16
2 Reikšmingų apskaitos principų apibendrinimas (tęsinys)
2.1 Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas (tęsinys)
16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisa „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos vėliau 2021 m. birželio 30 d“
Pataisa pratęsta suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį, leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos
nuolaida yra nuomos pakeitimas, vieneriems metams, kad apimtų nuomos nuolaidas, kurios mažina nuomos mokėjimus iki
2022 m. birželio 30 d. arba anksčiau. Pataisa turi būti taikoma retrospektyviai remiantis 8-uoju TAS, tačiau nuomininkai
neprivalo tikslinti praėjusio laikotarpio skaičių ar atskleisti 8-ojo TAS 28 straipsnio f punkte reikalaujamos informacijos. Pataisa
nėra aktuali Grupei ir Bendrovei.
Patvirtinti taikymui ES, bet dar neįsigalioję standartai
2018–2020 m. ciklo TFAS metiniai patobulinimai (1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą
kartą“, 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“, 16-ojo TFAS „Nuoma“, 41-ojo TAS „Žemės ūkis“ pataisos) ir siauros apimties 16-
ojo TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“, 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis
turtas“, 3-ojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba
vėliau)
Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas pardavus
pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto pardavimo įplaukos, taip
pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai
nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį.
16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius
ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės
numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių.
37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu
susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su
sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį nuostolingai sutarčiai, ūkio
subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolį.
3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės
pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu. Prieš priimant pataisą, 3-iajame TFAS
buvo pateikta nuoroda į 2001 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus. Be to, 3-iajame TFAS numatyta nauja
išimtis, taikoma įsipareigojimams ir neapibrėžtiesiems įsipareigojimams. Išimtimi numatoma, kad kai kurių įsipareigojimų ir
neapibrėžtųjų įsipareigojimų tipų atžvilgiu ūkio subjektas, taikydamas 3-iąjį TFAS, turėtų vadovautis 37-uoju TAS arba TFAAK
21-uoju aiškinimu, o ne 2018 m. Konceptualiaisiais pagrindais. Nepriėmus šios naujos išimties, ūkio subjektas verslo jungimo
metu būtų turėjęs pripažinti kai kuriuos įsipareigojimus, kurių jis nebūtų pripažinęs pagal 37-ąjį TAS. Todėl nedelsiant po
įsigijimo ūkio subjektas būtų turėjęs nutraukti tokių įsipareigojimų pripažinimą ir pripažinti pelną, kuris neatspindėjo ekonominės
naudos. Taip pat buvo patikslinta, kad įsigyjantis ūkio subjektas įsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip
apibrėžta 37-ajame TAS.
9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10 % testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo
nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba
mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10 % testą.
Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų,
susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį su nuomos
paskatų apskaita.
1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos
patronuojančioji įmonė. Patronuojamoji įmonė gali vertinti savo turtą ir įsipareigojimus balansinėmis vertėmis, kurios būtų
įtraukiamos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS
taikymo pradžios data, jei nebuvo atlikta jokių koregavimų dėl konsolidavimo procedūrų ir dėl verslo jungimo, kurio metu
patronuojančioji įmonė įsigijo patronuojamąją įmonę, poveikio. 1-ojo TFAS pataisa taip pat leidžiama ūkio subjektams, kurie
pasirinko taikyti šią 1-jame TFAS numatytą išimtį, vertinti sukauptus valiutos perskaičiavimo skirtumus naudojant
patronuojančiosios įmonės apskaitytas sumas, remiantis patronuojančiosios įmonės TFAS taikymo pradžios data. 1-ojo TFAS
pataisa leidžiama taikyti pirmiau minėtą išimtį ir sukauptiems valiutos perskaičiavimo skirtumams tam, kad būtų sumažintos
sąnaudos, patiriamos ūkio subjektų, pirmą kartą rengiančių finansines ataskaitas pagal TFAS. Ši pataisa taip pat taikoma ir
asocijuotosioms įmonės, ir bendrosioms įmonėms, kurios pasirinko taikyti tą pačią 1-ajame TFAS numatytą išmintį.
Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal
41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus po apmokestinimo.
Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šis aiškinimas turės jų finansinėms ataskaitoms, bet nesitiki, kad standarto
taikymo įtaka bus reikšminga.