įgyvendinimą.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
52
12. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJIMAI
„Litgrid“ specialiųjų įpareigojimų neturi.
13. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS, AUDITAS
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi UAB „EPSO-G“ 2019 m. sausio 25 d. valdybos sprendimu Nr. VLD-19-02 patvirtinta „UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika“ (toliau – Politika) (nuoroda).
„Litgrid“ valdyba, siekdama efektyvaus ir unifikuoto rizikų valdymo proceso, 2019 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 7.1 (protokolo
Nr. 5) nutarė privalomai vadovautis Politikos nuostatomis ir Bendrovės veikloje. Detalizuojant Politikos nuostatas, UAB „EPSO-
G“ valdyba 2020 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. VLD-20-02 patvirtino „UAB „EPSO-G“ rizikų valdymo metodiką“ (toliau –
Metodika), kuri detalizuoja Grupės lygiu valdomų rizikų procesus.
„Litgrid“ valdybos 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 7 (protokolo Nr. 7) buvo patvirtina Metodika, kuria taip pat
vadovaujamasi Bendrovės veikloje valdant rizikas ir keičiantis informacija su UAB „EPSO-G“. Bendrovėje taikomas rizikų
valdymo modelis (Politika ir Metodika), parengtas vadovaujantis COSO ERM
(angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija, kuri
pripažįstama tarptautinėje praktikoje, ir standartu AS/NZS ISO 31000:2009 (Risk management - Principles and guidelines),
kuris apibrėžia rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo gaires bei atsakomybes.
Bendrovės organų atsakomybės rizikų valdymo sistemoje.
Politikoje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujasi Bendrovė valdydama rizikas:
1. Bendrovės vertės išsaugojimo ir jos kūrimo principu, kuris reiškia, kad Rizikų valdymas tiesiogiai prisideda prie Bendrovės
strategijos įgyvendinimo ir veiklos tikslų pasiekimo bei veiklos gerinimo padedant tinkamai pasiruošti, reaguoti į neigiamus
įvykius, sumažinti jų poveikį ir (ar) tikimybę.
2. Integralumo principu, kuris reiškia, kad rizikų valdymas yra vieninga Bendrovės kasdienės veiklos valdymo, kontrolės ir
planavimo bei pokyčių valdymo dalis.
3. Informacijos aktualumo ir patikimumo principu, kuris reiškia, kad Rizikų valdymas paremtas patikimais istoriniais
duomenimis, stebėjimu, patirtimi ir ekspertiniu vertinimu.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
53
4. Rizikų valdymo savalaikiškumo principu, kuris reiškia, kad Bendrovės valdymo organai, vadovai ir kiti atsakingi darbuotojai
turi būti laiku ir tinkamai informuoti bei įtraukti į Rizikų valdymo procesą, užtikrinant jo naudingumą.
5. Bendrovių savarankiškumo principu, kuris reiškia, kad kiekviena Bendrovė ir jos Kolegialūs organai, vadovaudamiesi
Metodika, savarankiškai veikia savo kompetencijos ribose, prisiimdami atsakomybę už jų kompetencijai priskirtų sprendimų
priėmimą, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamos veiklos sritys yra reguliuojamos Grupės rizikų valdymo dokumentais, ar ne.
Grupės bendrovės ir jų Kolegialūs organai turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės rizikų valdymo politika
nepažeidžia atitinkamos Grupės bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.
6. Skaidrumo principu, kuris reiškia, kad Bendrovės teikia informaciją apie esmines rizikas Interesų turėtojams, siekdamos
atskleisti priimamų sprendimų motyvus ir didinti pasitikėjimą Bendrovėmis.
Pagrindiniai rizikų valdymo principai padeda pasiekti ne tik Bendrovės strateginius tikslus, tačiau ir padeda:
didinti Bendrovės veiklos stabilumą ir užtikrinti atliekamų procesų efektyvumą;
užtikrinti teisingos informacijos teikimą sprendimų priėmėjams, akcininkams ir kitoms suinteresuotoms šalims;
kelti visuomenės ir valstybės pasitikėjimą Bendrove, saugoti Bendrovės reputaciją;
iš anksto numatyti grėsmes ir koordinuotai įgyvendinti grėsmių valdymo priemones, kurios užkirstų kelią grėsmėms
kilti arba sumažintų jų jų neigiamą poveikį ir (ar) pasireiškimo tikimybę;
Siekiant užtikrinti Bendrovei keliamų tikslų įgyvendinimą, kiekvienais metais nustatytu laiku atliekamas Bendrovės rizikų
identifikavimo ir vertinimo procesas bei numatomos rizikos valdymo priemonės. Papildomai kartą į ketvirtį vykdoma esamų ir
naujų rizikos veiksnių stebėsena, esant poreikiui, operatyviai numatomos papildomos rizikos veiksnių valdymo priemonės
(vykdoma nuolatinė priemonių, suplanuotų rizikoms valdyti, vykdymo priežiūra). Bendrovėje nustatomas rizikos apetitas ir
tolerancijos ribos, nuolat stebimos pagrindinių rizikos rodiklių reikšmės.
Rizikų valdymo modelis pagal COSO ERM standartą
2021 metų rizikos valdymo kryptys
Kaip ir kiekvienais metais, Bendrovėje atliekant 2021 metų rizikų vertinimą nustatytos rizikos, kurioms Bendrovė skyrė
didžiausią dėmesį. Žemiau pateikiamas svarbiausių 2021 metais identifikuotų rizikų ir jų valdymo priemonių sąrašas.
Rizika
Aprašymas
Pagrindinės rizikos valdymo priemonės
Rizikos
lygis
Strateginių projektų
neįgyvendinimo rizika
Bendrovė turi
užtikrinti pasirengimą pilnai
Lietuvos elektros
energetikos
sistemos sinchronizacijai su
kontinentinės Europos
tinklais numatytu laiku.
Rizika gali realizuotis, jei
bent viena elektros
energetikos sistemos
sinchronizacijos projekto
veiksmų ir priemonių plane
numatyta priemonė ar
veiksmas nebus atliktas
numatytu
laiku. Sinchronizacijos
• Į projektų įgyvendinimą įtraukiami
kvalifikuoti specialistai, esant poreikiui, ir
išoriniai;
• projektų įgyvendinimo terminų ir darbų
vykdymo stebėsena bei kontrolė;
• resursų planavimas bei projektų portfelio
stebėsena Bendrovės valdybos lygmenyje;
• reikalingų pirkimų įvykdymas laiku,
atsakingai planuojant pirkimų poreikius;
• gerųjų projektų valdymo ir kokybės
valdymo praktikų standartų laikymasis;
• aukščiausiems kokybės ir patirties
standartams taikomi kvalifikaciniai
reikalavimai;
Ekstremalus
rizikos lygis
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
54
projektams taikoma nulinė
tolerancija projektų
vėlavimo rizikai.
• projektų valdymo vidaus auditai ir
kontrolės.
Operacinės veiklos rizika
Bendrovės veiklos viena
svarbiausių funkcijų ir
atsakomybių - užtikrinti
elektros perdavimo patikimumą
ir užkirsti kelią energijos
tiekimo sutrikimams.
Pagrindines operacines / veiklos
rizikas, galinčias paveikti
perdavimo patikimumą, sukelia
išoriniai aplinkos veiksniai:
stichiniai reiškiniai, pagrindinių
rangovų veiklos sutrikimai,
nusikalstami trečiųjų asmenų
veiksmai, o taip pat vidiniai
veiksniai - informacinių sistemų
sutrikimai.
• Užtikrinti galios rezervai;
• atliekamas įrangos testavimas, vykdomi
izoliuoto rėžimo bandymai bei
operatyvinių darbuotojų mokymai;
• dažnių parametrų monitoringas;
• parengtas Baltijos šalių energetinės
sistemos veiklos tęstinumo planas;
• parengti ir nuolat atnaujinami
ekstremaliųjų situacijų ir veiklos tęstinumo
planai.
Labai
didelis
rizikos lygis
Technologinių gedimų
rizika
Svarbiausių veikloje naudojamų
technologinių įrenginių
sutrikimai ar gedimai gali turėti
neigiamos įtakos Bendrovės
veiklai ir finansiniams
rezultatams. Siekiant išvengti
elektros energijos tiekimo
sutrikimų, Bendrovėje
nuolat vykdoma perdavimo
tinklo būklės stebėsena,
atitinkamai sudaromi priežiūros
planai ir laiku planuojamos
reikalingos naujos investicijos į
tinklą, užtikrinamas
tarpsisteminių jungčių
patikimumas.
• Pašalinti jungčių statybos defektai;
• pasiruošta jungčių veiklos
užtikrinimui/atstatymui pogarantiniu lai
kotarpiu ir įvykus III šalių poveikiui;
• stebimas ir prižiūrimas resursų
kiekis, esant poreikiui skubiai atstatyti
gedimus;
• užtikrinta kokybiška jungčių
eksploatacija ir prieinamumas;
• atliekami periodiniai jungčių
aptarnavimai.
Vidutinis
rizikos lygis
Darbuotojų sergamumo
rizika
Dėl didelio gyventojų
sergamumo COVID-19 ir kt.
užkrečiamomis ligomis kyla
rizika, kad susirgs ir Bendrovės
darbuotojai (tarp jų kritinių
pareigybių asmenys)
• Privalomas nuotolinis darbas,
siekiant minimizuoti kontaktų skaičių;
• darbuotojų švietimas ir nuolatinis
informavimas apie taikomas saugos
priemones;
• nustatyti darbo organizavimo
principai ir taisyklės tiek kritinėms, tiek
įprastų veiklų pareigybėms;
• darbuotojai aprūpinami
asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
• skiepijimas nuo gripo, tymų;
• patalpų dezinfekavimas ir nuolatinis
valymas;
• atvykstančių asmenų kūno
temperatūros matavimas;
• darbuotojų, dirbančių biure
registras, siekiant nustatyti darbuotojus
kontaktavusius su sergančiaisiais.
Vidutinis
rizikos lygis
Aplinkos apsaugos
reikalavimų pažeidimo
rizika
Įvykus Bendrovės įrenginių
gedimui ar kitam incidentui ar
įvykiui, kurio metu gali išsilieti
alyva, gali būti sukelta žala
• Parengti aplinkosaugos
reikalavimai dirbant Bendrovės
įrenginiuose, kurie taikomi ir
rangovinėms įmonėms, numatyti
veiksmai kaip elgtis ir kokių priemonių
Labai
didelis
rizikos lygis
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
55
aplinkai, pažeisti aplinkos
apsaugos reikalavimai. Taip pat
egzistuoja rizika, kad
Bendrovės objektai gali viršyti
nustatytus triukšmo ribinius
dydžius.
imtis, jeigu įvyksta nenumatyti alyvos
išsiliejimai;
• objektuose, kuriuose yra
autotransformatoriai įrengiamos galimai
užteršto lietaus vandens valymo ir
avarijos atveju išsiliejusios alyvos
surinkimo sistemos;
• esamų alyvos surinkimo sistemų
nuolatinė techninė priežiūra;
• rekonstruojant ar statant naujus
objektus/pastotes yra atliekamas
triukšmo sklaidos modeliavimas ir, jei
būtina, numatomos triukšmą
mažinančios priemonės;
• rangovinių įmonių kontrolė dėl
aplinkosauginių reikalavimų vykdymo;
• nuolatinis bendradarbiavimas su
aplinkos apsaugos institucijomis.
Neatitikties rizika
Bendrovė, siekdama užtikrinti
veiklos tvarumą, stabilumą bei
apsaugoti reputaciją ir išvengti
finansinių nuostolių, privalo
laikytis jai taikomų reguliacinių
reikalavimų. Dėl teisės aktų
nuostatų dviprasmiškumo arba
išorinių veiksnių trikdžių,
darbuotojų neapdairumo,
reguliaciniai reikalavimai gali
būti neįgyvendinti arba
pažeisti.
• Grupės mastu laiku atliekamas
centralizuotas atitikties srities
valdymas, bendradarbiavimas su Grupės
bendrovių specialistais ir priežiūros
įstaigomis, siekiant užtikrinti savalaikį
teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą;
• atliekami auditai, operatyviai
šalinamos nustatytos spragos;
• darbuotojų mokymas, savalaikis teisės
aktų stebėjimas Teisės aktų ir Teisės
aktų projektų registre;
Didelis
rizikos lygis
Informacijos saugumo
neužtikrinimo rizika
Stebint išorės veiksnius ir
aplinką Bendrovė, suprasdama
savo strateginę reikšmę šalies
saugumui siekia užtikrinti, kad
Bendrovėje esanti strateginė
informacija ir pagrindinės
valdymo sistemos būtų
apsaugotos nuo bet kokio
išorės/ vidaus poveikio,
neteisėto atskleidimo.
• Atsparumo didinimas skenuojant ir
izoliuojant technologinius tinklus,
atliekant testus/ pratybas / vidaus
auditus;
• stiprinami kibernetinių grėsmių
stebėsenos/ aptikimo procesai diegiant ir
atnaujinant esamas sistemas;
• informacijos saugos mokymai
naudotojams;
• įsteigtas vidaus saugos operacijų centras;
• ISO standarto Nr. 27001 taikymo
monitoringas;
• kibernetinio saugumo reikalavimų
inkorporavimas į sutartis su rangovais ir
kitus veiklos dokumentus;
• parengtas ir vykdomas svarbiausių trečių
šalių reikalavimų laikymosi auditavimo
planas;
• parengti ir vykdomi el. informacijos
saugos mokymai trečioms šalims.
Didelis
rizikos lygis
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
56
14. SVARBIAUSI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI
Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius
įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos Europos Sąjungos mastu. Su šia skelbiama informacija galima
susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.litgrid.eu) ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje
(www.nasdaqbaltic.com).
Svarbiausių 2021 metų “Litgrid“ veiklos ir pasiekimų santrauka
Sausis
2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo „Litgrid“ nustatytos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintos elektros energijos
perdavimo kainos. Vidutinė elektros energijos perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kaina 2021 m. mažėjo, palyginti
su taikyta 2020 m. (0,814 ct/kWh), apie 11 proc. - iki 0,721 ct/kWh. Tam didžiausios įtakos turėjo gauta didesnė, nei Tarybos
nustatyta, investicijų grąža ankstesniais laikotarpiais, kurios dalis grąžinama 2021 m.
2021 m. sausio 11 d. neeiliniame visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime nustatyta, kad 2021 m bendras metinis biudžetas
bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms bendrovės išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai užtikrinti, yra 41 580 eurai.
Pritarta susitarimui Nr.1 dėl 2020 m. balandžio 30 d. „330 kV įtampos oro linijos Lietuvos E – Alytus (LN 330) rekonstravimas“
projektavimo ir rangos darbų pirkimo sutarties Nr. 20VP-SUT47 pakeitimo.
2021 m. sausio 12 d. LITGRID baigė svarbų etapą projekte „Šiaurės rytu tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui
su kontinentinės Europos tinklais“. Po rekonstrukcijos įjungtos Utenos ir Ignalinos AE transformatorių pastočių 330 kV
skirstyklos. Taip pat įjungtas Utenos 330 kV galios autotransformatorius. Analogiškas įrenginys įjungtas Ignalinos AE pastotėje,
užbaigiant visus projekto darbus 330 kV tinkle. Projektą planuojama užbaigti iki 2021 m. pabaigos.
2021 m. sausio 18 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl 330 kV elektros perdavimo
oro linijos Klaipėda–Grobinė rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų.
Vasaris
2021 m. vasario 3 d. „Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus PSE (PSE) vykdomame naujos jūrinės elektros
jungties projekte („Harmony Link“) pradėti Baltijos jūros dugno tyrimo darbai. Tyrimo metu bus išžvalgyta 290 km ilgio ir 300
m pločio trasa Baltijos jūroje, ištirti grunto mėginiai, išanalizuoti jūros dugne identifikuoti objektai, tarp jų – pavojingos
nuolaužos ar sprogmenys. Tyrimo ataskaitos duomenys bus naudojami kabelio tiesimo ir apsaugos strategijai rengti.
2021 m. vasario 9 d. „Litgrid“ valdyba, įvertinusi viešos atrankos rezultatus ir kandidato kompetenciją bei patirtį, „Litgrid“
generaliniu direktoriumi paskyrė Roką Masiulį. Jis darbą pradėjo nuo 2021 m. vasario 22 d.
2021 m. vasario 18 d. „Litgrid“ supažindino visuomenę su parengtais dviejų sinchronizacijos projektų – linijų Darbėnai–Bitėnai
ir Kruonio HAE–Bitėnai – vystymo planais. Viešųjų svarstymų metu gyventojai supažindinti su parengtų vystymo planų
sprendiniais, sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių.
2021 vasario 24 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suderino LITGRID praėjusių metų viduryje pateiktą tinklų plėtros
planą. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per ateinantį dešimtmetį numato, kad elektros perdavimo
tinklo vystymui reikės investuoti 1,3 mlrd. Eur, kurie bus reikalingi tiek sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, tiek
tolesnei perdavimo tinklo plėtrai.
Kovas
2021 m. kovo 4 d. LITGRID su patronuojančia bendrove EPSO-G sudarė valdymo holdingų paslaugų pirkimo sutartį. Sutarties
maksimali kaina (be PVM) – 425 000 Eur, sutarties vykdymo terminas – 36 mėn.
2021 m. kovo 4 d. Baigta „Litgrid“ ir PSE užsakyta „Harmony Link“, projekto įgyvendinimo studija, kuri padeda pagrindą
planuojamų skelbti jungties keitiklių ir kabelio pirkimų sąlygoms. „ILF Consulting Engineers Polska“ atliktoje studijoje
nurodomas optimalus jungties techninių parametrų sprendimas, rekomenduojamas įrengimo būdas, kurio pagrindu rengiama
detali jungties techninė specifikacija, apimanti tokius parametrus kaip įtampa, laidininko medžiagos ir pan.
2021 m. kovo 16 d. suteiktas leidimas atlikti „Harmony Link“ jungties jūros dugno tyrimo darbus Švedijos išskirtinėje
ekonominėje zonoje.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
57
2021 m. kovo 24 d. LITGRID užbaigė 180 MVar galios valdomo šuntinio reaktoriaus perkėlimo iš Ignalinos į Elektrėnus projektą.
Šis įtampos valdymui sistemoje skirtas įrenginys užtikrina elektros energijos tiekimo kokybę reguliuodamas įtampą ir reaktyviąją
galią perdavimo tinkle.
2021 m. kovo 31 d. Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, „Litgrid“ ir Lietuvos automobilių kelių
direkcija pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl keitimosi informacija vykdant inžinerinių tinklų statybos, priežiūros,
rekonstrukcijos ir iškėlimo darbus, projektus bei ilgalaikius planus.
Balandis
2021 m. balandžio 2 d. „Litgrid“ pradėjo 330 kV elektros perdavimo linijos, jungiančios Lietuvos elektrinės 330 kV skirstyklą ir
Alytaus transformatorių pastotę, rekonstrukcijos rangos darbus. Rekonstrukcijos metu bus pakeista 210 oro linijos atramų,
laidai, įrengiamas žaibosaugos trosas su šviesolaidžiu kabeliu. Oro linijos rekonstravimas prisidės prie elektros energetikos
sistemos perdavimo tinklo patikimo ir stabilaus darbo užtikrinimo, nenutrūkstamo elektros energijos tiekimo šio regiono ir visos
Lietuvos vartotojams. Rekonstrukcijos darbai iš dalies bus finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Į tinklo atnaujinimą
bus investuota 15,088 mln. Eur (be PVM). Rangos darbus pagal 2020 m. balandžio mėn. pasirašytą sutartį atliks ūkio subjektų
grupė – AB „Kauno tiltai“ bei UAB „Litenergoservis“.
2021 m. balandžio 14 d. LITGRID paskelbė viešuosius pirkimus projektavimo ir rangos darbams statant 330 kV elektros perdavimo
linijas Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai. Šios linijos užtikrins patikimą perdavimo tinklo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su
Lenkija „Harmony Link“ ir atsijungus nuo aukštos įtampos elektros perdavimo linijų Rusijos Kaliningrado srityje bei
Baltarusijoje.
2021 m. balandžio 21 d. „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl papildomų garso slopinimo priemonių įrengimo Alytaus rajone esančioje
„LitPol Link“ jungties keitiklių stotyje ir transformatorių pastotėje. Statybas planuojama baigti iki 2021 m. pabaigos. Alytaus
pastotėje šiuo metu jau yra įrengtos dvi garso slopinimo priemonės – sienelė ir pylimas. Įgyvendinus papildomus techninius
sprendinius, šalia elektros įrenginių bus užtikrintas Higienos normų reikalavimus atitinkantis triukšmo lygis. Į tai numatyta
investuoti 1,8 mln. eurų.
2021 m. balandžio 21 d. „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl Vilniuje, Bitėnų gatvėje esančios Salotės transformatorių pastotės
rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų su konkursą laimėjusia UAB „APS grupė“. Rekonstrukcijos metu bus atnaujinama
Vilniaus Bitėnų g. 2D esančios pastotės 110 kV skirstykla, keičiama transformatorių pastotės schema. Skirstyklos rekonstrukcija
didins elektros perdavimo patikimumą rytinėje Lietuvos dalyje ir mažins tinklo eksploatacines sąnaudas. Projektavimo ir rangos
sutarties vertė – 889 tūkst. Eur be PVM. Projektas įgyvendinamas „Litgrid“ lėšomis. Rekonstrukciją planuojama užbaigti 2023
m.
Gegužė
2021 m. gegužės 13 d. Į Klaipėdos uostą atgabentas autotransformatorius, skirtas Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties
„LitPol Link“ išplėtimui. Aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis „LitPol Link“ plečiama įrengiant tris 400/330 kV galios
autotransformatorius, išplečiant 400 kV ir 330 kV skirstyklas, rekonstruojant elektros linijas, pertvarkant savųjų reikmių
maitinimo 400 kV skirstyklą. Bendros projekto investicijos siekia 22,5 mln. Eur, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos
infrastruktūros tinklų priemonės.
2021 m. gegužės 17 d. neeilinis visuotinis „Litgrid“ akcininkų susirinkimas nusprendė pritarti „Harmony Link“ jungties statybos
projekto įgyvendinimo etapo investiciniam sprendimui.
2021 m. gegužės 19 d. „Litgrid“ užbaigė 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris teritorijų planavimą. Tai vienas iš
strateginių projektų, būtinų Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Nauja linija
reikšmingai sustiprins Vilniaus regiono elektros tinklą ir užtikrins patikimą tiekimą gyventojams ir verslui.
2021 m. gegužės 31 d. „Litgrid“ bei PSE akcininkai pritarė investicijoms į jūrinės jungties „Harmony Link“ statybą. Tai yra
didžiausias iš visų projektų, kurie užtikrins Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.
Priėmus finansavimo sprendimą abejose šalyse bus pereita į projekto įgyvendinimo etapą ir bus pradėti vykdyti projekto grafike
numatyti darbai. „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys iš
Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) gauta maksimali galima parama.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
58
Birželis
2021 m. birželio 4 d. „Litgrid“ informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos operatorius apie pradedamą teisinį
procesą dėl Lietuvos ir Baltarusijos elektros jungčių kontrolės. Šių veiksmų „Litgrid“ ėmėsi vykdydama Būtinųjų priemonių,
skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas. Šio įstatymo
nuostatos draudžia į Lietuvos elektros energijos rinką patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios
branduolinės elektrinės.
