1
2
TURINYS
1. APŽVALGA ................................................................................................................................................................ 6
2. VERSLO APLINKA ................................................................................................................................................... 14
3. STRATEGIJA ........................................................................................................................................................... 19
4. VEIKLA ..................................................................................................................................................................... 27
5. FINANSINIAI REZULTATAI ..................................................................................................................................... 41
6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS .................................................................................................................................... 49
7. VALDYMO ATASKAITA ......................................................................................................................................... 54
8. INFORMACIJA TVARUMO KLAUSIMAIS .............................................................................................................. 72
9. ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI ............................................................................................... 158
PRIEDAI .......................................................................................................................................................................... 159
3
Valdybos pirmininko žodis
Gerbiamieji,
Lietuvos energetikos sektorius užsitikrina vis stipresnes pozicijas transformacijos kelyje. Vykstantys
pokyčiai kloja stiprų pamatą valstybės ekonominiam vystymuisi. Įgyvendinant Lietuvos energetikos viziją,
itin svarbus vaidmuo tenka „Amber Grid“. Ši bendrovė užtikrina visos valstybės dujų perdavimo tinklo
patikimumą ir saugumą bei imasi ateities energetikos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros veiksmų. Į tinklą
toliau integruojami biometano gamintojai, o kartu su Šiaurės Europos bei Baltijos šalių partneriais sparčiai
vystomas žaliojo vandenilio koridorius. Įmonė jau yra padėjusi pamatus žaliosios energetikos plėtrai, todėl
itin svarbu ir toliau išlaikyti tempą bei kartu ieškoti naujų galimybių, kaip sustiprinti šalies ir regiono
energetinį saugumą.
2024 metais darbą „Amber Grid“ pradėjo naujos sudėties valdyba, kurią papildė du nepriklausomi jos nariai
iš Danijos ir Vokietijos. Džiugu, kad Europos valstybėse dirbantys ir gyvenantys kolegos dalinasi savo
tarptautine patirtimi ir skatina Lietuvos energetikos plėtrą. Jų indėlis siekiant pozityvaus pokyčio „Amber
Grid“ yra labai vertinamas. Visi kartu siekiame, kad ši bendrovė sėkmingai inicijuotų naujas su žaliąja
energetika susijusias veiklas, tuo pat metu užtikrindama sklandžią ir efektyvią esamos dujų infrastruktūros
veiklą. Tokiu būdu stiprinant Lietuvos energetinį saugumą ir nepriklausomybę. Visos valdybos tikslas -
padėti bendrovei organizuoti verslą taip, kad jis, išlaikydamas ilgalaikius tikslus, prisitaikytų prie
besikeičiančios pramonės aplinkos, užtikrinant įmonės lyderystę sektoriuje.
Praėjusiais metais „Amber Grid“, būdama naujosios energetikos įmonių grupės EPSO-G dalimi, parengė
integruotą strategiją iki 2035 metų. Mums tenka dirbti ir gyventi laikais, kai geopolitinė įtampa didina
spaudimą užtikrinti energetinį saugumą ir tiekimo grandines. Todėl saugumas yra viena iš esminių
strategijos dešimčiai metų į priekį krypčių, kurios centre - nepertraukiamas energijos perdavimas, kartu
stiprinant fizinę ir kibernetinę sistemos objektų apsaugą.
Kita vertus, Lietuvos energetinė nepriklausomybė bus užtikrinta tik tuomet, kai tapsime energiją
eksportuojanti valstybė. Europos vandenilio tinklas yra vienas esminių ateities plėtros taškų, siekiant
įgalinti reikšmingus žaliosios energijos srautus tarp šiaurės ir vakarų Europos. „Amber Grid“ specialistai turi
ilgametę patirtį vystant didelio masto energetikos infrastruktūros projektus, todėl esu nusiteikęs
optimistiškai ir tikiu, kad bendrovė kryptingai ir sėkmingai dirbs prie naujosios energetikos projektų –
planuojamo išvystyti CO2 tinklo, vandenilio koridoriaus įrengimo bei dujinių kompresorių pakeitimo
elektriniais. Žvilgsniui krypstant į ateities projektus, būtina nepamiršti esamos situacijos. Bendrovė privalo
ir toliau optimizuoti iki šiol sukurtą dujų perdavimo infrastruktūrą, tiek didinant jos saugumą, tiek ir
efektyvumą.
4
Transformuodami energetiką turime kalbėti ne tik apie infrastruktūros pokytį, bet ir apie partnerysčių
kūrimą bei tvirtą jų išlaikymą. „Amber Grid“ siekia būti patikimais partneriais rinkoje. Ir nors šioje srityje
aiškiai matomas įmonės augimas – tai atskleidžia nuolat atliekamos klientų apklausos, mes sieksime ir
toliau gerinti patirtis, būti dar greitesniais, suteikti patogius įrankius bei diegti klientų poreikius
atitinkančius verslo sprendinius. Esame įsipareigoję ne tik teikti paslaugas, bet ir tapti aktyviais partneriais
savo klientams, padedant jiems prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naudotis visais šiuolaikinės
energetikos teikiamais privalumais.
Dėkoju „Amber Grid“ žmonėms už sėkmingus praėjusius metus ir linkiu bendrovei tvirtai žengti į priekį,
auginti naujosios energetikos kompetencijas, stiprinti Baltijos šalių energetiką ir kurti naudą Lietuvai,
dirbant sparčiai besikeičiančiame energetikos sektoriuje.
Pagarbiai
Paulius Butkus
„Amber Grid“ valdybos pirmininkas
Bendrovės vadovo žodis
Gerbiami kolegos, partneriai ir klientai,
Šioje „Amber Grid“ vadovybės ataskaitoje pateikiame jums išsamų vaizdą apie tai, ką nuveikėme per
praėjusius 2024 metus, apibūdindami savo veiklos principus, vertybes, kuriomis vadovaujamės bei
atskleisdami informaciją apie svarbiausius veiklos ir finansinius rodiklius. Penkerius metus būdamas šios
unikalios bendrovės vadovu visada atskaitose atkreipiu dėmesį į didelius mūsų valdoma dujų perdavimo
sistema perduodamus energijos kiekius. Tai - ilgalaikio ir nuoseklaus darbo, vystant ir palaikant sistemą,
rezultatas. Tiesa, 2024 metais šis skaičius buvo kiek mažesnis, tačiau vis tiek - įspūdingas, per dujų
perdavimo tinklą transportavome 55 teravatvalandes dujų. 2300 kilometrų dujotiekių vamzdynu, įrengtu
Lietuvos teritorijoje, kasdien teka dujos, kurios itin reikalingos Lietuvai ir kaimyninėms valstybėms. O nuo
2022 metų, kai GIPL dujotiekiu susijungėme su Lenkija, dujas transportuojame bet kuriai jas įsigijusiai
Europos valstybei. Matome, kad gamtinės dujos išlieka kertiniu resursu užtikrinant energetinį saugumą ir
pramonės poreikius, o 120 GWh per parą siekiantis pikinis dujų poreikis Lietuvoje dar kartą parodo
patikimos ir pakankamos infrastruktūros būtinybę.
5
Pernai per mūsų infrastruktūrą perduotų dujų kiekis buvo šiek tiek mažesnis dėl akivaizdžių priežasčių –
pirmuosius keturis mėnesius vis dar neveikė Balticconnector dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos po to, kai
jis buvo tyčia pažeistas 2023 m. rudenį. Be to, 2024 metais pirmą kartą istorijoje vyko Klaipėdos SGD
terminalo techninė apžiūra, dėl kurios terminalo veikla buvo sustabdyta daugiau kaip mėnesį. Nepaisant
šių infrastruktūros iššūkių, regiono dujų vartotojai buvo aprūpinti laiku ir be trikdžių.
Vertindami kasdien besikeičiančią geopolitinę situaciją pasaulyje pirmiausia savo žvilgsnį kreipiame į dujų
perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą. Energijos resursų prieinamumas ir energetinis saugumas
užtikrina valstybės raidos tvarumą. Todėl nuolat vykdome sistemos techninio patikrinimo, priežiūros ir
atstatymo darbus. 2024 metais patvirtintoje integruotoje strategijoje iki 2035 metų nusimatėme
investicijas, kurias būtinai reikės įlieti į iki šiol sukurto dujų perdavimo tinklo atstatymą ir geros būklės
išlaikymą. Planuojame, kad investicijos į esamą tinklą sudarys apie 200 mln. eurų, o visos investicijos į
naująją energetiką, kurią numatome vystyti „Amber Grid“ veikloje, sieks daugiau kaip 3 mlrd. eurų, tam iki
2035 metų esame suplanavę skirti savo lėšas ir pritraukti išorines investicijas.
Šie ambicingi tikslai nebūtų įveikiami pavieniui. Todėl itin vertinu „Amber Grid“ buvimą „EPSO-G“ įmonių
grupės dalimi. Bendrystėje mes galime žymiai daugiau nei po vieną. Bendradarbiavimas, sinergija tarp
grupės įmonių atneša kur kas daugiau naudos, nei dirbant atskirose sferose.
Per 2024 metus bendrovė ypač pasistūmėjo į priekį planuojant Šiaurės-Baltijos šalių vandenilio koridoriaus
(NBHC) projekto įgyvendinimą. Šis ambicingas projektas siekia sujungti Šiaurės Europos atsinaujinančios
energijos gamybos regionus su pagrindiniais vartojimo centrais Europoje. Kuriamas tarptautinis vandenilio
perdavimo koridorius turėtų prisidėti prie regiono ir visos Europos energetinio saugumo stiprinimo, taip pat
padėti dekarbonizuoti sunkiąją pramonę. Vandenilio projekte 2024 metais atlikome išankstinę galimybių
studiją ir kartu su dar penkiais partneriais - Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Vokietija pradėjome rengti
galimybių studiją, kuri atves mus iki vandenilio vamzdyno projektavimo etapo. Džiaugiamės gavę CEF
finansavimą studijoms, tad sparčiai judame link šio tiek valstybei, tiek ir Europos energetikai svarbaus
projekto realizavimo. Taip pat pernai iškilo ir jau projekto formą įgauna dar viena idėja – kurti CO2
transportavimo sistemą Lietuvoje. Tai būtų dar vienas žingsnis link naujosios energetikos įtvirtinimo mūsų
valstybėje bei naudos sukūrimo verslo plėtrai ir visuomenei.
2024 m. dvi biodujų gamintojų sistemos buvo prijungtos prie „Amber Grid“ perdavimo tinklo. Dar iš dviejų
biodujas gaminančių, tačiau prie tinklo neprijungtų jėgainių biometanas iki vamzdyno transportuojamas
cisternomis. 2024 metų rezultatas – beveik 130 GWh biometano priimta į mūsų sistemą ir bendrovė šioms
dujoms išdavė kilmės garantijas. Intensyviai dirbame su naujais klientais - per 2025 m. planuojame prijungti
6 biodujų gamintojus.
Vis daugiau dėmesio skirdami tvariai veiklai „Amber Grid“, pradėjome vertinti daugiau tvarumo srities
rodiklių. Bendrovė siekia atitikti geriausias tvarumo valdymo praktikas ir principus, užtikrindama, kad
tvarumo aspektai būtų integruoti į strateginius sprendimus bei kasdienę veiklą. Mūsų tvarumo ataskaita
parengta savanoriškai, siekiant kuo labiau atitikti Europos tvarumo atskaitomybės standartus.
Apžvelgdamas 2024 metus, noriu tarti #Ačiū „Amber Grid“ bendradarbiams už atsidavimą, ištikimybę
energetikai ir profesionalumą. Taip pat sakau #Ačiū mūsų klientams, partneriams ir akcininkams už
pasitikėjimą ir paramą. Jau prasidėję 2025 metai yra kupini naujų idėjų, suplanuotų investicijų ir būtinų
pokyčių. Siekdami savo ilgalaikių tikslų, esame pasirengę pasinaudoti naujomis galimybėmis, įveikti
būsimus iššūkius ir kurti vertę visiems savo klientams ir valstybei. Neabejoju, kad būsime dar stipresni!
Pagarbiai
Nemunas Biknius
„Amber Grid“ vadovas
6
1. APŽVALGA
Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengta konsoliduotoji vadovybės ataskaita – 2024 metai.
1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS
Pavadinimas
AB „Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“, Bendrovė)
Teisinė forma
Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras
2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas
303090867
Juridinių asmenų registro tvarkytojas
VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas
51.730.929,06 Eur
LEI kodas
097900BGMP0000061061
Buveinės adresas
Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva
Telefonas
+370 5 236 0855
Elektroninio pašto adresas
info@ambergrid.lt
Interneto tinklalapis
www.ambergrid.lt
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ užtikrina patikimą ir saugų gamtinių dujų
perdavimą klientams aukšto slėgio dujotiekiais. Bendrovė atsakinga už Lietuvos dujų perdavimo
infrastruktūrą, kurią sudaro beveik 2300 km dujotiekių tinklas ir dvi dujų kompresorių stotys, jų
eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą. Gerai išvystyta Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra patogi didelio
energijos kiekio transportavimui Lenkijai, Baltijos šalims ir Suomijai.
Bendrovė įgyvendino du strateginius energetikos projektus GIPL ir ELLI, kuriais sujungė Lenkijos ir Lietuvos
dujų perdavimo sistemas ir sustiprino Baltijos bei Suomijos dujų rinkų integraciją į bendrą Europos
Sąjungos rinką.
Siekiant dujų sektoriaus dekarbonizacijos tikslų, „Amber Grid” aktyviai veikia tiriant naujus technologinius
ir rinkos sprendimus bei kuriant sąlygas pritaikyti dujų perdavimo sistemą žaliųjų dujų, įskaitant vandenilį,
transportavimui. „Amber Grid“ taip pat administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių
(AEI), nacionalinį kilmės garantijų registrą.
„Amber Grid“ yra UAB „EPSO-G“ įmonių grupės (toliau – „EPSO-G“, „EPSO-G“ įmonių grupė) įmonė. „EPSO-
G“ yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, o UAB „EPSO-G“ veikia kaip „EPSO-G“
įmonių grupės valdymo bendrovė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos
energetikos ministerija. Daugiau informacijos apie UAB „EPSO-G“ ir „EPSO-G“ įmonių grupę - www.epsog.lt.
„Amber Grid“ valdo 34 proc. dujų biržos UAB „GET Baltic“ akcijų. „GET Baltic“ , esanti dujų biržos EEX dalis,
organizuoja ir vysto prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Daugiau
informacijos apie „GET Baltic“ - www.getbaltic.com.
Bendrovė filialų ir atstovybių neturi.
7
1.2. VEIKLOS RODIKLIAI
Bendrovės veiklos rodikliai, 2022 – 2024 m.
2024 m.
2023 m.
2022 m.
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką ir suvartotas Lietuvos
poreikiams, GWh
16 947
14 913
15 576
Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas
1
, GWh
38 361
46 326
48 213
Sistemos naudotojų skaičius laikotarpio pabaigoje
88
127
122
Magistralinių dujotiekių ilgis, km
2 288
2 285
2 285
Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius
68
68
68
Darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje
345
327
327
1.3. SVARBŪS ĮVYKIAI
03 d. Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“
(Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir
„ONTRAS“ (Vokietija), dalyvaujantys tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio
koridoriaus (
angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor, NBHC
) projekte, pasirašė sutartį dėl
žaliojo vandenilio koridoriaus galimybių studijos. Konkursą laimėjusi bendrovė AFRY
1
Latvijos, Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities perdavimo sistemos
VIZIJA
MISIJA
Aplinkai draugiška, inovatyvi energetikos
bendrovė integruotame Europos dujų tinkle.
Vystyti sistemą, įgalinančią konkurenciją ir
klimatui draugiškos energijos naudojimą.
01
sausis
8
Management Consulting analizuos tarpvalstybinės vandenilio infrastruktūros plėtros sąlygas
nuo Suomijos, per Baltijos šalis ir Lenkiją iki Vokietijos bei žaliojo vandenilio tendencijas
regione. Studijos, kuri suteiks išsamią faktais pagrįstą sistemą, leidžiančią priimti optimalius
sprendimus, parengimo terminas – 2024 metų birželis.
26 d. Oficialiai baigtas Latvijos ir Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas ELLI, kurį
kartu įgyvendino „Amber Grid” ir Latvijos dujų operatorius „Conexus Baltic Grid”. Projektu buvo
padidinti jungties pajėgumai abiem kryptimis ir sustiprintas gamtinių dujų tiekimo saugumas
regione. Į Europos Komisijos patvirtintą BEMIP prioritetinį dujų koridoriaus bendro intereso
projektų sąrašą įtrauktas ELLI projektas buvo bendrai finansuojamas Europos Sąjungos
lėšomis.
1 d. Veiklą pradėjo „Amber Grid“ administruojama nauja elektroninė žalių dujų kilmės garantijų
registro sistema. Ji suteiks saugią, patikimą ir patogią prieigą prie duomenų apie kilmės
garantijas žalios energijos gamintojams, tiekėjams ir kitiems rinkos dalyviams. Sistema veikia
Čekijos įmonės „Unicorn Systems” sukurtoje Certigy platformoje. Kilmės garantijų registre
rinkos dalyviai gali susikurti savo paskyras, paprastai administruoti kilmės garantijų procesus,
realiame laike stebėti kilmės garantijų likučius, transakcijų statistiką ir kt.
11 d. „Amber Grid“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš GIPL dujotiekio statybos rangovo „Alvora“
priteisti žalą dėl netinkamai įvykdytos GIPL statybos sutarties. Žalos suma siekia 10,6 mln.
eurų. Šios lėšos reikalingos, siekiant pašalinti projekto darbų vykdymo metu atsiradusius
trūkumus, įskaitant dalies dujotiekio detalių pakeitimą ir su tuo susijusius technologinius
procesus.
28 d. Europos Komisija Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui (NBHC) suteikė bendro
intereso projekto (PCI) statusą.
30 d. vykusiame „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo išrinkti nauji Bendrovės
valdybos nariai. Nepriklausomais „Amber Grid“ valdybos nariais iki kadencijos pabaigos išrinkti
Peter Loof Helth ir Alexander Feindt. Patronuojančios bendrovės „EPSO-G“ siūlymu išrinktas
naujas narys Darius Kašauskas ir darbą valdyboje tęsiantis Paulius Butkus. Taip pat
patvirtintas iki šiol valdybos nario pareigas ėjęs valstybės tarnautojas Karolis Švaikauskas.
30 d. įvykęs eilinis visuotinis „Amber Grid“ akcininkų susirinkimas nusprendė paskirstyti 2023
m. Bendrovės pelną ir skirti 0,1131 euro dividendų vienai akcijai. Iš viso buvo išmokėta 13,4 mln.
eurų dividendų.
10 d. „Amber Grid“ valdybos posėdyje išrinktas valdybos pirmininkas, kuriuo tapo „Amber Grid“
valdybos narys ir „EPSO-G“ grupės plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus. „EPSO-G“
įmonių grupėje P. Butkus yra atsakingas už strategijos, inovacijų vystymo, duomenų analitikos
ir valdymo bei kitų veiklų vystymo sritis.
21 d. „Amber Grid“ nustatė dujų perdavimo paslaugų kainas 2025 metams. Kainos nustatytos,
atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintą leistiną
reguliuojamų pajamų viršutinę ribą. Palyginti su 2023 m. vidutine perdavimo paslaugų kaina
Lietuvos vartotojams (1,39 Eur/MWh), 2025 metais ji didės 7,4 proc. ir sudarys 1,60 Eur/MWh.
05
vasaris
02
balandis
04
gegužė
9
Dujų perdavimo paslaugos kaina sudaro vos kelis procentus galutinės vartotojų mokamos
kainos už dujas.
6 d. paskelbta, kad įgyvendinant tolesnę „GET Baltic“ integraciją į EEX, bus žengtas dar vienas
žingsnis – į EEX platformą bus perkelta prekyba dujomis Baltijos šalyse ir Suomijoje.
Planuojama, kad 2025 m. „GET Baltic“ klientai dujomis prekiaus EEX prekybos platformoje. Tuo
tarpu „GET Baltic“ komanda ir toliau aptarnaus vietos klientus bei plėtos produktų pasiūlą,
atsižvelgdama į rinkos poreikius.
14 d. Bendrovė gavo VERT nutarimą, kurio buvo patvirtintas 2023 m. sausio 13 d. įvykusios
avarijos AB „Amber Grid“ magistraliniame dujotiekyje Panevėžys–Ryga, Valakėliai, Pasvalio r.
sav. tyrimo aktas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad avarijos pagrindine priežastimi laikytina
netinkamos kokybės statybos laikų suvirinimo jungtis.
17 d. Devyni aplink Baltijos jūrą esančių šalių dujų perdavimo sistemų operatoriai (PSO)
pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama koordinuoti ir palengvinti vandenilio
infrastruktūros kūrimą, taip pat skatinti vandenilio rinkos plėtrą Baltijos jūros regione.
Memorandumu nustatomas ir įgyvendinamas PSO bendradarbiavimas. Susitarimo
memorandumo šalys yra Lenkijos GAZ-SYSTEM, Estijos „Elering“, Danijos „Energinet“,
Suomijos „Gasgrid Vetyverkot“, Lietuvos „Amber Grid“, Švedijos „Nordion Energi“, Vokietijos
„GASCADE Gastransport“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“ ir Vokietijos „ONTRAS Gastransport“.
18 d. „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime pritarta humanitarinės pagalbos
Ukrainos energetikos sektoriui skyrimui. „Amber Grid“ Ukrainos energetikos sektoriui perduos
humanitarinės pagalbos paketą, kurį sudarys penki generatoriai ir dešimt dujotiekį
stiprinančių movų. Bendra teikiamos pagalbos vertė – beveik 108 tūkst. eurų.
28 d. Pabaigta NBHC studija, kurioje identifikuota galima vandenilio dujotiekio trajektorija per
šešias projekto valstybes nares, nustatytos preliminarios vamzdyno techninės
charakteristikos, vandenilio kompresavimo pajėgumai skirtingais laikotarpiais iki 2050 metų.
Projekto partneriai toliau tęsia veiklą ir ruošia dokumentus CEF paraiškai, kuria bus prašoma
parama gilesnei galimybių studijai ir priešprojektiniams sprendiniams kiekvienoje projekte
dalyvaujančioje šalyje atlikti. Paraiškos pateikimo terminas - 2024 m. spalio mėn.
1 d. „Amber Grid“ po birželio mėn. įvykusios viešos konsultacijos pateikė VERT dujų perdavimo
sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. Tarp pagrindinių plano aspektų: esamų
dujų infrastruktūros elementų modernizavimas, saugumo užtikrinimas, atsparumo krizių
situacijoms didinimas, alternatyvių energijos šaltinių plėtra, atsinaujinančios energijos
integracija, vandenilio transportavimo tinklo kūrimas, dujų ir elektros energijos sektorių
sinergija, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų mažinimas.
26 d. VERT nustatė vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC), kuri bus taikoma „Amber Grid“
nuo 2025 m. WACC dydis padidės nuo 5,04 iki 5,63 proc.
5 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 13 d. patvirtintas ES teisės aktų paketas, kuriuo siekiama
dekarbonizuoti ES dujų rinką, palengvinant atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido
išskiriančių (
angl.
low-carbon
) dujų, įskaitant vandenilį, įsisavinimą, mažinti išmetamo
metano kiekį ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą visiems Europos piliečiams (2024 m.
birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1789 dėl dujų iš
atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų ir 2024 m. birželio 13 d.
06
birželis
liepa
07
rugpjūtis
08
10
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1788 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių,
gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių).
4 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 13 d. patvirtintas Reglamentas dėl metano išmetimo kiekio
mažinimo energetikos sektoriuje, kuriuo nustatomos taisyklės dėl ES energetikos sektoriuje
išmetamo metano kiekio tikslaus matavimo, kiekybinio vertinimo, stebėsenos, duomenų
teikimo ir tikrinimo, taip pat dėl išmetamo metano kiekio mažinimo, įskaitant nuotėkių aptikimo
ir remonto tyrimus, remonto pareigas ir taikomus dujų išleidimo bei dujų deginimo
apribojimus, taip pat nustatomos taisyklės dėl priemonių, kuriomis užtikrinamas informacijos
apie išmetamą metano kiekį skaidrumas (2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) 2024/1787 dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo).
13 d. „Amber Grid“ gavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pranešimą apie
tai, jog VERT „Amber Grid“ atžvilgiu pradėjo sankcijos skyrimo procedūrą dėl GIPL statybos
patikrinimo akte nustatytų neatitikimų.
09 d. Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos „Ontras“ dujų perdavimo
sistemos operatoriai sėkmingai užbaigė Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus (
angl.
Nordic Baltic Hydrogen Corridor, NBHC
) išankstinę galimybių studiją. 2024 m. sausį pradėtoje
reikšmingoje studijoje nagrinėjamos pagrindinės NBHC projekto vystymo sąlygos. Projektu
siekiama sukurti žaliojo vandenilio transportavimo tarp šešių šalių galimybes.
Spalį Lietuvoje pradėjo veikti antrasis biometano įleidimo taškas, prie kurio buvo prijungta
„Agrokoncerno“ įmonių grupės biometano jėgainė. Iš „Agrokoncerno“ ūkių žaliavų pagamintos
žaliosios biodujos tiekiamos per magistralinius dujotiekius, o techniniai įleidimo pajėgumai
leis kasmet transportuoti daugiau kaip 21 gigavatvalandę (GWh) biometano.
18 d. „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pritarta Bendrovės siūlymui
Ukrainai perduoti 55 automobilius ir 4 generatorius. Bendra teikiamos pagalbos vertė siekia
beveik 62 tūkst. eurų. Dalis paramos buvo perduota 2024 m. rudenį, kitą dalį planuojama
perduoti 2025 m.
18 d. NBHC projekto partneriai pateikė paraišką finansavimui gauti pagal Europos
infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).
22 d. Dėl GIPL statybos patikrinimo akte nustatytų neatitikimų VERT skyrė 81 tūkst. eur dydžio
baudą „Amber Grid“.
29 d. „Amber Grid“ gavo VERT pritarimą dešimties metų šalies dujų perdavimo tinklo plėtros
planui. Plane iki 2033 metų numatytos dujų perdavimo sistemos plėtros investicijos, kuriomis
siekiama Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių dujų sektoriaus tikslų. Planuojama, kad per
ateinantį dešimtmetį į dujų perdavimo tinklą turės būti investuota apie 201 mln. eurų. Iš jų –
investicijos per penkerius artimiausius metus sudarys apie 138 mln. eurų.
27 d. VERT patvirtino saugumo dedamąją, įsigaliojančią nuo 2025 m. sausio 1 d., kuri pirmą
kartą nustatyta neigiama (-25,55 Eur/(MWh/parą/metus). „Amber Grid“, veikdama kaip SGDT
lėšų administratorius ir vadovaudamasi VERT pakeistu SGDT lėšų administravimo aprašu,
2025 metais turės grąžinti SGDT lėšas jų mokėtojams (perdavimo sistemos naudotojams).
rugsėjis
09
spalis
10
lapkritis
11
11
11 d. „Amber Grid“ ir energetikos infrastruktūros projektų vystymo bendrovė „MT Group“
pasirašė projektavimo, įrangos tiekimo ir rangos darbų sutartį dėl Elektrėnų dujų skirstymo
stoties rekonstrukcijos. Rangos darbų vertė – 2,6 mln. eurų. Stoties rekonstrukciją
planuojama įgyvendinti iki 2026 metų vidurio.
12 d. Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektą įgyvendinantys Europos dujų
perdavimo sistemos operatoriai iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos
paskelbė pradedantys galimybių studijų etapą. Šiose studijose daug dėmesio bus skiriama
svarbiausioms dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui,
finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams ir saugos klausimams, taip pat
įgyvendinimo grafikui. Tikimasi, kad šios studijos bus atliktos iki 2026 m. vidurio.
16 d. VERT paskelbė viešai konsultacijai dokumentų paketą dėl „Amber Grid“ teikiamų
perdavimo paslaugų kainodaros principų nuo 2026 m. Kai kuriuos numatomus kainodaros
pokyčius sąlygoja ir 2024 m. viduryje patvirtinto Dekarbonizacijos Reglamento nuostatos.
Šios viešosios konsultacijos pabaiga - 2025 m. vasario 14 d.
PO ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI
2025 m. sausio 13 d. Į pabaigą artėjant dabartinio „Amber Grid“ vadovo 5 metų kadencijai, valdybos
sprendimu paskelbta kandidatų į Bendrovės vadovo pareigas atranka.
2025 m. sausio 15 d. „Amber Grid“ valdyba patvirtino Bendrovės strategiją iki 2035 m. Joje numatyta, jog
bendrovės investicijos per ateinančius dešimt metų sieks 3,3 mlrd. eurų. Daugiausiai lėšų planuojama
investuoti į atsinaujinančios energetikos vystymui skirtą naują infrastruktūrą - žaliojo vandenilio tinklo
sukūrimą. Taip pat, anglies dvideginio (CO
2
) transportavimo ekosistemos išvystymą, esamo dujų
perdavimo tinklo atnaujinimą ir jo atsparumo didinimą. Investicijos bus finansuojamos pasitelkiant mišrius
finansavimo šaltinius, didžiąją dalį lėšų pritraukiant iš Europos Sąjungos bei tarptautinių fondų ir
optimizuojant skolos bei nuosavo kapitalo struktūrą.
2025 m. sausio 17 d. Įgyvendinant VERT įpareigojimą patikrinti GIPL dujotiekių jungties saugumą, patikrą
atlikę ekspertai nustatė ir patvirtino, kad GIPL dujotiekį saugu eksploatuoti. GIPL saugumo patikrinimas
buvo atliekamas 2024 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, jį atliko viešąjį pirkimą laimėjusi AS „Inspecta
Latvia“.
2025 m. vasario 4 d. Europos Komisija paskelbė, kad iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės
(„Connecting Europe Facility“, CEF) skiriamas finansavimas tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros
projektams pagal transeuropinių energetikos tinklų programą (TEN-E). Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio
koridoriaus (
angl. „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“, NBHC
) projektui patvirtinta 6,8 mln. eurų parama,
skirta jo galimybių studijos etapo finansavimui.
1.4. NARYSTĖ
Bendrovė yra Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos
„Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, Lietuvos
suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos, EASEE-gas asociacijos, Europos atsinaujinančių dujų
kilmės garantijų registrų (ERGaR), Europos švaraus vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos,
Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos, INFOBALT asociacijos, European Hydrogen Backbone
iniciatyvos narė:
gruodis
12
12
ENTSOG įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 715/2009 kaip
organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos
Bendrijos lygmeniu užtikrinti.
Asociacija „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“ yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos
ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Asociacija renka informaciją savo nariams
apie verslo galimybes abiejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis,
užtikrinančiais verslo valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius.
Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus
poziciją, atstovauja savo narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir
tarptautinėse organizacijose, siekia, kad būtų plėtojamos ir gerinamos Lietuvos
elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir
techninė energetikos ūkio pažanga.
Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos partneriai siekia skatinti SGD
kaip naujo, švaresnio ir tylesnio kuro naudojimą transporto, pramonės bei kituose ūkio
sektoriuose ir sukurti visų potencialių SGD rinkos dalyvių bendrą informacinę ir darbo
platformą.
EASEE-gas asociacija įkurta plėtoti ir skatinti supaprastintą ir racionalizuotą fizinį dujų
transportavimą ir prekybą dujomis visoje Europoje.
ERGaR asociacijos tikslas yra skatinti, plėtoti ir išlaikyti patikimą, ES teisės aktų
reikalavimus atitinkančią, sistemą, įgalinančią tarpvalstybinę dujų, pagamintų iš AEI,
kilmės garantijų prekybą Europos gamtinių dujų sistemoje, padedančią išvengti dvigubo
atsinaujinančių dujų pardavimo ir dvigubos jų apskaitos.
„Amber Grid“ dalyvauja Europos švaraus vandenilio aljanse, kurio tikslas – padėti
įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir
prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę.
„Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio platformos, įsteigtos prie Energetikos
ministerijos, narė. Platforma siekia padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje
numatytus tikslus sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės
grandinę. Taip pat skatina vandenilio kaip švaraus kuro, energijos šaltinio ir nešėjo
naudojimą transporto, pramonės, energetikos bei kituose ūkio sektoriuose, taip pat
Lietuvos įmonių ir organizacijų įsitraukimą į vandenilio sektoriaus vertės grandinės
veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei teikiant paslaugas Lietuvos ir kitų šalių
poreikiams.
SGD
EŠVA
LVP
13
„Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Šalies
mokslininkus ir verslo organizacijas jungianti asociacija dalyvauja formuojant
nacionalinę, regioninę ir ES politiką bei tikslus, įskaitant Lietuvos vandenilio energetikos
sektorių reglamentuojančių teisės aktų leidybos procese strategijos ir vandenilio
plėtros veiksmų plano parengimą, prisideda siūlant teisėkūros iniciatyvas, kurios
paskatintų vandenilio technologijų plėtrą šalyje, užtikrinant tarpsektorinę vandenilio
integraciją ir susijusių technologijų diegimą, skatina bendrą mokslinių tyrimų,
eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą ir kt.
„Amber Grid“ yra INFOBALT asociacijos narė. INFOBALT yra informacijos, ryšių ir
technologijų sektoriaus asociacija, siekianti sukurti geriausias sąlygas technologijų
taikymui, rinkos plėtrai bei eksportui. „Amber Grid” kartu su kitais šios asociacijos
partneriais kuria energetikos, mokslo ir IT srities „think tank“ bendradarbiavimo
platformą – EnergyTech, apjungiančią energetikos verslo įmones, mokslo
bendruomenę ir pažangiausias bei daugiausia patirties turinčias IT bei technologines
bendroves. EnergyTech platforma mato save 3 kryptyse: kaip inovatyvių idėjų banką ir
eksportuojamų kompetencijų centrą; kaip bendraminčių profesionalų erdvę efektyviam
dialogui energetikos sektoriaus inovacijų skatinimui; kaip lyderį, įtraukiantį Lietuvos,
regiono ir tarptautinę bendruomenę tvariai ateities energetikai užtikrinti.
„Amber Grid“ yra europinės vandenilio plėtros iniciatyvos „European Hydrogen
Backbone“ narė, kuri veikia kaip nepriklausoma darbo grupė Gas Infrastructure
Europe asociacijos sudėtyje. Iniciatyvos dalyviai kuria Europos vandenilio
transportavimo infrastruktūros viziją, ekspertinėmis įžvalgomis prisideda prie žaliojo
vandenilio rinkos plėtros.
„Amber Grid” yra kilmės garantijas išduodančias institucijos Europoje vienijančios
organizacijos AIB narė. AIB kuria ir plėtoja standartizuotą energijos kilmės garantijų
apsikeitimo sistemą tarp Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių
narių kilmės garantijas išduodančių įstaigų, siekiant užtikrinti patikimą, skaidrų, ir
ekonomišką energijos kilmės garantijų tarpvalstybinį apsikeitimą.
2023 m. „Amber Grid“ prisijungė prie Oil & Gas Methane Partnership 2.0 (OGMP 2.0).
Tai yra Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pavyzdinė naftos ir dujų ataskaitų
teikimo ir poveikio aplinkai mažinimo programa. OGMP 2.0 yra vienintelė išsami,
matavimais pagrįsta ataskaitų teikimo sistema pramonei, kuri pagerina metano emisijų
ataskaitų tikslumą ir skaidrumą. OGMP 2.0 tiesiogiai įtraukia naftos ir dujų įmones, kurios
turi galią spręsti metano emisijų problemą. Tai padeda joms geriau suprasti savo
išmetamųjų teršalų profilius ir, svarbiausia, panaudoti šias žinias, kad sumažintų
išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu būdu, sutelkiant pastangas į didžiausių
emisijų šaltinius. 2024 m. „Amber Grid“ antrus metus iš eilės OGMP 2.0 suteiktas
„Auksinio standarto kelio“ įvertinimas.
2024 m. spalio mėn. Energetikos ministerija kartu su kitomis ministerijomis, pramonės
įmonėmis, mokslo ir studijų institucijomis pasirašė susitarimą dėl CCS/CCUS
platformos įkūrimo. „Amber Grid“ yra šios platformos viena iš narių. Platforma įkurta,
AIB
CO
2
14
siekiant stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą svarbiausiais su anglies dioksido
surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) technologijomis susijusiais klausimais
Lietuvoje. Platforma sieks skatinti Lietuvos įmonių, viešojo sektoriaus, mokslo ir studijų
institucijų įsitraukimą į anglies dioksido surinkimo, transportavimo, saugojimo ir
panaudojimo sektoriaus vertės grandinės veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei
teikiant paslaugas Lietuvos ir kitų valstybių poreikiams.
2. VERSLO APLINKA
2.1. VERSLO APLINKA IR PROGNOZĖS
Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų,
reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė
rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis
patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, Santakos įleidimo tašką,
perduodant dujas iš Lenkijos ir Kiemėnų įleidimo tašką, perduodant dujas iš Latvijos.
Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo
įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.
Per 2024 metus į Lietuvą buvo patiekta 29,2 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transportavimo į
Karaliaučiaus sritį. Tai – 21,4 proc. mažiau nei buvo patiekta 2023 metais, kai į Lietuvą buvo transportuota
37,7 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 9,7 TWh
dujų, tai yra 49,4 proc. mažiau, palyginti su 2023 metais, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 19,1
TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota 2,5 TWh dujų, tai 21,3 proc. mažiau palyginti su 2023
metais, kai į Lenkiją buvo transportuota 3,2 TWh dujų.
Dujų vartojimas Lietuvoje 2024 metais buvo didesnis. Per 2024 metus Lietuvoje buvo suvartota 16,9 TWh
dujų, tai – 13,6 proc. daugiau nei 2023 metais, kai dujų poreikis buvo 14,9 TWh dujų.
Klaipėdos SGD terminalas ir toliau yra svarbiausias dujų tiekimo šaltinis Lietuvai ir Baltijos šalims.
2024 metais iš terminalo buvo patiekta 23,9 TWh dujų arba 80,6 proc., iš Latvijos – 4,1 TWh arba 14 proc., iš
Lenkijos – 1,5 TWh arba 5 proc., iš biodujų gamintojų - 0,1 TWh arba 0,4 proc. viso įleisto dujų kiekio. Iki 2033
m. užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas, t.y. terminalo klientams kasmet bus
paskirstyta 33 TWh terminalo pajėgumų.
Nuo 2022 m. pabaigos į Lietuvą pradėtas importuoti tvarumo kriterijus atitinkantis biometanas,
pagamintas Europos Sąjungos šalyse. Šiam biometanui išduotos Lietuvoje pripažintos kilmės garantijos.
2023 m. į Lietuvą iš viso importuota 40 GWh biometano.
2023 m. vasarą, pradėjus gaminti ir į perdavimo tinklą tiekti lietuvišką biometaną, šiam taip pat buvo
išduotos kilmės garantijos. Iki 2023 m. pabaigos Lietuvoje buvo pagaminta ir įleista į „Amber Grid“ sistemą
47 GWh biometano, o per 2024 m. – beveik 130 GWh.
2024 m. dvi biodujų gamintojų sistemos buvo prijungtos prie „Amber Grid“ perdavimo tinklo. Dar iš dviejų
biodujas gaminančių, tačiau prie tinklo neprijungtų jėgainių, biometanas iki vamzdyno transportuojamos
cisternomis. Per 2025 m. planuojama prijungti 6 biodujų gamintojus.
15
Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai,
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas
mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau
dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei
dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos
sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant
europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu
dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį sudarys žalios dujos: biometanas ir dujos,
pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas.
2024 m. birželio 28 d. LR Seimas patvirtino nutarimą dėl Nacionalinės darbotvarkės „Nacionalinė
energetinės nepriklausomybės strategija“ patvirtinimo (toliau – NENS). NENS Lietuva išsikėlė ambicingus
tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus
susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama
padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies
bendrajame galutiniame energijos suvartojime. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta,
kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių
išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju
galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau
kaip 55 proc. ir kad ši dalis toliau būtų didinama.
Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos
sektoriuje dujos išliks svarbiu energijos ištekliu
pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką
išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. Iki 2030
m. dujų poreikis kasmet šalyje sieks apie 17 TWh, iš jų
daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos,
poreikis trąšų gamybos pramonėje.
Europos energetikos sistemą siekiama pertvarkyti dėl šių priežasčių:
Reaguojant į sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą,
Europos Komisija (EK) 2022 m. paskelbė REPowerEU planą, kuriuo siekiama palaipsniui nutraukti Rusijos
iškastinio kuro importą.
Kaip numatyta REPowerEU plane, išsikeltų tikslų bus siekiama:
• taupant energiją,
• diversifikuojant energijos tiekimą,
• spartinant energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos išteklių, naudojimą.
Dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros,
numatytos ES Vandenilio strategijoje. Europos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030
m. ir laikotarpį iki vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m.
2024 m. birželio 13 d. buvo patvirtintas vandenilio ir dekarbonizuotų dujų paketas (toliau - Dujų paketas). Į
paketą įeina reglamentas ir direktyva. Direktyvos ir Reglamento pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti
atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų, ypač vandenilio ir biometano,
integravimą į energetikos sistemą. Iki 2030 m. planuojama metano emisijas sumažinti 55 proc. palyginti su
1990 metais, 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje.
16
Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti tinkamą aplinką investicijoms ir
sąlygas plėtoti tam skirtą infrastruktūrą bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės
bus taikomos prieigai prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir transportavimo veiklos
atskyrimui bei tarifų nustatymui.
Geopolitinės aplinkybės ir išaugusios energijos kainos atkreipė dėmesį į energetinio saugumo svarbą, ypač
tais laikais, kai pasaulinės rinkos yra nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos
atsparumą ir sustiprinti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant trūkumams, nė vienas Europos namų
ūkis nebus paliktas vienas, o tarpvalstybinis automatinis solidarumas bus sustiprintas naudojant naujas iš
anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės ir kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Dujų
paketu dabartinės taisyklės išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir mažai anglies
dioksido į aplinką išskiriančioms dujoms ir įtraukiamos naujos nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio
saugumo riziką.
2024 m. birželio 13 d. patvirtintas ilgai lauktas ES reglamentas dėl metano išmetimo kiekio mažinimo
energetikos sektoriuje, kuris oficialiai įsigaliojo rugpjūčio 5 d. Šiame reglamente nustatytais reikalavimais
siekiama padidinti iškastinės energijos (pvz., gamtinių dujų, naftos ir anglies) importo į ES skaidrumą,
skatinti platesnį metano išmetimo mažinimo priemonių taikymą energetikos sektoriuje, taip pat
suvienodinti išsamius metano išmetimo matavimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (MRV) standartus ir
gaires. Šio Reglamento reikalavimai turės didelę reikšmę Bendrovės veiklos organizavimui.
2.2. REGULIACINĖ APLINKA
Nuo 2024 m. prasidėjo naujas reguliavimo periodas, truksiantis 5 metus. Naujam reguliavimo periodui pilna
apimtimi įsigaliojo 2023 m. pakeistos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir
kainų nustatymo metodikos ir Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos nuostatos.
2024 m. gruodį VERT paskelbė viešajai konsultacijai dokumentų paketą dėl kainodaros metodikos principų,
taikytinų nuo 2026 m. tarifinio laikotarpio. Kai kuriuos numatomus kainodaros pokyčius sąlygoja ir 2024 m.
viduryje patvirtinto Dekarbonizacijos Reglamento nuostatos. Viešosios konsultacijos pabaiga – 2025 m.
vasario 14 d. Numatoma, kad 2025 m. I pusm., atsižvelgiant į pasibaigusios viešosios konsultacijos
rezultatus, VERT keis Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo
metodiką.
17
2.3. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS „GET BALTIC“ VEIKLĄ 2024 M., KURIOS DALĮ AKCIJŲ
VALDO „AMBER GRID“
Pavadinimas
UAB GET Baltic (toliau – „GET Baltic“)
Teisinė forma
Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras
2012 m. rugsėjo 13 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas
302861178
Juridinių asmenų registro tvarkytojas
VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas
580 450,00 Eur
Buveinės adresas
Geležinio Vilko g. 18 A, LT-08104 Vilnius, Lietuva
Telefonas
+370 5 36 0000
Elektroninio pašto adresas
info@getbaltic.com
Interneto tinklalapis
www.getbaltic.com
Energijos biržai „European Energy Exchange“ (toliau - EEX) ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui
„Amber Grid“ priklausanti dujų birža „GET Baltic“ yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti
registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą agentūros ACER. Bendrovė administruoja
elektroninę prekybos sistemą, kurioje vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais (mėnesio trukmės)
gamtinių dujų produktais su fiziniu pristatymu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bei Suomijos virtualiuose
prekybos taškuose. Teikiant gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus, „GET Baltic“ siekia didinti
didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje.
Anksčiau buvusi vienintelė „GET Baltic“ akcininkė „Amber Grid“,
siekdama išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos
potencialą ir sudaryti galimybę regioninės dujų biržos „GET
Baltic“ klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis
sprendimus, dar 2022 m. metų pradžioje paskelbė „GET Baltic“
biržos strateginio partnerio atranką. 2023 m., įvykdžius viešo tarptautinio konkurso procedūras, „GET
Baltic“ strategine partnere išrinkta EEX birža. Tais pačiai metais „Amber Grid“ ir energijos birža EEX oficialiai
pasirašė sutartį, pagal kurią EEX įsigijo 66 proc. „GET Baltic“ akcijų. Tokiu būdu trijose Baltijos šalyse ir
Suomijoje veikianti dujų birža „GET Baltic“ tapo EEX grupės dalimi. Likę 34 proc. akcijų ir toliau priklauso
„Amber Grid“.
Žengdama pokyčių keliu, „GET Baltic“ 2024 metais vasario mėnesį atnaujino savo logotipą ir vizualinį
identitetą. Šis žingsnis atspindi glaudų „GET Baltic“ ryšį su EEX grupės įmonėmis. Tuo pačiu, tai sustiprino
ryšius ir su visos Europos dujų rinkomis, kuriose jau dirba EEX. Tai atskleidė naują potencialą ir atvėrė naują
kelią bendrai Baltijos ir Suomijos dujų rinkų plėtrai. Atnaujintas įmonės prekės ženklas išlaiko „GET Baltic“
tapatybę ir tuo pačiu dera visos EEX grupės kontekste.
Svarbu paminėti, kad siekiant įgyvendinti į klientus orientuotos organizacijos strategiją, patenkinti klientų
lūkesčius bei gerinti paslaugų ir aptarnavimo kokybę, rugsėjo-spalio mėnesiais Bendrovė atlikto klientų
pasitenkinimo tyrimą. Šio tyrimo metu buvo apklausiami „GET Baltic“ klientai apie jų patirtis, vertinimą
teikiamų paslaugų spektro, kokybės, aptarnavimo bei darbuotojų kaip žinių ir kompetencijų centro. Klientų
pasitenkinimo apklausos rezultatai parodė, kad „GET Baltic“ klientai mato Bendrovę kaip stabilią bei aukštą
rinkos paslaugų standartą atitinkančią įmonę.
Bendrovė visus metus ypatingą dėmesį skyrė klientų poreikiams bei lūkesčiam atliepti. 2024 m. gruodžio 11
d. „GET Baltic“ kartu su EEX suorganizavo renginį „EEX ir GET Baltic prekybininkų seminaras ir priėmimas
18
Vilniuje“. Renginio metu gyvai susitiko rinkos dalyviai veikiantys Baltijos šalių ir Suomijos regione. Dalyviai
aktyviai keitėsi idėjomis bei lūkesčiais apie atsiveriančias galimybes dėl Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkų
integracijos į EEX, kurios seminaro metu buvo pristatytos „GET Baltic“, EEX ir ECC ekspertų. Tai svarbus
žingsnis kuriant tarpusavio ryšius bei puoselėjant regione veikiančią ir nuolat besiplečiančia tarptautinę
bendruomenę.
Artimiausiu metu „GET Baltic“ tęs pradėtus darbus toliau gerins aptarnavimo bei teikiamų paslaugų kokybę,
atlieps rinkos dalyvių ir akcininkų lūkesčius dėl siekio stiprinti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas ir skatinti
integraciją į visos Europos dujų prekybos rinkas. Kartu su EEX grupe bus siekiama, kad 2025 metais EEX
prekybos platformą papildytų gamtinių dujų produktai skirti Baltijos šalių ir Suomijos rinkoms. Be to, EEX
suteiks galimybę prekiauti vietos kainų skirtumu tarp šių rinkų ir parinktų likvidžiausių Europos dujų rinkų,
kurios jau yra prieinamos EEX. Pažymėtina, kad ECC atliks atsiskaitymo (kliringo) funkcijas visiems biržos
dujų produktų sandoriams. Kryžminio užstatų valdymo galimybė biržos dalyviams leis jį panaudoti
efektyviau bei sutaupyti reikšmingą dalį kapitalo. Po rinkų integracijos į EEX platformą, EEX grupėje „GET
Baltic“ išliks svarbiausiu kompetencijos centru, atsakingu už tolesnę dujų rinkų plėtrą šiame regione ir
užtikrins glaudų bendradarbiavimą su klientais.
„GET Baltic“ biržos veikla 2024 m.:
• Prekybos apyvarta pasiekė 8,4 TWh, tai yra 8 proc. mažiau nei 2023 m. (9 TWh).
• Metinis dujų suvartojimas Baltijos-Suomijos regione lyginant su 2023 m. augo 10% ir siekė 43,5 TWh, o
„GET Baltic“ biržoje suprekiautas kiekis regiono mastu sudarė 19% viso suvartojimo.
• 2024 m. tarpvalstybiniais sandoriais suprekiauta 1,4 TWh - 33 proc. mažiau nei praėjusiais metais (2023
m. – 2,1 GWh). Tam įtakos turėjo 2024 metais iki balandžio pabaigos neveikusi Balticconnector jungtis.
• 44 proc. viso suprekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (3.735 GWh), 30 proc. bendroje Latvijos-Estijos
prekybos aikštelėje (2.493 GWh) ir 26 proc. Suomijoje (2.144 GWh).
• Iš viso biržoje buvo sudaryti 31.599 sandoriai, šiek tiek mažiau lyginant su 2023 m. (32.213 sandoriai).
• Pavedimus teikė 78 biržos dalyviai. Per visus 2023 metus aktyviai pavedimus teikė 70 dalyvių.
• Pasibaigus 2024 m. iš viso biržoje buvo 110 registruotų dalyvių: Lietuvos prekybos aikštelėje – 72,
bendroje Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje – 47, o Suomijoje – 41.
• Pigiausias sudarytas sandoris užfiksuotas vasario mėnesį už 5,00 EUR/MWh, brangiausias – sausio
mėnesį už 100,00 EUR/MWh.
• 2024 m. biržoje užsiregistravo 10 naujų biržos dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Lenkijos,
Austrijos bei Jungtinės Karalystės. Aktyvią dalyvių registraciją lėmė nuosekliai vystoma biržos veikla
kartu su kita regiono infrastuktūra.
19
„GET Baltic“ veiklos rezultatai, 2024 m.
110
Biržos dalyviai
78
Aktyvūs biržos dalyviai
8 372 GWh
Prekybos apyvarta
31 599
Sudaryti sandoriai
3. STRATEGIJA
3.1. VIZIJA, MISIJA, ĮSIPAREIGOJIMAI, PRIORITETAI
2024 m. įmonė tęsė ilgalaikės „Amber Grid“ strategijos iki 2030 m. įgyvendinimą.
2024 m. pradžioje visos EPSO-G grupės mastu pradėtas strategijos atnaujinimo procesas. Atnaujinta
Bendrovės strategija iki 2035 m. patvirtinta 2025 m. pradžioje. Atnaujintoje „Amber Grid“ strategijoje kartu
su „EPSO-G“ grupės įmonėmis išgryninta bendra grupės misija – spartinti energetinę nepriklausomybę ir
didinti sistemos patikimumą, vizija – įgalinti žaliąją transformaciją, kartu užtikrinant energetinio ir
nacionalinio saugumo interesus. Siekiant tikslų, nubrėžtos pagrindinės kryptys – kurti ateities
infrastruktūrą, užtikrinti patikimumą ir saugumą, būti patikimais strateginiais partneriais. Siekiant
strateginių pokyčių ir tikslų įgyvendinimo pasitelksime įvairias įgalinimo priemones: finansavimą, inovacijas
ir skaitmenizavimą, partnerystę, turto plėtrą ir valdymą, tiekimo grandinių ir pirkimų tobulinimą. „Amber
Grid“ šiame pokyčių kelyje save mato kaip patikimą partnerį, kuriantį vandenilio tinklą, anglies dvideginio
ekosistemą, toliau aktyviai plėtojantį žaliųjų dujų prijungimą prie perdavimo tinklo, vystantį rinkas bei
stiprinantį ryšius su esamais ir būsimais klientais.
Prekybos
aikštelė
Biržos
dalyvių
skaičius
Pirkimo
apyvarta,
GWh
Pardavimo
apyvarta,
GWh
Suomija
41
2 145
2 194
Latvija-Estija
47
2 493
2 930
Lietuva
72
3 734
3 248
20
Mūsų paskirtis, vizija ir misija
Mūsų įsipareigojimai ir veiklos kryptys
21
Mūsų sėkmė iki 2035 m. – vertė suinteresuotoms šalims
Toliau apžvelgsime Bendrovės strategijos iki 2030 m. įgyvendinimą už 2024 m.
Bendrovės strategijoje iki 2030 m. buvo iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos
transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema –
magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos
energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o
svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengęs transformuoti gamtinių dujų sistemą,
pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio
transportavimui, taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui, analizuojamos galimybės
anglies dvideginio veiklos vystymui. Siekėme integruotis į bendrą Europos rinką kurdami vieningą sistemą,
padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija už
geriausią kainą.
Strategijos ašis – vertė suinteresuotoms šalims. Dėmesio centre yra penkios suinteresuotos šalys –
vartotojai, gamintojai/tiekėjai, steigėjas, visuomenė ir darbuotojai – jiems įsipareigojame sukurti vertę.
Kiekvienai suinteresuotai šaliai apibrėžėme įsipareigojimus ir vienijančią misiją, taip įvardindami pagrindinę
paskirtį ir tapatybę, apibūdinant jas kaip ilgalaikius įsipareigojimus suinteresuotosioms šalims.
22
„Amber Grid“ įsipareigojimai suinteresuotoms šalims
„Amber Grid“ strateginiai prioritetai 2030 m.
23
Kiekvienai suinteresuotai šaliai parengtos pagrindinės strategijos įgyvendinimo gairės 10 metų laikotarpiui
numatant konkrečius veiksmus pamečiui.
Remiantis pagrindinėmis strategijos įgyvendinimo gairėmis, suformuluoti tikslai, priemonės, strateginiai
veiklos rodikliais trumpajam 3 metų laikotarpiui.
Misijos įgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa Bendrovės veikla yra grindžiama pamatinėmis
žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.
Ilgalaikiai bendrovės strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai
Siekiant užsibrėžtų tikslų, „Amber Grid“ nuolat vertina strategijos įgyvendinimą ir pažangą. Išsamią
informaciją apie Bendrovės strategiją galite rasti www.ambergrid.lt/strategija
Toliau pateikiame strategijos įgyvendinimo statusą.
Bendrovės strategijos įgyvendinimas
VARTOTOJAI
Tikslas
Pritaikyti perdavimo sistemą žalių
dujų patekimui į rinką
Šio tikslo apimtyje buvo numatytos dvi priemonės:
1. Programos, skirtos pritaikyti Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos
dujų perdavimo sistemas vandenilio ir metano mišinio
transportavimui, įgyvendinimas.
2. Dujų sistema pritaikyta vandenilio ir metano mišinio transportavimui ir
elektros sistemos lankstumui užtikrinti.
Priemonių vykdymas 2024 m. viduryje sustabdytas, Valstybinei
energetikos reguliavimo tarybai nesuderinus įmonės pateikto P2G
investicijų projekto, priimtas sprendimas stabdyti P2G projekto ir
perdavimo sistemos pritaikymo transportuoti vandenilio ir metano
mišinius investicijų programos įgyvendinimą.
24
Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė
AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,18 TWh (planuota 0,25 TWh)
GAMINTOJAI/TIEKĖJAI
Tikslai
Sukurti į klientą orientuota
organizaciją
Šio tikslo įgyvendinimas apima kelias priemones.
1. Klientų patirties gerinimas. Kelerius metus iš eilės atliktas klientų
pasitenkinimo tyrimas, kurio rezultatai labai palankūs (GCSI indeksas
90 proc., NPS - 63). 2024 m. ypatingą dėmesį skyrėme aktyviam
bendravimui su klientais atliepdami jų lūkesčius išsakytus 2023 m.
vertinime.
2. Automatizuotų sprendinių ar platformos rangovų ir kitų interesantų
aptarnavimui įdiegimas. Numatytos automatizuotų sprendinių
platformos, skirtos rangovų ir kitų interesantų aptarnavimui, įdiegimas
užsitęsė tariantis dėl darbų apimties ir ieškant tinkamo techninio
sprendinio.
Pasiekta 2024m. rodiklio vertė
Klientų pasitenkinimo rodiklis (GCSI indeksas) 90 proc. (planuota ≥80)
Įgyvendinti Nacionalinėje
energetikos nepriklausomybės
strategijoje numatytus
strateginius projektus laiku ir
numatyta apimtimi
Šio tikslo įgyvendinimui priskirti du strateginiai projektai:
1. Tarpvalstybinio vandenilio infrastruktūros koridoriaus „Nordic-Baltic
Hydrogen Corridor“ sukūrimas. Suplanuoti darbai buvo vykdomi pagal
planą: pateikta projekto paraiška paramai iš CEF gauti, inicijuoti
komercinių principų studijos parengiamieji darbai.
2. Dujų kompresorių stočių pajėgumų optimizavimas ir jų veiklos
tęstinumo užtikrinimas dekarbonizuojant dujų transportavimo
sistemą. Šios priemonės apimtyje numatyta dviejų kompresorių stočių
pertvarka (Jauniūnų ir Panevėžio). 2024 m. eigoje priemonės
vykdymas pakeistas, peržiūrėjus pirkimą strategiją, siekiant sutaupyti
kaštus bei į pirkimų procesą pritraukti daugiau dalyvių. Galutinis
projektų įgyvendinimas numatomas laiku ar šiek tiek anksčiau
numatyto termino.
Pasiekta 2024m. rodiklio vertė
NENS/NEKS numatyti strateginiai projektai įvykdyti laiku ir numatyta apimtimi - įvykdyta 90 proc. (pasiekta iš
dalies)
STEIGĖJAS
Tikslai
Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui
Tikslo „Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui“ platesnė apžvalga pateikta
skyriuje „Finansiniai rezultatai“.
Užtikrinti efektyvų sistemos
valdymą ir sistemą pritaikyti AEI
integracijai
Šio tikslo įgyvendinimui yra numatyta eilė priemonių.
1. Vieningos VVS diegimas (ERP, HCMS, PPMIS, GRC). Sistemų diegimas
numatytas visos „EPSO-G“ grupės mastu, šios priemonės
įgyvendinimo terminai pratęsti pakeitus pirkimo strategiją.
2. Pagal vietovės klasių studijos rezultatus inicijuoti teisės aktų
pakeitimą, numatant specifinius reikalavimus dujotiekiams, kuriuose
įrengti slėgio ribojimo įrenginiai. Atitinkamos infrastruktūros
perdavimas ESO. Šios priemonės įgyvendinimui Bendrovė atliko visus
nuo jos priklausančius veiksmus, laukiamas VERT vertinimas.
3. Perdavimo sistemos statybai bei eksploatavimui naudoti
skaitmeninius sprendinius/priemones. Įvykdyti dokumentų paieškos
saugykloje mokymai, pateikta BIM, GIS ir turto valdymo duomenų
mainų sąsajų analizė bei pateiktas pritaikymo siūlymas.
4. Atlikti lyginamąją veiklos analizę, dalyvaujant iniciatyvoje Gas
Transmission Benchmarking Initiative (GTBI). Parengti veiksmų planai
pagal pasirinktus rodiklius, sukurta Power BI ataskaita, skirta
25
pasirinktiems rodikliams, vykdomi atitinkami veiksmai, derinamas
atsakomybių procesas.
5. Vandenilio veiklos vystymas. Atlikta žalio CO
2
sugaudymo, saugojimo,
transportavimo perspektyvų analizė, parengta ir Energetikos
ministerijai pateikta sintetinių dujų/degalų gamybos, eksporto ir
saugojimo galimybių analizė.
6. Pritaikyti diagnostikai ir diagnozuoti MD atkarpas, bent po vieną kartą.
Diagnostikai pritaikytos ne visos diagnozuojamos magistralinių
dujotiekių atkarpos, priemonės įvykdymas 94 proc. Ieškoma
sprendinių sunkiai diagnozuojamose atkarpose atlikti.
7. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimas šiame
įstatyme nustatytais terminais. 4 etapo planai patvirtinti. Planais
nustatytos teritorijos įregistruotos, išskyrus vieno vamzdyno dalį dėl
pasikeitusios savivaldybės administracinės ribos. Reikalingas planų
tikslinimas, kurį planuojama atlikti iki 2026 m. pabaigos.
8. Bendrovės antikorupcinė vadybos sistema sertifikuota pagal LST ISO
37001:2017 "Antikorupcinės vadybos sistemos ir naudojimo gairės"
standartą. Pagal sudarytą planą, visos numatytos priemonės
įvykdytos laiku ir numatyta apimtimi.
9. TVIS versijos pakėlimas nuo IFS9 iki IFS Cloud. Numatytos apimties
naujos versijos analizė atlikta. Šiuo metu vyksta konfigūravimo darbai.
10. Naujos ilgalaikės EPSO-G grupės ir „Amber Grid“ strategijos
parengimas. Bendrovės strateginė rolė ir lyderystė įgyvendinant
energetikos sektoriaus transformaciją buvo išgryninta laiku, taip pat
nustatytu terminu buvo parengtas ir VKC vertinimui pateiktas su
EPSO-G suderintas ir valdybos patvirtintas Amber Grid strategijos
2035 projektas, patvirtinta ir VKC pateikta galutinė Bendrovės
strategija.
Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė
AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,18 TWh (planuota 0,25 TWh)
VISUOMENĖ
Tikslai
Įgalinti dujų sektoriaus
transformaciją integruojant AEI
Integruoti nacionalinę dujų, pagamintų iš AEI (įskaitant vandenilį), kilmės
garantijų sistemą į europinę sistemą, AIB dujų schema parengta, tačiau
nepatvirtinta dėl besikeičiančio ES teisinio reguliavimo. Vietoj prisijungimo
prie ERGaR sistemos, dėl kilmės garantijų administravimo IT sistemos
keitimo nuo 2025-07-01 nuspręsta, pirmiausia, prisijungti prie AIB
sistemos.
Pasiekta 2024m. rodiklio vertė
AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,18 TWh (planuota 0,25 TWh)
Reikšmingai sumažinti veiklos
poveikį aplinkai
Poveikio aplinkai mažinimo priemonių diegimas. 2024 m. įvyko ŠESD tikslų
modeliacija iki 2030 m. grupės mastu, dėl ko ŠESD plane koreguosis
priemonės ir tikslai. ŠESD emisijos sumažintos 55 proc. (lyginant su 2019
m.)daugiau nei planuota.
Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė
ŠESD emisijų sumažinimas - sumažinta 55 proc. (planuota 15 proc. ŠESD sumažinimas lyginant su 2019 m.)
DARBUOTOJAI
Tikslai
Sukurti įsitraukusią organizaciją
Darbuotojų patirties gerinimas. Pagal parengtą darbdavio įvaizdžio
gerinimo planą, įgyvendintos visos numatytos priemonės.
Pasiekta 2024 m. rodiklio vertė
Bendrovės darbuotojų įsitraukimas – 69 proc. (planuota ≥70)
26
Sukurti pažangią organizaciją –
ateities energetikos kompetencijų
centrą
1.
Ateities energetikos kompetencijų centro sukūrimas. Kaip ir planuota,
parengti 50% techninių padalinių profesinių (techninių) kompetencijų
modeliai ir trūkstamų kompetencijų įgijimo (ugdymo) planai.