2021 m. birželio 11 d. trys Baltijos šalių elektros sistemos perdavimo operatoriai – „Litgrid“ , Latvijos AST ir Estijos „Elering“ –
įdiegė naują Baltijos šalių elektros rinkos duomenų skelbimo platformą „Baltic Transparency Dashboard“. Naujasis sprendimas
bus patogesnis rinkos dalyviams, o operatoriai turės daugiau lankstumo ir galės skelbti dar daugiau sistemos duomenų.
2021 m. birželio 30 d. Valstybės energetikos reguliavimo tarybai „Litgrid“ pateikė bendrovės valdomų tinklų plėtros 2021-2030
metais planą. Per artimiausią dešimtmetį investicijos į tinklą ir strateginius energetikos sistemos projektus sieks 1,38 mlrd.
eurų. Atnaujindama ir vystydama tinklą, „Litgrid“ intensyviai plės galimybes prie jo prijungti elektrines, gaminančias elektros
energiją iš atsinaujinančių šaltinių. „Litgrid“ užtikrina, kad iki 2030 metų prie sausumos tinklo galės būti prijungta valstybės
tiksluose numatyta vėjo elektrinių galia.
Liepa
2021 liepos 15 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informavo BRELL šalių operatorius apie planuojamą
maksimalaus perdavimo pralaidumo iš Baltarusijos į Lietuvą sumažinimą. Šiuo veiksmu siekiama užtikrinti, kad Lietuvos elektros
linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai ir siekiant įgyvendinti Būtinųjų priemonių, skirtų
apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas.
Numatoma, kad maksimalus elektros perdavimo pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki ne didesnio
kaip 400 MW dydžio, reikalingo sistemos saugumui užtikrinti. Planuojama, kad naujasis 400 MW pralaidumas įsigalios 2021 m.
rugsėjo 15 d., kai su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) bus suderintos tai nustatančios taisyklės.
2021 liepos 16 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pusšimtyje pastočių įdiegs naują elektros energijos
kokybės stebėsenos sistemą, kuri nuolat stebės perdavimo tinklo sistemos parametrus, rinks ir analizuos duomenis bei užtikrins
laiku atliktą perdavimo tinklo kokybės kontrolę.
46 pastotėse bus įrengti elektros kokybės analizatoriai ir įdiegta informacinė sistema, kurios duomenys bendrovės specialistams
bus prieinami realiu laiku bet kuriuo paros metu įdiegus naują elektros energijos kokybės sistemą, bus pradėta nuotolinė visos
Lietuvos elektros sistemos stebėsena.
2021 liepos 27 d. „Litgrid“ baigė Joniškio rajone suplanuotos naujos 330 kV skirstyklos „Mūša“ teritorijų planavimą. Tai yra
vienas iš strateginių projektų, būtinų Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Nauja
skirstykla padidins tiekimo patikimumą Lietuvos elektros sistemoje, taip pat užtikrins didesnius tarpsisteminius pralaidumus
elektros rinkai su Švedija ir Latvija.
Rugpjūtis
2021 rugpjūčio 16 d. Įgyvendindama didžiausią sinchronizacijos programos projektą „Harmony Link“ ir ruošdamasi elektros
jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyboms, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė 700 MW galios
aukštos įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) jungties kabelio įrengimo pirkimą. Šio kabelio statybos yra svarbiausia „Harmony Link“
projekto dalis.
Paskelbtame viešajame pirkime numatoma, kad rangovas turės nutiesti nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelį, kuris sujungs
Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Nuo Darbėnų iki Baltijos jūros
pakrantės bus tiesiamas požeminis kabelis.
2021 rugpjūčio 17 d. „Litgrid“ į šalia Alytaus esančią „LitPol Link“ keitiklių stotį atgabeno trečiąjį autotransformatorių, skirtą
Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungties išplėtimui. „LitPol Link“ išplėtimui iš viso reikalingi trys tokie
autotransformatoriai. Pirmasis Lietuvą pasiekė gegužę, o antrasis – birželio viduryje.
2021 rugpjūčio 25 d. „Litgrid“ užbaigė visų antžeminių 110–400 kV elektros linijų skenavimą. Naudojant sraigtasparnį su
pažangia lazerinio skenavimo „LiDAR“ („Light Detection and Ranging“) įranga ir fotokameromis buvo nuskenuotos visos 110 kV
oro linijos, kurių bendras ilgis siekia per 4,7 tūkst. km. Dar apie 1,7 tūkst. km oro linijų (330 kV ir 400 kV įtampos) išmaniai
nuskenuotos pernai. Gauti duomenys leis operatyviai pašalinti galimas kliūtis ir pavojus, užtikrinti tinklo ir įrenginių priežiūrą,
o panaudojant dirbtinį intelektą – ir užbėgti incidentams už akių.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
59
2021 rugpjūčio 27 d. „Litgrid“ šalia Alytaus esančioje „LitPol Link“ keitiklių stotyje sėkmingai atliko pirmojo iš trijų naujų
autotransformatorių įjungimo darbus.
Rugsėjis
2021 rugsėjo 14 d. „Litgrid“ paskelbė tretinio aktyviosios galios rezervo aukcioną 2022 metams.
2021 rugsėjo 15 d. Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) pritarus naujoms elektros perdavimo pralaidumo iš
Baltarusijos į Lietuvą taisyklėms, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, siekdama užtikrinti techninius sistemos
parametrus, nuo trečiadienio, rugsėjo 15 d., pakeitė maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą.
Pakeitus techninį jungčių pralaidumą, užtikrinama, kad Lietuvos elektros linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos
elektros prekybai ir įgyvendintos Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių
keliamų grėsmių, įstatymo nuostatos.
2021 rugsėjo 24 d. „Litgrid“ baigė „Harmony Link“ jungties ir 330 kV Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą. „Harmony Link“
yra didžiausias Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas.
2021 rugsėjo 28 d. „Litgrid” suderino atnaujintą tretinio aktyviosios galios rezervo aukciono reglamentą su Lietuvos Respublikos
energetikos ministerija ir siekiant 2022 metams užsitikrinti 519 MW apimties tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos
tiekimą, organizuoja tretinio aktyviosios galios rezervo Aukcioną.
Spalis
2021 spalio 5 d. „Litgrid” pristatė atnaujintą strategiją. Į klientus orientuota organizacija ir energetikos kompetencijų centras,
pažangiausi technologiniai ir skaitmeniniai sprendimai, tvarios energetikos plėtra, dvigubai išauginsianti esamą elektros
generaciją, ir galimybės rinkos dalyviams laisvai keistis elektros energija konkurencinga kaina. Visas dokumentas skelbiamas
čia: https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir586/dir29/dir1/4_0.php
2021 spalio 8 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE užbaigė apie pusmetį trukusį Baltijos
jūros dugno tyrimą toje teritorijoje, kur planuojama tiesti „Harmony Link“ elektros jungties kabelį.
2021 spalio 19 d. Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“, AST, „Elering“ ir PSE pirmadienį,
spalio 18 dieną pateikė bendrą finansavimo paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonei (Connecting Europe Facility,
CEF). Prašomas papildomas finansavimas yra numatytas antrajai Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais
daliai.
Keturios valstybės siekia investicijų projektams, kurių bendra vertė yra 238 mln. eurų. Lietuvos projektų vertė yra 41 mln.
eurų, Latvijos – 49 mln. eurų, Estijos – 37 mln. eurų, Lenkijos – 111 mln. eurų.
2021 spalio 20 d. „Litgrid“ paskelbė 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės (TP) plėtros pirkimą. Šios skirstyklos išplėtimas
svarbus tęsiant du sinchronizacijos projektus, kuriais statomos dvi naujos 330 kV linijos, Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-
Bitėnai.
Lapkritis
2021 lapkričio 9 d. Baltijos šalių elektros perdavimo operatorės - Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST - sutarė
kartu įsteigti Baltijos šalių regioninį koordinavimo centrą, kuris veiks Taline. Dėl to kreiptasi į kiekvienos šalies priežiūros
institucijas.
2021 lapkričio 26 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė 330 kV skirstyklos „Mūša“ projektavimo
ir statybos darbų pirkimą. Nauja skirstykla Joniškio rajone bus statoma siekiant sustiprinti Šiaurės Lietuvos elektros perdavimo
tinklą ir užtikrinti patikimą jo veiklą ruošiantis Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
60
Gruodis
2021 gruodžio 1 d. Artėjant Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, elektros perdavimo
sistemos operatorė „Litgrid“ įgyvendina vidinę pertvarką – struktūroje išskiriamas Sinchronizacijos programos įgyvendinimo
centras. Jis įgyvendins visus sinchronizacijos programos projektus ir bus atsakingas už pasirengimą 2025 m. įgyvendinamai
sinchronizacijai.
Bendrovės struktūroje išgryninant sinchronizacijos programos įgyvendinimo funkciją siekiama efektyviausio darbo organizavimo
ir sklandaus prioritetinės programos vykdymo. Anksčiau skirtingus pavaldumus ir daugiau atsakomybių turėję darbuotojai
koncentruojami viename centre ir dirbs tiktai su strateginiais sinchronizacijos projektais.
2021 gruodžio 1 d. Visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime pritarta sudaryti sinchroninių kompensatorių projektavimo,
gamybos ir įrengimo darbų sutartį su pirkimą laimėjusia bendrove „Siemens Energy“.
„Litgrid“ ir Siemens Energy artimiausiu metu sudarys 87,4 mln. eurų (be PVM) sutartį, pagal kurią rangovai turės užtikrinti ir
garantinį aptarnavimą bei atsargines dalis, būtinas sinchroninių kompensatorių prieinamumui ir patikimumui užtikrinti.
2021 gruodžio 4 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE atliko išskirtinį bandymą, kurio
metu dalis Lietuvos elektros energijos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su
kontinentinės Europos sinchronine zona. Jo metu buvo modeliuojama situacija, kai išsijungusioms didžiosioms Lietuvos
elektrinėms, turinčioms galimybę pasileisti po sisteminės avarijos (angl. „black start“), elektros energija joms tiekiama iš
Lenkijos. Pusę paros vykęs bandymas praėjo sklandžiai, vartotojams elektra buvo tiekiama be sutrikimų, tad gyventojai šio
bandymo poveikio nepajuto.
2021 gruodžio 14 d. „Litgrid“ pranešė atlikusi informacinės saugos valdymo auditą bei įgijusi „ISO/IEC 27001:2017 sertifikatą,
kuris patvirtina, kad bendrovės informacijos saugos vadybos sistema atitinka aukščiausius standartus.
2021 gruodžio 22 d. „Litgrid“ sėkmingai įgyvendino Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo projektą.
Bendrovė paruošė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes bei su jomis susijusias perdavimo linijas sinchronizacijai su
kontinentinės Europos tinklais. Įgyvendintas projektas ne tik priartina valstybę prie strateginio tikslo, bet ir prisideda prie
Lietuvos elektros energetikos sistemos efektyvumo ir patikimumo. Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimo projektą sudarė
Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastočių 330 kV ir 110 kV skirstyklų rekonstrukcijos ir Lietuvos elektrinės transformatorių
pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcija perkeliant valdomą šuntinį reaktorių iš Ignalinos AE pastotės į Elektrėnų kompleksą.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
61
15. ESMINIAI BENDROVĖS 2021 METŲ ĮVYKIAI
(https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/news?num=100&page=1&issuer=LGD&filter=1 )
Įvykiai
12.17
Dėl Audito komiteto nuomonės
12.03
LITGRID AB informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2022 m. investuotojo
kalendorius
12.01
Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
11.17
Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
11.05
LITGRID AB skelbia 2021 metų devynių mėnesių rezultatus
11.03
Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
10.29
Dėl elektros energijos perdavimo paslaugų kainų 2022 metams
10.26
Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
10.05
„Litgrid“ planuose – organizacijos evoliucija ir galimybės integruoti 4900 MW
atsinaujinančios energijos šaltinių
10.01
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino elektros energijos perdavimo
paslaugos kainos viršutinę ribą
09.27
Pranešimas dėl LITGRID AB buveinės ir adreso korespondencijai pasikeitimo
09.15
LITGRID AB ketina sudaryti 330 kV Darbėnų skirstyklos statybos projektavimo ir rangos
darbų sutartį su UAB „TETAS“
09.06
Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
09.16
Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
08.06
LITGRID AB skelbia pirmojo 2021 metų pusmečio rezultatus
06.02
Dėl Audito komiteto nuomonės
05.31
Nasdaq renginys „Vadovas susitinka su investuotojais 2021"
05.17
Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
05.05
LITGRID 2021 m. 3 mėnesių veiklos rezultatai
04.29
LITGRID AB 2020 m. dividendų mokėjimo tvarka
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
62
Įvykiai
04.23
Šaukiamas neeilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
04.20
Dividendų ex-diena
04.20
Eiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
03.31
Correction: LITGRID AB skelbia 2020 m. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ESEF
formatu
03.26
Šaukiamas eilinis visuotinis LITGRID AB akcininkų susirinkimas
03.23
LITGRID AB skelbia 2020 m. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ESEF formatu
03.16
LITGRID AB skelbia 2020 m. audituotų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį
pranešimą
03.05
LITGRID AB sudarė valdymo holdingų paslaugų pirkimo sutartį su UAB „EPSO-G“
03.03
LITGRID AB sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį su EPSO-G
02.23
Dėl Audito komiteto nuomonės
02.18
Dėl Audito komiteto nuomonės
02.09
LITGRID AB generaliniu direktoriumi paskirtas Rokas Masiulis
02.04
LITGRID AB 2020 m. 12 mėnesių neaudituotos sutrumpintos Bendrovės finansinės
ataskaitos
03.03
Dėl LITGRID AB vadovo atrankos
02.02
Dėl viešai skelbiamos informacijos apie LITGRID AB vadovo atranką
01.11
Neeiliniame visuotiniame LITGRID AB akcininkų susirinkime priimti sprendimai
16. SVARBIAUSI ĮVYKIAI PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO DATOS
2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos paskelbtos kainos: patvirtinta vidutinė elektros
energijos perdavimo paslaugos kaina – 0,721 ct / kWh, sisteminių paslaugų kaina – 0,762 ct / kWh.
Elektros energijos perdavimo paslaugų kaina nustatyta 11,4 proc. mažesnė nei 2020 m. (0,814 ct / kWh). Sisteminių paslaugų
kaina 2,9 proc. mažesnė nei 2020 m. (0,785 ct / kWh.).
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba taip pat nustatė naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kainą – 5,76 Eur / MWh,
kuri taip pat taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d. Naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kaina 2,0 proc. mažesnė nei buvo
nustatyta 2020 m. - 5,87 Eur / MWh.
2022 vasario 21 d. pasirašyta Kolektyvinė sutartis tarp „Litgrid‘ ir profesinės sąjungos.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
63
17. SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMASIS
Bendrovė „Litgrid“ laikosi UAB „EPSO-G“ įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politikos (patvirtinta „Litgrid“ AB
valdybos pilna apimtimi 2017 m. spalio 23 d.), kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir
nustatomas jų taikymas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovėms.
Skaidrumo gairių įgyvendinimas „Litgrid“ yra užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime bei informacijos
atskleidimą Bendrovės interneto svetainėje bei pranešimus NASDAQ biržoje, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams
prieinamu bei suprantamu formatu.
2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo
patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių
valdymo kodekso1 nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu.
Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:
„Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.litgrid.eu turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę,
buveinė (adresas)
Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu „Litgrid“ AB pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo
būdas), likviduojama, yra bankrutuojanti ar bankrutavusi
Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos
interneto svetainę
Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija
Vykdoma
Struktūra
Vykdoma
Vadovo duomenys*
Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*
Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*
Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*
Neaktualu
*Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos
kituose juridiniuose asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys
yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu)
ir dalis (procentais) „Litgrid“ AB įstatiniame kapitale
Vykdoma
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar
planuojamus investicinius projektus
Vykdoma
Jei „Litgrid“ AB yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio
dukterinėms bendrovėms), tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame
kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), interneto tinklalapių adresai
Vykdoma
„Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Litgrid“ AB metinis pranešimas, taip pat
„Litgrid“ AB metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Litgrid“ AB interneto svetainėje turi
būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo
Vykdoma
„Litgrid“ AB tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Litgrid“ tarpiniai pranešimai interneto
svetainėje turi būti paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui
Vykdoma
„Litgrid“ AB interneto tinklapyje www.”Litgrid“ .eu turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti
reikalavimai:
„Litgrid“ AB įstatai
Vykdoma
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios
informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi
Vykdoma
Atlyginimų politika, apimanti „Litgrid“ AB vadovo darbo užmokesčio ir „Litgrid“ AB sudaromų
kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą.
Vykdoma
„Litgrid“ AB metiniai ir tarpiniai pranešimai
Vykdoma
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
64
18.
„Litgrid“ pranešimas apie AB NASDAQ OMX listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi
Akcinė bendrovė „Litgrid“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ir AB Nasdaq
Vilnius listingavimo taisyklių 24.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso
ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra
nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje
formoje nurodyta paaiškinanti informacija.
2
Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti,
tačiau atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis.
Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių
finansinių ataskaitų auditoriaus išvados
Vykdoma
Duomenų viešinimas atliekamas pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir gerąją praktiką
Vykdoma
Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos
išsispausdinti
Vykdoma
Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai:
„Litgrid“ AB apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius
apskaitos standartus
Vykdoma
„Litgrid“ AB rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį
Vykdoma
„Litgrid“ AB be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą
Vykdoma
„Litgrid“ AB metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio
reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama
2
:
Trumpas „Litgrid“ AB verslo modelio aprašymas
Vykdoma
Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo
parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę EPSO-G veiklai
Vykdoma
Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai
Vykdoma
Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai
Vykdoma
Specialiųjų įpareigojimų vykdymas
Vykdoma
Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos
per ataskaitinius metus
Vykdoma
„Litgrid“ AB taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Dividendų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Atlyginimų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas
pareigas ir (arba) padalinius
Vykdoma
VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama
atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią
su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir
kyšininkavimu klausimais
Vykdoma
Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos
dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys
apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės
įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai
Neaktualu
„Litgrid“ AB tarpiniame pranešime pateikiama ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų
analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo,
likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių
metų laikotarpiu
Vykdoma
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
65
Bendrovės valdysenos ataskaitos laisvos formos santrauka
„Litgrid“ AB priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato
Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24
patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio
valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje bei UAB „EPSO-G“ interneto
puslapyje.
1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.
Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama
Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo
dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.
Bendrovės įstatuose įtvirtinta Bendrovės valdymo struktūra:
Visuotinis akcininkų susirinkimas;
Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“);
Grupės mastu veikiantys komitetai:
atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
generalinis direktorius.
Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito
vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat
atskaitingas Audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja
Bendrovės valdyba bei tvirtina audito pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui priemonių planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo
sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir
valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.
Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams
sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui.
Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje atitikties valdymo
sistema. Grupės mastu vykdomas atitikties valdymo koordinavimas.
Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:
Dividendų politika
Asmens duomenų
apsaugos politika
Transporto politika
Interesų valdymo politika
Pirkimų politika
Kolegialių organų narių,
vadovų ir darbuotojų
interesų valdymo politika
Atrankų politika
Vadovo ir valdybos narių
atlygio politika
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
66
Paramos politika
Informacinių
technologijų ir
telekomunikacijų
valdymo politika
Iždo ir finansinių rizikų
valdymo politika
Veiklos skaidrumo ir
komunikacijos politika
Socialinės atsakomybės
politika
Mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros
gairės
Ne audito paslaugų
teikimo politika
Neskelbtinos
informacijos apsaugos
politika
Sandorių su susijusiomis
šalimis politika
Projektų valdymo
politika
Rizikų valdymo politika
Technologinio turto
vystymo ir eksploatavimo
politika
Akcijų pardavimo politika
Aplinkosaugos politika
Darbuotojų atlygio,
veiklos vertinimo ir
ugdymo politika
Integruoto planavimo ir
stebėsenos politika
Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos
principų. Grupei suteiktas aukščiausias A įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, strateginis planavimas ir įgyvendinimas
įvertinti aukštu A įvertinimu, suformuoti kolegialūs organai įvertinti aukščiausiu A+ įvertinimu.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
67
Struktūrizuota lentelė:
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS
TAIP /NE
/NEAKTUALU
KOMENTARAS
1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema
turėtų apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos
galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta
informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant
bendrovei svarbius sprendimus.
TAIP
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos akcinių
bendrovių įstatymu bei
Bendrovės įstatų IX skyriumi,
Bendrovės interneto
tinklalapyje bei NASDAQ OMX
Vilnius biržoje viešai
skelbiama informacija apie
šaukiamus visuotinius
akcininkų susirinkimus, jų
sprendimo projektus bei apie
priimtus sprendimus, lietuvių
ir anglų kalba.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik
tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
TAIP
Bendrovės įstatų 13-15 p.
numatyta, kad visos
Bendrovės akcijos yra
paprastosios vardinės, vienos
akcijos nominali vertė 0,29
Eur. Visos akcijos yra
nematerialios ir fiksuojamos
įrašais akcininkų asmeninėse
vertybinių popierių
sąskaitose, kurias tvarko
vertybinių popierių sąskaitų
tvarkytojas, su kuriuo
sudaroma sutartis dėl akcijų
apskaitos tvarkymo.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš
anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su
išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis
teisėmis.
TAIP
Žr. 1.2. punktą.
Taip pat Bendrovės įstatų IV
skyriuje yra numatytos
akcininkų teisės ir pareigos.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar
beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės
reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas
visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 38 p.
nurodyti atvejai, kuomet dėl
Bendrovės turto perleidimo
priima sprendimą Valdyba su
visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimu.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir
dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams
lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei
interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo
vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam
akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų
susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų
susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną,
kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo
projektus.
TAIP
Kiekvieną kartą šaukiant
visuotinį akcininkų
susirinkimą, Bendrovės
internetiniame tinklalapyje
yra pateiktos bendrosios
akcininkų teisės.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
68
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę
susipažinti su informacija, esant galimybei,
rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui
parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik
lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio
kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po
jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat
rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir
anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis.
Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti
skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas
paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų
atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
TAIP
Žr. 1.1. punktą.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti
sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime
asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant.
Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti
iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
TAIP
Standartiniame pranešime
apie visuotinio akcininkų
susirinkimo šaukimą
visuomet nurodoma
galimybė akcininkams
balsuoti raštu užpildant
pridėtą balsavimo biuletenio
formą.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms
rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas
ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir
balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose
naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais
atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos
saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo
tapatybę.
NE
Standartiniame pranešime
apie visuotinio akcininkų
susirinkimo šaukimą
visuomet nurodoma, jog
nebus dalyvaujama ir
balsuojama elektroninių
ryšių priemonėmis. Kol kas
poreikio balsuoti
elektroninėmis ryšių
priemonėmis nėra.
Akcininkams paprašius, būtų
svarstoma dėl tokios
balsavimo galimybės
įdiegimo.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
69
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo
sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti naujas
kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems
atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra
įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį,
rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo
patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas
vadovaujamas pareigas.
TAIP
Standartiniame pranešime
apie visuotinio akcininkų
susirinkimo šaukimą
visuomet nurodomi
sprendimo projektai su pagal
Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymą
privaloma nurodyti
informacija, tame tarpe
naujų kolegialių organų
kandidatūros, siūlomas jiems
atlygis, siūloma išrinkti
audito įmonė bei siūlomas jai
skirti atlygis.