2.
Matricinio valdymo modelio įgyvendinimas, Funkcinių sričių veikimo
modelis įgyvendintas pagal planą.
3.
Veiklos efektyvumo kultūros sukūrimas. Atlikti visi suplanuoti
veiksmai: įdiegtas veiklos meistriškumo metodas, sukurta metodų
taikymo logika organizacijos mastu, įvykdytos kalibravimo sesijos su
darbo grupėmis, įvertinami pasiekti rezultatai ir nustatomi tolimesni
veiksmai.
Pasiekta 2024m. rodiklio vertė
Pripažinti naujųjų dujų ekspertai, kasmet kviečiami skaityti pranešimus šia tema ne mažiau nei 2 Lietuvos ir
tarptautinėse konferencijose – 5 (planuota ne <2)
3.2. VEIKLOS IR FINANSINIAI TIKSLAI
„Amber Grid“ Valdyba Bendrovei kėlė ir patvirtino 2024 m. metinius veiklos tikslus. Bendrovei keliami
finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Amber Grid“ vadovo tikslams. Už nustatytų tikslų
įgyvendinimą Bendrovės vadovas yra atskaitingas Valdybai.
Toliau pateikiame Bendrovės 2024 m. tikslų įgyvendinimo statusą.
Bendrovės 2024 m. tikslų įgyvendinimo statusas
Metinis tikslas
Siektinas rodiklio dydis
Tikslo
svoris
Tikslo
pasiekimo
įvertinimas
Energetikos
transformacijos
įgalinimas
1) Vandenilio programos įgyvendinimas
numatyta apimtimi (svoris 60%)
2) Parengta nauja Amber Grid ilgalaikė
strategija kaip integrali įmonių grupės
strategijos dalis (svoris 40%)
30%
26%
Saugus ir efektyvus
turto valdymas
1) Strateginio turto valdymo plano (SAMP)
vykdymas (svoris 50%)
2) Dujų kompresorių stočių pajėgumų
optimizavimas ir jų veiklos tęstinumo
užtikrinimas dekarbonizuojant dujų
transportavimo sistemą (svoris 50%).
30%
26%
Tvarūs finansai ir
darni veikla
1) korROE ≥ 5,0 %; korEBITDA ≥ 27,0 mln.
EUR (svoris 60%)
2) Darnus veiklos vystymas (svoris 40%)
20%
20%
Pažangios
organizacijos kūrimas
1) Ateities energetikos kompetencijų centro
kūrimas (svoris 50%)
2) Veiklos efektyvumo kultūros sukūrimas
(svoris 50%)
20%
20%
Bendrovės Valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo įvertinimą. Jo rezultatas yra viena
dedamųjų, į kurią atsižvelgiama skiriant metinį finansinį skatinimą tiek Bendrovės vadovams, tiek ir
darbuotojams.
27
Bendrovės tikslai yra tapatūs Bendrovės vadovo tikslams. Jie yra paskelbti „Amber Grid“ interneto
svetainėje https://ambergrid.lt/tikslai
Bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, 2024 metais buvo įvykdyti 92 proc.
3.3. STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI
2022 – 2023 m. Bendrovė užbaigė strateginių gamtinių dujų infrastruktūros projektų – Lietuvos-Lenkijos
dujotiekių jungties statybos (GIPL) ir Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo
(ELLI), įgyvendinimą. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistema tapo svarbia integruotos Baltijos regiono
infrastruktūros dalimi, sujungusi Lietuvos perdavimo sistemą su Europos gamtinių dujų perdavimo sistema
bei sukūrusi platesnes galimybes Baltijos šalių ir Suomijos rinkos dalyviams naudotis diversifikuotais dujų
tiekimo šaltiniais, taip pat užtikrinusi dujų tiekimo saugumą ir patikimumą.
Baltijos regiono dujų infrastruktūra (šaltinis – ENTSOG), 2024 m.
4. VEIKLA
4.1. PERDAVIMO SISTEMA
Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų
skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo
28
ir ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra
sujungta su Lenkijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos
Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu.
Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 4 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių
stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2288 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios
dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.
Lietuvos dujų perdavimo sistema
4.2. EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS
Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai
vadovaujantis juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir
saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai. 2024 m. vidinės diagnostikos būdu
patikrinta 67 km magistralinių dujotiekių: Panevėžys – Šiauliai, Santaka – Lietuvos siena su Lenkija. 2024
m. patikrinta 515 km dujotiekių apsauginės dangos vientisumas ir katodinės apsaugos veiksmingumas.
2024 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:
• magistralinių dujotiekių intarpų pakeitimą, atsižvelgus į vamzdynų techninę būklę bei diagnostikos
rezultatus;
• magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų (apie 16,9 km) rekonstrukcijos darbus;
• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos atšakose į Alytaus DSS, į
Prienų DSS, į Birštono DSS, į Vilkaviškio DSS, į Batniavos DSS, į Miežiškių DSS, į Šiaulių DSS, į Pajiešmenių
DSS, į Panevėžio DSS, A. Panerių-I DSS, į A. Panerių-II DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Ivacevičiai-
Vilnius-Ryga, Vilnius-Panevėžys-Ryga, Panevėžys-Šiauliai II gijoje, Vilnius-Kaunas ir technologinėje
jungtyje į Klaipėdą;
• Panevėžio dujų kompresorių stoties pastatų ir kitų statinių atnaujinimą;
29
• dispečerinės pastato rekonstrukcijos darbus;
• kontrolės matavimo kolonėlių atnaujinimą;
• įsirengė 18 vnt. lėto ir 1 vnt. vidutinio krovimo greičio elektromobilių įkrovimo stotelių.
4.3. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RINKA
„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems
operatoriams, biodujų gamintojams, dujų rinkos
dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo
paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas
Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja
gamtines dujas į Latviją, Lenkiją ir Rusijos
Karaliaučiaus sritį. Dujos į sistemą patiekiamos
per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo
taškus iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos, o nuo
2023 m. vasaros į perdavimo sistemą tiekiamas
ir Lietuvoje pagamintas biometanas. Nuo 2022
m. balandžio 1 d. Lietuvos iniciatyva šalies
poreikiams nebetiekiamos dujos iš Rusijos.
Taip pat „Amber Grid“ atsakinga už dujų srautų
balansavimą perdavimo sistemoje ir Klaipėdos
SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties
įrengimo bei lėšų, skirtų pastoviosioms
eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo
pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti (SGDT lėšos), administravimą. Su partneriais Bendrovė aktyviai
dirba, kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos
konkurencingumą ir likvidumą, klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas.
„Amber Grid“ administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių nacionalinį kilmės
garantijų registrą, t. y., teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės
garantijų naudojimo priežiūros bei kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo
Lietuvoje funkcijas. Žaliosios dujos gaminamos iš biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama vienam
energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai į dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės
garantijų sistema leidžia identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamo biometano kilmę, o šio kuro
vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra pagamintos naudojant atsinaujinančius
energijos išteklius.
4.4. KLIENTAI
30
„Amber Grid“ teikiamų gamtinių dujų
perdavimo magistraliniais dujotiekiais
bei dujų srautų balansavimo perdavimo
sistemoje paslaugų klientai – stambios
Lietuvos elektros, centralizuotos
šilumos gamybos įmonės, taip pat
pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos
verslo bendrovės, Europos sąjungos ir
trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo
įmonės, kurioms teikiamos gamtinių
dujų perdavimo paslaugos.
2022 m. pabaigoje – 2023 m. pirmoje
pusėje Bendrovė sulaukė nemažai
užklausų iš biometano gamintojų dėl
preliminarių prijungimo sąlygų išdavimo, po to, kai 2022 m. buvo priimti Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 str. pakeitimai, įsigalioję 2022 m. lapkričio 1 d.,
numatantys, kad biodujų gamintojas, suderinęs su dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir (ar)
statyti (įrengti) ir atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje biodujų gamybos
įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Naujas teisinis reguliavimas pastebimai suaktyvino biodujų gamintojų iniciatyvas jungtis prie „Amber Grid“
dujų perdavimo sistemos, apie tai plačiau rašoma dalyje „Žaliųjų dujų veikla“.
4.5. TEIKIAMOS PASLAUGOS
Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias
paslaugas:
• dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• SGDT lėšų administravimo;
• dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo;
• naujų vartotojų, taip pat ir biometano gamintojų, prijungimo prie perdavimo sistemos.
4.5.1. DUJŲ PERDAVIMAS
DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI
Per 2024 metus Lietuvos ir ES šalių vartotojams į „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą iš
Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 23 854 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą buvo transportuota
4 137 GWh, o iš Lenkijos į Lietuvą – 1 488 GWh. Lietuvoje 2024 metais buvo pagaminta ir įleista į perdavimo
sistemą 127 GWh biodujų. Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta
80,6 proc. viso reikalingo dujų kiekio.
2024 metais Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 16 947 GWh dujų. Palyginti
su 2023 metais, kai buvo perduota 14 913 GWh dujų, perdavimo kiekiai padidėjo 13,6 proc.
2024 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį buvo perduota 9 687
GWh dujų, t.y. 49,4 proc. mažiau nei 2023 metais (19 140 GWh).
31
2024 metais iš Lietuvos į Lenkiją per Santakos dujų apskaitos stotį buvo perduota 2 545 GWh dujų, t.y. 21,3
proc. mažiau nei 2023 metais (3240 GWh).
Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Karaliaučiaus sritį transportuota 26 125 GWh dujų, t.y. 9,1 proc. daugiau
nei 2023 metais (23 946 GWh).
Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 88 dujų perdavimo paslaugų sutartis su perdavimo
sistemos naudotojais (dujų vartotojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų tiekimo
įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 66 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu
naudojosi perdavimo pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame prekybos taške,
tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema, Bendrovė buvo sudariusi 1 dujų balansavimo sutartį.
32
Perduotų dujų kiekiai vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje
DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS PASLAUGŲ KAINŲ REGULIAVIMAS
Nuo 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos
Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo
kodeksas (TAR NC).
Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą, kainų skaičiavimo metodologiją bei
tvirtindama Bendrovės nustatytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų
viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų
perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.
2024 metais prasidėjo naujas 5 metų reguliavimo periodas, kuris baigsis 2028 metų pabaigoje. VERT
nustatyta reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba (PVR) 2024-iems, pirmiesiems einamojo reguliavimo
periodo metams, – 67,01 mln. Eur (4,43 proc. didesnė, nei 2023 m dėl visų sąnaudų kategorijų augimo). 2024
m. gegužės mėn. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2025 m. – 63,83 mln. Eur, tai - 4,75 proc.
mažiau, nei 2024 metams patvirtinta PVR. PVR mažėjimą nulėmė prognozuojamos mažesnės
technologinės sąnaudos. Išsami informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas pateikiama „Amber Grid“
tinklalapyje.
2024 m. pradžioje nustatant 2025 m. perdavimo tarifus, per Lietuvos dujų perdavimo sistemą prognozuota
transportuoti 65,3 TWh gamtinių dujų, tai – 1,4 proc. mažiau nei buvo vertinta 2024 metams (66,3 TWh) ir
15,3 proc. daugiau nei faktiškai transportuota 2024 m. (55,3 TWh). 2024 m į Lenkiją ir Latviją buvo
transportuota beveik du kartus mažiau nei prognozuota, o tai pagrinde lėmė SGDT planinis remontas,
trukęs ilgiau nei mėnuo. Taip pat buvo tikimasi didesnio gamtinių dujų vartojimo Lietuvoje. Nors šalyje buvo
suvartota 17 TWh gamtinių dujų, t.y. 2 TWh daugiau nei 2023 metais, tačiau šis kiekis yra 4 TWh mažesnis
už planuotą dujų poreikį. Prognozuojamas užsakomų pajėgumų, vartojimo pajėgumų ir transportuojamo
24136
12564
11572
15576
8486
7090
14913
7894
7019
16947
8923
8024
0 5000 10000 15000 20000 25000 30000
Iš viso, GWh
Vidinis išleidimo taškas, GWh
Vidinis išleidimo taškas Achema, GWh
2024 m. 2023 m. 2022 m. 2021 m.
33
dujų kiekio lygmuo nustatytas, atsižvelgiant į istorinius duomenis, esamų ir potencialių sistemos
naudotojų poreikius.
2024 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes
paslaugas) sudarė 1,49 Eur/MWh (7,4 proc. didesnė nei 2023 m.), o 2025 metams patvirtinti tarifai lėmė
1,60 Eur/MWh vidutinę dujų perdavimo kainą Lietuvos vartotojams (7,4 proc. didesnę nei 2024 m.).
2024 m. visuose dujų įleidimo taškuose (įskaitant ir Klaipėdos įleidimo tašką) perdavimo paslaugų kainos
yra išlaikytos ir suvienodintos su kaimyninėje Latvijos, Estijos ir Suomijos tarifų zonoje taikomomis įleidimo
kainomis.
2024 m. pabaigoje VERT paskelbė viešai konsultacijai dokumentų paketą dėl Amber Grid teikiamų
perdavimo paslaugų kainodaros principų nuo 2026 m. Kai kuriuos numatomus kainodaros pokyčius
sąlygoja ir 2024 m. viduryje patvirtinto Dekarbonizacijos Reglamento nuostatos. Šios viešosios
konsultacijos pabaiga 2025 m. vasario 14 d.
4.5.2. DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE
„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi
Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos
dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje ir parduoda balansavimo dujas rinkos
dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą perdavimo sistemoje.
Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės, kuriose
numatyta, kad virtualiame prekybos taške negalima prekyba praėjusios paros produktais, todėl išaugo
disbalansą sukėlusių rinkos dalyvių skaičius. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti
finansinį neutralumą už ataskaitinį laikotarpį, kiekvienam rinkos dalyviui apskaičiuoja neutralumo mokestį.
Pakeitimai parengti vadovaujantis 2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 312/2014, kuriuo
nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas.
Per 2024 metus dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 326,25 GWh ir pardavė
323,5 GWh dujų.
2022 m. kovo 1 d. įsigaliojus „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklių
pakeitimams „Amber Grid“, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą, rinkos dalyviams apskaičiuoja
neutralumo mokestį. Per 2024 metus sistemos naudotojams buvo grąžinta 2,6 mln. Eur ir iš jų surinkta
0,03 mln. Eur.
Vykdant dujų perdavimą tranzitu iš trečios šalies į trečią šalį, dėl fizinių srautų maišymosi perdavimo
sistemoje, susidaro skirtumas tarp apskaičiuotos dujų energijos vertės dujų perdavimo sistemos įleidimo
ir išleidimo taškuose. Per 2024 metus perduodant dujas į Karaliaučiaus sritį perdavimo sistemos įleidimo
ir išleidimo taškuose susidarė 344,0 GWh energijos skirtumas, kuris iš „Amber Grid“ buvo nupirktas,
atsiskaitant už suteiktas perdavimo iš trečios šalies į trečią šalį paslaugas.
Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos
vamzdynuose esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.
34
4.5.3. SGD TERMINALO, JO INFRASTRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS
EKSPLOATAVIMO SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO PAGRĮSTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI
SKIRTŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMAS
Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir
papildančius teisės aktus), surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGDT lėšas
terminalo operatoriui (AB „KN Energies“) ir paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei iš šių lėšų
kompensuojamos „Amber Grid“ SGDT lėšų administravimo sąnaudos.
2024 metams nustatyta saugumo dedamoji 205,93 Eur / MWh / parą / metus (vadovaujantis VERT 2023 m.
lapkričio 22 d. nutarimu Nr. O3E-1694). Ji buvo taikoma nuo 2024 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Su VERT suderintos SGDT lėšų gavėjams taikomos SGDT lėšų paskirstymo proporcijos, kurios buvo
taikytos 2023 metais, bei taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d, pateikiamos 5 lentelėje.
5 lentelė. Informacija apie 2023 -2025 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų
Dedamosios dalys
Proporcija
2023 01 01 -
2023 06 30
Proporcija
2023 07 01 -
2023 12 31
Proporcija
2024 01 01-
2024 12 31
Proporcija
2025 01 01-
2025 12 31
Suskystintų gamtinių dujų
pakartotinio dujinimo dedamoji
0%
0%
0,000%
Administravimo sąnaudų dedamoji
0%*
0%
0,401%
SGDT būtinojo kiekio tiekimo
pagrįstų sąnaudų dedamoji
0%
100%
99,599%
Iš viso:
-
100%
100%
netaikoma
* vadovaujantis VERT sprendimu, lėšų administravimo sąnaudas už 2023 m. kompensavo paskirtasis tiekėjas
2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. O3E-1469 VERT patvirtino saugumo dedamąją, įsigaliojančią nuo 2025
m. sausio 1 d., kuri pirmą kartą nustatyta neigiama (-25,55 Eur/(MWh/parą/metus). Amber Grid, veikdama
kaip SGDT lėšų administratorius ir vadovaudamasi VERT pakeistu SGDT lėšų administravimo aprašu, 2025
metais turės grąžinti SGDT lėšas jų mokėtojams (perdavimo sistemos naudotojams).
Dėl nesumokėtų SGDT lėšų šiuo metu Bendrovė turi vieną civilinę bylą dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių
priteisimo iš AB „Achema“.
2022 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sustabdė bylos dalį dėl 4.678 tūkst. eurų SGDT
priedo lėšų ir 55 tūkst. eurų delspinigių reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų
perdavimo paslaugų sutartį, iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų
terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo
Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2022
m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.
Kitą bylos dalį dėl 763 tūkst. eurų delspinigių pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų
sutartį ir priešieškinio reikalavimus, kuriais AB „Achema“ prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais
Bendrovė veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo
paslaugų sutartį ir paskirstant šios sutarties pagrindu iš AB „Achema“ gautus apmokėjimus priskaičiuotų
delspinigių užskaitymui, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taip pat sustabdė iki bus
priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGD terminalo lėšų, taikytų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d.
iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.
35
Bendrovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį
skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį
skundą 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį
paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, jog Europos Komisijos sprendimas nėra priimtas, bylos nagrinėjimas
sustabdytas iki išnyks stabdymo pagrindas.
2024 m. rugsėjo 6 d. Bendrovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų
padidinimo (toliau – Pareiškimas), kuriuo prašo teismo Bendrovės naudai iš AB „Achema“ priteisti 763
119,55 Eur pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir 7 080 801,52 Eur
suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų ir 67 776,35 Eur delspinigių pagal 2014 m. gruodžio 22 d.
gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį. Šio Bendrovės Pareiškimo priėmimo klausimą Kauno apygardos
teismas spręs atnaujinus bylos nagrinėjimą.
4.6. 10 METŲ TINKLO PLĖTROS PLANAS
Pagal Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, „Amber Grid” kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos
operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. 2024 m. birželio mėn. „Amber Grid“ parengė ir pateikė VERT
dešimties metų (2024–2033 m.) tinklo plėtros planą, o VERT jam pritarė spalio mėn. Tarp pagrindinių
„Amber Grid“ 10 metų tinklų plėtros plano aspektų:
• esamų dujų infrastruktūros elementų modernizavimas, saugumo užtikrinimas, atsparumo krizių
situacijoms didinimas,
• alternatyvių energijos šaltinių plėtra, atsinaujinančios energijos integracija,
• vandenilio transportavimo tinklo kūrimas, dujų ir elektros energijos sektorių sinergija,
• šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimas.
Vienas plane minimų bendrovės įsipareigojimų – modernizuoti nacionalinę dujų perdavimo infrastruktūrą,
atsižvelgiant į Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslus, Europos energetikos ir dekarbonizacijos
nuostatas ir žaliosios energetikos projektų vystytojų bei rinkos dalyvių poreikius. Nemažai dėmesio
skiriama atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) integracijai ir jų įvairovei – biometanui ir žaliajam
vandeniliui. Rengiant 10 metų tinklo plėtros plane integruotą vandenilio tinklo planą buvo atsižvelgiama į
potencialių klientų poreikius. Galimi tinklo sprendiniai buvo derinami su elektros perdavimo sistemos
operatoriumi „Litgrid“ ir jo tinklo vystymo planais.
Plane numatoma investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetį
sudaro apie 213 mln. Eur. Iš jų – investicijos per penkerius artimiausius metus sudarys apie 150 mln. eurų.
Jas numatoma nukreipti į projektus, susijusius su perdavimo sistemos pritaikymu vandenilio ir dujų mišinio
transportavimui, esamos perdavimo sistemos infrastruktūros atnaujinimui ir modernizavimui.
4.7. ŽALIŲJŲ DUJŲ VEIKLA
Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės
2024 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-81 buvo
patvirtintos Vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 m. gairės (toliau – H2 Gairės). H2 Gairėse pateikiama
vandenilio plėtros Lietuvoje vizija, apibrėžiamos vandenilio plėtros strateginės kryptys ir etapai, verslo
aplinka ir uždaviniai. H2 Gairių dokumente, kaip vienas iš pagrindinių vandenilio transportavimo projektų,
įvardijamas vandenilio tinklas nuo Suomijos iki Vokietijos, kuris eis per Lietuvą ir suteiks galimybę
eksportuoti vandenilį arba importuoti jį iš kitų ES valstybių. Įgyvendinus šį projektą Lietuvai bus sudarytos
36
galimybės pasinaudoti požeminėmis vandenilio saugyklomis, kurias planuojama įrengti kitose valstybėse
narėse. Vandenilio maišymas gamtinių dujų tinkle H2 Gairėse įvardijamas, kaip pereinamo laikotarpio
priemonė, skatinanti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kurianti pirmuosius vandenilio transportavimo
pajėgumus. Siekiant išnaudoti žaliojo vandenilio ir išvestinių jo produktų galimybes Lietuvos ekonomikoje
ir eksporto rinkose – planuojama pirmajame etape įkurti bent vieną vandenilio slėnį. Vėliau jų skaičius
galėtų išaugti iki dviejų. Remiantis H2 Gairėmis, Lietuvoje, įrengus 1,3 GW galios elektrolizės įrangą, nuo
2030 m. per metus būtų pagaminama 129 000 tonų žaliojo vandenilio. Įvertinus ŠESD mažinimo tikslus ir
numatytus Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, prognozuojama, kad žaliojo vandenilio poreikis
Lietuvoje 2030 m. galėtų siekti 110 000 tonų per metus. Papildomai, apie 33 000 tonų galėtų būti skirta
eksportui.
2024 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Nacionalinę energetinės
nepriklausomybės strategiją, parengtą siekiant įgyvendinti esminius pokyčius energetikos sektoriuje –
užtikrinti, kad Lietuvoje būtų pagaminama tiek energijos, kiek jos suvartojama ir kad energetikos sektorius
taptų visiškai klimatui neutralus iki 2050 m.
Siekiant plačiau prisidėti prie vandenilio ir „Power-to-Gas“ technologijų plėtros šalyje ir regione, Bendrovė
toliau dalyvauja Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos veikloje bei yra Europos
švaraus vandenilio aljanso ir Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Bendrovė tęsė veiklą
„European Hydrogen Backbone“ iniciatyvoje, kuri vienija daugiau nei 30 perdavimo sistemos operatorių iš
visos Europos, šios veiklos metu buvo kuriama visas šalis jungiančios vandenilio transportavimo bei
saugojimo infrastruktūros vizija, analizuojamos jos alternatyvos, sudaromi įgyvendinimo planai.
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas
2024 m. sausio mėn. Baltijos jūros regiono šalių dujų perdavimo
sistemos operatoriai: Gasgrid vetyverkot Oy (Suomija), Elering AS
(Estija), AS Conexus Baltic Grid (Latvija), AB „Amber Grid“, GAZ-
SYSTEM S.A. (Lenkija) ir Ontras Gastransport GmbH (Vokietija)
pasirašė sutartį su konsultantu parengti Šiaurės ir Baltijos šalių
vandenilio koridoriaus, jungiančio vandenilio gamybos ir vartojimo
centrus valstybėse narėse tarp Suomijos ir Vokietijos, išankstinę
galimybių studiją. Studijoje nagrinėtos pagrindinės NBHC projekto
vystymo sąlygos, vandenilio koridoriui būtini techniniai, teisiniai,
organizaciniai ir ekonominiai aspektai.
Vandenilio koridorius atliks svarbų vaidmenį, siekiant Europos
Sąjungos iškastinio kuro mažinimo tikslų įgyvendinimo, pakeičiant
ES pagamintu ir tiekiamu žaliuoju vandeniliu.
Šiaurės ir Baltijos šalių regionas turi didelį žaliojo vandenilio
potencialą, kuris pagal išankstinę galimybių studiją iki 2040 metų
sudarys apie 27,1 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio (pagaminto iš
sausumos ir jūros, vėjo bei saulės energijos). Dėl to atsiranda
didelis vandenilio rinkos kūrimo ir eksporto į žemyninę Europą
potencialas, kurį planuojama išnaudoti įgyvendinant NBHC
projektą.
Prognozuojama, kad iki 2040 metų koridoriumi tarp šalių kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų (Mt)
žaliojo vandenilio. Išankstinė galimybių studija parodė, kad NBHC gali būti vienas iš pirmųjų veikiančių
37
tarpvalstybinių vandenilio dujotiekių Europoje. Šiuo metu planuojama, kad NBHC vamzdynas bus 1200 mm
skersmens, įrengtos kelios kompresorių stotys, o trasos ilgis bus apie 2500 km.
2025 m. projekto parteriai planuoja pradėti kelias nacionalines studijas dalyvaujančių partnerių šalyse.
Šiose studijose daug dėmesio bus skiriama svarbiausioms dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui,
kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei analizei, aplinkosaugos leidimams ir saugos
klausimams, taip pat projekto įgyvendinimo grafikui. Tikimasi, kad šios studijos bus atliktos iki 2026 m.
pabaigos.
Be galimybių studijų NBHC projekte dalyvaujantys operatoriai atliks kelias tarpvalstybines studijas,
kurioms bus naudojami rezultatai iš aukščiau paminėtų studijų. Tarpvalstybinių studijų rezultatai bus
integruoti į NBHC projekto planavimą. Šios studijos apims projekto koordinavimą, techninės ir komercinės
dalies suderinimą, klientų ir suinteresuotųjų šalių įtraukimą. Planuojama, kad tarpvalstybinės studijos bus
užbaigtos iki 2026 m. pabaigos.
Projekto dalyvių nuomone, galimybių studijų etapas leis paspartinti bendradarbiavimą ir padaryti didelę
pažangą, įgyvendinant NBHC projektą. Ateityje vandenilio koridoriaus projektas įgalins valstybes ne tik
sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, bet ir skatins verslo plėtrą bei prisidės kuriant visiškai naują
vandenilio ekonomiką Europoje. Išsamios galimybių studijos sudarys sąlygas NBHC projektui tapti saugiu,
patikimu ir ekonomišku atsinaujinančio vandenilio transportavimo maršrutu, prijungtu prie būsimo
Europos vandenilio tinklo Vidurio Europoje.
• 2022 m. gruodį šeši projekto partneriai dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo
sutartį dėl bendro projekto įgyvendinimo.
• 2024 m. balandį Europos Komisija Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui suteikė bendro intereso
projekto (PCI) statusą.
• 2024 m. birželį projekto partneriai užbaigė išankstinę galimybių studiją.
• 2024 m. spalį perdavimo sistemos operatoriai pateikė paraišką finansavimui gauti pagal Europos
infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).
Biometano gamybos plėtra
Augant Lietuvos ekonomikai bei žengiant link Europos numatytų žaliosios energetikos transformacijos
tikslų, vis labiau ieškoma galimybių išnaudoti atsinaujinančius energijos išteklius Lietuvoje. Vieną
reikšmingiausių vaidmenų šiame kontekste pastaruoju metu atlieka biodujų ir biometano atsiradimas
Lietuvos dujų sistemoje.
Lietuvoje taip pat sparčiai auga investicijos į biometano gamybą. Stambios pramonės įmonės ir nauji rinkos
dalyviai aktyviai nagrinėja galimybes įrengti biometano jėgaines, prijungti jas prie dujų perdavimo ir
skirstymo sistemos ir pagamintą biometaną tiekti vietos bei užsienio rinkai, dalyvaujant žaliųjų dujų kilmės
garantijų prekyboje. Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą dabar yra vienas svarbiausių
Europos valstybių energetikos tikslų, todėl tai – reikšminga ateities galimybė ir Bendrovės klientams.
Lietuvos Vyriausybė pripažino biometano potencialą ir įgyvendino tam tikras politikos priemones, skirtas
paremti jo plėtrą. Pavyzdžiui, Alternatyvių degalų įstatyme nustatyti ambicingi atsinaujinančio kuro
naudojimo transporto sektoriuje tikslai suteikia stiprią paskatą statyti naujas biometano jėgaines.
Vyriausybė skyrė lėšų biometano projektams remti, parodydama savo įsipareigojimą pereiti prie tvaresnės
energetikos sistemos.
38
Biometano prijungimo sąlygų pasiskirstymas pagal vietovę bei prognozuojamos biometano įleidimo į perdavimo tinklą
apimtys 2025-2028 m., MWh/m.
2024 metų pabaigoje biometaną į perdavimo
tinklą tiekė Pasvalio rajone įsikūrusi biometano
gamykla UAB „Tube green“ ir Radviliškio rajone
įsikūrusi biodujų jėgainė UAB „Agrokoncerno
biometanas“. 2025 m. duomenimis galioja 12
išduotų prijungimo sąlygų, iš jų 6 klientai jau
pasirašę prijungimo sutartis. Dauguma jų
planuoja prijungti savo sistemas 2025 m.,
numatomas perduoti į perdavimo tinklą
biometano kiekis ~0,5 TWh/m. Toliau,
atsižvelgiant į pateiktas paraiškas, planuojamas
nuolatinis biometano įleidimo pajėgumų
didėjimas, pasiekiant ~1,3 TWh 2028 m.
4.7.1. KILMĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMAS
Vystant biometano verslą, didelę naudą kuria galimybė prekiauti biometano kilmės garantijomis. Prie to
prisidėjo ir jau kelis metus veikianti tarptautinė GIPL dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri sujungė
su Europos dujų tinklu. Fizinė dujotiekių jungtis tarp Baltijos šalių regiono ir visos Europos atveria galimybes
kilmės garantijų mainams tarp Europos Sąjungos šalių.
Žaliųjų dujų kilmės garantijų sistemą Lietuvoje sukūrė ir administruoja „Amber Grid“. Sistema reikalinga į
perdavimo ir skirstymo sistemą įleistų žaliųjų dujų apskaitymui ir jų atsekamumo užtikrinimui.
Per 2024 metus Lietuvoje veikiančios biometano jėgainės pagamino ir į dujų perdavimo tinklą įleido beveik
130 gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančių dujų.
39
Išduota kilmės garantijų biometanui, pagamintam Lietuvoje, GWh, 2024 m.
Kilmės garantijų sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti atsinaujinančią
ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą energiją. „Amber Grid“ yra kilmės garantijas
išduodančias institucijas Europoje vienijančių organizacijų AIB (Asociacija, vienijanti Paskirtuosius
subjektus išduoti kilmės garantijas (angl. Association of Issuing Bodies ) bei ERGaR (Europos
atsinaujinančių dujų registras ( angl. European Renewable Gas Registry ) asociacijų narė.
Kilmės garantijų išdavimas, importas ir eksportas, GWh, 2024 m.
2024 m. į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuota daugiau kaip 50 GWh žaliųjų dujų, o 2023 m. –
daugiau nei 40 GWh. Šis biometanas naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos
degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje, taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus
dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje.
7,7
8,5
9,0
9,5
10,6
10,3
10,6
11,5
11,6
12,7
12,3 12,3
0,0
2,0
4,0
6,0
8,0
10,0
12,0
14,0
126,5
52,7
57,9
0 20 40 60 80 100 120 140
Kilmės garantijų išdavimas
Kilmės garantijų importas
Kilmės garantijų eksportas
40
4.8. BENDROVĖS TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA
H
2
2024 m. birželį buvo užbaigta išankstinė NBHC projekto galimybių studija. Šešių šalių PSO nusprendė toliau
atlikti detalesnes nacionalines studijas dalyvaujančių partnerių šalyse bei tarpvalstybines studijas,
kurioms bus naudojami rezultatai iš anksčiau paminėtų studijų. Tarpvalstybinių studijų rezultatai taptų
pagrindu vamzdyno nuo Suomijos iki Vokietijos projektavimui ir statybai.
CO
2
Anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo sistema yra pagrindinė priemonė, padedanti mažinti
anglies dioksido išmetimą pramonės sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti taršą šiltnamio efektą
sukeliančiomis dujomis (ŠESD). Anglies dioksido surinkimo, panaudojimo ir saugojimo sistemos vertės
grandinės sukūrimas yra būtinas siekiant ES tikslo iki 2050 m. užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu.
2022 m. įkurtas „CCS Baltic Consortium“ siekia sukurti bendrą anglies dioksido vertės grandinę Latvijoje ir
Lietuvoje ir užsitikrino bendro intereso projekto statusą (
angl. PCI - Projects of Common Interest
)
planuojamam anglies dioksido surinkimo ir transportavimo maršrutui, apimančiam abi ES valstybes nares,
kuriuo CO
2
bus transportuojamas į Klaipėdos uostą ir gabenamas į laidojimo vietas. Pradžioje „CCS Baltic
Consortium“ svarstė CO
2
gabenimą geležinkeliu ir keliais, bet vėlesnė analizė parodė, kad racionalu tai
daryti vamzdynais, todėl pradėta bendradarbiauti su „Amber Grid“ ir Latvijos dujotiekių operatore
„Conexus Baltic Grid“. Amber Grid remia anglies dioksido vertės grandinės kūrimą ir įgyvendinimą bei „CCS
Baltic Consortium“ priėmus sprendimą sausumoje CO
2
transportuoti galėtų tapti konsorciumo partneriu.
Sintetiniai degalai
„Amber Grid“ atliko sintetinių dujų ir sintetinių degalų (iš vandenilio ir CO₂) gamybos, eksporto ir saugojimo
galimybių Lietuvoje analizę. Analizėje buvo įvertinta sintetinių degalų teisinė aplinka, atsižvelgiant į ES
žaliojo kurs tikslus. Didelis dėmesys skiriamas besiformuojančios sintetinių degalų rinkos ES ir pasauliniu
mastu tendencijoms sunkiojo transporto, aviacijos ir laivybos sektoriuose, atsižvelgiant į sintetinių degalų
gamybos technologijų išvystymo lygį, jų pasirengimą masinei gamybai bei ekonominio efektyvumo
perspektyvas. Analizėje pateikiamas Lietuvos sintetinių degalų gamybos plėtros galimybės: gamybos,
vartojimo, saugojimo ir eksporto potencialas, atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį, esamą
infrastruktūrą ir galimybes integruotis į ES bendrąją rinką. Šis tyrimas padeda įmonei pasiruošti būsimai
energetikos transformacijai, identifikuojant vandenilio ir CO₂ perdavimo tinklų plėtros potencialą,
sustiprinat šalies energetinę nepriklausomybę bei prisidedant prie dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimo.
4.9. BENDROVĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS
Prisidėdama prie ambicingų Lietuvos tikslų, siekiant didesnės atsinaujinančių energijos išteklių dalies
energetiniame šalies balanse, bendrovė dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimybes
bendrovės specialistams vystyti kompetencijas dujų, pagamintų iš AEI, srityje. Bendrovės narystė ERGaR
(European Renewable Gas Registry) asociacijoje, narystė AIB (Association of issuing bodies) asociacijoje
be anksčiau minėtų tikslų, sudaro galimybes ugdyti naujas kompetencijas, kurios ateityje prisidės prie žalių
dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje, Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo bei
Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo.
Vertinant dujų perdavimo perspektyvas, prognozuojama, kad 2025 metais Bendrovė į vidinius dujų
išleidimo taškus transportuos
apie 16,9 TWh, į Lenkiją – 2,5 TWh, į Karaliaučiaus sritį – apie 26 TWh dujų, o
į Latviją planuojama transportuoti 9,7 TWh dujų. Kaip vertinta ir 2024 metais, didžiąją dalį Lietuvos ir kitų
Baltijos šalių vartotojams skirto dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.
41
5. FINANSINIAI REZULTATAI
5.1 FINANSINIAI RODIKLIAI
Finansiniai rodikliai
Bendrovė
2024 m.
2023 m.
2022 m.
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos
74.583
81.337
96.652
EBITDA
26.527
25.739
30.965
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
9.502
13.992
18.088
Grynasis pelnas (nuostoliai)
8.306
13.425
15.720
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos
34.601
39.940
18.992
Investicijos
6.405
35.703
42.852
Finansinė skola (paskolos)
84.794
92.046
100.962
Pelningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža, proc.
35,6
31,6
32,0
Grynojo pelno (nuostolių) marža
11,1
16,5
16,3
Vidutinė turto grąža (ROA)
2,5
4,0
4,7
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)
4,6
7,2
8,7
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas
0,39
0,43
0,64
Ilgalaikio turto apyvartumas
0,27
0,28
0,34
Kapitalo struktūros rodikliai
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas
0,54
0,56
0,53
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas
0,48
0,49
0,55
Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais
3,20
3,58
3,26
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais
24,9
14,6
14,2
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur
0,05
0,08
0,09
Rodiklių skaičiavimo formulės:
EBITDA marža = EBITDA/ pajamos
Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis)/ pajamos
ROA = grynasis pelnas (nuostolis)/ turto vertės vidurkis
ROE = grynasis pelnas (nuostolis)/ nuosavo kapitalo vidurkis
Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos/ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas
Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas/akcijų kiekis)
Investicijos – ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimas
5.2. PAJAMOS
2024 m. pajamos sudarė 74,6 mln. Eur, palyginti su 2023 m., sumažėjo 8 proc. (6,8 mln. Eur). Pajamų
sumažėjimą labiausiai nulėmė 10 proc. mažesnis, palyginti su 2023 m., perduotas dujų kiekis. Balansavimo
produkto pajamos neženkliai padidėjo (+3 proc.; 0,3 mln. Eur). Balansavimo produkto pajamos gaunamos
dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos
ypatumų bei dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.
42
Pajamų struktūra,%; mln. Eur.
5.3. SĄNAUDOS
2024 m. veiklos sąnaudos (neskaitant nusidėvėjimo, kitų nepiniginių straipsnių) sudarė 48,1 mln. Eur,
palyginti su 2023 m., sumažėjo 14 proc. Sumažėjimą nulėmė sumažėjusios dujų kainos ir atitinkamai
sumažėjusios dujų sąnaudos.
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos sudarė 15,5 mln. Eur (32 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2023
m., didėjo 12 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 2,6 mln. Eur (5 proc. visų sąnaudų).
Gamtinių dujų sąnaudos siekė 16.5 mln. Eur ir sudarė 34 proc. sąnaudų. Palyginti su 2023 m. dėl mažesnių
dujų kainų, sąnaudos sumažėjo 35 proc.
Sąnaudų struktūra,%; mln. Eur.
27%; 25,7
48%; 39,2
48%; 36,2
41%; 39,7
35%; 28,2
34%; 25,0
32%; 30,6
15%; 12,5
17%; 12,9
1%; 0,7
2%; 1,4
1%; 0,5
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2022 2023 2024
Transportavimas Lietuvos vartotojams Transportavimas į gretimas sistemas Balansavimas Kita
61%; 39,8
46%; 25,4
34%; 16,5
18%; 11,9
25%; 13,8
32%; 15,5
5%; 3,1
5%; 3,1
5%; 2,6
16%; 10,6
24%; 13,4
28%; 13,4
0,0
10,0
20,0
30,0
40,0
50,0
60,0
70,0
2022 2023 2024
Gamtinės dujos Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos
Remontas ir techninė priežiūra Kita
43
5.4. VEIKLOS REZULTATAI
2024 m. grynasis pelnas sudarė 8,3 mln. Eur ir buvo 38 proc. mažesnis nei 2023 m. (13,4 mln. Eur).
Bendrovės pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 26,5 mln. Eur
(2023 m. – 25,7 mln. Eur).
Grynojo pelno sumažėjimą 2024 m. nulėmė tai, kad 2023 m. buvo apskaitytas asocijuotos įmonės
perleidimo ir perkainavimo pelnas (vienkartinis efektas -10,1 mln. Eur).
Finansiniai rezultatai, mln. Eur.
Pelningumas,%
96,7
31,0
15,7
81,3
25,7
13,4
74,6
26,5
8,3
0
20
40
60
80
100
120
Pajamos EBITDA Grynasis pelnas
2022 2023 2024
32,0
16,3
31,6
16,5
35,6
11,1
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
EBITDA marža Grynojo pelno marža
2022 2023 2024
44
5.5. INVESTICIJOS
2024 metais sėkmingai užbaigėme svarbius projektus, kurie buvo pradėti dar 2023 metais. Investicijos
2024 m. sudarė 6,4 mln. Eur ir buvo mažesnės nei 2023 m. (35,7 mln. Eur). Detalesnis įgyvendinamų
investicijų ir planuojamų įgyvendinti investicijų aprašymas pateiktas šios ataskaitos 4.2. ir 4.6. skyriuose.
Planuodama ir vykdydama investicijas Bendrovė vadovaujasi Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo
politika, kuria siekiama investicijas į gamtinių dujų perdavimo sistemos infrastruktūrą pagrįsti ir
prioretizuoti taikant kaštų ir naudos analizę. Investicijos į dujų perdavimo sistemą užtikrina saugų, patikimą,
ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyvų gamtinių dujų perdavimą klientams ir vartotojams.
Investicijos, mln. Eur.
5.6. TURTAS
2024 m. gruodžio 31 d. turto vertė sudarė 327,2 mln. Eur: ilgalaikis turtas sudarė 89 proc., trumpalaikis –
11 proc. viso turto. Ilgalaikis turtas per 2024 m. sumažėjo 2 proc. iki 291,9 mln. Eur dėl mažesnių už
nusidėvėjimą investicijų. Trumpalaikio turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 35,3 mln. Eur, per 2024
metus, dėl padidėjusio finansinio turto padidėjo 3 proc.
5.7. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Per 2024 m. nuosavas kapitalas, išmokėjus dividendus, kurie viršijo 2024 m. uždirbtą pelną, sumažėjo 6
proc. ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 175,6 mln. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje sudarė 54 proc. viso turto. 2024 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 151,6
mln. Eur, per metus padidėjo 4 proc. 2024 m. gruodžio 31 d. finansinė skola (paskolos) sudarė 84,8 mln. Eur,
per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 7,3 mln. Eur. Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė
48 proc.
5.8. PINIGŲ SRAUTAI
2024 m. grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 34,6 mln.. Eur (2023 m. – 39,9 mln. Eur).
Investicijos į ilgalaikį turtą sudarė 6,1 mln. Eur ( 2023 m.– 37,6 mln. Eur). 2024 m. investicinių projektų
finansavimui buvo gauta 7,2 mln. Eur ES paramos lėšų (2023 m. – 14,3 mln. Eur).
11,5
35,6
6,2
31,3
0,1
0,2
0,0
5,0
10,0
15,0
20,0
25,0
30,0
35,0
40,0
45,0
2022 2023 2024
Nauja statyba
Rekonstrukcija ir modernizavimas
45
5.9. KOREGUOTI RODIKLIAI
Siekianti tiksliau atspindėti konkretaus laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatus bei objektyviau juos
palyginti su ankstesniais laikotarpiais pateikiami koreguoti veiklos rodikliai. Reguliuojamų pajamų,
sąnaudų ir pelningumo rodiklių koregavimas atliktas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT
patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Taip pat eliminuojami netipiniai/vienkartiniai sandoriai (UAB „GET
Baltic“ akcijų pardavimas).
Atliekant rodiklių korekcijas įvertinama:
• VERT sprendimu patvirtinta pelningumo korekcija ataskaitiniam laikotarpiui (laikini reguliaciniai
skirtumai už praėjusį laikotarpį);
• ateinančio laikotarpio VERT korekcija dėl einamojo periodo reguliuojamo pelningumo nuokrypių (laikini
reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį);
• kiti netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcija.
Koreguoti Bendrovės rodikliai, mln. Eur
2024 m.
2023 m.
EBITDA
26,5
25,7
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį
2,0
-2,9
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį
-1,1
+1,9
Koreguota EBITDA
27,4
24,7
Grynasis pelnas
8,3
13,4
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį
2,0
-2,9
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį
-0,3
1,7
Kita (netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcijos)
0,1
-3,0
Koreguotas grynasis pelnas
10,1
9,2
Koreguota nuosavybės grąža (ROE)
5,5%
5,0%
5.10. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE FINANSINĖJE ATASKAITOJE
PATEIKTUS DUOMENIS
Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2024 m. finansinių ataskaitų pastabose.
5.11. INFORMACIJA APIE SVARBIUS ĮVYKIUS, ĮVYKUSIUS PO FINANSINIŲ METŲ PAB.
Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami „Amber Grid“ 2024 m. finansinių ataskaitų
pastabose.
5.12. INFORMACIJA APIE BET KOKIĄ FINANSINĘ PAGALBĄ
2024 m. balandžio 30 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas paskirstytinąjį pelną
paramai skyrė 403 tūkst. Eur. Siekdama spręsti Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai reikalingų
specialistų pritraukimo klausimą, Bendrovė 2024 m. rugpjūčio mėn. skyrė 75 tūkst. Eur paramą mokymo
įstaigoms. Nuo karo nukentėjusių Ukrainos energetikos objektų atstatymui skirta parama ir humanitarinė
pagalba Ukrainai sudarė 109 tūkst. Eur.
Bendrovės paramos politika yra skelbiama viešai:
https://www.epsog.lt/uploads/documents/files/Politikos/20220527_Paramos%20politika.pdf .
46
5.13. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS
IR ŽALINGUS SANDORIUS
Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta „Amber Grid“ 2024 m. finansinėse ataskaitose.
Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos
sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant
interesų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų
Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų, nesudarė.
„EPSO-G“ audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo „Amber Grid“ audito komiteto
funkcijas, teikia nuomones dėl reikšmingų „Amber Grid“ sandorių su susijusiomis šalimis. Audito komitetas
įvertina ar atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių yra sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra
sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.
„Amber Grid“ sandoriai su susijusiomis šalimis, 2024m.
Sutarties
numeris
Sąsajos
rūšis
Susijusios
šalies
pavadinimas
Susijusios
šalies
duomenys
Sutarties
įsigaliojimo
data
Rūšis
Sutarties objektas
Numatoma
sandorio
vertė be
PVM
23-94976
VVĮ
Energijos
skirstymo
operatorius
AB
Įm.k.
304151376,
Aguonų g.
24, LT-
03212
Vilnius
2024-01-02
Kitos ne viešųjų
pirkimų sutartys
MD Vilnius – Kaliningradas LČ-
18/19B (Smiltynų I k.,
Domeikavos sen., Kauno r. sav.)
prijungimo prie AB "ESO" el.
tinklų paslauga
4 781,16
686899
VVĮ
Registrų
centras VĮ
Įm.k.
124110246,
Lvovo g.
25-101, LT-
09320
Vilnius
2024-01-09
Paslaugų pirkimo
Planų dėl teritorijų, kuriose
taikomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos, tikslinimo
parengimas
224 000,00
Papildomas
susitarimas
Nr. 14
VVĮ
Ignitis UAB
Įm.k.
303383884
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-04-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Papildomas susitarimas Nr. 14
(dėl nenutrūkstamo gamtinių
dujų tiekimo)
0,00
24-12547
VVĮ
Energijos
skirstymo
operatorius
AB
Įm.k.
304151376,
Aguonų g.
24, LT-
03212
Vilnius
2024-04-15
Kitos ne viešųjų
pirkimų sutartys
Birštono DSS leistinos naudoti
galios didinimo paslauga
60,72
1_CPO271503
VVĮ
Ignitis UAB
Įm.k.
303383884
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-04-23
Prekių pirkimo
Elektros energija
(kompensacija)
0,00
VVĮ
KN Energies
AB
Įm.k.
110648893,
Burių g. 19,
LT-92276
Klaipėda
2024-05-14
Bendradarbiavimo
sutartys
MEMORANDUM OF
UNDERSTANDING
0,00
2024-SUT-
045
VVĮ
EPSO-G UAB
Įm.k.
302826889
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-07-31
Kitos ne viešųjų
pirkimų sutartys
Susitarimas dėl 2020-01-20
Informacijos teikimo sutarties
Nr. SUT-20-045 nutraukimo
0,00
47
VVĮ
EPSO-G UAB
Įm.k.
302826889
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-08-19
Bendradarbiavimo
sutartys
Informacijos dalinimasis su
EPSO-G UAB
0,00
VVĮ
Registrų
centras VĮ
Įm.k.
124110246,
Lvovo g.
25-101, LT-
09320
Vilnius
2024-08-30
Kitos ne viešųjų
pirkimų sutartys
Sutartis dėl duomenų apie
magistralinius dujotiekius
viešinimo
0,00
2022-118134
VVĮ
EPSO-G UAB
Įm.k.
302826889
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-09-02
Finansinės
sutartys
Papildomas susitarimas Nr.2
Skolinimas ir skolinimasis
0,00
2024-SUT-
060
VVĮ
EPSO-G UAB
Įm.k.
302826889
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-09-02
Finansinės
sutartys
Skolinimas ir skolinimasis
70 000
000,00
VPP-3916
VVĮ
Regitra AB
Įm.k.
110078991,
Liepkalnio
g. 97A, LT-
02121
Vilnius
2024-10-04
Paslaugų pirkimo
Už Regitros egzaminą
35,00
676194
VVĮ
EPSO-G UAB
Įm.k.
302826889
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-10-28
Paslaugų pirkimo
Papildomas susitarimas Nr.1
Valdymo (holdingo) paslaugos
0,00
Papildomas
susitarimas
Nr. 16
VVĮ
Ignitis UAB
Įm.k.
303383884
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-11-08
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Papildomas susitarimas Nr. 16
(dėl nenutrūkstamo gamtinių
dujų tiekimo)
0,00
Papildomas
susitarimas
Nr.15
VVĮ
Ignitis UAB
Įm.k.
303383884
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-11-05
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Papildomas susitarimas Nr.15
(dėl nenutrūkstamo Gamtinių
dujų tiekimo)
0,00
CPO274751
VVĮ
Lietuvos
paštas AB
Įm.k.
121215587,
Juozo
Balčikonio
g. 3, LT-
08247
Vilnius
2024-11-07
Paslaugų pirkimo
Kurjerio paslaugos
2 548,00
VPP-3644
VVĮ
Žemės ūkio
duomenų
centras VĮ
Įm.k.
306205513,
Vinco
Kudirkos g.
18-1, LT-
03105
Vilnius
2024-11-12
Paslaugų pirkimo
Žemės sklypų su servitutu ir
(arba) teritorijomis, kuriose
taikomos specialiosios žemės
naudojimo sąlygos, planų
parengimo paslaugos
8 000,00
Papildomas
susitarimas
Nr. 17
VVĮ
Ignitis UAB
Įm.k.
303383884
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-12-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Papildomas susitarimas Nr. 17
(dėl nenutrūkstamo gamtinių
dujų tiekimo)
0,00
48
VPP-3988
VVĮ
Registrų
centras VĮ
Įm.k.
124110246,
Lvovo g.
25-101, LT-
09320
Vilnius
2024-12-10
Paslaugų pirkimo
Vieno nekvalifikuoto sisteminio
sertifikato išdavimas metams
120,00
621598/1
VVĮ
Ignitis UAB
Įm.k.
303383884
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-12-20
Paslaugų pirkimo
Susitarimas dėl Ignitis ON
paslaugų pirkimo - pardavimo
sutarties papildymo
0,00
VVĮ
EPSO-G UAB
Įm.k.
302826889
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-12-31
Finansinės
sutartys
Ketinimų protokolas dėl
mokestinių nuostolių
perdavimo-perėmimo
0,00
VVĮ
Tetas UAB
Įm.k.
300513148,
Senamiesči
o g. 102B,
LT-35116
Panevėžys
2024-12-31
Finansinės
sutartys
Ketinimų protokolas dėl
mokestinių nuostolių
perdavimo-priėmimo
0,00
VVĮ
KN Energies
AB
Įm.k.
110648893,
Burių g. 19,
LT-92276
Klaipėda
2024-02-06
Bendradarbiavimo
sutartys
Dėl bendradarbiavimo Lietuvos
suskystintųjų gamtinių dujų
platformoje pabaigos
0,00
PS-2526
(10.46 E)
VVĮ
Registrų
centras VĮ
Įm.k.
124110246,
Lvovo g.
25-101, LT-
09320
Vilnius
2024-02-21
Kitos ne viešųjų
pirkimų sutartys
Sutarties PS-2526 (10.46 E)
papildymas
0,00
VVĮ
EPSO-G UAB
Įm.k.
302826889
, Laisvės pr.
10, LT-
04215
Vilnius
2024-08-27
Bendradarbiavimo
sutartys
Bendradarbiavimo susitarimas
dėl bendrai atliekamų pirkimų
vykdymo
0,00
Priedas Nr. 10
VVĮ
Via Lietuva
AB
Įm.k.
188710638,
Kauno g.
22-202, LT-
03212
Vilnius
2024-09-24
Kitos ne viešųjų
pirkimų sutartys
Sutarties S-882 Priedas Nr.10
0,00
5.14. INFORMACIJA APIE TIESIOGIAI REIKŠMINGUS TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI
VALDOMUS AKCIJŲ PAKETUS
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 34 proc. asocijuotos bendrovės UAB „GET Baltic“ akcijų. Detalesnė
informacija apie asocijuotą bendrovę pateikta „Amber Grid“ finansinėse ataskaitose.
49
6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS
6.1. RIZIKŲ VALDYMO SISTEMA
Bendrovėje rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą,
metodiškai įvertinant rizikų poveikį ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones. 2024 m.
Bendrovė vadovavosi valdybos patvirtinta EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo
metodika. Šie dokumentai įtvirtino vienodą, bendrais principais pagrįstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų
valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring
Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija. Rizikų valdymo
politika apibrėžia pagrindinius „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant
užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą, „EPSO-G“ grupės
įmonių rizikų valdymo principus ir atsakomybes apibrėžia Rizikų valdymo politikoje. Politika yra skelbiama
viešai prieinama „EPSO-G” tinklalapyje.
Rizikų valdymo politikoje apibrėžtas Bendrovės rizikos apetitas – tai rizikos lygis, kuris ne didesnis nei
aukščiausio lygio rizika, kurios lygis (tikimybės ir poveikio sandauga parodanti rizikos reikšmingumą
Bendrovei) yra lygus arba viršija 15 balų arba kurį Bendrovės valdymo organai sutinka prisiimti siekdami
įgyvendinti numatytą strategiją ir nustatytus veiklos tikslus. Rizikoms, kurios viršija nustatytą rizikos
apetitą būtinos papildomos valdymo priemonės.
Bendrovėje taikomas žemiau nurodytas rizikų valdymo procesas (etapai):
I. Aplinkos nustatymas: remiantis Bendrovės vidine bei
išorine aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais
Rizikų vertinimo ir jų valdymo priemonių įgyvendinimo
stebėsenos rezultatais, nustatomi aspektai, galintys
turėti įtakos Bendrovės tikslų nepasiekimui. Periodiškai
vertinant aplinką, siekiama prisitaikyti prie pokyčių ir iš
anksto pasiruošti nenumatytoms grėsmėms.
II. Rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos,
analizuojamos ir vertinamos Rizikos, nustatomi PRR,
sudaromas Bendrovės Rizikų sąrašas. Taip pat
nustatomas Rizikos apetitas ir Rizikų sąraše nurodytos
Rizikos prioretizuojamos pagal jų lygį ir nustatytą
Rizikos apetitą.
III. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas:
rizikos apetitą viršijančioms Rizikoms sudaromas
Bendrovės Rizikų valdymo priemonių planas.
IV. Rizikų ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė Bendrovės
rizių sąrašo ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo bei Grupės lygio Rizikų ir jų valdymo priemonių
sąrašo stebėsena.
V. Komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp Rizikų valdymo
proceso dalyvių, kuri turi įtakos vertinant Bendrovių Rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali
informacija apie Rizikas ir jų valdymą, komunikuojama per darbuotojų susirinkimus.
Bendrovė identifikavo 2024 metų veiklos rizikas, atliko jų vertinimą, nustatė rizikų stebėsenos rodiklius ir
numatė rizikų valdymo priemones.
50
„Amber Grid“ valdyba, įvertinusi bendrovėje identifikuotas ir valdomas rizikas bei jų lygį (poveikį bendrovės
veiklai), patvirtino grupės rizikų lygio sąrašą.
Kiekvieną 2024 m. ketvirtį „EPSO-G“ audito komitetas vertino bendrovės pagrindinių rizikos rodiklių
pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas „Amber Grid“ valdybai.
Siekiant gerinti rizikų valdymą ir integralumą Grupėje, įdiegtas IT įrankis – Rizikų valdymo informacinė
sistema (angl. Power App). Įrankis leidžia įvesti aktualią informaciją apie rizikas, vartotojams pagal rolę
patiems susigeneruoti aktualų turinį iš bendro duomenų rinkinio, taip pat siųsti priminimą ar komentarus
susijusius su rizikų valdymu.
Tvarumo srities rizikos Grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės Grupės veiklos dalis ir yra
integruotos į rizikos valdymo procesą. Grupė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus
kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo.
6.2. PAGRINDINĖS RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS
6.2.1. Grupės rizikų žemėlapis
Tikimybė
5
4
4; 7
1; 2
3
5
3; 6
2
1
1
2
3
4
5
Poveikis
1
Strateginių projektų vėlavimo rizika
2
Sistemų, naudojamų pagrindinėje
veikloje, sutrikimo rizika
3
Darbuotojų saugos reikalavimų
nesilaikymo rizika
4
Per mažos konkurencijos vykdomuose
pirkimuose rizika
5
Kibernetinio saugumo rizika
6
Biudžeto neįgyvendinimo rizika
7
Poveikio aplinkai mažinimo rizika
Rizikos lygio pasikeitimo tendencijos
Didėja
Nesikeičia
Mažėja
51
6.2.2. Grupės rizikų detalus aprašymas
„Amber Grid“ rizikų aprašymas
1. Strateginių projektų vėlavimo rizika
Rizikos lygis
Rizikos veiksniai
Išoriniai – technologiniai
Vidiniai - procesai
Rizikos poveikis
Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui
ASV tipas
Valdysena
Rizikos sritis
Projektų valdymas
Rizikos aprašymas
Bendrovė įgyvendina kompleksinius,
didelės apimties nacionalinio
lygmens strateginio planavimo
dokumentuose įtvirtintus projektus,
nuo kurių priklauso Lietuvos
energetikos sistemos vystymasis,
sklandi AEI integracija ir kuriamos
papildomos galimybės rinkos
dalyviams rinktis vartoti klimatui
neutralią energiją. Valstybės ir
Bendrovės projektų vėlavimas
neigiamai veikia įmonės ir/ ar
strateginių tikslų pasiekimą.
Vėluojant įgyvendinti valstybės
projektus, nebus savalaikiai
įgyvendinta sinchronizacija su KET,
pasirengta plataus masto AEI
integracijai.
Valdymo priemonės
• Bendrovė kartu su Grupės PMO (
angl.
Project Management Office
) vykdo
valstybės projektų stebėseną ir kontrolę.
• Taikomos nuolatinės (pasyvios ir aktyvios)
kontrolės priemonės – automatizuotų
valstybės ir Grupės projektų ataskaitų ir
KPI’s stebėsena, aktyvus įsitraukimas
valdant rizikas ir sprendžiant problemas.
• Bendrovė kartu su Grupės PMO dalyvauja
programos, projekto komandos ir projekto
vykdytojo bei rangovų susitikimuose,
bendrame problemų sprendime, rizikų
vertinime.
• Vykdomi projektų procesų auditai, kurių
metu detaliai peržiūrimos rizikos, problemos,
naudos, grafikai ir atitiktis patvirtintiems
procesams.
2. Sistemų, naudojamų pagrindinėje veikloje, sutrikimo rizika
Rizikos lygis
Rizikos veiksniai
Išoriniai – politiniai, technologiniai
Vidiniai – personalas, infrastruktūra
Rizikos poveikis
Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui
ASV tipas
-
Rizikos sritis
Elektros ir gamtinių dujų sistemų valdymas
Perdavimo sistemų turto valdymas
Rizikos aprašymas
Bendrovės viena svarbiausių funkcijų
ir atsakomybių – užtikrinti saugų,
patikimą ir efektyvų gamtinių dujų ir
elektros energijos perdavimo
sistemų funkcionavimą. Valdant
technologinę riziką, siekiama išvengti
veiklos sutrikdymo ir dujų arba
elektros energijos atjungimo
vartotojams.
Valdymo priemonės
• Siekiant užtikrinti patikimą perdavimo
sistemų darbą, Bendrovėje diegiamos
specializuotos informacinės sistemos,
šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat
atnaujinami avarijų ir technologinių
sutrikimų likvidavimo bei ekstremalių
situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai,
keliami aukšti reikalavimai rangovams.
• Siekiant išvengti perdavimo sistemų veiklos
sutrikimų vykdoma nuolatinė sistemų
stebėsena, atitinkamai sudaromi priežiūros
planai ir laiku planuojamos reikalingos
naujos investicijos į tinklo atnaujinimą.
3. Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika
Rizikos lygis
Rizikos veiksniai
Vidiniai – personalas
Rizikos poveikis
Žmonių sveikatai, finansams, reputacijai
ASV tipas
Rizikos aprašymas
Bendrovėje skiriamas didelis
dėmesys darbų saugai. Atsižvelgiant
į taikomus ir aktualiausius darbų
saugos reikalavimus bei esamą
įgyvendinimo situaciją, kyla rizika,
kad bus pažeisti darbuotojų saugos ir
sveikatos (DSS) reikalavimai.
Valdymo priemonės
• Tinkama darbo vietų įrengimas, sistemų,
įrenginių, darbo priemonių savalaikė
priežiūra ir kontrolė.
• Patvirtinti vidaus dokumentai,
reglamentuojantys darbuotojų saugą ir
sveikatą.
• Vykdomi darbuotojų mokymai, atestavimai ir
instruktavimai saugos ir sveikatos
klausimais.
LABAI
DIDELI
S
DIDELIS
52
Socialinė atsakomybė
Rizikos sritis
Darbuotojų sauga
• Nuolatinė darbuotojų ir rangovų DSS
reikalavimų vykdymo kontrolė ir priežiūra.
4. Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika
Rizikos lygis
Rizikos veiksniai
Vidiniai – procesas, personalas
Išoriniai – ekonominiai
Rizikos poveikis
Finansams, reputacijai
ASV tipas
Valdysena
Rizikos sritis
Pirkimai
Rizikos aprašymas
Bendrovės, įgyvendindamos NENS,
vykdo didelės apimties projektus.
Egzistuoja rizika, kad dėl
nepakankamos tiekėjų konkurencijos
bus gauti ekonomiškai nenaudingi
pasiūlymai, viršijantys suplanuotą
biudžetą/neatitinkantys bendrovės
poreikių arba pirkimą reikės nutraukti
ir skelbti iš naujo.
Valdymo priemonės
• Įtvirtintas reikalavimas skelbti apie visus
pirkimus, kurių vertė viršija 15 tūkst. Eur., CVP
IS, pradėtos naudoti ir papildomos viešinimo
platformos.
• Reikalavimas iniciatoriams paraiškoje
nurodyti mažiausiai 3 Tiekėjus arba pagrįsti
mažesnį jų skaičių.
• Reikalavimas visuose supaprastintuose ir
tarptautiniuose pirkimuose atlikti rinkos
konsultaciją.
• Nustatytas ne mažesnis kaip „4 akių“
kontrolės principas.
• Organizuojami renginiai tiekėjams.
5. Kibernetinio saugumo rizika
Rizikos lygis
Rizikos veiksniai
Išoriniai – technologiniai
Vidiniai - personalas
Rizikos poveikis
Finansams, reputacijai, veiklos tęstinumui
ASV tipas
Valdysena
Rizikos sritis
Informacinė sauga
Rizikos aprašymas
Bendrovės valdoma informacija ir
duomenys turi strateginę reikšmę
Lietuvos saugumui, todėl tokios
informacijos ir (ar) duomenų
praradimas, neteisėtas pakeitimas ar
atskleidimas, sugadinimas ar
duomenų srauto reikalingų
perdavimo sistemų saugiai veiklai
nutraukimas gali sukelti Bendrovės
veiklos sutrikimų, padaryti žalos
kitiems fiziniams ir juridiniams
asmenims.