Informacija apie siūlomą
išrinkti kolegialaus organo
narį viešai nėra skelbiama,
tačiau standartiniame
pranešime apie visuotinio
akcininkų susirinkimo
šaukimą visuomet nurodoma,
jog papildomai su
dokumentais, susijusiais su
susirinkimo darbotvarke,
sprendimų projektais,
bendruoju balsavimo
biuleteniu akcininkai gali
susipažinti “Litgrid“ AB
patalpose, registruotu
buveinės adresu,
nurodytomis konkrečiomis
valandomis.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos
vadovai
3
ar kiti su bendrove susiję kompetentingi
asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų
dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi
kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų
dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu
naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę.
TAIP/NE
Susiję kompetentingi
asmenys, galintys pateikti
informaciją, susijusią su
visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarke,
visuomet dalyvauja
visuotiniame akcininkų
susirinkime. Tuo tarpu siūlomi
kandidatai į kolegialius organo
narius ne visada dalyvauja
visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose.
3
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
70
2. principas: Stebėtojų taryba
2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė
Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę
akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti
rekomendacijas bendrovės valdymo organams.
Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir
atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų
interesus ir visuomenės gerovę.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba
nesudaroma.
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti
bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su
visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų
užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami
apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę,
interesų konfliktų sprendimą.
Neaktualu
-
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama
sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir
strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir
sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę
asmenys.
Neaktualu
-
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo
prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų
tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei.
Nepriklausomi
4
stebėtojų tarybos nariai turėtų: a)
išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami
sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų
lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų
tarybos nariai nėra nepriklausomi.
Neaktualu
-
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių
planavimo strategijos būtų sudaromos ir
įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant
išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais
bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali
atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.
Neaktualu
-
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų
aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir
finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant
teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis
nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius
teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų
tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais
klausimais.
Neaktualu
-
4
Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
71
2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą
bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos
nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat
siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą
stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos
pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų
tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių,
nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Neaktualu
-
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai
perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų
užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.
Neaktualu
-
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai
veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos
narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų
tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
Neaktualu
-
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas
stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip
apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač
vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie
netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario
pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo
mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per
bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti
informuojami bendrovės akcininkai.
Neaktualu
-
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad
tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo
kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu
dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių
aplinkybių.
Neaktualu
-
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų
tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Neaktualu
-
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo
veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip
grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos
nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą
bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų
veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per
metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo
vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Neaktualu
-
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
72
3. principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į
akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią
patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą.
Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba
taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos
patvirtinimą.
TAIP
Bendrovės įstatų 36 p.
nurodyta, kad Bendrovės
valdyba tvirtina Bendrovės
strategiją. Taip pat, valdyba
vykdydama priežiūros funkciją
reguliariai svarsto ataskaitas
apie jos vykdymą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka
jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o
tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba,
be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas.
Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų
atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų
interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus
verslo kūrimo.
TAIP
Bendrovės įstatų 7.3. punkte
nurodyta, jog Bendrovės
valdyba atlieka priežiūros
funkcijas.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir
bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar
bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat
turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės
priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų
atskaitomybę.
TAIP
Bendrovės įstatų 36 (xi) p.
numatyta, kad Bendrovės
valdyba svarsto įmonių grupės
dokumentus (gaires, politikas,
tvarkas ir pan.) bei sprendžia
dėl jų taikymo apimties
Bendrovėje.
Taip pat, atskirais sprendimais
valdyba paveda generaliniam
direktoriui teikti reguliarias
ataskaitas apie valdybos
sektinus rodiklius (pvz.
Bendrovės strategiją, veiklos
planą, biudžetą ir pan.).
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų
įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos
rekomendacijas
5
dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties,
siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų,
taisyklių ir standartų.
TAIP
Bendrovėje galioja įvairūs
dokumentai, užtikrinantys
aukščiausio lygio vidaus kontrolę,
etikos bei atitikties valdymo
priemones, pavyzdžiui:
- vidaus auditas atskaitingas
valdybai, kuri formuojama iš
išorinių narių (2 nariai
nepriklausomi);
- audito komitetas
formuojamas iš daugumos
nepriklausomų narių, kam
taip pat atskaitingas vidaus
auditas;
bendrovėje galioja Etikos ir
elgesio kodeksas, UAB „EPSO-G“
įmonių grupės Korupcijos
prevencijos politika, UAB „EPSO-
G“ įmonių grupės paramos
politika, UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės interesų valdymo politika,
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
rizikų valdymo politika, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos
politika, UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės atitikties valdymo politika
ir kt.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
73
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į
tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir
kompetencijos pusiausvyrą.
TAIP
Bendrovės įstatų 54 p.
numatyta, kad Bendrovės
generalinį direktorių skiria
valdyba, atsižvelgdama į
Atlygio ir skyrimo komiteto
rekomendacijas.
Bendrovės įstatų 56 p.
numatyta, kad valdyba,
vertindama kandidato į
Generalinius direktorius
tinkamumą eiti šias pareigas,
įvertina jo atitiktį šiuose
Įstatuose ir teisės aktuose
nustatytiems reikalavimas ir
tuo tikslu gali pareikalauti iš
kandidato pateikti šią atitiktį
pagrindžiančius dokumentus ir
(ar) kreiptis į kompetentingas
institucijas dėl reikalingos
informacijos apie kandidatą
suteikimo.
5
Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties: https://www.oecd.org/daf/anti-
bribery/44884389.pdf
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
74
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo,
jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos
nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat
siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą
valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą,
turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma,
turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo
užduotims tinkamai atlikti.
TAIP
Bendrovės valdybos narių atranka
vykdoma pagal LR Vyriausybės
nustatytą tvarką. Bendrovės įstatų
28 p. numatyta, kad renkant
valdybos narius užtikrinama, kad
Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau
kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų
nepriklausomumą nustatant
atsižvelgiant į Valdymo kodekse ir
Įmonių grupės kolegialių organų
narių, vadovų ir darbuotojų interesų
valdymo politikoje (toliau – Interesų
valdymo politika) įtvirtintus
kriterijus bei kitų taikytinų teisės
aktų reikalavimus; užtikrinama, kad
ne mažiau kaip 3 (trys) Valdybos
nariai būtų nesusiję darbo
santykiais su Bendrove, o esant
galimybei, siekiama, jog į Valdybą
nebūtų skiriami Bendrovės
darbuotojai; taip pat siekiama, jog
Valdybos nariai turėtų
kompetencijas, atsižvelgiant į
Valdybos atsakomybės sritis ir
funkcijas.
Bendrovės valdybos narių atranką
vykdo atlygio ir skyrimo komitetas
pagal patvirtintą valdybos
kompetencijų matricą.
Kasmet valdybos nariai atlieka savo
veiklos įsivertinimą. Taip pat
kasmet valdybos veiklą įvertina
atlygio ir skyrimo komitetas, kuris
pateikia rekomendacijas dėl veiklos
tobulinimo.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija
apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį,
einamas pareigas, kitus svarbius profesinius
įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus
turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama
valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba
nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija
turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų
susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti
šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir
pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.
TAIP
Nurodyta informacija skelbiama ir
atnaujinama Bendrovės
internetiniame tinklalapyje.
Metiniame pranešime papildomai ši
informacija nėra kartojama, tačiau
metiniame pranešime yra
pateikiama informacija apie
valdybos pirmininką, generalinį
direktorių ir vyriausiąjį finansininką
ir Vidaus audito padalinio vadovą.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su
pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
TAIP
Valdybos nariai supažindinami
pirmo posėdžio metu pristatant
Bendrovės struktūrą bei veiklą.
Pasidalinama pagrindiniais
Bendrovės korporatyviniais
dokumentais.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
75
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai
perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų
užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir
pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas
patvirtinimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 27 p. numatyta,
kad valdyba yra kolegialus
Bendrovės valdymo organas, kurį
sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4
metų kadencijai, atsižvelgdamas į
Atlygio ir skyrimo komiteto
rekomendacijas, renka visuotinis
akcininkų susirinkimas, kuriam
valdyba yra atskaitinga. Valdybos
nario nepertraukiamas kadencijos
laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos
kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau
kaip 8 metai iš eilės.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos
arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai
vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs
bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į
valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
TAIP
Bendrovės įstatų 29 p. numatyti
kriterijai, kuriems esant asmuo
apskritai negali būti renkamas
valdybos nariu.
Vienas iš valdybos pirmininko
nešališkumo užtikrinimo priemonių
įtvirtinta Bendrovės įstatų 46 p. -
valdybos pirmininkas negali būti
renkamas iš Bendrovės darbuotojų,
išrinktų į Bendrovės valdybą.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų
skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys
dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per
bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti
informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu
stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis
akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės protokoluose yra
fiksuojamas valdybos narių
dalyvavimas bei balsavimas
priimant sprendimus.
Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52
p. kiekvienais metais Bendrovės
valdybos nariai atlieka savo veiklos
vertinimą, kurio rezultatus pateikia
akcininkams bei Atlygio ir skyrimo
komitetui. Valdybos dalyvavimas
posėdžiuose nurodomas metiniame
pranešime.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai
nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus
nepriklausomi
6
, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos
nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti,
kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme
nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali
būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar
su bendrove susijusių aplinkybių.
TAIP
Bendrovės interneto tinklalapyje,
tiek metiniame pranešime yra
pateikiama informacija apie
Bendrovės valdybos narius,
specifiškai nurodant
nepriklausomus narius.
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos
posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 34 p. numatyta,
kad visuotinis akcininkų
susirinkimas savo sprendimu gali
nustatyti, kad valdybos nariams turi
būti mokamas atlygis.
6
Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
76
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir
atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus
interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų
siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi
susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų
pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo
informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su
bendrovės veikla.
TAIP
Atsižvelgiant į siekį stebėti
Bendrovės valdybos narių interesų
konfliktų nebuvimą, kiekvienais
metais valdybos nariai atnaujina
savo interesų deklaracijas.
Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p.
numatyta, kad valdybos nariai gali
dirbti kitą darbą ar užimti kitas
pareigas, kurios būtų suderinamos
su jų veikla valdyboje, įskaitant,
bet neapsiribojant, vadovaujančių
pareigų kituose juridiniuose
asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar
statutinėje tarnyboje, pareigas
Bendrovėje ir kituose juridiniuose
asmenyse (laikantis Įstatų 29
straipsnyje nustatytų ribojimų),
taip pat juridiniuose asmenyse,
kurių dalyviu yra Bendrovė ar
Patronuojanti bendrovė, tik iš
anksto apie tai informavę Bendrovės
valdybą.
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“
įmonių grupės Kolegialių organų
narių, vadovų ir darbuotojų interesų
valdymo politika.
Valdybų nariai yra pasirašę
įsipareigojimus saugoti
konfidencialią informaciją.
Su valdybos nariais nėra sudaryti
susitarimai dėl nekonkuravimo, nes
bendrovė vykdo monopolinę veiklą,
tad nėra tam poreikio.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
77
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą,
taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir
darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba
pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent
kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų
viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę
struktūrą ir veiklos procedūras.
TAIP
Valdyba kasmet atlieka savo veiklos
įsivertinimą, jos pagrindu rengia
veiklos tobulinimo planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu
veikiantis atlygio ir skyrimo
komitetas bei audito komitetas taip
pat kasmet vertina valdybos
priimtus sprendimus, teikia
rekomendacijas dėl veiklos
tobulinimo.
Valdybos veiklos vertinimo
rezultatai pateikiami bendrovės
metiniame pranešime.
4 Principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių
organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai
bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos
akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros
diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų
reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų
tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su
planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole,
įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų
informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros
nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų,
nurodant to priežastis.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų
taryba nesudaroma.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama
rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą
grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu
periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau
rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų
užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos
klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai
turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
TAIP
Bendrovės įstatų 45 p.
numatyta, kad valdyba
savo sprendimus priima
valdybos posėdžiuose,
kurių įprastai rengiama
tiek, kiek reikalinga, kad
valdyba galėtų tinkamai
vykdyti savo funkcijas ir
priimti jos kompetencijai
priskirtus sprendimus,
tačiau ne mažiau kaip 12
per kalendorinius metus.
Bendrovės valdyba
kiekvienų metų pradžioje
pasitvirtina einamųjų metų
posėdžių grafiką bei
veiklos planą
(preliminarius klausimus
atitinkamam valdybos
posėdžiui).
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
78
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti
informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai
pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir
galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai.
Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo
nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio
darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu
neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai
posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka
su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai
neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
TAIP
Pagal Valdybos darbo
reglamentą medžiaga
valdybai turi būti
pateikiama 5 d. d. iki
eilinio posėdžio.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei
užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės
kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų
tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų
darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su
bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės
stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi
klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe,
atlygio nustatymu.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų
taryba nesudaroma.
5. Principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri
atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius,
ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo
sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias
aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą,
bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji
nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas,
sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama
suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus
7
.
TAIP
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ valdybos
sudarytas įmonių grupės
atlygio ir skyrimo
komitetas, kuris veikia
pagal jį formuojančio
organo patvirtintus veiklos
nuostatus, bei „EPSO-G“
vienintelio akcininko
sudarytas grupės mastu
veikiantis audito
komitetas, kuris veikia
pagal jį formuojančio
organo patvirtintus veiklos
nuostatus.
Atsižvelgiant į tai, jog
atlygio ir skyrimo klausimai
yra glaudžiai susiję, šio
klausimų sprendimui
reikalingi tos pačios
kvalifikacijos ekspertai,
nuspręsta formuoti vieną
atlygio ir skyrimo
komitetą.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris
komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti
paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir
kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems
komitetams nustatytus tikslus.
TAIP
7
Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito
įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais
prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito
komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus
organas).
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
79
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas
funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats
kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos,
susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam
kolegialiam organui.
Neaktualu
Žr. 5.1.1. p.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų
reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų
narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami
pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę
teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams.
Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.
TAIP
UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8
bei 7.9 skyriai
reglamentuoja komitetų
UAB „EPSO-G“ įmonių
grupėje sudarymą bei
kompetenciją.
Minėtuose įstatuose
nurodyta, kad Atlygio ir
skyrimo bei Audito
komitetai susideda iš ne
mažiau kaip 3 narių.
Atlygio ir skyrimo komitete
užtikrinama, kad iš 3 narių
sudėtyje būtų bent 1
nepriklausomas narys, o
Audito komitete – bent 2
nepriklausomi nariai.
Atlygio ir skyrimo komitete
bei audito komitete ne visi
nariai yra paskirti iš EPSO-
G valdybos. Po vieną narį į
kiekvieną iš komitetų yra
paskirta, atsižvelgiant į
kompetenciją, vykdant
išorinę atranką į
nepriklausomo komiteto
nario vietą.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų
vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir
reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir
jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai,
apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei
pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip
dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie
savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat
kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės
aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų
pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių
dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat
apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.
TAIP
Komitetams įgaliojimai
suformuoti UAB „EPSO-G“
įstatuose bei komitetą
formuojančio organo
sprendimu – atlygio ir
skyrimo komiteto veiklos
nuostatai patvirtinti UAB
„EPSO-G“ valdybos
sprendimu, o audito
komiteto veiklos nuostatai
patvirtinti UAB „EPSO-G“
vienintelio akcininko
sprendimu, kaip tai leidžia
Lietuvos banko patvirtinti
Reikalavimai audito
komiteto nariams (5 str.).
Komitetų veiklos nuostatai
skelbiami viešai EPSO-G
interneto svetainėje.
Komitetų sudėtis, veikla ir
kt. informacija pateikiama
konsoliduotame grupės
metiniame pranešime.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
80
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra
komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti
komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas
gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų
tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai.
Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos
sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus,
kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti
komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
TAIP
Komitetų veiklos
nuostatuose numatyta
teisė komitetų nariams
savo nuožiūra kviesti į savo
posėdžius UAB „EPSO-G“
įmonių grupės bendrovių
organų narius,
darbuotojus,
įgaliotinius, kandidatus į
tam tikras pozicijas ar
kitus asmenis bei gauti iš jų
reikiamus
paaiškinimus savo
kompetencijos ribose, taip
pat tuo tikslu reikalauti,
kad būtų atliekami
būtini veiksmai, reikalingi
komitetų funkcijoms
atlikti.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
81
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir
administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam
organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių,
žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir
gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti
įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį,
sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui
rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
TAIP
UAB „EPSO-G“ Atlygio ir
skyrimo komitetas veikia
kaip UAB „EPSO-G“
valdybos bei Bendrovės
valdybos patariamasis
organas, kurio pagrindinės
funkcijos yra:
-
padeda atlikti
kandidatų į
organų narius
atrankas visose
įmonių grupės
bendrovėse;
-
teikia
rekomendacijas
įmonių grupės
bendrovėms dėl
valdymo organų
narių skyrimo,
sutarčių su jais
sudarymo ir
atlygio jiems
nustatymo;
-
teikia
rekomendacijas
dėl įmonių grupės
politikų,
reglamentuojanči
ų atlygio politiką
bei darbuotojų
veiklos vertinimą;
-
teikia
rekomendacijas
dėl kritinių
pareigybių
pamainumo
planavimo
sistemos.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo
nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir
administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo
komitetui.
TAIP
Veiklos nuostatuose
numatyta, kad Atlygio ir
skyrimo komitetų šaukimo
iniciatyvos teisę turi
įmonių grupės valdybos
arba vadovai, tuo pačiu
pasiūlydami posėdžio
darbotvarkę, pateikdami
su klausimais susijusią
medžiagą bei sprendimo
projektus.
Nuostata nėra praktiškai
aktuali šiuo metu, nes
valdyboje nėra Bendrovės
darbuotojų.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
82
5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
5.3.1. teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio
politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir
administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas
atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis
sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas,
kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti
mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai
padaryti;
5.3.2. teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus
atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams
siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų
veiklos įvertinimą;
5.3.3. reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.
TAIP
Žr. 5.2.1. punktą.
5.4. Audito komitetas.
TAIP
UAB „EPSO-G“ Audito komitetas
veikia kaip UAB „EPSO-G“
valdybos bei Bendrovės valdybos
patariamasis organas, kurio
pagrindinės funkcijos yra:
-
vykdo Grupės bendrovių
finansinių ataskaitų
rengimo bei audito
atlikimo priežiūrą;
-
atsakingas už Grupės
bendrovių auditorių ir
audito įmonių
nepriklausomumo bei
objektyvumo principų
laikymosi užtikrinimą;
-
atsakingas už Grupės
bendrovių vidaus
kontrolės, rizikos
valdymo ir vidaus audito
sistemų, veiklos procesų
veiksmingumo priežiūrą;
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės
aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą
8
.
-
atsakingas už Grupės
bendrovių auditoriaus ir
(ar) audito įmonės ne
audito paslaugų teikimo
kontrolę;
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos,
finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos
vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir
neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma
skirtingais būdais.
-
užtikrina sistemos dėl
skundų teikimo veikimą,
skundų nagrinėjimą;
- vertina sandorius su
susijusiomis šalimis.
8
Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų,
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės,
reglamentuojančios audito komitetų veiklą.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
83
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi
dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės
vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai,
atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės
auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su
atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad
komiteto nariai savo nuožiūra gali
kviesti į savo posėdžius įmonių
grupės bendrovių organų narius,
darbuotojus,
įgaliotinius, kandidatus į tam
tikras pozicijas ar kitus asmenis
bei gauti iš jų reikiamus
paaiškinimus savo kompetencijos
ribose, taip pat tuo tikslu
reikalauti, kad būtų atliekami
būtini veiksmai, reikalingi
komiteto funkcijoms atlikti.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus
auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba
periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai
tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.
TAIP
Audito komitetas periodiškai, ne
rečiau kaip kartą per ketvirtį yra
supažindinamas su vidaus audito
ataskaitomis bei ne rečiau kaip
kartą per pusmetį - vidaus auditų
planu ir dėl jų gali teikti
rekomendacijas UAB „EPSO-G“
įmonių grupės valdyboms.
Audito komitetas organizuoja
susitikimus su išorės auditoriais,
aptariant auditorių darbo
programą bei audito metu kilusius
neaiškumus, o atlikus išorės
auditą, su išorės auditoriais
aptariamos jų išvados ir
rekomendacijas. Audito įmonė
kiekvienais metais pradėdama
metinius auditus Audito komitetui
ir bendrovėms pateikia savo
nepriklausomumo deklaraciją.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę
pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad
bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų
tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad Audito
komitetas užtikrina efektyvų
sistemos dėl skundų teikimo
veikimą bei proporcingą ir
nepriklausomą pateiktų skundų
tyrimą. Įgyvendinant šią funkciją,
Audito komiteto pirmininkas
nedelsiant informuojamas apie
reikšmingus gautus skundus, taip
pat Audito komitetui periodiškai
teikiama ataskaita apie UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovėse gautus visus skundus,
jų tyrimą bei atliktų tyrimų išvadų
pagrindu priimtus sprendimus.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
84
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji
nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis
mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų
ataskaitos.
TAIP
Audito komiteto veiklos
nuostatuose numatyta, kad Audito
komitetas kas ketvirtį teikia
veiklos ataskaitą valdybai.
Tai pat teikia konsoliduotą
ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam
visuotiniam akcininkų susirinkimui
bei valdybai.
6principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų
bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo
mechanizmą.
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų
bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio
principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus,
vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali
prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto
atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per
protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį
išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie
tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir,
jeigu įmanoma, vertę.
TAIP
Tokia pareiga nustatyta
Bendrovės įstatų 57-58
punktuose, valdymo
organų darbo
reglamentuose bei UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
kolegialių organų narių,
vadovų ir darbuotojų
interesų valdymo
politikoje.
7 principas: Bendrovės atlygio politika
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų
konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti
bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų
būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę
bendrovės strategiją.
TAIP
Bendrovėje yra taikoma UAB
„EPSO-G“ vienintelio akcininko
patvirtintos atlygio už veiklą
UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“
įmonių grupės bendrovių
organuose nustatymo gairės,
kurios yra skelbiamos viešai.
Bendrovėje yra taikoma UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės Atlygio
politika bei UAB „EPSO-G“
įmonių grupės darbuotojų
veiklos vertinimo politika visa
apimtimi. Atlygio politika yra
skelbiama viešai.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
85
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas,
įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines
išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus,
kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba
sustabdyti mokėjimus.
TAIP
Visos galimos kolegialių organų
bei darbuotojų atlygio formos
yra nustatytos Atlygio už veiklą
UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“
įmonių grupės bendrovių
organuose nustatymo gairėse
bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
Atlygio politikoje. Abu
dokumentai yra skelbiami
viešai.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio
politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie
vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti
atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos
rezultatų.
TAIP
Bendrovėje veikia Atlygio už
veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovių organuose nustatymo
gairės, kurios reglamentuoja
fiksuotą atlygį kolegialių organų
nariams. Valdybos nariams nėra
mokamas atlygis, kuris
priklausytų nuo Bendrovės
rezultatų.
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią
informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės
išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba
nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai
neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto
atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės
išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis
nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
TAIP / NE
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
Atlygio politikoje nustatyta, jog
grupės bendrovėse nesudaromi
išankstiniai susitarimai dėl
išeitinių išmokų dydžių (išskyrus
bendrovių vadovus, kurių darbo
sąlygas nustato valdyba).