Valdymo priemonės
• Siekiant išvengti kibernetinių incidentų,
reguliariai vertinamos Bendrovės
informacinių sistemų, fizinės apsaugos,
saugumo valdymo sistemų grėsmės, nuolat
atnaujinamos esamos saugumo priemonės,
sistemos ir (ar) įrankiai, bei diegiami nauji,
atitinkantys griežtus reikalavimus
numatytus ES ir LR teisės aktuose,
reglamentuojančiuose informacijos saugą.
• Bendrovės darbuotojai aktyviai dalyvauja
kibernetinio saugumo pratybose, kurių metu
treniruojamasi, kaip suvaldyti ir atremti
kibernetinius incidentus nukreiptus prieš
ypatingos svarbos informacines sistemas ir
tinklus bei užtikrinti jų paslaugų
funkcionavimą.
6.Biudžeto neįgyvendinimo rizika
Rizikos lygis
Rizikos veiksniai
Išoriniai – ekonominiai
Vidiniai – procesai, personalas
Rizikos poveikis
Finansams, reputacijai
ASV tipas
-
Rizikos sritis
Rizikos aprašymas
Egzistuoja rizika, kad Bendrovė
nevykdys biudžeto, finansinio plano,
dėl to bus neigiamai įtakojama
galimybė vykdyti konkrečių įmonių ir
„EPSO-G“, kaip Grupės
įsipareigojimus bei kovenantų ir
kitų finansinių įsipareigojimų
vykdymą bei dividendų mokėjimą.
Valdymo priemonės
• Finansinių rezultatų kontrolė („EPSO-G“,
valdybų stebėsena) kaip integruoto
planavimo ir stebėsenos politikos dalis.
• Reguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui,
pastabų ir pasiūlymų dėl sprendimų susijusių
su sąnaudų pripažinimo, metodikos keitimo,
bendros Grupės pozicijos formavimas.
• Nereguliuojamų veiklų atveju, esant
poreikiui, veiklos plano peržiūra, keitimas.
VIDUTINIS
VIDUTINIS
DIDELIS
53
Finansų valdymas
7. Poveikio aplinkai mažinimo rizika
Rizikos lygis
Rizikos veiksniai
Vidiniai – procesai, personalas
Rizikos poveikis
Aplinkosaugai, reputacijai, finansams
ASV tipas
Aplinkosauga
Rizikos sritis
Aplinkosauga
Darnumo vystymas
Rizikos aprašymas
Dėl nesavalaikio arba netikslaus su tvarumu
susijusių rodiklių surinkimo ir pateikimo,
netikslaus grupės veikloje susidarančių ŠESD
emisijų apskaičiavimo ar vėlavimo pateikti
ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą
instituciniams investuotojams galimos
sankcijos iš biržą prižiūrinčių reguliuojančių
institucijų, taikomos finansinės baudos už
įsipareigojimų investuotojams. Taip pat
egzistuoja rizika, kad negavus reguliuotojo
pritarimo reikalingoms investicijoms į poveikio
aplinkai (ŠESD emisijų) mažinimo priemones
dėl reguliacinių apribojimų arba ekonominio
nenaudingumo, nebus pasiekti ilgalaikiai
„EPSO-G“ strateginiai tikslai bei įsipareigojimai
(tvarumo rodikliai) susieti su išplatintomis
obligacijomis.
Valdymo priemonės
• Bendrovei pateiktas renkamų ASV (
angl.
ESG) rodiklių sąrašas. Diegiamos taip pat
papildomos priemonės - savalaikiam su
tvarumu susisijusių rodiklių surinkimo
ASV sistema (IT sprendimas) vystymas.
• Bendrovė įpareigota parengti ir
įgyvendinti ekonomiškai pagrįstus
poveikio aplinkai mažinimo planus ir
susietas priemones.
2024 m. korupcijos, atitikties, veiklos tęstinumo neužtikrinimo rizikos įtrauktos į pagrindinį Bendrovės
rizikų registrą. Dėl pritaikytų efektyvių rizikos valdymo priemonių, visos jos yra vidutinio arba žemo rizikos
lygio. Bendrovė, suprasdama minėtų rizikų svarbą, siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų
valdymui ir informacijos apie jas atskleidimui.
6.3. KLIMATO KAITOS RIZIKOS
Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos
reglamentą, Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS) ir kt.) susijusius su klimato
kaitos rizikų atskleidimus bei siekiant gerinti su tuo susijusias rizikas 2023 m. AB „Amber Grid“ su kitomis
EPSO-G grupės bendrovėmis bei su verslo konsultantais Deloitte atliko išsamią su klimatu susijusių rizikų
(fizinės ir pereinamojo laikotarpio), galimybių bei klimato scenarijų (pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos
komisijos klimato kaitos scenarijus) trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki 2030 m.) ir ilguoju laikotarpiu iki
2050 m. EPSO-G grupei analizę.
Vertinimas EPSO-G grupėje atliktas pirmą kartą pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos
atskleidimo darbo grupės (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD)
rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitos rizikų vertinimą ir
valdymą, gerinti tuo susijusi atskleidimą Grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti darnumo rizikų
valdyseną Grupėje.
Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams,
biurams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės
spaudimo), susijusios su klimato kaita, parengtos priemonės ir rodikliai, kaip valdyti šias rizikas.
Su klimatu susiję klausimai patenka į platų tvarumo temų spektrą ir Grupėje yra integruoti į sprendimų
priėmimo procesą (žr. skyrių aukščiau „Rizikų valdymo sistema“).
VIDUTINIS
54
Atliktas klimato kaitos rizikų vertinimo procesas:
Klimato rizikų vertinimo skalė nustatyta pagal „EPSO-G“ grupės rizikos valdymo metodiką (naudojama ta
pati skalė), poveikis suprantamas kaip finansinis poveikis lyginant su pajamų lygiu. Poveikio vertinimas
buvo atliekamas kiekvienos Bendrovės lygmeniu ir apibendrinamas Grupės lygmens analizėje.
Dėl šiuo metu esamų ir pritaikytų Grupėje rizikos valdymo priemonių, fizinių ir perėjimo laikotarpio rizikos
nustatytos vidutinio arba žemo rizikos lygio. Vis dėlto, Grupė, suprasdama minėtų rizikų svarbą siekiant
darnumo tikslų, skirs ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui, geresniam informacijos atskleidimui bei su
rizikomis susijusių galimybių integravimui į verslo strategiją.
Detali informacija atskleista Klimato kaitos rizikų 2022/2023 m. ataskaitoje (žr. nuoroda į ataskaitą).
7. VALDYMO ATASKAITA
7.1. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI
„Amber Grid“ veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos
kodeksą (galima rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek
Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir
su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje http://www.ambergrid.lt ir
Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.
7.2. AKCINIS KAPITALAS
Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias
vardines 0,29 Eur nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos
savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.
2024 m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą
ir buvo vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų dalį. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą
balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.
7.3. AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS
Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų
akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės
vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Lietuvos
55
Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnį priimti sprendimus dėl naujų akcijų
išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas.
Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas
vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.
Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2024 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu,
nesudarė.
7.4. AKCININKAI
2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo daugiau nei 2600 fizinių ir juridinių
Lietuvos ir užsienio asmenų, iš jų – 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.
Bendrovės akcininkai
Akcininkas
Buveinės adresas / juridinio asmens kodas
Nuosavybės teise priklausančių
akcijų skaičius, vnt.
UAB „EPSO-G“
Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva, 302826889
172 279 125
Smulkieji akcininkai
6 103 389
Iš viso:
178 382 514
15 pav. Akcininkų struktūra, 2024 m. gruodžio 31 d.
7.5. PREKYBA VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE
Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos
vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.
Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
ISIN kodas
LT0000128696
LEI kodas
097900BGMP0000061061
Simbolis
AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)
178.382.514
96,58%
3,42%
UAB EPSO-G
Smulkieji akcinininkai
56
2024 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,393 mln. Eur (2023 m. 0,410 mln. Eur), sudarytais
sandoriais perleista 349 855 vnt. akcijų (2023 m. - 337 659 vnt. akcijų).
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcijų kapitalizacija sudarė 206,92 mln. Eur.
Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius 2024 m.
„Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta 2024 m.
2024 m
irželio 30
“ akc
1,10
1,12
1,19
0,70
1,16
0,00
0,20
0,40
0,60
0,80
1,00
1,20
1,40
Atidarymo kaina, EUR Svertinė vidutinė akcijos
kaina, EUR
Didžiausia akcijos kaina,
EUR
Mažiausia akcijos kaina,
EUR
Uždarymo kaina, EUR
0
10 000
20 000
30 000
0,8
1,0
1,2
1,4
2024-01 2024-02 2024-03 2024-04 2024-05 2024-06 2024-07 2024-08 2024-09 2024-10 2024-11 2024-12
Akcijos kaina, Eur Apyvarta, Eur
57
7.6. DIVIDENDAI
EPSO-G grupės ir „Amber Grid“ dividendų politika
2
nustato tapačias visoms EPSO-G grupę sudarančioms
bendrovėms dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles.
Svarbiausias dividendų politikos
3
tikslas – nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės grąžos gaires esamiems
ir potencialiems akcininkams užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir strateginių
projektų plėtrą, tokiu būdu nuosekliai stiprinant pasitikėjimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.
2024 m. balandžio 30 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti
20,17 mln. Eur dividendų arba 0,1131 euro akcijai.
2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti
12,1 mln. Eur dividendų arba 0,0676 euro akcijai.
7.7. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS
„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir
su vertybinių popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo.
2024 m. gegužės 1 d. pradėjo galioti nauja Bendrovės su AB SEB banku sudaryta sutartis dėl dividendų
išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir
išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams.
Banko rekvizitai
AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas
112021238
Buveinės adresas
Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Telefonas
+370 5 268 2800
El. paštas
info@seb.lt
Interneto tinklalapis
www.seb.lt
7.8. VALDYMO STRUKTŪRA
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi ABĮ ir Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais bei kitais
Lietuvos Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų
įgyvendinimas yra apibrėžti ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje:
https://ambergrid.lt/mes/investuotojams/informacija-investuotojams/658.
Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami ABĮ nustatyta tvarka.
Įstatuose numatyti Bendrovės organai:
• Visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas),
• Kolegialus valdymo organas – Valdyba,
• Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas.
2
Bendrovės ir Grupės dividendų politika: https://ambergrid.lt/mes/investuotojams/dividendai/605
58
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarka bei kompetencija
nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarkos bei kompetencijos,
nurodytos ABĮ, išskyrus papildomą susirinkimo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų 25
straipsnyje.
Įstatų 25 straipsnis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl
(papildoma susirinkimo kompetencija):
• Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, valdybos narių atlygio, sutarčių su valdybos nariais sudarymo ir jų
standartinių sąlygų nustatymo;
• Valdybos narių nušalinimo arba nenušalinimo ir sprendimo priėmimo, kai yra priimami sprendimai, esant
valdybos narių interesų konfliktui, Įstatų 48 straipsnyje numatytais atvejais;
• pritarimo Valdybos sprendimams, nurodytiems Įstatų 36 str. (iii) – (vii) punktuose, jeigu atitinkamo
sandorio vertė, kaina arba suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų), taip pat
sprendimams, nurodytiems Įstatų 36 straipsnio (viii) – (ix) punktuose.
Valdyba
„Amber Grid“ įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų
susirinkimas ketverių metų kadencijai. Du valdybos nariai yra nepriklausomi. Valdybos nario
nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti
Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės.
Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631
patvirtintu Valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos
dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu.
Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus
papildomą kompetenciją, nustatytą įstatų 34-41, 43 straipsniuose.
Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės veiklos dokumentų (strategijos,
metinių veiklos tikslų, biudžeto ir pan.) tvirtinimu, Bendrovės vadovo darbo sąlygų nustatymu, dujų
perdavimo ir kitų reguliuojamų paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Bendrovės turto perleidimui, įstatuose
numatytų reikšmingų sandorių sudarymui.
Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas:
• atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui;
• tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta
ūkine veikla, kaip numatyta ABĮ, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą
• prižiūri Vadovo veiklą, pateikia Susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Vadovo veiklos;
• svarsto, ar Vadovas tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai;
• teikia siūlymus Vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams,
Įstatams, Susirinkimo ar Valdybos sprendimams;
• sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose Valdybos kompetencijai priskirtus
Bendrovės ir Bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.
4
Jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, kuris yra susijęs (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo valdybos nario asmeniniais interesais, nes nei vienas Valdybos narys dėl
interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu, atitinkamą sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas.
5
36. (iii) dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu kaina yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (iv) dėl
Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) (jeigu
vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (v) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du
milijonai eurų), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo
pritarimas); (vi) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įvykdymo laidavimo ar garantavimo (jeigu suma yra didesnė kaip 20 000 000
Eur (dvidešimt milijonų eurų); (vii) sudaryti bet kokius kitus sandorius / susitarimus (nepaminėtus Įstatų atskiruose straipsniuose), kurių pagrindu Bendrovė įsigyja prekes,
59
paslaugas, darbus, kurių vertė nurodyta konkrečia pinigine išraiška yra didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt
milijonų eurų); (viii) dėl Bendrovei priklausančio turto, įtraukto į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo ar disponavimo apsunkinimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės
įstatinio kapitalo; (ix) dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio (viii) punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto, valdo, naudoja ar jais
disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, kitokio disponavimo apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų,
galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo,
restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą.
Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, Bendrovės vadovą ir apskaitos skyriaus vadovę.
Vardas
Pavardė
Pareigos
Kadencija
Kitos
užimamos
pareigos
Ar turi
„Amber
Grid“
akcijų
Kvalifikacija
[1]
Dalius
Svetulevičius
Valdybos
pirmininkas
Nuo 2022-04-20
(išrinktas 2022-04-
20) – valdybos narys
Nuo 2022-11-22
išrinktas valdybos
pirmininku Kadencija
baigėsi – 2024-04-20
UAB „EPSO-G“
technikos
vadovas
Neturi
Kauno technologijos
universitetas, elektronikos
inžinerijos bakalauras,
matavimų inžinerijos
magistras; Vilniaus
universitetas, vadybos ir verslo
administravimo magistras
Karolis
Švaikauskas
Valdybos narys
Nuo 2020-04-20
(išrinktas 2022-04-
20)
Kadencija baigėsi –
2024-04-20
Nuo 2024-04-30
išrinktas valdybos
nariu naujai kadencijai
Energetikos
ministerijos
Energetikos
konkurencingumo
grupės vadovas
Neturi
Vytauto didžiojo universitetas,
istorijos bakalauras, politikos
mokslų ir Baltijos regiono
magistras; Berlyno Humbolto
universitetas, skandinavų ir
Šiaurės Europos studijos.
Ignas
Degutis
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2020-04-20
Kadencija baigėsi –
2024-04-20
RB Rail AS (Rail
Baltica) finansų
direktorius
Neturi
ISM Vadybos ir Ekonomikos
universitetas, ekonomikos
magistras; Baltic Institute of
Corporate Governance,
Tarybos/Valdybos pirmininko ir
nario programos
Sigitas
Žutautas
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2020-04-20
Kadencija baigėsi –
2024-04-20
Vilniaus
universiteto
Ekonomikos ir
verslo
administravimo
fakulteto tarybos
narys
Neturi
Vilniaus universitetas, Verslo
vadybos ir administravimo
magistras; ESMT European
School of Management and
Technology, Berlynas,
podiplominės
studijos
Paulius
Butkus
Valdybos
pirmininkas
Nuo 2023-04-11 iki
2024-04-20 –
valdybos narys
Nuo 2024-04-30
išrinktas naujai
valdybos kadencijai
Nuo 2024-05-10 –
valdybos pirmininkas
UAB „EPSO-G“
plėtros ir
inovacijų vadovas
Neturi
Vilniaus universitetas,
branduolinės fizikos
bakalauras; Vilniaus Gedimino
technikos universitetas,
elektros inžinerijos magistro ir
elektros ir elektronikos
inžinerijos mokslų daktaro
laipsniai.
Peter Loof
Helth
Valdybos narys
Nuo 2024-04-30
Neturi
Matematikos ir ekonomikos
magistro studijos; Kopenhagos
verslo mokyklos vadovų
lyderystės studijos
60
Darius
Kašauskas
Valdybos narys
Nuo 2024-04-30
UAB „EPSO-G“
grupės finansų
vadovas
Neturi
Vilniaus universitetas,
ekonomikos magistro laipsnis;
ISM vadybos ir ekonomikos
universitetas bei BI Norwegian
Business School, vadybos
magistro laipsnis ir socialinių
mokslų ekonomikos krypties
daktaro laipsnis.
Alexander
Feindt
Valdybos narys
Nuo 2024-04-30
NeuConnect
Reguliavimo
reikalų vadovas
Neturi
Konstanco universitetas,
politikos ir vadybos magistro
laipsnis.
Nemunas
Biknius
Bendrovės
vadovas
Nuo 2020-04-08
AB Klaipėdos
valstybinio jūrų
uosto direkcija,
Stebėtojų
tarybos
pirmininkas
Turi
0,001055
proc.
Vilniaus Gedimino technikos
universitetas, Energetikos ir
termo inžinerijos magistras;
Danijos Aalborgo universitetas,
Aplinkos vadybos studijos;
ISM MBA vadybos studijos
Rasa
Baltaragienė
Apskaitos
skyriaus vadovė
Nuo 2019-12-02
-
Neturi
2024 m. vyko 16 valdybos posėdžių.
Valdybos posėdžių 2024 metais lankomumas
Dalyvavo
Nedalyvavo
„Amber Grid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika
Nr.
Posėdžio
data
Dalius
Svetulevičius
Karolis
Švaikauskas
Sigitas
Žutautas
Ignas
Degutis
Paulius
Butkus
Alexander
Feindt
Darius
Kašauskas
Peter Loof
Helth
1
Sausio
11 d.
•
•
•
•
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
2
Sausio
30 d.
•
•
•
•
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
3
Vasario
29 d.
•
•
•
•
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
4
Kovo
19 d.
•
•
•
•
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
5
Kovo
27 d.
(neeilinis)
•
•
•
•
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
6
Gegužės
10 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
7
Gegužės
20 d.
(neeilinis)
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
61
2024 metais priimti valdybos sprendimai:
11 d. Patvirtinta atnaujinta „Amber Grid“ 2021-2030 m. strategija, 2024 m. biudžetas ir
nustatyti 2024 m. Bendrovės vadovo veiklos tikslai.
29 d. Nustatytos Bendrovės vadovo darbo sąlygos, atliktas Bendrovės vadovo 2023 m. tikslų
pasiekimo vertinimas.
27 d. Patvirtintas naujos redakcijos atitikties prioritetinių sričių sąrašas, priimtas sprendimas
dėl balsavimo „GET Baltic“ visuotiniame akcininkų susirinkime, priimtas sprendimas dėl
Bendrovės vadovo veiklos vertinimo, skatinimo ir atlygio peržiūros, patvirtinta Bendrovės
2021-2030 strategijos įgyvendinimo ataskaita, metinis pranešimas, taip pat dėl „Amber Grid“
metinių finansinių ataskaitų rinkinys, pritarta pelno paskirstymo projektui bei pasiūlymų ir
atsiliepimų teikimui visuotiniam akcininkų susirinkimui.
30 d. Sušauktas „Amber Grid“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame „Amber Grid“
valdybos nariais išrinkti Paulius Butkus, Darius Kašauskas, Karolis Švaikauskas, Alexander
Feindt, Peter Loof Helth. Patvirtintas „Amber Grid“ 2023 m. konsoliduotųjų ir Bendrovės
finansinių ataskaitų rinkinys. Patvirtintas 2023 m. „Amber Grid“ pelno paskirstymas. Pritarta
„Amber Grid“ 2023 m. atlygio ataskaitai. Patvirtinta naujos redakcijos AB „Amber Grid“ vadovo
Nr.
Posėdžio
data
Dalius
Svetulevičius
Karolis
Švaikauskas
Sigitas
Žutautas
Ignas
Degutis
Paulius
Butkus
Alexander
Feindt
Darius
Kašauskas
Peter Loof
Helth
8
Gegužės
28 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
9
Birželio
18 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
10
Liepos
23 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
11
Rugpjūčio
27 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
12
Rugsėjo
13 d.
(neeilinis)
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
13
Rugsėjo
26 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
14
Spalio
25 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
15
Lapkričio
12 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
16
Gruodžio
10 d.
Nebuvo
išrinktas
•
Nebuvo
išrinktas
Nebuvo
išrinktas
•
•
•
•
01
sausis
vasaris
02
04
balandis
62
ir valdybos narių atlygio politika. Patvirtinta atnaujinta standartinė valdybos nario sutartis dėl
veiklos „Amber Grid“ valdyboje. Nustatyti „Amber Grid“ atlygio dydžiai bei valdybos veiklos
biudžetas 2024 m. ir tolimesniems metams. Patvirtinta nauja „Amber Grid“ įstatų redakcija.
10 d. Valdybos pirmininku išrinktas Paulius Butkus. Patvirtintas valdybos narių
nepriklausomumas.
20 d. Pritarta „Amber Grid“ nustatytoms 2025 m. dujų perdavimo paslaugų kainoms.
28 d. Pritarta Turto valdymo informacinės sistemos vystymo paslaugų ir nuomos paslaugų
sutarčių sudarymui ir patvirtintos esminės jų sąlygos. Pritarta humanitarinės pagalbos
Ukrainai teikimui ir nuspręsta sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.
18 d. Pritarta paramos skyrimui Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir Panevėžio
kolegijai. Pritarta „Amber Grid“ dešimties metų (2024 – 2033 m.) gamtinių dujų perdavimo
tinklo plėtros plano projektui.
18 d. Sušauktas neeilinis „Amber Grid“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Priimtas sprendimas
sudaryti humanitarinės pagalbos sutartį.
23 d. Nuspręsta įgalioti Bendrovės vadovą Nemuną Biknių balsuoti UAB GET Baltic
neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Patvirtinta atnaujinta Bendrovės struktūra,
įsigaliojusi nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
27 d. Nutraukta tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis tarp „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ bei
sudaryta nauja tarpusavio skolinimosi sutartis ir patvirtintos esminės naujos sutarties
sąlygos.
13 d. Nuspręsta sudaryti taikos sutartį su UAB „SOLIRIS“.
26 d. Pritarta paramos VĮ „Memorabilis“ teikimui ir humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimui
bei nuspręsta sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Pritarta „Amber Grid“
nustatytoms 2025 m. dujų perdavimo paslaugų kainoms, taikytinoms Kiemėnų įleidimo ir
išleidimo taške.
18 d. Sušauktas neeilinis „Amber Grid“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Priimtas sprendimas
sudaryti humanitarinės pagalbos sutartį.
25 d. Pritarta tarp „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ sudarytos holdingo valdymo paslaugų pirkimo
sutarties dalies esminių sąlygų pakeitimui.
12 d. Patvirtintas „Amber Grid“ valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas 2025 m.
Priimtas sprendimas sudaryti Elektrėnų dujų skirstymo stoties rekonstravimo rangos darbų
sutartį su UAB “MT Group”, Fizinės ir techninės apsaugos paslaugų sutartį su AB
„EUROCASH1“. Patvirtintas naujos „Amber Grid“ veiklos strategijos iki 2035 m. projektas.
gegužė
05
06
birželis
07
liepa
08
rugpjūtis
09
rugsėjis
10
spalis
11
lapkritis
63
10 d. Nustatytas „Amber Grid“ 2025 m. rizikų apetitas bei patvirtintas rizikų valdymo
priemonių planas. Patvirtinti „Amber Grid“ darbuotojų mėnesinio atlygio rėžiai nuo 2025
metų.
Atsižvelgiant į „EPSO-G“ atlygio ir skyrimo komiteto patvirtintas Grupės kolegialių organų kasmetinės
veiklos įsivertinimo gaires, 2025 m. pradžioje Bendrovės valdyba įvykdė savo veiklos už 2024 m. įvertinimą,
aptarė sudaryto veiksmų plano už 2024 m. įgyvendinimo aspektus. Apibendrinti kiekvieno valdybos narių
vertinimai buvo aptarti valdybos veiklos įsivertinimo sesijoje, kurios metu identifikuotos tobulintinos
veiklos sritys ir nustatytos kryptys, kaip gerinti veiklos procesus, sudarant veiksmų planą 2025 m., kuriame
buvo sutarta dėl dėmesio gynybai, valdybos darbo optimizavimui bei valdybos narių mokymams, UAB
„EPSO-G“ grupės informacijos pasidalijimo su valdybos nariais gerinimui.
Remiantis Bendrovės įstatais, „Amber Grid“ Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojančios bendrovės
UAB „EPSO-G“ Audito komitetas.
„Amber Grid“ veikia šie bendri EPSO-G įmonių grupės komitetai:
• Atlygio ir skyrimo komitetas
• Audito komitetas
Išsami informacija apie „Amber Grid“ komitetus pateikiama šiose nuorodose:
• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/atlygio-ir-skyrimo-komitetas
• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/audito-komitetas
• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/vidaus-auditas-1
Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą EPSO-G įmonių grupėje veikia centralizuota vidaus
audito sistema. Tai reiškia, kad vidaus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra
tiesiogiai atskaitingas UAB „EPSO-G“ valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai. UAB „EPSO-G“
auditoriai nėra pavaldūs audituojamos įmonės administracijai.
[1]
Informacija apie Valdybos narių profesinę patirtį bei Bendrovės vadovo ir kitų aukščiausio lygmens vadovų profesinę patirtį -
https://ambergrid.lt/mes/amber-grid/vadovybe/3
Bendrovės finansinių ataskaitų auditas
2023 m. rugpjūčio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko PricewaterhouseCoopers, UAB audito
įmone 2023-2025 m. Bendrovės finansinių ataskaitų auditui ir nustatė ne didesnį kaip 432,9 tūkst. Eur
atlyginimą už audito paslaugas.
PricewaterhouseCoopers, UAB atliko Bendrovės ir jos patronuojamų įmonių metinių finansinių ataskaitų
auditą (įskaitant reguliuojamų veiklų ataskaitų patikrą) už laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d. ir
2024 m. gruodžio 31 d.
Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB
sudarė 77 tūkst. Eur.
Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB
sudarė 75 tūkst. Eur.
12
gruodis
64
Per 2023 m. ir 2024 m. Bendrovė išPricewaterhouseCoopers, UAB įsigijo ne audito paslaugų (reguliuojamų
veiklų ataskaitų patikros ir kitų paslaugų) už 17 tūkst. Eur kiekvienais metais.
Atlygio valdymas
„Amber Grid“ 2022 m. spalio 25 d. prisijungė prie atnaujintos EPSO-G įmonių grupės Darbuotojų atlygio,
veiklos vertinimo ir ugdymosi politikos (toliau – Politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir
skelbiama viešai interneto tinklalapyje. Politika tvirtinama (prie jos prisijungiama) Bendrovės valdybos
sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo
komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuostatas, jų veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.
Politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio sąnaudas ir, tuo pačiu, kurti
motyvacines paskatas bei skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų, aktyviau prisidėti prie
tikslų pasiekimo, atlikti daugiau, nei formalus pareigų vykdymas, kurti inovatyvius, nestandartinius
sprendimus ir tobulinti veiklą.
EPSO-G grupės darbuotojų atlygis susideda iš tokių dalių: mėnesinis atlygis; priemokos, nustatytos LR
darbo kodekse, Bendrovių vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse; finansinis skatinimas;
projektinis skatinimas; vienkartinės premijos už ypatingos svarbos rezultatus ir inovacijų diegimą;
papildomos naudos; nefinansinis atlygis.
Atlygio struktūra
Atlygio sudėtinės dalys
Mėnesinis atlygis - didžiausia ir svarbiausia piniginio atlygio dalis, kurios dydis priklauso nuo pareigybės
lygio, kuris kiekvienai pareigybei nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodologiją.
Darbuotojams mėnesinis atlygis nustatomas atitinkamos pareigybės lygio atlygio rėžių ribose,
atsižvelgiant į darbuotojo patirtį, kompetenciją, ekspertiškumo ir savarankiškumo lygį atliekant pareigybei
priskirtas funkcijas bei į atitinkamų metų atlygio biudžetą.
Finansinis skatinimas nustatomas atsižvelgiant į Darbuotojo veiklos vertinimo atitikimą šiems tipiniams
kriterijams: darbuotojo tikslų pasiekimo vertinimo rezultatai, darbuotojo vertybių vertinimas, darbuotojo
veiklos kokybės vertinimo rezultatai. Finansinį skatinimą Bendrovės vadovui skiria Bendrovės valdyba,
kitiems darbuotojams – Bendrovės vadovas. Finansinis skatinimas išmokamas kartą per metus po to, kai
Bendrovės valdyba pritaria audituotiems Bendrovės finansiniams rezultatams ir jie patvirtinami visuotinio
akcininkų susirinkimo sprendimu.
65
Už ypatingos svarbos rezultatus Bendrovės vadovo sprendimu gali būti skiriama vienkartinė premija.
Siekiant nuolatinės pažangos, Grupėje gali būti nustatomos atskiros inovacijų skatinimo priemonės. Jos
gali būti skiriamos už inovatyvių idėjų įgyvendinimą ir darbuotojų kūrybiškumą siūlant inovatyvias idėjas.
Vidutinis mėnesio „Amber Grid” 2024 m. darbo užmokestis (Eur/mėn.) pagal darbuotojų grupes:
Pareigybių grupės
2024 m.
2023 m.
Bendrovės vadovas
14 137
15 612
Aukščiausio lygmens vadovai
9 458
9 906
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai
5 107
5 060
Ekspertai-specialistai
3 270
3 171
Darbininkai
1 965
1 768
Viso:
3 228
3 078
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur
14 652
13 755
Kolegialaus valdymo organo narių bei vadovo atlygio politika
Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. balandžio 20 d. patvirtino „Amber Grid“ vadovo ir
valdybos narių atlygio politiką (atnaujinta politika patvirtinta Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo
2024 m. balandžio 30 d. sprendimu)
[1]
, kurios tikslas - nustatyti bendrus, aiškius ir skaidrius Bendrovės
vadovo ir valdybos narių piniginio atlygio už darbą principus ir jais paremtą atlygio sistemą, kurią taikant
būtų efektyviai valdomos Bendrovės veiklos sąnaudos ir sukurtos motyvacinės paskatos Bendrovės
vadovui ir valdybos nariams prisidėti prie Bendrovės misijos, vizijos, vertybių ir tikslų įgyvendinimo.
Bendrovės valdymo organų narių atlygio principus taip pat reglamentuoja UAB „EPSO-G“ Atlygio už veiklą
įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos vieninteliu UAB „EPSO-G“ akcininku.
Nustatant atlygį valdymo organams vadovaujamasi principu, kad atlygio dydis bei jo mokėjimo tvarka turi
skatinti ilgalaikės ir tvarios Bendrovės ir visos EPSO-G įmonių grupės vertės kūrimą; atitikti atskiriems
Bendrovės organams ir jų nariams tenkantį darbo krūvį; kuo labiau atitikti aktualią padėtį rinkoje, t. y. būti
konkurencinga atitinkamos srities profesionalams darbo rinkoje siūlomiems atlyginimų dydžiams;
užtikrinti valdymo organų prisiimamos atsakomybės atlyginimą; užtikrinti nepriklausomų valdybos narių
nepriklausomumą; skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų pritraukimą Bendrovės valdymui. Atlygis
už veiklą Bendrovės valdyboje gali būti mokamas tik tokiems Bendrovės valdybos nariams, kurie atitinka LR
galiojančiuose teisės aktuose ir Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių
organuose nustatymo gairėse nustatytus kriterijus.
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu, buvo nustatyti šie nuo
visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos taikytini fiksuoti mėnesiniai atlygiai,
neatskaičius mokėtinų mokesčių:
Fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių
Pozicija
Mėnesinis fiksuotas
atlygio dydis (Eur)
Valdybos pirmininkas (nepriklausomas)
4600
Valdybos narys (nepriklausomas)
3500
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina ir
nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ*
4
kolegialiame organe
2800
4
* VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė
66
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir vykdo veiklą
kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe
1800
Minėtu visuotinio akcininkų susirinkimo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu taip pat nustatyta, kad
bendras metinis 2024 m. biudžetas Bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms Bendrovės
išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai užtikrinti, yra 129,4 tūkst. Eur.
Informacija apie valdymo organų narių atlygį, metiniai atlygio pokyčiai pateikiami lentelėse:
Atlygis Bendrovės vadovui
Pareigos
Vardas,
pavardė
Paskyri
mo
data
Darbo
užmokesčio
dalys
Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)
2019
2020
2021
2022
2023
2024
Bendrov
ės
vadovas
Nemunas
Biknius
2019 m.
spalio
mėn.
Viso, Eur
20 075
117 192
148
586
159 410
188
090
16964
9
Kintama dalis, Eur
-
4 581
33 488
38 603
55 462
23000
Kintama dalis, %
-
4%
23%
24%
29%
14%
Bendrovės vadovo darbo užmokesčio proporcijos atitiko atlygio politiką, o kintama atlygio dalis nustatyta
atsižvelgiant į valdybos Bendrovei iškeltų metinių tikslų vykdymą.
Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės vadovui nėra mokamas.
Atlygis valdybos nariams
Pareigos
Vardas,
pavardė
Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
2018
2019
2020
2021
2022
2023
2024
Nuo 2022-04-20 valdybos
narys, nuo 2022-11-22
valdybos pirmininkas.
Kadencija baigėsi 2024-
04-20
Dalius
Svetulevi-
čius
-
-
-
-
-
-
Valdybos narys. Nuo
2024-04-30 išrinktas
naujai valdybos
kadencijai.
Nuo 2024-05-10 –
valdybos pirmininkas
Paulius
Butkus
-
-
-
-
-
-
-
Nepriklausomas valdybos
narys. Kadencija baigėsi
2024-04-20
Ignas
Degutis
-
-
11 713
16 800
17 278
36 876
11268
Nepriklausomas valdybos
narys. Kadencija baigėsi
2024-04-20
Sigitas
Žutautas
3 850
14 125
21 000
30 535
30 078
36 876
11268
Valdybos narys
Kadencija baigėsi – 2024-
04-20
Nuo 2024-04-30 išrinktas
valdybos nariu naujai
kadencijai
Karolis
Švaikausk
as
-
-
-
-
439
18 432
20118
Valdybos narys, nuo 2024-
04-30
Peter Loof
Helth
28167
67
Valdybos narys, nuo 2024-
04-30
Darius
Kašauskas
-
-
-
-
-
-
-
Valdybos narys, nuo 2024-
04-30
Alexander
Feindt
28167
Bendrovės valdybos nariams mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis nepriklauso nuo finansinių ar
nefinansinių Bendrovės veiklos rezultatų. Bendrovės valdybos nariams nėra mokama jokia kintamoji atlygio
dalis ar kitos premijos. Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės valdybos nariams taip pat nėra
mokamas.
[1]
Politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt
2024 m. Atitikties valdymas
„Amber Grid“ veikia atitikties valdymo sistema, kuria siekiama:
1. Apsaugoti Bendrovę nuo finansinės ar reputacijos žalos, galinčios kilti dėl vidinių ir išorinių reikalavimų
neatitinkančio elgesio;
2. Valdyti neatitikties rizikas, sumažinti jų poveikį ir atsiradimo tikimybę;
3. Skatinti atitikties užtikrinimo kultūrą, t. y. skatinti darbuotojus dirbti laikantis nustatytų reikalavimų ir jų
taikymą grįsti Grupės vertybėmis.
Atitikties valdymo veikla Bendrovėje vykdoma vadovaujantis III linijų gynybos modeliu ir rizikos vertinimu
pagrįsto metodo taikymo principu. 2024 m. atitikties užtikrinimo veiklą orientavo į šias rizikingiausias
prioritetinėmis vadinamomis atitikties sritis:
Asmens duomenų apsauga
Užtikrinama asmens duomenų apaugos teisės aktų stebėsena, asmens duomenų saugumo incidentų
valdymas, teikiamos konsultacijos, vertinami ir derinami asmens duomenų tvarkymo susitarimai,
atnaujinami Bendrovės veiklos įrašai, atliekami teisėtų interesų testų vertinimai ir kt.. Patvirtintas Asmens
duomenų saugumo incidentų valdymo aprašas. Parengta Atmintinė darbuotojams dirbant su dirbtinio
intelekto (DI) programomis dėl duomenų saugumo. Organizuoti praktiniai mokymai visiems Bendrovės
darbuotojams dėl DI naudojimo užtikrinant saugų duomenų naudojimą ir Asmens duomenų saugos
mokymai (dalyvavo 144 darbuotojai)
Darnumo reikalavimų atitiktis
Parengtas darnumo reikalavimų atitikties prioritetinės srities veiksmų planas 2024 m.. Sudarytas
pagrindinių tvarumo sričiai aktualių teisės aktų sąrašas įtrauktas į bendrovės teisės aktų stebėseną.
Eksploatavimas / medžiagų kontrolė
2024 m. Bendrovėje parengtas ir patvirtintas Medžiagų ir įrangos įvedimo kontrolės aprašas. Atliktas
korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo tyrimas, parengta ir pateikta tyrimo išvada „Dėl įvadinės
medžiagų kontrolės vykdant „Amber Grid“ statybos darbus“. Organizuoti tęstiniai mokymai darbuotojams
(techniniams prižiūrėtojams) „Statybos įstatymo pakeitimai 2023-2024 m.“
Siekiant tobulinti atitikties valdymą, 2024 m. Grupės įmonėms bendradarbiaujant atnaujinta Atitikties
valdymo metodika, apibrėžti pagrindiniai atitikties valdymo veiklos rodikliai ir nustatyta atitikties valdymo
brandos lygio vertinimo metodika. Remiantis ja, ataskaitiniu laikotarpiu atliktas AB „Amber Grid“ atitikties
valdymo brandos lygio vertinimas. Atsižvelgus į šio vertinimo rezultatus ir į aukštesnio brandos lygio siekį,
Bendrovės strategijos prioritetus, akcininko lūkesčius ir teisinio reguliavimo raidą, visos Grupės mastu
sudaryta 2025 – 2027 m. atitikties valdymo veiklos programa, apibrėžianti esminius šios veiklos prioritetus
ir kryptis trijų metų laikotarpiui. Skatindami atitikties užtikrinimo kultūrą, kaip ir kasmet, vykdėme
68
komunikaciją darbuotojams išorės ir vidaus teisės aktų reikalavimų klausimais, organizavome mokymus,
kvietėme teikti pranešimus apie neatitikties atvejus.
2024 m. „Amber Grid“ nebuvo identifikuota reikšmingų neatitikčių.
69
Antikorupcinė veikla ir interesų konfliktų valdymas
„Amber Grid“ priimami verslo sprendimai yra orientuoti į objektyvumo, nešališkumo atvirumo,
atskaitingumo ir teisės aktų viršenybės principus, susietus su nuostata netoleruoti korupcijos ir bet kokio
su korupcija susijusio elgesio. Siekiame kurti skaidrią ir pasitikėjimu grįstą įmonę, todėl nuolat vertiname
korupcijos rizikas ir įgyvendiname priemones šioms rizikoms valdyti. Mūsų antikorupcinė veikla remiasi
tarptautiniu standartu ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo
gairės” ir šiomis priemonėmis, kurias įgyvendiname Bendrovėje.
2024 m. trims Grupės įmonėms – „Litgrid“, „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ tarptautinė vadybos sistemų
sertifikavimo įstaiga išdavė sertifikatus, patvirtinančius šiose įmonės įdiegtos antikorupcinės vadybos
sistemos atitiktį minėto standarto reikalavimams. Tai žymi įmonių gebėjimą realiu veikimu ir
organizuotomis priemonėmis užkirsti kelią korupcijos rizikai, kurti pasitikėjimą tiekimo grandinėje ir saugoti
reputaciją.
Korupcijos rizikos vertinimas Bendrovėje atliekamas kartą per metus, remiantis Grupės rizikų valdymo
politikos ir metodikos nuostatomis, o korupcijos rizikai valdyti identifikuotų priemonių įgyvendinimo
statusas vertinamas kartą per ketvirtį. Siekdami geresnio su trečiosiomis šalimis susijusio korupcijos rizikų
valdymo, 2024 m. kartu su kitomis Grupės įmonėmis sukūrėme veiklos partnerių patikros sistemą, kuria
apibrėžėme su veiklos partneriais susijusių rizikų vertinimo procedūras.
Darbuotojų antikorupcinis švietimas yra svarbi mūsų Bendrovės antikorupcinės veiklos dalis, vykdoma
įvairiomis formomis – organizuojant išorės ar vidaus lektorių mokymus, specializuotus e-mokymus
„Interesų konfliktai" ir „Viešieji pirkimai“ STT e-mokymų platformoje (58 darbuotojai), rengiant
komunikacines žinutes antikorupcinės veiklos aktualijomis. Norėdami nuoseklaus darbuotojų
antikorupcinio sąmoningumo ugdymo, 2024 m. sukūrėme interaktyvius privalomus antikorupcinius e-
mokymus. Šiuos mokymus nuo 2025 m. turės išklausyti visi Bendrovės darbuotojai, mokymai įtraukti į
Bendrovės naujoko privalomų mokymų krepšelį. Auginome ir antikorupcinės veiklos ekspertų
Nustatomi
apribojimai
dovanoms ir
paramos tiekimui
Įgyvendinamos
interesų konfliktų
valdymo
priemonės
Identifikuojamos
korupcijos rizikos
Veikia Pasitikėjimo
linija
Užtikrinamas
personalo
patikimumas
Atliekamas veiklos
partnerių
patikrinimas
Atliekami vidiniai
tyrimai
Taikomos sutarčių
skaidrumo
priemonės
Užtikrinamas
pirkimų
skairdumas
Vykdomi
darbuotojų
mokymai
70
kompetenciją, organizuodami kviestinio lektoriaus mokymus praktinėmis interesų konfliktų valdymo
temomis.
2024 m. gruodžio 9-12 d. „Amber Grid” organizavo Antikorupcijos savaitę, kurios metu darbuotojai aktyviai
įsitraukė į įvairias diskusijas, mokymus, apklausą. Buvo vykdoma darbuotojų tolerancijos korupcijai
apklausa, padedanti nustatyti darbuotojų požiūrį į korupciją ir identifikuoti tobulintinus antikorupcinės
veiklos aspektus, tačiau apklausa buvo papildyta naujais klausimais ir pakeistas jos pavadinimas. Nuo šiol
ji vadinama Antikorupcinės kultūros apklausa. Apklausoje dalyvaujančių darbuotojų procentas išliko
panašus kaip ir pastaraisiais metais (2024 m. - 120 darbuotojai, 2023 m. - 119 darbuotojai). Pagrindinių
apklausos klausimų rezultatai yra teigiami keletą metų iš eilės – procentas darbuotojų, nesusidūrusių su
korupcijos apraiškomis darbe (2024 m. 98%, 2023 m. - 98%, o 2022 m. - 97% ir procentas darbuotojų,
žinančių kur pranešti apie korupcijos atvejus (2024 m. 95%, 2023 m - 98%, 2022 m. - 97 %,). Naujieji
apklausos klausimai (žinios apie nusišalinimą nuo kilusių interesų konfliktų situacijų, elgesys gavus dovaną
ir kt.) suteikė naujų indikacijų antikorupcinio sąmoningumo didinimo aspektu.
Pagrindiniai antikorupcinės veiklos rodikliai:
2022 m. – 2024 m.: korupcijos atvejų nenustatyta; nebuvo bendrovei / darbuotojams iškeltų bylų, susijusių
su korupcija; nebuvo nustatyta korupcijos atvejų, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos sutartys.
Bendrovėje veikia Pasitikėjimo linija – sauga@ambergrid.lt, Taip pat, pranešimus galima pateikti įmonių
grupės Pasitikėjimo linija – pranesk@epsog.lt.
Bendrovės darbuotojai ir kiti interesų turėtojai, nesibaiminant neigiamų pasekmių, tiesiogiai ar anonimiškai
per Pasitikėjimo liniją sauga@ambergrid.lt, telefonu +37061270606, paštu – Bendrovės registruotos
buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius, gali pranešti paskirtam atsakingam asmeniui ar kitiems Prevencijos
padalinio darbuotojams apie įtariamus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. Per 2024 m. pranešimų
susijusių su korupcijos apraiškomis nebuvo gauta.
Interesų konfliktų valdymas
Bendrovės valdysenos sistema skatina darbuotojus ir kolegialių organų narius vengti interesų konfliktų ir
užtikrina skaidrų ir efektyvų interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą. Bendrovėje veikia Darbuotojų ir
kolegialių organų narių interesų konfliktų valdymo politikoje apibrėžtas integralus privačių interesų
deklaravimo modelis. Pagal jį visi darbuotojų ir kolegialių organų narių privatūs interesai nurodomi vidinėje,
Grupės nustatytos formos, deklaracijoje ir, kai taikoma pagal einamas pareigas ir atliekamas funkcijas,
Privačių interesų deklaravimo registre PINREG.
„Amber Grid“ vykdomi aktyvūs privačių interesų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros veiksmai – vertinamos
galimos interesų konfliktų situacijos kandidatavimo į pareigas metu, vykdoma deklaracijų peržiūra ir
atliekama juose pateiktų duomenų analizė, teikiamos rekomendacijos, kaip valdyti potencialius Interesų
konfliktus, nuo kokių veiksmų atlikimo ir (ar) sprendimų priėmimo privaloma nusišalinti.
Įgyvendinant Darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo politiką ir siekiant užtikrinti tinkamą
interesų konfliktų valdymo sistemos funkcionavimą, 2024 m. „Amber Grid“ parengti ir patvirtinti interesų
valdymo procesus reglamentuojantys teisės aktai, apibrėžiant privačių interesų deklaravimo,
nusišalinimo, nušalinimo, stebėsenos, priežiūros ir kontrolės veiksmų atlikimą.
Bendrovės antikorupcinė veikla yra nukreipta į korupcijos rizikų valdymą Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovės
darbuotojai, bendradarbiaujantys su užsienio valstybių pareigūnais ar veikiantys užsienio valstybėse,
savo veikloje vadovaujasi antikorupcinėje politikoje nustatytais principais, tame tarpe ir nulinės
tolerancijos korupcijai principu.
71
2024 m. EPSO-G ar jos dukterinėse įmonėse nebuvo nustatyta pareigūnų papirkinėjimo sudarant
tarptautinius verslo sandorius, kyšininkavimo ar kitų korupcijos apraiškų atvejų užsienyje ar Lietuvoje.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:
• Kolegialių valdymo organų nariai ir administracijos nariai Grupės įmonių vadovai nebuvo įsigiję „EPSO-
G“ grupės įmonių akcijų išskyrus „Amber Grid“ generalinį direktorių Nemuną Biknių, kuris turi 0,001055
proc. „Amber Grid“ akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį jo turėtas akcijų skaičius nesikeitė.
• Visų Grupės kolegialių organų narių „Amber Grid“ valdybos narių bei Bendrovės vadovo privačių interesų
deklaracijos yra pateiktos ir skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetiniame
puslapyje esančiame privačių interesų registre (PINREG) ir www.epsog.lt. Visi „EPSO-G“ grupės įmonių
vadovai yra pateikę interesų deklaracijas valdymo bendrovei Grupės darbuotojų ir kolegialių organų
narių interesų valdymo politikoje nustatyta apimtimi ir tvarka, kuri yra skelbiama www.epsog.lt
tinklalapyje „Veiklos politikos“ skirsnyje.
• Interesų konfliktų kolegialių valdymo organų narių Grupės įmonių vadovų atvejais nebuvo identifikuota
• Kolegialių valdymo organų nariai ir Grupės įmonių vadovai nebuvo teisti už nusikalstamos veikos
padarymą, jokios reguliavimo institucijos jiems per pastaruosius penkerius metus nėra pateikusios
kaltinimų ar pritaikiusios sankcijų, teismas nėra uždraudęs eiti Bendrovės administravimo, valdymo ar
priežiūros organų nario pareigų arba eiti vadovaujamas pareigų, arba tvarkyti bet kurio emitento
reikalus.
• Su minėtais asmenimis „EPSO-G“, „Amber Grid“ nebuvo sudariusios sandorių, nebūdingų Bendrovės
pagrindinei veiklai arba apie kuriuos atitinkama tvarka nebūtų informuoti „EPSO-G“
72
8. INFORMACIJA TVARUMO KLAUSIMAIS
TURINYS
8.1. APIE ŠIĄ ATASKAITĄ.....................................................................................................................71
8.2.TVARUMO VALDYMAS..................................................................................................................72
8.3. STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ.................................................................75
8.4. DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS......................................................................................80
8.5. APLINKOSAUGOS SRITIS.............................................................................................................82
E1 KLIMATO KAITA.........................................................................................................................................................82
E2 TARŠA......................................................................................................................................................................100
E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI................................................................................................................................102
E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ.............................................................................................................................................103
E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA.............................................................................................................................................107
8.6. SOCIALINĖ SRITIS.......................................................................................................................111
S1 SAVA DARBO JĖGA..................................................................................................................................................111
S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS..........................................................................................................................131
S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI.........................................................................................................133
8.7. VALDYSENOS SRITIS..................................................................................................................135
8.8. ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTO RODIKLIAI............................................................................142
RODYKLĖ..........................................................................................................................................145
73
8.1. APIE ŠIĄ ATASKAITĄ
BP-1 BENDRAS TVARUMO ATASKAITOS RENGIMO PAGRINDAS
Šiame skyriuje pateikiama akcinės bendrovės „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė arba Amber Grid) informacija
tvarumo klausimais (toliau – tvarumo ataskaita) už 2024 metus.
Šiai ataskaitai dar nėra taikomi Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos (
angl. CSRD
) reikalavimai – ji
parengta savanoriškai, siekiant kuo labiau atitikti Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS).
Pilną atitiktį ETAS Bendrovė užtikrins nuo 2025 metų, kai tvarumo ataskaita bus rengiama pagal visus jai
taikomus reikalavimus ir bus audituojama išorės nepriklausomo audito.
Bendrovė priklauso EPSO-G įmonių grupei (toliau – grupė arba EPSO-G), todėl jos informacija tvarumo
klausimais yra įtraukta ir į konsoliduotą grupės tvarumo ataskaitą už 2024 metus, kuri atitinka ETAS
reikalavimus ir buvo patikrinta išorinio nepriklausomo auditoriaus.
Tvarumo ataskaitoje yra pristatomi Bendrovės pasiekimai ir siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos
(ESG) srityse. Pateikiama informacija apima visą tiesioginę Bendrovės veiklą ir jos vertės grandinę.
Tvarumo ataskaita yra parengta bendradarbiaujant su išoriniais tvarumo atskaitomybės ekspertais,
siekiant užtikrinti kokybę ir išsamumą. Ataskaita skelbiama kaip metinės vadovybės ataskaitos dalis.
Bendrovė nepasinaudojo ETAS taikoma išimtimi nepateikti tam tikros informacijos, susijusios su praktine
patirtimi, inovacijomis, vykstančiomis derybomis ar kitais 1 ETAS nurodytais konfidencialios ir neskelbtinos
informacijos atvejais.
Pagal 1 ETAS C priedėlį nurodyta, kad kai kurie reikalavimai taikomi palaipsniui ir gali būti praleisti rengiant
tvarumo ataskaitą pirmus metus, kai pradeda galioti privalomas ETAS ataskaitos rengimas (Bendrovės
atveju – už 2025 m.). Todėl Bendrovė ir šioje ataskaitoje neatskleidžia informacijos pagal SBM-1 40.b. ir
40.c., SBM-3 48.e. punktus, E1-9, E2-6, E5-3, E4-6, E5-6 atskleidimo reikalavimus, kuriems taikoma ši
išimtis.
BP-2 SU YPATINGOMIS APLINKYBĖMIS SUSIJUSIOS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
Šioje ataskaitoje Bendrovė remiasi ETAS nustatytais trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio apibrėžimais:
trumpas laikotarpis – iki 1 metų, vidutinis – 2–4 metai, ilgas – daugiau nei 5 metai. Tokia laiko perspektyva
atitinka grupės taikomus laikotarpius, siekiant užtikrinti nuoseklumą visoje įmonių grupėje.
Be informacijos, kurią privaloma pateikti pagal ETAS, Bendrovė į savo tvarumo ataskaitą įtraukia ES
Taksonomijos rodiklių lenteles pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 šablonus.
Šiuo ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė pirmą kartą taikė ETAS standartą, todėl visi rodikliai buvo pateikti
laikantis ETAS reikalavimų. Atskleidžiant rodiklius pateikiama palyginamoji 2021–2023 m. ataskaitinių
laikotarpių informacija, išskyrus ŠESD rodiklius, kurių informacija pateikiama nuo bazinių metų (2019 m.).
Matavimo metodika, taikoma apskaičiuojant 3 lygio (
Scope 3
) ŠESD emisijas, pateikiama skyriuje
E1 Klimato
kaita
. Kitų rodiklių, kurie apima vertės grandinės pradinės ir (arba) galutinės grandžių duomenis, nėra.
2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo
perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai (angl. rebaselining). Siekiant užtikrinti
duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės įmonių pažangą, analogiški perskaičiavimai atlikti ir 2020–
2023 m. ŠESD emisijų duomenims. Šis atnaujinimas leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, užtikrinti
74
nuoseklų jų mažinimo stebėjimą pagal SBTi metodiką ir užtikrinti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms
bei reguliaciniams reikalavimams.
Kitų tvarumo ataskaitos rengimo ar pateikimo pokyčių, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, nebuvo. Aukšto
matavimo neapibrėžties lygio kiekybinių rodiklių nenustatyta, taip pat nebuvo aptikta reikšmingų
ankstesnio ataskaitinio laikotarpio klaidų.
Kadangi Bendrovė priklauso EPSO-G įmonių grupei, ji nepatenka į išimtis, taikomas įmonėms, turinčioms
mažiau nei 750 darbuotojų. Nors „Amber Grid“ atskirai ši išimtis galėtų būti taikoma, Bendrovė ja
nesinaudoja, nes ši sąlyga nėra taikoma visai EPSO-G įmonių grupei. Siekiant užtikrinti informacijos
vienodumą ir suderinamumą su grupės teikiama ataskaita, Bendrovė pateikia visą jai reikšmingą E4 ETAS,
S1 ETAS, S2 ETAS, S3 ETAS ir S4 ETAS reikalaujamą informaciją.
8.2. TVARUMO VALDYMAS
GOV-1 ADMINISTRACINIŲ, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANŲ VAIDMUO
„Amber Grid“ siekia aktyviai prisidėti prie energetikos sektoriaus transformacijos, išlaikydama darnią
pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių tikslų. Bendrovė siekia atitikti geriausias
tvarumo valdymo praktikas ir principus, užtikrindama, kad tvarumo aspektai būtų integruoti į strateginius
sprendimus bei kasdienę veiklą.
EPSO-G grupės įmonių tvarumo valdymo struktūra atitinka grupės bendrąją valdyseną. Valdymo, priežiūros
ir patariamieji organai tvarumo klausimus prižiūri ir valdo pagal savo atsakomybių sritis ir kompetencijas.
Detali informacija apie tvarumo valdymą ir priežiūrą grupės lygiu yra pateikta EPSO-G Konsoliduotoje
vadovybės ataskaitoje už 2024 m.
„Amber Grid“ ilgalaikių strateginių tvarumo tikslų formavimu, peržiūra ir rodiklių stebėsena rūpinasi
Bendrovės valdyba. Pagal kompetenciją ji taip pat tvirtina Bendrovės metinius tikslus, tarp kurių yra ir su
tvarumu susiję įsipareigojimai.
Bendrovėje aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos tikslai pagal kompetenciją paskirstyti
atitinkamiems funkciniams padaliniams, tokiems kaip aplinkosauga, darbų sauga, organizacijos vystymas,
rizikų ir atitikties valdymas ir kt. Be to, Bendrovėje yra atsakingas asmuo, užtikrinantis lygių galimybių
principų įgyvendinimą.
ADMINISTRACINIŲ, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANŲ SUDĖTIS
Įstatuose numatyti Bendrovės organai:
• Visuotinis akcininkų susirinkimas (nevykdomieji nariai).
• Valdyba (5 nevykdomieji nariai).
• Bendrovės vadovas (vienasmenis vykdomasis valdymo organas).
Išsami informacija apie Bendrovės valdymą pateikta vadovybės ataskaitos 7, 8 skyriuose.
VALDYMO ORGANŲ SU TVARUMU SUSIJUSIOS ŽINIOS IR PATIRTIS
Bendrovės valdybos narių ir vadovo turima patirtis yra viešai skelbiama Bendrovės interneto svetainėje:
https://ambergrid.lt/mes/amber-grid/vadovybe/3
75
Siekdama visapusiško ir integruoto tvarumo valdymo, Bendrovė aktyviai investuoja į su tvarumu susijusių
žinių stiprinimą bei kompetencijų pritraukimą ir ugdymą.
Bendrovėje nuolat organizuojami mokymai ir rodiklių pristatymai tvarumo tematika, o siekiant užtikrinti
aukštą ekspertiškumo lygį, pasitelkiamos ir išorės konsultacijos. Vadovai reguliariai supažindinami su
tvarumo politika, teisės aktų pokyčiais bei svarbiausiomis iniciatyvomis šioje srityje.
Ugdymas tvarumo srityje ir vadovų įtraukimas ne tik padeda veiksmingiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus,
bet ir stiprina jų kompetencijas, skatinant sąmoningą ir atsakingą požiūrį į tvarią veiklą.
GOV-2 ĮMONĖS ADMINISTRACINIAMS, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANAMS TEIKIAMA INFORMACIJA
IR JŲ SPRENDŽIAMI TVARUMO KLAUSIMAI
Bendrovės valdymo organai reguliariai informuojami apie reikšmingą poveikį, rizikas ir galimybes – valdyba
kiekvieną mėnesį svarsto aktualius klausimus, įskaitant ir su tvarumu susijusius klausimus. Valdyba
planuoja ir vykdo savo veiklą vadovaudamasi metiniu valdybos veiklos planu.
Pirmaisiais ataskaitos rengimo metais, atliekant dvejopo reikšmingumo vertinimą, buvo nagrinėtos visos
ETAS sąraše esančios temos ir kitos Bendrovei aktualios tvarumo temos.
GOV-3 SU TVARUMU SUSIJUSIŲ VEIKLOS REZULTATŲ INTEGRAVIMAS Į PASKATŲ SISTEMAS
„Amber Grid“ darbo užmokesčio politika pateikiama vadovybės pranešimo dalyje „Atlygio politikos
įgyvendinimo ataskaita“. Valdymo organų nariams šiuo metu nėra skirtų su tvarumo klausimais susijusių
paskatų sistemų ir darbo užmokesčio politikos Bendrovėje.
GOV-4 PAREIŠKIMAS DĖL TVARUMO IŠSAMAUS PATIKRINIMO
Bendrovei šiuo metu netaikomi teisiniai reikalavimai dėl tvarumo išsamaus patikrinimo (
angl. due
diligence
), todėl specialios išsamaus patikrinimo sistemos ji nėra įdiegusi. Tačiau Bendrovė nuolat vertina
galimą neigiamą poveikį savo veikloje ir vertės grandinėje, siekia jo išvengti bei įsipareigoja bendradarbiauti
šalinant neigiamą poveikį, jei toks atsirastų ar Bendrovė prie jo prisidėtų.
Nors formalizuotos išsamaus patikrinimo sistemos nėra, atskiri jos elementai jau yra taikomi Bendrovės
veikloje. Pagrindiniai
1 ETAS
4 skyriuje „Išsamus patikrinimas“ nurodyti aspektai ir etapai yra susiję su keliais
horizontaliaisiais ir teminiais atskleidimo reikalavimais pagal
ETAS
. Toliau pateiktoje lentelėje Bendrovė
nurodo, kaip ir kur jos tvarumo ataskaitoje atsispindi pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir
etapai.
Pagrindiniai išsamaus patikrinimo proceso aspektai ir etapai
Pagrindiniai išsamaus patikrinimo elementai
Tvarumo ataskaitos dalys
a)Išsamaus patikrinimo įtraukimas į valdymą, strategiją ir verslo modelį
GOV-1, GOV-2, GOV-3, SBM-3
b)Paveikiamų suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į visus pagrindinius išsamaus
patikrinimo etapus
GOV-2, SBM-2, IRO-1, MDR-P, E1, E2, E3, E4,
E5, S1, S3, S4, G1
c)Neigiamo poveikio nustatymas ir vertinimas
IRO-1, SBM-3
d)Veiksmų siekiant spręsti šio neigiamo poveikio klausimus vykdymas
MDR-A, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1
e)Šių pastangų veiksmingumo stebėjimas ir komunikavimas
MDR-T, E1, E2, E3, E4, E5, S1, S3, S4, G1
76
GOV-5 TVARUMO ATSKAITOMYBĖS RIZIKOS VALDYMAS IR VIDAUS KONTROLĖ
Su tvarumu susijusi atskaitomybė atitinka grupės lygio principus ir procesus, susijusius su teisės aktų
atitiktimi, rizikų valdymu ir vidaus kontrole. Tvarumo atskaitomybėje vidaus kontrolė grindžiama rizikų
identifikavimu, analize ir dėmesiu svarbiausioms nustatytoms rizikoms. Grupės rizikų valdymo procesas
atitinka COSO (ERM) sistemos principus. Grupėje patvirtinta rizikų valdymo politika, kuri apibrėžia
pagrindinius EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir
bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų valdymo procesą.
Tvarumo srities rizikos grupėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės grupės veiklos dalis ir yra
integruotos į rizikų valdymo procesą. Grupė vertina rizikas, ar jos atitinka tvarumo sričių rizikoms būdingus
kriterijus. Šiuos kriterijus atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo tvarumo srities rizikos tipo.
Rizikos, susijusios su tvarumo atskaitomybe apima duomenų ir informacijos tikslumą ir patikimumą.
EPSO-G administracinių ir priežiūros organų vaidmuo:
Valdyba: Priima sprendimus dėl Grupės su tvarumu susijusių politikų įgyvendinimo. Nustato Bendrovės
strategines tvarumo kryptis, tvirtina strateginius tvarumo tikslus ir prižiūri, kaip jie yra įgyvendinami.
Analizuoja ir vertina Bendrovės pateiktą medžiagą Bendrovės tvarumo (aplinkos apsaugos, socialinių ir
žmogaus teisių bei valdysenos) vystymo strateginiais klausimais, užtikrina tinkamas organizacines ir
technines priemones, skirtas Bendrovės veiklai šioje srityje vykdyti.
Grupės Atlygio ir skyrimo komitetas: Teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių, įtraukties ir įvairovės
stiprinimo sistemos Grupėje, padeda atlikti valdymo organų narių atrankas, teikia kitas su narių skyrimu
susijusias rekomendacijas, teikia rekomendacijas dėl atlygio sistemos ir atlygio dydžio.
Grupės Audito komitetas. Atlieka Grupės (įskaitant Bendrovę) finansinių ataskaitų rengimo ir auditų
atlikimo, tvarumo atskaitomybės procesų priežiūrą, atlieka Grupės vidaus kontrolės, rizikos ir atitikties
valdymo, taip pat veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą (įskaitant ir tvarumo srityje), teikia
rekomendacijas šiais klausimais.
Bendrovės vadovas: Organizuoja ir kontroliuoja bei teisės aktų nustatyta apimtimi užtikrina Bendrovės
strategijos įgyvendinimą tvarumo srityje, įgyvendina su Bendrovės veikla ir funkcionavimu tvarumo srityje
susijusias rekomendacijas, tvarkas, politikas, kodeksus, tvarumo vystymo planus.
8.3. STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ
SBM-1 STRATEGIJA, VERSLO MODELIS IR VERTĖS GRANDINĖ
Esame Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą
vartotojams, infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą.