Išmokų, susijusių su darbo
santykių pasibaigimu, dydžiai
nustatomi atsižvelgiant į darbo
teisės normose įtvirtintus
privalomai mokėtinus
minimalius tokių išmokų
dydžius, išskyrus išimtinius
atvejus, kuriais dėl objektyvių
priežasčių susitariama dėl
didesnių išmokų. Apie tokių
išmokų išmokėjimus ir jų
išmokėjimo pagrindus turi būti
informuojama atitinkama
Grupės bendrovės valdyba jos
artimiausiame posėdyje.
7.5. 7.5 Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti
pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų
išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra
pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti
suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių
suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos
vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų
kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti
kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.
Neaktualu
Įmonėje nėra taikomos tokios
schemos.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
86
7.6. 7.6 Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos
įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti
skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai
ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais.
Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika
buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio
pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę
turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos
pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
TAIP
Bendra informacija apie
Bendrovės atlyginimų politikos
įgyvendinimą ir vidutiniai
atskirų darbuotojų grupių
atlyginimų dydžiai viešai
skelbiami Bendrovės metiniame
pranešime.
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos energetikos
įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi,
Bendrovė viešai skelbia
Bendrovės valdymo organų
nariams nustatytą užmokestį ir
kitas su valdymo organų narių
funkcijomis susijusias išmokas.
Viešai skelbiama informacija
apie darbuotojų atlygį kas
ketvirtį Bendrovės interneto
svetainėje.
7.7. 7.7 Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris
esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms,
pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams
yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų
pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.
TAIP
Bendrovės valdybos nariams
atlygį nustato Bendrovės
visuotinis akcininkų
susirinkimas.
Įmonėje nėra taikomos tokios
schemos.
8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose
susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo
vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus,
kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad
būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti
interesai.
TAIP
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės skaidrumo ir komunikacijos politika,
kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų
turėtojų informuotumą ir supratimą apie
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei atskirų
grupės bendrovių veiklas; užtikrinti
darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti
tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su
interesų turėtojais.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje
įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų
dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų
būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant
svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su
darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir
kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas
bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į
bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir
kita.
TAIP
Bendrovė su Bendrovės darbuotojų
atstovais vykdo konsultacijos, derybas,
pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų
veiklos optimizavimo procesų. Pagal su
Bendrovės darbuotojų atstovais pasirašytą
Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė
informuoja profesinių sąjungų atstovus
apie Bendrovėje numatomas permainas,
Bendrovės finansinę padėtį ir kt.
Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės
valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
87
9 principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant
finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir
komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai
atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet
neapsiribojant:
TAIP
Bendrovėje veikia UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir
komunikacijos politika,
kurioje nurodyta
informacija atskleidžiama
Bendrovės metiniame
pranešime ir interneto
svetainėje.
9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
TAIP
9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;
TAIP
9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą
ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais
asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų
tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;
TAIP
9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų
yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas
ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje,
jų kompetenciją, atlygį;
TAIP
9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių
ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat
apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;
TAIP
9.1.6.galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės
rizikos valdymo ir priežiūros politiką;
TAIP
9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;
TAIP
9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais
interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas
bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais,
tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);
TAIP
9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;
TAIP
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos
susipažinti su reikiama informacija.
TAIP
Žr. 8.1. ir 8.2. punktus.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos
konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką
praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam
organui.
NE
Bendrovės internetiniame tinklalapyje
skelbiamas Bendrovės Etikos ir elgesio
kodeksas, kuriame numatyti pasitikėjimo
linijos kontaktai.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu
veikiantis audito komitetas užtikrina,
sistemos dėl skundų teikimo veikimą,
skundų nagrinėjimą. Planuojama
artimiausiu metu sukurti sistemą,
leidžiančią informaciją teikti grupės mastu
veikiančiam audito komitetui.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
88
9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus
investicinius projektus.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos
neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti
informaciją, numatytą teisės aktuose.
TAIP
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra
patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti
informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus
rezultatus.
TAIP
UAB „EPSO-G“ kaip
patronuojanti bendrovė
atskleidžia konsoliduotą
informaciją
konsoliduotame
metiniame pranešime.
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės
vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius
interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus.
Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir
valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės
gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau
reglamentuojama 7 principe.
TAIP
Bendrovės metiniame
pranešime ir interneto
svetainėje atskleidžiama ši
informacija.
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie
akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami
informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija
turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.
TAIP
Bendrovė informaciją per
Vilniaus vertybinių
popierių biržos naudojamą
informacijos atskleidimo
sistemą pateikia lietuvių ir
anglų kalbomis vienu
metu. Bendrovė skelbia
informaciją prieš Vilniaus
vertybinių popierių biržos
prekybos sesiją arba po jos
ir vienu metu pateikia
visoms rinkoms, kuriose
prekiaujama Bendrovės
vertybiniais popieriais.
Informacijos, galinčios
turėti įtakos jos išleistų
vertybinių popierių kainai,
Bendrovė neatskleidžia
komentaruose, interviu ar
kitais būdais tol, kol tokia
informacija viešai
paskelbiama per biržos
informacijos sistemą.
METINIS PRANEŠIMAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
89
10 principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės
nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės
padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių
finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime
pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų
atlikti nepriklausoma audito įmonė.
TAIP
Nepriklausomą auditorių
skiria visuotinis akcininkų
susirinkimas.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma -
bendrovės valdyba.
TAIP
Auditoriaus atrankos
procese aktyviai dalyvauja
grupės mastu veikiantis
audito komitetas. Audito
komitetas teikia
rekomendaciją Bendrovės
valdybai dėl auditoriaus
kandidatūros. Galutinį
sprendimą priima
visuotinis akcininkų
susirinkimas, kurį šaukia
bei sprendimų projektus
teikia valdyba.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti
viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma –
bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės
kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
TAIP
Audito įmonė ne audito
paslaugas teikia
vadovaujantis UAB „EPSO-
G“ Audito komiteto
patvirtinta UAB „EPSO-G“
įmonių grupės ne audito
paslaugų pirkimo iš audito
įmonės ar iš bet kurios
tinklui, kuriam priklauso
auditą atliekanti įmonė,
politika.
Ne audito paslaugų teikimą
prižiūri grupės mastu
veikiantis audito
komitetas, kuris, kaip
minėta 10.2 p., aktyviai
dalyvauja auditoriaus
atrankos procedūroje.
Taigi audito komitetas
teikdamas valdybai
rekomendaciją dėl
auditoriaus, turi visą
reikalingą informaciją apie
auditorius.
BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
90
KONFIDENCIALI INFORMACIJA
Pastabos
2021-12-31
2020-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas
5
Materialusis turtas
6
Naudojimosi teise valdomas turtas
7
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
25
Finansinis turtas
9
Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis
22
Ilgalaikio turto iš viso
Trumpalaikis turtas
Atsargos
10
Išankstiniai apmokėjimai
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais
11
Prekybos gautinos sumos
12
Kitos gautinos sumos
13
Suteiktos paskolos
8
Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio trumpalaikė dalis
22
Kitas finansinis turtas
14
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
15
Trumpalaikio turto iš viso
TURTO IŠ VISO
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas
16
Akcijų priedai
16
Privalomasis rezervas
17
Kiti rezervai
17
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)
17
Nuosavo kapitalo iš viso
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikės paskolos
20
Nuomos įsipareigojimai
21
Perkrovų valdymo įplaukos
22
Atidėjiniai
23
Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
24
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
20
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis
21
Prekybos skolos
26
Perkrovų valdymo įplaukų einamųjų metų dalis
22
Gauti išankstiniai apmokėjimai
27
Mokėtinas pelno mokestis
Atidėjiniai
23
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
28
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso
Įsipareigojimų iš viso
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
91
KONFIDENCIALI INFORMACIJA
Pastabos
2021
2020
Pajamos
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
29
Kitos pajamos
30
Pajamų iš viso
Veiklos sąnaudos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos
31
(194 460 )
(128 391 )
Nusidėvėjimas ir amortizacija
5,6,7
(21 337 )
(20 354 )
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos
(12 365 )
(11 151 )
Remontų ir priežiūros sąnaudos
(8 058 )
(9 449 )
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos
(1 952 )
(1 703 )
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos
(127 )
( 590 )
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas
6
( 233 )
Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymas
Investicijų vertės sumažėjimas
9
( 307 )
( 719 )
Kitos sąnaudos
(7 554 )
(5 097 )
Veiklos sąnaudų iš viso
(246 063 )
(177 460 )
Veiklos pelnas (nuostoliai)
Finansinės veiklos pajamos
Finansinės veiklos sąnaudos
( 752 )
( 964 )
Dividendų pajamos
Asocijuotos įmonės perleidimas
1
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos
25
(9 576 )
(9 313 )
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)
25
Pelno mokesčio iš viso
(4 088 )
(4 278 )
Grynasis pelnas (nuostoliai)
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas
( 61 )
Atidėtojo pelno mokesčio įtaka
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą, iš viso
( 52 )
Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostoliai) vienai akcijai (eurais)
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
92
KONFIDENCIALI INFORMACIJA
Kapitalas
Akcijų
priedai
Finansinio turto
tikrosios vertės
pasikeitimo
rezervas
Privalomasis
rezervas
Kiti
rezervai
Nepaskirsty-
tasis pelnas
Viso
Likutis 2020 m. sausio 1 d.
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios
pajamos (sąnaudos)
( 52 )
Pervesta į rezervus
17
( 45 )
Dividendai
18
( 4 085 )
( 4 085 )
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.
Likutis 2021 m. sausio 1 d.
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios
pajamos (sąnaudos)
Pervesta į rezervus
17
( 8 890 )
Dividendai
18
( 16 542 )
( 16 542 )
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
93
KONFIDENCIALI INFORMACIJA
Pastabos
2021
2020
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos
5,6,7
Finansinio turto vertės sumažėjimas
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)
( 97 )
( 227 )
IMT vertės sumažėjimas
6
Pelno mokesčio sąnaudos
25
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos
( 11 )
( 42 )
Palūkanų sąnaudos
Asocijuotos įmonės perleidimas
1
( 831 )
Dividendų pajamos
( 307 )
( 895 )
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)
( 7 )
( 2 )
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas
(28 210 )
(7 627 )
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas)
sumažėjimas
( 9 )
( 348 )
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių
apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas)
( 592 )
Kito finansinio turto pasikeitimas
(12 253 )
(Sumokėtas) pelno mokestis
(12 351 )
(3 802 )
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas)
(57 457 )
(51 776 )
Gautos dotacijos
19
Suteiktos paskolos susijusioms įmonėms
8
(43 594 )
Susigrąžintos paskolos
8
Gautos perkrovų valdymo įplaukos
22
Dukterinių ir asocijuotos įmonės perleidimas
1
Gautos palūkanos
Gauti dividendai
Kiti investicinės veiklos pinigų srautai
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai
(32 714 )
(7 397 )
Finansinės veiklos pinigų srautai
Sugrąžintos paskolos
(14 225 )
(14 225 )
Nuomos įsipareigojimų apmokėjimas
21
( 333 )
( 344 )
Sumokėtos palūkanos
( 817 )
(1 019 )
Išmokėti dividendai
(16 498 )
(4 115 )
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai
(31 873 )
(19 703 )
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje
15
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje
15
Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
94
1. Bendroji informacija
pagrindu, 2010 m. lapkričio 16 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 302564383.
LITGRID AB – elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaikantis
į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotai išdavė Bendrovei Elektros energetikos
perdavimo veiklos licenciją.
Bendrovės veiklos tikslai yra savo kompetencijos ribose užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir patikimumą
Lietuvos Respublikos teritorijoje, sudaryti objektyvias ir nediskriminuojančias naudojimosi perdavimo tinklais sąlygas, valdyti,
naudoti ir disponuoti elektros energijos perdavimo sistemos turtą ir jo priklausinius.
2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų. Jį sudaro 504 331 380 vnt. paprastųjų
vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 Eur, visos akcijos pilnai apmokėtos.
2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:
Įmonės akcininkai
Turimų akcijų
skaičius
Turimų akcijų
skaičius (proc.)
491 736 153
97,5
Kiti akcininkai
12 595 227
2,5
Iš viso:
504 331 380
100,0
Vienintelis UAB „EPSO-G“ (įm. kodas 302826889, adresas Gedimino pr. 20, Vilnius) kontroliuojantis akcininkas – Lietuvos
Bendrovės akcijos nuo 2010 m. gruodžio 22 d. įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos
sąrašą, emisijos ISIN kodas LT0000128415.
Bendrovės investicijas į bendrai valdomą įmonę sudarė:
Įmonės
Įmonės buveinės adresas
Valdomų akcijų
dalis 2021 m.
gruodžio 31 d.
Valdomų akcijų
dalis 2020 m.
gruodžio 31 d.
Pagrindinė veikla
LitPol Link Sp.z.o.o
Warszawska 165, 05-520,
Konstancin-Jeziorna,
Lenkijos Respublika
-
50 proc.
Likviduota
2019 m. birželio 19 d. Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ ir „Litgrid“,
vieninteliai dukterinės įmonės „LitPol Link“ akcininkai, kuriems priklausė po 50 proc. įmonės akcijų, priėmė sprendimą
likviduoti įmonę. 2020 m. spalio 15 d. buvo gauta Bendrovei priklausanti piniginių lėšų dalis, kuri sudarė 45,6 tūkst. Eur.
2021 m. kovo 10 d. "LitPol Link" Sp.z.o.o. buvo likviduota.
2020 m. liepos 7 d. Bendrovė kartu su „AB „Ignitis grupė“ pardavė UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijas. Pardavusi turimas
akcijas (20,36 proc.), Bendrovė gavo 1 652 tūkst. Eur. Akcijų pardavimo pelnas 831 tūkst. Eur apskaityta Bendrųjų pajamų
ataskaitoje.
Bendrovės darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 335 (2020 m. gruodžio 31 d. - 308).
2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2021 m.
gruodžio 31 d.:
2.1 Rengimo pagrindas
Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės
atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
95
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas
perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinį turtą, kuris
apskaitomas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis.
Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2022 m. kovo 18 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę
patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais,
išskyrus:
a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų
taikymas
2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir
TFAAK išaiškinimus:
„Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 28 d. ir taikomos metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. birželio 1 d. arba vėliau). Pataisomis nuomininkams (tačiau ne nuomotojams)
suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį, leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida yra nuomos
pakeitimas. Nuomininkai gali pasirinkti nuomos nuolaidas apskaityti taip pat, kaip jas apskaitytų taikydami šį standartą, jeigu
nuolaidos nebūtų laikomos nuomos pakeitimais. Pataisa turi būti taikoma retrospektyviai remiantis 8-uoju TAS, tačiau
nuomininkai neprivalo tikslinti praėjusio laikotarpio skaičių ar atskleisti 8-ojo TAS 28 straipsnio f punkte reikalaujamos
informacijos.
„Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ – 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2021 m. kovo 31 d. ir taikomos metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau). 2020 m. gegužės mėn. paskelbta 16-ojo TFAS pataisa,
numatanti neprivalomą praktinę priemonę (išimtį), leidžiančią nuomininkams nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos
nuolaida, dėl kurios buvo sumažinti 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau mokėtini nuomos mokesčiai, buvo nuomos pakeitimas.
2021 m. kovo 31 d. paskelbta pataisa buvo pratęsta šios praktinės priemonės (išimties) galiojimo data nuo 2021 m. birželio
30 d. iki 2022 m. birželio 30 d.
Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
„Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma“ – 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2020 m. rugpjūčio
27 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šias pataisas paskatino palūkanų
normų lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimas alternatyvia
lyginamąja norma. 2-ojo etapo pataisose aptariami klausimai, kylantys dėl reformų įgyvendinimo, įskaitant vieno lyginamojo
indekso pakeitimą alternatyvia lyginamąja norma.
TPN reforma neturėjo įtakos Bendrovei, nes visos jos gautos paskolos yra arba susietos su EURIBOR, arba joms nustatytos
fiksuotos palūkanų normos. Dėl šios priežasties nebuvo poreikio pereiti prie alternatyvių lyginamųjų palūkanų normų. EURIBOR
nustatymo būdo pasikeitimas (t. y. perėjimas nuo kotiruojamomis kainomis pagrįstos metodologijos prie sandoriais pagrįstos
metodologijos) neturėjo įtakos taikomoms palūkanų normoms, kadangi visoms su EURIBOR susietoms paskoloms 3 mėn. EURIBOR
nustatyta 0% apatinė palūkanų normos riba. Iki ir po EURIBOR nustatymo būdo pasikeitimo EURIBOR buvo neigiama, dėl to
palūkanų normai apskaičiuoti buvo taikoma 0% apatinė palūkanų normos riba, todėl šie pokyčiai neturėjo jokios įtakos nei
pačiai palūkanų normai, nei būsimiems pinigų srautams. Finansiniai įsipareigojimai, kuriems taikoma su EURIBOR susieta
palūkanų norma, atskleisti aiškinamojo rašto 20 pastaboje.
„9-ojo TFAS įsigaliojimo datos atidėjimas“ - 4-ojo TFAS pataisa (paskelbta 2020 m. birželio 25 d. ir taikoma metiniams
laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau).
Ši pataisa neturėjo įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.
b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo
taikyti anksčiau laiko:
„Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“, „Nuoroda į
Konceptualiuosius pagrindus“ – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo
Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS
pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 14 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba
vėliau).
• Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas
pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto
pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas
taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
96
parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja,
ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra
svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas
dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių.
• 37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties
vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos,
tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį
nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto
turto, vertės sumažėjimo nuostolį.
• 3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės
pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Taip pat buvo patikslinta, kad
įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip apibrėžta 37-ajame TAS.
• 9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo
nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos
arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10 % testą.
• Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų
mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį
su nuomos paskatų apskaita.
• 1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei
jos patronuojančioji įmonė.
• Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams
mokėti pagal 41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus
po apmokestinimo.
Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.
„Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems
2021 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė
draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Dėl šios priežasties investuotojams buvo sunku palyginti draudimo
įmonių, kurios priešingu atveju būtų panašios, finansinius veiklos rezultatus. 17-asis TFAS – tai bendras standartas, nustatantis
pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo reikalavimus visoms draudimo sutarčių rūšims, įskaitant draudikų turimas
perdraudimo sutartis. Standartas reikalauja, kad panašūs principai būtų taikomi ir turimoms perdraudimo sutartims ir
investavimo sutartims su savarankiško dalyvavimo elementais.
17-ojo TFAS pataisos ir 4-ojo TFAS pataisa (paskelbtos 2020 m. birželio 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams,
prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). Pataisos apima įvairius patikslinimus, kuriais siekiama palengvinti 17-ojo
TFAS taikymą, supaprastinti kai kuriuos standarto reikalavimus ir perėjimą prie standarto taikymo.
Šiuo metu Bendrovė ir Grupė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.
c) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Bendrovė nepradėjo
taikyti anksčiau laiko:
„Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos“ - 14-asis TFAS (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d.
arba vėliau. Standarto įsigaliojimas atidėtas, kol bus parengta galutinė jo redakcija). Šiuo standartu bus leidžiama pirmą kartą
TFAS taikantiems ūkio subjektams sumas, susijusias su tarifo reguliavimu, pripažinti pagal jų anksčiau taikytus BAP reikalavimus
tuomet, kai pradedami taikyti TFAS. Tačiau siekiant, kad būtų galima lengviau palyginti su ūkio subjektais, kurie jau taiko TFAS
ir nepripažįsta tokių sumų, šiuo standartu reikalaujama, kad tarifo reguliavimo įtaka būtų pateikiama atskirai nuo kitų
straipsnių. Ūkio subjektas, kuris jau rengia ataskaitas pagal TFAS, negali taikyti šios standarto nuostatos, t. y. tarifo reguliavimo
įtaką turi pateikti atskirai nuo kitų straipsnių.
Bendrovei ir Grupei neaktualios šio standarto naujos nuostatos, nes perėjimas prie TFAS įvykęs ankstesniais laikotarpiais.
„Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės ar bendrosios įmonės“ - 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS
pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems datą, kurią nustatys TASV, arba vėliau). Šiose pataisose
aptariamas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir
jo asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės. Šių pataisų esmė, kad visa sandorio suma pripažįstama pelnu ar nuostoliu
tuomet, kai sandoris apima verslą. Pelnas ar nuostolis pripažįstama iš dalies tuomet, kai sandoris apima turto pardavimą, kuris
nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai įmonei.
Bendrovės ir Grupės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.
„Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ – 1-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. sausio 23 d. ir taikomos
metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiomis siauros apimties pataisomis patikslinama,
kad įsipareigojimai skirstomi į trumpalaikius arba ilgalaikius, atsižvelgiant į teises, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje. Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti
įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. Vadovybės
lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
97
Teisė atidėti įsipareigojimo įvykdymą egzistuoja tik tuomet, jeigu ūkio subjektas atitinka visas atitinkamas sąlygas ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo
datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas.
Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po ataskaitinio laikotarpio
pabaigos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą,
klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę
naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms
priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo
sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas.
„Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams, įsigaliojimo datos atidėjimas“ – 1-ojo TAS pataisos (paskelbtos
2020 m. liepos 15 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisa
„Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ buvo paskelbta 2020 m. sausio mėn., o jos pirminė įsigaliojimo
data buvo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau, reaguojant į Covid-19 pandemiją, įsigaliojimo data buvo atidėta vieneriems metams,
siekiant įmonėms suteikti daugiau laiko įgyvendinti pakeistose gairėse numatytus klasifikavimo pasikeitimus.
Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
„Apskaitos politikos atskleidimas“ - 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos (paskelbtos 2021 m.
vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisomis
reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus.
Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis. Pataisoje taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos
informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose
atskleistos reikšmingos informacijos. Pataisoje pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, kad bus laikoma
reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai. Be to, 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti
nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos
politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai
dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams.
Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
„Apskaitinių įverčių apibrėžimas“ - 8-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams,
prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų atskirti apskaitos politikos
pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų.
Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021
m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 12-ojo TAS pataisose
nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta
turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Anksčiau egzistavo tam tikras neaiškumas dėl to, ar išimtis taikoma tokiems sandoriams
kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai, t. y. sandoriams, kuriems pripažįstamas tiek turtas, tiek
įsipareigojimai. Pataisomis patikslinama, kad išimtis nėra taikoma ir kad ūkio subjektai privalo pripažinti atidėtąjį pelno
mokestį nuo tokių sandorių. Pataisomis reikalaujama, kad įmonės pripažintų atidėtąjį pelno mokestį nuo sandorių, iš kurių
pirminio pripažinimo metu atsiranda vienodos apmokestinamųjų ir įskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumos.
Šiuo metu Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.
„Su perėjimu prie standarto taikymo susijusi galimybė draudikams, taikantiems 17-ąjį TFAS“ – 17-ojo TFAS pataisos (paskelbtos
2021 m. gruodžio 9 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-ajame TFAS
numatytų perėjimo reikalavimų pataisa numato draudikams galimybę, kuria siekiama investuotojams pateikti naudingesnę
informaciją pirmą kartą taikant 17-ąjį TFAS.
Ši pataisa neturės įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms, nes ji nevykdo draudimo veiklos.
2.2 Parduoti laikomas turtas
Ilgalaikį turtą ir perleidžiamo turto grupes Bendrovė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama
daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jį naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip
laikomos parduoti, yra įvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas.
Klasifikavimo į skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi įgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas įvyks, o turtas
ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui įvykdyti reikalingi veiksmai turėtų
parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti įsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą
per vienerius metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir įsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės
būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
98
2.3 Investicijos į bendrai valdomą įmonę
Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma
ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių,
kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.
2.4 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas
Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.
Visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per
5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma.
Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi
suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.
Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas
perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Pirmojo
perkainojimo metu buvo įvertintas kiekvienas turto objektas ir jame esantis turto vienetas, nurodant tam turto vienetui
nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį.
Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto
vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno
(nuostolių) straipsnį. Turto vertės padidėjimas paskirstomas proporcingai kiekvieno turto vieneto likutinei vertei, nurodant tam
turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį, eliminuojant kapitalizuotas palūkanas, naujų vartotojų lėšomis nuo 2015
iki 2018 metų apskaitytą turtą kaip pajamas, turtą, nusidėvėjusį iki likvidacinės vertės, mažinant turto vienetų sukauptą
ankstesnių metų vertės sumažėjimą.
Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto
vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Turto vertės sumažėjimas paskirstomas
proporcingai kiekvieno turto vieneto likutinei vertei, nurodant tam turto vienetui nustatytą likusį tarnavimo laikotarpį,
eliminuojant kapitalizuotas palūkanas, naujų vartotojų lėšomis nuo 2015 iki 2018 metų apskaitytą turtą kaip pajamas, turtą,
nusidėvėjusį iki likvidacinės vertės, mažinant sukauptą ankstesnių metų vertės padidėjimą, kuris buvo apskaitytas kaip
perkainavimo rezervas.
Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo,
apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo
pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis
yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.
Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima
projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.
Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, įsigijimo vertę sumažinant tam turtui įsigyti
gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta
investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių
perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų įmokos.
Ilgalaikis nematerialusis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad
Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio
pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės
sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp įsigijimo
savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą vertės
sumažėjimą, jei toks yra.
Nusidėvėjimas ir amortizacija
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą, įstatyminius servitutus ir perdavimo tinklo
apsaugos zonų nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai
proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Bendrovė peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines
vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį.
Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
99
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės
Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai
20 – 75
Statiniai ir mašinos:
- Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai
30
- Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių:
- 400, 330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos
40 – 55
- 400, 330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai
30 – 35
- 400, 330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai
35
- elektros ir ryšių įtaisai
20 – 25
- elektros įrenginiai, iš jų:
15 – 35
- relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai
15 – 35
- technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai
8
- kiti įrenginiai
5 – 20
Kitas materialusis turtas:
- kompiuterinė technika ir ryšių priemonės
3 – 10
- inventorius, įrankiai
4 – 10
Nematerialusis turtas, iš kurio
3 – 4
-Įstatyminiai servitutai ir perdavimo tinklo apsaugos zonos
Neamortizuojama
Įstatyminių servitutų ir perdavimo tinklo apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis
nustatytomis zonomis nėra apribota laike.
Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto
likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Remonto išlaidos, patirtos atliekant esminio pagerinimo darbus, yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto
vertės, jei yra tikėtina, kad Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Oro ir
kabelinių linijų turto grupių remonto išlaidos apskaitomos kaip turto vieneto komponentė, nustatant jai naujo turto naudingo
tarnavimo laikotarpį. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos
sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.
2.5 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas
Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį (įskaitant naudojimo teise valdomą turtą) ir
nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra,
Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo
vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal
dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant
būsimuosius pinigų srautus.
Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė
turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo
pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl
vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.
Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto)
vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio
turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto
vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo
perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas
(neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).
Nematerialiam turtui, kurio naudingas tarnavimo laikas yra neapibrėžtas, Bendrovė kasmet įvertina atsiperkamąją vertę, kad
būtų galima įvertinti šio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
100
2.6 Finansinis turtas
Taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“ Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau nurodytas 3 naujas kategorijas:
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis
bendrosiomis pajamomis; ir
- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar
nuostoliais.
Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį Bendrovė taiko
valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos
finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių Bendrovės verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos
Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo
finansiniam turtui valdyti.
Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos,
kurią Bendrovė vykdo siekdama verslo modelio tikslų.
Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų
šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal
prekybos datą.
Pirminio pripažinimo metu Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas
reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu
arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas
prie finansinio turto įsigijimo.
Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Bendrovė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės
priemonės sutarties.
Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažįstamas
pelnu arba nuostoliais.
Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte
Pinigai ir jų ekvivalentai – Bendrovės sąskaitose bankuose esantys pinigai ir jų ekvivalentai įvairia valiuta, kuriais Bendrovė gali
disponuoti be apribojimų. Pinigų ekvivalentams priskiriamos trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios yra
lengvai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.
Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas – laikyti finansinį turtą
siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu
bei palūkanų įplaukomis.
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris
nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo
terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos
sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.
Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota
savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami Bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks
turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)
Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą
pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir
parduodant finansinį turtą.
Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai
priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas
Bendrovė turėjo nuosavybės vertybinių popierių finansinio turto, kurį pasirinko klasifikuoti tikrosios vertės per bendrąsias
pajamas kategorijoje.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
101
Faktinių palūkanų metodas
Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu
bendrųjų pajamų ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.
Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo
laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą
savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Bendrovė vertina
tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinį mokėjimą, pratęsimą,
pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami
visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų
normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą daroma
prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai
pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti
neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba
finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.
Tikėtini kredito nuostoliai
Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė turi gauti
pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant
pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Bendrovė apskaičiuoja atsižvelgiant į visas finansinės priemonės sutarties
sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo,
kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.
Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų neįvykdymo
riziką (tikimybę).
Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų įsipareigojimų
neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba
finansinio turto galutinio nurašymo, datos.
Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa
laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba
pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei nepatiriant daug
išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus
mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.
Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų
sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informaciją, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjį vertinimą. Bendrovės
vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant į galimybę gauti informaciją apie konkretaus
skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti
konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo
laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų pripažinimo
momentu.
Bendrovė išduodant paskolą įvertina ir apskaito 12 mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais,
nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Bendrovė koreguoja 12 mėnesių tikėtinų kredito
nuostolių likutį atsižvelgiant į vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė
reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo
laikotarpio tikėtinus kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius
tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką, arba visą
skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus galiojimo
laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms
apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit-impaired)
finansiniu turtu.
Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas
Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia
apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymai yra
stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:
a) dideli skolininko finansiniai sunkumai;
b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
102
c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių,
siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;
d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;
e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;
f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.
Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba vienas po
kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.
Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius),
naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.
Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų
srautus.
Finansinio turto pripažinimo nutraukimas
Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:
- baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
- Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį
per trumpą laiką; arba
- Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe
susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio
turto kontrolę:
- jei Bendrovė neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos
teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;
- jei Bendrovė išlaikė kontrolę, ji toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.
Vertinant ar Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą. Jei gavėjas praktiškai
geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų,
laikoma, kad Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Bendrovė kontrolę išlaikė.
2.7 Atsargos
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos
grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima
įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios
susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Savikaina nustatoma naudojant FIFO
metodą. Grynoji galimo realizavimo vertė – įvertinta pardavimo kaina, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir
įvertintas pardavimo išlaidas.
Tos atsargos, kurias yra privaloma laikyti rezerve ir vadovybė nesitiki jų sunaudoti per įprastinį Bendrovės veiklos ciklą ar
12 mėn., klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas. Rezervinėms atsargoms, kurios klasifikuojamos kaip ilgalaikis turtas, Bendrovė
skaičiuoja nusidėvėjimą. Taikomas nusidėvėjimo normatyvas atspindi tokių atsargų tikėtiną naudingą tarnavimo laikotarpį.
2.8 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio
sudarymo išlaidas.
Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios
palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra
aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.6 punkte.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo,
kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas
esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai
esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo
įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas bendrųjų pajamų
ataskaitoje.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
103
Prekybos skolos
Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.
Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus.
Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.
2.9 Dividendų paskirstymas
Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu,
kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.
Jeigu nuosavybės priemonių turėtojams (kaip nurodyta 32-ajame TAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas ir pateikimas“)
dividendai pripažįstami ir paskelbiami po finansinės būklės ataskaitos datos, Bendrovė neturi pripažinti šių dividendų kaip
įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitos dieną.
Jeigu dividendai pripažįstami ir paskelbiami po finansinės būklės ataskaitos datos, bet prieš tai, kai vadovybė įgaliota finansines
ataskaitas paskelbti, tada dividendai finansinės būklės ataskaitos datą nėra pripažįstami įsipareigojimu, nes pagal 37-ąjį TAS
jie neatitinka dabartinio įsipareigojimo kriterijų. Tokie dividendai atskleidžiami aiškinamajame rašte, remiantis 1-uoju TAS
„Finansinių ataskaitų pateikimas“.
2.10 Užsienio valiuta
Bendrovės finansinės ataskaitos yra pateiktos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, nacionaline valiuta -
eurais. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi
šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.
Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojami eurais pagal sandorio atlikimo dieną Europos Centrinio Banko ir Lietuvos
banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į eurus finansinių
ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar
įsipareigojimų perskaičiavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius).
2.11 Dotacijos
Dotacijos, susijusios su turtu
Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra
laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Bendrovei skirtos viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip
dotacijos, susijusios su turtu.
Dotacijos, susijusios su turtu yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų
ataskaitoje yra pripažįstamos per turto naudingo tarnavimo laikotarpį mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto įsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto
įsigijimo momento.
Gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja
finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.
Dotacijos, susijusios su pajamomis
Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos
dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų,
susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek
apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos
arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų
skyrimo sąlygas.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
104
2.12 Naujų vartotojų ir gamintojų prijungimas
Nuo 2020 m. sausio 1 d. gamintojų prijungimas apskaitomas analogiškai dotacijų principui sudengiant gamintojo prijungimui
sukurto turto įsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo. Elektros perdavimo tinklo perkėlimo darbų
atveju esant esminiam pagerinimui ir kai turtas sukuriamas Bendrovės – taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina
sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma, kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei
– sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas
sukurtas Bendrovės, toks turtas nepripažįstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo
sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukuriamas užsakovo – iš užsakovo nemokamai gautas turtas nepripažįstamas
ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose.
Pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo Bendrovė apskaito per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį, nes naujo
vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis.
2.13 Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė
vertė.
Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą, kuri taikoma, jeigu nėra žinoma sutarties
palūkanų norma. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Bendrovė galėtų pasiskolinti
lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.
Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
- fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
- kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
- sumas, kurias Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
- pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
- baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise
nutraukti nuomą.
Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
- padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
- sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
- pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių
Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas
Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių pakeitimus.
Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu
naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią
pakartotinio įvertinimo sumą Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais.
Peržiūrėta diskonto norma
Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą
diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Bendrovė apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius remdamasi
peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius
ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste.
Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Bendrovė nustato peržiūrėtą diskonto normą
kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą.
Nepakeista diskonto norma
Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais
mokėjimais.
Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai
pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Bendrovė naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo
palūkanų normos pokyčius.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
105
Nuomos pakeitimai
Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:
- dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto
objektų;
ir
- atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos
koregavimus siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.
Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Bendrovė:
- paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;
- nustato pakeistos nuomos terminą; ir
- pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą
diskonto normą.
Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
- sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl
nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos
nutraukimu, Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
- atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.
Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo
palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų
sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2.14 Atidėjiniai
Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir
tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai
įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą
(prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas,
atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip
skolinimosi išlaidos.
2.15 Išmokos darbuotojams
(a) Socialinio draudimo įmokos
Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal
nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bendrovė
moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas,
jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar
ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos
darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.
(b) Premijų planai
Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma
praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.
(c) Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus
Kiekvienam Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
priklauso 2 mėnesių atlyginimų dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų
dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių
ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto
metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų
srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos
išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.
2.16 Perkrovų valdymo įplaukos
Bendrovė įgyja teisę į perkrovų valdymo įplaukas, kai dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo susiformuoja skirtingos
elektros rinkos kainos Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų
skirtingose prekybos zonose gautas įplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo
sistemų operatoriams.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
106
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros
energijos mainų tinklo sąlygų, nustato, kad perkrovų valdymo įplaukos gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju
jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis į tinklą, visų pirma
investicijomis į naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose
nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios
sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, į kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos,
tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.
Vadovaujantis ES Reglamento nuostatomis, perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos šia prioriteto tvarka:
a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo
patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra
suprekiauti elektros biržoje (t. y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai
pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp
operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Bendrovės pirktos/parduotos balansavimo ir/ar disbalanso elektros
energijos kainos.
b) išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo įplaukos apskaitomos remiantis
dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo įplaukos pripažįstamos kaip įsipareigojimai, tuomet
apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto
naudingo tarnavimo laikotarpį.
c) sumažinti tarifą – pripažįstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurį Bendrovė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių
tarifų.
Nuo 2019 m. gegužės mėn. sukauptų perkrovų valdymo lėšų sąskaita prijungta prie UAB „EPSO-G“ grupės sąskaitos ir naudojama
Bendrovės veiklos finansavimui, kol nėra poreikio finansuoti investicijas. Gavus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos
(toliau – VERT) leidimą, nuo 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį, pagal kurią
laisvos perkrovų valdymo lėšos naudojamos grupės tarpusavio skolinimo tikslais, todėl perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų
lėšų likučio ilgalaikė ir trumpalaikė dalys turte apskaitytos trumpalaikiame turte kaip suteiktos paskolos.
Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotos perkrovų valdymo įplaukos pateikiamos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai
įsipareigojimai.
2.17 Naudojimo teise valdomas turtas
Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d.
Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai
subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.
Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas
Nuomos sutarties datai Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą įvertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro:
• nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo suma;
• patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos;
• nuomos mokesčiai žinomi pradžios datą, atėmus gautas ir gautinas nuomos paskatas;
• išlaidos, kurias Bendrovė patirs išmontuodama ar pašalindama nuomojamą turtą, tvarkydama jo buvimo vietą arba
atkurdama tokią nuomojamo turto būklę, kokios reikalauja sutarties sąlygos.
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip Pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė
vertė, naudojant numatomą nuomos sutarties diskonto normą.
Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai
apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos
įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki
ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
107
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:
Žemė 99 metai
Transporto priemonės nuo 2 iki 4 metų
Pastatai nuo 2 iki 3 metų
Kitas ilgalaikis materialusis turtas nuo 2 iki 3 metų
Naudojimo teise valdomo su žemės nuoma susijusio turto naudingas tarnavimo laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į
standartinius žemės nuomos sutarčių terminus.
2.18 Nuomos apskaita (Bendrovė kaip nuomotojas)
Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.
2.19 Segmentų ataskaita
Informacija apie verslo segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją
Valdybai, priimančiai strateginius sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir verslo segmentų veiklos rezultatų įvertinimo.
2.20 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas
Bendrovės pajamas sudaro:
- Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
- Kitos pajamos.
Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Bendrovė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti
pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus
nuolaidas.
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
Šias bendrovės pajamas sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų teikimo, prekybos disbalanso bei
balansavimo elektros energija, perkrovų, naujų vartotojų prijungimo, VIAP ir kitos su elektros energijos perdavimu ir
sisteminėmis paslaugomis susijusios pajamos.
Pajamos pagal sutartis su klientais sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų, prekybos disbalanso
bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo VIAP ir kitos susijusios pajamos. Pajamos pagal
sutartis su klientais Bendrovėje pripažįstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t. y.
perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Bendrovė pripažįsta
per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpį (2.12 pastaba).
Pripažindama kitas su elektros energijos perdavimu ir sisteminėmis paslaugomis susijusias pajamas Bendrovė atsižvelgia į
sutarčių su klientais sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes, įskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su
klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su
ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai
yra reti.
Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos VERT nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo
kainas ir tarifus nustato Bendrovės valdyba, neviršydama VERT patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami
einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei įvairios prognozės ateinantiems
metams – t. y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas. t. y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai. Visos galimos kainos
korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio
nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar
padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų įsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes
priklauso nuo Bendrovės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba įsipareigojimais (angl. regulatory assets and
liabilities) ir dėl to Bendrovės vadovybės vertinimu nepatenka į 15 TFAS taikymo apimtį.
Bendrovė perka sistemines paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros
energijos vartotojams pagal VERT nustatytą tarifą. Bendrovė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas
veikia kaip pagrindinis sisteminių paslaugų teikėjas.
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugų (VIAP) lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato VERT.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
108
Bendrovė VERT skirtas VIAP lėšas apskaito kaip dotacijas, susijusias su pajamomis, nes jos skiriamos elektros gamintojų,
naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, suteiktų paslaugų negautoms pajamoms kompensuoti. Minėtos dotacijos
pripažįstamos pajamomis:
- VERT Bendrovei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,
balansavimą.
- VERT Bendrovei paskyrus VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo,
biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, pajungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar)
rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos
priėmimu ir persiuntimu.
Kitos pajamos
Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų
įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.
Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus,
įskaitant statomą ilgalaikį materialųjį turtą, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.
Netesybos ir baudos iš rangovų už ne laiku atliktus darbus yra apskaičiuojamos projektui ar jo etapui pasibaigus ir, informavus
tiekėją, yra užskaitomos su tiekėjo skola. Kilus teisminiam ginčui dėl netesybų ar baudų dydžio ir kuomet yra labiau tikėtina,
nei netikėtina , kad netesybų ar baudų sumos bus sumažintos ar panaikintos, pripažįstami atidėjiniai.
Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.
Sąnaudų pripažinimas
Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.
2.21 Skolinimosi kaštai
Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug
laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas
visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus
panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.
Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje kai patiriami.
2.22 Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.
Pelno mokestis
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam
tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos
apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2021 ir 2020 metais pelno mokesčio
tarifas buvo 15 proc.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba)
išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie
nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš
vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties
pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų
apmokestinamo pelno sumos. Bendrovė taip pat gali perimti grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno
mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.
Atidėtasis pelno mokestis
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra
pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse
ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems
skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai
ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu
sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei finansinio pelno.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
109
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad
Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins
apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris
taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais
tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio
mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.
Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį
Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį
pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale
ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose
pajamose.
2.23 Vienai akcijai tenkantis pelnas
Vienai akcijai tenkantis pelnas apskaičiuojamas dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų
svertinio vidurkio.
Bendrovė neturi jokių pelną vienai akcijai mažinančių akcijų pasirinkimo sandorių, todėl vienai akcijai tenkantis pagrindinis ir
sumažintas pelnas nesiskiria.
2.24 Susijusios šalys
Šalis yra susijusi, jeigu ji:
a) Asmuo arba artimas to asmens šeimos narys yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tas asmuo:
1) kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja ataskaitas teikiantį ūkio subjektą;
2) turi reikšmingos įtakos ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui; arba
3) yra vienas iš ataskaitas teikiančio ūkio subjekto arba jį patronuojančios įmonės pagrindinių vadovaujančių darbuotojų.
b) Ūkio subjektas yra susijęs su ataskaitas teikiančiu ūkio subjektu, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
1) ūkio subjektas ir ataskaitas teikiantis ūkio subjektas priklauso tai pačiai grupei (tai reiškia, kad kiekviena patronuojanti
įmonė, dukterinė įmonė ir bendra dukterinė įmonė yra susijusi su kitomis);
2) vienas ūkio subjektas yra kito ūkio subjekto asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė (arba grupės, kuriai priklauso kitas ūkio
subjektas, asocijuotoji įmonė arba bendra įmonė);
3) abu ūkio subjektai yra tos pačios trečiosios šalies bendros įmonės;
4) vienas ūkio subjektas yra trečiosios šalies bendra įmonė, o kitas ūkio subjektas yra trečiosios šalies asocijuotoji įmonė;
5) ūkio subjektą kontroliuoja arba bendrai kontroliuoja a punkte nurodytas asmuo;
6) a punkto 1) papunktyje nurodytas asmuo turi reikšmingos įtakos ūkio subjektui arba yra vienas iš ūkio subjekto (arba ūkio
subjekto patronuojančios įmonės) pagrindinių vadovaujančių darbuotojų;
7) Ūkio subjektas arba bet kuris grupės, kuriai jis priklauso, narys teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas
ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui arba ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiajai įmonei.
2.25 Neapibrėžtumai
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos
atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai
yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
2.26 Pobalansiniai įvykiai
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys
įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai
jų įtaka yra reikšminga.
2.27 Tarpusavio užskaitos
Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras
standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
110
2.28 Tikrosios vertės vertinimas
Tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti
turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar
įsipareigojimų perdavimo sandoris sudaromas arba: pagrindinėje to turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės
rinkos – to turto ar įsipareigojimo pačioje palankiausioje rinkoje. Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei
prieinama.
Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto
ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.
Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą
efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.
Bendrovė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų
tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų.
Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal
toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio
duomenimis:
1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;
2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi
nustatant tikrąją vertę;
3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.
Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Bendrovė pakartotinai vertindama skirstymą
nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant
tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Bendrovė nustatė
turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės
hierarchijos lygį.
2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Bendrovė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja
verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, išskyrus finansinį turtą. vertinamo tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas (2.6 ir 9
pastabos) ir ilgalaikį materialųjį turtą (2.4 ir 6 pastabos).
Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos
sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų
parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą,
diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti.
3. Apskaitiniai vertinimai ir prielaidos
Reikšmingi apskaitiniai vertinimai ir prielaidos
Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras
prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas
bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas,
reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto
ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, aprašyti žemiau.
Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
Kaip aprašyta 6 pastaboje Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertės atitikimo tikrajai vertei patikrinimą. Nustatant
turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas.
Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvai
Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra nustatomas atskirai kiekvienam turto vienetui (komponentui),
įvertinant būsimą ekonominę naudą, atsižvelgiant į planuojamą naudojimo Bendrovės veikloje laikotarpį, naudojimo
intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką, technologijų bei
ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą, teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialaus turto
naudingo tarnavimo laiką.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
111
Naudingas tarnavimo laikotarpis yra kiekvienais metais peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą
ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikotarpį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama
perspektyviai.
Perkrovų valdymo įplaukos
Vadovaujantis apskaitos principais, aprašytais 2.16 pastaboje, perkrovų valdymo įplaukų pripažinimas priklauso nuo įplaukų
panaudojimo paskirties. Šios paskirtys aprašytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2019/943
„Dėl elektros energijos vidaus rinkos“. Remiantis Bendrovės vertinimu, perkrovų įplaukų likutis 2021 m. gruodžio 31 d. bus
panaudotas investicijoms su VERT suderintiems projektams, įskaitant Sinchronizacijos projektus, finansuoti iki 2025 m.
Dėl perkrovų lėšų susiformavęs atidėtojo pelno mokesčio turtas bus realizuotas perkrovų lėšomis įsigyto turto naudingo
tarnavimo laikotarpiu. Ilgalaikiu laikotarpiu reguliavimas užtikrina Bendrovės pelningumą, todėl vadovybės manymu atidėtojo
pelno mokesčio turtas bus realizuotas ateityje sumažinat pelno mokestį.
Įstatyminių servitutų vertinimas
Įstatyminiai servitutai – tai Bendrovės teisės naudotis trečiųjų asmenų žemės sklypus, kuriuose iki 2004 m. liepos 10 d. buvo
įrengti elektros tinklai, įstatyminių servitutų pagrindais. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi teisės naudotis
nustatytais žemės plotais suteikiamos neterminuotam laikui, vadovaujantis servituto išmokų sutarties nuostatomis bei civilinio
kodekso 4.130 punktu. Pagal TAS 37 reikalavimus šiam nematerialiam turtui, kaip aprašyta 5 ir 23 pastabose, yra formuojamas
ir ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys. Pasikeitus nematerialaus turto vertei, toks pokytis apskaitomas mažinant/didinant
servitutų turto vertę.