„Amber Grid“ tikslas – iki 2030-ųjų metų transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam
atsinaujinančių energijos išteklių transportavimui bei kuriant švaresnę ateitį visiems. Planuojame pritaikyti
dujų perdavimo sistemą naujai energijai, kad Lietuvos dujotiekiais tekėtų ne tik gamtinės dujos, bet ir
vandenilis.
Siekiame prisidėti prie klimatui naudingos ekonomikos kūrimo. Perduodami žaliąją energiją Lietuvoje ir į
užsienį mažiname poveikį klimato kaitai koncentruodamiesi į energiją, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių.
Mūsų perdavimo sistemą sudaro:
77
• Magistraliniai dujotiekiai.
• Dujų kompresorių stotys.
• Dujų apskaitos ir skirstymo stotys.
• Dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai.
• Duomenų perdavimo ir ryšių sistemos.
Mūsų klientai stambios ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės bei gamtinių dujų tiekimo bendrovės. Daugiau
informacijos apie klientus ir teikiamas paslaugas galima rasti Amber Grid 2024 m. Vadovybės ataskaitoje.
„Amber Grid“ įmonėje dirba ilgametės dujų sistemos priežiūros patirties, vadybos žinių ir kvalifikacijos
turintys specialistai. 2024 m. ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bendrovėje buvo įdarbinti 352 darbuotojai.
„AMBER GRID“ SUDĖTIS
Veiklą vykdome nuo 2013 m., o 2015-aisiais tapome gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi.
Priklausome valstybės valdomai energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei EPSO-G. Esame Europos dujų
perdavimo sistemos operatorių tinklo – ENTSOG nariai.
„Amber Grid“ valdo 34 proc. GET Baltic akcijų. Pastaroji bendrovė organizuoja ir vysto prekybą gamtinių dujų
biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Kontrolinis GET Baltic akcijų paketas priklauso European
Energy Exchange AG (EEX).
Prie esamų tinklų „Amber Grid“ prijungė ir biometano gamintojus, taip prisidėdama prie atsinaujinančios
energijos plėtros Lietuvoje. Biometano integracija į bendrą energetikos sistemą yra vienas pagrindinių
Europos šalių energetikos tikslų, o Bendrovės klientams tai atveria naujas plėtros ir vystymosi galimybes.
INFORMACIJA APIE VEIKLOS SEKTORIŲ
Bendrovė vykdo veiklą iškastinio kuro (dujų) sektoriuje, t. y. gauna pajamų iš iškastinio kuro, apibrėžto
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 2 str. 62 p. platinimo, įskaitant transportavimą,
saugojimą ir prekybą.
Iš šios veiklos gautų pajamų suma nurodyta Bendrovės finansinėje ataskaitoje. Pajamų, gautų iš kriterijus
atitinkančios taksonominės ekonominės veiklos, susijusios su iškastinėmis dujomis, išskaidymas
atskleidžiamas skyriuje
ES Taksonomijos reglamento rodikliai
.
TVARUMO KRYPTYS IR TIKSLAI
Atnaujintoje „Amber Grid“ strategijoje kartu su EPSO-G grupės įmonėmis išgryninta bendra grupės misija
spartinti energetinę nepriklausomybę ir didinti sistemos patikimumą, vizija – įgalinti žaliąją transformaciją,
kartu užtikrinant energetinio ir nacionalinio saugumo interesus. Siekiant strateginių pokyčių ir tikslų
įgyvendinimo bus pasitelkiamos įvairios įgalinimo priemonės: finansavimas, inovacijos ir
skaitmenizavimas, partnerystė, turto plėtra ir valdymas, tiekimo grandinių ir pirkimų tobulinimas.
„Amber Grid“ siekia tiesiogiai prisidėti prie tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Didžiausią dėmesį
Bendrovė skiria galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita,
modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios
tiekimo grandinės kūrimui. Žalioji energetika yra Bendrovės strategijos ir strateginio plano pagrindas.
78
APLINKOSAUGOS SRITIS
• Klimatas – nulinis ŠESD emisijų
balansas iki 2050 m.
• Aplinka – jokio grynojo
biologinės įvairovės praradimo.
SOCIALINĖ SRITIS
• Sveikata ir saugumas –
saugios, pozityvios darbo
aplinkos bei kultūros kūrimas.
• Žmonės ir bendruomenės –
įgalinti žmonės ir teigiamo
poveikio bendruomenėms
kūrimas.
VALDYSENOS SRITIS
• Valdysena – skaidrumas,
atsakingas veiklos ir tiekimo
grandinės valdymas, tvarūs
finansai.
Tvarumas yra neatsiejama Bendrovės veiklos dalis, o pagrindiniai tikslai yra integruoti į ilgalaikę EPSO-G
grupės įmonių strategiją, kuri 2024 m. buvo atnaujinta. Daugiau informacijos apie grupės strateginius
tvarumo tikslus pateikiama EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m.
Informacija apie „Amber Grid“ strategiją iki 2035 m. pasiekiama čia: https://ambergrid.lt/mes/amber-
grid/strategija/14
Pagrindiniai Bendrovės siekiai aplinkosaugos, socialinėje ir valdysenos srityse:
79
VERTĖS GRANDINĖ
Toliau pateikiama schema vizualiai atspindi apibendrintą EPSO-G įmonių grupės ir Bendrovės vertės
grandinę – nuo pradinės grandies, kurioje įtraukiami tiekėjai ir ištekliai, per pagrindinę Bendrovės veiklą, iki
galutinės grandies, kurioje sukuriama vertė klientams ir visuomenei, nurodant pagrindinius veiklos modelio
išteklius ir priklausomybes.
SBM-2 SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ INTERESAI IR NUOMONĖS
Norint sėkmingai įgyvendinti strateginius tikslus ir užtikrinti tvarų veiklos vystymąsi, Bendrovei itin svarbu
palaikyti nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgti į jų lūkesčius ir juos integruoti į
sprendimų priėmimo procesą. Suinteresuotosiomis šalimis laikomos grupės, kurių veikla daro reikšmingą
įtaką Bendrovei arba kurioms Bendrovė gali daryti reikšmingą poveikį.
Tvarumo ataskaitos turinys parengtas remiantis pagrindinių suinteresuotųjų šalių įžvalgomis, poreikiais ir
lūkesčiais. Toliau pateiktoje lentelėje išskiriamos pagrindinės suinteresuotųjų šalių grupės, jų įtraukimo
būdai ir tai, kaip Bendrovė atsižvelgia į jų keliamus klausimus. Šių įtraukimo rezultatų analizė taip pat buvo
naudojama dvejopo reikšmingumo vertinimo procese.
Bendrovės administraciniai, valdymo ir priežiūros organai, esant poreikiui, yra informuojami apie
suinteresuotosioms šalims rūpimus klausimus.
Pagrindinės suinteresuotosios šalys ir jų įtraukimo būdai
Pagrindinės
suinteresuotosios
šalys
Bendrovės pasirinkti įtraukimo būdai
Kaip Bendrovė atsižvelgia į įtraukimo
rezultatus
Klientai
Inicijuoja ir rengia klientams informacinius
renginius, straipsnius, naujienlaiškius,
komunikuoja socialiniuose tinkluose.
Bendrovė veikia verslas–verslui (B2B) srityje,
todėl ypatingai svarbu suprasti klientų poreikius
ir kurti jų poreikius atitinkančias paslaugas bei
sprendimus, prisidedančius prie Bendrovės
strategijos įgyvendinimo.
80
Darbuotojai
● Vykdo reguliarius darbuotojų įsitraukimo
tyrimus.
● Vadovaujasi vienodomis atlygio bei
socialinės atsakomybės nuostatomis
darbuotojų atžvilgiu.
● Organizuoja darbuotojų susirinkimus,
dalinasi informacija vidiniuose intranetuose.
● Nustato komandos tikslus ir stebi jų
rezultatus.
Įgalinti, profesionalūs bei ir vertybėmis
besivadovaujantys darbuotojai yra esminė
sąlyga siekiant įgyvendinti grupės viziją ir
strateginius tikslus.
Ilgalaikėje grupės strategijoje Bendrovė
įsipareigoja kurti saugią, pozityvią darbo aplinką
bei kultūrą. Tam ji tobulina vidines politikas,
rengia gerinimo planus.
Akcininkai,
investuotojai
● Skelbia tarpinius (ketvirtinius) ir metinius
pranešimus apie grupės finansinius ir veiklos
rezultatus.
● Rengia reguliarius susitikimus aktualiems
klausimams aptarti.
Bendrovės veiklos strategija yra suformuota
siekiant atliepti nacionalinius ir tarptautinius
regiono lūkesčius. Vykdomų strateginių projektų
sėkmė tiesiogiai priklauso nuo akcininkų
pasitikėjimo ir greitų sprendimų.
Grupė atsižvelgia į akcininkų lūkesčius
formuojant strateginius prioritetus ir gerinant
su tvarumu susijusią valdyseną.
Užsienio partneriai
energijos
perdavimo ir
biokuro biržos
operatoriai
● Inicijuoja profesinius susitikimus ir
konferencijas bei dalyvauja juose
pristatydama strategijoje numatytus tikslus.
● Dalyvauja bendrose darbo grupėse.
● Įsitraukia į tarptautinių organizacijų,
vienijančių elektros ir dujų perdavimo
operatorius, veiklą.
Siekdama užtikrinti šalies interesus ir įsitvirtinti
Baltijos regione ir Europoje, Bendrovė aktyviai
dalyvauja nacionalinėje ir tarptautinėje veikloje.
Partnerystės su užsienio operatoriais padeda
Bendrovei plėtoti naujas rinkas, prisideda prie
inovatyvių sprendimų kūrimo bei didina bendrą
sektoriaus tvarumą ir efektyvumą.
Nacionalinė
reguliuojančioji
institucija
● Laiku teikia informaciją reguliuojančiosioms
institucijoms.
● Bendradarbiauja diegiant naujus rinkų
mechanizmus.
● Inicijuoja susitikimus aktualiems klausimams
aptarti.
Bendradarbiavimas su reguliuotoju padeda
Bendrovei ne tik užtikrinti atitiktį TA, bet ir
stiprinti ilgalaikį veiklos stabilumą bei socialinį
pasitikėjimą prisidedant prie tvaraus augimo ir
rinkos reputacijos gerinimo.
Valstybės atstovai
● Inicijuoja susitikimus aktualiems klausimams
aptarti.
● Pristato ar pasisako aktualiais klausimais LR
Seimo komitetuose, LR Vyriausybės
posėdžiuose.
● Dalyvauja tarpinstitucinių darbo grupių
veikloje.
Bendradarbiavimas su valstybės atstovais
būtinas siekiant užtikrinti nuoseklios ir ilgalaikės
energetikos sektoriaus vizijos formavimą bei
sklandų valstybės ir regiono mastu svarbių
projektų įgyvendinimą.
Paslaugų ir prekių
tiekėjai
● Konsultuojasi su rinkos dalyviais ir atlieka
rinkos tyrimus.
● Skelbia planuojamų pirkimų planus ir pirkimų
politiką.
● Organizuoja tiekėjų dienos renginius.
Tiekėjų indėlis į grupės veiklų tęstinumą ir
efektyvumą yra lemiamas stiprinant ir
efektyvinant vertės grandinę. Jų indėlis ne tik
palaiko stabilų tiekimo procesą, bet ir skatina
kokybės standartų laikymąsi, inovacijų diegimą
bei tvarumo tikslų įgyvendinimą.
Tiekėjai tampa strateginiais partneriais, kurie
užtikrina vertės grandinės efektyvumą,
atsparumą bei gebėjimą operatyviai prisitaikyti
prie dinamiškų rinkos sąlygų ir augančių
aplinkosauginių bei socialinių reikalavimų.
Rangovai
● Organizuoja kasmetinius informacinius
renginius potencialiems rangovams.
● Iš anksto viešai skelbia pirkimų planus ir
konsultacijas, siekdami užtikrinti didesnę
dalyvių konkurenciją.
● Audituoja rangovų atliekamus darbus.
Rangovų pasitelkimas neapsiriboja vien tik
sąnaudų efektyvumu ar procesų optimizavimu.
Jie gali reikšmingai prisidėti prie tvarumo tikslų
įgyvendinimo. Bendradarbiaudama su tvariais
rangovais, Bendrovė gali sumažinti savo
ekologinį pėdsaką, užtikrinti atsakingą išteklių
naudojimą bei pasiekti griežtesnius
aplinkosauginius standartus.
Toks partnerystės modelis stiprina vertės
grandinės atsparumą, didina aplinkosauginį
81
efektyvumą ir prisideda prie ilgalaikės tvarios
plėtros.
Nevyriausybinės
organizacijos
(NVO)
● Bendradarbiauja įgyvendinant investicinius
projektus.
● Dalyvauja asociacijų veikloje (kaip nariai).
Dalinasi informacija bendros pažangos labui.
Bendradarbiavimas su NVO padeda Bendrovei
susitelkti į visuotinę pažangą. Taip pat, tai
galimybė pasitelkti specializuotas žinias ir
išteklius bei pasiekti platesnes tikslines
auditorijas.
Profsąjungos
● Sudaro sąlygas profesinių sąjungų ar darbo
tarybų veiklai.
● Sudaro su profesinėmis sąjungomis ar darbo
tarybomis kolektyvinę sutartį.
● Periodiškuose susitikimuose su darbuotojais
ar jų atstovais aptaria kolektyvinės sutarties
įgyvendinimą.
● Konsultuojasi su profesinių sąjungų ar darbo
tarybų atstovais priimant su darbo
santykiais susijusius sprendimus, teikia joms
informaciją.
Darbuotojų įsitraukimas lemia grupės sėkmę.
Bendrovei svarbu palaikyti dialogą, išgirsti
lūkesčius ir juos integruoti į veiklos gerinimo
procesus.
Plačioji visuomenė
ir žiniasklaida
● Palaiko dalykiškus santykius su žiniasklaidos
atstovais teikdama informaciją, reikalingą
grupės finansinei ir nefinansinei padėčiai
įvertinti bei informuoti visuomenę apie
vykdomus projektus.
● Organizuoja spaudos konferencijos.
● Viešai atskleidžia informaciją visuomenės
poreikiams.
Grupei svarbu išlaikyti suderinamumą su
visuomenės interesais ir teikti naujausią
informaciją apie veiklos pažangą.
Vietinės
bendruomenės
● Dalinasi patirtimi apie teritorijų planavimą.
● Organizuoja vietos bendruomenėms skirtus
informacinius renginius apie planuojamus ir
įgyvendinamus projektus, periodiškai
susitinka su bendruomenių atstovais.
Įgyvendinant reikšmingus energetinius
projektus svarbus bendruomenių palaikymas.
Įgyvendindama projektus, Bendrovė siekia
atsižvelgti į pagrįstas pastabas. Ilgalaikėje
strategijoje Bendrovė įsipareigoja kurti teigiamą
poveikį bendruomenėms.
82
8.4. DVEJOPO REIKŠMINGUMO VERTINIMAS
SBM-3, IRO-1 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR
VERSLO MODELIU -REIKŠMINGO POVEIKIO, RIZIKŲ IR GALIMYBIŲ NUSTATYMO IR VERTINIMO PROCESŲ
APRAŠYMAS
Šioje tvarumo ataskaitoje pateikiama informacija ir rodikliai buvo atrinkti vadovaujantis dvejopo
reikšmingumo vertinimu (DRV). Šis principas leidžia išsamiai įvertinti tvarumo klausimus, atsižvelgiant tiek
į jų poveikį aplinkai ir visuomenei, tiek į finansinį reikšmingumą, taip užtikrinant subalansuotą ir atsakingą
požiūrį į tvarumo valdymą.
2024 m. EPSO-G grupės įmonėse pirmą kartą buvo atliktas DRV, vadovaujantis ETAS nustatytais kriterijais.
Šio vertinimo tikslas – nustatyti svarbiausias tvarumo temas ir potemes, kurios turi būti įtrauktos į tvarumo
ataskaitą ir atskleidžiamos joje pateikiamoje informacijoje.
Atliekant vertinimą grupė rėmėsi bendraisiais ETAS reikalavimais ir Europos finansinės atskaitomybės
patariamosios grupės (EFRAG) praktinio taikymo gairėmis. Reikšmingumo analizės metu buvo atsižvelgta
ir į poveikio, ir į finansinio reikšmingumo aspektus bei jų tarpusavio sąsajas.
Pagrindiniai vertinimo etapai buvo šie:
1. Konteksto supratimas – Bendrovės veiklos, vertės grandinės partnerių ir suinteresuotųjų šalių analizė.
2. Išankstinis vertinimas – EPSO-G grupės potencialiai reikšmingų tvarumo klausimų nustatymas.
3. Dvejopo reikšmingumo analizė – išsamus nustatytų tvarumo klausimų vertinimas tiek iš poveikio
aplinkai ir visuomenei, tiek iš finansinio poveikio perspektyvos.
Atliekant grupės DRV, į procesą buvo įtrauktos suinteresuotosios šalys. Taip pat vertinime dalyvavo ir
„gamta“, laikyta nebyliuoju suinteresuotuoju subjektu. Skirtingi suinteresuotųjų šalių įtraukimo metodai ir
lygiai buvo nustatyti remiantis AA1000 Suinteresuotųjų subjektų įsitraukimo standartu.
Detali informacija apie grupės DRV metodologiją atskleidžiama EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės
ataskaitoje už 2024 m.
Atsižvelgiant į DRV rezultatus, šioje ataskaitoje, pagal ETAS temas suskirstytuose skyriuose, išsamiai
atskleidžiamas kiekvienos reikšmingos temos valdymas, įskaitant su ja susijusius poveikius, rizikas ir (ar)
galimybes.
DVEJOPO REIKŠMINGUMO MATRICA
Tvarumo temų matricoje pateikiami reikšmingiausi Amber Grid tvarumo klausimai. Pagal visos grupės
taikytą metodiką, tvarumo klausimas yra laikomas reikšmingu, jeigu pagal galutinius poveikio ir (arba)
finansinio reikšmingumo vertinimo balus jis priskirtas kategorijoms „kritinė” ir „reikšminga”. Tvarumo
klausimas „Verslo etika (Pranešėjų apsauga)“ su išimtimi priskiriamas prie Bendrovei reikšmingų tvarumo
klausimų (atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra netiesiogiai valstybės kontroliuojama įmonė.).
83
KLIMATO RIZIKŲ VERTINIMAS
Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES teisės aktus (Taksonomijos
reglamentą, ETAS ir kt.), susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimais, 2023 m. EPSO-G atliko išsamią
fizinių ir pereinamojo laikotarpio su klimatu susijusių rizikų, galimybių bei klimato scenarijų analizę pagal
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus trumpuoju (2026 m.), vidutiniu (iki
2030 m.) ir ilguoju (iki 2050 m.) laikotarpiais.
Vertinimas grupėje atliktas pirmą kartą pagal su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo
darbo grupės (
angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD
) rekomendacijas.
Parengtas vertinimas ir metodologija padės tobulinti klimato kaitos rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti
susijusius atskleidimus grupės suinteresuotosioms šalims bei stiprinti tvarumo rizikų valdyseną grupėje.
Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams,
biurams) ir pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės
spaudimo), susijusios su klimato kaita. Parengtos priemonės ir rodikliai, skirti valdyti šias rizikas.
Klimato rizikų vertinimo metodika ir rezultatai pateikiami EPSO-G 2024 m. metinėje vadovybės
ataskaitoje ir atskiroje ataskaitoje EPSO-G 2023 m. klimato kaitos rizikų vertinimo ir valdymo ataskaita.
IRO-2 ETAS ATSKLEIDIMO REIKALAVIMAI, ĮTRAUKTI Į ĮMONĖS TVARUMO ATASKAITĄ
Turinio rodyklė su informacijos atskleidimo reikalavimų, kurių, atsižvelgus į reikšmingumo vertinimo
rezultatus buvo laikomasi rengiant tvarumo ataskaitą, sąrašu pateikiama šios ataskaitos skyriuje ETAS
rodiklių sąrašas.
Visų duomenų vienetų, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus, nurodytus ETAS standarto B
priedėlyje.
84
Klimato kaitos tema Bendrovei yra reikšminga ir įtraukiama į šią ataskaitą. Atskleistiną reikšmingą
informaciją Bendrovė nustatė pagal atliktą DRV.
MDR - MINIMALŪS ATSKLEIDIMO REIKALAVIMAI
Bendrovė taiko ir atskleidžia informaciją pagal minimalius atskleidimo reikalavimus apie politiką (MDR-P),
veiksmus (MDR-A), rodiklius (MDR-M) ir tikslus (MDR-T) kartu su atitinkamais informacijos atskleidimo
reikalavimais, nustatytais teminiuose ETAS toliau šioje ataskaitoje.
8.5. APLINKOSAUGOS SRITIS
E1 KLIMATO KAITA
SBM-3, E1 SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR
VERSLO MODELIU
Bendrovė pripažįsta savo atsakomybę klimato kaitos kontekste ir suvokia, kad aplinkos apsauga yra
neatsiejama tvarios veiklos dalis. Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos keliamų iššūkių yra
svarbūs tiek dabartinei, tiek ateities kartoms. Todėl Bendrovė nuolat vertina savo veiklos poveikį aplinkai ir
ieško inovatyvių sprendimų, kaip šį poveikį mažinti ir pasiekti teigiamų rezultatų tiek organizacijai, tiek
plačiau visuomenei.
KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMAS IR PRISITAIKYMAS
Bendrovė aktyviai siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir atitinka šios srities
tarptautinius standartus, siekdama prisidėti prie pasaulinių klimato tikslų įgyvendinimo. Nuolat
investuojama į švarios energijos sprendimus, siekiant užtikrinti tvarų energijos tiekimą ir sumažinti
išmetamą anglies dioksido kiekį. Modernizuojama infrastruktūra, kad energijos tiekimas būtų efektyvus,
tvarus ir mažinantis poveikį aplinkai. Sprendimai priimami, atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo ir
prisitaikymo rizikas bei galimybes, kad būtų užtikrintas ilgalaikis poveikis ir atitiktis aplinkosaugos
reikalavimams.
KLIMATO KAITOS POVEIKIO, RIZIKŲ IR GALIMYBIŲ VERTINIMAS
Bendrovė nuolat stebi klimato kaitos poveikį ir identifikuoja galimas rizikas bei galimybes susijusias su
klimato pokyčiais ir jų įtaka veiklai. Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo strategijos yra integruojamos į
bendrą vertės grandinę, užtikrinant nuoseklų ir atsakingą veiklos valdymą.
Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės tvarumo temos, susijusios su klimato kaitos poveikiu,
galimomis rizikomis bei jų sąsajomis su vertės grandine.
85
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės
grandinės vieta
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
-*
-*
-*
Klimato kaitos
švelninimas
Faktinis neigiamas
poveikis dėl Grupės
ŠESD emisijų.
Rizikos kyla iš poreikio finansuoti
infrastruktūros atnaujinimą ir
numatyti investicijas naujoms
technologijoms, kad būtų
sumažintas Grupės poveikis klimato
kaitai (ŠESD emisijų mažinimas).
Visa grandinė
Energetika
Faktinis neigiamas
poveikis dėl Grupės
įmonių veiklos ir Grupės
tiekimo grandinės.
Rizikos kyla iš poreikio investuoti į
AEI.
Visa grandinė
Pastaba: *Reikšmingų poveikių, rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
E1-1 PERTVARKOS PLANAS KLIMATO KAITAI ŠVELNINTI
„Amber Grid“ įsipareigoja prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir tvaraus energetikos sektoriaus vystymo,
atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimą ir Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. 2025 m.
pradžioje valdyba patvirtino ilgalaikę strategiją, galiojančią iki 2035 m., kurios tikslas – užtikrinti
organizacijos klimato tikslų ir tvarumo uždavinių įgyvendinimą.
Strateginiai tikslai ir žingsniai klimato kaitos švelninimui:
1. Energijos efektyvumo didinimas visuose gamybos procesuose: naujų technologijų diegimas ir
energijos vartojimo optimizavimas, siekiant sumažinti tiesiogines ir netiesiogines (
angl. Scope 1 ir
Scope 2
) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijas 30 proc. - 2026 m. ir 50 proc. - 2030
m. (lyginant su 2019 m. lygiu). ŠESD emisijų mažinimo tikslai atskleidžiami pagal E1-4 atskleidimo
reikalavimą.
2. Atsinaujinančios energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimo plėtra technologiniuose procesuose.
Ateityje Bendrovė savo reikmėms planuoja naudoti žaliąjį vandenilį (H₂) bei biodujas. Siekiama mažinti
iškastinio kuro naudojimą ir neigiamą poveikį aplinkai, didinant švarios energijos vartojimą.
3. Gamtinių dujų sistemos transformacija ir integracija į Europos rinką. Iki 2050 m. planuojama
kardinaliai transformuoti gamtinių dujų sistemą, transportuojant atsinaujinančias dujas ir H₂. Bendrovė
siekia integruotis į bendrą Europos energetikos rinką, užtikrinant švarią energiją vartotojams ir
padedant valstybei laikytis Europos žaliojo kurso.
4. Žaliosios transformacijos įgalinimas. Atsižvelgdama į valstybės užsibrėžtus pokyčius, numatytus
Nacionalinėje energetikos strategijoje, Bendrovė siekia stiprinti palankią aplinką suinteresuotosioms
šalims. Tam ji įgyvendins šiuos veiksmus:
• Vystys vandenilio (H₂) transportavimo infrastruktūrą ir prisidės prie anglies dvideginio (CO₂)
surinkimo, transportavimo, saugojimo ir panaudojimo ekosistemos sukūrimo.
• Sudarys palankias žalių dujų gamintojų prieigos prie dujų perdavimo sistemos sąlygas.
86
Šie veiksmai leis užtikrinti tvarų perėjimą prie žaliosios energetikos ir prisidės prie strateginių valstybės
tikslų įgyvendinimo.
Pertvarkos planas yra neatsiejama Bendrovės strategijos ir finansų planavimo dalis, siekiant prisidėti prie
Paryžiaus susitarimo tikslų ir Europos klimato teisės akto reikalavimų. EPSO-G įmonių grupė siekia tapti
klimatui neutrali iki 2050 m.
„Amber Grid“ investiciniame plane numatytos tiek ilgalaikės strateginės investicijos, tiek 10 metų
laikotarpio investicijos reikšmingiems projektams. Kasmet sudaromas Bendrovės biudžetas, derinamas su
veiklos plane numatytais darbais ir investicijomis.
Svarbi strategijos įgyvendinimo dalis – vadovo tvirtinamas Bendrovės veiklos planas. 2025 m. veiklos planą,
kurį patvirtino valdyba, sudaro ambicingi tikslai ir aiškūs prioritetai:
• Infrastruktūros kūrimas, siekiant patikimo apsirūpinimo švaria energija.
• Energetinio ir nacionalinio saugumo užtikrinimas.
• Bendrovės, kaip patikimo strateginio partnerio klientams, vaidmens stiprinimas transformuojant
energetiką.
Bendrovė 2025–2027 m. veiklos planą patvirtinto 2025 m. vasario mėnesio pabaigoje, o jo įgyvendinimą
vertins valdyba.
Siekdama užsibrėžtų tikslų, Bendrovė nuolat vertina veiklos aplinkos pokyčius, strategijos įgyvendinimą
bei pažangą ir, esant poreikiui, atnaujina savo strateginius dokumentus.
Detali informacija apie „Amber Grid“ strategiją pateikiama:
https://ambergrid.lt/doclib/covo9vznc7mg39b97ad9bpvrwrn4gujz
ŠESD POVEIKIO MAŽINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
Amber Grid nuosekliai įgyvendina ŠESD poveikio mažinimo priemonių planą (ŠESD PMPP), siekdama
prisidėti prie klimato kaitos švelninimo tikslų. Šis planas apima pilotinius projektus, tiekėjų rinkos analizes
ir investicinius planus, kurie sudaro tvarios plėtros pagrindą.
Pagrindiniai dekarbonizacijos svertai (veiksmai 2025–2030 m.):
• Energijos efektyvumo didinimas ir ŠESD emisijų mažinimas.
• Dujų deginimo įrangos pritaikymas veikloje.
• Dujų kompresorinių stočių rekonstrukcija.
• Stacionarių ir mobilių nuotėkių aptikimo sistemų įrengimas: įdiegimas ir naudojimas metano (CH₄)
nuotėkių stebėsenai.
• Biodujų įtraukimas į Bendrovės dujinių įrenginių sistemą ir jų deginimas.
• Dujinių katilų keitimas į elektrinius katilus dujų skirstymo stotyse (DSS).
• Papildomo mobilaus GD kompresoriaus naudojimas remonto darbuose.
• Specialios įrangos (
angl. stopple
) pritaikymas magistralinio dujotiekio remonto metu.
Atliekami pasiruošimo darbai perdavimo sistemos transformacijai ir optimizavimui. Numatyti šie etapai:
1.Dujų perdavimo tinklo optimizavimas
Atsižvelgiant į ilgalaikį dujų paklausos mažėjimą Lietuvos vidaus reikmėms, nuo 2025 m. pradedamas rengti
dujų infrastruktūros saugaus optimizavimo planas, kuris apims infrastruktūros pertvarką ir bus orientuotas
87
į efektyvesnį tinklo panaudojimą. Planuojamas dujų skirstymo stočių (DSS) demontavimas ir jų išteklių
efektyvesnis panaudojimas.
Be to, „Amber Grid“ ketina įvertinti būtinus techninius infrastruktūros pakeitimus, kad tinklas būtų
pritaikytas žaliųjų dujų produktams, įskaitant sintetines dujas, tokias kaip žaliasis vandenilis ar sintetinis
metanolis. Šie pokyčiai leis užtikrinti dujų perdavimo tinklo lankstumą ir prisitaikymą prie besikeičiančių
energijos išteklių poreikių ateityje.
2.Pakeitimai H₂ infrastruktūros sistemoje.
2025–2027 m. numatyta įgyvendinti vandenilio (H₂) infrastruktūros planavimo ir projektavimo darbus, kurie
sudarys pagrindą būsimiems tinklo plėtros etapams. Po 2030 m. planuojama prijungti pirmuosius H₂
gamintojus ir vartotojus, taip integruojant Lietuvos vandenilio tinklą į bendrą Nordic-Baltic Hydrogen
Corridor (NBHC) sistemą, besitęsiančią nuo Suomijos iki Vokietijos.
2030–2040 m. laikotarpiu siekiama prie NBHC tinklo prijungti šiaurės vakarų Lietuvos vartotojus ir
gamintojus bei išvystyti vidinį vandenilio tinklą, jungiantį Baltijos jūros pakrantę su H₂ koridoriumi.
2. Strateginio Bendrovės tikslo remti CO₂ surinkimo ir saugojimo vertės grandinės kūrimą
įgyvendinimas
Bendrovė įsipareigoja remti CO₂ surinkimo ir saugojimo (CCS) vertės grandinės kūrimą, įgyvendindama
iniciatyvas, kurios prisidės prie regioninės dekarbonizacijos tikslų. Viena pagrindinių priemonių šiam tikslui
pasiekti – dalyvavimas CCS Baltic konsorciumo projekte, kurio tikslas – sukurti CO₂ surinkimo ir saugojimo
vertės grandinę.
Tuo atveju, jei konsorciumas pasirinks CO₂ transportavimo būdą vamzdynu, bus vykdomi išsamūs tinklo ir
ekosistemos galimybių tyrimai bei kuriama reikalinga CO₂ transportavimo infrastruktūra. 2025 m.
planuojama atlikti išsamią galimybių analizę ir suformuluoti veiksmų planą. Gamintojų prijungimas prie CO₂
tinklo numatomas 2030–2033 m. ir vėlesniu laikotarpiu.
Tikėtina, kad dekarbonizacijos tikslų įgyvendinimas, vykstantis šalia CCS Baltic konsorciumo kuriamos
vertės grandinės, paskatins naujų anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCS/CCUS) vertės
grandinių formavimąsi. Bendrovė kiekvieną dalyvavimo galimybę šiose iniciatyvose vertins atskirai,
atsižvelgdama į ilgalaikę strategiją ir rinkos poreikius.
„Amber Grid“ ŠESD emisijų mažinimo priemonių (atskleistų pagal E1-3 atskleidimo reikalavimą)
įgyvendinimui 2025–2030 m. skirs apie 58 mln. Eur (suma, numatyta ŠESD poveikio mažinimo priemonių
plane, neįskaitant kitų reikšmingų projektų, numatytų Bendrovės strategijoje).
DĖL SUSISAISTYMO IŠMETAMAS ŠESD KIEKIS
„Amber Grid“ valdo ir eksploatuoja GD (gamtinių dujų) perdavimo infrastruktūrą, atlieka remonto ir
rekonstrukcijos darbus, dėl kurių iki 2030 m. dėl susisaistymo išmetamas ŠESD kiekis sudarys apie 55 720
tonų CO₂e. Šis kiekis apima energijos gamybą nuosavuose įrenginiuose, kuro vartojimą mobiliuose
įrenginiuose, GD nuotėkius ir kitas situacijas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie ŠESD išskyrimo.
„Amber Grid“ emisijas Bendrovės emisijų mažinimo tikslų ir priemonių plane numatė 8 priemones, kurių
įgyvendinimas leis sumažinti 1 ir 2 lygio (
angl. Scope 1, Scope 2
) emisijas.
88
Šis dėl susisaistymo išmetamas ŠESD kiekis gali apsunkinti Bendrovės tikslų įgyvendinimą iki 2030 m., ypač
jei nebūtų vykdoma: infrastruktūros pertvarka, alternatyvių energijos šaltinių naudojimas, pažangių
technologijų diegimas, metano išmetimų į atmosferą mažinimas.
3 SRITIES EMISIJŲ SKAIČIAVIMAI IR PERŽIŪRA
2023 m. „Amber Grid“ atliko 3 lygio (
angl. Scope 3
) emisijų apskaičiavimus (tai netiesioginės emisijos,
atsirandančios veiklos grandinėje ir neįtrauktos į 1 ar 2 sritį).
2025 m. Bendrovė planuoja atlikti 3 srities emisijų skaičiavimų detalią peržiūrą ir emisijų prielaidų
modeliavimą, kartu suformuojant ir šios srities emisijų mažinimo planą.
TEISINIAI IR NORMATYVINIAI ASPEKTAI
Bendrovei netaikomi Europos Sąjungos su Paryžiaus susitarimu suderinti lyginamieji indeksai. Tačiau,
laikantis tarptautinių ir nacionalinių tvarumo standartų, Bendrovė ir toliau sieks prisidėti prie klimato kaitos
švelninimo tikslų ir įgyvendins veiksmus, kurie padės pasiekti nustatytus emisijų mažinimo tikslus.
„Amber Grid“, užtikrindama perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą nuolat vykdo techninės priežiūros
ir remonto darbus, daug dėmesio skiria esamos infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Per 2024 m. „Amber
Grid“ investavo 6,3 mln. Eur. Daugiausia buvo skirta lėšų MD modernizacijos darbams (2,32 mln. Eur), DSS
ir DAS rekonstrukcijos darbams (0,471 mln. Eur) dujų kompresorių stočių eksploatavimo užtikrinimui (0,124
mln. Eur), bei SCADA ir ryšio sistemų gerinimui ir plėtimui (0,380 mln. Eur).
PERTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMAS 2024 METAIS
2024 m. Bendrovėje buvo atliktas ŠESD emisijų modeliavimas ir ŠESD priemonių plano peržiūra, siekiant
geriau suprasti emisijų mažinimo potencialą ir sukurti pagrįstą priemonių planą. Prioritetai nustatyti pagal
didžiausią poveikio mažinimo potencialą ir ekonominį naudingumą. Be to, buvo atlikta galimų rizikų analizė
ir skirtingų scenarijų modeliavimas, kad būtų galima efektyviau siekti emisijų mažinimo tikslų. 2025 m.
planuojama parengti ŠESD priemonių rizikų valdymo planą, siekiant efektyviau spręsti galimus iššūkius.
Siekdami plėtoti švariąją energetiką, 2024 m. Lietuvos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos
dujų perdavimo sistemos operatoriai, įskaitant įmonę „Ontras“, sėkmingai užbaigė Šiaurės ir Baltijos šalių
vandenilio koridoriaus (NBHC) išankstinę galimybių studiją. Ši studija žymi svarbų žingsnį kuriant
tarptautinę vandenilio transportavimo infrastruktūrą, kuri sujungs Baltijos jūros regioną su Centrine
Europa. NBHC projektas yra esminė Europos vandenilio rinkos plėtros dalis, siekiant užtikrinti tvarų
energijos tiekimą ir skatinti dekarbonizaciją regione.
2024 m. balandžio mėn. Europos Komisija (EK) suteikė Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC) projektui
bendro intereso projekto (PCI) statusą. Šis projektas yra Baltijos energijos rinkos vandenilio plano (Baltic
Energy Market Interconnection Plan, BEMIP Hydrogen) dalis. PCI statusas suteikia projektui strateginį
prioritetą ES mastu, leidžiant gauti ES finansavimą bei pagreitinti leidimų išdavimo procedūras, taip
sudarant palankesnes sąlygas projekto įgyvendinimui ir spartesnei vandenilio infrastruktūros plėtrai
Baltijos regione.
2024 m. sausio mėn. pradėtoje reikšmingoje studijoje nagrinėjamos pagrindinės Šiaurės ir Baltijos šalių
vandenilio koridoriaus (NBHC) projekto vystymo sąlygos. Tyrime vertinami H₂ transportavimo kiekiai 2030–
89
2050 m., atlikti H₂ įkainių ir tarifų skaičiavimai vartotojams, taip pat buvo vykdomos vartotojų apklausos ir
kiti svarbūs vertinimai.
2025 METŲ PLANAI
2025 m., remdamiesi išankstinės galimybių studijos rezultatais, dujų perdavimo sistemos operatoriai
planuoja pradėti rengti išsamią galimybių studiją, kurioje bus atlikta detali projekto techninė analizė,
komercinis ir ekonominis vertinimas bei parengtas išsamus Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio
koridoriaus (NBHC) įgyvendinimo grafikas.
Tuo pačiu, 2025 m. vasario mėn. Europos Komisija paskelbė apie Europos infrastruktūros tinklų priemonės
(„Connecting Europe Facility“, CEF) finansavimą tarpvalstybiniams energetikos infrastruktūros
projektams pagal transeuropinių energetikos tinklų programą (TEN-E). Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio
koridoriaus projektui patvirtinta 6,8 mln. eurų parama, skirta galimybių studijos etapui finansuoti.
Šis finansavimas sudarys sąlygas atlikti detalius tyrimus, kuriuose daug dėmesio bus skiriama esminėms
projekto dalims: vamzdynų maršrutų parinkimui, kompresorių stočių planavimui, finansinei ir ekonominei
analizei, aplinkosaugos leidimams, saugos aspektams bei projekto įgyvendinimo grafiko sudarymui. Šios
studijos padės užtikrinti tvarų ir ekonomiškai pagrįstą NBHC tinklo vystymą, prisidedant prie vandenilio
rinkos plėtros regione.
Nuo 2025 m. Bendrovė bus įpareigota laikytis griežtų Metano reglamento nuostatų bei diegti nulinių CH₄
emisijų kultūrą. Šie reikalavimai reikšmingai paveiks remonto darbų organizavimą bei kitus
eksploatacinius veiklos aspektus, skatinant diegti naujas technologijas ir procesus, užtikrinančius
minimalias metano emisijas.
Šių pokyčių įgyvendinimas pareikalaus modernių dujų nuotėkio kontrolės sistemų, pažangesnių techninės
priežiūros sprendimų bei efektyvesnių infrastruktūros optimizavimo priemonių. Bendrovė taip pat
įsipareigoja aktyviai diegti geriausią praktiką ir inovacijas, siekiant sumažinti metano poveikį aplinkai bei
prisidėti prie ES klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.
2025 m. „Amber Grid“ planuoja identifikuoti visus galimus metano (CH₄) emisijų šaltinius, atlikti jų detalią
inventorizaciją ir vykdyti išsamų visų objektų, įskaitant magistralinį dujotiekį, monitoringą. Siekdama
mažinti nekontroliuojamus gamtinių dujų, kurių sudėtyje yra apie 95 proc. CH₄, nuotėkius į atmosferą,
Bendrovė ieškos ir pritaikys pažangias stacionarias metano nuotėkių nustatymo technologijas. Šios
priemonės leis efektyviau valdyti emisijas, stiprinti aplinkosaugos kontrolę ir įgyvendinti nulinių CH₄ emisijų
kultūrą, atitinkančią griežtus ES Metano reglamento reikalavimus.
Be to, 2025 m. planuojamas svarbių ŠESD mažinimo priemonių (gręžimo po slėgiu įrangos (angl.
stopple
)
pirkimas, o 2026 m. – jų pritaikymas atliekant remonto darbus.
E1-2 SU KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMU IR PRISITAIKYMU PRIE JOS SUSIJUSI POLITIKA
5
Bendrovė įgyvendina EPSO-G įmonių grupės formuojamą politiką, skirtą klimato kaitos švelninimui ir
energetikos pertvarkai, vadovaudamasi priimtais grupės tvarumo politikos dokumentais, kuriuose
apibrėžtos svarbiausios tvarumo vystymo kryptys ir principai.
Energetikos sektorius yra vienas iš klimato politikai svarbių sektorių, todėl EPSO-G, kaip energijos
perdavimo ir mainų įmonių grupė, atlieka svarbų vaidmenį užtikrindama sklandžią ir patikimą energetikos
5
MDR-P
90
sistemos pertvarką Lietuvoje. Ši pertvarka apima: atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir jų integraciją į
energetikos sistemą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, jungčių projektų inicijavimą ir
palankesnių sąlygų užtikrinimą neutralų poveikį klimatui turintiems energijos mainams.
2022 m. EPSO-G paskelbė ilgalaikę su tvarumu susieto finansavimo programą (angl. Sustainability-linked
finance framework). Šiai programai nepriklausomą įvertinimą suteikė tarptautinis klimato ir aplinkosaugos
tyrimų centras „CICERO Shades of Green“. Vertinimas atskleidė, kad EPSO-G tikslai yra ambicingi, palyginti
su kitomis analogiškomis įmonėmis Europoje, ir atitinka Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, susijusius
su poveikio klimato kaitai mažinimu.
Siekdama švelninti savo poveikį klimatui, grupė įgyvendina Aplinkosaugos politiką.
Aplinkosaugos politikoje grupė įsipareigoja:
1. Veiklą vykdyti laikantis visų privalomų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų.
2. Vykdyti veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną – skaičiuoti grupės įmonių veikloje
susidarančias ŠESD emisijas, gamtos ir energetinių išteklių naudojimą, susidarančius atliekų
kiekius.
3. Diegti šiuolaikines technologijas ir priemones, kurios leistų sumažinti grupės veikloje susidarantį
ŠESD emisijų kiekį iki 2030 metų.
4. Administracinėje grupės įmonių veikloje naudoti sertifikuotą žaliąją elektros energiją.
5. Plėsti AEI šaltinių naudojimą perdavimo tinklų infrastruktūros technologinėms energetinėms
reikmėms patenkinti.
6. Teikti prioritetą ir plėsti netaršaus transporto naudojimą, nuosekliai mažinti taršaus kuro rūšių
naudojimą.
7. Teikti prioritetą ir plėsti energetinį efektyvumą didinančių priemonių naudojimą.
Būdama strategiškai svarbios energetikos infrastruktūros valdytoja, grupė siekia prisidėti prie Paryžiaus
susitarime, Europos Žaliajame kurse, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei
Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje apibrėžtų su klimato kaita ir aplinkosauga susijusių
įsipareigojimų įgyvendinimo.
E1-3 SU KLIMATO KAITOS POLITIKA SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI
6
PLANUOJAMI ŠESD EMISIJŲ MAŽINIMO VEIKSMAI IKI 2030 METŲ (1 IR 2 SRITIES EMISIJŲ MAŽINIMAS)
„Amber Grid“ planuoja įgyvendinti įvairius ŠESD emisijų mažinimo veiksnius, siekdama sumažinti 1 ir 2 srities
emisijas iki 2030 metų. Toliau pateikiami konkretūs veiksmai, suskirstyti pagal metus:
2025 metai:
1. Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) rekonstrukcijai reikalingo elektrinio kompresoriaus įsigijimas,
projektavimas.
2. Papildomo mobilaus kompresoriaus (geresnių parametrų) pirkimo proceso iniciavimas.
3. Dujų deginimo įrangos įsigijimas.
4. Specialiosios įrangos (angl.
stopple
) įsigijimas ir/ar nuoma remonto metu.
5. Biodujų panaudojimas deginimui Bendrovės objektuose (katilams, kompresorių darbui).
2026 metai:
1. Jauniūnų DKS rekonstrukcija, elektrinio kompresoriaus įrengimas.
6
MDR-A
91
2. Dujinių katilų keitimas elektriniais DSS.
3. Papildomo mobilaus kompresoriaus pirkimas ir eksploatavimas.
4. Dujų deginimo įrangos eksploatavimas.
5. Biodujų panaudojimo deginimui Bendrovės objektuose (katilams, kompresorių darbui) plėtojimas.
6. Panevėžio DKS modernizavimo darbų projektavimas.
7. Stacionarių nuotėkių aptikimo sistemų diegimas arba atitinkamų paslaugų įsigijimas; skraidančių
nuotėkių aptikimo priemonių paieška.
2027 metai:
1. Jauniūnų DKS elektrinio kompresoriaus naudojimo pradžia.
2. Tęsiamas biodujų naudojimas.
3. Tęsiamas dujinių katilų keitimas elektriniais DSS.
4. Vykdomas automobilių parko elektrifikavimas.
5. Elektros iš AEI naudojimas visoms Bendrovės reikmėms.
2028 metai:
1. Panevėžio DKS modernizacija.
2. Tęsiamas biodujų naudojimas.
3. Tęsiamas dujinių katilų keitimas elektriniais DSS.
4. Tęsiamas specialiosios įrangos (angl.
stopple
), kompresoriaus ir kt. spec. priemonių naudojimas.
2029–2030 metai:
1. Elektrinių kompresorių, esančių DKS, naudojimas pilna apimtimi.
2. Visų aukščiau paminėtų priemonių naudojimas atliekant remonto, nuotėkių aptikimo ir remonto
programos darbus.
3. Biodujų ar H₂ naudojimas.
NUOLATINĖ PRIEMONIŲ PERŽIŪRA IR ATNAUJINIMAS
ŠESD emisijų mažinimo priemonių planas yra nuolat pildomas, atnaujinamas, todėl aukščiau nurodyti
veiksmai gali kisti priklausomai nuo Bendrovės situacijos ir padėties rinkoje. „Amber Grid“ kas ketvirtį
organizuoja susitikimus su atsakingais darbuotojais, kurie dalinasi informacija apie naujas priemones,
rinkos analizę ir projektų vykdymo statusą. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, inicijuojami pilotiniai
projektai, rengiami investiciniai projektai ir atliekami kiti svarbūs darbai.
VEIKSMŲ PLANO FINANSAVIMAS
„Amber Grid“ ŠESD emisijų mažinimo priemones finansuoja iš nuosavų lėšų, kurias sudaro pajamos, gautos
iš vykdomos veiklos, ir skolintų lėšų. Bendrovės skolinimosi šaltinis – patronuojančioji grupės įmonė EPSO-
G, kuri skolina dukterinėms įmonėms tiek iš nuosavų, tiek iš skolintų lėšų. EPSO-G savo veiklą finansuoja
tvariomis finansinėmis priemonėmis, taip pat yra išleidusi su darnumu susietų obligacijų emisiją.
„Amber Grid“ užsibrėžtų ŠESD emisijų mažinimo tikslų įgyvendinimui 2025–2030 m. skirs apie 58 mln. Eur.
Šios lėšos bus naudojamos:
• Dujų kompresorių stočių modernizavimui.
• Mobilaus dujų kompresoriaus ir gamtinių dujų deginimo įrangos pirkimui.
• Kitoms priemonėms, skirtoms ŠESD emisijų mažinimui.
92
Visos ŠESD emisijų mažinimo priemonės yra įtrauktos į ilgojo laikotarpio Pirkimo planą „Tinklo
eksploatavimo sąnaudos ir investicijos į ilgalaikį turtą“. Finansinėje ataskaitoje šios investicijos nurodytos
ilgalaikio turto eilutėje, tačiau neišskiriant, kad tai yra priemonės, skirtos mažinti ŠESD emisijas.
ANKSTESNIŲ LAIKOTARPIŲ ŠESD EMISIJŲ MAŽINIMO PAŽANGA
ŠESD emisijų kiekis kasmet skiriasi, nes Bendrovės tiesioginės emisijos priklauso nuo vykdomų darbų
masto, įskaitant rekonstrukcijas, naujų projektų įgyvendinimą ir kitas veiklas, turinčias įtakos emisijų lygiui.
Svarbų vaidmenį emisijų mažinime atlieka gamtinių dujų perpumpavimas, MDK pagalba, MD remonto metu
bei kompresorinių įrenginių darbo efektyvumas. Diegiant naujas, švaresnes technologijas ir mažinant
gamtinių dujų suvartojimą technologinėms reikmėms, ne tik sumažėja ŠESD emisijos, bet ir didėja veiklos
efektyvumas, kartu prisidedant prie CO₂e mažinimo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo.
Tačiau siekiant užtikrinti saugų perdavimo sistemos eksploatavimą, Bendrovė privalo nuolat palaikyti ir
atnaujinti savo infrastruktūrą, todėl kasmet atliekami magistralinio dujotiekio remonto darbai, kurių
apimtys gali skirtis priklausomai nuo infrastruktūros būklės ir technologinių reikmių.
Nuo bazinių metų pasiekti ŠESD emisijų sumažinimo rezultatai (1 ir 2 lygiai, CO₂e)
Nuo bazinių metų pasiekti ŠESD emisijų sumažinimo rezultatai (1, 2 ir 3 lygiai, CO2e)
2021 m. Bendrovė atliko ŠESD emisijų skaičiavimą ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 m.,
remiantis inventorizacijos rezultatais, buvo parengtas ir patvirtintas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių
planas iki 2030 m.
-55%
-36%
-62%
-16%
-9%
-70%
-60%
-50%
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
2024 2023 2022 2021 2020
Sumažinimas nuo bazinių metų (2019), proc.
-45%
-16%
-50%
-60%
-50%
-40%
-30%
-20%
-10%
0%
2024 2023 2022
Sumažinimas nuo 2019 m.
93
2024 m., atlikus grupės ŠESD tikslų ir priemonių modeliavimą, buvo atnaujintas ŠESD emisijų mažinimo
tikslų ir priemonių planas. Nors dauguma plano elementų liko nepakitę, 2024 m. buvo atsisakyta vykdyti H₂
pilotinį projektą, kuris numatė gamtinių dujų ir vandenilio įleidimą į GD tiekimo sistemą (iki 2 proc.).
Pilotinio projekto atsisakymo priežastys:
• Ribotas poreikis rinkoje. Apklausa parodė, kad poreikis H₂ įleidimui rinkoje yra ribotas, todėl perspektyvų
šiai paslaugai ateityje nėra.
• Didelės sąnaudos. Perdavimo sistemos pritaikymas H₂ įmaišymui yra brangus, todėl Bendrovė
nusprendė planuoti įrengti gryną H₂ transportavimo infrastruktūrą, kuri bus efektyvesnė.
• Potencialių vartotojų paruošimas. Potencialūs vartotojai, kurie galėtų naudoti H₂, šiuo metu nėra
prisitaikę naudoti šio kuro, dėl techninių ir technologinių aspektų, todėl šiuo metu paslauga neturi
paklausos.
Neatmetama galimybė, kad ateityje, keičiantis rinkos sąlygoms, poreikis H₂ įmaišymo paslaugai gali
atsirasti. Tokiu atveju, projektas gali būti svarstomas iš naujo arba atnaujinamas. Bendrovė nuolat stebi
reguliavimo aplinkos pokyčius ir analizuoja poreikius, paklausą ir kainas rinkoje, kad būtų pasiruošusi
reaguoti į galimus pokyčius ateityje.
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ELEKTROS ENERGIJA
2021 m. „Amber Grid“ pastatė 1,45 MW galios saulės baterijų parkus trijuose Bendrovės objektuose. 2022
m. vasario mėnesį šie atsinaujinančios energijos parkai pradėti eksploatuoti pilna apimtimi. Dalis
pagamintos elektros padengia administracinių pastatų elektros sąnaudas, taip prisidedant prie tvarios
veiklos ir energijos efektyvumo.
Nuo 2023 metų Bendrovė 100 proc. suvartojamą elektros energiją, pagamintą naudojant
neatsinaujinančius išteklius, pakeitė į žaliąją energiją (pagamintą iš AEI).
TRANSPORTO PRIEMONIŲ KEITIMAS Į MAŽIAU TARŠIAS
2024 m. Bendrovė taršius, dyzeliniu kuru ir benzinu varomus lengvuosius automobilius pakeitė į mažiau
taršius hibridinius, ir netaršius – elektrinius automobilius. Pakeisti 119 taršių automobilių. Šiuo metu „Amber
Grid“ eksploatuoja 50 hibridinių automobilių ir 20 visiškai netaršių elektromobilių.
2024 m. vasaros mėnesiais Bendrovės saulės elektrinių gaminama energija visiškai padengė
elektromobilių krovimo poreikius. Perkant elektromobilių įkrovimo paslaugas, buvo pasirinktas tiekėjas,
kuris tiekia elektros energiją, pagamintą iš AEI.
2024 m. pradėta naudoti 17 vnt. lėto krovimo (11 kW galios) (AC) ir įrengtos dvi greito (DC) įkrovimo
automobilių įkrovimo stotelės Bendrovės Panevėžio bei Vilniaus ( Gudelių g.) padaliniuose.
BIODUJŲ SU KILMĖS GARANTIJOMIS DEGINIMAS
2025 m. „Amber Grid“ ketina išanalizuoti galimybes Bendrovės technologinėms reikmėms naudojamas
gamtines dujas (GD) keisti į biometaną. Vertinant alternatyvas, bus atsižvelgiama į biodujų naudojimo
galimybes kuro įrenginių veiklai užtikrinti bei svarstoma galimybė įsigyti jų kilmės garantijas.
94
TECHNOLOGINĖS PRIEMONĖS
Siekiant sumažinti tiesiogines ŠESD emisijas, 2025 - 2026 m. planuojamos investicijos į technologines
priemones, kurios padės efektyviai mažinti 1 lygio emisijas. Pagrindinės priemonės, tokios kaip papildomas,
kitokių parametrų, mobilus kompresorius, dujų deginimo įranga ir specializuota gręžimo po slėgiu įranga,
2024 m. buvo pristatytos Bendrovės Technikos ir inovacijų komitete, o Bendrovės valdyba pritarė jų
įsigijimui reikalingų pirkimų inicijavimui. Jos bus naudojamos magistralinio dujotiekio rekonstrukcijos ir
remonto darbams, siekiant sumažinti emisijas ir padidinti dujų naudojimo efektyvumą. Be to, šios
priemonės yra itin svarbios įgyvendinant 2024 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojusio Metano reglamento
reikalavimus, prisidedant prie tvarios ir aplinkai draugiškos dujų perdavimo sistemos kūrimo.
TURIMO MOBILAUS KOMPRESORIAUS EFEKTYVUMAS
Mobilus kompresorius yra viena iš pagrindinių poveikio aplinkai mažinimo priemonių, padedančių sumažinti
emisijas ir prisidėti prie CO₂e sutaupymo. Jo panaudojimas yra efektyvus visur, kur tik pavyksta pritaikyti
šią technologiją, ypač magistralinių dujotiekių remonto ir rekonstrukcijos darbus. 2022 m. naudojant
mobilų dujų kompresorių buvo sutaupyta (neišleista į aplinką) 789,8 tūkst. m³ gamtinių dujų, 2021 m. – 2
118,0 tūkst. m³, o 2020 m. – 2 030,0 tūkst. m³. 2023 m. šios technologijos pritaikymas remontų ir
rekonstrukcijų metu leido sutaupyti daugiau nei 3,2 mln. m³ gamtinių dujų, arba apie 54,6 tūkst. tonų CO₂e,
o 2024 m. – 1,4 mln. m³ gamtinių dujų, arba 31,9 tūkst. tonų CO₂e. Šie sutaupymai priklauso nuo remonto ir
rekonstrukcijos darbų apimties bei mobilaus kompresoriaus pritaikymo galimybių, todėl kiekvienais metais
rezultatai gali skirtis.
Kiekvienais metais siekiama kiek įmanoma dažniau ir efektyviau pritaikyti mobilų kompresorių, kad būtų
sumažintas poveikis aplinkai. Šis įrenginys yra viena iš pagrindinių Bendrovėje taikomų 1 lygio emisijų
mažinimo priemonių, įtrauktų į Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planą. Jo naudojimas leidžia
optimizuoti dujų nuostolius, mažinti ŠESD emisijas ir prisidėti prie tvarios veiklos principų įgyvendinimo.
METANO NUOTĖKIO APTIKIMO TECHNOLOGIJOS
2024 m. buvo vykdomi pilotiniai projektai, siekiant išbandyti ir įvertinti įvairias metano nuotėkių aptikimo
technologijas. Dujų kompresorių stotyse akustinės kameros rezultatai buvo lyginami su tipinio nuotėkio
aptikimo turo duomenimis, gautais naudojant slėgio pažeidimų aptikimo sistemą (PIDS) bei optinę dujų
vaizdavimo (OGI) kamerą. Be to, Vilniaus dujų skirstymo stotyje Bendrovės darbuotojai dalyvavo
praktiniuose termovizinės kameros (OGI) naudojimo mokymuose, siekiant įvertinti jos efektyvumą
realiomis sąlygomis.
Kol kas 2024 m. atlikti praktiniai bandymai nereikšmingai prisidėjo prie metano nuotėkių valdymo gerinimo
ir neparodė didelio efektyvumo atitinkant Metano reglamento reikalavimus. Tikimasi, kad 2025 m. Europos
Komisija išleis įgyvendinamuosius aktus, kurie ne tik suteiks aiškesnes technines gaires metano nuotėkio
aptikimo technologijų naudojimui, bet ir palengvins jų pritaikymą bei užtikrins aiškiai apibrėžtus techninius
reikalavimus.
DUJŲ KOMPRESORIŲ PAJĖGUMŲ OPTIMIZAVIMAS (ELEKTRINIAI KOMPRESORIAI)
ŠESD emisijų mažinimo priemonių planas apima ir efektyvesnį kuro vartojimą, taip pat įrenginių keitimą iš
kurą deginančių į elektrinius kompresorius arba į švaresnį kurą naudojančius įrenginius.
95
2023 m. išorės konsultantų atlikta Jauniūnų ir Panevėžio DKS efektyvumo didinimo analizė parodė, kad
tinkamiausias būdas sumažinti kuro sąnaudas ir išmetimus į aplinką šiose stotyse yra naujų elektrą
naudojančių technologijų diegimas. Tais pačiais metais buvo inicijuotas Jauniūnų DKS naujo elektrinio
kompresoriaus įsigijimas.
2024 m. buvo paskelbtas Jauniūnų DKS elektrinio kompresoriaus įrangos, projektavimo ir rangos darbų
pirkimas. Tikimasi, kad naujasis elektrinis kompresorius perims daugumą dujinių kompresorių veiklos
apkrovų iki 2027 m. pabaigos. Tai leis žymiai sumažinti ŠESD emisijas ir Jauniūnų DKS sukeliamą oro taršą.
Ateityje panašaus tipo atnaujinimas numatomas ir Panevėžio DKS. Panevėžio DKS modernizacija
planuojama užbaigti iki 2030 m.
E1-4 SU KLIMATO KAITOS ŠVELNINIMU IR PRISITAIKYMU PRIE JOS SUSIJĘ UŽDAVINIAI
„Amber Grid“, siekdama sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir atliepti suinteresuotųjų šalių lūkesčius,
įgyvendina ŠESD emisijų mažinimo iniciatyvas ir nuolat peržiūri savo poveikio aplinkai mažinimo planus.
2021 m. Bendrovė atliko ŠESD emisijų skaičiavimą ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 m.,
remiantis inventorizacijos rezultatais, buvo parengtas ir patvirtintas poveikio mažinimo priemonių planas
iki 2030 m.
2024 m., remiantis metiniais planais ir numatomais darbais, peržiūrėtas ŠESD emisijų mažinimo planas ir
perskaičiuoti numatomi emisijų sutaupymai. Bendrovėje atliktas ŠESD emisijų modeliavimas pagal įvairius
scenarijus, įskaitant klimato scenarijų, pagal kurį visuotinis klimato atšilimas yra apribojamas iki 1,5 °C.
Bendrovės ŠESD emisijų mažinimo tikslai iki 2030 m. (žr. apačioje esančią lentelę) yra grindžiami šių
iniciatyvų ir teisės aktų įgyvendinimu:
• Paryžiaus susitarimu ir ES Žaliuoju kursu, pagal kuriuos numatyta iki 2030 m. sumažinti išmetamų
ŠESD kiekį ne mažiau kaip 55 proc. (lyginant su 1990 m. ES lygiu) ir iki 2050 m. pasiekti klimato
neutralumą.
• ES ir JAV pasauliniu įsipareigojimu dėl CH₄ (
angl. Global Methane Pledge
), kuriuo siekiama iki 2030 m.
sumažinti pasaulinį metano išmetimą 30 proc. visuose sektoriuose, kuriuose jis išskiriamas (lyginant su
2020 m. lygiu).
• 2021–2030 m. Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, kurio tikslai iki 2030 m.
apima:
• 40 proc. ŠESD emisijų mažinimą (lyginant su 1990 m.).
• Energijos vartojimo efektyvumo gerinimą bent 32,5 proc.
• Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalies padidinimą visoje energetikoje iki 32 proc.
• Europos Parlamento ir Tarybos parengtu Metano reglamentu, kuriame nustatomi griežti metano
emisijų valdymo reikalavimai dujų perdavimo sektoriui, siekiant sumažinti metano nuotėkius ir užtikrinti
tvarų dujų infrastruktūros veikimą.
MOKSLU PAGRĮSTI ŠESD MAŽINIMO TIKSLAI
„Amber Grid“ siekia, kad ŠESD emisijų mažinimo uždaviniai būtų moksliškai pagrįsti ir suderinami su globaliu
tikslu apriboti visuotinį klimato atšilimą iki 1,5 °C.
Bendrovės emisijų mažinimo tikslai buvo nustatyti pagal Mokslu pagrįstų tikslų iniciatyvos (SBTi)
metodiką, kuri yra pasaulyje pripažinta ir naudojama siekiant nustatyti tikslus, atitinkančius klimato kaitos
96
švelninimo reikalavimus. Ši metodika buvo taikoma visos Grupės lygmenyje, užtikrinant nuoseklumą ir
mokslinį pagrindimą visose Grupės įmonėse.
ŠESD emisijų mažinimo tikslai
2019 m.
baziniai metai
2025 m. tikslai
2026 m. tikslai
2030 m. tikslai
ŠESD emisijos prieš
mažinimo veiksmus (1-2
lygis) (tCO2e)
62 921
59 363
62 411
67 387
ŠESD emisijos po mažinimo
veiksmų (1-2 lygis) (tCO2e)
-
56 629
44 045
31 461
ŠESD emisijos (1-2 lygis) (%
pokytis lyginant su baziniais
metais)
-
- 10%
- 30%
- 50%
EMISIJŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS ATNAUJINIMAS
7
2024 m. buvo atnaujinti elektros energijos ir metano (CH₄) dujų apskaičiavimo faktoriai, siekiant užtikrinti
tikslesnį emisijų vertinimą ir jų mažinimo planavimą. 2024 m. birželio mėn. pasikeitė ir toliau bus taikoma
„Amber Grid“ metodika „Gamtinių dujų suvartojimas technologinėms reikmėms AB Amber Grid dujų
perdavimo sistemoje“, kuri daro įtaką nekontroliuojamų gamtinių dujų kiekių (1 lygio srities emisijų)
skaičiavimui. Metodika buvo tikslinama atsižvelgiant į besikeičiančius teisės aktus bei Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2024/1787 dėl metano emisijų mažinimo energetikos sektoriuje, kuris iš
dalies keičia Reglamentą (ES) 2019/942 (toliau – Metano reglamentas), ir jame nurodytas rekomendacines
gaires.