Formuojant įstatyminių servitutų turtą ir įsipareigojimus buvo atsižvelgiama į:
• tikėtiną atsiskaitymo laiką ir besikreipiančių asmenų kiekį;
• tikėtiną kompensacijų dydį, taikant metodikoje nurodytą 0,1 koeficientą;
• aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą.
Kiekvienais metais arba tais atvejais, kai yra vertės sumažėjimo požymių, Bendrovė tikrina įstatyminių servitutų nematerialiojo
turto galimą vertės sumažėjimą, lygindama jo atsiperkamąją vertę su balansine verte atsižvelgiama į:
• tikėtiną gautinų prašymų skaičių, analizuojant jau apskaičiuotų, išmokėtų ir atmestų kompensacijų pagal gautus
prašymus skaičių;
• tikėtiną kompensacijų dydį, atsižvelgiant išmokėtų kompensacijų sumas pagal gautus prašymus, ir taikant metodikoje
nurodytus koeficientus:
0,1 - 96 % planuojamų gauti prašymų, darant prielaidą, kad elektros paskirstymo įranga įrengta iki 1990 m. kovo 10 d.
ir nuosavybė į žemę įsigyta jau esant nustatytiems žemės naudojimo apribojimams;
0,5 – trečdaliui nuo 4 % planuojamų gauti prašymų, darant prielaidą, kad elektros paskirstymo įranga įrengta po
1990 m. kovo 10 d.;
0,1 – du trečdaliams nuo 4 % planuojamų gauti prašymų, darant prielaidą, kad elektros paskirstymo įranga įrengta po
1990 m. kovo 10 d.;
• aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą;
• išmokėtų kompensacijų sumą.
Apsaugos zonų vertinimas
Apsaugos zona – tai Bendrovės įstatymų nustatytos teisės nepriklausančiame žemės sklype įrengto perdavimo elektros tinklo
apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai tam tikri ūkinės veiklos apribojimai ar
draudimai nustatytoje apsaugos zonoje neterminuotam laikui.
Nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigoja Bendrovę iki 2022 m. gruodžio 31 d.
suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas.
Pradinis atidėjinys, kaip nematerialus turtas, ir ilgalaikis įsipareigojimas suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų
pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų
registrui iki 2022 m. gruodžio 1 d., bei atsižvelgiant į LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1 -339 patvirtintą
apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinys apskaičiuotas, kaip aprašyta 5 ir 23 pastabose, įvertinant:
• apaugos zonų formavimo planuojamas patirti išlaidas ir žymų registravimo įkainius dauginant juos iš apsaugos zonų
skaičiaus;
• aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
112
2021 m. Bendrovė patikslino suformuotą atidėjinį atsižvelgiama į:
• apaugos zonų formavimo planuojamas patirti išlaidas ir žymų registravimo įkainius dauginant juos iš apsaugos zonų
skaičiaus pagal jau įvykusių paslaugų pirkimų informaciją;
• aktualią diskonto normą - panašių įsipareigojimų skolinimosi normą.
4. COVID-19 įtaka pagrindiniams apskaitiniams vertinimams ir prielaidoms
Toliau aptariamos pagrindinės sritys, į kurias atsižvelgė Bendrovės vadovybė vertindama koronaviruso (COVID-19) įtaką:
Veiklos tęstinumas
Atsižvelgiant į tai, kad buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija Lietuvoje dėl COVID-19 plitimo grėsmės, LITGRID AB
jau pirmosios COVID-19 bangos metu buvo peržiūrėtos ir įdiegtos papildomos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės
priemonės. Bendrovė yra reguliuojama įmonė, vienintelė Lietuvoje teikianti elektros energijos perdavimo paslaugas, todėl
grėsmės Bendrovės veiklos tęstinumui nėra.
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas
Vadovybė peržiūrėjo pagrindines prielaidas, naudojamas ilgalaikio materialaus turto tikrosios vertės nustatymui. Vadovybės
vertinimu COVID-19 pandemija neturės reikšmingos įtakos Bendrovės ilgalaikio turto vertei, nes turtas vertinamas pajamų
metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, o Bendrovės veikla yra reguliuojama ir galimi trumpalaikiai
suteiktų paslaugų ir pajamų pokyčiai įvertinami ir kompensuojami ateinančiais metais.
Kiti apskaitiniai vertinimai
Vadovybės vertinimu šiuo metu COVID-19 pandemija neturi įtakos prekybos ir kitoms gautinoms sumoms, nes pagrindiniai
klientai yra didelės įmonės, kurios dažnu atveju taip pat yra reguliuojamos ir/ar priskiriamos prie nerizikingų bendrovių sąrašo
(apie 64% gautinų prekybos sumų sudaro gautinos sumos iš AB „Ignitis grupė“ bendrovių). Bendrovė yra sudariusi kreditų
draudimo sutartį gautinoms sumoms pagal perdavimo ir disbalanso sutartis. Be to, disbalanso rinkos dalyviai yra pateikę
nustatyto dydžio Banko garantijas arba sumokėję depozitus. Ataskaitų sudarymo momentu atsiskaitymai vyko įprastai,
mokėjimo pradelsimų kylančių dėl COVID-19 nebuvo.
COVID-19 pandemija neturi įtakos Bendrovės gautų paskolų grąžinimui, nes Bendrovės generuojami pinigų srautai yra pakankami
užtikrinti finansinių įsipareigojimų vykdymą.
Bendrovė veikia viename iš strateginių ir saugiausių valstybės sektorių. Bendrovės teikiamos paslaugos yra būtinos ir veikia
reguliuojamos monopolijos principu.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
113
5. Ilgalaikis nematerialusis turtas
Patentai ir
licencijos
Programinė
įranga
Kitas
nematerialusis
turtas
Įstatyminiai
servitutai ir
apsaugos zonos
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
507
6 763
110
1 600
8 980
Sukaupta amortizacija
( 396)
(3 716)
( 11)
-
(4 123)
Likutinė vertė
111
3 047
99
1 600
4 857
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.
111
3 047
99
1 600
4 857
Įsigijimai
11
433
-
1 909
2 353
Perklasifikavimas tarp grupių
82
( 99)
17
-
-
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų*
-
-
-
165
165
Amortizacija
( 93)
(1 007)
( 27)
-
(1 127)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.
111
2 374
89
3 674
6 248
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
600
7 087
127
3 674
11 488
Sukaupta amortizacija
( 489)
(4 713)
( 38)
-
(5 240)
Likutinė vertė
111
2 374
89
3 674
6 248
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.
111
2 374
89
3 674
6 248
Įsigijimai
21
1 025
-
-
1 046
Perklasifikavimas iš IMT
-
-
37
-
37
Perklasifikavimas tarp grupių
4
( 182)
178
-
-
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų*
-
-
-
(1 188)
(1 188)
Amortizacija
( 75)
(1 059)
( 57)
-
(1 191)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.
61
2 158
247
2 486
4 952
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
624
7 931
342
2 486
11 383
Sukaupta amortizacija
( 563)
(5 773)
( 95)
-
(6 431)
Likutinė vertė
61
2 158
247
2 486
4 952
* Įstatyminių servitutų atidėjinys 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 840 tūkst. Eur (naudotos prielaidos pagal 3 pastaboje aprašytą
metodiką: prognozuojamas gauti prašymų skaičius - 830 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 229 Eur, diskonto norma 0,62%),
o 2020 m. gruodžio 31 d. – 1 765 tūkst. Eur (naudotos prielaidos pagal 3 pastaboje aprašytą metodiką: prognozuojamas gauti
prašymų skaičius 2 716 vnt., vidutinė kompensacija prašymui – 279 Eur, diskonto norma 0,62%).
Apsaugos zonų atidėjinys 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 1 646 tūkst. Eur (naudotos prielaidos pagal 3 pastaboje aprašytą
metodiką: planuojama paslaugų vertė pagal įvykusius pirkimus, diskonto norma 0,62%), o 2020 m. gruodžio 31 d. –
1 909 tūkst. Eur (naudotos prielaidos pagal 3 pastaboje aprašytą metodiką: planuojama paslaugų vertė pagal įvykusias
potencialių tiekėjų apklausas, diskonto norma 0,62%).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
114
6. Ilgalaikis materialusis turtas
Žemė
Pastatai
Statiniai ir
mašinos
Kitas
ilgalaikis
materialusis
turtas
Nebaigta
statyba
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
520
18 054
295 944
10 828
14 960
340 306
Sukaupta amortizacija
-
( 460)
(16 611)
(1 795)
-
(18 866)
Sukauptas vertės sumažėjimas
-
-
-
-
( 239)
( 239)
Likutinė vertė
520
17 594
279 333
9 033
14 721
321 201
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.
520
17 594
279 333
9 033
14 721
321 201
Įsigijimai
-
-
173
1 501
51 172
52 846
Išankstiniai apmokėjimai už IMT
-
-
-
-
(1 160)
(1 160)
Nurašymai
-
-
( 811)
( 2)
-
( 813)
Vertės sumažėjimas
-
-
( 233)
-
250
17
Perklasifikavimas į atsargas
-
-
-
( 12)
-
( 12)
Perklasifikavimas tarp grupių
388
853
17 740
1 279
(20 260)
-
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu
turtu
-
-
( 733)
-
-
( 733)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu
-
-
-
-
(20 714)
(20 714)
Nusidėvėjimas
-
( 560)
(16 458)
(1 905)
-
(18 923)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.
908
17 887
279 011
9 894
24 009
331 709
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
908
18 907
312 238
13 594
24 009
369 656
Sukaupta amortizacija
-
(1 020)
(32 994)
(3 700)
-
(37 714)
Sukauptas vertės sumažėjimas
-
-
( 233)
-
-
( 233)
Likutinė vertė
908
17 887
279 011
9 894
24 009
331 709
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.
908
17 887
279 011
9 894
24 009
331 709
Įsigijimai
-
54
903
778
51 242
52 977
Išankstiniai apmokėjimai už IMT
-
-
-
-
3 641
3 641
Nurašymai
-
-
(1 965)
-
-
(1 965)
Perklasifikavimas į atsargas
-
-
-
( 171)
47
( 124)
Perklasifikavimas į INT
-
-
-
-
( 37)
( 37)
Perklasifikavimas tarp grupių
( 388)
1 823
23 883
1 063
(26 381)
-
Prijungimo pajamų sudengimas su ilgalaikiu
turtu
-
( 54)
( 958)
( 74)
-
(1 086)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu
-
-
-
-
(27 210)
(27 210)
Nusidėvėjimas
-
( 551)
(17 379)
(1 924)
-
(19 855)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.
520
19 159
283 495
9 566
25 311
338 051
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
520
20 731
333 194
15 189
25 311
394 945
Sukaupta amortizacija
-
(1 572)
(49 466)
(5 623)
-
(56 661)
Sukauptas vertės sumažėjimas
-
-
( 233)
-
-
( 233)
Likutinė vertė
520
19 159
283 495
9 566
25 311
338 051
Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
115
Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT):
2021
2020
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje
906
2 066
Sumokėti avansai už IMT per periodą
6 828
1 566
Perkelta į nebaigtą statybą
(3 187)
(2 726)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje
4 547
906
Bendrovėje kapitalizuotų palūkanų suma per laikotarpį, pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 46 tūkst. Eur (per laikotarpį,
pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d. - 49 tūkst. Eur). Kapitalizavimui taikyta metinė palūkanų norma per laikotarpį, pasibaigusį
2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,14 proc. (per laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d. - 1,15 proc.).
2021 m. didžiausios investicijos patirtos strateginiuose valstybinės reikšmės projektuose apie 62 proc. ir Perdavimo elektros
tinklo atstatymo ir modernizavimo projektuose apie 26 proc. (2020 m. didžiausios investicijos patirtos strateginiuose
valstybinės reikšmės projektuose apie 61 proc. ir Perdavimo elektros tinklo atstatymo ir modernizavimo projektuose apie
24 proc.)
Bendrovė paskutinį kartą perkainojo ilgalaikį materialųjį turtą pagal atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2018 m.
gruodžio 31 d. būklei. Per 2021 m. buvo priimti reikšmingi reguliavimo sprendimai, galintys įtakoti turto vertę – patvirtintas
pakoreguotas LRAIC modelis (neigiama įtaka turto vertei, palyginus su 2020 m. LRAIC modeliu), investicijų finansavimui
numatyta papildoma dedamoji (teigiama įtaka turto vertei) ir patvirtinta atnaujinta investicijų grąžos normos nustatymo
metodika (teigiama įtaka turto vertei).
Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio materialiojo turto (įskaitant nebaigtą statybą)
vertinimą ir nustatė, kad turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitinka jo tikrąją vertę. Vertinimas atitiko trečią tikrosios
vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.28), atliktas Bendrovės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės
vertintojo paslaugomis. Bendrovė turto tikrąją vertę 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu,
taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė
vertė.
Bendrovė turtą vertina kaip verslą, tačiau vertinime eliminuoja visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią
su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros
projektams.
2021 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos:
• Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas atnaujintas reguliuojamos turto bazės ir kapitalo kaštų nustatymo LRAIC
modelis, kuris buvo pritaikytas skaičiavimuose. Kapitalo kaštus sudaro reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų
grąža, apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto bazės ir investicijų grąžos normos sandauga. Per penkių metų reguliavimo
laikotarpį optimizuojamo (planuojamo atstatyti) turto kapitalo kaštai nustatomi dabartine (atstatomąja) verte, o investicijos
į optimizuotą turtą per 5 metų reguliavimo laikotarpį atitinka LRAIC modeliu suskaičiuotą atstatomo turto vertę, neoptimizuoto
turto kapitalo kaštai nustatomi istorine verte. Be to, atsižvelgiant į prieinamus finansavimo šaltinius ir siekiant išlaikyti tvarų
Bendrovės įsiskolinimo lygį, investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji, didinanti reguliuojamos veiklos pajamų
lygį.
• Investicijų dydžiai iki 2031 m. iš pagal faktinius duomenis pakoreguoto dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos
visos plėtros investicijos.
• Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio
sąnaudų kompensavimą, kurių kompensavimo prielaida 92-95 proc.
• 2022-2024 m. pinigų srautuose įvertintas 2018-2021 m. investicijų grąžos dydžio ir sisteminių paslaugų rezultato, viršijančio
VERT leistiną dydį (viršpelnio), įvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą, kuriuo didinama leistina investicijų grąža,
grąžinimas tinklų naudotojams (mažesnė perdavimo kaina ir pajamos).
• Investicijų grąžos norma (WACC iki mokesčių) 2022-2026 m. - 4,03 proc. (atitinka 3,42 proc. WACC po mokesčių), nuo 2027
m. prilyginta diskonto normai - 4,09 proc. (=WACC po mokesčių 3,48 proc.). 2020 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose
- investicijų grąžos norma (WACC iki mokesčių) 2022-2026 m. - 3,92 proc. (atitinka 3,34 proc. WACC po mokesčių), nuo 2027
m. prilyginta diskonto normai - 4,17 proc. (=WACC po mokesčių 3,55 proc.).
• Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri
lygi 3,48 proc. (2020 m gruodžio 31 d. Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota
diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,55 proc.).
2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 150 653 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. - 35 093 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo
turto pirkimo įsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
116
Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas
būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, neįtraukiant išankstinių apmokėjimų, 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio
31 d.:
Žemė
Pastatai
Statiniai ir
mašinos
Kitas
ilgalaikis
materialusi
s turtas
Nebaigta
statyba
Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d.
520
19 448
397 230
9 635
20 765
447 598
2020 m. gruodžio 31 d.
908
18 190
405 553
10 000
23 102
457 753
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto įsigijimo vertę mažinant tam turtui įsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis.
Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo įplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų
prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo įrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų
išlaidų įmokos.
Jei ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė
334 264 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 315 178 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio vertė
sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:
2021
2020
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje
315 178
302 254
Įsigijimai
28 296
21 447
Nusidėvėjimas
(9 141)
(8 451)
Nurašymas
( 11)
( 72)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje
334 322
315 178
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
117
7. Naudojimosi teise valdomas turtas
Kaip nurodyta žemiau, Bendrovė nuomojasi žemę, ofiso patalpas, transporto priemones, kitą ilgalaikį materialųjį turtą. Nuomos
sutarčių (išskyrus žemės nuomos) terminai – 2-4 metai. Žemės nuomos sutarčių terminai – 99 metai. Bendrovė, pripažindama
naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo,
nutraukimo anksčiau termino tikimybę.
Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro:
Žemė
Pastatai
Transporto
priemonės
Kitas ilgalaikis
materialusis
turtas
Viso
2019 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
4 465
25
684
138
5 312
Sukauptas nusidėvėjimas
( 45)
( 12)
( 202)
( 49)
( 308)
Likutinė vertė
4 420
13
482
89
5 004
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.
4 420
13
482
89
5 004
Įsigijimai
-
47
59
-
106
Nurašymai
-
-
-
( 11)
( 11)
Nusidėvėjimas
( 45)
( 13)
( 197)
( 49)
( 304)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.
4 375
47
344
29
4 795
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
4 465
47
714
127
5 353
Sukauptas nusidėvėjimas
( 90)
-
( 370)
( 98)
( 558)
Likutinė vertė
4 375
47
344
29
4 795
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.
4 375
47
344
29
4 795
Įsigijimai
-
-
6
-
6
Nusidėvėjimas
( 45)
( 16)
( 202)
( 29)
( 292)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.
4 330
31
148
-
4 509
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė
4 465
47
720
-
5 232
Sukauptas nusidėvėjimas
( 135)
( 16)
( 572)
-
( 723)
Likutinė vertė
4 330
31
148
-
4 509
2022 metais baigsis transporto nuomos sutartys. Naujas transporto nuomos viešasis konkursas bus organizuotas taikant žaliųjų
pirkimų kriterijus.
8. Suteiktos paskolos
2021-12-31
2020-12-31
Paskola UAB "TETAS"
-
1 000
Paskola UAB "EPSO-G" (pagal Grupės tarpusavio skolinimo sutartį)
43 594
-
Apskaitinė vertė
43 594
1 000
Bendrovė 2018 m. birželio 25 d. buvo suteikusi paskolą UAB „TETAS“, suma 1 mln. Eur, kurią UAB „TETAS“ grąžino 2021 m.
liepos 1 d. Paskolą, suteiktą 2017 m. spalio 25 d., suma 1 203 tūkst. Eur UAB „TETAS“ grąžino 2020 m. spalio 23 d. Suteiktų
UAB „TETAS“ paskolų suma 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 0 Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 1 000 tūkst. Eur).
Gavusi VERT leidimą, 2021 m. vasario 26 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartį, kuria numatoma
galimybė panaudoti laisvas perkrovų valdymo įplaukas grupės tarpusavio skolinimo tikslais. Sutarties terminas yra iki 2022 m.
vasario 26 d. su galimybe ją pratęsti dar 2 kartus 12 mėnesių laikotarpiui su fiksuota 0% palūkanų norma, atitinkančią esamas
rinkos sąlygas.
Pagal tarpusavio skolinimosi ir skolinimo sutartį, bendrovės teigiamas lėšų likutis, perduotas UAB „EPSO-G“ disponavimui,
finansinės padėties ataskaitoje apskaitomas kaip gautinos sumos (suteiktos paskolos) ir nepriskiriamas pinigų ir pinigų
ekvivalentų straipsniui.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
118
9. Finansinis turtas
Bendrovės finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte per bendrąsias pajamas, sudaro TSO Holding AS akcijos:
2021-12-31
2020-12-31
TSO HOLDING AS (2 proc.)
781
1 089
Iš viso
781
1 089
2020 m. sausio 15 d. Bendrovė kartu su kitais Nord Pool Holding AS akcininkais - Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos
operatoriais (PSO) per bendrą kontroliuojamą bendrovę TSO HOLDING AS (Bendrovė turi 2 proc. akcijų) pardavė 66 proc. Nord
Pool Holding AS akcijų Euronext ir šio sandorio pagrindu nustatė investicijos tikrąją vertę; vėlesniais laikotarpiais tikroji vertė
nustatoma atsižvelgiant į gautus dividendus.
2021 metais Bendrovė, gavusi iš TSO Holding AS 307 tūkst. Eur dividendų, ta pačia suma atliko TSO Holding AS akcijų vertės
koregavimą: apskaitė 307 tūkst. Eur veiklos sąnaudose. 2020 metais Bendrovė, gavusi iš TSO Holding AS 895 tūkst. Eur dividendų,
ta pačia suma atliko TSO Holding AS akcijų vertės koregavimą: apskaitė 834 tūkst. Eur veiklos sąnaudose ir 61 tūkst. Eur kitose
bendrose pajamose bei sumažino perkainojimo rezervą.
2021 m. gruodžio 31 d. TSO HOLDING AS akcijų tikroji vertė atitiko antrą tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį, kai vertė
nustatyta 2020 m. įvykusių sandorių pagrindu.
10. Atsargos
Bendrovės atsargas sudaro:
2021-12-31
2020-12-31
Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos
180
186
Atimti: vertės sumažėjimas
( 173)
( 160)
Apskaitinė vertė
7
26
Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2021 ir 2020 metais:
2021
2020
Apskaitinė vertė sausio 1 d.
160
278
Vertės sumažėjimo pasikeitimas
13
( 118)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.
173
160
Bendrovė 2021 ir 2020 metais suformavo sandėlyje esančioms ir nejudančioms ar lėtai judančioms atsargoms papildomus
nukainojimus iki galimo realizavimo vertės bei apskaitė veiklos sąnaudose bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Bendrovės atsargos pripažintos sąnaudomis per 2021 metus sudarė 316 tūkst. Eur (per 2020 metus – 218 tūkst. Eur).
11. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais
Prekybos gautinas sumas pagal sutartis su klientais sudaro:
2021-12-31
2020-12-31
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas
49 776
22 766
Sukauptos gautinos sumos už elektros energijos paslaugas
732
333
Atimti: prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai
( 45)
( 155)
Apskaitinė vertė
50 463
22 944
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
119
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas 2021 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2020 m. gruodžio
31 d. padidėjo, nes 2021 m. gruodžio mėn. balansavimo kaina padidėjo 4,5 karto, o kiekis- 72 % lyginant su 2020 m. gruodžio
mėn.
Tikroji prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
Bendrovė 2021 metais atstatė 110 tūkst. Eur tikėtinų kredito nuostolių dėl apmokėtų sumų (2020 m. gruodžio 31 d. – 108 tūkst.
Eur).
12. Prekybos gautinos sumos
Prekybos gautinas sumas sudaro:
2021-12-31
2020-12-31
Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą ir susijusias paslaugas
143
388
Gautinos perkrovų valdymo įplaukos
3 741
737
Gautinos VIAP lėšos
3 189
516
Kitos prekybos gautinos sumos
3 127
570
Apskaitinė vertė
10 200
2 211
Tikroji prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
13. Kitos gautinos sumos
Kitas gautinas sumas sudaro:
2021-12-31
2020-12-31
Gautinos dotacijos
9 900
3 191
Kitos gautinos sumos
92
116
Atimti: kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas
( 23)
( 23)
Apskaitinė vertė
9 969
3 284
Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
14. Kitas finansinis turtas
2021-12-31
2020-12-31
Deponuotos lėšos garantijoms
3 000
700
Gauti depozitai (28 pastaba)
2 359
919
Apskaitinė vertė
5 359
1 619
Kito finansinio turto tikroji vertė 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi apskaitinei vertei.
15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
2021-12-31
2020-12-31
Pinigai banke
1 819
33
Apskaitinė vertė
1 819
33
Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
120
16. Įstatinis kapitalas ir akcijų priedai
2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 146 256 100,20 eurų ir buvo padalintas
į 504 331 380 vienetų 0,29 euro nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.
Akcijų priedus sudaro skirtumas tarp akcijų nominalios ir apmokėjimo verčių, jie buvo suformuoti 2010 metais ir sudaro
8 579 tūkst. Eur.
Kapitalo valdymas
Kapitalą sudaro visas finansinės padėties ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2
jos įstatinio kapitalo. 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių
kitų išorinių reikalavimų kapitalui. Dividendai skiriami vadovaujantis patvirtinta dividendų politika, kuri tiesiogiai susieja
mokėtinų dividendų dydį su įmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą Bendrovė sukuria akcininkams,
tuo didesnę pelno dalį ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų įgyvendinimui.
Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant
palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, gali būti pakoreguota akcininkams mokamų dividendų suma, gražinamas kapitalas
akcininkams ar išleista nauja akcijų emisija.
17. Privalomasis, finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo ir kiti rezervai
Privalomasis rezervas
Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Privalomasis rezervas turi būti ne mažesnis kaip
10 proc. įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti. Bendrovės sukauptas privalomasis
rezervas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir sudaro 10 proc. įstatinio kapitalo.
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas - tai finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus finansinį
turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš šio rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas ir negali būti mažinami nuotoliai.
Kiti rezervai
Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną.
2021 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno
paskirstymo projektą ir 8 890 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus.
2020 m. balandžio 20 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno
paskirstymo projektą ir 45 tūkst. Eur iš paskirstytino pelno perkelti į kitus rezervus.
18. Dividendai
2021 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 16 542 069 eurų
dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0328 Eur.
2020 m. balandžio 20 d. įvykusio „Litgrid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 4 085 084 eurų
dividendų. Dividendai, tenkantys vienai akcijai – 0,0081 Eur.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
121
19. Dotacijos
Bendrovėje didžioji dalis dotacijų yra skirtos įsigyti ilgalaikį turtą. Per 2021 m. ir 2020 m. dotacijų judėjimą sudarė:
2021
2020
Apskaitinė vertė sausio 1 d.
-
-
Gautos dotacijos ir avansu gautos dotacijos
22 496
9 788
Perkelta į gautus avansus (27 pastaba)
(9 705)
( 80)
Atkelta iš avansu gautų dotacijų (27 pastaba)*
4 756
-
Gautinos dotacijos (13 pastaba)
9 900
3 191
Atkelta iš gautų dotacijų (13 pastaba)
(3 191)
-
Perkrovų įplaukos (22 pastaba)
2 954
8 005
Gautas turtas iš prijungimo (6 pastaba)**
1 086
733
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (6 pastaba)
(28 296)
(21 447)
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui
-
( 190)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.
-
-
* avansu gauta dotacija apskaitoma kaip ilgalaikiai įsipareigojimai iki tokio turto įsigijimo momento (2.11 pastaba).
** turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Bendrovei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte (2.12 pastaba).
20. Paskolos
Bendrovės paskolas sudaro:
2021-12-31
2020-12-31
Ilgalaikės paskolos
Banko paskolos
51 452
65 677
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
14 225
14 225
Iš viso paskolų
65 677
79 902
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai
2021-12-31
2020-12-31
Tarp 1 ir 2 metų
14 225
14 225
Nuo 2 iki 5 metų
19 227
29 452
Po 5 metų
18 000
22 000
Iš viso
51 452
65 677
Bendrovė 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. neturėjo įkeitimų.
Bendrovės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,97 proc.
Bendrovės paskolų likutis su fiksuota palūkanų norma 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 46,57 mln. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. –
52,71 mln. Eur).
Bendrovė 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. neturėjo nepanaudotų paskolų ar overdraftų.
Bendrovė pagal paskolos sutartis su Nordic Investment Bank ir su European Investment Bank yra įsipareigojusi neviršyti grynosios
skolos ir EBITDA santykio rodiklio: 2021 metais - 6,5, 2020 metais - 6,5. Ilgalaikių paskolų, kurioms galioja šis reikalavimas, iš
Nordic Investment Bank likutis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 19 106 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 27 188 tūkst. EUR) ir iš
European Investment Bank likutis 2021 m. gruodžio 31 d. yra 46 571 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d. – 52 714 tūkst. EUR).
Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyse numatytą reikalavimą vykdė.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
122
Taip pat Bendrovė pagal šias paskolų sutartis abiem bankams yra įsipareigojusi, kad palūkanų padengimo rodiklis bus didesnis
už 3. Šį reikalavimą Bendrovė vykdė.
Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2021 m. ir 2020 m. suderinimas:
2021-12-31
2020-12-31
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
1 819
33
Ilgalaikės paskolos
( 51 452)
( 65 677)
Nuomos įsipareigojimai
( 4 414)
( 4 590)
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis
( 14 225)
( 14 225)
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis
( 180)
( 267)
Grynoji skola
(68 452)
(84 726)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
1 819
33
Grynoji skola su fiksuota palūkanų norma
( 46 571)
( 52 714)
Grynoji skola su kintama palūkanų norma
( 23 700)
( 32 045)
Grynoji skola
(68 452)
(84 726)
Pinigai
Paskolos
Nuoma
Iš viso
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.
30
(94 128)
(5 041)
(99 139)
Nuomos įsigijimas
-
-
(106)
(106)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
3
-
-
293
Grąžinta paskola
-
14 226
-
14 226
Grynoji skola 2020 m. gruodžio 31 d.
33
(79 902)
(4 857)
(84 726)
Nuomos įsigijimas
-
-
(6)
(6)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas
(sumažėjimas)
1 786
-
269
2 055
Grąžinta paskola
-
14 225
14 225
Grynoji skola 2021 m. gruodžio 31 d.
1 819
(65 677)
(4 594)
(68 452)
21. Nuomos įsipareigojimai
Bendrovės nuomos įsipareigojimai ir jų judėjimas:
2021
2020
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje
4 857
5 041
Sudarytos nuomos sutartys
6
106
Perskaičiavimas
-
( 12)
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos
64
66
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)
( 333)
( 344)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje
4 594
4 857
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai
4 414
4 590
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai
180
267
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
123
Bendrovės nuomos įsipareigojimus sudaro:
2021-12-31
2020-12-31
Einamųjų metų dalis
180
267
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai:
Tarp 1 ir 2 metų
44
177
Tarp 2 ir 3 metų
22
44
Tarp 3 ir 5 metų
46
45
Virš 5 metų
4 302
4 324
Viso
4 594
4 857
Bendrovės palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos finansinės veiklos sąnaudose 2021 m. sudarė 64
tūkst. Eur (2020 m. - 66 tūkst. Eur).
Bendrovės trumpalaikės nuomos (iki 12 mėnesių) ir mažos vertės (iki 4 000 Eur) turto nuomos sąnaudos, 2021 m. sudarė
172 tūkst. Eur (2020 m. – 166 tūkst. Eur), apskaityta sąnaudose.
Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę.
Bendrovė 2021 m. atliko 333 tūkst. Eur (2020 m. – 344 tūkst. Eur) nuomos mokėjimų (vertės dengimas).
22. Perkrovų valdymo įplaukos
2021-12-31
2020-12-31
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų ilgalaikė dalis
88 267
55 659
Perkrovų valdymo įplaukų įsipareigojimų trumpalaikė dalis
20 820
6 860
Viso perkrovų valdymo įplaukų
109 087
62 519
2021
2020
Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pradžioje
62 519
39 135
Gautos perkrovų valdymo pajamos per periodą
50 112
32 381
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą
(2 954))
(8 005)
Perkrovų valdymo pajamos pripažintos pajamomis per periodą
( 590)
( 992)
Perkrovų valdymo pajamos laikotarpio pabaigoje
109 087
62 519
Perkrovų valdymo įplaukų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.16 pastaboje. 2021 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas
perkrovų valdymo įplaukų likutis įsipareigojimuose sudarė 109 087 tūkst. Eur, numatomas panaudojimas nurodytas šio
aiškinamojo rašto 3 pastaboje. Trumpalaikė įsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių.
Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 2.16 pastaboje, skirtumas tarp perkrovų įplaukų likučio įsipareigojimuose ir turte susidarė
dėl 43 594 tūkst. Eur suteiktos paskolos UAB „EPSO-G“ (pagal Bendros sąskaitos sutartį) (8 pastaba) ir dėl likusių perkrovų lėšų
laikino panaudojimo Bendrovės veiklai finansuoti.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
124
23. Atidėjiniai
2021-12-31
2020-12-31
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms*
275
218
Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams **
277
1 250
Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui***
1 646
1 909
Atidėjiniai trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti****
661
15
Apskaitinė vertė
2 859
3 392
Ilgalaikiai atidėjiniai
352
2 597
Trumpalaikiai atidėjiniai
2 507
795
*Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro mokėtinos sumos apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Bendrovės
kolektyvinę sutartį (2.15 pastaba).
**Kaip aprašyta 5-oje pastaboje 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino 2 300 tūkst. Eur nematerialųjį turtą ir atidėjinius.
Atidėjiniai servitutų įsipareigojimams 2020 m. buvo padidintas 165 tūkst. Eur (ilgalaikė įsipareigojimų dalis buvo sumažinta
180 tūkst. Eur., o trumpalaikė buvo padidinta 345 tūkst. Eur).2021 m. buvo sumažintas 925 tūkst. Eur (ilgalaikė įsipareigojimų
dalis buvo sumažinta 393 tūkst. Eur., o trumpalaikė - 532 tūkst. Eur).
***Kaip aprašyta 5-oje pastaboje 2020 m. suformuotas įsipareigojimas apsaugos zonų atidėjiniui 2021 m. pagal patikslintą
įvertinimą buvo sumažintas 263 tūkst. Eur (ilgalaikė įsipareigojimų dalis buvo sumažinta 1 909 tūkst. Eur., o trumpalaikė –
padidinta 1 646 tūkst. Eur).
****Atidėjinius teisminėms byloms/pretenzijoms 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro atidėjinys galimam mokėjimui teismo sprendimu
AB „Šiaulių energija“ (39 pastaba).
Atidėjinių judėjimą sudarė:
Atidėjiniai
darbuotojų
pensijų
išmokoms
Atidėjiniai
servitutų
įsipareigojimams
Atidėjiniai
apsaugos zonų
registravimui
Atidėjiniai
teisminėms
byloms/pretenzijoms
Viso
Apskaitinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.
173
1 161
-
636
1 970
Priskaičiuota
-
-
1 909
-
1 909
Patikslintas įvertinimas
45
165
-
( 621)
( 411)
Išmokėta
-
( 76)
-
-
( 76)
Apskaitinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.
218
1 250
1 909
15
3 392
Priskaičiuota
-
Patikslintas įvertinimas
57
( 925)
( 263)
646
( 485)
Išmokėta
( 48)
( 48)
Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.
275
277
1 646
661
2 859
24. Kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
2021-12-31
2020-12-31
Ilgalaikės skolos tiekėjams
430
-
Ateinančių laikotarpių pajamos
163
-
Avansu gautos dotacijos*
1 677
1 677
Apskaitinė vertė
2 270
1 677
*Avansu gautas dotacijas didžiąja dalimi sudaro piniginės lėšos gautos Sinchronizacijos programai įgyvendinti iš CEF (Connecting
Europe Facility) fondo. Išlaidas, kurioms finansuoti buvo gauta dotacija, planuojama patirti 2023 metais.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
125
25. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:
2021
2020
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos
11 395
9 313
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos
(1 819)
-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (nauda)
(7 307)
(5 035)
Praėjusių metų atidėto pelno mokesčio pajamos (nauda)
1 819
-
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (nauda)
4 088
4 278
2020 m. birželio 5 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartį tarp patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ ir
„LITGRID“ AB dėl mokestinių nuostolių (2 567 tūkst. Eur) perėmimo už atlygį. Pagal šią sutartį Bendrovė 2020 metais sumokėjo
UAB „EPSO-G“ 15 proc. Eur nuo perimtos mokestinio nuostolio sumos, t. y. 385 tūkst. Eur. VMI mokėtinas pelno mokestis buvo
sumažintas perimtų nuostolių suma.
2021 m. birželio 11 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartį tarp patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ ir
„LITGRID“ AB dėl mokestinių nuostolių (2 533 tūkst. Eur) perėmimo už atlygį. Pagal šią sutartį Bendrovė 2021 metais sumokėjo
UAB „EPSO-G“ 15 proc. Eur nuo perimtos mokestinio nuostolio sumos, t. y. 380 tūkst. Eur. VMI mokėtinas pelno mokestis buvo
sumažintas perimtų nuostolių suma.
2021 m. Bendrovė nusprendė suvienodinti finansinę ir mokestinę perkrovų valdymo įplaukų apskaitą ir patikslino 2018 m. pelno
mokesčio deklaraciją. Vėlesnių metų deklaracijos bus tikslinamos vėlesniais laikotarpiais.
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas,
yra pateikiamas žemiau:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas
IMT ir
finansinio
turto
perkainojimas
(vertės
sumažėjimas)
Turto vertės
sumažėjimas
Perkrovų
įplaukos
Įstatyminiai
servitutai ir
apsaugos zonos
Kita
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
1 398
20
8 412
174
370
10 374
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje
( 26)
127
4 667
300
127
5 195
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje
9
-
-
-
-
9
2020 m. gruodžio 31 d.
1 381
147
13 079
474
497
15 578
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje
44
( 9)
5 532
( 186)
180
5 561
2021 m. gruodžio 31 d.
1 425
138
18 611
288
677
21 139
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai
IMT ir
finansinio
turto
perkainojimas
(vertės
padidėjimas)
Nusidėvėjimo
normų
skirtumai
Mokesčių
lengvata įsigyjant
IMT
Įstatyminiai
servitutai ir
apsaugos zonos
Palūkanų
kapitalizavimo
įtaka
Iš viso
2019 m. gruodžio 31 d.
-
155
(1 545)
( 240)
( 282)
(1 912)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje
-
31
119
( 311)
1
( 160)
2020 m. gruodžio 31 d.
-
186
(1 426)
( 551)
( 281)
(2 072)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje
-
( 392)
138
178
3
( 73)
2021 m. gruodžio 31 d.
-
( 206)
(1 288)
( 373)
( 278)
(2 145)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d.
15 578
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d.
21 139
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d.
(2 072)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d.
(2 145)
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d.
13 506
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d.
18 994
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
126
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų pokyčių analizė laike pateikta žemiau:
2021-12-31
2020-12-31
Atidėtojo pelno mokesčio turtas:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas vėliau kaip po 12 mėn.
20 990
15 453
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, kuris bus realizuotas per 12 mėn.
149
125
Iš viso:
21 139
15 578
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai:
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti vėliau kaip po 12 mėn.
(2 032)
(1 909)
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai, kurie bus realizuoti per 12 mėn.
( 113)
( 163)
Iš viso:
(2 145)
(2 072)
Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis,
apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:
2021-12-31
2020-12-31
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
24 101
30 881
Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą
3 615
4 632
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudos (nauda)
41
15
Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų įtaka
432
( 369)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį)
4 088
4 278
26. Prekybos skolos
2021-12-31
2020-12-31
Skolos už elektros energiją
42 280
13 123
Skolos už rangos darbus, paslaugas
7 691
1 714
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas
9 483
10 397
Apskaitinė vertė
59 454
25 234
Skolos už elektros energiją apima balansavimo ir reguliavimo mokėtinas sumas, kurios išaugo dėl kelis kartus išaugusios
balansavimo paslaugos kainos ir kiekio. Mokėtinos sumos už balansavimo-reguliavimo energiją 2021- 12-31 buvo 29,9 mln. EUR
(2020-12-31 – 3,2 mln. EUR).
Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.
27. Gauti išankstiniai apmokėjimai
2021-12-31
2020-12-31
Ateinančių laikotarpių pajamos
11
-
Gauti išankstiniai apmokėjimai iš naujų vartotojų ir gamintojų*
581
611
Avansu gautos dotacijos
9 736
4 787
Kitos avansu gautos sumos
-
1
Apskaitinė vertė
10 328
5 399
*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų ir gamintojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų ir gamintojų prijungimą prie elektros
tinklų ir elektros infrastruktūros perkėlimo paslaugas.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
127
28. Kitos mokėtinos sumos
2021-12-31
2020-12-31
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai
227
196
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos
1 131
988
Mokėtinas PVM
3 762
1 946
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis
512
467
Mokėtini dividendai
514
470
Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos
2 014
2 062
Įsipareigojimų įvykdymo garantija*
2 359
919
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
367
350
Apskaitinė vertė
10 886
7 398
* Bendrovės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai.
Kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
29. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
Elektros energijos pajamas sudaro
2021
2020
Elektros energijos perdavimo paslauga
80 070
83 363
Prekyba balansavimo/disbalanso energija
71 720
21 217
Sisteminės paslaugos
91 653
86 702
Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai
3 113
4 863
Viešuosius interesus atitinkanti paslauga
19 978
8 959
Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo
8
184
Perkrovų įplaukos
590
991
Pajamos už kilmės garantijų administravimą
126
120
Iš viso
267 258
206 399
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos pagal sutartis su klientais per 2021 metus sudarė 246 061 tūkst. Eur
(per 2020 metus – 195 626 tūkst. Eur).
2021 m. elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos palyginus su 2020 metais, padidėjo 30 proc. Pagrindinės
pajamų didėjimą lėmusios priežastys yra disbalanso ir balansavimo energijos pajamų didėjimas 50,5 mln. Eur (+238%) dėl 160%
didesnės vidutinės pardavimo kainos ir 31% didesnio kiekio bei 11 mln. Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų
didėjimas dėl kainos didėjimo 171%.
30. Kitos pajamos
2021
2020
Pajamos iš turto nuomos
512
488
Kitos pajamos
2 818
629
Iš viso
3 330
1 117
2021 metais Bendrovės didžiąją dalį kitų pajamų – 2 786 tūkst. Eur sudarė delspinigiai ir netesybos už rangovų pavėluotai
atliktus darbus (2.20 pastaba) (2020 metais – 417 tūkst. Eur).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
128
31. Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos
Elektros energijos sąnaudas sudaro
2021-12-31
2020-12-31
Technologinių nuostolių kompensavimo elektros sąnaudos
40 165
15 190
Sisteminių paslaugų sąnaudos
61 860
81 740
VIAP sąnaudos (gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių balansavimas)
19 893
8 855
Balansavimo ir reguliavimo energijos sąnaudos
71 114
20 833
Dalyvavimo ENTSO-e ITC mechanizme sąnaudos
838
781
Jungčių paskirstytų pajėgumų pasinaudojimo užtikrinimo sąnaudos
590
992
Iš viso
194 460
128 391
2021 m. elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė didžiąją dalį grupės sąnaudų – 194,5 mln. eurų (78,8
proc. visų įmonės sąnaudų) ir lyginant su 2020 m. jos padidėjo 51,5 proc. Sisteminių paslaugų sąnaudos sumažėjo 24,3 proc. iki
61,9 mln. eurų, o pagrindinė mažėjimo priežastis – 17,9 mln. eurų mažesnės VERT reguliuojamos izoliuoto darbo užtikrinimo
paslaugos sąnaudos bei dėl efektyvesnio perdavimo tinklo valdymo 2,2 mln. eurų mažesnės įtampos valdymo sąnaudos.
Disbalanso ir balansavimo elektros sąnaudos dėl didesnių pardavimo kiekių ir vidutinės pirkimo kainos didėjo 3,4 karto ir siekė
71,1 mln. eurų.
Elektros energijos pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudos didėjo 2,6 karto iki 40,2 mln.
eurų dėl 2,85 karto didesnės vidutinės elektros pirkimo kainos. 2021 m. vidutinė elektros kaina biržoje buvo 2,66 karto didesnė
nei 2020 m., o paskutinį metų ketvirtį, per kurį technologiniai nuostoliai sudarė 31 proc. metinio kiekio, kaina buvo didesnė
3,6 karto. Tranzito (ITC) sąnaudos buvo 0,8 mln. eurų, VIAP teikimo sąnaudos 19,9 mln. eurų, paskirstyto tarpsisteminių jungčių
pralaidumo užtikrinimo sąnaudos – 0,6 mln. eurų.
32. Informacija apie segmentus
Bendrovė vykdo elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų veiklą ir veikia kaip vienas segmentas. Pagrindinis segmento
pelno ar nuostolio matas yra grynasis pelnas. Visas Bendrovės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje kur Bendrovė vykdo savo veiklą.
Pajamos iš Lietuvos klientų per 2021 metus sudarė 89 proc. visų pajamų (per 2020 metus – 95 proc.).
Bendrovės pajamos pagal geografinę kliento lokaciją 2021 ir 2020 metais sudarė:
2021
2020
242 169
196 646
Estija
10 176
4 915
Švedija
7 231
3 151
Lenkija
5 823
1 157
Latvija
2 192
226
Norvegija
2 304
1 057
Kitos šalys
693
364
Iš viso:
270 588
207 516
Bendrovės pajamos 2021 metais iš didžiausių klientų:
Įmonės pavadinimas
2021
AB Energijos skirstymo operatorius
158 956
Ignitis UAB
23 756
AB Ignitis gamyba
13 687
Bendrovės pajamos 2020 metais iš didžiausių klientų:
Įmonės pavadinimas
2020
AB Energijos skirstymo operatorius
154 900
AB ORLEN Lietuva
7 753
AB Ignitis gamyba
6 002
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
129
33. Sandoriai tarp susijusių šalių
2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. patronuojanti bendrovė buvo UAB „EPSO-G“. Šios bendrovės patronuojanti šalis buvo Lietuvos
Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių
ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, asocijuotomis
įmonėmis, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis
atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur) bei vadovybe. Valstybės
kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami, sąrašas pateiktas
https://vkc.sipa.lt/apie-imones/vvi-sarasas/.
Bendrovės susijusios šalys 2021 m. ir 2020 m. buvo:
- Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
- UAB „Epso-G“ grupės įmonės:
- AB „Amber Grid“ (bendri akcininkai);
- UAB „Tetas“ (bendri akcininkai);
- UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai).
- AB „Ignitis grupė “ įmonės:
- UAB Duomenų logistikos centras (iki 2020 m. liepos 7 d. asocijuota įmonė);
- AB „Energijos skirstymo operatorius“;
- UAB „Ignitis“;
- UAB „Ignitis gamyba“.
- UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ (2021 m. liepos 16 d. likviduota)
Kitos valstybė kontroliuojamos įmonės:
- VĮ Ignalinos atominė;
- Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės.
- Vadovybė.
Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal viešųjų pirkimų reikalavimus arba pagal teisės aktais patvirtintus tarifus.