Pakeitus skaičiavimo metodiką ir siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, bazinių ir tolesnių metų
rodiklių reikšmės, teikiant duomenis SBTi, buvo perskaičiuotos išimtinai matematiniu būdu. Dėl emisijų
faktorių perskaičiavimo ir metodikos pakeitimo bazinių metų emisijų kiekiai sumažėjo 17 proc., lyginant su
anksčiau nustatyta verte
ŠESD EMISIJŲ MAŽINIMO PRIEMONIŲ STEBĖSENA IR RIZIKŲ VALDYMAS
Visos į ŠESD emisijų mažinimo planą įtrauktos priemonės yra dokumentuotos ir sistemingai stebimos. Kas
ketvirtį rengiami susitikimai su atsakingais asmenimis, siekiant užtikrinti priemonių įgyvendinimą ir terminų
laikymąsi. Bendrovės Valdyba kasmet vertina nustatytų tikslų pasiekimą. Vertinimo rezultatai tampa viena
iš sudedamųjų dalių, lemiančių metinį finansinį skatinimą tiek vadovams, tiek darbuotojams.
Planai ir su jais susijusios rizikos yra valdomos ir įtrauktos į „Amber Grid“ rizikų valdymo registrą. Galimos
rizikos: nesavalaikis arba netikslus su tvarumu susijusių rodiklių surinkimas ir pateikimas; netikslus ŠESD
emisijų apskaičiavimas Bendrovės veikloje; vėlavimas pateikti ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą
instituciniams investuotojams. Šios rizikos gali sukelti sankcijas iš reguliuojančių institucijų (pavyzdžiui,
biržos prižiūrinčių institucijų) ir finansines baudas už įsipareigojimų nevykdymą.
7
MDR-T
97
Rizika, kad reguliuotojo nepritarimas reikalingoms investicijoms į poveikio aplinkai mažinimo priemones
(pvz., ŠESD emisijų mažinimą) dėl reguliacinių apribojimų arba ekonominio nenaudingumo gali neleisti
pasiekti ilgalaikių strateginių tikslų ir įsipareigojimų.
3 LYGIO ŠESD MAŽINIMO UŽDAVINIAI
„Amber Grid“ šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria 1 ir 2 lygio emisijų mažinimui, kadangi šios sritys
generuoja didžiausią ŠESD emisijų kiekį. Planas buvo sudarytas siekiant reguliuoti veiklą aplinkosauginiu
požiūriu didžiausias emisijas generuojančiose srityse. Bendrovė nustatė, kad didžiausią ŠESD emisijų dalį
sudaro veiklos metu susidarantys kontroliuojami ir nekontroliuojami CH₄ nuotėkiai bei stacionarūs
įrenginiai, naudojantys gamtines dujas (GD) technologinėms reikmėms.
2023 m. 3 lygio emisijos pirmą kartą buvo apskaičiuotos ir jų dalis sudarė 21 proc. visų ŠESD emisijų. 2025
m. „Amber Grid“ planuoja atlikti reikšmingiausių 3 lygio emisijų mažinimo aspektų analizę ir suplanuoti
atitinkamus mažinimo veiksmus.
METANO REGLAMENTO ĮGYVENDINIMAS
2024 m. rugpjūčio 4 d. įsigaliojęs Metano reglamentas yra vienas svarbiausių teisės aktų, prisidedančių
prie „Amber Grid“ tvarumo tikslų įgyvendinimo. Šis reglamentas skatina nulinių CH₄ emisijų kultūrą, nustato
griežtesnius reikalavimus metano nuotėkių prevencijai ir įpareigoja taikyti veiksmingas priemones metano
emisijoms mažinti. Jo įgyvendinimas tiesiogiai paveiks infrastruktūros valdymą, emisijų stebėseną ir dujų
perdavimo sistemos modernizavimą, užtikrinant didesnį skaidrumą ir atitiktį ES klimato politikos tikslams.
Metano reglamento nuostatos yra tiesiogiai susijusios su 1 lygio emisijomis, o tai turės didelį poveikį
infrastruktūros priežiūrai, technologinių reikmių sąnaudoms ir monitoringui. Bendrovė siekia sumažinti
nekontroliuojamų CH₄ nuotėkių dydžius, atliekant objektuose esančios įrangos veiklos stebėjimą, ir
sumažinti kontroliuojamus CH₄ išleidimus į atmosferą, ieškant alternatyvių sprendimų vykdant remonto ir
rekonstrukcijos darbus. Pavyzdžiui, vietoje išleidimo į atmosferą siekiama grąžinti GD į rinką.
Bendrovė taip pat planuoja remtis Metano reglamento įgyvendinamaisiais aktais (standartais), kurie
turėtų būti išleisti per 18 mėn. nuo reglamento įsigaliojimo dienos. Juose bus pateikiama vieninga CH₄
emisijų skaičiavimo metodika, reikalinga teikiant šių dujų emisijų apskaičiavimo ataskaitas, taip pat –
reikalavimai priemonėms, pvz., deginimo įrangai, metano nuotėkių aptikimo technologijoms ir kt.
E1-5 ENERGIJOS SUVARTOJIMAS IR JOS RŪŠIŲ DERINYS
Energijos suvartojimas ir energijos rūšių derinys
Energijos suvartojimas ir rūšių
derinys
2021
2022
Pokytis
2022/21
%
2023
Pokytis
2023/22
%
2024
Pokytis
2024/23
%
(1) Akmens anglių ir jų produktų
kuro suvartojimas (MWh)
0
0
0
0
0
0
0
(2) Žalios naftos ir naftos
produktų kuro suvartojimas
(MWh)
2836,84
2597,47
-8,4%
2868,98
10,5%
2214,97
-22,8%
(3) Gamtinių dujų kuro
suvartojimas (MWh)
32 682,93
78 352,69
139,7%
93 079,01
18,8%
86 915,04
-6,6%
(4) Kitų iškastinių išteklių kuro
suvartojimas (MWh)
0
0
0
0
0
0
0
98
(5) Į(si)gytos iškastinių išteklių
elektros energijos, šilumos,
garo ir vėsumos suvartojimas
(MWh)
3 248,40
2 233,23
-31,3%
57,3
- 97,4
55,28
-3,5%
(6) Visas iškastinių išteklių
energijos suvartojimas (MWh)
(1–5 eilučių suma)
38 768,17
83 183,39
114,6%
96 005,29
15,4%
89 185,29
-7,1%
Iškastinių išteklių energijos
dalis visame energijos
suvartojime (%)
100,00
99,69
-
99,58
-
99,39
-0,2%
(7) Branduolinių išteklių kuro
suvartojimas (MWh)
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
Branduolinių išteklių energijos
dalis visame energijos
suvartojime (%)
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
(8) Atsinaujinančiųjų išteklių
kuro, įskaitant biomasę (kuri
taip pat apima biologinės kilmės
pramonines ir komunalines
atliekas, biodujas, vandenilį iš
atsinaujinančiųjų išteklių ir t. t.)
suvartojimas
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
0,00
(9) Į(si)gytos atsinaujinančiųjų
išteklių elektros energijos,
šilumos, garo ir vėsumos
suvartojimas (MWh)
n/a
1,96
n/a
1 883,83
0,00
1 874,18
-0,5%
(10) Pasigamintos ne kurui
naudojamos atsinaujinančiųjų
išteklių energijos suvartojimas
(MWh)
n/a
288,51
n/a
492,71
0,00
512,33
4,0%
(11) Visas atsinaujinančiųjų
išteklių energijos suvartojimas
(MWh) (8–10 eilučių suma)
n/a
290,47
n/a
2 376,54
0,00
2386,50
0,4%
Atsinaujinančiųjų išteklių
energijos dalis visame
energijos suvartojime (%)
n/a
0,35
n/a
2,42
0,00
2,61
7,9%
Visas energijos suvartojimas
(MWh) (6 ir 11 eilučių suma)
38 768,171
83 473,86
115,32%
98 381,83
17,86%
91 571,79
-6,92%
Pastabos: 1) Išimtinai matematiniu skaičiavimo būdu perskaičiuoti nekontroliuojami nuotėkiai 2024 m. pagal naują „Gamtinių dujų suvartojimas
technologinėms reikmėms AB Amber Grid dujų perdavimo sistemoje“ metodiką.
2) Bendrovė pati negamina neatsinaujinančių išteklių energijos – naudojamos GD, kurios yra transportuojamos. Bendrovė savo poreikiams gamina tik
elektros energiją, naudodama atsinaujinančius energijos šaltinius (saulės energiją). Pagamintos elektros energijos kiekiai buvo tokie: 2021 m. – 70,08
MWh, 2022 m. – 1 426,195 MWh, 2023 m. – 1 478,375 MWh, 2024 m. – 1 440,102 MWh.
Energijos suvartojimo intensyvumas
Energijos suvartojimo
intensyvumas pagal grynąsias
pajamas
2021
2022
Pokytis
2022/21
%
2023
Pokytis
2023/22
%
2024
Pokytis
2024/23
%
Visas vykdant didelį poveikį
klimatui darančių sektorių veiklą
suvartotos energijos kiekis,
padalytas iš grynųjų pajamų,
gautų iš tos veiklos (MWh / Eur)
0,058
0,087
48,77%
0,123
41,48%
0,123
0,32%
Pastabos:
1) Pagal NACE kodus, Bendrovės veikla priskiriama šiems sektoriams, kurie visi yra laikomi darančiais didelį poveikį klimatui: Gamtinių dujų
transportavimas – D.35.22 - dujinio kuro paskirstymas dujotiekiais; Statyba – F.42.99 - kitų, niekur kitur nepriskirtų, inžinerinių statinių statyba.
2) Grynųjų pajamų sumoms apskaičiuoti naudojamos šios finansinės apskaitos dokumentų eilutės: Pajamos pagal sutartis su klientais, Gamtinių dujų
perdavimas Lietuvos teritorijoje, Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje, Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos), Kitos pajamos,
Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso, Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais, SGDT lėšų administravimo pajamos.
99
E1-6 BENDRI IŠMESTI 1, 2 IR 3 LYGIŲ ŠESD KIEKIAI IR VISAS IŠMESTAS ŠESD KIEKIS
ŠESD EMISIJŲ SKAIČIAVIMO METODIKA
Apskaičiuojant Bendrovės ŠESD emisijas, vadovautasi Šiltnamio dujų protokolo (angl.
Greenhouse Gas
Protocol, GHG
) ir ETAS standartais bei rekomendacijomis. Šioje ataskaitoje pateikiamas apskaičiuotas
Bendrovės veiklos ŠESD emisijų kiekis, išreikštas CO₂ ekvivalentu.
Skaičiavimas buvo atliktas remiantis rinkos finansinių institucijų bei energijos išteklių tiekėjų žiniomis ir
metodikomis. Vertinimas apima ne tik anglies dioksidą (CO₂), bet ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias
dujas – metaną (CH₄), azoto suboksidą (N₂O), fluorintas dujas (HFCs), jas perskaičiuojant į CO₂
ekvivalentą pagal standartinius konversijos koeficientus.
Emisijų kiekio konsolidavimo metodas – veiklos kontrolė (angl
. Operational Control
).
Bazinis ŠESD skaičiavimo laikotarpis – 2019 metai, nes tai buvo pirmieji metai, kai „Amber Grid“ pradėjo
sistemiškai vertinti ir skaičiuoti sukuriamų emisijų kiekį.
2024 m., remiantis atnaujintais emisijų faktoriais ir patikslinta gamtinių dujų skaičiavimo metodika, buvo
perskaičiuoti 2019 m. baziniai 1 ir 2 lygio ŠESD emisijų kiekiai (angl
. rebaselining
). Siekiant užtikrinti
duomenų palyginamumą ir tiksliai stebėti grupės pažangą, analogiški perskaičiavimai atlikti ir 2020–2023
m. ŠESD emisijų duomenims. Šis procesas leidžia tiksliau įvertinti emisijų pokyčius, palaikyti nuoseklų jų
mažinimo stebėjimą pagal SBTi metodiką bei išlaikyti atitiktį geriausioms pramonės praktikoms ir
reglamentiniams reikalavimams.
Emisijų faktoriai (EF) buvo parinkti remiantis patikimais šaltiniais bei nacionalinėmis ir tarptautinėmis
gairėmis, pirmenybę teikiant geografiškai artimiausiems duomenims. Renkantis, kuriuos faktorius naudoti,
pirmiausia atsižvelgiama į tiekėjo pateiktus EF, jei jie nėra prieinami – naudojami artimiausi vietovei EF
(pirmenybė teikiama Lietuvos duomenims), o jei ir jų nėra – pasirenkami naujausi prieinami EF.
Naudotų emisijų faktorių šaltiniai:
• Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) nustatytos visuotinio atšilimo vertės (Global
Warming Potential Values).
• Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (DEFRA) duomenų bazės.
• Leidimus išduodančių įstaigų asociacijos (AIB) duomenų bazės.
• One Click LCA duomenų bazės.
• Exiobase duomenų bazės.
3 LYGIO ŠESD EMISIJŲ APSKAIČIAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖS APRĖPTIS
Atskleidžiant 3 lygio ŠESD emisijas, taikoma atskaitomybės aprėptis bei išmesto ŠESD kiekio apskaičiavimo
metodai.
Šioje apimtyje Bendrovei priskiriamos šešios emisijų kategorijos:
1. Perkamos prekės ir paslaugos.
2. Ilgalaikis materialusis turtas.
3. Su kuru ir energija susijusi veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį).
4. Vykdant operacijas susidariusios atliekos.
5. Verslo kelionės.
100
6. Darbuotojų kelionės į darbą.
Perkamos prekės ir paslaugos, ilgalaikis materialusis turtas. Šių kategorijų emisijų skaičiavimui
naudojami emisinių faktorių (EF) koeficientai iš Exiobase duomenų bazės. Finansiniai EF yra stabilūs ir
kasmet kinta minimaliai. Jei naujausi EF nėra prieinami arba jų gavimas yra sudėtingas, vertinama vidutinė
metinė infliacija, pagal kurią koreguojami ankstesnių metų EF ir jie naudojami metiniams skaičiavimams.
Su kuru ir energija susijusi veikla. Šiai kategorijai priskiriamos emisijos, susidarančios transportuojant
kurą nuo išgavimo vietos iki pardavimo vietos, energijos perdavimo nuostoliai perkančioms organizacijoms
bei suvartotos elektros ir šilumos energijos (centrinio šildymo) emisijos. Duomenys imami iš 1 ir 2 lygio
emisijų skaičiavimo veiklos duomenų, o EF – iš DEFRA duomenų bazės.
Vykdant operacijas susidariusios atliekos. Emisijų apskaičiavimui naudojami apskaitos žurnalai bei
rangovų teikiama informacija. Skaičiavimuose taikomi metiniai susidariusių atliekų kiekiai ir emisijos
vertinamos pagal kiekvieną atliekų kategoriją. EF taip pat imami iš DEFRA duomenų bazės.
Verslo kelionės. Šios kategorijos emisijos apskaičiuojamos remiantis Bendrovės darbuotojų kelionių
išklotine. Duomenys apima:
• Atliktus skrydžius (skaičiuojamas kelionės lėktuvu atstumas, km).
• Nakvynių dienas viešbučiuose.
Visi keliauti kilometrai (vietiniais ir tarptautiniais ilgaisiais maršrutais) bei nakvynės viešbučiuose
dauginami iš atitinkamų EF, paimtų iš DEFRA duomenų bazės.
Darbuotojų kelionės į darbą. Apskaičiuojant šias emisijas naudojami įmonės darbuotojų skaičiaus
duomenys bei EF iš Statista ir Climate Analytics duomenų bazių. Remiantis Statista Lietuvos rodikliais, apie
94,3 proc. darbuotojų į darbą vyksta automobiliu. Emisijos apskaičiuojamos dauginant bendrą darbuotojų
skaičių iš naudoto transporto rūšies dalies bei EF vienam darbuotojui.
ŠESD emisijos
Emisijų rūšis
Retrospektyviniai duomenys
Baziniai
metai
2019
2021
2022
2023
2024
Pokytis
2024/2022
1 lygio ŠESD išmetimas
Bendras išmestas 1 lygio ŠESD
kiekis (tCO₂e)
61 772,29
51 569,15
22 694,96
39 971,75
28 261,98
-33510,29
1 lygio ŠESD kiekis, kuriam
taikoma reguliuojama ATLPS,
procentinė dalis (%)
7,19
0,79
12,04
35,64
23,51
16,32
2 lygio ŠESD išmetimas
Bendras rinkos metodo
nustatytas išmestas 2 lygio
ŠESD (tCO₂e)
1148,39
1212,66
1003,22
2,83
4,53
-1143,85
Vieta grindžiamu metodu
apskaičiuotas bendras
išmestas 2 lygio ŠESD kiekis
(tCO₂e)
483,50
795,00
515,40
289,20
283,30
-200,20
101
Reikšmingas išmestas 3 lygio ŠESD kiekis
Visi bendras netiesiogiai
išmestas (3 lygio) ŠESD kiekis
(tCO₂e)
-
-
7 972,99
12 984,50
6007,670
-1965,325
1. Perkamos prekės ir paslaugos
-
-
936,49
1 670,54
1220.405
283.914
[Neprivaloma pakategorė:
Debesijos kompiuterija ir
duomenų centrų paslaugos]
-
-
-
-
-
-
2. Ilgalaikis materialusis turtas
-
-
3 706,97
8 158,01
1 584,387
-723,63
3. Su kuru ir energija susijusi
veikla (neįtraukta į 1 ar 2 lygį)
-
-
2 975,50
2 815,62
2839
7,84
4. Pradinės grandies
transportavimas ir platinimas
-
-
-
-
-
5. Vykdant operacijas
susidariusios atliekos
-
-
32,73
66,52
3,53
-29,206
6. Verslo kelionės
-
-
53,98
24,69
39,029
-14,948
7. Darbuotojų važinėjimas į
darbą
-
-
267,32
249,12
367,004
99,680
8. Pradinės grandies
nuomojamas turtas
-
-
-
-
-
-
9. Galutinės grandies
transportavimas
-
-
-
-
-
-
10. Parduodamų produktų
apdorojimas
-
-
-
-
-
-
11. Parduodamų produktų
naudojimas
-
-
-
-
-
-
12. Parduodamų produktų
šalinimas pasibaigus gyvavimo
ciklui
-
-
-
-
-
-
13. Galutinės grandies
nuomojamas turtas
-
-
-
-
-
-
14. Franšizės
-
-
-
-
-
-
15. Investicijos
-
-
-
-
-
-
Bendras išmestas ŠESD kiekis (tCO2e)
Visas išmestas ŠESD kiekis
(vieta grindžiamu metodu)
(tCO₂e)
62 255,77
52 364,15
31 183,32
53 245,44
34 552,95
-27 702,82
Visas išmestas ŠESD kiekis
(rinka grindžiamu metodu)
(tCO₂e)
62 920,67
52 781,81
31 671,17
52 959,08
34 274,19
-28 646,48
Pastaba: „Amber Grid“ nevaldo kitų įmonių, todėl ŠESD kiekio papildomai neskirsto. #47. Nuo bazinių metų Bendrovės ir jos vertės grandinės
apibrėžtis iš esmės nepasikeitė, todėl poveikio ŠESD kiekio palyginamumui nėra.
26 lentelė. ŠESD intensyvumas
ŠESD intensyvumas pagal
grynąsias pajamas
2021
2022
Pokytis
2022/21
%
2023
Pokytis
2023/22
%
2024
Pokytis
2024/23
%
Visas išmestas ŠESD kiekis
(pagal vieta grindžiamą
metodą), padalytas iš grynųjų
pajamų (tCO₂e / Eur)
0,078
0,032
-58,74
0,065
102,90
0,047
-28,46
102
Visas išmestas ŠESD kiekis
(pagal rinka grindžiamą
metodą), padalytas iš grynųjų
pajamų (tCO₂e / Eur)
0,079
0,033
-58,42
0,065
98,70
0,046
-28,65
Pastaba: Finansinių ataskaitų eilutės, kuriose atskleidžiama pajamų suma, naudota ŠESD intensyvumo rodikliui apskaičiuoti: Duomenys už 2024 m.
pateikiami 25 p. ("Pajamos") ir 26 p. ("Kitos pajamos"). Duomenys už 2023 m. pateikiami 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos 28 p. („Pajamos“) ir
29 p. („Kitos pajamos“), už 2022 m. – 27, 28 punktuose, 2021 m. – 15 ir 16 punktuose. Finansinės ataskaitos ir pranešimai viešai skelbiami Bendrovės
interneto svetainėje.
E1-7 ŠESD ABSORBAVIMAS IR ŠESD KIEKIO MAŽINIMO PROJEKTAI, FINANSUOJAMI ANGLIES DIOKSIDO
KREDITAIS
Bendrovėje tokia praktika nėra vykdoma, aktualios informacijos atskleidimas netaikomas.
E1-8 ANGLIES DIOKSIDO ĮSIKAINOJIMAS
Bendrovėje tokia praktika nėra vykdoma, aktualios informacijos atskleidimas netaikomas.
E2 TARŠA
SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO
MODELIU
Atlikus EPSO-G grupės dvejopo reikšmingumo vertinimą, nustatyta, kad tema „Tarša“ nėra reikšminga
grupės mastu. Vis dėlto „Amber Grid“ planuoja 2025 m. papildomai įvertinti šios temos reikšmingumą
Bendrovės kontekste. Siekdama užtikrinti informacijos išsamumą ir skaidrumą, „Amber Grid“ šioje
ataskaitoje pateikia informaciją apie su tarša susijusių poveikių ir rizikų valdymą.
E2-1 SU TARŠA SUSIJUSI POLITIKA
8
Bendrovės su tarša susiję poveikiai valdomi įgyvendinant Aplinkosaugos politiką, taikomą visoms EPSO-G
grupės įmonėms. Politikoje įsipareigojama vykdyti veiklą laikantis visų privalomų aplinkos apsaugos teisės
aktų reikalavimų, nuolat vertinti rizikas, kurti prevencijos planus ir siekti, kad Grupės įmonių veikloje būtų
išvengta reikšmingų aplinkosauginių incidentų. Be to, siekiama nuolat formuoti ir stiprinti nulinės
tolerancijos aplinkos taršai bei nulinę aplinkosauginių incidentų kultūrą. Bendrovės darbuotojai
supažindinami su Aplinkosaugos politika ir skatinami jos laikytis. Politika skelbiama viešai, „Amber Grid“
internetiniame puslapyje.
Įgyvendindama projektus, Bendrovė kelia papildomus aplinkosauginius reikalavimus taršos prevencijos
srityje, siekdama užtikrinti, kad partneriai (rangovai) ne tik būtų susipažinę, bet ir veiksmingai taikytų oro,
vandens ir dirvožemio taršos prevencijos priemones.
Kitos Bendrovėje galiojančios tvarkos dėl taršos incidentų ir (ar) valdymo veiksmų, įvykus ekstremaliai
situacijai:
• Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas. Šio plano tikslas – užtikrinti tinkamą reagavimą ekstremaliųjų
situacijų metu (gaisro, sprogimo ar cheminių medžiagų išsiliejimo GD perdavimo sistemos objektuose).
Plane detalizuojamas veiksmų koordinavimas, komunikacijos planai, neatidėliotinų darbų mastas,
gelbėjimo darbų eiliškumas, reikalingos pajėgos bei ištekliai ir kt.
8
MDR-P
103
• Aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymo taisyklės. Šiose taisyklėse apibrėžiamas aplinkosauginių
incidentų valdymas, kai cheminės medžiagos išsilieja į gyvąją aplinką, įvyksta neplanuoti GD išleidimai
MD remonto metu ar avarijos, galinčios sukelti pavojų aplinkai. Taisyklėse numatytos šių incidentų
valdymo priemonės, Bendrovės veiksmai ir suinteresuotųjų šalių informavimo tvarka.
E2-2 SU TARŠA SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI
9
JAUNIŪNŲ IR PANEVĖŽIO DUJŲ KOMPRESORIŲ STOČIŲ MODERNIZAVIMAS
2023 m. išorės konsultantų atlikta Jauniūnų ir Panevėžio dujų kompresorių stočių efektyvumo didinimo
analizė parodė, jog tinkamiausias būdas stotyse sumažinti kuro sąnaudas ir išmetimus į aplinkos orą –
įrengiant naujus elektrinius agregatus. Jauniūnų kompresorių stotyje esančius dujų kompresorinius
agregatus numatoma keisti į naujus elektrinius kompresorius, kurie nenaudos iškastinio kuro ir perims
didžiąją darbų apkrovą iš dujinių kompresorių, todėl turėtų ženkliai sumažėti oro tarša iš šių objekto.
Be to, Panevėžio dujų kompresorių stoties (PDKS) kompresoriniams agregatams arba esamiems vidutinio
dydžio kurą deginantiems įrenginiams nuo 2030 m. sausio 1 d. bus taikomos išmetamų teršalų ribinės
vertės. Azoto oksidų (NOₓ) leidžiamos išmesti vertės nuo 2030 m. sausio 1 d. bus 150 mg/Nm³. Dėl šios
priežasties, siekdama atitikti naujus aplinkosauginius reikalavimus ir atnaujinti technologiškai
nusidėvėjusią įrangą bei optimizuoti perdavimo sistemos darbą, „Amber Grid“ inicijuos PDKS nuo 1974 metų
įrengtų kompresorinių agregatų keitimą naujais, taip pat elektra varomais dujų kompresoriais.
Projekte „Panevėžio dujų kompresorių stoties modernizavimas“, kurio vykdymas numatytas 2025–2029
metais, planuojama įrengti naują dujų perpumpavimo įrangą su susijusiais priklausiniais, atitiksiančią
aplinkosauginius reikalavimus ir žaliąjį kursą.
E2-4 ORO, VANDENS IR DIRVOŽEMIO TARŠA
Toliau lentelėje pateikiami Bendrovės oro taršos šaltinių išskirtų teršalų, nurodytų reglamente (ES)
166/2006, kiekiai. Teršalų kiekiai 2021–2024 m. neviršijo šiame reglamente nustatytų leistinų ribų. 2024
metais teršalų į aplinkos orą buvo išmesta mažiau nei 2022 metais. 2022 metais po naujai pastatytos GIPL
jungties dar nebuvo nusistovėjęs ir aiškus įrenginių darbas, todėl buvo padidėjusios kuro sąnaudos
stacionariuose įrenginiuose ir atitinkamai išaugęs į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis. 2023 metais
stacionarūs įrenginiai dujų kompresorių stotyse, dujų skirstymo stotyse bei Vilniuje dirbo pastoviau todėl
ir kuras buvo naudojamas efektyviau.
27 lentelė. Teršalai (išskyrus šiltnamio efektą sukeliančias dujas)
Teršalas
Leistina teršalų
riba*
Į orą išskirti teršalai (kg/metus)
2024
2023
2022
2021
Anglies monoksidas (CO)
500 000
46 029
51 010
73 300
35 210
Azoto oksidai (NOₓ / NO₂)
100 000
29 254
35 000
58 600
27 300
Pastaba: * Pagal Reglamento (EB) Nr. 166/2006 II priede nustatytas išleidžiamų teršalų ribas.
Panevėžio ir Jauniūnų DKS oro taršos šaltinių stebėjimas vykdomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros
(AAA) patvirtintas monitoringo programas, vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatyme nustatytais
9
MDR-A
104
reikalavimais bei atsižvelgiant į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ir taršos leidimų (TL)
sąlygas ir reikalavimus. Stacionarių oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas kartą per ketvirtį,
vadovaujantis patvirtintomis Monitoringo programomis bei atsižvelgiant į kompresorių darbo laiką. Taip
pat yra vykdomi mobiliųjų oro taršos šaltinių (katilų) išmetamųjų oro teršalų matavimai dujų skirstymo
stotyse, užtikrinant jų tinkamą eksploatavimą.
Periodinius matavimus atlieka laboratorija, turinti leidimą vykdyti reikalingus tyrimus akredituotais
metodais.
Oro teršalų duomenys renkami naudojant TIPK ir taršos leidimuose numatytas skaičiavimų metodikas,
patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros. Oro teršalų skaičiavimai yra vykdomi kiekvieną mėnesį,
duomenys stebimi ir skelbiami vidinėse Bendrovės sisteminėse ataskaitose.
E3 VANDENS IR JŪRŲ IŠTEKLIAI
SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO
MODELIU
Tema „Vandens ir jūrų ištekliai“ šiuo metu „Amber Grid“ laikoma nereikšminga. Vanduo Bendrovėje
naudojamas tik darbuotojų buitinėms reikmėms ir priešgaisrinių rezervuarų užpildymui. Dėl nedidelio
suvartojamo vandens kiekio jis nebuvo įtrauktas į dvejopo reikšmingumo vertinimo matricą.
Tinkamą nuotekų valymą ir vandens taršos prevenciją „Amber Grid“ užtikrina reguliariai prižiūrėdama
vandens valymo įrenginių veikimą.
E4 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ
SBM-3, E4 SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR
VERSLO MODELIU
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp infrastruktūros plėtros ir biologinės
įvairovės išsaugojimo. Todėl įgyvendinant plėtros projektus, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugos
principų laikymuisi. Bendrovė nuolat vertina savo veiklos poveikį gamtai ir imasi priemonių, siekdama
sumažinti neigiamą poveikį ekosistemoms bei jų biologinei įvairovei. Infrastruktūros plėtros etapuose
atliekami poveikio aplinkai vertinimai, atsižvelgiant į rūšių populiacijų išsaugojimo būtinybę ir ekosistemų
būklę. Toliau lentelėje pateikiami Bendrovės nustatyti reikšmingi poveikiai ir rizika, susiję su biologine
įvairove.
Bendrovės poveikiai, rizikos ir galimybės, susiję su biologine įvairove.
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir
galimybės
Vertės
grandinės
dalys
Žemės naudojimo pokyčiai,
gėlo vandens naudojimo
pokyčiai ir jūrų naudojimo
pokyčiai
Faktinis neigiamas poveikis yra susijęs
su žemės naudojimo pokyčiais, kurie
kyla dėl tinklo infrastruktūros poveikio
ekosistemoms.
*
**
105
Rūšies populiacijos dydis
Galimas neigiamas poveikis gali būti
susijęs su tinklo infrastruktūros plėtros
ir priežiūros procesais.
*
**
*Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai Bendrovės veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma.
Daugumoje „Amber Grid“ teritorijų ir jų aplinkoje išlaikomas augalijos, žalumos ir nepralaidžios dangos plotų
balansas. Teritorijos nėra visiškai asfaltuotos – daugelyje vietų naudojama vandeniui laidi skalda, o augalija
prižiūrima, kiek leidžia dujotiekių eksploatavimo, gaisrinės saugos ir teisės aktų reikalavimai.
Vadovaujantis saugomų teritorijų valstybės kadastru, toliau lentelėje pateikiama informacija apie „Amber
Grid“ DKS, DSS ir dujų apskaitos stotis bei dujotiekius, kurie su 25 m apsaugos zona patenka, ribojasi arba
kerta saugomas teritorijas ir objektus.
Iš viso Bendrovės stotys ribojasi su 3 saugomomis teritorijomis ir vadovaujantis LR upių, ežerų ir tvenkinių
kadastru – kerta Luponės upelį.
Bendrovės magistralinis dujotiekis išsidėstęs visoje Lietuvos teritorijoje: kerta 414 upių, 9 tvenkinius,
patenka į 41 draustinio teritoriją, 2 botaninių gamtos paveldo objektų teritorijas, 5 biosferos poligonus ir į
52 buveinių apsaugai svarbias teritorijas.
Kadangi visose „Amber Grid“ veiklos vietose monitoringas nebuvo vykdytas, nėra tikslių duomenų apie
galimą poveikį biologinei įvairovei. Vis dėlto GIPL dujotiekio monitoringas (2021–2024 m.) parodė, kad
statybos neturėjo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Biologinė įvairovė atsistato natūraliai,
atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį ir kitas antropogenines veiklas šalia Bendrovės objektų.
Dujotiekio ir jo apsaugos zonos ribojimasis su saugomomis teritorijomis.
Stotys ir jų
apsaugos
zonos
Dujotiekis ir jo apsaugos zona
Buveinių
apsaugai
svarbios
teritorijos
Nepatenka
Minijos upės slėnis, Gerviraisčio pelkė II, Anykščių šilelis, Daugyvenės
apylinkės, Alionių pelkė II, Marijampolio apylinkės, Gižų apylinkės, Neries upė,
Nevėžio žemupys, Kiemeliškių kaimo apylinkės, Visinčios upė ties Gudeliais,
Lapynų apylinkės, Karšuvos giria, Šešuvies upė žemiau Pašešuvio, Verknės
vidurupis II, Rietavo miškai, Merkio upė, Šventosios upės vidurupis, Minijos
upė, Žalioji giria, Pamūšiai, Žeimenos upė, Babtų-Varluvos miškai, Būdos ir
Pravieniškių miškai, Prienų šilas II, Neries kilpų apylinkės, Virintos upė, Kazlų
Rūdos miškas IV, Minijos aukštupys, Žėbiškių ir Lomankos miškai, Veiviržo ir
Šalpės upės bei slėniai, Sabališkių miškas, Kauno marios, Nemuno kilpos,
Meros upė ir jos slėnis, Širvintos upės slėniai II, Taujėnų-Užulėnio miškai,
Karajimiškio kaimo apylinkės, Labūnavos miškas, Laukesa I, Pagramančio
regioninis parkas, Ąžuolijos miškas, Lavoriškių miškas, Čerkiškės apylinkės,
Strošiūnų šilas, Gubernijos miškai, Naujakiemio apylinkės, Naujojo Lentvario
apylinkės, Kernavės apylinkės, Strošiūnų šilas II, Būdų miškas, Šešuolių giria
Biosferos
poligonai
Nepatenka
Babtų-Varluvos miškų biosferos poligonas, Gubernijos miško biosferos
poligonas, Labūnavos miško biosferos poligonas, Būdos-Pravieniškių miškų
biosferos poligonas, Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas
Biosferos
Nepatenka
Nepatenka
106
rezervatai
Botaniniai
gamtos
paveldo
objektai
Nepatenka
Uogintų ąžuolo ir Triliemenio ąžuolo teritorijas.
Draustiniai
Karajimiškojo
kraštovaizdžio
draustinis
Veiviržo ichtiologinis draustinis, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis,
Jūros kraštovaizdžio draustinis, Kurklių geomorfologinis draustinis, Vokės
senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis, Punios kraštovaizdžio
draustinis, Merkio ichtiologinis draustinis, Drubengio botaninis draustinis,
Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Nevėžio kraštovaizdžio
draustinis, Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, Šventosios ichtiologinis
draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Karajimiškio kraštovaizdžio
draustinis, Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis, Judinio
geomorfologinis draustinis, Žeimenos ichtiologinis draustinis, Didžiųjų
Nemuno kilpų hidrografinis draustinis, Upytės hidrografinis draustinis,
Šventininkų botaninis draustinis, Virintos kraštovaizdžio draustinis,
Daumėnų geologinis draustinis Tatulos kraštovaizdžio draustinis Sabališkės
pedologinis draustinis, Pamūšių kraštovaizdžio draustinis, Minijos pralaužos
kraštovaizdžio draustinis, Pravienos hidrografinis draustinis, Baravykinės
kraštovaizdžio draustinis, Daugyvenės hidrografinis draustinis, Verdeikių
geomorfologinis draustinis, Jūros ichtiologinis draustinis, Vokės
hidrografinis draustinis, Būdos botaniniszoologinis draustinis, Ąžuolijos
botaninis-zoologinis draustinis, Paryžinės miško pušies I genetinis
draustinis, Nemajūnų kraštovaizdžio draustinis, Aliosios hidrografinis
draustinis, Naravų kaimo kraštovaizdžio draustinis, Prienų Šilo
kraštovaizdžio draustinis
Parkai
Biržų regioninis
parkas Anykščių
regioninis
parkas
Neries regioninis parkas, Biržų regioninis parkas, Varnių regioninis parkas,
Anykščių regioninis parkas, Sirvėtos regioninis parkas, Nemuno kilpų
regioninis parkas, Pagramančio regioninis parkas, Kauno marių regioninis
parkas
E4-1 PERTVARKOS PLANAS IR ATSIŽVELGIMAS Į BIOLOGINĘ ĮVAIROVĘ BEI EKOSISTEMAS
STRATEGIJOJE IR VERSLO MODELYJE
Bioįvairovės išsaugojimas yra vienas iš strateginių uždavinių EPSO-G grupės mastu, siekiant užtikrinti, kad
veikla neturėtų neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Grupė šiuo metu nėra parengusi biologinės įvairovės
poveikių mažinimo plano (Pertvarkos plano, susijusio su biologine įvairove).
E4-2 SU BIOLOGINE ĮVAIROVE IR EKOSISTEMOMIS SUSIJUSI POLITIKA
10
Bendrovė neturi atskiros politikos, skirtos valdyti su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusį poveikį,
rizikas ir priklausomybę nuo gamtinių išteklių. Bendrovė šiuo metu vadovaujasi grupės mastu nustatyta
Aplinkosaugos politika, kurią numatoma atnaujinti 2025 m.
Grupė laikosi šių principų ir numato juos įtraukti į savo politikos dokumentus:
• Vertinti ir valdyti poveikį biologinei įvairovei.
• Saugoti natūralias buveines ir rūšis visais vykdomų veiklų etapais ir integruoti bioįvairovės apsaugos
aspektus nuo pat naujų infrastruktūros projektų planavimo pradžios.
• Vertinti poveikį aplinkai vykdant naujų objektų statybą ar rekonstrukciją.
10
MDR-P
107
• Eksploatuojant, plečiant ar modernizuojant energetikos sistemų infrastruktūrą, užtikrinti biologinės
įvairovės apsaugą numatant ir įgyvendinant poveikio mažinimo ar kompensavimo priemones.
• Koreguoti kompensacinių priemonių valdymo praktiką pagal stebėsenos (aplinkos monitoringo)
duomenis, siekiant gerinti gyvosios ir negyvosios gamtos išsaugojimo, atkūrimo rezultatus.
• Dalyvauti buveinių atkūrimo projektuose, taikyti tvarios žemėtvarkos praktikas atkuriant veiklos metu
pažeistą augaliją.
• Nutraukus veiklą, atkurti teritoriją, kurioje buvo vykdoma veikla, kad būtų sumažintas neigiamas
poveikis ir pasiekta kuo didesnė nauda aplinkai.
• Įtraukti bioįvairovės veiklos rezultatus ir iniciatyvas į metines tvarumo ataskaitas.
• Nuolatos vertinti rizikas, kurti prevencijos planus ir siekti, kad grupės įmonių veikloje būtų išvengta
reikšmingų aplinkosauginių incidentų, o šio tikslo pasiekimui būtų nuolatos formuojama ir stiprinama
nulinės tolerancijos aplinkos taršai ir 0 aplinkosauginių incidentų kultūra.
• Siekti įpareigoti rangos darbus vykdančius bei kitus partnerius laikytis šios politikos principų,
vadovautis galiojančiais aplinkosaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir standartais bei prisiimti
atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį aplinkai.
Bendrovė, valdydama poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms, vadovaujasi ir grupės Darnumo politika.
Grupė įsipareigoja saugoti biologinę įvairovę – esant poreikiui, vykdyti biologinės įvairovės stebėseną ir,
susidarius neišvengiamoms objektyvioms aplinkybėms, numatyti bei taikyti poveikio mažinimo ar
kompensavimo priemones. Šiais įsipareigojimais siekiama, kad „Amber Grid“ poveikis biologinei įvairovei ir
ekosistemoms būtų kuo mažesnis arba visiškai kompensuotas.
Bendrovė įsipareigoja spręsti ir socialines pasekmes, kylančias dėl poveikio biologinei įvairovei ir
ekosistemoms, vadovaudamasi atsakingos veiklos principais. Nuolat vertinamos rizikos, kuriami
prevencijos planai ir ugdoma 0 aplinkosauginių incidentų kultūra. Dėmesys skiriamas darbuotojų
aplinkosaugos kompetencijoms, bendradarbiavimui su vietos bendruomenėmis, suinteresuotomis šalimis
ir partneriais, užtikrinant jų įsitraukimą. Apie įgyvendintas aplinkosaugos iniciatyvas komunikuojama
viešai. Bendrovė aktyviai įgyvendina aplinkosaugines iniciatyvas, pritraukiant darbuotojus ir didinant jų
kompetencijas gamtos išsaugojimo aspektais.
E4-3 SU BIOLOGINE ĮVAIROVE IR EKOSISTEMOMIS SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI
11
„Amber Grid“ vertina ir valdo savo veiklos poveikį biologinei įvairovei, taikydama įvairias priemones:
atliekamas aplinkos monitoringas, rengiami poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentai ir Natura 2000
teritorijų reikšmingumo vertinimai. Bendrovė laikosi teisės aktų reikalavimų, stebi poveikį aplinkai ir aktyviai
bendradarbiauja su suinteresuotomis šalimis.
APLINKOS MONITORINGAS PO GIPL DUJOTIEKIO STATYBOS
2022 m. baigus GIPL (angl
. Gas Interconnection Poland-Lithuania
) dujotiekio statybą, 4 metus vykdomas
postatybinis atskirų etapų monitoringas pagal 2016 m. su Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) suderintą
aplinkos monitoringo programą.
Pagal parengtą monitoringo planą stebima ne tik paviršinių vandens telkinių (Musės, Strėvos ir Lapainios
upių) būklė, bet ir kraštovaizdžio, paukščių (nendrinės lingės, pievinės lingės, švygždos, pilkosios gervės,
mažojo erelio rėksnio, juodojo gandro, vidutinio margojo genio), žuvų (saugomų rūšių Strėvos, Verknės,
Lapainios upėse: kiršlio, srovinės aukšlės, kartuolės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio), vabzdžių
11
MDR-A
108
(baltajuosčio melsvio, tamsiosios šaškytės, akiuotojo satyro, šarvuotosios skėtės, didžiojo auksinuko),
roplių (balinio vėžlio, raudonpilvės kūmutės) būklė, invazinių rūšių (sosnovskio barščio, uosialapio klevo,
gausialapio lubino, kanadinės rykštenės) atsiradimas bei plitimas, augalinė danga.
Keturių metų monitoringo duomenimis, dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statyba neturėjo
reikšmingos neigiamos įtakos ir nepaveikė aplinkos. Biologinė įvairovė atsistatinėja natūraliai, kaip tikėtasi.
Taip pat, po GIPL jungties statybos fiksuojama ir vertinama Europos Bendrijų (EB) svarbos natūralių
buveinių kaita dujotiekio jungties poveikio zonoje. Per stebėjimo laikotarpį augalų rūšių skaičius beveik
nepasikeitė, nenustatyti vykę ryškūs floros sudėties pokyčiai. Tai rodo, kad pažeista buveinės pievos dalis
atsistato ir renatūralizacijos procesas jau prasidėjęs.
E4-4 SU BIOLOGINE ĮVAIROVE IR EKOSISTEMOMIS SUSIJĘ UŽDAVINIAI
12
Grupės mastu siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui biologinei įvairovei, laikantis vengimo ir
švelninimo priemonių hierarchijos bei įgyvendinant įsipareigojimus, aprašytus pagal E4-1 atskleidimo
reikalavimą. Kiti išmatuojami uždaviniai šiuo metu nenumatyti, nebent jų poreikis būtų nustatytas
naujuose PAV dokumentuose ar monitoringų ataskaitose.
E4-5 SU BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS IR EKOSISTEMŲ POKYČIAIS SUSIJĘ POVEIKIO RODIKLIAI
Bendrovė nenustatė, kad jos veiklos vietos, besiribojančios su pažeidžiamos biologinės įvairovės
teritorijomis, darytų neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Bendrovė šiuo metu nėra nustačiusi su biologine
įvairove ir ekosistemomis susijusių poveikio rodiklių.
E5 ŽIEDINĖ EKONOMIKA
SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO
MODELIU
„Amber Grid“ atsakingai valdo veikloje naudojamus išteklius ir siekia kuo labiau sumažinti atliekų kiekį visoje
vertės grandinėje. Suprantama, kad infrastruktūros plėtra gali turėti papildomą poveikį aplinkai, todėl
didelis dėmesys skiriamas išteklių naudojimo efektyvumui ir tinkamam atliekų tvarkymui.
Bendrovė taiko įvairias priemones, skirtas žaliavų naudojimo optimizavimui, perdirbimo skatinimui ir atliekų
kiekio mažinimui. Vykdomas nuolatinis poveikio aplinkai vertinimas, leidžiantis laiku identifikuoti galimas
rizikas ir užtikrinti, kad su produktais bei paslaugomis susiję išteklių srautai būtų valdomi atsakingai ir
laikantis tvarumo principų.
Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės tvarumo temos, susijusios su išteklių naudojimu ir
atliekų tvarkymu, jų poveikis, galimos rizikos bei vieta vertės grandinėje.
30 lentelė. Reikšmingi poveikiai ir rizika, susiję su žiedine ekonomika
Tvarumo klausimas
Poveikiai
Rizikos ir
galimybės
Vertės grandinė
12
MDR-T
109
Išteklių įvediniai, įskaitant
išteklių naudojimą. Su
produktais ir paslaugomis susiję
išteklių išvediniai
Galimas neigiamas poveikis
susijęs su numatoma energijos
perdavimo infrastruktūros
plėtra.
-*
-**
Atliekos
Faktinis neigiamas poveikis
atsiranda dėl grupės veikloje ir
visoje vertės grandinėje
susidarančių atliekų.
-*
Visoje grandinėje
* Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis tvarumo temoms kyla tiesiogiai Bendrovės veikloje, tad vertės grandinės vieta nenurodoma.
E5-1 SU IŠTEKLIŲ NAUDOJIMU IR ŽIEDINE EKONOMIKA SUSIJUSI POLITIKA
13
Bendrovės su tarša susiję poveikiai valdomi įgyvendinant Aplinkosaugos politiką, taikomą visoms EPSO-G
grupės įmonėms. Pagal šią politiką, Bendrovė įsipareigoja taikyti taršos prevencijos principus, mažinti
atliekų kiekį ir užtikrinti jų saugų bei atsakingą tvarkymą. Už Aplinkosaugos politikos įgyvendinimą atsako
grupės įmonių vadovai ir Aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai.
Bendrovė, kartu su visa grupe, yra išsikėlusi atsakingo tiekimo grandinės valdymo tikslus, kurių pagrindinis
– tvarios tiekimo grandinės ir finansų užtikrinimas. Įsipareigojama, kad 50 proc. sutarčių bus sudarytos su
tiekėjais, kurie iki 2035 m. sieks sumažinti savo ŠESD emisijas. Be to, kartu su grupe siekiama pereiti prie
žiedinių pirkimų iki 2035 m.
Tam bus sukurta tvari tiekėjų programa, užtikrinant, kad finansų strategija būtų suderinta su ES
Taksonomija.
E5-2 SU IŠTEKLIŲ NAUDOJIMU IR ŽIEDINE EKONOMIKA SUSIJĘ VEIKSMAI IR IŠTEKLIAI
14
EFEKTYVUS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS
Bendrovė nuolat imasi priemonių, siekdama efektyviau naudoti išteklius ir skatinti žiedinę ekonomiką, taip
mažindama neigiamą poveikį aplinkai:
• Atliekant GD vamzdynų priežiūrą ir remontą, pašalinti komponentai (pvz., metaliniai vamzdžiai)
atiduodami perdirbimui. 2024 m. Bendrovė pakeitė 2 514,05 m dujotiekio ir atliko remonto darbus. Visi
pakeisti dujotiekio vamzdynų metalai buvo perduoti metalo žaliavų perdirbėjams.
• Atnaujinami naudojimui tinkami vamzdynų komponentai, jei įmanoma, pakartotinai naudojami naujuose
projektuose.
• Susidarę atliekų kiekiai pagal teisės aktų reikalavimus registruojami GPAIS (Vieningoje gaminių,
pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje).
• Keičiant senus biuro baldus į naujus, organizuojami aukcionai, kuriuose darbuotojai gali įsigyti ir suteikti
baldams antrą gyvenimą. Vykdomi trys pirkimo-pardavimo etapai, per kuriuos mažinama kaina, siekiant
skatinti baldų pakartotinį naudojimą. Nepardavus baldų per šiuos etapus, jie perduodami atliekų
perdirbimui. 2024 m. buvo parduoti 98 biuro baldai ir įrenginiai, o 2023 m. – 50 vienetų eksploatacijai
nebenaudojamo turto (priekabų, automobilinių dalių ir kt.).
• Bendrovėje veikia Turto valdymo komanda, kuri rūpinasi, kad būtų kuo plačiau vadovaujamasi žiedinės
ekonomikos principais.
13
MDR-P
14
MDR-A
110
2024 m. visi viešieji pirkimai buvo vykdomi kaip žalieji pirkimai, įgyvendinant teisės aktų
reikalavimus.
TVARI TIEKIMO GRANDINĖ
Vienas iš pagrindinių 2025 m. tikslų – tvari tiekimo grandinė ir atsakingi jos formavimo principai. Veiksmai,
planuojami 2025 m.:
• Peržiūrėti ir pagal poreikį pakoreguoti Grupės veiklos partnerių patikros procesą, Grupės tiekėjų etikos
kodeksą.
• Atlikti tiekėjų patikrai vykdyti skirtos informacinės sistemos tobulinimo darbus.
• Atlikti pradinę analizę, reikalingą rengiant naują tvarumo iniciatyvą pirkimuose – tiekėjų tvaraus
įsitraukimo programą.
ATLIEKŲ TVARKYMAS
Bendrovė stengiasi užtikrinti, kad dujų perdavimo tinklo eksploatacijos ir remonto metu susidarančios
atliekos būtų tvarkomos laikantis žiedinės ekonomikos principų:
• Atliekos, įskaitant brangiųjų žaliavų (pvz., metalo) atliekas, rūšiuojamos ir perduodamos sertifikuotiems
perdirbėjams, siekiant užtikrinti jų grąžinimą į rinką.
• Išmontuotos ir tinkamos pakartotiniam naudojimui įrangos dalys saugomos ir naudojamos vėlesniems
techninės priežiūros darbams, taip sumažinant poreikį naujoms žaliavoms.
• Rangovai, atliekantys remonto darbus, įpareigojami rūšiuoti atliekas darbo vietoje ir pateikti ataskaitas
apie atliekų perdavimą perdirbėjams.
Bendrovė aktyviai prisideda prie žiedinės ekonomikos skatinimo, bendradarbiaudama su visais vertės
grandinės dalyviais ir atliekų tvarkytojais. Siekiama užtikrinti, kad 100 proc. perdirbimui tinkamų atliekų būtų
grąžintos į rinką, taip prisidedant prie išteklių taupymo, atliekų mažinimo ir tvarios veiklos principų
įgyvendinimo.
Atliekų tvarkymo procesuose dalyvaujantys rangovai yra įpareigoti laikytis žiedinės ekonomikos principų:
rūšiuoti susidariusias atliekas, perduoti jas sertifikuotiems perdirbėjams ir teikti Bendrovei informaciją apie
atliekų tvarkymo procesą. Rangovai privalo pateikti duomenis apie perdirbtų medžiagų kiekius, taip
užtikrinant skaidrumą ir veiksmingą atliekų tvarkymo priežiūrą.
E5-3 SU IŠTEKLIŲ NAUDOJIMU IR ŽIEDINE EKONOMIKA SUSIJĘ UŽDAVINIAI
15
Bendrovė kartu su grupe yra išsikėlusi ambicingus ilgalaikius tikslus, susijusius su atsakingu tiekimo
grandinės valdymu. Pagrindinis šių tikslų siekis – sukurti tvarią, aplinkai draugišką tiekimo grandinę, kartu
užtikrinant efektyvų finansų valdymą.
Viena iš esminių užduočių – užtikrinti, kad iki 2035 m. ne mažiau kaip 50 proc. sudaromų sutarčių būtų su
tiekėjais, kurie įsipareigoja mažinti savo ŠESD emisijas ir taikyti aplinkai palankias praktikas. Tokiu būdu
siekiama ne tik mažinti netiesioginį poveikį aplinkai, bet ir skatinti tiekėjus prisidėti prie klimato kaitos
švelninimo tikslų.
15
MDR-T
111
Taip pat iki 2035 m. planuojama pereiti prie žiedinių pirkimų modelio, kuriame prioritetas teikiamas
atsinaujinančioms, perdirbamoms ir tvariai naudojamoms medžiagoms. Tai leis sumažinti atliekų kiekį,
prisidėti prie išteklių tausojimo bei užtikrinti atsakingą ir efektyvią tiekimo grandinės veiklą.
E5-4 IŠTEKLIŲ ĮVEDINIAI
Bendrovės veikloje naudojamos įvairios techninės medžiagos ir įranga, užtikrinančios saugų ir patikimą
dujų perdavimo tinklo eksploatavimą, priežiūrą ir remontą. Šių medžiagų bei įrangos pasirinkimas ir
naudojimas grindžiamas aukštais kokybės ir tvarumo standartais, siekiant optimizuoti veiklos procesus ir
sumažinti poveikį aplinkai.
Pagrindinės naudojamos techninės medžiagos:
• Metalinės dalys (plienas, varis): vamzdynų sekcijos, sklendės, jungtys ir kiti svarbūs komponentai,
būtini tinklo infrastruktūros priežiūrai ir atnaujinimui.
• Plastiko komponentai: izoliacinės medžiagos ir sandarikliai, naudojami siekiant apsaugoti vamzdynus
bei užtikrinti jų sandarumą.
• Naftos produktai ir cheminės medžiagos: tepalai ir kitos cheminės priemonės, kurių naudojimas
optimizuojamas, siekiant sumažinti poveikį aplinkai.
Tinklo priežiūrai ir remontui naudojama įranga:
• Sunkioji technika: ekskavatoriai ir kranai, reikalingi vamzdynų montavimo, atnaujinimo ir žemės darbams
atlikti.
• Įranga veiklos užtikrinimui: kompresorių agregatai, katilai ir kiti įrenginiai, reikalingi energijos tiekimui ir
tinklo stabilumui palaikyti.
• Transporto priemonės: sunkvežimiai ir specializuotos transporto priemonės, skirtos įrangos ir
medžiagų transportavimui į objektus; lengvieji automobiliai, naudojami darbuotojų mobilumui užtikrinti.
• IT įranga: skaitmeninio monitoringo sistemos, leidžiančios realiuoju laiku stebėti tinklo veikimą,
analizuoti duomenis ir operatyviai reaguoti į trikdžius.
Bendrovė nuolat peržiūri ir tobulina medžiagų bei įrangos naudojimo procesus, siekdama užtikrinti veiklos
efektyvumą, aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir prisidėti prie tvaraus dujų perdavimo tinklo vystymo.
Pagrindinis išteklius, būtinas Bendrovės veiklai, yra gamtinės dujos. 2024 m. technologinėms ir kitoms
reikmėms buvo sunaudotas 433 117 MWh gamtinių dujų kiekis. Šiuo metu „Amber Grid“ neturi informacijos
apie kitų per ataskaitinį laikotarpį sunaudotų išteklių bendrą svorį tonomis.
E5-5 IŠTEKLIŲ IŠVEDINIAI
Bendrovė, vykdanti veiklą gamtinių dujų perdavimo srityje, susiduria su specifiniais atliekų srautais,
įskaitant metalo, statybinių, izoliacinių medžiagų, naftos produktų ir elektronikos atliekas. Visos atliekos
yra rūšiuojamos ir perduodamos sertifikuotiems atliekų perdirbėjams arba tvarkomos pagal pavojingų
atliekų tvarkymo reikalavimus. Tokiu būdu siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir skatinti žiedinės
ekonomikos principų įgyvendinimą.
Metalo atliekos, kurios susidaro keičiant magistralinio dujotiekio atkarpas, yra perduodamos
specializuotiems metalo surinkėjams. Atliekų srautų duomenys reguliariai gaunami iš atliekų tvarkytojų ir
perdirbėjų, vadovaujantis oficialiais perdavimo aktais, kuriuos pateikia rangovai ir sertifikuoti atliekų
surinkėjai.
112
Šie procesai užtikrina skaidrų atliekų tvarkymą ir prisideda prie Bendrovės siekio veikti atsakingai bei
tvariai, mažinant poveikį aplinkai ir efektyviai naudojant gamtos išteklius.
31 lentelė. Veikloje susidariusios atliekos
Susidariusios atliekos, t
2024
2023
2022
2021
Bendras kiekis
451,99
3 076,75
1 170,24
78,23
Pavojingos
25,67
40,76
28,66
38,10
Nepavojingos
426,32
3 035,99
1 141,58
40,12
Atliekos nukreiptos į perdirbimą
Bendras kiekis
393,10
3 041,63
1 102,63
61,78
Pavojingos
0,00
13,79
12,53
26,75
Nepavojingos
393,10
3 027,84
1 090,11
35,13
Atliekos nukreiptos į antrinį panaudojimą
Bendras kiekis
nėra
nėra
nėra
nėra
Atliekos nukreiptos į kitas atkūrimo operacijas*
Bendras kiekis
23,69
0,00
0,00
0,00
Pavojingos
9,87
0,00
0,00
0,00
Nepavojingos
13,815
0,00
0,00
0,00
Atliekos nukreiptos į šalinimą (deginimą su energijos gavimu)
Bendras kiekis
28,38
32,77
39,57
13,88
Pavojingos
15,72
26,97
16,14
11,36
Nepavojingos
12,66
5,80
23,43
2,52
Atliekos nukreiptos į šalinimą (sąvartynas)
Bendras kiekis
1,69
2,35
28,04
2,47
Pavojingos
0,00
0,00
0,00
0,00
Nepavojingos
1,69
2,35
28,04
2,47
Pastabos: Bendrovės veikloje nesusidaro radioaktyviųjų atliekų.
* Pagal atliekų perdirbėjo pateiktą ataskaitą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis ir atliekų šalinimo kodais, dauguma atliekų priskiriamos
panaudojimui pagal R12 kodą – tai reiškia, kad atliekos yra perdirbamos ar jų sudėtis keičiama prieš vykdant bet kurią iš R1–R11 veiklų. R kodai (R1–R12)
reiškia atliekų panaudojimą – tai gali būti perdirbimas, regeneravimas ar kitoks pakartotinis naudojimas.
113
2024 m., lyginant su 2023 m., nepavojingų atliekų kiekis sumažėjo septynis kartus. Kaip minėta anksčiau,
atliekų srautas ir jų kiekis labai priklauso nuo ataskaitiniais metais vykdomų projektų ir remonto darbų.
Daugiau nei 80 proc. Bendrovės sugeneruojamų atliekų sudaro metalo atliekos, kurios susidaro
magistralinių dujotiekių (MD) rekonstrukcijų metu. Atsižvelgiant į mažesnes 2024 m. atliktų MD
rekonstrukcijų projektų apimtis, lygiagrečiai fiksuojamas ir mažesnis sugeneruotų atliekų kiekis.
Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžioji dalis (2024 m. – 93 proc.) atliekų buvo nukreiptos į perdirbimą ar
kitas atkūrimo operacijas.
Neperdirbtos atliekos
Neperdirbtos atliekos*
Bendras kiekis, t
Dalis, %
2024
30,07
6,65
2023
32,12
1,14
2022
67,61
5,78
2021
16,35
20,91
Pastabos: * Neperdirbtos atliekos – tai atliekų kiekis, kuris nukreiptas į šalinimą. Šiuo atveju, pagal ETAS standarto apibrėžimą, neperdirbtos atliekos yra
tos, kurios buvo pašalintos ir nebuvo nukreiptos į perdirbimo ar atkūrimo operacijas.
8.6. SOCIALINĖ SRITIS
S1 SAVA DARBO JĖGA
SBM-3, S1 SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR
VERSLO MODELIU
BENDROVĖS DARBUOTOJŲ GEROVĖS IR TVARUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS
Bendrovė pripažįsta, kad darbuotojų gerovė yra svarbi tiek tvariai plėtojant veiklą, tiek siekiant ilgalaikės
sėkmės. Todėl nuolat stebimi ir vertinami su darbuotojais susiję tvarumo klausimai, siekiant užtikrinti
saugią, įtraukią ir motyvuojančią darbo aplinką. Bendrovė aktyviai siekia užtikrinti, kad darbuotojams būtų
suteikta reikalinga parama ir sąlygos tobulėti, o galimos rizikos būtų identifikuojamos ir valdomos laiku.
Su darbuotojais susiję tvarumo klausimai, aptariami šioje ataskaitos dalyje, apima profesinio ir asmeninio
gyvenimo pusiausvyrą, sąžiningą darbo užmokestį, sveikatos ir saugos priemones, mokymosi bei
tobulėjimo galimybes, taip pat įvairovės ir įtraukties skatinimą. Bendrovė didelį dėmesį skiria privatumo
apsaugai ir siekia sukurti aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi gerbiamas, vertinamas ir saugus.
Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės tvarumo temos, susijusios su darbuotojais, ir jų
poveikis, rizikos, galimybės.
33 lentelė. Reikšmingi poveikiai ir rizika, susiję su sava darbo jėga
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir
galimybės
Vertės
grandinės vieta
Darbo laikas. Profesinio ir
asmeninio gyvenimo pusiausvyra
Faktinis neigiamas poveikis
darbuotojams, dirbantiems lauko
sąlygomis (ne administracinį darbą
atliekantiems).
-*
-**
114
Deramas darbo užmokestis
Faktinis teigiamas poveikis dėl
skaidriai įgyvendinamos atlygio
politikos.
-*
-**
Socialinis dialogas. Asociacijų
laisvė, esamos darbo tarybos ir
darbuotojų informavimo,
konsultavimosi su jais ir jų
dalyvavimo teisės. Kolektyvinės
derybos, įskaitant darbuotojų,
kuriems taikomos kolektyvinės
sutartys, dalį.
Faktinis teigiamas poveikis
sukuriamas atvirai ir aktyviai
komunikuojant ir palaikant ryšius
su profsąjungomis, darbo
tarybomis, darbuotojais.
-*
-**
Sveikata ir sauga
Galimas neigiamas poveikis
darbuotojų sveikatai ir saugai dėl
specifinių darbo sąlygų, ypač
dirbančiųjų objektuose ir lauko
sąlygomis.
Rizika kyla dėl
saugos ir
sveikatos
reikalavimų
nesilaikymo.
-**
Mokymas ir įgūdžių ugdymas
Faktinis teigiamas poveikis kyla iš
vidinių ir išorinių įgūdžių (įskaitant
minkštųjų įgūdžių) ugdymo
programų bei darbo tobulinimo
programų teikimo visos grupės
darbuotojams.
-*
-**
Negalią turinčių žmonių
užimtumas ir įtrauktis
Faktinis neigiamas poveikis dėl
minimalios žmonių su negalia
įtraukties.
-*
-**
Privatumas
Galimas neigiamas poveikis dėl
netinkamo asmens duomenų
tvarkymo, trečiųjų šalių netinkamo
asmens duomenų tvarkymo ir
asmens duomenų saugumo
pažeidimų, kurie gali neigiamai
paveikti darbuotojų, kaip duomenų
subjektų, teises.
-*
-**
*Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
VEIKLA, SUSIJUSI SU PADIDINTA RIZIKA
Bendrovės darbuotojai, dirbantys lauko sąlygomis, inžineriniuose statiniuose (pvz., DSS, DKS) bei saugos
zonose, kuriose vykdomi dujotiekių eksploatavimo darbai, susiduria su padidintos rizikos darbo aplinka. Dėl
to „Amber Grid“ skiria ypatingą dėmesį jų saugumui, pasiruošimui ir profesiniam tobulėjimui.
Norint užtikrinti aukščiausius saugos standartus, darbuotojai reguliariai dalyvauja specializuotuose
profesiniuose ir techniniuose mokymuose, kuriuose nuolat atnaujina žinias ir kelia kvalifikaciją. Taip pat
vykdomos praktinės pratybos, leidžiančios darbuotojams įgyti realias situacijas atitinkančių įgūdžių.