2021 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2021 m. gruodžio 31 d sudarė:
Susijusios šalys
Gautinos sumos
ir sukauptos
pajamos
Mokėtinos sumos
ir sukauptos
sąnaudos
Suteiktos
paskolos
Pirkimai
Pardavimai
Finansinės
veiklos
pajamos
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB „EPSO-G“
-
53
43 594
628
-
-
UAB „TETAS“
618
958
11 522
89
13
BALTPOOL UAB
3 189
-
-
203
10 527
-
Valstybės valdomos įmonės
AB „Energijos skirstymo operatorius“
20 543
273
-
3 907
159 142
-
AB „Ignitis gamyba“
4 620
19 003
-
82 846
13 687
-
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“
30
-
-
-
278
-
UAB "Ignitis"
13 543
-
-
3 151
23 756
-
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė
-
175
-
243
396
-
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė
-
43
-
262
125
-
UAB Transporto valdymas
-
18
-
181
-
-
UAB Projektų ekspertizė
-
46
-
103
-
-
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
-
321
-
-
-
-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė
94
10
-
128
923
-
AB "LTG Infra"
69
-
-
-
499
-
42 706
20 900
43 594
103 174
209 422
13
Bendrovės sandorius su valstybės valdomomis įmonėmis pagrinde sudaro elektros energijos perdavimo, balansavimo, disbalanso
ir sisteminių paslaugų pardavimai, elektros energijos įsigijimas. UAB EPSO-G teikia valdymo paslaugas, UAB „TETAS“ teikia
paslaugas pagal rangos sutartis, UAB Baltpool perveda Bendrovei skirtas VIAP lėšas.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
130
2020 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2020 m. gruodžio 31 d sudarė:
Susijusios šalys
Gautinos sumos
ir sukauptos
pajamos
Mokėtinos sumos
ir sukauptos
sąnaudos
Suteiktos
paskolos
Pirkimai
Pardavimai
Finansinės
veiklos
pajamos
UAB "EPSO-G" grupės įmonės
UAB „EPSO-G“
-
27
-
136
-
-
UAB „TETAS“
155
825
1 000
11 994
191
42
BALTPOOL UAB
516
-
-
203
5 070
-
Valstybės valdomos įmonės
AB „Energijos skirstymo operatorius“
18 050
379
-
857
154 900
-
AB „Ignitis gamyba“
777
8 548
-
80 884
6 002
-
UAB Duomenų logistikos centras
25
-
-
8
240
-
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“
27
-
-
-
261
-
UAB "Ignitis"
721
-
-
2 137
4 867
-
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė
-
100
-
-
32
-
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė
28
-
-
192
282
-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija
-
-
-
712
-
-
UAB Transporto valdymas
-
18
-
181
-
-
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
-
321
-
-
-
-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė
107
23
-
177
1 058
-
AB "LTG Infra"
52
-
-
-
492
-
20 458
10 241
1 000
97 481
173 395
42
Išmokos vadovybei
2021
2020
Išmokos, susijusios su darbo santykiais*
802
897
Iš jų: Išeitinės kompensacijos*
37
92
Vadovų skaičius (vidutinis metinis)
7
7
* - su darbdavio Sodros įmokomis.
Per 2021 ir 2020 metus Bendrovės vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų
sumų ar turto perleidimo.
Vadovybei priskiriami Bendrovės administracijos vadovai ir departamentų direktoriai bei kolegialių valdymo organų nariai.
2021 metais kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 38 tūkst. Eur (2020 m. – 37 tūkst. Eur).
34. Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai
2021 m. ir 2020 m. laikotarpio Bendrovės pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, buvo toks:
2021
2020
Grynasis pelnas (nuostoliai), priskirtinas Bendrovės akcininkams (tūkst. Eur)
20 013
26 603
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (vienetais)
504 331 380
504 331 380
Pagrindinis ir sumažintas pelnas (nuostolis) vienai akcijai (eurais)
0,040
0,053
35. Papildoma pinigų srautų informacija
2021 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis
841 tūkst. Eur (2020 m. – 305 tūkst. Eur) ir kapitalizuotos palūkanos 46 tūkst. Eur (2020 m. – 49 tūkst. Eur).
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
131
36. Finansinės rizikos faktoriai
Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių
neigiamai paveikti Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką. Rizikos valdymą atlieka Bendrovės Finansų planavimo ir analizės
skyrius, vadovaudamasis LITGRID valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika,
kuri skelbiama UAB „EPSO-G“ tinklalapyje www.epsog.lt.
Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės padėties ataskaitoje)
Finansinis turtas
2021-12-31
2020-12-31
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais
50 463
22 944
Prekybos gautinos sumos
10 200
2 211
Kitos gautinos sumos
69
93
Suteiktos paskolos
43 594
1 000
Perkrovų valdymo įplaukų nepanaudotų lėšų likučio dalis
-
24 901
Kitas finansinis turtas
5 359
1 619
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
1 819
33
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina
111 504
52 801
Kitas finansinis turtas
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas
781
1 089
Finansinis turtas iš viso:
112 285
53 890
Finansiniai įsipareigojimai
2021-12-31
2020-12-31
Paskolos
65 677
79 902
Nuomos įsipareigojimai
4 594
4 857
Prekybos skolos
59 454
25 234
Mokėtini dividendai
514
470
Sukauptos kitos sąnaudos ir ateinančių laikotarpių pajamos
2 014
2 062
Įsipareigojimų įvykdymo garantija
2 359
919
Iš viso
134 612
113 444
Kredito rizika
2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:
2021-12-31
2020-12-31
Finansinis turtas, išskyrus turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas
111 504
52 801
Bendrovė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių
gautinos sumos 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 94 proc. (2020 m. gruodžio 31 d.- 97 proc.) visų Bendrovės prekybos ir kitų
gautinų sumų. Gautinos sumos iš didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“
2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 36 proc. (2020 m. gruodžio 31 d. – 74 proc.) visų Bendrovės gautinų sumų.
Bendrovė, sudarydama disbalanso sutartis su elektros rinkos dalyviais, reikalauja sumokėti nustatyto dydžio depozitą arba
pateikti banko garantiją, remiantis disbalanso sutartyje nustatytomis sąlygomis..
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
132
Bendrovė nepanaudotus pinigus ir jų ekvivalentus laiko bankų, turinčių nežemesnį nei AA- reitingą, sąskaitose. Žemiau
pateiktoje lentelėje nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (15 pastaba), motininių bankų
ilgalaikio skolinimosi reitingai:
Swedbank
A+
SEB
AA-
OP Corporate Bank
AA-
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų
istorinių apmokėjimų sutrikimų.
Likvidumo rizika
Bendrovės likvidumo politikos pagrindinis tikslas yra užtikrinti veiklos finansavimą, t.y., kad Bendrovė visada turėtų pakankamai
lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti.
Likvidumo rizika valdoma sudarant Bendrovės grynųjų pinigų srautų prognozes.
Bendrovės pinigų srautai iš veiklos 2021 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Bendrovės likvidumo
(trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai
įsipareigojimai)) rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 1 (2020 m. gruodžio 31 d. - 0,59). Kaip aprašyta pastaboje 2.16,
Bendrovė, esant poreikiui gali naudoti perkrovų valdymo įplaukų lėšas. Ateinančių metų likvidumas bus užtikrinamas iš
ateinančių metų veiklos pelno bei gaunamų perkrovų lėšų, kurios esant poreikiui bus panaudojamas veiklos finansavimui.
Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija
buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada
Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Prekybos ir kitų mokėtinų sumų įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo
terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.
iki 3 mėn.
Nuo 4 mėn. iki
vienerių metų
Per antrus
metus
Per trečius -
penktus metus
Po penkių
metų
2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos
64 341
-
-
-
-
Paskolos
1 262
13 559
14 675
19 989
18 415
Nuomos įsipareigojimai
75
165
107
253
7 671
2020 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos
28 685
-
-
-
-
Paskolos
1 299
13 669
14 822
30 467
22 612
Nuomos įsipareigojimai
87
254
240
275
7755
Rinkos rizika
a) Palūkanų normos rizika
Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų
rinkoje. Bendrovė turi ilgalaikes paskolas, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR, kurių perfiksuojamos kas 3 mėnesius. Jeigu
palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės paskolų palūkanos prieš mokesčius
padidėtų/sumažėtų 22 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 32 tūkst. Eur).
b) Užsienio valiutos rizika
Bendrovė, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik eurais.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
133
37. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė
Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos,
pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos ir kitas finansinis turtas.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams, neatspindėtiems tikrąja verte, įvertinti buvo naudojami tokie metodai
ir prielaidos:
• Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, , kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, paskolų susijusioms šalims,
trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).
• Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri
yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė
yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos
palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 306 tūkst. Eur mažesnė nei apskaitinė vertė (2020 m. gruodžio 31 d. - 384 tūkst. Eur).
38. Kainų ir Bendrovės pelningumo reguliavimas
2021 m. gruodžio 31 d. sukauptas VERT jau patvirtintas 2018-2020 m. elektros energijos perdavimo paslaugos rezultatas
(pajamų ir sąnaudų skirtumas, kurį reikės grąžinti ateinančiais metais, t. y. nustatant elektros energijos perdavimo paslaugos
kainą pajamos bus sumažintos skirtumo suma) siekia 23,6 mln. Eur, iš jų 15,1 mln. Eur jau įvertinti (sumažintos pajamos)
nustatant 2022 m. perdavimo paslaugos kainą, o 8,5 mln. Eur turi būti įvertinti nustatant 2023 m. kainą.
2021 m. elektros energijos perdavimo paslaugos rezultatas dėl ženkliai didesnių 2021 m. elektros energijos rinkos kainų ir dėl
to išaugusių elektros pirkimo technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimui sąnaudų yra neigiamas ir dar nėra VERT
patvirtintas. Nustatant 2023 m. kainą jis turėtų būti įvertintas didinant elektros energijos perdavimo paslaugų kainą.
2021 m. gruodžio 31 d. sukauptas VERT jau patvirtintas 2020 m. sisteminių paslaugų rezultatas (pajamų ir sąnaudų skirtumas,
kurį reikės grąžinti ateinančiais metais – t. y. nustatant sisteminių paslaugų kainą pajamos bus sumažintos skirtumo suma)
siekia 4,4 mln. Eur, kuris jau įvertintas (sumažintos pajamos) nustatant 2022 m. sisteminių paslaugų kainą.
2021 m. sisteminių paslaugų rezultatas yra teigiamas ir dar nėra patvirtintas VERT. Nustatant 2023 m. kainą jis turėtų būti
įvertintas mažinant paslaugų kainą.
39. Teisminiai nagrinėjimai
2020 m. kovo 12 d. ieškovas AB “Šiaulių energija” pateikė ieškinį AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo prašoma priteisti
1 272 tūkst. Eur nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo 1 272 tūkst. Eur sumos nuo šio ieškinio
pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ginčas kilo dėl 2019 m kovo 25 d. ieškovo AB “Šiaulių
energija” valdomoje Šiaulių termofikacinėje elektrinėje įvykusios avarijos, kurios metu, kaip nurodoma ieškovo ieškinyje,
sugedo elektrinėje sumontuotas trifazis sinchroninis generatorius.
Procese LITGRID AB statusas buvo pakeistas į atsakovo, kartu prašant priteisti reikalaujamą sumą solidariai iš atsakovų
AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir LITGRID AB.
2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies: iš LITGRID AB priteista 590tūkst. Eur
nuostolių bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.)
iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat AB „Šiaulių energija“ naudai priteista 8 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalyje ieškinys atmestas.
Su teismo sprendimu nesutinkama pilna apimtimi. 2021 m. gegužės 7 d. LITGRID AB pateikė apeliacinį skundą. Nagrinėjimo
apeliacinėje instancijoje data dar nepaskirta. Bendrovė suformavo atidėjinį visai priteistai sumai.
2021 m. kovo 30 d. ieškovas "Žilinskio ir CO" UAB Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį atsakovui Grid Solutions SAS dėl
923 tūkst. Eur delspinigių priteisimo. Bendrovė byloje dalyvauja kaip tretysis asmuo, nes byloje pripažintos aplinkybės gali
turėti įtakos sprendžiant netesybų klausimą rangovo "Žilinskio ir CO" UAB atžvilgiu pastarajam vėluojant pagal 2019 m. kovo 20
d. sutartį Nr. 19SUT-65 "Litpol Link jungties išplėtimo I etapo poveikio aplinkai vertinimo, projektavimo ir statybos darbų
sutartį" įvykdyti darbus. 2022 m. kovo mėn. byla buvo išnagrinėta, priimtas sprendimas ieškinį atmesti, tačiau jis dar
neįsiteisėjęs ir gali būti apskųstas. Bendrovė šiuo metu vertina, ar yra pagrindas jau pripažintų delspinigių pajamų iš „Žilinskio
ir CO“ peržiūrėjimui.
BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(tūkst. eurų, jei nenurodyta kitaip)
134
40. Audito įmonės suteiktos paslaugos
2021 metais audito įmonė Bendrovei suteikė 3 172 Eur vertės ne audito paslaugas.
41. Aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena
Litgrid AB, kaip ir daugumoje pažangių pasaulio bendrovių, veiklos planuose daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugai, socialinei
atsakomybei ir valdysenai (angl. Environmental, Social and Governance – toliau ESG).
Pingančios technologijos, brangstantis iškastinis kuras bei augančios taršos leidimų kainos ir bendras visuomenės apsisprendimas
rinktis tvarius sprendimus, keičia požiūrį į tvarumą ir tvarias investicijas. Pagal Energetikos ministerijos iškeltus tikslus, 2030
m. bendra saulės ir vėjo generacijos galia Lietuvoje turėtų pasiekti 7000 MW, iš kurių 3600 MW sudarys sausumos vėjo, 1400
MW – jūrų vėjo ir 2000 MW – saulės elektrinės. Litgrid AB siekia prisitaikyti ir suteikia vis didesnę reikšmę ESG klausimams
formuojant verslo ir investavimo strategijas:
1) Perdavimo tinklo atstatymo ir plėtros vienas iš prioritetų kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant perdavimo sistemą
elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant pačios Litgrid infrastruktūros poveikį aplinkai;
2) Nuo 2021 m. Litgrid AB vykdydama viešuosius pirkimus įsigyjant prekes, darbus ir paslaugas pirmenybę teikia
žaliesiems pirkimams. Žaliasis pirkimas – tai pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų,
darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo
etapuose.
ESG politikos įgyvendinimas Litgrid finansinių rodiklių reikšmingai neįtakos, pagal Lietuvoje galiojantį reguliavimą visos
pagristos Litgrid reguliuojamos veiklos išlaidos kompensuojamos per reguliuojamos veiklos pajamas.
42. Pobalansiniai įvykiai
2022 m. Litgrid AB ketina parduoti TSO Holdingas (Bendrovė turi 2 proc. akcijų) akcijas.
2022 m. vasario 24 d. Rusija kartu su Baltarusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainos valstybę. Atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė
aukščiau išvardintose valstybėse neturi nei tiekėjų, nei pirkėjų, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje neturėtų tiesiogiai reikšmingai
įtakoti Bendrovės finansinių rezultatų. Netiesioginė įtaka galėtų pasireikšti:
• kintant rinkoje elektros energijos kainai (įtakoja Bendrovės patiriamas technologinių nuostolių sąnaudas). Jei taip ir
atsitiktų, poveikis būtų trumpalaikis, nes reguliatorius vėlesniais periodais patirtus nuostolius kompensuotų;
• pabrangstant kai kuriems mūsų rangovų tinklo remonto darbuose ir investiciniuose projektuose naudojamiems
elementams kurios jie iki šiol įsigydavo aukščiau išvardintose valstybėse. Atsižvelgiant į tai, jog tokių elementų dalis
yra labai maža, pokyčio (tokių elementų tiekėjų pasikeitimo) įtaka Bendrovės finansiniams rodikliams būtų
nereikšminga.
______
UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre
Nepriklausomo auditoriaus išvada
LITGRID AB akcininkams
Išvada dėl finansinių ataskaitų audito
Mūsų nuomonė
Mūsų nuomone, finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą LITGRID AB (toliau – Bendrovė) 2021 m.
gruodžio 31 d. finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės finansinių veiklos rezultatų ir
pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti
Europos Sąjungoje.
Mūsų nuomonė atitinka 2022 m. kovo 18 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.
Mūsų audito apimtis
Bendrovės finansines ataskaitas sudaro:
● 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų pinigų srautų ataskaita; ir
● finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą
aiškinamąją informaciją.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau
aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.
Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.
Nepriklausomumas
Esame nepriklausomi nuo Bendrovės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos
parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo
reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu,
kurie taikytini atliekant finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų
TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos
reikalavimų.
Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme
Bendrovei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat
pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES)
Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.
Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteikėme
Bendrovei, atskleistos finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 40 pastaboje.
Mūsų audito metodika
Apžvalga
Reikšmingumo lygis
● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei yra 2 670 tūkst. Eur
Pagrindiniai audito
dalykai
● Ilgalaikio materialiojo turto vertė
Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo finansinėse
ataskaitose rizikas. Būtent, atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius
sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo
remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų
kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat,
be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie
reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.
Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo
nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Bendrovės struktūrą, apskaitos
procesus ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Bendrovė vykdo savo veiklą.
Reikšmingumo lygis
Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti
pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti,
kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems
ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui,
įskaitant bendrą Bendrovės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris pateiktas
lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito
apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų
kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.
Bendras reikšmingumo lygis
Bendrovei
2 670 tūkst. Eur (2 070 tūkst. Eur)
Kaip mes jį nustatėme
1 % nuo pajamų
Taikyto reikšmingumo lygio
išaiškinimas
Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome
pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros
institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys,
norėdami įvertinti Bendrovės veiklos rezultatus. Bendrovės
veiklos rezultatai priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos
veiklos tarifų, todėl Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą
kasmet itin svyruoja, o jos pajamos yra stabilesnis ir į augimą
orientuotas rodiklis, kurį galima palyginti su kitais rinkos
dalyviais.
Pasirinkome 1 %, kuris yra priimtinose kiekybinio
reikšmingumo lygio ribose.
Sutarėme su Audito komitetu, kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus,
viršijančius 180 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos,
mūsų nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.]
Pagrindiniai audito dalykai
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant
einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių
ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes
nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.
Pagrindinis audito dalykas
Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį
audito dalyką
Ilgalaikio materialiojo turto vertė
(žr. 2.4 ir 6 pastabas)
Po pirminio pripažinimo Bendrovė ilgalaikiam
materialiajam turtui taiko perkainojimo metodą.
Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė
2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 338 051 tūkst.
Eur, kuri yra jo tikroji vertė perkainojimo dieną,
atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir
vėlesnius sukauptus vertės sumažėjimo
nuostolius.
Vadovybė įvertino, ar ilgalaikio materialiojo
turto balansinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo
tos, kuri būtų nustatyta taikant tikrąją vertę
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Bendrovė
naudojo pajamų metodą, taikant diskontuotų
pinigų srautų skaičiavimo būdą ir padarė
išvadą, kad ilgalaikio materialiojo turto
balansinė vertė pagrįstai atitinka tikrąją vertę,
todėl vertės koregavimai nebuvo pripažinti
2021 m. gruodžio 31 d.
Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl
ilgalaikio materialiojo turto likučio
reikšmingumo finansinės būklės ataskaitai ir
dėl to, kad vadovybės atliekamas ilgalaikio
materialiojo turto verčių vertinimas yra sritis,
kuri apima reikšmingus vadovybės
sprendimus.
Mes supratome ir įvertinome apskaitos principus,
procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos
vadovybė taikė nustatydama ilgalaikio materialiojo
turto tikrąją vertę.
Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo
metodologiją ir jos tarifų nustatymą
reglamentuojančių teisės aktų 2021 m. įvykusų
pasikeitimų įvertinimą.
Mes gavome pinigų srautų modelius, kuriuos
vadovybė taiko turto vertei įvertinti. Mes
patikrinome modelius ir įvertinome, ar
matematiniai skaičiavimai juose yra tikslūs ir ar
rezultatai yra tiksliai palyginami su turto
balansinėmis vertėmis. Mes išanalizavome
vadovybės taikytas prielaidas, kurios turi
reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams:
reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto
normą, tikėtinas investicijas į ilgalaikį materialųjį
turtą, papildomą kainos dedamąją investicijų
finansavimui, reguliuojamo turto vertes ir turto
vertes istorine savikaina. Jas atitinkamai
sutikrinome su Bendrovės vidiniais biudžetais ir
investicijų planais arba rinkos informacija.
Mes pasitelkėme mūsų vidaus vertinimo
specialistus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto
normą.
Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio
jautrumą grąžos normos, diskonto normos,
papildomos kainos dedamosios investicijų
finansavimui ir perkrovų įplaukų pajamų
pokyčiams.
Mes apsvarstėme, ar bendras įvertinimas yra
pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad
vertinimo koregavimų atlikti nereikia, yra tinkamas
atsižvelgiant į aplinkybes.
Mes įvertinome 2.4 ir 6 pastabose atskleistos
informacijos pakankamumą.
Išvada apie kitą informaciją, įskaitant metinį pranešimą
Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima metinį pranešimą, įskaitant
bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų
auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant metinį pranešimą.
Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą
informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių
ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra
reikšmingų iškraipymų.
Metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar metiniame pranešime pateikta Lietuvos Respublikos
įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija.
Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:
● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, metiniame pranešime pateikta
informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
● metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės
įstatymo reikalavimų.
Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie
Bendrovę bei jos aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų metiniame pranešime, kurį gavome iki
šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal
Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą
bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų
parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir
atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo
taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti jos veiklą arba yra
priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra
reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų
nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad
auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas
atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams,
priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės
profesinio skepticizmo principu. Taip pat:
● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas,
suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus,
kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl
apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika,
nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba
vidaus kontrolių nepaisymas;
● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms
aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie
Bendrovės vidaus kontrolės efektyvumą;
● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų
ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to,
ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su
įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą.
Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje
privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių
atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito
įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali
lemti, kad Bendrovė negalės toliau tęsti savo veiklos;
● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar
finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo
pateikimo koncepciją.
Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį,
audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės
trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.
Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų
dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti
pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių
ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones.
Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo
svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais
audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą
teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad
dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos
tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo
formato reikalavimams
Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo
užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad finansinės ataskaitos, įskaitant metinį pranešimą, už
2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų
teikimo formato reikalavimus (toliau – Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo
formatas).
Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas
Bendrovės vadovybė pritaikė Finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą,
siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo
standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF
reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų teikimo
formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente.
Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Finansinių ataskaitų vienas
elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo
užtikrinimo išvadai pateikti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė
Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo
formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.
Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF
taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios
svarbios Finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be reikšmingų
ESEF reglamento neatitikimų.
Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris
taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą
vadovaujantis ESEF reglamentu.
Mūsų atsakomybė
Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Finansinių ataskaitų vienas
elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.
Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu
(persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“
(toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų,
suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Finansinių
ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka
nustatytus reikalavimus.
Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį
TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą
neatitikimą reikalavimams).
Atliktų darbų santrauka
Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Finansinių ataskaitų
vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais parengtas laikantis
nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar reikšmingos informacijos
nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:
• supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Finansinių ataskaitų vieno
elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą bei finansinių
ataskaitų ženklinimą;
• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
• įvertinimą, ar finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra pilnas,
atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus ESEF
reglamente;
• įvertinimą, ar Bendrovė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar
tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas
elementas; ir
• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.
Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.
Išvada
Mūsų nuomone, Finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2021 m.
gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.
Paskyrimas
Bendrovės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 24 d. ir nenutrūkstamas
užduoties vykdymo laikotarpis sudarė 3 metus. Po dviejų metų, buvome vėl paskirti auditoriais
2020 m. rugsėjo 18 d., ir viso užduoties vykdymo laikotarpis apima 5 metus.
Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra
Rasa Radzevičienė.
UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu
Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377
Vilnius, Lietuvos Respublika
2022 m. kovo 18 d.
Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.