RIZIKOS VERTINIMAS IR VALDYMAS
„Amber Grid“ yra atlikusi išsamią galimų pavojų ir rizikų analizę, susijusią su gamtinių dujų perdavimo
sistemos sutrikimų poveikiu tretiesiems asmenims. Be to, parengtas Ekstremaliųjų situacijų valdymo
planas, pagal kurį organizuojami įvykių lokalizavimo ir likvidavimo darbai. Šiose procedūrose dalyvaujantis
personalas yra tinkamai apmokytas ir instruktuotas, o kiekvienais metais vykdomos praktinės pratybos,
stiprinančios darbuotojų pasirengimą reaguoti į kritines situacijas.
PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS
115
Bendrovė yra įvertinusi visų darbuotojų profesinę riziką, nustatydama galimus neigiamus poveikius
sveikatai bei numatydama veiksmingas rizikos mažinimo ir valdymo priemones. Profesinės rizikos
vertinimas periodiškai atnaujinamas, atsižvelgiant į darbo sąlygų pokyčius ir naujausias saugos praktikas.
Ši saugos valdymo sistema užtikrina, kad „Amber Grid“ darbuotojai būtų gerai pasirengę, informuoti ir
apsaugoti dirbant sudėtingomis sąlygomis.
Be to, Bendrovė vykdo nuotolinę dujotiekių stebėseną, leidžiančią operatyviai identifikuoti galimus
pavojus ir užtikrinti infrastruktūros saugumą bei efektyvų jos valdymą.
S1-1 SU SAVA DARBO JĖGA SUSIJUSI POLITIKA
16
Bendrovė savo veikloje laikosi aukščiausių etikos ir žmogaus teisių apsaugos standartų, vadovaudamasi
tarptautiniais principais ir nacionaliniais teisės aktais. Organizacijos veikloje taikomi Jungtinių Tautų Verslo
ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių
principų ir teisių darbe bei EBPO rekomendacijos daugiašalėms įmonėms. Šie principai yra integruoti į
vidinius politikos dokumentus, tarp jų – Etikos kodeksą, Lygių galimybių politiką, Atlygio, veiklos
vertinimo ir ugdymosi politiką bei Diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto prevencijos tvarką. Tokiu
būdu užtikrinamas aiškus ir nuoseklus požiūris į pagarbių, sąžiningų ir atsakingų darbo santykių kūrimą.
ĮVAIROVĖS IR ĮTRAUKTIES KULTŪRA
Bendrovė siekia kurti įtraukią darbo aplinką, kurioje kiekvienas darbuotojas jaustųsi vertinamas, gerbiamas
ir turėtų lygias galimybes. Šiam tikslui įgyvendinti taikoma Įvairovės ir įtraukties strategija, kuri apima,
įvairių grupių atstovų įtraukimą į darbo rinką, vadovų kompetencijų stiprinimą bei skaidrių ir objektyvių
atrankos procesų taikymą. Darbuotojai aktyviai skatinami dalyvauti įtraukties iniciatyvose, tokiose kaip
asmeninių istorijų dalijimasis, mokymai ir renginiai, kurie prisideda prie tolerantiškos ir atviros
organizacinės kultūros formavimo.
DRAUDIMAS DISKRIMINUOTI IR SMURTAUTI
„Amber Grid“ veikloje bet kokia diskriminacijos, priekabiavimo, psichologinio smurto ar mobingo forma yra
netoleruojama. Bendrovė užtikrina, kad darbo aplinkoje nebūtų diskriminacijos, nepriklausomai nuo lyties,
amžiaus, tautybės, negalios, religijos ar kitų veiksnių. Užkertamas kelias priekabiavimui, psichologiniam
smurtui ir piktnaudžiavimui užimama padėtimi. Užtikrinama, kad visi darbuotojai dirbtų pagarbioje, saugioje
ir palaikančioje aplinkoje.
Darbo santykiai Bendrovėje grindžiami lygiomis galimybėmis, pagarba ir asmens orumu. Kiekvienam
darbuotojui sudaromos ne tik saugios ir jų poreikius atitinkančios darbo sąlygos, bet ir galimybės
profesiniam bei asmeniniam tobulėjimui.
Bendrovė laikosi principinės nuostatos, kad kiekvienas organizacijos narys, nepriklausomai nuo užimamų
pareigų, yra atsakingas už pagarbią ir saugią darbo aplinką. Net ir nesant akivaizdžių diskriminacijos,
priekabiavimo ar smurto požymių, įmonė aktyviai skatina teigiamą organizacijos kultūrą, stiprina prevenciją
ir užtikrina darbuotojų gerovę.
ETIKOS KODEKSO PRINCIPAI
16
MDR-P
116
Bendrovės Etikos kodekse aiškiai apibrėžiami principai, užtikrinantys sąžiningą, atsakingą ir etišką elgesį
organizacijoje. Kodeksas numato, kad bendravimas turi būti nuoširdus, pagarbus ir pagrįstas faktais.
Užtikrinama asmens orumo, privatumo ir geros reputacijos apsauga, griežtai draudžiama bet kokia
diskriminacija dėl lyties, etninės kilmės, amžiaus, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, seksualinės
orientacijos, šeimyninės padėties, negalios ar kitų požymių.
Jei tam tikrose situacijose teisės aktai ar Etikos kodeksas nenumato aiškaus elgesio standarto,
darbuotojai skatinami vadovautis aukščiausiais sąžiningumo, patikimumo ir skaidrumo standartais.
Bendrovė siekia kurti organizacinę kultūrą, kurioje etiškas elgesys yra ne tik taisyklė, bet ir praktika.
LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA
Įmonių grupėje taikoma Lygių galimybių politika, kuri atitinka Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus
ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus. „Amber Grid“ aktyviai remia ir dalyvauja socialinėse iniciatyvose,
siekiančiose užtikrinti žmogaus teises bei lygias galimybes visiems darbuotojams.
Politikos nuostatos užtikrina, kad:
• Darbo užmokesčio sistema būtų aiški, skaidri ir grindžiama objektyviais kriterijais.
• Darbuotojai turėtų vienodas galimybes tobulėti ir siekti karjeros nepriklausomai nuo jų asmeninių ar
socialinių požymių.
• Organizacijoje būtų puoselėjama įtrauki kultūra, pagrįsta geranoriškumu, tarpusavio pasitikėjimu ir
bendradarbiavimu.
PREVENCINĖS PRIEMONĖS IR MOKYMAI
Įmonėje galioja Diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto prevencijos tvarkos aprašas, kuriame
numatytos konkrečios priemonės netoleruojamam elgesiui užkirsti. Šis aprašas nustato atsakingų
asmenų paskyrimą, mokymų organizavimą ir informacijos sklaidą, siekiant didinti darbuotojų sąmoningumą
ir užtikrinti saugią darbo aplinką. Darbuotojai skatinami pranešti apie pastebėtus pažeidimus per
anoniminius informacijos teikimo kanalus.
Prevencinės veiklos efektyvumui didinti įmonėje reguliariai organizuojami mokymai, skirti tiek
darbuotojams, tiek vadovams. Šie mokymai apima praktines situacijas ir konkrečius pavyzdžius, kaip
atpažinti ir išvengti diskriminacijos ar priekabiavimo apraiškų.
ATSAKOMYBĖ IR STEBĖSENA
Organizacijoje veikia nuolatinė diskriminacijos prevencijos sistemos stebėsena. Visi gauti pranešimai apie
galimus pažeidimus yra analizuojami, siekiant identifikuoti rizikos veiksnius bei tobulinti vidinius procesus.
Bendrovėje aktyviai veikia profesinė sąjunga, atstovaujanti darbuotojų interesams ir dalyvaujanti
sprendimų priėmime, susijusiame su jų gerove, darbo sąlygomis ir teisėmis.
Be to, Bendrovė skiria ypatingą dėmesį tiekimo grandinės valdymui, užtikrindama, kad su žmogaus
teisėmis ir darbuotojų apsauga susiję principai būtų taikomi visiems partneriams ir tiekėjams.
2025 m. „Amber Grid“ planuoja siekti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įvertinimo – „Lygių
galimybių sparnų“, kuris patvirtintų organizacijos pastangas sukurti lygiavertę, saugią ir įtraukiančią
darbo aplinką visiems darbuotojams.
S1-2 DARBUOTOJŲ ĮTRAUKIMAS IR ATSTOVAVIMAS PRIIMANT SPRENDIMUS
117
Bendrovė įgyvendina įvairias priemones, skatinančias darbuotojų įsitraukimą į organizacijos veiklą,
užtikrinant jų teises, gerovę ir galimybę daryti įtaką sprendimų priėmimui.
Darbuotojų nuomonės ir siūlymų teikimo kanalai:
• Darbuotojų įsitraukimo tyrimai – reguliariai atliekamos apklausos, kuriomis siekiama išsiaiškinti
darbuotojų nuomonę apie darbo sąlygas, motyvaciją ir tobulinimo galimybes.
• Metiniai pokalbiai su tiesioginiais vadovais – individualūs susitikimai, kurių metu aptariamas
darbuotojo indėlis, profesinis augimas bei darbo aplinkos gerinimo aspektai.
• Veiklos vertinimo anketos – suteikiama galimybė anonimiškai išreikšti savo nuomonę apie darbo
procesus, vadovų palaikymą bei asmeninės karjeros perspektyvas.
• Metiniai aukščiausio lygio vadovų susitikimai su darbuotojais – tiesioginė galimybė darbuotojams
kelti svarbius klausimus ir teikti pasiūlymus strateginiais organizacijos klausimais.
BENDRADARBIAVIMAS SU PROFESINE SĄJUNGA IR DARBUOTOJŲ ATSTOVAIS
Bendrovėje galioja su profesine sąjunga (darbuotojų atstovais) pasirašyta kolektyvinė sutartis, kurioje
numatyti atvejai, kai būtina informuoti ir konsultuotis dėl planuojamų darbo jėgos pokyčių. Tai apima darbo
organizavimo pertvarkas, atlygio politikos pakeitimus ir kitus darbuotojų interesus galinčius paveikti
sprendimus.
Bendrovė nuolat palaiko dialogą su profesine sąjunga:
• Atsakingas asmuo – bendradarbiavimą koordinuoja Organizacijos vystymo skyriaus vadovė.
• Reguliarus bendravimas – vyksta tiek raštu, tiek žodžiu, kviečiant į kolektyvines derybas, konsultacijas
bei informuojant apie organizacijos pokyčius.
• Susitikimai – 2023–2024 m. kartą per ketvirtį organizuoti susitikimai su profesinės sąjungos atstovais,
kurių metu aptarti:
o Kolektyvinės sutarties įgyvendinimas
o Darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai
o Atlygio politika
o Konsultacijos dėl darbuotojų atleidimų ir kitų svarbių klausimų
DARBUOTOJŲ ĮTRAUKIMO VEIKSMINGUMO VERTINIMAS
Bendrovė nuolat analizuoja darbuotojų įsitraukimo priemonių efektyvumą, remdamasi:
• Darbuotojų įsitraukimo tyrimų rezultatais
• Metinių pokalbių metu surinkta informacija
• Ekspertiniu vertinimu
Šios priemonės padeda užtikrinti, kad darbuotojų balsas būtų girdimas, jų interesai atstovaujami, o
organizacijos sprendimai priimami atsižvelgiant į socialinį atsakingumą ir darbuotojų gerovę.
Bendrovė laikosi EPSO-G įmonių grupės politikos, plėtojant veiklą pagal grupės tvarumo dokumentuose
nustatytas kryptis ir principus.
S1-3 NEIGIAMO POVEIKIO IŠTAISYMO PROCESAI IR KANALAI, KURIAIS SAVA DARBO JĖGA GALI
IŠREIKŠTI SUSIRŪPINIMĄ
118
„Amber Grid“ yra įdiegusi procesus, skirtus neigiamo poveikio prevencijai ir valdymui. Jei Bendrovės veikla
sukelia neigiamą poveikį arba darbuotojai susiduria su netinkamu elgesiu, jie gali išreikšti savo susirūpinimą
ir pateikti pranešimus šiais būdais:
„Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: sauga@ambergrid.lt.
Grupės Pasitikėjimo linija: pranesk@epsog.lt.
El. pranešimo forma: prieinama Bendrovės interneto svetainėje https://pranesk.epsog.lt.
Telefonu: +37061270606
Paštu: Bendrovės registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
Tiesiogiai atsakingiems asmenims:
Prevencijos specialistui (atsakingam už korupcijos prevenciją).
Darbuotojui, atsakingam už lygias galimybes.
Jei šie asmenys laikinai nedirba, informaciją galima pateikti juos pavaduojantiems darbuotojams.
Tiesioginiam vadovui: darbuotojai gali kreiptis ir į savo vadovą dėl bet kokių su darbo aplinka ar veiklos
procesais susijusių susirūpinimų.
Šie kanalai yra prieinami visiems Bendrovės darbuotojams. Pranešimus gali pateikti tiek tiesiogiai su
situacija susidūrę asmenys, tiek tie, kurie pastebėjo netinkamą elgesį ar gavo informaciją apie galimus
pažeidimus. Pranešimai gali būti teikiami anonimiškai arba atskleidžiant savo tapatybę, priklausomai nuo
pasirinkto būdo.
Be to, darbuotojų pasiūlymus ir iškeltus klausimus Bendrovei perduoda darbuotojų profesinė sąjunga,
užtikrindama konstruktyvų dialogą tarp darbuotojų ir vadovybės.
PRANEŠIMŲ NAGRINĖJIMAS IR APSAUGA
Bendrovė taiko integruotus stebėsenos ir veiksmingumo užtikrinimo procesus, siekdama užtikrinti, kad
pranešimų kanalai būtų teisėti, prieinami, skaidrūs ir grindžiami darbuotojų teisių apsauga. Visi gauti
pranešimai nagrinėjami remiantis grupės lygiu nustatytais mechanizmais, užtikrinant operatyvų atsaką ir
atitinkamų veiksmų įgyvendinimą.
Darbuotojai turi prieigą prie visų jų darbui svarbių vidaus teisės aktų, įskaitant:
• Diskriminacijos, smurto ir/ar priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo prevencijos tvarkos aprašą.
• Kitas su darbuotojų teisėmis ir darbo kultūra susijusias tvarkas.
Šie dokumentai pateikiami Bendrovės veiklos vadove ir yra prieinami visiems darbuotojams susipažinti.
PRANEŠĖJŲ APSAUGA
Pranešėjų apsauga yra išsamiai aprašyta šios ataskaitos G1-1 atskleidimo dalyje. Bendrovė užtikrina saugų
ir konfidencialų pranešimų nagrinėjimą, pranešėjų ir kitų informuojančių asmenų apsaugą nuo bet kokios
galimos diskriminacijos ar neigiamų pasekmių dėl pateiktos informacijos.
S1-4 VEIKSMAI, KURIŲ IMAMASI DĖL REIKŠMINGO POVEIKIO SAVAI DARBO JĖGAI, SU SAVA DARBO
JĖGA SUSIJUSIŲ REIKŠMINGŲ RIZIKŲ VALDYMO IR PASINAUDOJIMO REIKŠMINGOMIS GALIMYBĖMIS
METODAI IR TŲ VEIKSMŲ VEIKSMINGUMAS
17
17
MDR-A
119
Bendrovė, valdydama su darbuotojais susijusius poveikius, rizikas ir galimybes, įgyvendina nuoseklius ir
tikslingus veiksmus, siekdama užtikrinti darbuotojų gerovę, skatinti jų profesinį augimą, kurti saugią bei
palaikančią darbo aplinką ir garantuoti lygias galimybes visiems be išimties.
ĮVAIROVĖ, LYGYBĖ IR ĮTRAUKTIS
Pastarųjų metų veiksmai ir iniciatyvos prisidėjo prie darbuotojų įsitraukimo didinimo, pasitikėjimo
organizacija stiprinimo bei nuoseklaus politikų įgyvendinimo. 2024 m. buvo parengta ir pradėta įgyvendinti
Įvairovės ir įtraukties strategija, siekiant skatinti lygybę, įtrauktį ir toleranciją visose grupės įmonių veiklos
srityse.
Atlikti darbai ir pasiekimai:
• Darbuotojams pristatyti nauji e. mokymai „Įvairovė ir įtrauktis: lygios galimybės darbe“, kuriuos iki 2024
m. pabaigos sėkmingai baigė apie 60 proc. „Amber Grid“ darbuotojų.
• 2023–2024 m. daugiau nei 80 proc. Bendrovės darbuotojų dalyvavo įvairovės ir lygių galimybių
mokymuose, skirtuose sąmoningumui didinti ir įtraukios darbo aplinkos puoselėjimui.
• Lapkričio mėnesį organizuoti Lygių galimybių mėnesio renginiai, diskusijos ir mokymai sustiprino
darbuotojų supratimą apie lygių galimybių svarbą bei paskatino aktyvesnį įsitraukimą į šios srities
iniciatyvas.
Iki 2027 m. „Amber Grid“ įgyvendins šias lygių galimybių skatinimo priemones:
• Darbuotojų apklausa ir tyrimas „Lygių galimybių liniuotė“ – organizacijos pažangos vertinimui.
• Įvairovės ir įtraukties ambasadorių klubas – darbuotojų įsitraukimui skatinti.
• Nuosekli komunikacija ir mokymai – tiek darbuotojams, tiek vadovams.
• Lygių galimybių erdvės sukūrimas intranete – informacijos prieinamumui didinti.
• Mentorystės programa – darbuotojų tobulėjimui ir karjeros galimybėms plėsti.
DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMO TYRIMAS
2024 m. sausio mėn. „Amber Grid“ atliktas darbuotojų įsitraukimo tyrimas sulaukė itin didelio dalyvavimo –
net 96 proc. darbuotojų išreiškė savo nuomonę. Toks aukštas įsitraukimo rodiklis patvirtina, kad
darbuotojai aktyviai domisi organizacijos veikla ir nori prisidėti prie darbo aplinkos tobulinimo.
Tyrimo metu vertinti svarbiausi darbo aplinkos aspektai: darbo ir poilsio balansas, mokymosi bei profesinio
tobulėjimo galimybės, lygių galimybių užtikrinimas, atlygio sistema, bendras pasitenkinimas darbo
sąlygomis.
Atsižvelgiant į tyrimo svarbą organizacijos augimui, darbuotojų įsitraukimo tyrimą planuojama vykdyti
kasmet, siekiant sistemingai analizuoti situaciją ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.
DARBO IR POILSIO BALANSAS
Remiantis 2024 m. darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatais, darbuotojai teigiamai vertina darbo ir poilsio
balansą. Siekdama išlaikyti šį teigiamą vertinimą ir toliau stiprinti darbuotojų gerovę, Bendrovė tęsia
hibridinio darbo modelio taikymą, suteikdama galimybę dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. Tai leidžia
darbuotojams lanksčiai derinti profesinius ir asmeninius poreikius.
120
Be to, 2024 m. Bendrovė suteikė galimybę darbuotojams tam tikrą laiką dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio.
Šia galimybe jau pasinaudojo 10 darbuotojų, o jų patirtis rodo, kad toks modelis yra patogus ir prisideda prie
motyvacijos bei įsitraukimo didinimo.
Darbo ir poilsio balansui užtikrinti įmonėje nuolat stebimas fiksuotas darbo ir poilsio laikas, kuris
dokumentuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Siekiant didesnio skaidrumo, nuo 2024 m.
pradėtos rengti mėnesinės ataskaitos, prieinamos kiekvienam padalinio vadovui. Ši praktika bus tęsiama ir
2025 m., užtikrinant ilgalaikę darbuotojų gerovę bei produktyvumą.
Atsižvelgiant į besikeičiančius darbo organizavimo poreikius ir naujausius teisės aktų pasikeitimus, 2024
m. pradėta darbo ir poilsio laiką reglamentuojančių dokumentų peržiūra. Šiuo metu vertinamos šios
nuostatos: Darbo tvarkos taisyklės, Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarka, Pasyvaus budėjimo
namuose tvarka. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės dar efektyviau užtikrinti darbuotojų darbo ir poilsio
balansą bei prisidės prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo.
ATLYGIS
2024 m. Bendrovė sėkmingai įvykdė visus įsipareigojimus darbuotojams pagal galiojančią Atlygio politiką:
• Peržiūrėti atlygio rėžiai ir užtikrintas jų konkurencingumas rinkoje.
• Padidintas mėnesinis darbo užmokestis darbuotojams.
• Išmokėtos premijos už išskirtinius pasiekimus bei inovacijas ir metinis finansinis skatinimas.
Bendrovėje veikianti atlygio sistema užtikrina, kad darbo užmokestis būtų skaidrus, teisingas ir vienodai
prieinamas visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų asmeninių savybių ar socialinių požymių.
Svarbiausi atlygio sistemos principai:
• Teisė į atlygio peržiūrą ir finansinį skatinimą – darbuotojai gali pretenduoti į atlygio didinimą,
atsižvelgiant į jų pasiektus rezultatus ir indėlį į organizacijos tikslus.
• Aiškūs atlygio rėžiai – nustatyti atlygio intervalai yra viešai prieinami visiems darbuotojams per veiklos
vadovą.
• Rezultatų skatinimas – premijos ir papildomas skatinimas skiriami už išskirtinius veiklos pasiekimus bei
inovatyvius sprendimus.
Šie principai užtikrina, kad Bendrovėje kiekvienas darbuotojas būtų tinkamai įvertintas, motyvuotas ir
turėtų aiškią karjeros bei finansinio augimo perspektyvą.
DARBUOTOJŲ VEIKLOS VERTINIMAS
2024 m. Bendrovėje pirmą kartą buvo organizuotos darbuotojų veiklos vertinimo kalibravimo sesijos. Jų
metu skirtingų padalinių vadovai bendrai peržiūrėjo ir derino darbuotojų veiklos vertinimo rezultatus,
siekdami užtikrinti objektyvumą, skaidrumą ir vieningą vertinimo standartą visoje organizacijoje.
Pagrindiniai kalibravimo sesijų tikslai:
• Užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų vertinami pagal vienodus kriterijus, nepriklausomai nuo pareigų ar
darbo specifikos.
• Stiprinti vertinimo proceso skaidrumą ir nuoseklumą skirtinguose padaliniuose.
• Skatinti atsakingą ir sąžiningą grįžtamąjį ryšį, kuris padėtų darbuotojams tobulėti.
121
Atsižvelgiant į teigiamus pirmųjų sesijų rezultatus ir darbuotojų bei vadovų atsiliepimus, kalibravimo
procesas bus tęsiamas ir tobulinamas ateinančiais metais.
PAPILDOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS
2024 m. Bendrovė priėmė sprendimą padidinti finansavimą darbuotojų savanoriškam sveikatos draudimui.
Šis žingsnis buvo atliktas atsižvelgiant į sveikatos paslaugų kainų augimą, siekiant užtikrinti, kad
darbuotojai ir toliau galėtų naudotis tokiu pat plačiu paslaugų paketu, kaip ir ankstesniais metais.
Sveikatos draudimas – tai ne tik papildoma nauda, bet ir viena iš pagrindinių darbuotojų motyvacijos bei
gerovės priemonių. Bendrovė įsipareigoja nuolat stebėti rinkos pokyčius ir, esant poreikiui, tobulinti
draudimo sąlygas, kad sveikatos paslaugos išliktų kokybiškos ir prieinamos visiems darbuotojams.
Bendrovė ir toliau sieks užtikrinti, kad darbuotojai galėtų naudotis geriausiomis įmanomomis sveikatos
priežiūros galimybėmis, prisidedant prie jų ilgalaikės gerovės ir pasitenkinimo darbu.
DARBUOTOJŲ ATSTOVAI SVEIKATAI IR SAUGAI
Bendrovėje veikia aktyvi darbuotojų atstovų sistema, užtikrinanti, kad kiekvieno darbuotojo interesai
darbo saugos ir sveikatos srityje būtų atstovaujami. Šiuo metu šią funkciją atlieka 14 darbuotojų atstovų,
turinčių įgaliojimus aktyviai prisidėti prie saugios ir sveikos darbo aplinkos kūrimo.
Bendrovėje taip pat veikia Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kuris glaudžiai bendradarbiauja su
darbuotojų atstovais, siekdamas nuolat gerinti saugos procesus. Visi darbuotojai kviečiami teikti
pastebėjimus, siūlymus ar klausimus, susijusius su darbo aplinkos sauga ir sveikata.
Darbuotojų atstovai yra aktyviai įtraukiami į svarbius sprendimus, susijusius su darbuotojų sauga ir
sveikata. Jie dalyvauja aptariant ir sprendžiant tokius klausimus kaip profesinės rizikos vertinimas,
asmeninės apsaugos priemonių (AAP) parinkimas, neblaivumo prevencijos priemonių nustatymas. Tokiu
būdu darbuotojai ne tik gali jaustis išgirsti, bet ir aktyviai prisideda prie savo ir kolegų gerovės, o Bendrovė
užtikrina skaidrų, įtraukiantį ir efektyvų saugos valdymo procesą.
PSICHOSOCIALINIŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS
2024 m. Bendrovė atliko psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą, siekdama įvertinti darbo aplinkos
emocinį klimatą ir nustatyti galimas rizikas darbuotojų gerovei. Vertinime dalyvavo 208 darbuotojai,
sudarydami 61,3 proc. visų Bendrovės darbuotojų.
Teigiami pokyčiai, lyginant su 2022 m.:
• Geresni santykiai su kolegomis ir vadovais.
• Didėjantis pasitenkinimas darbu.
• Didesnis darbo lankstumas.
Vertinimas suteikia galimybę geriau suprasti darbuotojų poreikius, laiku identifikuoti ir pašalinti galimas
rizikas bei užtikrinti palankią emocinę aplinką, skatinančią darbuotojų produktyvumą.
Bendrovė tęs sistemingą darbuotojų gerovės stebėseną ir imsis veiksmų, kad užtikrintų dar palankesnę ir
motyvuojančią darbo aplinką.
MOKYMAI IR ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS
122
„Amber Grid“ aktyviai investuoja į mokymus ir įgūdžių ugdymą, siekdama sukurti motyvuotą,
kompetentingą ir nuolat tobulėjančią komandą.
Bendrovė supranta, kad darbuotojų kompetencijų stiprinimas yra ilgalaikės organizacijos sėkmės
pagrindas, todėl kelia ambicingus tikslus šioje srityje.
2024 m. atlikti darbai ir pasiekimai:
• Inžinerinių kompetencijų stiprinimas. Įgyvendinta inžinerinių kompetencijų stiprinimo programa
„Level_UP“, skirta inžinerinio personalo žinių gilinimui statybos, techninių standartų ir kitose srityse.
2025 m. planuojama tęsti programą su nauju etapu – „Level_UP II“.
• Ateities kompetencijų nustatymas. 2024 m. Bendrovė kartu su grupe įgyvendino ateities
kompetencijų nustatymo procesą. 2025 m. ir vėliau planuojama įgyvendinti veiksmus, kurie padės
ugdyti darbuotojų kompetencijas, būtinas strateginiams įmonės tikslams pasiekti.
• Profesinių kompetencijų matricos. 2024 m. parengtos kompetencijų matricos, padedančios
identifikuoti esamus trūkumus ir ugdymosi poreikius. Numatytos veiksmų gairės, kurias planuojama
įgyvendinti nuo 2025 m. ir vėliau.
• Vadovų klubai ir mokymai. 2024 m. Bendrovėje organizuoti vadovų klubai, kuriuose vadovai stiprino
savo vadovavimo kompetencijas ir įgūdžius. 2025 m. planuojama tęsti vadovų klubų veiklą bei
organizuoti papildomus mokymus vadovams.
• Visuotinių mokymų organizavimas. Visiems darbuotojams buvo organizuojami mokymai temomis,
tokiomis kaip skaitmenizacija, inovacijos, teisinių žinių stiprinimas ir karjeros klausimai. Mokymų įrašai
patalpinti į e. mokymų sistemą, prieinamą visiems darbuotojams.
• Tikslinių mokymų programos. Tikslinėms darbuotojų grupėms organizuoti specializuoti mokymai,
pavyzdžiui, apie ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymą, sutarčių valdymą, anglų
kalbos tobulinimą ir kitas aktualias temas.
• E. mokymų sistemos plėtra. 2024 m. išvystyta e. mokymų sistema, kurioje talpinami aktualūs mokymų
įrašai. Sistema suteikia galimybę darbuotojams mokytis patogiu laiku ir nuolat atnaujinti savo žinias.
• Gerosios praktikos dalijimosi iniciatyvos. Tikslinės darbuotojų grupės organizavo iniciatyvas, skirtas
dalijimuisi gerosiomis praktikomis. Šios iniciatyvos stiprina vidinį bendradarbiavimą ir skatina nuolatinį
mokymąsi.
2025 m. Bendrovė planuoja tęsti pradėtas iniciatyvas ir toliau kryptingai investuoti į darbuotojų tobulėjimą.
Numatyta įgyvendinti bendrųjų ir lyderystės kompetencijų stiprinimo programas, pradėti mentorystės
programą bei tęsti esamas ugdymo veiklas. Šie veiksmai suteiks darbuotojams galimybę augti, dalintis
patirtimi ir stiprinti profesinius bei asmeninius įgūdžius, prisidedant prie bendro organizacijos augimo.
VEIKSMŲ IR INICIATYVŲ EFEKTYVUMO STEBĖSENA
Bendrovė nuosekliai stebi ir vertina įgyvendinamų iniciatyvų efektyvumą, pasitelkdama įvairius rodiklius bei
darbuotojų atsiliepimus.
Siekdama užtikrinti aukštą darbo aplinkos kokybę ir darbuotojų įsitraukimą, organizacija naudoja šiuos
metodus:
• Darbuotojų įsitraukimo tyrimai. Kasmet atliekami tyrimai leidžia stebėti rodiklių pokyčius ir įvertinti, kaip
taikomos priemonės prisideda prie darbuotojų pasitenkinimo bei įsitraukimo.
• Pagrindinių veiklos rodiklių (KPI) analizė. KPI pokyčių stebėjimas padeda įvertinti įgyvendintų veiksmų
rezultatą.
• Mokymų rezultatų vertinimas. Vertinami dalyvių skaičiai ir pateikti atsiliepimai apie mokymų naudą bei
pritaikomumą kasdienėje veikloje.
123
• Pranešimų apie galimus pažeidimus analizė. Nuolat registruojami pranešimai leidžia įvertinti
prevencinių priemonių veiksmingumą ir, esant poreikiui, imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti
saugią, skaidrią ir pagarbią darbo aplinką.
Svarbų vaidmenį darbuotojų gerovės užtikrinime atlieka profesinė sąjunga. Reguliariuose susitikimuose
aptariami darbuotojų poreikiai, iššūkiai ir lūkesčiai, taip pat analizuojama informacija, susijusi su
planuojamomis ir įgyvendintomis iniciatyvomis.
Bendrovė nuolat peržiūri bei atnaujina esamas politikos ir strategijos gaires, tokias kaip Lygių galimybių
politika bei Įvairovės ir įtraukties strategija, atsižvelgdama į darbuotojų atsiliepimus ir surinktus duomenis.
Tokiu būdu užtikrinama, kad priimami sprendimai atitiktų realius poreikius ir prisidėtų prie teigiamos darbo
aplinkos kūrimo.
Rezultatai rodo, kad taikomos priemonės ir vykdomos iniciatyvos yra veiksmingos – darbuotojai vertina
galimybę prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso bei dalintis savo pastebėjimais.
NEIGIAMO POVEIKIO PREVENCIJA
Bendrovė nuosekliai siekia užtikrinti, kad jos veikla neturėtų neigiamo poveikio darbuotojams, ir tam
įgyvendina teisės aktais, vidinėmis politikomis ir tarptautiniais standartais pagrįstus veiksmus. Visi
procesai yra reguliariai peržiūrimi, o taikomos rizikų valdymo priemonės padeda užkirsti kelią galimiems
pažeidimams ir palaikyti aukštą darbuotojų gerovės lygį.
Atsakingos komandos nuolat analizuoja darbuotojų įsitraukimo kanalais gaunamą informaciją,
vadovaudamosi Lygių galimybių politika ir kitais aktualiais dokumentais. Gavus signalų apie galimus
pažeidimus, imamasi greitų intervencijų arba planuojamos ilgalaikės prevencinės priemonės, siekiant
užtikrinti saugią ir pagarbią darbo aplinką.
Siekdama didinti pasitikėjimą, Bendrovė aktyviai komunikuoja su darbuotojais apie priimtus sprendimus ir
jų pagrindimą. Darbuotojai turi galimybę teikti grįžtamąjį ryšį, kuris padeda toliau tobulinti organizacijos
praktikas bei užtikrinti nuoseklų darbuotojų gerovės gerinimą.
Bendrovė toliau stiprins rizikų valdymo mechanizmus ir prevencines priemones, užtikrindama saugią,
atvirą ir palaikančią darbo aplinką visiems darbuotojams.
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMUI SKIRIAMI IŠTEKLIAI
Bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų gerovę, kasmet skirdama tiek žmogiškuosius, tiek finansinius
išteklius įvairioms iniciatyvoms įgyvendinti. Tam yra numatytas atskiras biudžetas, skirtas darbuotojų
gerovės programoms, mokymams bei darbo aplinkos gerinimui. Šios investicijos prisideda prie darbuotojų
motyvacijos, įsitraukimo ir profesinio tobulėjimo skatinimo.
Be to, lėšos skiriamos informacinių sistemų plėtrai, apimančiai pranešimų kanalų, dokumentų valdymo ir
kitų vidinių sistemų tobulinimą. Tai leidžia užtikrinti sklandų informacijos srautą, supaprastinti darbo
procesus ir sustiprinti komunikaciją tiek tarp darbuotojų, tiek su kitomis suinteresuotomis šalimis.
2024 m. biudžetas apėmė šias pagrindines sritis:
• Ugdymas – 222 tūkst. eurų.
• Sveikatos draudimas – 165 tūkst. eurų.
• Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) – 133,1 tūkst. eurų.
124
2025 m. numatyti šie finansiniai ištekliai:
• Ugdymas – 254 tūkst. eurų.
• Sveikatos draudimas – 208 tūkst. eurų.
• Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) – 183 tūkst. eurų.
S1-5 UŽDAVINIAI, SUSIJĘ SU REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO VALDYMU, TEIGIAMO POVEIKIO
DIDINIMU IR REIKŠMINGŲ RIZIKŲ IR GALIMYBIŲ VALDYMU
18
„Amber Grid“ nustatyti tvarumo uždaviniai glaudžiai susiję su strateginiais tikslais, siekiant skatinti
įvairovę, įtrauktį ir kuriant stiprią organizacinę kultūrą. Šie uždaviniai orientuoti į vieningos, įsitraukimą
skatinančios darbo aplinkos kūrimą, darbuotojų kompetencijų ugdymą ir ilgalaikį darbuotojų įsitraukimo
stiprinimą.
2025–2027 m. tikslai yra suderinti su Bendrovės darnaus vystymosi nuostatomis, atsižvelgiant į ilgalaikius
organizacijos siekius.
1. ĮVAIROVĖS IR ĮTRAUKTIES UŽTIKRINIMAS
Strateginis tikslas: Įgyvendinti įvairovės ir įtraukties priemones, kurios užtikrintų lygias galimybes ir įtraukią
darbo kultūrą., kurios užtikrintų lygias
2025 m. tikslai:
• Moterų darbuotojų dalis Bendrovėje – 25 proc. (2024 m. reikšmė – 25 proc.).
• Darbuotojų su negalia dalis Bendrovėje – 1 proc. (2024 m. reikšmė – 0,57 proc.).
• Lygių galimybių mėnesio iniciatyvų įgyvendinimas lapkričio mėn.
• „Lygių galimybių sparnų“ įvertinimo plano įgyvendinimas visose grupės įmonėse.
• Įgyvendintos įvairovės ir įtraukties priemonės pagal patvirtintą planą.
• Įvairovės Chartijos pasirašymas.
2026 m. tikslai:
• Moterų darbuotojų dalis Bendrovėje – 28 proc.
• Moterų dalis aukščiausio lygmens vadovaujančiose pozicijose – ≥ 19 proc. (2024 m. reikšmė – 17 proc.).
• Darbuotojų su negalia dalis Bendrovėje – ≥ 2 proc.
2027 m. tikslai:
• Moterų darbuotojų dalis Bendrovėje – 30 proc.
• Darbuotojų su negalia dalis Bendrovėje – ≥ 4 proc.
• Moterų dalis aukščiausio lygmens vadovaujančiose pozicijose – ≥ 21 proc.
• Amžiaus grupių įvairovė: darbuotojų dalis iki 30 metų ir virš 60 metų: 10 proc. kiekvienoje grupėje iki 2027
m. (2024 m. reikšmė – darbuotojų dalis iki 30 metų - 7,39 proc., virš 60 metų - 32,67 proc.).
3. GEBANČIOS IR TVARIOS ORGANIZACIJOS KŪRIMAS
Strateginis tikslas: užtikrinti, kad Bendrovė turėtų būtinų kompetencijų, ugdytų vidinį talentų potencialą ir
efektyviai planuotų pamainumą.
18
MDR-T
125
2025 m. tikslai:
• Sukurti lyderystės ir bendrųjų kompetencijų mokymo programas.
• Užtikrinti 100 proc. sėkmingų atrankų į reikiamas pozicijas (2024 m. reikšmė – 100 proc., siekiama
išlaikyti tą patį lygį ir užtikrinti pilną reikiamų pozicijų užpildymą).
• Lyderystės programos įgyvendinimas: sukurta ir įgyvendinta programa iki 2025 m. paskutinio ketvirčio.
• 70 proc. kritinių pozicijų užpildomos vidiniais kandidatais (2024 m. reikšmė – 65 proc.).
• Paruoštas pamainumo planas su ugdymo kalendoriumi.
2026 m. tikslai:
• Visos kritinės pozicijos turi bent vieną pamainumo kandidatą.
• 70 proc. kritinių pozicijų užpildomos vidiniais kandidatais.
2027 m. tikslai:
• Užtikrinti 100 proc. sėkmingų atrankų į reikiamas pozicijas.
• Visos kritinės pozicijos turi bent vieną pamainumo kandidatą.
• 70 proc. kritinių pozicijų užpildomos vidiniais kandidatais.
3. DARBUOTOJŲ ĮSITRAUKIMO DIDINIMAS
Strateginis tikslas: užtikrinti darbuotojų įsitraukimą ne mažesnį kaip 70 proc. (kasmet, 2025–2027 m.).
2025 m. tikslai:
• Atlikti kasmetinį darbuotojų įsitraukimo tyrimą ir įgyvendinti jo pagrindu parengtą veiksmų planą.
• Darbuotojų įsitraukimo rodiklis – ne mažesnis nei 70 proc. (2024 m. reikšmė – 72 proc.)
• Sukurti ir įgyvendinti Darbuotojo vertės pasiūlymo programą.
• Įgyvendinti „Top Employer“ sertifikavimo auditą.
• Sukurta vertybių elgsenos programa.
2026–2027 m. tikslai:
• Bent vienos grupės įmonės sertifikavimas siekiant „Top Employer“ vardo.
UŽDAVINIŲ NUSTATYMAS IR PAŽANGOS VERTINIMAS
Bendrovė nuosekliai stebi ir vertina uždavinių įgyvendinimo pažangą, pasitelkdama pagrindinius veiklos
rodiklius (KPI), kurie yra pateikiami Bendrovės rodiklių stebėsenos sistemoje. Ši sistema leidžia užtikrinti,
kad uždaviniai būtų pasiekiami laiku, laikantis nustatytų kokybės ir kiekybinių rodiklių. Rodiklių stebėsenos
procesas vykdomas reguliariai, o rezultatai fiksuojami ketvirtinėse ir metinėse ataskaitose.
Bendrovės uždaviniai rengiami kryptingai, siekiant suderinti juos su strateginiais įmonės tikslais įtraukties,
lygių galimybių ir organizacinės kultūros plėtros srityse. Įgyvendinant šiuos tikslus, taikomas nuoseklus
stebėsenos procesas ir aktyviai įtraukiami darbuotojai, siekiant užtikrinti jų įsitraukimą ir indėlį į
organizacijos sėkmę.
Bendrovės uždaviniai suformuluoti taip, kad būtų užtikrintas efektyvus poveikio valdymas ir galimybių
įgyvendinimas visoje grupės įmonių veikloje. Uždaviniai apima visas veiklos vietas Lietuvoje ir apima vertės
grandinę nuo pradinių iki galutinių jos etapų.
126
Uždaviniai nustatyti vadovaujantis nacionalinėmis ir tarptautinėmis politikos gairėmis, darnaus vystymosi
principais ir socialinės atsakomybės tikslais. Kiekvienas uždavinys turi aiškią metodologinę bazę, kurioje
nurodyti veiksmų planai, rodikliai ir tikslai.
Bendrovės uždaviniai buvo nustatyti remiantis išsamia vidinių ir išorinių duomenų analize. Vertinant
uždavinių kryptis, buvo atsižvelgta į darbuotojų įsitraukimo tyrimų rezultatus, Darbo kodekso reikalavimus
bei kitus aktualius teisės aktus ir organizacijos vidaus dokumentus.
Įvairovės ir įtraukties tikslai yra suderinti su Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatomis, Lygių
galimybių kontrolieriaus rekomendacijomis, taip pat atitinka JT darnaus vystymosi tikslus (DVT). Šie tikslai
taip pat orientuoti į JT ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) standartų laikymąsi,
užtikrinant tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių, lygių galimybių ir socialinės atsakomybės
principų įgyvendinimą.
Nustatant uždavinius, Bendrovė atliko įvairių scenarijų modeliavimą, siekdama įvertinti ilgalaikį poveikį
darbuotojų motyvacijai, įsitraukimui bei organizacijos kultūros stiprinimui. Šis modeliavimas leido iš anksto
įvertinti galimas rizikas, numatyti poveikį darbo aplinkai ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.
Reikšmingos prielaidos, į kurias buvo atsižvelgta:
• Įvairovės, įtraukties ir moterų lyderystės skatinimas:
Įvairovė ir įtrauktis organizacijoje prisideda prie didesnio veiklos efektyvumo, geresnės sprendimų
priėmimo kokybės ir didesnio inovacijų potencialo. Tyrimai rodo, kad skirtingos patirtys ir požiūriai
skatina kūrybiškesnius ir pažangesnius sprendimus, todėl Bendrovė siekia skatinti moterų lyderystę ir
užtikrinti visų darbuotojų lygias galimybes.
• Tvari organizacijos plėtra:
Ilgalaikės sėkmės užtikrinimui būtina nuosekliai investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą, vadovų
mokymus ir vidinės karjeros galimybių kūrimą. Bendrovė planuoja tęsti šias investicijas, taip stiprindama
darbuotojų įsitraukimą ir skatindama jų profesinį augimą.
• Atitikimas ES ir nacionaliniams tikslams:
Siekiant prisidėti prie ES ir nacionalinės politikos tikslų įgyvendinimo, uždavinių sąraše buvo įtraukti
tokie prioritetai kaip moterų dalies didinimas vadovaujančiose pozicijose bei darbo aplinkos
pritaikymas neįgaliesiems. Šios iniciatyvos prisidės prie Bendrovės socialinės atsakomybės tikslų bei
stiprins įmonės, kaip socialiai atsakingo darbdavio, įvaizdį.
Bendrovė aktyviai mokosi iš veiklos rezultatų ir nuolat tobulina procesus, kad dar labiau padidintų teigiamą
poveikį darbuotojams. Bendrovė ir toliau rūpinsis darbuotojų gerove, plėsdama papildomas programas.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas sveikatos priežiūros iniciatyvoms ir psichologinės pagalbos
programoms, siekiant palaikyti darbuotojų emocinę ir fizinę savijautą.
UŽDAVINIŲ IR RODIKLIŲ METODIKŲ PAKEITIMAI
2024–2025 m. laikotarpiu Bendrovėje buvo atlikti uždavinių ir rodiklių nustatymo ir matavimo metodikų
pakeitimai, siekiant geriau atspindėti tvarumo tikslų kontekstą ir užtikrinti jų aktualumą bei tikslumą.
Siekiant suderinti rodiklius su naujausiais nacionaliniais ir tarptautiniais tvarumo reikalavimais, buvo:
• Atnaujinti lyčių įvairovės rodikliai (pvz., tikslai moterų vadovavimo pozicijoms padidinti iki 17 proc. 2025
m. ir 21 proc. 2027 m.).
• Peržiūrėti darbuotojų įtraukimo ir įvairovės tyrimų metodai, įtraukiant detalesnius klausimynus ir
išsamias ataskaitas apie rezultatus.
127
Atlikti matavimų metodikų patikslinimai:
• Įdiegta centralizuota skaitmeninė duomenų valdymo sistema, leidžianti efektyviau rinkti, apdoroti ir
analizuoti su darbuotojais susijusius duomenis. Ši sistema užtikrina rodiklių stebėsenos tikslumą.
• Pradėti taikyti tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai rodikliai, siekiant gauti išsamesnį veiklos įvertinimą
Kiekybiniai rodikliai: pavyzdžiui, procentinė lyčių atstovavimo augimo dalis, padedanti stebėti įvairovės
didėjimą. Kokybiniai rodikliai: pavyzdžiui, darbuotojų įsitraukimo tyrimų grįžtamasis ryšys, suteikiantis
gilesnį supratimą apie darbuotojų patirtis ir lūkesčius.
Rodiklių ir matavimo metodikų pakeitimai grindžiami išoriniais auditais ir darbuotojų bei suinteresuotųjų
subjektų atsiliepimais. Pakeitimai aprašomi vidinėse ataskaitose, siekiant užtikrinti skaidrumą ir rodiklių
palyginamumą.
S1-6 ĮMONĖS SAMDOMŲJŲ DARBUOTOJŲ SAVYBĖS
Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį*
Lytis
Samdomųjų darbuotojų skaičius*
2024
2023
2022
2021
Vyrai
261
264
257
252
Moterys
91
87
85
77
Kita**
netaikoma
netaikoma
netaikoma
netaikoma
Duomenų nėra
0
0
0
0
Iš viso:
352
351
342
329
Pastabos: *Pateikiamas darbuotojų skaičius (angl
. head count
) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d. Į bendrą samdomųjų darbuotojų
skaičių įtraukiami ir darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir praktikantai, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys.
** Kategorija „kita“ netaikoma, Lietuvoje teisiškai neįmanoma užsiregistruoti kaip turinčiam trečiąją lytį.
Darbuotojų skaičius, pateikiamas Bendrovės finansinėse ataskaitose:
2024 m. Metinės vadovybės ataskaitos Finansinės ataskaitos dalyje,
2023 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 153 psl.,
2022 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 150 psl.,
2021 m. Metinio pranešimo Finansinės ataskaitos dalyje, 83 psl.
Darbuotojų skaičiaus suskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2024, 2023 m.)
2024
2023
Darbuotojų skaičius
Darbuotojų skaičius
Moterys
Vyrai
Kita (*)
Neatskleista
Iš viso
Moterys
Vyrai
Kita (*)
Neatskleista
Iš viso
Samdomųjų darbuotojų
skaičius
91
261
-
0
352
87
264
-
0
351
Nuolatinių samdomųjų
darbuotojų skaičius
86
258
-
0
344
82
263
-
0
345
Laikinųjų samdomųjų
darbuotojų skaičius
5
3
-
0
8
5
1
-
0
6
128
Negarantuotą valandų skaičių
dirbančių samdomųjų
darbuotojų skaičius
Netaikoma
Pastabos: Pateikiamas darbuotojų skaičius (angl.
head count
) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d. Į bendrą samdomųjų darbuotojų skaičių
įtraukiami ir darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir praktikantai, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys.
** Kategorija „kita“ netaikoma, Lietuvoje teisiškai neįmanoma užsiregistruoti kaip turinčiam trečiąją lytį.
Darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal lytį ir darbo sutarties rūšį (2022, 2021 m.)
2022
2021
Darbuotojų skaičius
Darbuotojų skaičius
Moterys
Vyrai
Kita (*)
Neatskleista
Iš viso
Moterys
Vyrai
Kita (*)
Neatskleista
Iš viso
Samdomųjų darbuotojų
skaičius
85
257
0
0
342
77
252
0
0
329
Nuolatinių samdomųjų
darbuotojų skaičius
76
254
0
0
330
71
249
0
0
320
Laikinųjų samdomųjų
darbuotojų skaičius
9
3
0
0
12
6
3
0
0
9
Negarantuotą valandų skaičių
dirbančių samdomųjų
darbuotojų skaičius
Netaikoma
Pastabos: Pateikiamas darbuotojų skaičius (angl
. head count
) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – gruodžio 31 d. Į bendrą samdomųjų darbuotojų skaičių
įtraukiami ir darbuotojai, esantys vaiko priežiūros atostogose, ir praktikantai, su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys.
** Kategorija „kita“ netaikoma, Lietuvoje teisiškai neįmanoma užsiregistruoti kaip turinčiam trečiąją lytį.
Darbuotojų kaita
Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo arba buvo
atleisti*
Darbuotojų kaitos rodiklis**
2024
53
0,15
2023
36
0,1
2022
36
0,11
2021
36
0,11
Pastabos: *Darbuotojai, kurie išėjo iš darbo savo noru arba buvo atleisti, išėjo į pensiją arba mirė eidami pareigas. Skaičiavimo metodas: pagal darbuotojų
skaičių (angl.
head count
).
** Darbuotojų, kurie išėjo iš darbo arba buvo atleisti skaičius padalintas iš bendro samdomųjų darbuotojų skaičiaus.
S1-7 NESAMDOMŲJŲ DARBUOTOJŲ, PRISKIRIAMŲ PRIE ĮMONĖS SAVOS DARBO JĖGOS, SAVYBĖS
Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos
Nesamdomųjų darbuotojų skaičius*
2024
0
2023
0
2022
0
2021
0
Pastabos: *Nesamdomųjų darbuotojų apibrėžimas: asmenys, su Bendrove sudarę sutartis dėl darbo jėgos teikimo („savarankiškai dirbantys asmenys“),
arba asmenys, kuriuos teikia įmonės, daugiausia užsiimančios įdarbinimo veikla (NACE kodas N78). Bendrovėje nėra tokių darbuotojų.
S1-8 KOLEKTYVINIŲ SUTARČIŲ APRĖPTIS IR SOCIALINIS DIALOGAS
129
2023 m. buvo patvirtinta kolektyvinė sutartis, taikoma visiems Bendrovės darbuotojams – profesinės
sąjungos nariams. Susitarimų su samdomaisiais darbuotojais dėl jų atstovavimo Europos darbo taryboje,
Europos bendrovės (SE) darbo taryboje ar Europos kooperatinės bendrovės (SCE) darbo taryboje nėra.
Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas*
Kolektyvinių sutarčių aprėptis
Socialinis dialogas
Aprėpties
dalis
Samdomieji darbuotojai –
EEE
Samdomieji darbuotojai –
ne EEE
Atstovavimas darbo vietoje
(tik EEE)
0-19%
netaikoma
20-39%
40-59%
60-79%
80-100%
80-100 %
Lietuva (100%)
Lietuva (100%)
Pastaba: Bendrovė samdomųjų darbuotojų ne EEE neturi.
S1-9 ĮVAIROVĖS RODIKLIAI
Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu
Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį aukščiausiosios vadovybės lygmeniu
2024
2023
2022
2021
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Vyrai
5
83 %
5
83 %
5
83 %
5
83 %
Moterys
1
17 %
1
17 %
1
17 %
1
17 %
Iš viso
6
100 %
6
100 %
6
100 %
6
100 %
Pastaba: Naudojamas aukščiausiosios vadovybės apibrėžimas: visi aukščiausio lygmens vadovai ir Bendrovės vadovas.
Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
2024
2023
2022
2021
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Darbuotojų
skaičius
Darbuotojų
dalis, proc.
Jaunesni nei
30 metų
26
7,39 %
28
7,98 %
26
7,6 %
20
6,08 %
30–50 metų
211
59,94 %
205
58,4 %
200
58,48 %
197
59,88 %
Vyresni nei
50 metų
115
32,67 %
118
33,62 %
116
33,92 %
112
34,04 %
Iš viso
352
100 %
351
100 %
342
100 %
329
100 %
S1-10 DERAMAS DARBO UŽMOKESTIS
130
Visiems samdomiesiems Bendrovės darbuotojams mokamas deramas darbo užmokestis, atitinkantis
taikytinus lyginamuosius indeksus. Atsižvelgiant į teisės aktus ir rinkos rodiklius, LR deramas darbo
užmokestis 2024 m. buvo 924 Eur/mėn. bruto (minimalioji mėnesinė alga, MMA).
S1-11 SOCIALINĖ APSAUGA
Visi Bendrovės samdomi darbuotojai yra aprūpinti socialine apsauga, kuri padeda užtikrinti finansinį
stabilumą esant svarbiems gyvenimo įvykiams, tokiems kaip liga, netekus darbo dirbant Bendrovėje,
patyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar įgijus negalią, išėjus vaiko priežiūros atostogų ar į pensiją. Socialinė
apsauga suteikiama vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais bei papildomomis
Bendrovės siūlomomis išmokomis.
Pagal kolektyvinę sutartį, Bendrovė papildomai remia darbuotojus išėjimo į pensiją atvejais, mokėdama
papildomas išmokas atsižvelgiant į darbo stažą, net jei to nereikalauja Darbo kodeksas.
Jei darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami šalių susitarimu, kai jis įgyja teisę į visą senatvės pensiją,
darbuotojui išmokama išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo Bendrovėje:
• 10–19 metų – ne mažiau kaip 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
• 20–29 metų – ne mažiau kaip 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
• 30 ir daugiau metų – ne mažiau kaip 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Bendrovė teikia papildomas finansines išmokas:
• Gimus vaikui.
• Mirus darbuotojui (parama teikiama šeimos nariui).
• Mirus darbuotojo artimajam.
• Auginant tris ar daugiau vaikų arba išlaikant neįgalų vaiką.
Visiems darbuotojams suteikiamas papildomas sveikatos draudimas.
Šios priemonės padeda užtikrinti darbuotojų finansinį saugumą ir gerovę, stiprindamos jų pasitikėjimą
Bendrove bei skatinant ilgalaikį įsipareigojimą organizacijai.
S1-12 NEĮGALIEJI
Negalią turinčių darbuotojų dalis
Negalią turinčių darbuotojų dalis, proc.
2024
2023
2022
2021
Visi darbuotojai
0,57
0
0
0,3
Pastabos: Duomenys pateikiami pagal darbuotojų pateiktą informaciją, atsižvelgiant į tokios informacijos rinkimo apribojimus.
S1-13 MOKYMO IR ĮGŪDŽIŲ UGDYMO RODIKLIAI
Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos ir karjeros plėtros apžvalgose, procentas
Darbuotojų, kurie dalyvavo reguliariose veiklos rezultatų ir karjeros raidos
peržiūrose, dalis, proc.
131
2024
2023
2022
2021
Visi darbuotojai
100 %
100 %
100 %
100 %
Vyrai
100 %
100 %
100 %
100 %
Moterys
100 %
100 %
100 %
100 %
Vidutinis mokymo valandų skaičius vienam darbuotojui ir pagal lytį
Vidutinis mokymo valandų skaičius darbuotojui
2024
2023
2022
2021
Visi darbuotojai
44,84
77,76
61,5
31,25
Vyrai
51,97
78,29
61,54
43,9
Moterys
43,62
66,6
59,5
34,83
Pastaba: Skaičiavimai atlikti remiantis faktiškai mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičiumi.
S1-14 SVEIKATOS IR SAUGOS RODIKLIAI
Sveikatos ir saugos rodikliai
2024
2023
2022
2021
Bendrovės samdomieji darbuotojai:
Mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių
sveikatos sutrikimų skaičius
0
0
0
0
Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų skaičius
1
1
2
0
Visų darbuotojų bendras per metus dirbtų valandų skaičius
587 068
590 247
664 747
650 673
Registruotinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų lygis
1,70
1,69
3,01
0,00
Registruotinų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų skaičius
0
0
0
0
Darbo dienų, prarastų dėl su darbu susijusių sužalojimų ir mirčių
dėl nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu susijusių sveikatos
sutrikimų ir mirčių dėl sveikatos sutrikimų, skaičius
7
6
11
0
Nesamdomieji darbuotojai, priskiriami prie savos darbo jėgos:
Bendrovės veiklos vietose dirbančių nesamdomųjų darbuotojų
mirčių dėl su darbu susijusių sužalojimų ir su darbu susijusių
sveikatos sutrikimų skaičius
0
0
0
0
Pastaba: Bendrovėje įdiegta sveikatos ir saugos vadybos sistema yra taikoma visiems samdomiesiems darbuotojams.
S1-15 PROFESINIO IR ASMENINIO GYVENIMO PUSIAUSVYROS RODIKLIAI
Darbuotojų, kurie išėjo atostogų dėl šeiminių priežasčių, procentinė dalis ir suskirstymas pagal lytį
Darbuotojų, kurie išėjo atostogų dėl šeiminių priežasčių, dalis, proc.
2024
2023
2022
2021
132
Visi darbuotojai
0,02 %
0,022 %
0,0175 %
0,033 %
Vyrai
0,01 %
0,019 %
0,0058 %
0,021 %
Moterys
0,01 %
0,002 %
0,0116 %
0,012 %
Pastaba: Vadovaujantis socialine politika, teisę į atostogas dėl šeiminių priežasčių turi visi Bendrovės samdomieji darbuotojai.
S1-16 ATLYGIO RODIKLIAI (UŽMOKESČIO SKIRTUMAS IR BENDRAS ATLYGIS)
Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas
Vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas, proc.*
2024
2023
2022
2021
Visi darbuotojai
-4,27
-4,76
-2,30
-4,47
Pastabos: *Formulė, naudota vyrų ir moterų užmokesčio skirtumui apskaičiuoti: (Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių
– darbuotojų moterų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių) / Darbuotojų vyrų vidutinis valandos užmokestis neatskaičius mokesčių 𝑥
100
Bendrovėje vyrų vidutinis valandinis darbo užmokestis yra mažesnis nei moterų, nes 26 proc. visų
Bendrovės darbuotojų dirba mažiau apmokamose darbininkų kategorijos pozicijose. 2021–2024 m. šiose
pozicijose daugiausiai dirbo vyrai – tik viena iš darbuotojų buvo moteris.
Bendro atlygio santykis
Bendro metinio atlygio didžiausią darbo užmokestį gaunančiam asmeniui ir vidutinio bendro
metinio atlygio visiems darbuotojams (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį)
santykis*
2024
4,24
2023
4,28
2022
4,83
2021
5,15
Pastabos: * Formulė, naudota bendro atlygio santykiui apskaičiuoti: Metinis bendras atlygis Bendrovės didžiausią darbo užmokestį gaunančiam
asmeniui / Samdomųjų darbuotojų vidutinis metinis bendras atlygis (išskyrus didžiausią darbo užmokestį gaunantį asmenį)
S1-17 INCIDENTAI, SKUNDAI IR STIPRUS POVEIKIS ŽMOGAUS TEISĖMS
2021–2024 m. Bendrovėje nebuvo kreiptasi dėl diskriminacijos ir tokių atvejų nebuvo nustatyta. Didelių
incidentų žmogaus teisių srityje, susijusių su darbo jėga per ataskaitinį laikotarpį Bendrovėje nebuvo.
S3 PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS
SBM-3, S3 SBM-3 REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA
IR VERSLO MODELIU
Bendrovės atstovaujamo sektoriaus ir vykdomos veiklos pobūdis natūraliai daro tam tikrą poveikį vietos
bendruomenėms. Kadangi Bendrovės veiklos procesai dažnai apima fizinės infrastruktūros kūrimą, tai gali
sukelti laikinus, tačiau reikšmingus nepatogumus aplinkinėms teritorijoms. Tokie poveikiai gali būti
triukšmas, dulkių susidarymas, eismo ribojimai ar laikini susisiekimo sutrikimai. Bendrovė supranta šio
poveikio svarbą bendruomenėms ir deda pastangas, kad poveikis būtų kuo mažesnis – darbai planuojami
133
atsakingai, taikomos aplinkosaugos priemonės, o bendruomenės informuojamos apie galimus pokyčius ir
numatomus darbus.
Reikšmingas poveikis, susijęs su bendruomenėmis
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir
galimybės
Vertės
grandinės
vieta
Bendruomenių
ekonominės,
socialinės ir
kultūrinės teisės
Faktinis neigiamas poveikis kyla iš Bendrovės
atstovaujamos industrijos ir tiesioginės veikos, kurios
vykdymas neatsiejamas nuo tam tikro poveikio
bendruomenėms (pvz., triukšmas, dulkės ar eismo ribojimai).
-*
-**
*Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
S3-1 SU PAVEIKIAMOMIS BENDRUOMENĖMIS SUSIJUSI POLITIKA
19
„Amber Grid“ pripažįsta, kad jos veikla gali turėti tiesioginį poveikį vietos bendruomenėms, todėl nuolat
siekiama užtikrinti, kad veiklos procesai būtų vykdomi atsakingai, atsižvelgiant į bendruomenių interesus
ir aplinką. Įsipareigojimai šioje srityje yra įtvirtinti keliose politikose, kurios apibrėžia atsakingos veiklos
principus ir siekia sukurti ilgalaikę, teigiamą įtaką:
Darnumo politika pabrėžia visapusišką suinteresuotų šalių įtraukimą ir skaidrų bendradarbiavimą su
vartotojais, tiekėjais, visuomene, bendruomenėmis, darbuotojais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis.
Pagrindinis šios politikos tikslas – užtikrinti, kad darnaus vystymosi procesai būtų orientuoti į ilgalaikę
naudą ir skaidrumą.
Aplinkosaugos politika įtvirtina nulinės tolerancijos aplinkos taršai principą ir kultūrą, siekiant užkirsti
kelią bet kokiems aplinkosauginiams incidentams. Rangovai ir partneriai įpareigojami laikytis šių principų,
vadovautis galiojančiais teisės aktais ir prisiimti atsakomybę už poveikį aplinkai. Skatinamas vietos
bendruomenių įtraukimas į poveikio aplinkai vertinimo procesus ir visapusiškas bendradarbiavimas su
suinteresuotomis šalimis siekiant klimatui neutralios ekonomikos.
Paramos politika apibrėžia Bendrovės įsipareigojimą bendradarbiauti su bendruomenėmis, kurių aplinkoje
vykdoma veikla ar įgyvendinami projektai. Parama skiriama gerovės didinimo iniciatyvoms, švietimo
veikloms ir kitoms tikslinėms paramos gavėjų grupėms. Skatinamas darbuotojų savanoriškas įsitraukimas
į visuomenei naudingas veiklas.
Šios politikos padeda užtikrinti atsakingą požiūrį į bendruomenių poreikius, aplinkosaugą ir socialinę
atsakomybę, siekiant tvaraus ir ilgalaikio rezultato.
„Amber Grid“ taip pat deda pastangas užtikrinti tvarų savo projektų įgyvendinimą, laikydamasi poveikio
aplinkai mažinimo principų. Pagrindinės šios sritys apima:
• Atliekų tvarkymas. Statybos projektų rangovai įpareigoti tinkamai tvarkyti atliekas – jas surinkti,
rūšiuoti ir perduoti licencijuotiems atliekų perdirbėjams. Atliekų judėjimas kruopščiai fiksuojamas ir
stebimas. Taip pat užtikrinama, kad būtų kontroliuojamas cheminių medžiagų naudojimas, siekiant
išvengti jų patekimo į dirvožemį ir gruntinius vandenis.
19
MDR-P
134
• Triukšmo valdymas. Darbų metu atsižvelgiama į triukšmo poveikį vietos bendruomenėms, o
triukšmingos operacijos vykdomos tik iš anksto numatytais laikotarpiais, apie tai informuojant
bendruomenes.
• Poveikio aplinkai vertinimas. Prieš pradėdama projektus, Bendrovė atlieka išsamų poveikio aplinkai
vertinimą, siekdama nustatyti galimus neigiamus veiksnius ir parengti planus jų mažinimui. Tai apima
triukšmo, darbo laiko ir transporto judėjimo kontrolę bei tinkamo įrangos naudojimo užtikrinimą.
Aplinkosaugos veiksmų planavimas vykdomas iš anksto, siekiant apsaugoti natūralią aplinką ir užtikrinti
gyvenimo kokybę artimiausiose bendruomenėse.
Bendrovė nuolat stebi savo veiklos poveikį vietos bendruomenėms ir imasi veiksmų, kad sumažintų
neigiamą poveikį. 2021–2024 m. laikotarpiu Bendrovė negavo jokių pranešimų apie žmogaus teisių
pažeidimus bendruomenėse, kuriose vykdoma veikla. Tai rodo, kad Bendrovės įsipareigojimai socialinei
atsakomybei ir aplinkosaugai buvo įgyvendinami veiksmingai ir atsakingai.
S3-2 PAVEIKIAMŲ BENDRUOMENIŲ ĮTRAUKIMO SPRENDŽIANT KLAUSIMUS DĖL POVEIKIO PROCESAI
„Amber Grid“ siekia glaudaus ir atsakingo bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis, kad užtikrintų
teigiamą poveikį ir sumažintų galimą neigiamą poveikį jų gyvenimui ir aplinkai. Įtraukdama bendruomenes į
sprendimų priėmimo procesus, Bendrovė siekia sukurti abipusį pasitikėjimą, užtikrindama, kad jų interesai
ir nuomonės būtų atsižvelgiama vykdant projektus bei plėtrą.
Prieš pradedant darbus, projektai pristatomi vietos bendruomenėms per organizuojamas susirinkimus, kur
bendruomenės nariai gali susipažinti su numatomais darbais, aptarti galimas rizikas ir pateikti savo
pasiūlymus ar pastabas.
Papildomai, siekiant užtikrinti informuotumą ir skaidrumą, visa svarbi informacija apie vykdomus ir
numatomus projektus yra skelbiama vietos laikraščiuose, taip pat bendruomenės pirmininkai ir seniūnai
yra tiesiogiai informuojami. Bendrovė deda pastangas pritaikyti darbų grafiką ir terminus pagal
bendruomenėms svarbius įvykius ir laikotarpius, kad sumažintų galimą trikdį vietos gyvenimui ir
kasdieniams įpročiams.
Visa ši praktika padeda užtikrinti, kad vietos bendruomenės būtų ne tik informuotos, bet ir aktyviai
įtrauktos į procesus, turinčius tiesioginį poveikį jų aplinkai. Bendrovė siekia, kad kiekvienas bendruomenės
narys galėtų išreikšti savo nuomonę ir jaustų, jog jo interesai ir nuomonės yra gerbiami ir atsižvelgiama į
juos sprendžiant dėl projektų ir plėtros.
S3-3 NEIGIAMO POVEIKIO IŠTAISYMO PROCESAI IR KANALAI, KURIAIS PAVEIKIAMOS BENDRUOMENĖS
GALI IŠREIKŠTI SUSIRŪPINIMĄ
Bendrovė ir visa įmonių grupė teikia bendruomenėms galimybę anonimiškai ir saugiai išreikšti susirūpinimą
svarbiais klausimais per Pasitikėjimo linijas. Šios linijos suteikia tiesioginę ir konfidencialią priemonę
pranešti apie galimus korupcijos atvejus, aplinkosaugos pažeidimus, veiklos neatitikimus ar kitus
klausimus, kurie gali turėti neigiamą poveikį bendruomenėms ar aplinkai.
Pasitikėjimo linijos veikia pagal aukščiausius konfidencialumo ir saugumo standartus, užtikrinant, kad visi
pranešimai būtų tinkamai išnagrinėti ir kad pranešėjai būtų apsaugoti nuo bet kokių galimų neigiamų
pasekmių. Bendrovė skatina bendruomenes aktyviai pasinaudoti šiuo įrankiu, siekdama užtikrinti
skaidrumą, atsakomybę ir ilgalaikį pasitikėjimą tiek įmonės veikla, tiek suinteresuotomis šalimis.
Pranešimą Bendrovei galima pateikti:
135
El. paštu: pranesk@epsog.lt.
El. pranešimo forma: prieinama interneto svetainėje https://pranesk.epsog.lt
Paštu: siunčiant informaciją Bendrovės registruotos buveinės adresu.
Kiti būdai: papildomi pranešimo pateikimo būdai nurodyti G1-1 atskleidimo dalyje šioje ataskaitoje.
Visi pateikti pranešimai bus nagrinėjami pagal aukščiausius konfidencialumo ir atsakingo elgesio
standartus.
S3-4 VEIKSMAI, KURIŲ IMAMASI DĖL REIKŠMINGO POVEIKIO PAVEIKIAMOMS BENDRUOMENĖMS, SU
PAVEIKIAMOMIS BENDRUOMENĖMIS SUSIJUSIŲ REIKŠMINGŲ RIZIKŲ VALDYMO IR PASINAUDOJIMO
REIKŠMINGOMIS GALIMYBĖMIS METODAI IR TŲ VEIKSMŲ VEIKSMINGUMAS
Nuolatiniai veiksmai, kurių Bendrovė imasi siekiant nustatyti ir reaguoti į reikšmingus poveikius
paveikiamoms bendruomenėms, aprašyti S3-1 atskleidimo dalyje.
S3-5 UŽDAVINIAI, SUSIJĘ SU REIKŠMINGO NEIGIAMO POVEIKIO VALDYMU, TEIGIAMO POVEIKIO
DIDINIMU IR REIKŠMINGŲ RIZIKŲ IR GALIMYBIŲ VALDYMU
Bendrovėje poveikis vietos bendruomenėms valdomas atskirų projektų metu, atsižvelgiant į konkrečias
aplinkybes ir laikantis grupėje įgyvendinamos politikos principų (žr. S3-1). Nors bendrų išmatuojamų
uždavinių šioje srityje nėra nustatyta, Bendrovė nuosekliai vertina savo veiklos poveikį bendruomenėms ir,
pastebėjusi galimus reikšmingus pokyčius, imasi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti bendruomenių
interesų apsaugą ir darnią veiklos plėtrą.
S4 VARTOTOJAI IR GALUTINIAI NAUDOTOJAI
SBM-3, S4 SBM-3 – REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA
IR VERSLO MODELIU
Siekdama tinkamai įgyvendinti akcininkų lūkesčius ir atliepti suinteresuotų šalių poreikius, „Amber Grid“
įsipareigoja organizuoti savo veiklą taip, kad paslaugų tiekimas klientams ir galutiniams naudotojams būtų
nepertraukiamas ir stabilus. Bendrovė veikia pagal verslas–verslui (B2B) principą, todėl jos teikiamos
paslaugos galutinius naudotojus pasiekia netiesiogiai – per energijos perdavimo ir mainų operatorius.
Pažymėtina, kad Bendrovė tiesiogiai produktų į rinką netiekia.
Išsamią informaciją apie visos EPSO-G įmonių grupės strateginius tikslus, veiklos rodiklius ir valdymo
principus, susijusius su paslaugų prieinamumu, galima rasti EPSO-G 2024 m. Vadovybės ataskaitos
skyriuje „Veiklos strategija ir jos įgyvendinimo pažanga“.
Bendrovės veiklos modelis taip pat apima atsakomybę už informacijos prieinamumą ir jo poveikį
tiesioginiams vartotojams bei galutiniams naudotojams. Siekdama užtikrinti skaidrumą ir tvarumą,
Bendrovė nuosekliai valdo šį aspektą per ilgalaikę strategiją ir teisės aktų įgyvendinimą. Laikydamasi
aukštų informacijos atskleidimo standartų, Bendrovė užtikrina, kad visuomenė ir suinteresuotosios šalys
gautų aiškią, savalaikę ir patikimą informaciją.
Visi suinteresuoti asmenys, įskaitant paslaugų vartotojus ir galutinius naudotojus, gali kreiptis tiek
anoniminiais, tiek neanoniminiais kanalais. Išsami informacija apie pranešimų teikimo tvarką pateikta pagal
G1-1 atskleidimo reikalavimą. Komunikacija ir informacijos sklaida vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos
teisės aktų bei Bendrovės vidinių tvarkų, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsakingą dialogą su visuomene.
136
Reikšmingas poveikis, susijęs su vartotojais ir galutiniais naudotojais
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir
galimybės
Vertės
grandinės
vieta
Galimybė gauti
(kokybišką)
informaciją
Galimas neigiamas poveikis vartotojams ir galutiniams
naudotojams kyla dėl pavėluotai arba pernelyg biurokratiškai
pateikiamos informacijos. Netinkamas šios srities valdymas gali
neigiamai paveikti suinteresuotąsias šalis.
-*
-**
Prieiga prie
produktų ir
paslaugų
Galimas neigiamas poveikis gali kilti per vertės grandinę dėl
nepakankamos infrastruktūros periferinėse vietovėse,
perdavimo sistemos trikdžių, energijos kainų svyravimų, kurie
galėtų atsirasti dėl per didelių infrastruktūros modernizavimo
kaštų veikiančių energijos perdavimo tarifus ir pan.
-*
Pabaiga
*Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
S4-3 NEIGIAMO POVEIKIO IŠTAISYMO PROCESAI IR KANALAI, KURIAIS VARTOTOJAI IR (ARBA)
GALUTINIAI NAUDOTOJAI GALI IŠREIKŠTI SUSIRŪPINIMĄ
Bendrovėje ir įmonių grupėje veikia Pasitikėjimo linijos, suteikiančios vartotojams ir galutiniams galimybę
anonimiškai ir saugiai išreikšti susirūpinimą įvairiais jiems svarbiais klausimais, tokiais kaip galimi korupcijos
atvejai, aplinkosaugos pažeidimai ar veiklos neatitiktys.
Pranešimą galima pateikti:
o „Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: sauga@ambergrid.lt
o EPSO-G įmonių grupės Pasitikėjimo linija: pranesk@epsog.lt
o Internetu: Pasitikėjimo linija
o Telefonu: +37061270606
o Paštu: „Amber Grid“ registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
o Kitais būdais, kurie yra išvardinti pagal G1-1 atskleidimo reikalavimą šioje ataskaitoje.
8.7. VALDYSENOS SRITIS
G1 VERSLO ETIKA
SBM-3 – REIKŠMINGAS POVEIKIS, RIZIKOS IR GALIMYBĖS BEI JŲ SĄVEIKA SU STRATEGIJA IR VERSLO
MODELIU
Verslo etikos principų laikymasis yra viena iš kertinių Bendrovės tvarumo sudedamųjų dalių. Etiškas
elgesys, skaidrumas, atsakomybė bei pagarba įvairioms suinteresuotoms šalims yra būtini siekiant
užtikrinti pasitikėjimą organizacija ir jos veiklos ilgalaikį tvarumą. Verslo etikos praktika apima tiek vidinius
procesus, tiek išorinius santykius su partneriais, tiekėjais ir bendruomene, todėl nuolatinis poveikio
vertinimas ir valdymas šioje srityje yra itin svarbus.
137
Siekiant efektyviai valdyti galimus poveikius, nuolat analizuojami su verslo etika susiję rizikos veiksniai bei
galimybės. Vertinamos tiek vidinės organizacijos kultūros stiprinimo priemonės, tiek išorinės įtakos,
galinčios turėti reikšmingą poveikį Bendrovės veiklai ar reputacijai. Toliau lentelėje apžvelgiami reikšmingi
poveikiai, rizikos ir galimybės, susiję su verslo etika.
Reikšmingas poveikis, susijęs su verslo etika
Tvarumo tema
Poveikiai
Rizikos ir galimybės
Vertės grandinės
vieta
Įmonės kultūra
Galimas neigiamas poveikis gali kilti
dėl galimo Bendrovės kultūros ir
politikos ir principų nesilaikymo,
įskaitant skaidrumo, atsakomybės,
įvairovės, įtraukties bei etiško elgesio
nuostatų.
-*
-**
Pranešėjų apsauga
Galimas neigiamas poveikis
suinteresuotų šalių teisėms gali kilti,
jei pranešėjų apsaugos sistema
neveikia efektyviai. Tai apima
pranešėjų konfidencialumo
pažeidimus, galimą atvirą ar
netiesioginę diskriminaciją, keršto
veiksmus ar kitokį neigiamą elgesį jų
atžvilgiu.
Galimybė
suinteresuotoms šalims
(nuo darbuotojo iki kitų
suinteresuotų šalių)
reikšti susirūpinimą
jiems aktualiais
klausimais ir tų klausimų
išsprendimą sukuria
sąlygas finansinei
galimybei.
Vertės grandinės
pradžioje ir
pabaigoje
Santykių su tiekėjais
valdymas,
įskaitant mokėjimo
praktiką
Galimas neigiamas poveikis
suinteresuotųjų šalių teisėms vykdant
viešuosius pirkimus.
-*
-**
Korupcija ir
kyšininkavimas
Galimas neigiamas poveikis
suinteresuotųjų šalių teisėms gali kilti
dėl korupcinių ar neetiškų veiksmų
visoje vertės grandinėje.
-*
Vertės grandinės
pradžioje ir
pabaigoje
*Reikšmingų rizikų ir (ar) galimybių nenustatyta.
**Poveikis kyla tiesioginėje veikloje, todėl vertės grandinės vieta nenurodoma.
G1-1 VERSLO ETIKOS POLITIKA IR ĮMONĖS KULTŪRA
20
Bendrovė aktyviai skatina verslo etiką ir puoselėja atsakingą organizacinę kultūrą, remdamasi grupės
mastu patvirtintais politikos dokumentais:
• Grupės etikos kodeksas – apibrėžia sąžiningos, skaidrios ir pagarba grindžiamos veiklos standartus,
kurių laikymasis yra neatsiejama Bendrovės kultūros dalis.
• Grupės tiekėjų etikos kodeksas – nustato partneriams taikomus reikalavimus, užtikrinančius
sąžiningą bendradarbiavimą, žmogaus teisių laikymąsi ir atsakomybę už poveikį aplinkai.
• Darbuotojų antikorupcinio elgesio aprašas – reglamentuoja principus, padedančius užtikrinti, kad visi
darbuotojai laikytųsi aukščiausių antikorupcinio elgesio standartų, nepriklausomai nuo jų užimamų
pareigų.
20
MDR-P
138
Šių dokumentų laikymasis padeda stiprinti pasitikėjimą Bendrove tiek vidinėje aplinkoje, tiek
bendradarbiaujant su išorinėmis suinteresuotomis šalimis.
2024 m. „Amber Grid“ suteiktas tarptautinio standarto ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos.
Reikalavimai ir naudojimo gairės" atitiktį patvirtinantis sertifikatas, patvirtinantis, kad „Amber Grid“ aktyviai
skatina verslo etiką ir puoselėja atsakingą organizacinę kultūrą.
BENDROVĖS KULTŪROS FORMAVIMAS
Bendrovė aktyviai puoselėja organizacinę kultūrą, siekdama sukurti įtraukią, pagarbą ir pasitikėjimą
skatinančią darbo aplinką. Kultūra formuojama kryptingai, pasitelkiant įvairias iniciatyvas ir priemones,
kurios stiprina darbuotojų įsitraukimą, bendrystės jausmą bei atsakomybę už bendrus tikslus.
Organizacinė kultūra skatinama šiais būdais:
• Tiksliniai kultūros puoselėjimo veiksmai. Organizuojamos teminės iniciatyvos, pavyzdžiui, Lygių
galimybių mėnuo, kurio metu akcentuojama pagarba įvairovei, įtraukimas ir lygiateisiškumas. Šios
iniciatyvos padeda stiprinti darbuotojų sąmoningumą ir sukurti darnią, visiems palankią darbo aplinką.
• Mokymai ir švietimas. Vykdomi mokymai ir komunikacijos kampanijos antikorupcijos, etikos bei
atitikties užtikrinimo temomis. Darbuotojai supažindinami su Grupės etikos kodeksu, o taip pat
dalyvauja praktiniuose užsiėmimuose, kurie padeda suprasti atsakingo ir sąžiningo elgesio svarbą.
• Bendros veiklos visuomenės labui. Organizuojami renginiai, skatinantys bendrystę ir socialinę
atsakomybę, tokie kaip savanorystės akcijos ar miškasodis. Šios veiklos ne tik stiprina komandinę
dvasią, bet ir prisideda prie teigiamų pokyčių bendruomenėse.
Organizacinės kultūros puoselėjimas prasideda nuo aukščiausios vadovybės. Vadovai, vadovaudamiesi
Grupės etikos kodeksu, turi rodyti asmeninį pavyzdį, laikytis etiško elgesio standartų ir skatinti juos savo
komandose. Vadovų lyderystė šioje srityje yra esminė, kuriant skaidrią, sąžiningą ir pagarbią darbo aplinką.
Kultūrai palaikyti ir stiprinti įmonėje taikomi vidiniai dokumentai:
• Vidaus darbo tvarkos taisyklės – apibrėžia darbuotojų teises, pareigas ir bendras elgesio normas.
• Lygių galimybių politika ir tvarkos aprašas – užtikrina, kad visiems darbuotojams būtų suteikiamos
vienodos galimybės.
• Diskriminacijos, priekabiavimo ir smurto prevencijos tvarkos aprašas – nustato aiškią sistemą, kaip
užkirsti kelią netinkamam elgesiui ir užtikrinti saugią bei gerbiančią aplinką visiems darbuotojams.
Bendrovėje yra nustatytos ir apibrėžtos vertybės, kurios sudaro bendrą pagrindą visai organizacijos
veiklai.
PRANEŠIMŲ KANALAS
„Amber Grid“ ir visoje įmonių grupėje veikia Pasitikėjimo linija, suteikianti galimybę tiek darbuotojams, tiek
kitoms suinteresuotoms šalims anonimiškai ir saugiai pranešti apie galimus pažeidimus. Pranešimai gali
būti susiję su įvairiomis sritimis, pavyzdžiui, korupcinio pobūdžio veiksmais, atitikties pažeidimais,
aplinkosaugos taisyklių nesilaikymu ar kitais neatitikimais.
Bendrovės darbuotojai ir kiti interesų turėtojai, nesibaiminant neigiamų pasekmių, tiesiogiai ar anonimiškai
gali pranešti paskirtam atsakingam asmeniui ar kitiems Prevencijos padalinio darbuotojams apie įtariamus
pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį šiais būdais:
o „Amber Grid“ Pasitikėjimo linija: sauga@ambergrid.lt
o EPSO-G įmonių grupės Pasitikėjimo linija: pranesk@epsog.lt
o Internetu: Pasitikėjimo linija
139
o Telefonu: +37061270606
o Paštu: „Amber Grid“ registruotos buveinės adresu Laisvės pr. 10, Vilnius.
Per 2024 m. pranešimų susijusių su korupcijos apraiškomis nebuvo gauta.
Pasitikėjimo linijos veikimo principai ir informacija apie pranešančių asmenų apsaugą detaliai aprašyti
įmonių grupės Korupcijos prevencijos politikoje.
Šie kanalai leidžia darbuotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims saugiai ir konfidencialiai pranešti
apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. Bendrovė užtikrina, kad kiekvienas pranešimas
bus tinkamai išnagrinėtas laikantis aukščiausių skaidrumo ir konfidencialumo standartų.
Informacija apie pranešimų teikimo kanalus bei galimus būdus yra skelbiama grupės įmonių interneto
svetainėse, taip pat darbuotojams pasiekiamoje vidinėje intraneto skiltyje. Pranešimų nagrinėjimo tvarka
įmonėje reglamentuojama aiškiai apibrėžtais vidaus teisės aktais, užtikrinant objektyvų, profesionalų ir
konfidencialų gautų pranešimų vertinimą bei reikiamų veiksmų atlikimą.
PRANEŠĖJŲ APSAUGA
Bendrovė, vadovaudamasi nacionalinių ir vidaus teisės aktų nuostatomis, užtikrina, kad asmenys,
teikiantys informaciją per Pasitikėjimo liniją, būtų apsaugoti nuo bet kokių galimų neigiamų pasekmių.
Pranešėjų konfidencialumas užtikrinamas visuose etapuose. Visiškas anonimiškumas suteikiamas, jei
pranešėjas pageidauja. Šios apsaugos priemonės taikomos visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar
pranešime pateikta informacija pasitvirtina.
Pranešėjui, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir taikant įmonės vidaus tvarkas, užtikrinamas platus
apsaugos garantijų spektras. Šios garantijos taikomos ne tik pranešėjui, bet ir jo šeimos nariams, siekiant
apsaugoti juos nuo bet kokio galimo neigiamo poveikio dėl pateiktos informacijos. Neigiamas poveikis
draudžiamas bet kokiomis formomis, įskaitant, bet neapsiribojant šiais veiksmais:
• Laikinas nušalinimas nuo pareigų arba neteisėtas atleidimas iš darbo.
• Karjeros ribojimas, pavyzdžiui, nesuteikiant galimybės kilti pareigose ar sustabdant planuojamą
paaukštinimą.
• Pareigų pakeitimas, kai pranešėjas perkeliamas į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą be objektyvių
priežasčių.
• Sutarties sąlygų nepagrįstas keitimas, pavyzdžiui, kai nepasiūloma nuolatinė darbo sutartis
darbuotojui, kuris turi pagrįstų lūkesčių dėl jos sudarymo.
VERSLO ETIKOS IR ANTIKORUPCIJOS MOKYMAI
Visi darbuotojai yra supažindinami su pagrindiniu vidaus teisės aktu, reglamentuojančiu verslo etiką –
Grupės etikos kodeksu, kuris nustato sąžiningos, skaidrios ir atsakingos veiklos standartus.
Siekiant užtikrinti šių principų laikymąsi, organizuojami mokymai, kuriuose nagrinėjami verslo etikos ir
antikorupcinės veiklos aspektai. Be to, vyksta įvairūs renginiai, kuriuose pristatomos įmonės vertybės,
elgesio principai ir kiti svarbūs kultūriniai aspektai.
TOLERANCIJOS KORUPCIJAI APKLAUSA
„Amber Grid“ nuosekliai stebi darbuotojų požiūrį į etikos ir antikorupcinės kultūros klausimus. Kasmet
organizuojama anoniminė darbuotojų Tolerancijos korupcijai apklausa. Šios apklausos rezultatai leidžia
140
įvertinti esamą situaciją, nustatyti tobulintinas sritis ir užtikrinti, kad etikos standartai išliktų svarbia
įmonės veiklos dalimi.
PAREIGYBĖS, SUSIJUSIOS SU KORUPCIJOS RIZIKA
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir Bendrovės vidaus taisyklėmis, nustatytos pareigybės, kurioms
tenka didžiausia korupcijos rizika, įtraukiamos į specialų tikrinamų pareigų sąrašą. Siekiant užtikrinti
visuomenės informuotumą ir skaidrumą, tikrinamų pareigybių sąrašas yra viešai skelbiamas įmonės
interneto svetainėje. Tai leidžia tiek darbuotojams, tiek suinteresuotoms šalims suprasti, kokiose veiklos
srityse korupcijos prevencijai skiriamas ypatingas dėmesys.
G1-2 SANTYKIŲ SU TIEKĖJAIS VALDYMAS
21
Pirkimų funkcija yra laikoma viena iš strateginių veiklos įgalintojų, prisidedančių prie tvaraus augimo ir
efektyvaus rizikos valdymo visose Bendrovės ir grupės įmonėse. Pirkimų veikla orientuota į šias
pagrindines kryptis: ilgalaikį planavimą, skaitmenizaciją, atsparumo užtikrinimą ir tvarumo skatinimą.
Pirkimų funkcijai keliami tikslai atspindi grupės siekį prisidėti prie socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos
tikslų. Vienas iš svarbiausių tikslų – užtikrinti, kad 100 proc. pirkimų būtų vykdoma pagal žaliuosius kriterijus,
o bent 7 proc. pirkimų atitiktų socialinius kriterijus.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsakingą tiekimo grandinės valdymą, tiekėjai prieš sudarydami sutartis
privalo susipažinti su Tiekėjų etikos kodeksu bei patvirtinti savo įsipareigojimą laikytis jame nustatytų
principų. Taip pat pildomas specialus klausimynas, padedantis identifikuoti tiekėjų elgesio modelius bei
galimas rizikas. Visi tiekėjai privalo atitikti nustatytus reikalavimus ir neturėti pašalinimo pagrindų, įskaitant
aplinkosauginius ir socialinius pažeidimus.
Didžiausią dėmesį skiriant pirkimų kokybei ir procesų atitikčiai, reikšmingiausius pirkimus atlieka
darbuotojai, turintys oficialius pirkimų vykdytojų pažymėjimus. Ši praktika padeda valdyti su pirkimų
procesu susijusias rizikas ir užtikrinti aukštą kompetencijos lygį.
Įmonių grupėje reguliariai organizuojami vidiniai mokymai, kuriuose darbuotojai gilina žinias apie socialinio
ir aplinkosauginio veiksmingumo principus. Tai stiprina sąmoningumą ir prisideda prie atsakingos pirkimų
kultūros kūrimo.
Pažymėtina, kad didžiąją dalį grupės įmonių tiekėjų sudaro vietos verslai – daugiau nei 80 proc. pagal
sudarytų sutarčių skaičių. Tai skatina vietos ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą su patikimais,
socialiai atsakingais partneriais.
Pirkimų procese taikomas ir sutarčių vykdymo kontrolės mechanizmas, leidžiantis stebėti tiekėjų veiklą,
vertinti jų gebėjimus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir laiku identifikuoti galimas problemas. Ypatingas
dėmesys skiriamas darbui su pažeidžiamesnėmis tiekėjų grupėmis, siekiant užtikrinti sąžiningą
konkurenciją ir ilgalaikį bendradarbiavimą.
G1-3 KORUPCIJOS IR KYŠININKAVIMO PREVENCIJA IR APTIKIMAS
22
21
MDR-A, MDR-T
22
MDR-A
141
Siekdama identifikuoti, įvertinti ir valdyti galimas korupcijos rizikas, Bendrovė įgyvendina Antikorupcinės
veiklos politikoje nustatytas priemones. Šios priemonės užtikrina skaidrią, atsakingą ir etišką veiklą bei
padeda stiprinti organizacinę kultūrą:
1. Dovanų priėmimo ir teikimo apribojimai. Nustatytos taisyklės, reglamentuojančios dovanų priėmimą,
teikimą ir paramos skyrimą, siekiant užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams.
2. Interesų valdymo priemonės. Įgyvendinamos priemonės, užtikrinančios Grupės interesų viršenybę,
valdomi darbuotojų ir kolegialių organų narių interesai, siekiant užtikrinti skaidrumą ir objektyvumą
priimant sprendimus.
3. Veiklos partnerių patikrinimas. Atliekamas partnerių patikimumo vertinimas, siekiant išvengti
bendradarbiavimo su nesąžiningomis ar nepatikimomis įmonėmis.
4. Personalo patikimumo užtikrinimas. Taikomos procedūros, leidžiančios įvertinti darbuotojų
sąžiningumą ir patikimumą, ypač užimant pareigas, susijusias su didesne korupcijos rizika.
5. Pasitikėjimo linija. Veikiantis kanalas, kuriuo darbuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali anonimiškai
pranešti apie galimus pažeidimus ar korupcijos požymius.
6. Vidiniai tyrimai. Vadovaujantis nustatyta vidinių tyrimų tvarka, tiriami visi galimi pažeidimai, įskaitant
tuos, kurie gali turėti korupcijos požymių.
7. Sandorių skaidrumas. Sandoriams taikomos skaidrumą užtikrinančios priemonės, kurios padeda
išvengti galimų manipuliacijų ar neskaidrių susitarimų.
8. Antikorupcinis sąmoningumas. Mokymų, komunikacijos ir tikslinių veiksmų pagalba darbuotojams
ugdoma antikorupcinė sąmonė bei atsakingo elgesio įgūdžiai.
9. Skaidrūs pirkimai. Grupės įmonėse pirkimai vykdomi vadovaujantis skaidrumo, konkurencingumo ir
sąžiningumo principais.
2024 m. „Amber Grid“ suteiktas tarptautinio standarto ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos.
Reikalavimai ir naudojimo gairės" atitiktį patvirtinantis sertifikatas.
Įmonėje nuolat identifikuojami ir vertinami korupcijos rizikos veiksniai, įgyvendinamos jų valdymo
priemonės bei analizuojamas jų veiksmingumas. Korupcijos rizikos valdymas atliekamas pagal įmonių
grupės rizikų valdymo politiką ir metodiką, užtikrinant sistemingą ir efektyvią korupcijos prevenciją.
Įmonės vadovai nedalyvauja nagrinėjant incidentus, galimai susijusius su korupcija, siekiant užtikrinti
objektyvumą ir nešališkumą. Šią funkciją atlieka specialiai tam paskirtas įmonės padalinys, turintis
reikiamas kompetencijas ir įgaliojimus atlikti tyrimus laikantis nustatytų procedūrų ir konfidencialumo
principų.
Vidinio tyrimo ataskaita, parengta vadovaujantis Vidinių tyrimų tvarkos aprašu, pateikiama Bendrovės
vadovui. Prireikus, ataskaita taip pat gali būti pateikta atitinkamų padalinių vadovams, tačiau tik tiek, kiek
būtina jų funkcijų vykdymui ir sprendimams, susijusiems su tyrimo išvadomis, priimti.
Įmonės interneto svetainėje sukurta speciali skiltis Antikorupcinė veikla, kurioje suinteresuotosios šalys
gali rasti svarbiausią informaciją apie Bendrovės vykdomą antikorupcinę veiklą. Šioje skiltyje pateikiami:
• Teisės aktai, reglamentuojantys antikorupcinę veiklą.
• Taikomos priemonės, skirtos korupcijos prevencijai ir kontrolei.
• Nuorodos į aktualius dokumentus, suteikiančius detalią informaciją apie taikomus etikos ir skaidrumo
standartus.
• Kontaktinė informacija, skirta norintiems užduoti klausimus ar pateikti pranešimus.
Visa ši informacija yra prieinama lietuvių ir anglų kalbomis, taip užtikrinant platesnį pasiekiamumą tiek
vietinėms, tiek tarptautinėms suinteresuotosioms šalims.
142
Siekdama užtikrinti, kad tiekėjai laikytųsi aukščiausių etikos standartų, „Amber Grid“ pirkimo proceso metu
juos supažindina su Grupės tiekėjų etikos kodeksu. Šis kodeksas nustato pagrindinius etiško elgesio
principus, įskaitant antikorupcines nuostatas, kurių laikymosi Bendrovė tikisi iš visų savo partnerių ir
tiekėjų.
Darbuotojams su antikorupcine veikla susijusi informacija pateikiama vidinės komunikacijos kanale –
intranete, specialiai šiam tikslui sukurtoje skiltyje. Priklausomai nuo poreikio, darbuotojams reguliariai
komunikuojama apie aktualius korupcijos prevencijos klausimus. Be to, visi darbuotojai, naudodamiesi
dokumentų valdymo sistema, pasirašytinai supažindinami su teisės aktais, reglamentuojančiais
antikorupcinę veiklą.
Šios priemonės užtikrina, kad tiek Bendrovės darbuotojai, tiek išoriniai partneriai aiškiai suprastų
antikorupcinės veiklos principus, jų svarbą bei atsakomybę už jų laikymąsi.
KORUPCIJOS PREVENCIJOS MOKYMAI
„Amber Grid“ nuosekliai organizuoja tikslinius antikorupcinius mokymus, siekdama sustiprinti skaidrumo ir
atsakomybės kultūrą įmonėje. Darbuotojų ugdymas apima įvairias veiklas, skirtas tiek visiems
darbuotojams, tiek tikslinėms grupėms:
• Mokymai visiems naujai priimtiems darbuotojams. Kiekvienas naujas darbuotojas susipažįsta su
antikorupcinės veiklos principais, etikos kodeksu ir įmonės nustatytais antikorupciniais standartais.
• Renginiai ir seminarai su kviestiniais svečiais. Periodiškai rengiami seminarai, renginiai su ekspertais
ir kviestiniais svečiais, kurie pristato praktinius antikorupcijos prevencijos aspektus ir dalijasi gerąja
patirtimi.
• Mokymai pagal poreikį. Tiksliniai mokymai organizuojami visiems darbuotojams arba tam tikroms
grupėms pagal jų pareigybes ir atsakomybės sritis. Šie mokymai padeda gilinti žinias ir įgūdžius,
susijusius su korupcijos prevencija.
• Komunikacija naujienlaiškiuose ir susitikimuose. Reguliari komunikacija apie korupcijos prevencijos
aktualijas vyksta per naujienlaiškius, el. paštą ir darbo susitikimus. Tai padeda nuolat priminti
darbuotojams apie jų atsakomybę už laikymąsi etikos ir skaidrumo standartų.
• Anoniminė Tolerancijos korupcijai apklausa. Kasmet atliekama anoniminė apklausa, kurios tikslas –
įvertinti antikorupcinės kultūros lygį įmonėje ir nustatyti tobulinimo poreikius. Apklausos rezultatai
padeda toliau gerinti mokymų programas ir priemones.
„Amber Grid“ organizuoja mokymus visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jų pareigos
priskiriamos prie didesnės rizikos kategorijos. Taip pat pagal poreikį rengiami specializuoti mokymai, skirti
konkrečioms darbuotojų grupėms, nagrinėjant jiems aktualius klausimus ir stiprinant praktines žinias
korupcijos prevencijos srityje.
Šios priemonės užtikrina, kad darbuotojai aiškiai suprastų antikorupcijos svarbą ir laikytųsi nustatytų
principų, kurie prisideda prie sąžiningos ir atsakingos organizacinės kultūros kūrimo.
G1-4 KORUPCIJOS AR KYŠININKAVIMO INCIDENTAI
Per 2021–2024 m. laikotarpį „Amber Grid“ nebuvo nustatyta ir patvirtinta jokių antikorupcijos atvejų. Taip
pat per šį laikotarpį nebuvo priimta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių dėl korupcijos ir kyšininkavimo
įstatymų pažeidimų. Bendrovei taip pat nebuvo paskirta jokių baudų ar kitų sankcijų, susijusių su šio
pobūdžio pažeidimais.
143
Šie rezultatai patvirtina „Amber Grid“ pastangas nuosekliai įgyvendinti skaidrumo ir atsakingos veiklos
principus, taip užtikrinant, kad visi procesai atitiktų aukščiausius etikos standartus.
Antikorupcijos rodikliai
2021
2022
2023
2024
Nustatyti korupcijos atvejai
0
0
0
0
Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos
nuobaudos, atleisti darbuotojai
0
0
0
0
Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija
0
0
0
0
Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais
nesudarytos / nepratęstos sutartys
0
0
0
0
G1-6 MOKĖJIMO PRAKTIKA
Bendrovė siekia užtikrinti aiškias ir skaidrias atsiskaitymo sąlygas, kurios sudarytų sąlygas sklandžiam
bendradarbiavimui su tiekėjais. 2024 m. Bendrovės vidutinis visų sąskaitų apmokėjimo terminas siekė 27,4
dienas.
Pagrindinės sutartinės mokėjimo sąlygos:
• 8 kalendorinės dienos nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 1,29 proc. visų sąskaitų.
• 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 1,39 proc. visų sąskaitų.
• 17 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 13,45 proc. visų sąskaitų.
• 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos – taikoma 83,87 proc. visų sąskaitų.
Mokėjimų analizė apima visus 2024 m. faktiškai atliktus atsiskaitymus, įskaitant ir sąskaitas, išrašytas
ankstesniais laikotarpiais. Į skaičiavimus neįtraukiami išankstiniai mokėjimai ir avansinės išmokos
atskaitingiems asmenims.
Bendrovė laikosi atsakingos mokėjimų politikos, siekdama užtikrinti finansinį stabilumą tiekimo grandinėje.
Aiškiai apibrėžti mokėjimo terminai leidžia tiekėjams planuoti finansinius srautus, o savalaikiai
atsiskaitymai prisideda prie pasitikėjimu grįstų verslo santykių.
8.8. ES TAKSONOMIJOS REGLAMENTO RODIKLIAI
Europos Sąjungos (ES) Taksonomijos reglamentas (ES) 2020/852 ir jo pagrindu priimti deleguotieji aktai
(toliau – Taksonomija) sudaro aplinkosauginiu požiūriu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistemą,
skirtą skatinti privačias investicijas į veiklas, prisidedančias prie Europos Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
Taksonomijoje nustatyti moksliniais duomenimis pagrįsti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas ekonominės
veiklos tvarumas, taip pat įtvirtintos įmonių atskaitomybės ir ataskaitų teikimo prievolės.
„Amber Grid“ taksonominių ekonominių veiklų identifikavimas, atitikties techninės analizės kriterijams
vertinimas, su klimatu susijusios rizikos ir pažeidžiamumo vertinimas, atitikties nustatytiems
būtiniausioms apsaugos priemonėms vertinimas ir netaksonominių veiklų rodiklių apskaičiavimas
pateikiamas EPSO-G Konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje už 2024 m., skyriuje
Informacijos atskleidimas
pagal ES Taksonomijos reglamentą.
144
Toliau pateikiamos „Amber Grid“ Taksonomijos rodiklių (pajamų, kapitalo išlaidų, veiklos išlaidų) lentelės,
parengtos vadovaujantis Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2178 reikalavimais ir
šablonais.
PAJAMOS PAGAL TAKSONOMIJĄ, 2024 M.
Svaraus prisidėjimo kriterijai
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Būtiniausios apsaugos priemonės
Taksonomiją atitinkančios
apyvartos procentinė dalis, 2023
m. (%)
Sąlygas sudaranti veikla (S)
Perėjimo veikla (P)
Ekonominė veikla
Kodas
Apyvarta
Apyvartos procentinė
dalis, 2024
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
mln.
Eur
%
T/ N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T /
N
%
S
P
TA/N
TA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla)
Elektros energijos
gamyba naudojant
fotovoltinę saulės
energijos technologiją
KKŠ 4.1./PKK
4.1.
0
0
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
-
Atsinaujinančiųjų ir mažo
anglies dioksido pėdsako
dujų perdavimo ir
skirstymo tinklai
KKŠ 4.14. /
PKK 4.14.
0,1
0,2
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
-
Elektra varomų
transporto priemonių
įkrovimo stotelių
įrengimas pastatuose (ir
prie pastatų esančiose
automobilių stovėjimo
vietose), techninė
priežiūra ir remontas
KKŠ 7.4. / PKK 7.4.
0
0
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
S
Aplinkos atžvilgiu
tvarios veiklos (kriterijus
atitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.1)
0,1
0,2
0,2
%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
Iš jos: sąlygas
sudaranti veikla
0
0
0
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
S
Iš jos: perėjimo
veikla
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)
Vežimas motociklais,
keleiviniais automobiliais
ir lengvosiomis
komercinėmis transporto
priemonėmis.
KKŠ 6.5. / PKK
6.5.
0
0
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
0
Esamų pastatų
renovacija
KKŠ 7.2.
/ PKK
7.2.
0
0
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
0
Taksonominės, bet
aplinkos atžvilgiu
netvarios veiklos
(kriterijų neatitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.2)
0
-
-
-
-
-
-
-
0
Taksonominės veiklos
apyvarta (A.1+A.2)
0,1
0,2
0,2
%
-
-
-
-
-
0
B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA
Ne taksonominės veiklos
apyvarta
74,5
99,8
Iš viso (A+B)
74,6
100
Trumpinių reikšmės:
145
TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla
T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla
Svaraus prisidėjimo kriterijai
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Būtiniausios apsaugos priemonės
Taksonomiją atitinkančios
apyvartos procentinė dalis, 2023
m. (%)
Sąlygas sudaranti veikla (S)
Perėjimo veikla (P)
Ekonominė veikla
Kodas
Apyvarta
Apyvartos procentinė
dalis, 2024
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
mln.
Eur
%
T/ N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T /
N
%
S
P
TA/N
TA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla)
Elektros energijos
gamyba naudojant
fotovoltinę saulės
energijos technologiją
KKŠ
4.1./PKK
4.1.
0
0
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
-
Atsinaujinančiųjų ir mažo
anglies dioksido pėdsako
dujų perdavimo ir
skirstymo tinklai
KKŠ 4.14. /
PKK 4.14.
0.3
4
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
1
-
Elektra varomų
transporto priemonių
įkrovimo stotelių
įrengimas pastatuose (ir
prie pastatų esančiose
automobilių stovėjimo
vietose), techninė
priežiūra ir remontas
KKŠ 7.4. / PKK 7.4.
0
0
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
S
Aplinkos atžvilgiu
tvarios veiklos (kriterijus
atitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.1)
0,3
4
4%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
1
Iš jos: sąlygas
sudaranti veikla
0
0
0%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
S
Iš jos: perėjimo
veikla
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)
Vežimas motociklais,
keleiviniais automobiliais
ir lengvosiomis
komercinėmis transporto
priemonėmis.
KKŠ 6.5. / PKK
6.5.
0.1
1
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
0
Esamų pastatų
renovacija
KKŠ 7.2. /
PKK 7.2.
1.2
19
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
T
1
Taksonominės, bet
aplinkos atžvilgiu
netvarios veiklos
(kriterijų neatitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.2)
1.3
20
0.2
-
-
-
-
-
1
Taksonominės veiklos
apyvarta (A.1+A.2)
1,6
25
0.25
-
-
-
-
-
2
B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA
Ne taksonominės veiklos
apyvarta
4.8
75
Iš viso (A+B)
6.4
100
Trumpinių reikšmės:
146
TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla
T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla
Svaraus prisidėjimo kriterijai
Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai
Būtiniausios apsaugos priemonės
Taksonomiją atitinkančios
apyvartos procentinė dalis, 2023
m. (%)
Sąlygas sudaranti veikla (S)
Perėjimo veikla (P)
Ekonominė veikla
Kodas
Apyvarta
Apyvartos procentinė
dalis, 2024
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
Klimato kaitos
švelninimas
Prisitaikymas prie
klimato kaitos
Vanduo
Tarša
Žiedinė ekonomika
Biologinė įvairovė
A. TAKSONOMINĖ VEIKLA
mln.
Eur
%
T/ N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T/
N/
NTA
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T / N
T /
N
%
S
P
TA/N
TA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
TA/
NTA
A.1 Aplinkos atžvilgiu tvari veikla (kriterijus atitinkanti veikla)
Elektros energijos
gamyba naudojant
fotovoltinę saulės
energijos technologiją
KKŠ 4.1./PKK
4.1.
0
0
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
-
Atsinaujinančiųjų ir mažo
anglies dioksido pėdsako
dujų perdavimo ir
skirstymo tinklai
KKŠ 4.14. /
PKK 4.14.
0
0
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
-
Elektra varomų
transporto priemonių
įkrovimo stotelių
įrengimas pastatuose (ir
prie pastatų esančiose
automobilių stovėjimo
vietose), techninė
priežiūra ir remontas
KKŠ 7.4. / PKK 7.4.
0
0
T
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
S
Aplinkos atžvilgiu
tvarios veiklos (kriterijus
atitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.1)
0
0
0%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
Iš jos: sąlygas
sudaranti veikla
0
0
0%
N
NTA
NTA
NTA
NTA
T
T
T
T
T
T
T
0
S
Iš jos: perėjimo
veikla
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
A.2 Taksonominės, tačiau aplinkos atžvilgiu netvari veikla (kriterijus neatitinkanti taksonominė veikla)
Vežimas motociklais,
keleiviniais automobiliais
ir lengvosiomis
komercinėmis transporto
priemonėmis.
KKŠ 6.5. / PKK
6.5.
0
0
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
0
Esamų pastatų
renovacija
KKŠ 7.2.
/ PKK
7.2.
0
0
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
0
Taksonominės, bet
aplinkos atžvilgiu
netvarios veiklos
(kriterijų neatitinkančios
taksonominės veiklos)
apyvarta (A.2)
0
0
0
-
-
-
-
-
0
Taksonominės veiklos
apyvarta (A.1+A.2)
0
0
TA
NTA
NTA
NTA
NTA
NTA
0
B. NE TAKSONOMINĖ VEIKLA
Ne taksonominės veiklos
apyvarta
14,2
100
Iš viso (A+B)
14,2
100
Trumpinių reikšmės:
TA – atitinkamo tikslo atžvilgiu taksonominė veikla
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla
147
T – taip (kriterijus atitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
N – ne (kriterijų neatitinkanti taksonominė veikla, kuria siekiama atitinkamo aplinkos tikslo)
NTA – atitinkamo tikslo atžvilgiu netaksonominė veikla
148
RODYKLĖ
ETAS RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Taikomas ETAS sektorius
Netaikoma
2 ETAS Bendroji atskleistina informacija
Atskleidimo Reikalavimai
Puslapis
1. Ataskaitų rengimo pagrindas
BP-1
Bendras tvarumo ataskaitų rengimo pagrindas
69
BP-2
Su ypatingomis aplinkybėmis susijusios informacijos atskleidimas
69
2. Valdymas
GOV-1
Administracinių, valdymo ir priežiūros organų vaidmuo
70
GOV-2
Įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams
teikiama informacija ir jų sprendžiami tvarumo klausimai
70
GOV-3
Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų
sistemas
71
GOV-4
Pareiškimas dėl tvarumo išsamaus patikrinimo
71
GOV-5
Tvarumo atskaitomybės rizikos valdymas ir vidaus kontrolė
71
3. Strategija
SBM-1
Strategija, verslo modelis ir vertės grandinė
72
SBM-2
Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
74
SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su
strategija ir verslo modeliu
77
4. Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
4.1 Informacijos apie reikšmingumo vertinimo procesą atskleidimas
IRO-1
Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo
procesų aprašymas
77
IRO-2
ETAS atskleidimo reikalavimai, įtraukti į įmonės tvarumo ataskaitą
78
4.2 Minimalus atskleidimo reikalavimas, taikomas informacijai apie politiką ir veiksmus
MDR-P
Priimta reikšmingų tvarumo klausimų valdymo politika
79
MDR-A
Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję veiksmai ir ištekliai
79
5. Rodikliai ir uždaviniai
MDR-M
Su reikšmingais tvarumo klausimais susiję rodikliai
79
MDR-T
Politikos ir veiksmų veiksmingumo stebėjimas pagal uždavinius
79
Aplinkosaugos temos
E1 ETAS Klimato kaita
Valdymas
E1 GOV-3
Su tvarumu susijusių veiklos rezultatų integravimas į paskatų
sistema
71
Strategija
E1-1
Pertvarkos planas klimato kaitai švelninti
80
E1 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su
strategija ir verslo modeliu
79
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
149
E1 IRO-1
Reikšmingo su klimatu susijusio poveikio, rizikų ir galimybių
nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
77
E1-2
Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusi politika
84
E1-3
Su klimato kaitos politika susiję veiksmai ir ištekliai
84
Rodikliai ir uždaviniai
E1-4
Su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję
uždaviniai
88
E1-5
Energijos suvartojimas ir jos rūšių derinys
91
E1-6
Bendri išmesti 1, 2 ir 3 lygių ŠESD kiekiai ir visas išmestas ŠESD
kiekis
92
E1-7
ŠESD absorbavimas ir ŠESD kiekio mažinimo projektai,
finansuojami anglies dioksido kreditais
94
E1-8
Anglies dioksido įsikainojimas
94
E2 ETAS Tarša
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E2 IRO-1
Reikšmingo su tarša susijusio poveikio, rizikų ir galimybių
nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
77
E2-1
Su tarša susijusi politika
95
E2-2
Su tarša susiję veiksmai ir ištekliai
95
Rodikliai ir uždaviniai
E2-4
Oro, vandens ir dirvožemio tarša
96
E3 ETAS Vandens ir jūrų ištekliai
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su
strategija ir verslo modeliu
96
E3 IRO-1
Reikšmingo su vandens ir jūrų ištekliais susijusio poveikio, rizikų ir
galimybių nustatymo ir vertinimo procesų aprašymas
77
E4 ETAS Biologinė įvairovė ir ekosistemos
Strategija
E4-1
Pertvarkos planas ir atsižvelgimas į biologinę įvairovę bei
ekosistemas strategijoje ir verslo modelyje
98
E4 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su
strategija ir verslo modeliu
96
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
E4 IRO-1
Reikšmingo su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusio
poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų
aprašymas
77
E4-2
Su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusi politika
98
E4-3
Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję veiksmai ir ištekliai
99
Rodikliai ir uždaviniai
E4-4
Su biologine įvairove ir ekosistemomis susiję uždaviniai
99
E4-5
Su biologinės įvairovės ir ekosistemų pokyčiais susiję poveikio
rodikliai
100
E5 ETAS Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
150
E5 IRO-1
Reikšmingo su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusio
poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo procesų
aprašymas
77
E5-1
Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susijusi politika
100
E5-2
Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję veiksmai ir
ištekliai
101
Rodikliai ir uždaviniai
E5-3
Su išteklių naudojimu ir žiedine ekonomika susiję uždaviniai
102
E5-4
Išteklių įvediniai
102
E5-5
Išteklių išvediniai
102
Socialinės temos
S1 ETAS Sava darbo jėga
Strategija
S1 SBM-2
Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
74
S1 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su
strategija ir verslo modeliu
104
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
S1-1
Su sava darbo jėga susijusi politika
105
S1-2
Savų darbuotojų ir darbuotojų atstovų įtraukimo sprendžiant
klausimus dėl poveikio procesai
107
S1-3
Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais savi
darbuotojai gali išreikšti susirūpinimą
108
S1-4
Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio savai darbo jėgai,
su sava darbo jėga susijusių reikšmingų rizikų mažinimo ir
pasinaudojimo reikšmingomis galimybėmis metodai ir tų veiksmų
veiksmingumas
109
Rodikliai ir uždaviniai
S1-5
Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu,
teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių
valdymu
113
S1-6
Įmonės samdomųjų darbuotojų savybės
116
S1-7
Nesamdomųjų darbuotojų, priskiriamų prie įmonės savos darbo
jėgos, savybės
117
S1-8
Kolektyvinių sutarčių aprėptis ir socialinis dialogas
117
S1-9
Įvairovės rodikliai
118
S1-10
Deramas darbo užmokestis
118
S1-11
Socialinė apsauga
118
S1-12
Neįgalieji
119
S1-13
Mokymo ir įgūdžių ugdymo rodikliai
119
S1-14
Sveikatos ir saugos rodikliai
119
S1-15
Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rodikliai
120
S1-16
Kompensacijos rodikliai (užmokesčio skirtumas ir bendra
kompensacija)
120
S1-17
Incidentai, skundai ir stiprus poveikis žmogaus teisėms
121
S3 ETAS Paveikiamos bendruomenės
Strategija
S3 SBM-2
Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
74
151
S3 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su
strategija ir verslo modeliu
121
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
S3-1
Su paveikiamomis bendruomenėmis susijusi politika
121
S3-2
Paveikiamų bendruomenių įtraukimo sprendžiant klausimus dėl
poveikio procesai
122
S3-3
Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais
paveikiamos bendruomenės gali išreikšti susirūpinimą
122
S3-4
Veiksmai, kurių imamasi dėl reikšmingo poveikio paveikiamoms
bendruomenėms, su paveikiamomis bendruomenėmis susijusių
reikšmingų rizikų valdymo ir pasinaudojimo reikšmingomis
galimybėmis metodai ir tų veiksmų veiksmingumas
123
Rodikliai ir uždaviniai
S3-5
Uždaviniai, susiję su reikšmingo neigiamo poveikio valdymu,
teigiamo poveikio didinimu ir reikšmingų rizikų ir galimybių
valdymu
123
S4 ETAS Vartotojai ir galutiniai naudotojai
Strategija
S4 SBM-2
Suinteresuotųjų subjektų interesai ir nuomonės
74
S4 SBM-3
Reikšmingas poveikis, rizikos ir galimybės bei jų sąveika su
strategija ir verslo modeliu
123
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
S4-3
Neigiamo poveikio ištaisymo procesai ir kanalai, kuriais vartotojai
ir (arba) galutiniai naudotojai gali išreikšti susirūpinimą
124
Valdysenos temos
G1 ETAS Verslo etika
Valdymas
G1 GOV-1
Administracinių, priežiūros ir valdymo organų vaidmuo
70
Poveikio, rizikų ir galimybių valdymas
G1 IRO-1
Reikšmingo poveikio, rizikų ir galimybių nustatymo ir vertinimo
procesų aprašymas
77
G1-1
Įmonės kultūra ir verslo etikos politika
125
G1-2
Santykių su tiekėjais valdymas
127
G1-3
Korupcijos ir kyšininkavimo prevencija ir aptikimas
128
Rodikliai ir uždaviniai
G1-4
Patvirtinti korupcijos ar kyšininkavimo incidentai
129
G1-6
Mokėjimo praktika
130
HORIZONTALIŲJŲ STANDARTŲ IR TEMINIŲ STANDARTŲ DUOMENŲ VIENETŲ, KURIŲ REIKALAUJAMA
PAGAL KITUS ES TEISĖS AKTUS, SĄRAŠAS
Šis priedėlis yra neatskiriama 2 ETAS dalis. Toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti 2 ETAS ir teminių ETAS
duomenų vienetai, kurių reikalaujama pagal kitus ES teisės aktus.
Atskleidimo reikalavimas
ir susijęs duomenų
vienetas
Nuoroda
į TFIAR
Nuoroda į 3 ramstį
Nuoroda į
Lyginamųjų
Nuoroda į
ES
Puslapis
152
indeksų
reglamentą
klimato
teisės aktą
2 ETAS GOV-1
Lyčių pusiausvyra valdyboje
21 straipsnio d punktas
1 priedo 1
lentelės
13 rodiklis
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
70
2 ETAS GOV-1
Nepriklausomų valdybos
narių dalis procentais 21
straipsnio e punktas
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
70
2 ETAS GOV-4
Pareiškimas dėl išsamaus
patikrinimo 30 straipsnis
1 priedo 3
lentelės
10 rodiklis
71
2 ETAS SBM-1
Dalyvavimas veikloje,
susijusioje su iškastiniu kuru
40 straipsnio d punkto i
papunktis
1 priedo 1
lentelės 4
rodiklis
Reglamento (ES) Nr.
575/2013 449a straipsnis;
Komisijos įgyvendinimo
reglamento (ES) 2022/2453
1 lentelė: Kokybinė
informacija apie
aplinkosauginę riziką ir 2
lentelė: Kokybinė
informacija apie socialinę
riziką
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
72
2 ETAS SBM-1
Dalyvavimas veikloje,
susijusioje su cheminių
medžiagų gamyba 40
straipsnio d punkto ii
papunktis
1 priedo 2
lentelės 9
rodiklis
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
72
2 ETAS SBM-1
Dalyvavimas veikloje,
susijusioje su prieštaringai
vertinamais ginklais 40
straipsnio d punkto iii
papunktis
1 priedo 1
lentelės
14 rodiklis
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 12
straipsnio 1 dalis,
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
72
2 ETAS SBM-1
Dalyvavimas veikloje,
susijusioje su tabako gamyba
ir auginimu 40 straipsnio d
punkto iv papunktis
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 12
straipsnio 1 dalis,
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
72
E1-1 ETAS
Perėjimo prie neutralaus
poveikio klimatui ekonomikos
iki 2050 m. planas 14
straipsnis
Reglamento
(ES) 2021/1119
2 straipsnio 1
dalis
80
E1-1 ETAS
Įmonės, kurioms netaikomi su
Paryžiaus susitarimu
suderinti lyginamieji indeksai
16 straipsnio g punktas
449a straipsnis
Reglamentas (ES) Nr.
575/2013; Komisijos
įgyvendinimo reglamento
(ES) 2022/2453 1 šablonas:
Bankinė knyga. Galimos su
klimato kaita susijusios
pertvarkos rizikos rodikliai.
Pozicijų kredito kokybė
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 12
straipsnio 1 dalies d–g
punktai ir 12
straipsnio 2 dalis
80
153
pagal sektorius,
išmetamųjų teršalų kiekį ir
likutinį terminą
E1-4 ETAS
Išmetamo ŠESD kiekio
mažinimo uždaviniai
34
straipsnis
1 priedo 2
lentelės 4
rodiklis
449a straipsnis
Reglamentas (ES) Nr.
575/2013; Komisijos
įgyvendinimo reglamento
(ES) 2022/2453 3 šablonas:
Bankinė knyga. Galimos su
klimato kaita susijusios
pertvarkos rizikos rodikliai.
Suderinimo parametrai
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 6
straipsnis
88
E1-5 ETAS
Iškastinių išteklių energijos
suvartojimas, suskirstytas
pagal šaltinius (tik didelį
poveikį klimatui darantiems
sektoriams) 38 straipsnis
1 priedo 1
lentelės 5
rodiklis ir 2
lentelės 5
rodiklis
91
E1-5 ETAS Energijos
suvartojimas ir rūšių derinys
37 straipsnis
1 priedo 1
lentelės 5
rodiklis
91
E1-5 ETAS
Su didelį poveikį klimatui
darančių sektorių veikla
susijęs energijos suvartojimo
intensyvumas 40–43
straipsniai
1 priedo 1
lentelės 6
rodiklis
91
E1-6 ETAS
Bendri 1, 2 ir 3 lygių ir visas
išmestas ŠESD kiekis 44
straipsnis
1 priedo 1
lentelės 1
ir 2
rodikliai
449a straipsnis;
Reglamentas (ES) Nr.
575/2013; Komisijos
įgyvendinimo reglamento
(ES) 2022/2453 1 šablonas:
Bankinė knyga. Galimos su
klimato kaita susijusios
pertvarkos rizikos rodikliai.
Pozicijų kredito kokybė
pagal sektorius,
išmetamųjų teršalų kiekį ir
likutinį terminą
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 5
straipsnio 1 dalis, 6
straipsnis ir 8
straipsnio 1 dalis
92
E1-6 ETAS
Viso išmesto ŠESD kiekio
energijos suvartojimo
intensyvumas 53–55
straipsniai
1 priedo 1
lentelės 3
rodiklis
Reglamento (ES) Nr.
575/2013 449a straipsnis;
Komisijos įgyvendinimo
reglamento (ES) 2022/2453
3 šablonas: Bankinė knyga.
Galimos su klimato kaita
susijusios pertvarkos
rizikos rodikliai. Suderinimo
parametrai
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 8
straipsnio 1 dalis
92
E1-7 ETAS
ŠESD absorbavimas ir anglies
dioksido kreditai 56 straipsnis
Reglamento
(ES) 2021/1119
2 straipsnio 1
dalis
94
E1-9 ETAS
Lyginamojo portfelio pozicija
su klimatu susijusios fizinės
rizikos atžvilgiu 66 straipsnis
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 II priedas,
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
Nereikšminga
154
E1-9 ETAS
Piniginių sumų suskirstymas
pagal ūmią ir lėtinę fizinę
riziką, 66 straipsnio a punktas
E1-9 ETAS
Svarbaus turto, kuriam kyla
reikšminga fizinė rizika,
buvimo vietos nustatymas 66
straipsnio c punktas
Reglamento (ES) Nr.
575/2013 449a straipsnis;
Komisijos įgyvendinimo
reglamento (ES) 2022/2453
46 ir 47 straipsniai; 5
šablonas. Bankinė knyga.
Galimos su klimato kaita
susijusios fizinės rizikos
rodikliai. Su fizine rizika
susijusios pozicijos.
Nereikšminga
E1-9 ETAS Įmonės
nekilnojamojo turto
balansinės vertės
suskirstymas pagal energijos
vartojimo efektyvumo klases;
67 straipsnio c punktas
Reglamento (ES) Nr.
575/2013 449a straipsnis;
Komisijos įgyvendinimo
reglamento (ES) 2022/2453
34 straipsnis; 2 šablonas.
Bankinė knyga. Galimos su
klimato kaita susijusios
pertvarkos rizikos rodikliai.
Paskolos, užtikrintos
nekilnojamuoju turtu.
Užtikrinimo priemonės
energijos vartojimo
efektyvumas
Nereikšminga
E1-9 ETAS
Portfelio pozicijos mastas su
klimatu susijusių galimybių
atžvilgiu 69 straipsnis
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 II priedas
Nereikšminga
E2-4 ETAS
Kiekvieno į E-IPTR reglamento
(Europos išleidžiamų ir
perduodamų teršalų registro
reglamento) II priedą įtraukto
teršalo kiekis, išmestas į orą,
vandenį ir dirvožemį, 28
straipsnis
1 priedo 1
lentelės 8
rodiklis, 1
priedo 2
lentelės 2
rodiklis, 1
priedo 2
lentelės 1
rodiklis, 1
priedo 2
lentelės 3
rodiklis
96
E3-1 ETAS
Vandens ir jūrų ištekliai 9
straipsnis
1 priedo 2
lentelės 7
rodiklis
Nereikšminga
E3-1 ETAS
Priimta politika 13 straipsnis
1 priedo 2
lentelės 8
rodiklis
Nereikšminga
E3-1 ETAS
Tvarūs vandenynai ir jūros 14
straipsnis
1 priedo 2
lentelės
12 rodiklis
Nereikšminga
E3-4 ETAS
Bendras apytakinio vandens
ir pakartotinai panaudoto
vandens kiekis 28 straipsnio c
punktas
1 priedo 2
lentelės
6.2
rodiklis
Nereikšminga
E3-4 ETAS
Bendras vandens
suvartojimas (m
3
) pagal
1 priedo 2
lentelės
6,1 rodiklis
Nereikšminga
155
nuosavų operacijų grynąsias
pajamas 29 straipsnis
2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio
a punkto i papunktis
1 priedo 1
lentelės 7
rodiklis
77
2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio
b punktas
1 priedo 2
lentelės
10 rodiklis
77
2 ETAS IRO 1 - E4 16 straipsnio
c punktas
1 priedo 2
lentelės
14 rodiklis
77
E4-2 ETAS
Tvaraus žemės naudojimo ir
(arba) žemės ūkio praktika ar
politika 24 straipsnio b
punktas
1 priedo 2
lentelės 11
rodiklis
98
E4-2 ETAS
Tvaraus vandenynų ir (arba)
jūrų naudojimo praktika ar
politika 24 straipsnio c
punktas
1 priedo 2
lentelės
12 rodiklis
98
E4-2 ETAS
Politika, skirta miškų kirtimo
klausimui spręsti 24
straipsnio d punktas
1 priedo 2
lentelės
15 rodiklis
98
E5-5 ETAS
Neperdirbtos atliekos 37
straipsnio d punktas
1 priedo 2
lentelės
13 rodiklis
102
E5-5 ETAS
Pavojingosios atliekos ir
radioaktyviosios atliekos 39
straipsnis
1 priedo 1
lentelės 9
rodiklis
102
2 ETAS - SBM3 - S1
Su priverčiamuoju darbu
susijusių incidentų rizika 14
straipsnio f punktas
I priedo 3
lentelės
13 rodiklis
104
2 ETAS - SBM3 - S1
Su vaikų darbu susijusių
incidentų rizika 14 straipsnio
g punktas
I priedo 3
lentelės
12 rodiklis
104
S1-1 ETAS
Žmogaus teisių politikos
įsipareigojimai 20 straipsnis
I priedo 3
lentelės 9
rodiklis ir 1
lentelės 11
rodiklis
105
S1-1 ETAS
Išsamaus patikrinimo politika,
taikytina į pagrindines
Tarptautinės darbo
organizacijos konvencijas Nr.
1–8 įtrauktiems aspektams 21
straipsnis
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
105
156
S1-1 ETAS
Prekybos žmonėmis
prevencijos procesai ir
priemonės 22 straipsnis
I priedo 3
lentelės 11
rodiklis
105
S1-1 ETAS
Nelaimingų atsitikimų darbe
prevencijos politika arba
valdymo sistema 23
straipsnis
I priedo 3
lentelės 1
rodiklis
105
S1-3 ETAS
Skundų teikimo ir (arba)
skundų nagrinėjimo
mechanizmas 32 straipsnio c
punktas
I priedo 3
lentelės 5
rodiklis
108
S1-14 ETAS
Mirčių ir su darbu susijusių
nelaimingų atsitikimų
skaičius ir lygis 88 straipsnio
b ir c punktai
I priedo 3
lentelės 2
rodiklis
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
119
S1-14 ETAS
Dėl sužalojimų, nelaimingų
atsitikimų, žūčių ar ligų
prarastų darbo dienų skaičius
88 straipsnio e punktas
I priedo 3
lentelės 3
rodiklis
119
S1-16 ETAS
Nekoreguotas moterų ir vyrų
darbo užmokesčio skirtumas
97 straipsnio a punktas
I priedo 1
lentelės
12 rodiklis
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
120
S1-16 ETAS
Per didelis vykdomojo
direktoriaus darbo
užmokesčio koeficientas 97
straipsnio b punktas
I priedo 3
lentelės 8
rodiklis
120
S1-17 ETAS
Diskriminacijos atvejai 103
straipsnio a punktas
I priedo 3
lentelės 7
rodiklis
121
S1-17 ETAS JT verslo ir
žmogaus teisių pagrindinių
principų ir EBPO
rekomendacijų nesilaikymas
104 straipsnio a punktas
I priedo 1
lentelės
10 rodiklis
ir 3
lentelės
14 rodiklis
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas,
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 12
straipsnio 1 dalis
121
2 ETAS - SBM3 - S2
Didelė vaikų darbo arba
priverčiamojo darbo rizika
vertės grandinėje 11
straipsnio b punktas
I priedo 3
lentelės
12 ir 13
rodikliai
Nereikšminga
S2-1 ETAS
Žmogaus teisių politikos
įsipareigojimai 17 straipsnis
I priedo 3
lentelės 9
rodiklis ir 1
lentelės 11
rodiklis
Nereikšminga
157
S2-1 ETAS Su vertės
grandinės darbuotojais
susijusi politika 18 straipsnis
1 priedo 3
lentelės 11
ir 4
rodikliai
Nereikšminga
S2-1 ETAS JT verslo ir
žmogaus teisių pagrindinių
principų ir EBPO
rekomendacijų nesilaikymas
19 straipsnis
1 priedo 1
lentelės
10 rodiklis
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas,
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 12
straipsnio 1 dalis
Nereikšminga
S2-1 ETAS
Išsamaus patikrinimo politika,
taikytina į pagrindines
Tarptautinės darbo
organizacijos konvencijas Nr.
1–8 įtrauktiems aspektams 19
straipsnis
Komisijos
deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
Nereikšminga
S2-4 ETAS
Problemos ir incidentai
žmogaus teisių srityje, susiję
su vertės grandinės pradine ir
galutine grandimis 36
straipsnis
1 priedo 3
lentelės
14 rodiklis
Nereikšminga
S3-1 ETAS
Žmogaus teisių politikos
įsipareigojimai 16 straipsnis
1 priedo 3
lentelės 9
rodiklis ir 1
lentelės 11
rodiklis
121
S3-1 ETAS
JT verslo ir žmogaus teisių
pagrindinių principų, TDO
principų ir EBPO
rekomendacijų nesilaikymas
17 straipsnis
1 priedo 1
lentelės
10 rodiklis
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas,
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 12
straipsnio 1 dalis
121
S3-4 ETAS
Problemos ir incidentai
žmogaus teisių srityje 36
straipsnis
1 priedo 3
lentelės
14 rodiklis
123
S4-1 ETAS Su vartotojais ir
galutiniais naudotojais
susijusi politika 16 straipsnis
I priedo 3
lentelės 9
rodiklis ir 1
lentelės 11
rodiklis
Nereikšminga
S4-1 ETAS
JT verslo ir žmogaus teisių
pagrindinių principų ir EBPO
rekomendacijų nesilaikymas
17 straipsnis
1 priedo 1
lentelės
10 rodiklis
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas,
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1818 12
straipsnio 1 dalis
Nereikšminga
S4-4 ETAS
Problemos ir incidentai
žmogaus teisių srityje 35
straipsnis
1 priedo 3
lentelės
14 rodiklis
Nereikšminga
158
G1-1 ETAS
Jungtinių Tautų konvencija
prieš korupciją 10 straipsnio b
punktas
1 priedo 3
lentelės
15 rodiklis
125
G1-1 ETAS
Pranešėjų apsauga 10
straipsnio d punktas
1 priedo 3
lentelės 6
rodiklis
125
G1-4 ETAS
Baudos už kovos su korupcija
ir kovos su kyšininkavimu
įstatymų pažeidimus 24
straipsnio a punktas
1 priedo 3
lentelės 17
rodiklis
Deleguotojo
reglamento (ES)
2020/1816 II priedas
129
G1-4 ETAS
Kovos su korupcija ir kovos su
kyšininkavimu standartai 24
straipsnio b punktas
1 priedo 3
lentelės
16 rodiklis
129
9. ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI
Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius
teisės aktus, esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia
skelbiama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-
investuotojams/esminiai-ivykiai) ir vertybinių popierių biržos
NASDAQ Vilnius
tinklalapyje
(www.nasdaqbaltic.com).
2024 metų esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai:
19 lentelė. 2024 m. esminiai „Amber Grid“ įvykiai
Data
Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2024 02 02
„Amber Grid“ 2024 m. investuotojų kalendorius
2024 02 29
AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. veiklos rezultatai
2024 03 28
Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2024 03 28
Korekcija: „Amber Grid“ 2024 m. investuotojų kalendorius
2024 04 26
Gautas UAB „EPSO-G“ pasiūlymas dėl AB „Amber Grid“ valdybos narių išrinkimo, atlygio dydžių
valdybos nariams nustatymo bei valdybos veiklos biudžeto 2024 m. ir tolimesniems metams
nustatymo
2024 04 30
AB „Amber Grid“ 2023 m. metinė informacija
2024 04 30
Eiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2024 05 09
Dėl dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2025 m.
2024 05 10
Dividendų ex-diena
2024 05 10
AB „Amber Grid“ 2023 m. dividendų mokėjimo tvarka
2024 05 10
Dėl Amber Grid valdybos pirmininko išrinkimo
2024 05 10
AB „Amber Grid“ 2024 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
159
2024 05 21
Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2024 05 21
Įregistruota nauja „Amber Grid“ įstatų redakcija
2024 05 28
Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2024 05 30
Patvirtintos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2024 06 18
Neeiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2024 08 09
AB „Amber Grid“ 2024 m. I pusmečio veiklos rezultatai
2024 08 13
Dėl VERT sankcijos skyrimo procedūros pradžios
2024 09 02
AB „Amber Grid“ sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartį su UAB „EPSO-G“
2024 09 27
Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2024 10 18
Neeiliniame AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2024 11 08
AB „Amber Grid“ 2024 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai
2024 12 31
„Amber Grid“ 2025 m. investuotojų kalendorius
Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo
elektroniniame leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus
esminius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos
informacijos bazėje www.crib.lt ir Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių
turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį
akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.
PRIEDAI
„Amber Grid“ organizacinė struktūra
160
„Amber Grid“ pranešimas apie „NASDAQ Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso
laikymąsi
Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo
12 str. 3 dalimi ir AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi „Nasdaq Vilnius“
listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo
nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir
dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta paaiškinanti informacija.
1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:
AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos
modelį nustato Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos
ministerijos (EM) 2022-12-29 patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-
G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto
puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje (www.epsog.lt).
Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema
Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai,
siekdama Bendrovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės
korporatyvinio valdymo dokumentais nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.
Bendrovės valdymo struktūra:
• Visuotinis akcininkų susirinkimas;
• Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko, 1 valstybės tarnautojas);
• Grupės mastu veikiantys komitetai:
• atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
• audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių).
Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus
audito vadovą skiria ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip
pat atskaitingas audito komitetui, kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas
analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų
valdymo sistema pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo,
vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.
Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią
darbuotojams sėkmingai įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies
161
žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų
įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:
Struktūrizuota lentelė:
162
Principai / rekomendacijos
Taip /ne
/neaktualu
Komentaras
1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų
apsaugoti akcininkų teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos
galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta
informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant
bendrovei svarbius sprendimus.
Taip
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi,
Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX
Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai
skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius
akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką,
jų sprendimo projektus, taip pat informacija apie
visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus
sprendimus. Bendrovė užtikrina akcininkams
vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų
sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant
balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal
įgaliojimą ir pan.).
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų
tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
Taip
Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 0,29 Eur
nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos,
kurios kiekvienam akcininkui suteikia vienodas
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises,
priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus. Visos
akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais
akcininkų asmeninėse vertybinių popierių
sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų
tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų
apskaitos tvarkymo.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas
iš anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su
išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis
teisėmis.
Taip
Žr. 1.2. punktą.
Taip pat, Bendrovės viešai skelbiamų įstatų IV
skyriuje nurodytos akcininkų teisės ir pareigos.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar
beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės
reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas
visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
Taip
Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti sandoriai, kuriems
reikalingas Valdybos ir visuotinio akcininkų
susirinkimo pritarimas.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir
dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams
lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei
interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta,
data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų
dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime.
Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą
bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai
galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.
Taip
Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir
kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta
tvarka. Taip pat kiekvieną kartą šaukiant visuotinį
akcininkų susirinkimą, pranešime apie visuotinio
akcininkų susirinkimo sušaukimą ir Bendrovės
internetiniame tinklalapyje pateikiamos bendrosios
akcininkų teisės ir konkretūs jų įgyvendinimo
terminai.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų
teisę susipažinti su informacija, esant galimybei,
rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui
parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik
lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio
kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo
pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat
rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir
anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis.
Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti
skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas
paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų
atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
Taip
Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius
biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama
informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų
susirinkimus, nurodant vietą, datą ir laiką, jų
sprendimo projektus, taip pat informaciją apie
visuotinio akcininkų priimtus sprendimus.
163
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti
sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime
asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant.
Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš
anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
Taip
Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo
šaukimą visuomet nurodoma galimybė akcininkams
balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio
formą arba akcininko teises įgyvendinti įgaliojant kitą
asmenį.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms
rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas
ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir
balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose
naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais
atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos
saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo
tapatybę.
Ne
Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos
informacijos saugumą ir nustatant akcininkų
tapatybę, tokios galimybės akcininkams dar nėra
sudaromos. Tačiau akcininkams užtikrinamos kitos
galimybės realizuoti savo teises: balsavimas
asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas per
įgaliotą asmenį; balsavimas sudarius balsavimo
teisės perleidimo sutartį; balsavimas iš anksto
užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama
atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras,
siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie
klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo
narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą,
darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas
vadovaujamas pareigas.
Taip
Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo
šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai su
pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame tarpe
naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas
jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei
siūlomas jai skirti atlygis.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai,
administracijos vadovai
23
ar kiti su bendrove susiję
kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją,
susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke,
turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.
1.11. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip
pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime,
jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarkę.
Taip
Ne
Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti
informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja
visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi
kandidatai į kolegialaus organo narius, esant
galimybei, taip pat dalyvauja.
2.1. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės
valdyseną.
2.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų
tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat
siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą
stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos
pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos
nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir
patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami
apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai
perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų
užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks
asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų
kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas
ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į
stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė
nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti
pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi
veiklos nešališkumui užtikrinti.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
23
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies
vadovaujančias pareigas.
164
2.1.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas
stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti
kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač
vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie
netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario
pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau
nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami
bendrovės akcininkai.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų
būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam
tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo
kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl
ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų
tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti
savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų
tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti
kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos
nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus
paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę
struktūrą ir veiklos procedūras.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
3 principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų,
darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią
patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą.
Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba
taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos
patvirtinimą.
Taip
Bendrovės įstatų 34 p. įtvirtinta Bendrovės valdybos
kompetencija tvirtinti Bendrovės strategiją.
Taip pat, valdyba vykdydama priežiūros funkciją
reguliariai svarsto ataskaitas apie jos vykdymą.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo
organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose
priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje
nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme
nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai
priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės,
akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius,
atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.
Taip
Bendrovės įstatų 7.3 skirsnyje nurodyta, jog
Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas.
Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas,
atsižvelgia į Audito komiteto nuomonę, Bendrovės,
akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių
poreikius.
165
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi
įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų
bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši
bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos
valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir
tiesioginę vadovų atskaitomybę.
Taip
Bendrovės įstatų 36 (xxiv) p. numatyta, kad
Bendrovės valdyba priima sprendimus dėl
Patronuojančios bendrovės valdybos patvirtintų
įmonių grupės mastu taikomų įmonių grupės lygio
dokumentų netaikymo Bendrovei arba taikymo su
išimtimis.
Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos
patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas, veiklos
planai ir pan.) įgyvendinimą Bendrovėje.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje
būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros
praktikos rekomendacijas
24
dėl vidaus kontrolės, etikos ir
atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių
įstatymų, taisyklių ir standartų.
Taip
Bendrovės valdyba užtikrina ir kontroliuoja vidaus
kontrolės, etikos bei atitikties valdymo priemonių
įgyvendinimą, pavyzdžiui:
-grupės mastu veikia vidaus auditas;
-grupės mastu formuojamas audito komitetas iš
daugumos nepriklausomų narių, kuriam taip pat
atskaitingas vidaus auditas;
-bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB „EPSO-
G“ įmonių grupės antikorupcinės veiklos politika, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės interesų valdymo politika, ir
kt.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų
atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir
kompetencijos pusiausvyrą.
Taip
Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu
patvirtintu Kandidatų į valstybės ar savivaldybės
įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos
bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų
priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu,
atsižvelgia į Atlygio ir skyrimo komiteto
rekomendacijas (Bendrovės įstatų 53 p.), taip pat
tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir
kompetencijos pusiausvyrą.
Bendrovės įstatų 55 p. numatyta, kad valdyba,
vertindama kandidato į Bendrovės vadovus
tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį
šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems
reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato
pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir
(ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl
reikalingos informacijos apie kandidatą suteikimo.
3.2. Valdybos sudarymas
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų
susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti
valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat
siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą
valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų
būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų
įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims
tinkamai atlikti.
Taip
Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad renkant
valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje
būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų
nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į Valdymo
kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių,
vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje
įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų
reikalavimus; taip pat siekiama, jog Valdybos nariai
turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos
atsakomybės sritis ir funkcijas.
Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir
skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos
kompetencijų matricą.
Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos
įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina
atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia
rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.
24
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies
vadovaujančias pareigas.
24
Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai
166
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės,
informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę
patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius
įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų
būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų
tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri
jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame
punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama
visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte
nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos
bendrovės metiniame pranešime.
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti
su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
Taip
Valdybos nariai supažindinami su pareigomis,
bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinant
pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais
dokumentais – naujiems valdybos nariams
suformuojamas ir elektroniniu būdu pateikiamas
tokių dokumentų paketas.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems
naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas
profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų
statuso pakartotinas patvirtinimas.
Taip
Bendrovės įstatų 26 p. numatyta, kad valdyba yra
kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5
nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, renka
visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra
atskaitinga. Valdybos nario nepertraukiamas
kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos
kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti
Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10
(dešimt) metų iš eilės.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai
veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs
bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į
valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia
nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama
informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos
nešališkumui užtikrinti.
Taip
Bendrovės įstatų 28 p. numatyti kriterijai, kuriems
esant asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos
nariu.
Bendrovės įstatų 28 str. numatyti kriterijai, kuriems
esant asmuo apskritai negali būti renkamas
valdybos nariu. Bendrovės įstatų 46 str. numatyta,
kad valdybos pirmininkas turėtų būti renkamas iš
patronuojančios bendrovės nominuojamų valdybos
narių.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos
narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per
bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti
informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu
stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis
akcininkų susirinkimas.
Taip
Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja
posėdžiuose, o protokoluose fiksuojamas valdybos
narių dalyvavimas bei balsavimas priimant
sprendimus.
Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 51 p. Bendrovės
valdyba atsiskaito už savo veiklą, pateikdama
Susirinkimui metinę savo veiklos Bendrovės
valdyboje ataskaitą, įskaitant informaciją apie
priimtus sprendimus bei apibendrintą metinį veiklos
įsivertinimą. Ši ataskaita gali būti teikiama Bendrovės
metiniame pranešime.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant
valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių
bus nepriklausomi
25
, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos
nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad
tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme
nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali
būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su
bendrove susijusių aplinkybių.
Taip
Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame
pranešime yra pateikiama informacija apie
Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant
nepriklausomus narius.
Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai
privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų,
galinčių sukelti interesų konfliktą.
167
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Bendrovės įstatų 25 str. numatyta, kad visuotinis
akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl
Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, Valdybos narių
atlygio, sutarčių su Valdybos nariais sudarymo ir jų
standartinių sąlygų nustatymo. Visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimu tik nepriklausomiems
valdybos nariams nustatytas fiksuotas mėnesinis
atlygis už valdybos nario veiklą bei veiklą įmonių
grupės komitetuose.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir
atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų
turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti
asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai
dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant
bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir
galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.
Taip
Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių
interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais
valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas,
vykdomas nepriklausomų narių nepriklausomumo
vertinimas. Taip pat, Bendrovės įstatų 31 p.
numatyta, kad Valdybos nariai gali dirbti kitą darbą
ar užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su
jų veikla Valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant,
vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose
asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje
tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose
juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 28
straipsnyje nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose
asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar
Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai
informavę Bendrovę ir Valdybą. Bendrovėje veikia
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Kolegialių organų narių,
vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika.
Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti
konfidencialią informaciją. Su valdybos nariais nėra
sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes
bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam
poreikio.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo
veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros,
darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė
vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei
vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.
Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės
aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją
apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Taip
Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos
pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio
ir skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat
kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia
rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.
Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami
bendrovės metiniame pranešime.
168
4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir
sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų
glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei,
tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja
atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos.
Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant
informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei
klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų
valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje.
Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius
verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų
ir tikslų, nurodant to priežastis.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius
rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš
anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati
sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų
posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu
periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas
esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas.
Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami
bent kartą per metų ketvirtį.
Taip
Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo
sprendimus priima valdybos posėdžiuose. Valdybos
posėdžių sušaukimo ir balsavimo juose tvarka, kiti
procedūrinio pobūdžio klausimai yra reglamentuoti
taip, kaip numato ABĮ bei susiję teisės aktai, ir
detalizuojami Valdybos darbo reglamente, kurį
tvirtina Valdyba.
Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje (arba
pradžioje) pasitvirtina kitų (ar, atitinkamai, -
einamųjų) metų posėdžių grafiką bei veiklos planą
(preliminarius klausimus atitinkamam valdybos
posėdžiui).
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų
būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko
tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų
svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami
sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį
kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa
reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga.
Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar
papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi
kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės
pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti
svarbius bendrovei klausimus.
Taip
Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis
Valdybos darbo reglamentu, kuriame reglamentuoti
posėdžio šaukimo, valdybos narių informavimo,
medžiagos pateikimo ir kiti procedūriniai klausimai.
Pagal Valdybos darbo reglamentą medžiaga
valdybai turi būti pateikiama 5 d. d. iki eilinio
posėdžio.
Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo
Bendrovės valdyba laikosi.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų
darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą,
bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų
pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių
datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti
spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius
klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų
būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais,
kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių
atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.
169
5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros
funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip,
kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau
galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias
aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą,
bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji
nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas,
sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama
suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus
26
.
Taip
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas
įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris
veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus
veiklos nuostatus, bei UAB „EPSO-G“ vienintelio
akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito
komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo
patvirtintus veiklos nuostatus.
Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra
glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi
tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta
formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą.
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris
komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti
paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip
pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams
nustatytus tikslus.
Taip
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas
funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats
kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos,
susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam
kolegialiam organui.
Neaktualu
Žr. 5.1.1. p.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų
reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia
atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant
nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos
pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.
Taip
UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja
komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei
kompetenciją.
Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo
bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3
narių.
Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių
sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito
komitete – daugiau kaip pusė nepriklausomų narių.
Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi
nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į
kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į
kompetenciją, vykdant išorinę atranką į
nepriklausomo komiteto nario vietą.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti
savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai
informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir
nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent
kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką).
Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime,
nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti
esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių
skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius
metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir
veiklos rezultatus.
Taip
Taip
Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“
įstatuose bei komitetą formuojančio organo
sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos
nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos
sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai
patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko
sprendimu, kaip tai leidžia Lietuvos banko patvirtinti
Reikalavimai audito komiteto nariams (10 str.).
Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai UAB
„EPSO-G“ interneto svetainėje. Komitetų sudėtis,
veikla ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame
grupės metiniame pranešime.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto
nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto
posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali
pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri
bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto
pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti
ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti
daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą
reglamentuojančiose taisyklėse.
Taip
Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė
komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo
posėdžius UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių
organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į
tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų
reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos ribose,
taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini
veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti.
170
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti
šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų
narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti
kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų
įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo
organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai
pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą
laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą,
dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
Taip
UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip
UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos
patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos
yra:
-
padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas
visose įmonių grupės bendrovėse;
-
teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms
dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais
sudarymo ir atlygio jiems nustatymo;
-
teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų,
reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų
veiklos vertinimą;
-
teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių
pamainumo sistemos;
-
teikia rekomendacijas dėl lygių galimybių,
įtraukties ir įvairovės stiprinimo sistemos grupėje;
-
Ir kt.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus
organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo
santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti
konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę
teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
Taip
Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo
komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių
grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami
posėdžio darbotvarkę, pateikdami su klausimais
susijusią medžiagą bei sprendimo projektus.
Bendrovės valdyboje nėra narių, kurie būtų susiję
darbo santykiais su Bendrove.
5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo
organų nariams ir administracijos vadovams.
Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas,
įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų
priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistemas, pensijų modelius,
išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų
bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti
mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų
tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir
administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos
įgyvendinimą.
Taip
Bendrovėje veikia vienas - Atlygio ir skyrimo
komitetas, kurio funkcijos detaliai nurodytos 5.2.1.
punkte.
5.4.
Audito komitetas.
26
Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių
ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse,
kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje
rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti
priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).
171
5.4.1.
Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos
teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito
komiteto veiklą
27
.
Taip
UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB
„EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos
patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos
yra:
-
vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų
rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;
-
atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito
įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo
principų laikymosi užtikrinimą;
-
atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės,
rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos
procesų veiksmingumo priežiūrą;
-
atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar)
audito įmonės ne audito paslaugų teikimo
kontrolę;.
-
užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą,
skundų nagrinėjimą;
-
vertina sandorius su susijusiomis šalimis.
5.4.2.
Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės
apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais.
Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti
audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių
apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma
skirtingais būdais.
Žr. 5.4.1. p.
27
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies
vadovaujančias pareigas.
27
Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai
27
Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos
finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito
komitetų veiklą.
172
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose
turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba
viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą),
vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų
turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais
asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.
Taip
Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad
komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo
posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius,
darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus į tam tikras
pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus
paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo
tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai,
reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus
auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas
arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų
būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir
turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų
aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir
bendrovės bei jos grupės.
Taip
Žr. 5.4.3. punktą.
Audito komitetas periodiškai, ne rečiau kaip kartą
per ketvirtį yra supažindinamas su vidaus audito
ataskaitomis bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį -
vidaus auditų planu ir dėl jų gali teikti
rekomendacijas UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
valdyboms. Audito komitetas organizuoja
susitikimus su išorės auditoriais, aptariant auditorių
darbo programą bei audito metu kilusius
neaiškumus, o atlikus išorės auditą, su išorės
auditoriais aptariamos jų išvados ir rekomendacijas.
Audito įmonė kiekvienais metais pradėdama
metinius auditus Audito komitetui ir bendrovėms
pateikia savo nepriklausomumo deklaraciją.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų
galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie
įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų
užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir
nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems
tolesniems veiksmams.
Taip
Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad
Audito komitetas užtikrina efektyvų sistemos dėl
skundų teikimo veikimą bei proporcingą ir
nepriklausomą pateiktų skundų tyrimą. Įgyvendinant
šią funkciją, Audito komiteto pirmininkas nedelsiant
informuojamas apie reikšmingus gautus skundus,
taip pat Audito komitetui periodiškai teikiama
ataskaita apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovėse gautus visus skundus, jų tyrimą bei
atliktų tyrimų išvadų pagrindu priimtus sprendimus.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji
nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą
per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir
pusės metų ataskaitos.
Taip
Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad
Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą
UAB „EPSO-G“ valdybai.
Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“
eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei
valdybai.
6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei
užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir
interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka
interesų turėtojai
apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius
interesų konkrečioje bendrovėje.
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali
prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis
dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo
narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties
organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba
bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo
situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
Taip
Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 56-57
punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose
bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų
narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo
politikoje.
Bendrovės įstatų 30 str. numatyta, kad atsiradus
naujoms aplinkybėms, dėl kurių galėtų kilti valdybos
nario interesų konfliktas, valdybos narys apie tokias
naujas aplinkybes privalo nedelsiant informuoti
valdybą ir Bendrovę.
7 principas: Bendrovės atlygio politika
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir
piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos
viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
173
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti
reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės
strategiją.
Taip
Bendrovėje yra taikomos UAB „EPSO-G“ vienintelio
akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“
ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose
nustatymo gairės, kurios yra skelbiamos viešai.
Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo
politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama
viešai.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas,
įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas,
pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios
numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti
išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.
Taip
Visos galimos kolegialių organų bei darbuotojų
atlygio formos yra nustatytos Atlygio už veiklą UAB
„EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių
organuose nustatymo gairėse bei UAB „EPSO-G“
įmonių grupės Atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi
politikoje. Abu dokumentai yra skelbiami viešai.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika
turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo
priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris
priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.
Taip
Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose
nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą
atlygį kolegialių organų nepriklausomiems nariams.
Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris
priklausytų nuo Bendrovės rezultatų (tantjemos).
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią
informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos
neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių
atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės
negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento
suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis
nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
Ne
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio,
veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje nustatyta, jog
grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai
susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus
bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato
valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių
pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo
teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus
minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius
atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių susitariama
dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir
jų išmokėjimo pagrindus turi būti informuojama
Bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta
pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po
teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų
skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai
trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių
organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam
tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai
nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su
akcijų įsigijimu.
Neaktualu
Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą,
kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių
organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir
tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti
apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama
praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio
informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios
informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas
esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant
su praėjusiais finansiniais metais.
Taip
Bendra informacija apie Atlygio politikos
įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių
atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės
metiniame pranešime.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos
įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai
skelbia Bendrovės valdymo organų nariams
nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių
funkcijomis susijusias išmokas.
Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį
kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.
174
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris
esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir
darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų
opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Neaktualu
Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato
Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Nustatant atlygį taikoma Atlygio už veiklą UAB
„EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių
organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos
UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko.
Bendrovėje nėra taikomos tokios schemos.
8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir
skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio
principo kontekste sąvoka
interesų turėtojai
apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos
bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad
būtų gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.
Taip
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti
tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir
supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei
atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti
darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir
pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje
įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo
bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar
jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei
sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais
bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais,
darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale,
kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės
nemokumo atvejais ir kita.
Taip
Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo
konsultacijas, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje
vykdomų veiklos optimizavimo procesų.
Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme
tiek, kiek tai numato įstatymai.
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti
su reikiama informacija.
Taip
Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti
su reikiama informacija.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos
konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką
priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.
Taip
Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami
pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti
asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos
ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos,
darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos
pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami
apie galimybę kreiptis ir tiesiogiai į Bendrovės vadovą
ar valdybos pirmininką.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis audito
komitetas užtikrina, sistemos dėl skundų teikimo
veikimą, skundų nagrinėjimą.
9 principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę
situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos
ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,
bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti,
įskaitant, bet neapsiribojant:
Taip
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
skaidrumo ir komunikacijos politika, pagal kurią
esminė finansinė ir nefinansinė informacija
atskleidžiama Bendrovės tarpiniuose bei metiniame
pranešimuose ir interneto svetainėje.
175
9.2. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
9.3. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
9.4. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės
akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar)
kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat
įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius,
nurodant galutinį naudos gavėją;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių
grupės interneto svetainėje.
9.5. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie
iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą,
jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei
dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų
kompetenciją, atlygį;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
9.6. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių
skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per
praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo
veiklos kryptis ir veiklos rezultatus;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių
grupės interneto svetainėje.
9.7. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius,
bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
9.8. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
9.9. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir
kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų
išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar
akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais,
vietos bendruomene ir kt.);
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
9.10. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
9.11. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar
planuojamus investicinius projektus.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra
skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame
sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia
bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą
teisės aktuose.
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
176
9.12. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra
patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją
apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
Taip
UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė
atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame
metiniame pranešime.
9.13. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte
nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją
apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių,
bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir
potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų
sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės
vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas,
kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto
svetainėje.
9.14. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad
jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami
informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija
turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.
Taip
Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilnius vertybinių
popierių biržos naudojamą informacijos atskleidimo
sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu
metu. Bendrovė skelbia informaciją prieš NASDAQ
Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesiją
arba po jos ir vienu metu pateikia visoms rinkoms,
kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais
popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos
išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė
neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais
tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per
biržos informacijos sistemą.
10 Principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės
finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų,
bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame
pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą
turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
Taip
Bendrovėje finansinės informacijos patikrą atlieka
nepriklausoma audito įmonė.
Nepriklausomą auditorių skiria visuotinis akcininkų
susirinkimas.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma -
bendrovės valdyba.
Taip
Auditoriaus atrankos procese dalyvauja grupės
mastu veikiantis audito komitetas, kuris teikia
rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl
nepriklausomo auditoriaus kandidatūros. Valdyba,
įvertinusi Audito komiteto rekomendaciją, teikia
nepriklausomos audito įmonės kandidatūrą
visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai
atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti
bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje
nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią
audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų
susirinkimui.
Taip
Bendrovė apie audito įmonės gautą užmokestį už
suteiktas ne audito paslaugas skelbia viešai. Audito
įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB
„EPSO-G“ Audito komiteto patvirtinta UAB „EPSO-G“
įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito
įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam priklauso auditą
atliekanti įmonė, politika.
Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu
veikiantis audito komitetas, kuris, teikdamas
valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą
reikalingą informaciją apie auditorius.
177
INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMĄSI
UAB „EPSO-G“ ir jos dukterinės bendrovės laikosi
28
2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl
Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo
gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G, nes EPSO-G yra valstybės valdoma įmonė
(toliau – VVĮ). Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G įmonių grupėje įgyvendinimo, grupės lygiu buvo
patvirtinta EPSO-G įmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama
į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas EPSO-G įmonių grupės bendrovėms.
Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB „Amber Grid“ yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą
metiniame pranešime bei informacijos atskleidimą „Amber Grid“ interneto svetainėje, atskleidžiant ir
pateikiant informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu.
Skaidrumo gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių
valdymo kodekso
29
nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai, kaip
„Amber Grid“ laikosi šio kodekso nuostatų, yra atskleista „Amber Grid“ metinio pranešimo priede „Amber
Grid“ pranešime apie AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi“.
Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:
28
Vadovaujantis Skaidrumo gairių 17.11 straipsniu, tuo atveju, jeigu Skaidrumo gairių nėra laikomasi, pateikiami paaiškinimai
kodėl.
29
AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų
bendrovių valdysenos kodeksas“.
„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė
Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu „Amber Grid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama,
yra bankrutuojanti ar bankrutavusi
Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę
Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija
Vykdoma
Struktūra
Vykdoma
Vadovo duomenys*
Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*
Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*
Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*
Neaktualu
*
Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose
asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip
nepriklausomas narys.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais)
„Amber Grid“ įstatiniame kapitale
Vykdoma
Vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal LR ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas:
nurodomas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto
asignavimai ir teisės aktai, kuriais VVĮ pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo
vykdymo sąlygos ir (arba) reguliuojama kainodara
Vykdoma
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius
projektus
Vykdoma
Jei „Amber Grid“ yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms),
tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė
(adresas), interneto tinklalapių adresai
Neaktualu
„Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Amber Grid“ metinis pranešimas, taip pat „Amber Grid“ metinių
finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Amber Grid“ interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo
metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo
Vykdoma
178
„Amber Grid“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Amber Grid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti
paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui
Vykdoma
„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai:
„Amber Grid“ įstatai
Vykdoma
Energetikos ministerijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių „Amber Grid“ nustatymo
Neaktualu
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos,
kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi
Vykdoma
Atlyginimų politika, apimanti „Amber Grid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Amber Grid“ sudaromų kolegialių organų bei
komitetų narių atlygio nustatymą
Vykdoma
„Amber Grid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai
Vykdoma
Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų
auditoriaus išvados
Vykdoma
Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti
Vykdoma
Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai:
„Amber Grid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus
Vykdoma
„Amber Grid“ rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį
Vykdoma
„Amber Grid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą.
Vykdoma
„Amber Grid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai
turi būti pateikiama:
Trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas
Vykdoma
Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius
esminę reikšmę „Amber Grid“ veiklai
Vykdoma
Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai
Vykdoma
Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai
Vykdoma
Specialiųjų įpareigojimų vykdymas
Vykdoma
Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per metus
Vykdoma
„Amber Grid“ taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Dividendų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Atlyginimų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba)
padalinius
Vykdoma
VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame
pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo,
žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais
Vykdoma
Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės
pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų
akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos
rezultatai
Neaktualu
„Amber Grid“ tarpiniame pranešime pateikiamas trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio
finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat
pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų
laikotarpiu
Vykdoma
AB “AMBER GRID”
KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS
UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2024 M. GRUODŽIO 31 D.,
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė¹ | |||
Pastabos | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
TURTAS | |||
Ilgalaikis turtas | |||
Nematerialus turtas | 5 | ||
Materialusis turtas | 6 | ||
Naudojimo teise valdomas turtas | 8 | ||
Investicijos į asocijuotas įmones | 7 | ||
Išvestinės finansinės priemonės | 9 | ||
Atidėto pelno mokesčio turtas | 33 | ||
Ilgalaikis turtas iš viso | |||
Trumpalaikis turtas | |||
Atsargos | 10 | ||
Išankstiniai apmokėjimai | |||
Prekybos gautinos sumos | 11 | ||
Kitos gautinos sumos | 12 | ||
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis | |||
Kitas finansinis turtas | 13 | ||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 14 | ||
Trumpalaikis turtas iš viso | |||
Turto iš viso | |||
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | |||
Nuosavas kapitalas | |||
Akcinis kapitalas | 15 | ||
Privalomasis rezervas | 17 | ||
Kiti rezervai | 17 | ||
Perkainojimo rezervas | 17 | ||
Nepaskirstytasis pelnas | |||
Nuosavo kapitalo iš viso | |||
Ilgalaikiai įsipareigojimai | |||
Ilgalaikės finansinės skolos | 19 | ||
Nuomos įsipareigojimai | 20 | ||
Sutarčių įsipareigojimai | 21 | ||
Atidėjiniai | 22 | ||
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso | |||
Trumpalaikiai įsipareigojimai | |||
Trumpalaikės finansinės skolos | 19 | ||
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis | 19 | ||
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 20 | ||
Prekybos skolos | 23 | ||
Gauti išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai | 24 | ||
Pelno mokesčio įsipareigojimas | |||
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 25 | ||
Atidėjiniai | 22 | ||
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso | |||
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | |||
1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. ir 2023 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys.
Konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė¹ | Grupė | |||
Pastabos | 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Pajamos | 26 | 80.029 | ||
Kitos pajamos | 27 | 1.308 | ||
81.337 | ||||
Gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai | 29 | ( | (17.441) | ( |
Gamtinių dujų atsargų likučio pokyčio įtaka | 29 | ( | (7.911) | ( |
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos | 30 | ( | (13.840) | ( |
Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai | ( | (3.055) | ( | |
Kitos sąnaudos | 31 | ( | (13.351) | ( |
( | (55.598) | ( | ||
EBITDA | 25.739 | |||
Dividendų pajamos | 28 | 542 | ||
Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 10.146 | |||
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai) | ( | (208) | ( | |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | 5,6,8 | ( | (12.595) | ( |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | 6 | (7.940) | ( | |
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | ( | (229) | ( | |
Veiklos pelnas (EBIT) | 15.455 | |||
Finansinės pajamos | 22 | |||
Finansinės sąnaudos | ( | (1.780) | ( | |
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | 32 | ( | (1.758) | ( |
Asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis | 7 | 295 | ||
Pelnas prieš apmokestinimą | 13.992 | |||
Pelno mokestis | ||||
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | ( | - | ( | |
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | ( | (567) | ( | |
Pelno mokesčio iš viso | 33 | ( | (567) | ( |
Grynasis pelnas | 13.425 | |||
Kitos bendrosios pajamos | ||||
Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) | ||||
Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo | 17 | 3.255 | ||
Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos) | 17 | ( | (488) | ( |
Kitos bendrosios pajamos iš viso: | ( | 2.767 | ||
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso | 16.192 | |||
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai (eurais) | 34 | 0,08 | ||
1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys.
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Pasta-bos | Akcinis kapitalas | Privalomasis rezervas | Kiti rezervai | Perkainoji-mo rezervas | Nepaskirs-tytas pelnas | Iš viso | |
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. | |||||||
Sudaryti rezervai | ( | ||||||
Patvirtinti dividendai | ( | ( | |||||
Kontrolės praradimo įtakos eliminavimas | ( | ||||||
Iš viso sandorių su savininkais | ( | ( | ( | ||||
Grynasis metų pelnas | |||||||
Kitos bendrosios pajamos | 17 | ||||||
Visos bendrosios pajamos | |||||||
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. | |||||||
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos | ( | ||||||
Anuliuoti rezervai | 17 | ( | |||||
Patvirtinti dividendai | ( | ( | |||||
Iš viso sandorių su savininkais | ( | ( | ( | ||||
Grynasis metų pelnas | |||||||
Kitos bendrosios pajamos | 17 | ( | ( | ||||
Visos bendrosios pajamos | ( | ||||||
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. |
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Pasta-bos | Akcinis kapitalas | Privalomasis rezervas | Kiti rezervai | Perkainoji-mo rezervas | Nepaskirs-tytas pelnas | Iš viso | |
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 110.768 | - | 15.720 | 183.392 | |
Sudaryti rezervai | - | - | 3.662 | - | (3.662) | - | |
Patvirtinti dividendai | - | - | - | - | (12.058) | (12.058) | |
Iš viso sandorių su savininkais | - | - | 3.662 | - | (15.720) | (12.058) | |
Grynasis metų pelnas | - | - | - | - | 13.425 | 13.425 | |
Kitos bendrosios pajamos | 17 | - | - | - | 2.767 | - | 2.767 |
Visos bendrosios pajamos | - | - | - | 2.767 | 13.425 | 16.192 | |
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 114.430 | 2.767 | 13.425 | 187.526 | |
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos | 17 | - | - | - | (258) | 258 | - |
Anuliuoti rezervai | 17 | - | - | (114.027) | - | 114.027 | - |
Patvirtinti dividendai | - | - | - | - | (20.174) | (20.174) | |
Iš viso sandorių su savininkais | - | - | (114.027) | (258) | 94.111 | (20.174) | |
Grynasis metų pelnas | - | - | - | - | 8.306 | 8.306 | |
Kitos bendrosios pajamos | 17 | - | - | - | (30) | - | (30) |
Visos bendrosios pajamos | - | - | - | (30) | 8.306 | 8.276 | |
Likutis 2024 m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 403 | 2.479 | 115.842 | 175.628 |
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė¹ | Grupė | ||||
Pasta-bos | 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | ||
I. | Pagrindinės veiklos pinigų srautai | ||||
I.1. | Grynasis pelnas | 13.425 | |||
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai: | |||||
I.2. | Nusidėvėjimas ir amortizacija | 5,6,8 | 12.595 | ||
I.3. | Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | 7.940 | |||
I.4. | Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir pardavimo/nurašymo (pelnas) nuostoliai | (78) | ( | ||
I.5. | Atsargų, gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nurašymo (pelnas) nuostoliai | ( | (31) | ( | |
I.6. | Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 33 | 567 | ||
I.7. | Dotacijų pajamos | ( | (54) | ( | |
I.8. | Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) | 37 | |||
I.9. | Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas | - | |||
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: | |||||
I.10. | Dividendų pajamos | (542) | |||
I.11. | Kontrolės praradimo ir asocijuotosios įmonės akcijų perkainojimo rezultatas | 7 | (10.146) | ( | |
I.12. | Išvestinių finansinių priemonių (pelnas) nuostoliai | 8 | 208 | ||
I.13. | Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis | 7 | ( | (295) | ( |
I.14. | Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | 32 | 1.769 | ||
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||||
I.15. | Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas | 8.167 | |||
I.16. | Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | ( | 9.466 | ||
I.17. | Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | ( | 1.109 | ( | |
I.18. | Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas) | (6.079) | ( | ||
I.19. | Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) | 1.484 | ( | ||
I.20. | Kito finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas | ( | 398 | ||
I.21. | Gautas (sumokėtas) pelno mokestis | - | ( | ||
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 39.940 | ||||
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tęsinys)
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Bendrovė¹ | Grupė | ||||
Pasta-bos | 2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | ||
II. | Investicinės veiklos pinigų srautai | ||||
II.1. | Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | ( | (37.625) | ( | |
II.2. | Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 749 | |||
II.3. | Gautos dotacijos | 18 | 14.259 | ||
II.4. | Dukterinių (asocijuotų) įmonių pardavimas (įsigijimas) | 6.500 | |||
II.5. | Suteiktos paskolos (grąžinimas) | - | |||
II.6. | Gautos palūkanos | 8 | |||
II.7. | Gauti dividendai | 542 | |||
II.8. | Indėlių sumažėjimas (padidėjimas) | 13 | ( | (503) | ( |
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | ( | (16.070) | ( | ||
III. | Finansinės veiklos pinigų srautai | ||||
III.1. | Dividendų (išmokėjimas) | ( | (12.051) | ( | |
III.2. | Paskolų gavimas | - | |||
III.3. | Paskolų (grąžinimas) | ( | (24.780) | ( | |
III.4. | Sąskaitų likučio perviršio (overdrafto) pokytis | ( | 15.437 | ||
III.5. | (Sumokėtos) palūkanos | ( | (1.864) | ( | |
III.6. | Nuomos įsipareigojimo padengimas | ( | (512) | ( | |
III.7. | Kiti finansinės veiklos pinigų srautai | ( | - | ||
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | ( | (23.770) | ( | ||
IV. | Pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimas perleidžiamoje grupėje | - | |||
V. | Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | ( | 100 | ||
VI. | Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 14 | 21 | ||
VII. | Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 14 | 121 | ||
1) Dėl 2023 m. Bendrovės pasirinktos apskaitos politikos investicijai į asocijuotą įmonę (po kontrolės praradimo) taikyti nuosavybės metodą konsoliduotose ir atskirose finansinėse ataskaitose, ekonominio intereso (grupės) ir Bendrovės duomenys 2024 m. sutampa, todėl pateikiami tik Bendrovės duomenys.
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
1. Bendroji informacija
Buveinės adresas:
Laisvės pr. 10,
Lietuva.
AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2015 m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (toliau – VERT), gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei neterminuotai išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.
Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:
gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo.
Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.
Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra paprastosios vardinės, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą (ISIN kodas LT0000128696, simbolis AMG1L, LEI kodas 097900BGMP0000061061).
2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:
Turimų akcijų skaičius | Nuosavybės dalis (proc.) | |
UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Laisvės pr. 10, Vilnius) | 172.279.125 | 96.58 |
Kiti akcininkai | 6.103.389 | 3.42 |
178.382.514 | 100 |
Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos atskleidžia AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir grupės, kurią sudaro AB „Amber Grid“ ir jos dukterinė bendrovė UAB GET Baltic (toliau - Grupė) iki kontrolės perleidimo momento (2023 m. gegužės 31 d.) bendrą finansinę būklę ir veiklos rezultatus.
Informacija apie UAB GET Baltic toliau – GET Baltic) valdomą akcijų dalį 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. pateikta žemiau:
Įmonės pavadinimas | Įmonės buveinės adresas | Valdomų akcijų dalis | Pagrindinė veikla | ||
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | ||||
UAB GET Baltic | Geležinio Vilko g. 18A, LT- 08104 Vilnius, Lietuvos Respublika | 34% | 34% | Licencijuota gamtinių dujų biržos operatorė, vykdanti prekybą gamtinių dujų ilgalaikiais ir trumpalaikiais produktais | |
2023 m. gegužės 31 d., pardavus 66 proc. GET Baltic akcijų, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicija į GET Baltic apskaitoma kaip investicija į asocijuotą įmonę.
Bendrovės darbuotojų skaičius 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 349 (2023 m. gruodžio 31 d. – 351).
2. Reikšmingos apskaitos politikos apibendrinimas
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d.:
2.1 Finansinių ataskaitų pagrindas
Grupės ir Bendrovės finansinė ataskaitos už metus, pasibaigusius 2024 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje ir juos atitinka.
Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos yra parengtos, įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir išvestines finansines priemones, apskaitomas tikrąja verte. Dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę.
Pagal UAB „EPSO - G“ įmonių grupėje taikomus ilgalaikio turto apskaitos principus, ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, o dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę.
Šios ataskaitos yra parengtos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Finansiniai Bendrovės ir Grupės metai sutampa su kalendoriniais metais.
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2025 m. balandžio 7 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:
Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas
2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:
16-ojo TFAS pataisos – Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“(pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas
ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. 2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finasinėms ataskaitoms.
7-ojo TAS „Pinigų srautų ataskaita“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: Atskleidimas: Tiekėjo finansavimo susitarimai“ pataisos (paskelbtos 2023 m. gegužės 25 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). 7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus. Pagal šias pataisas reikalaujama atskleisti informaciją apie ūkio subjekto tiekėjo finansavimo susitarimus, kuri leis finansinių ataskaitų naudotojams įvertinti tokių susitarimų poveikį ūkio subjekto įsipareigojimams ir pinigų srautams, taip pat ūkio subjekto likvidumo rizikai. Papildomo atskleidimo reikalavimų tikslas – pagerinti tiekėjo finansavimo susitarimų skaidrumą. Šios pataisos neturi įtakos pripažinimo ar vertinimo principams, o tik atskleidžiamos informacijos reikalavimams. Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturėjo reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:
21-ojo TAS pataisos „Valiutos nekeičiamumas“ (paskelbtos 2023 m. rugpjūčio 15 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau). 21-ojo TAS pataisos padeda ūkio subjektui įvertinti dviejų valiutų keičiamumą ir nustatyti dabartinį valiutos keitimo kursą (angl. spot exchange rate) tuo atveju, kai valiuta yra nekeičiama. Pataisos turi įtakos ūkio subjektui tais atvejais, kai jis vykdo sandorį ar operaciją užsienio valiuta, kuri yra nekeičiama į kitą valiutą vertinimo dieną numatytam tikslui. 21-ojo TAS pataisos nenumato detalių reikalavimų, kaip apskaičiuoti dabartinį valiutos keitimo kursą, o tik pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis ūkio subjektas gali nustatyti dabartinį valiutos keitimo kursą vertinimo dieną. Taikant naujus reikalavimus, neleidžiama tikslinti ankstesnių ataskaitinių laikotarpių lyginamosios informacijos. Reikalaujama perskaičiuoti paveiktas sumas pagal dabartinį valiutos keitimo kursą taikymo pirmą kartą dieną, koreguojant nepaskirstytąjį pelną arba rezervą sukauptiems skirtumams dėl valiutos kursų pokyčių. Bendrovė vertinimu šios pataisos neturės įtakos jos finansinėms ataskaitoms.
2.2 Finansinių ataskaitų valiuta
Finansinėse ataskaitose skaičiai pateikiami nacionaline valiuta eurais.
2.3 Konsolidavimo principai
Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę GET Baltic iki kontrolės praradimo momento. GET Baltic finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.
2.4 Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose
Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.
Investicijos į asocijuotas įmones patronuojančios įmonės atskirose finansinėse ataskaitose yra apskaitomos nuosavybės metodu. Taikant nuosavybės metodą po pirminio pripažinimo investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą.
Grupei ir Bendrovei tenkanti įsigytos asocijuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei ir Bendrovei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.
2.5 Nematerialusis turtas
Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte, žr. 5 pastabą.
Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai.
Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.
Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Grupės ir Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)
Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu turtu pripažino įsipareigojimą įregistruoti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyvendinti projektą. Specialios sąlygos taikomos neribotą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, turtas neamortizuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąlygos nustatomos žemės sklypams neterminuotam laikui.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 22 pastabą).
Nematerialiojo turto priežiūros ir kitos vėlesnės išlaidos
Nematerialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po įsigijimo ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus programinės įrangos atnaujinimo, papildymo, patobulinimo ar naujesnės versijos diegimo išlaidas, kurios kapitalizuojamos didinant tos programinės įrangos įsigijimo vertę arba pajamuojant atskiru ilgalaikio nematerialiojo turto vienetu. Tokiu atveju iš naujo įvertinamas buvusios programinės įrangos likęs naudingo tarnavimo laikas ir likusiai likutinei vertei apskaitomas vertės sumažėjimas, jei yra reikalingas.
2.6 Ilgalaikis materialusis turtas
Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.
Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. žr. 6 pastabą.
Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.
Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.
Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Kintamieji mokėjimai už įsigyjamą ilgalaikį materialųjį turtą ar jo savikainos dalį, kurie priklauso nuo ateities veiksnių (turto generuojamų pajamų, pelno) apskaitomi ilgalaikio materialaus turto savikainoje ir įsipareigojimuose, kai kintamųjų mokėjimų suma gali būti patikimai įvertinta ir turtas yra parengtas naudoti Grupės įmonės vadovybės numatytu būdu.
Kintamųjų mokėjimų vertės pokyčiai po pirminio pripažinimo apskaitomi Grupės įmonėje kaip pelnas ar nuostoliai.
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą. Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.
Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje arba didinama jų verte remontuojamo turto vertė.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:
Žėmė | - | |
Pastatai | 25 - 60 | metų. |
Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai | 18 – 25 | metų. |
Dujotiekiai ir jų įrenginiai | 55 – 70 | metų. |
Mašinos ir įrengimai | 5-25 | metų. |
Transporto priemonės | 7 | metai. |
Kitas ilgalaikis materialus turtas | 4-10 | metų. |
Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą.
Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.
Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.
Ilgalaikio materialiojo turto priežiūros, remonto, rekonstravimo darbai ir kitos vėlesnės išlaidos
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo buvo patirtos, sąnaudoms. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos kasdienės šio ilgalaikio materialiojo turto priežiūros išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tada, kai jos patiriamos. Tokių išlaidų paskirtis apibūdinama kaip ilgalaikio materialiojo turto „remontų ir priežiūros sąnaudos“. Jeigu atliekama ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcija (esminis pagerinimas), rekonstrukcijos / esminio pagerinimo darbai registruojami kaip atskiras ilgalaikio turto komponentas ir nurašoma keičiamo turto komponento likutinė vertė. Jei ilgalaikio materialiojo turto tolesnio eksploatavimo būtina sąlyga yra reguliarių išsamių patikrinimų atlikimas, ieškant gedimų, nepriklausomai nuo to, ar keičiamos tam tikros tikrinamo turto dalys, jo išlaidos pridedamos prie nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų straipsnio balansinės vertės kaip atskiras komponentas, jeigu yra tenkinami tokio turto pripažinimo kriterijai ir tokio patikrinimo išlaidos yra reikšmingos. Bet kokios likusios ankstesniojo patikrinimo išlaidų likutinės vertės (atskiros nuo kitų komponentų) yra nurašomos į ataskaitinių metų veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas
Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal
dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.
Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.
Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).
2.7 Naudojimo teise valdomas turtas
Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Grupė ir Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Grupė ir Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.
Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas
Nuomos pradžios datą Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.
Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:
Žėmė* | 99 | metai. |
Pastatai | nuo 5 iki 10 | metų. |
Transporto priemonės | 3 | metai. |
*Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis taiko portfelio metodą – atitinkamos Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įrenginiai. Vertinant Bendrovės infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus.
2.8 Finansinis turtas ir įsipareigojimai
Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.
Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo.
Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties.
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.
Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)
Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą.
Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.
Tikėtini kredito nuostoliai
Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.
Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.
Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.
Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.
Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.
Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
Prekybos skolos
Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.
Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2.9 Atsargos
Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas.
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.
Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.
Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos.
Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą. Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:
Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).
Į gamtinių dujų pirkimus nuo 2022 m. kovo 1 d. neįtraukiamos dujos, perkamos sistemos naudotojo balansavimui.
2.10 Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.
2.11 Dotacijos
Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.
Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti.
Grupėje ir Bendrovėje dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.
Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.
2.12 Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė.
Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.
Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
‐fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
‐kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
‐sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
‐pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
‐baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.
Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
‐padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
‐sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
‐pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.
Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
‐sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
‐atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.
Bendrovė turtą pripažįsta naudojimo teise valdomu turtu, atspindėdama finansinės būklės ataskaitos ilgalaikio turto straipsnyje, jei turtas ir nuomos sutartis atitinka visus žemiau nurodytus kriterijus:
‐nuomos sutartis nėra trumpalaikė (ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės) arba trumpalaikė nuoma su pasirinkimo teise įsigyti turtą;
‐nuomojamo turto vieneto ar komplekto / objekto vertė ne mažesnė už 4 000 Eur vertę ir dėl to nelaikomas mažos vertės nuomojamu turtu;
‐jeigu sutartis suteikia teisę visu jos laikotarpiu kontroliuoti atitinkamą turtą, t.y. iš turto naudojimo gauti ekonominę naudą ir spręsti, kaip naudoti perimtą turtą.
Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams
Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Grupės vidaus teisės aktus išmokama nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais,
taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.
2.14 Atidėjiniai, neapibrėžtas turtas ir įsipareigojimai
Atidėjiniai formuojami, kai Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigojimui padengti („tikėtina vertė“). Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.
Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir koreguojami priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atstatoma dalis yra lygi diskontavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra atstatomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą sąnaudų eilutę, kurioje jis buvo apskaitytas suformavimo metu.
Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.
Neapibrėžtu įsipareigojimu laikomas įsipareigojimas, galintis atsirasti dėl praeities įvykių, ar dabartinis įsipareigojimas, atsirandantis dėl praeities įvykių, kai nėra tikėtina, kad šiam įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai arba įsipareigojimo suma negali būti patikimai nustatyta.
Neapibrėžti įsipareigojimai nėra apskaitomi, tačiau yra atskleidžiami finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.
Neapibrėžtu turtu pripažįstamas dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau nevisiškai Grupės ir Bendrovės kontroliuojamų neapibrėžtų būsimųjų įvykių.
Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.
2.15 Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.
Pelno mokestis
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2024 metais ir 2023 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15%. Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.
Atidėtasis pelno mokestis
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.
Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį
Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.
2.16 Pajamų pripažinimas
Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimas ir vertinimas grindžiamas penkių žingsnių pajamų pripažinimo modeliu, taikomu visoms sutartims su klientais. Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t.y. paslaugų ar prekių kontrolė perduodama klientui.
Grupės pajamas sudaro:
‐gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
‐SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
‐pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
‐kitos pajamos;
‐finansinės veiklos pajamos.
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
Perdavimo veiklos pajamos
Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą pripažįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.
Balansavimo veiklos pajamos
Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo pajamos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos.
Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balansavimo paslaugas.
Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertindama kiekvieną dujų parą.
Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų perteklius. Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo principo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskaitinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balansavimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neutralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus finansinį neutralumą.
Dėl balansavimo veiklos reglamentavimo pasikeitimų nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo dujų pirkimo - pardavimo sandoriuose veikia kaip agentas ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Pritaikius neutralumo mokestį, turi būti užtikrinamas nulinis balansavimo pelnas (nuostolis). Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontrole, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslaugos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemos naudotojo, o visų sistemos naudotojų naudai.
SGD terminalo lėšų administravimo pajamos
Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprastinės veiklos metu. SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams. Bendrovės pajamomis pripažįstama SGD terminalo lėšų dalis, skirta SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.
Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos
Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:
‐pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
‐metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
‐kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.
Kitos pajamos
Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka
Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką).
Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.
Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas) Užsakovo pageidavimu
Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės.
Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:
1.Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.
2.Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.
Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito kaip kitas pajamas.
2.17 Sąnaudų pripažinimas
Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas: 1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos; 2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.
Grupės ir Bendrovės įmonės sąnaudos yra grupuojamos pagal pobūdį.
Sąnaudomis pripažįstami mokesčiai tokie kaip nekilnojamos turto mokestis, žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, su aplinkos tarša susiję mokesčiai, neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis ir kt.
2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos
Finansinės veiklos pajamos
Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, perskaičiuojant pinigų likučius užsienio valiuta į funkcinę valiutą – eurus, laisvo pinigų likučio palūkanų pajamos.
Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:
‐nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo, kylantys iš finansavimo sandorių;
‐paskolų palūkanų sąnaudos;
Palūkanų pajamos ir sąnaudos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą.
2.19 Pinigų srautai
Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.
Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams.
Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams.
3. Apskaitiniai įverčiai ir prielaidos
Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima pasirinkimo sandorius parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas (3.1 ir 9 pastaba), atidėjinius (3.2.ir 22 pastaba) ir ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę, ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką, perkainotos vertės nustatymą (3.3, 6 pastabos), Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.
3.1 Pasirinkimo sandoriai parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas
2023 m. gegužės 31 d. Bendrovė įsigijo akcijų pardavimo pasirinkimo sandorį, pagal kurį Bendrovė įgijo teisę parduoti fiksuota kaina likusias GET Baltic akcijas. Ta pačia sutartimi Bendrovė išleido akcijų pirkimo pasirinkimo sandorį investuotojui fiksuota kaina įsigyti likusias GET Baltic akcijas. Bendrovės vadovybės vertinimu minėti pasirinkimo sandoriai (opcionai) atitinka išvestinių finansinių priemonių apibrėžimą. Akcijų pardavimo opcionas, atsižvelgiant į maksimalų 48 mėn. opciono išpirkimo terminą, Bendrovei sukuria ilgalaikį finansinį turtą, kuris įvertinamas tikrąja verte. Investuotojo akcijų įsigijimo opcionas sukuria Bendrovei finansinį įsipareigojimą. Bendrovės vadovybės vertinimu tikėtinas įsigijimo opciono realizavimo terminas - 24 mėn. nuo finansinių ataskaitų datos, t.y. netrukus po to, kai investuotojas įvykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Kadangi Bendrovė neturi nenuginčijamos teisės atidėti akcijų pardavimo, įsipareigojimas pripažįstamas trumpalaikiu įsipareigojimu ir įvertinamas tikrąja verte. Daugiau informacijos apie pasirinkimo sandorius pateikta 9 pastaboje.
3.2 Atidėjiniai
Bendrovė turi teisinį ginčą su statybos darbų rangovu dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nustačius darbų defektus, vykdant dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos darbus, kuriuos rangovas atsisako pašalinti. Dėl garantinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, Bendrovė pateikė reikalavimus garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų išmokėjimui ir yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų. Reikalavimų, išmokėti garantines lėšas, teisėtumą rangovas ginčija teisme. Egzistuojant neapibrėžtumų dėl teisminio proceso baigties, Bendrovė galimam garantinių lėšų grąžinimui suformavo atidėjinį. Daugiau informacijos apie atidėjinį ir teisinį ginčą pateiktą 22 ir 38 pastabose.
3.3 Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
Bendrovės vadovybės vertinimu ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. yra artima turto tikrajai vertei, nes neįvyko jokių pokyčių, galinčių turėti reikšmingos įtakos tikrosios vertės pasikeitimui, ilgalaikio turto vertės sumažėjimui, naudingo tarnavimo laiko pasikeitimui. Likęs ilgalaikio materialaus turto naudingo tarnavimo laikas ir taikomas nusidėvėjimo skaičiavimo metodas atspindi realų laikotarpį, kuriuo turtas teiks ekonominę naudą, vertės sumažėjimo požymių nenustatyta. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą ir pripažino 4.685 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo nuostolius. 3.255 tūkst. eurų ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimo pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, 7.940 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos 6 pastaboje.
4. Informacija pagal segmentus
Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis Grupėje sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
ki 2023 m. gegužės 31 d. Grupėje yra išskiriami du veiklos segmentai, kurie atitinka Grupės strategijoje nurodytas veiklos kryptis:
gamtinių dujų perdavimo segmentas;
gamtinių dujų biržos operatorės segmentas ( „GET Baltic“ veikla iki 2023 05 31).
Nuo 2023 m. birželio 1 d. Grupė turi tik vieną veiklos segmentą – gamtinių dujų perdavimo.
Grupė turi vieną geografinį segmentą – Lietuvos Respubliką. Visas Grupės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur vykdoma veikla.
Valdyba, kaip pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir sudaromos finansinės ataskaitos, t. y. informacija apie pelną ar nuostolius, įskaitant nurodytas pajamas ir sąnaudas.
Pagrindiniai veiklos rodikliai yra grynasis pelnas ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA, kuris nėra bendrai priimtų apskaitos principų (angl. GAAP) veiklos rodiklis). Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.
EBIT, kuris nėra bendrai priimtų apskaitos principų (angl. GAAP) veiklos rodiklis, yra pelnas prieš palūkanas ir mokesčius.
Valdyba taip pat stebi koreguotus veiklos rodiklius, svarbiausias jų – koreguotas EBITDA rodiklis. Koreguotas EBITDA rodiklis – tai EBITDA rodiklis, kuris koreguojamas atsižvelgiant į vadovybės koregavimus. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Vadovybės koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT sprendimų. Visi vadovybės koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metų koreguojamiems rodikliams. Vadovybės manymu, koreguoto EBITDA rodiklis tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia objektyviau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi yra koreguojamos pajamos ar sąnaudos, kurios yra įtakotos reguliavimo sprendimų arba yra vienkartinio pobūdžio.
Vadovybė taip pat analizuoja kiekvieno veiklos segmento investicijas, grynosios finansinės skolos rodiklius.
Grupės informacija apie segmentus už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
Gamtinių dujų perdavimas | |
Pajamos ir kitos pajamos | 74.583 |
Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų | (48.056) |
EBITDA | 26.527 |
Koreguota EBITDA | 27.373 |
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius | 2.006 |
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius | (1.160) |
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA | 846 |
EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas | (18.221) |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (14.932) |
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | (43) |
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | (2.166) |
Pelno mokestis | (1.196) |
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai) | (364) |
Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis | 480 |
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 8.306 |
Turto iš viso | 327.196 |
Grynoji finansinė skola | 82.534 |
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) | 6.405 |
Grupės informacija apie segmentus už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
Gamtinių dujų perdavimas | Gamtinių dujų biržos veikla | Iš viso | |
Pajamos ir kitos pajamos | 81.337 | 892 | 82.229 |
Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų | (55.598) | (324) | (55.922) |
EBITDA | 25.739 | 568 | 26.307 |
Koreguota EBITDA | 24.680 | 568 | 25.248 |
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius | (2.883) | - | (2.883) |
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius | 1.824 | - | 1.824 |
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA | (1.059) | - | (1.059) |
EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas | (12.314) | (980) | (13.294) |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (12.595) | (85) | (12.680) |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | (7.940) | - | (7.940) |
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | (229) | - | (229) |
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | (1.758) | 444 | (1.314) |
Pelno mokestis | (567) | (140) | (707) |
Dividendų pajamos | 542 | (542) | - |
Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 10.146 | (657) | 9.489 |
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai) | (208) | - | (208) |
Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis | 295 | - | 295 |
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 13.425 | (412) | 13.013 |
Turto iš viso | 333.389 | - | 333.389 |
Grynoji finansinė skola | 95.175 | - | 95.175 |
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) | 35.703 | - | 35.703 |
2024 m. gruodžio 31 d. buvo trys Bendrovės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10% visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 45.730 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:
Pirkėjas A - 25.257 tūkst. eurų; Pirkėjas B - 11.120 tūkst. eurų; Pirkėjas C – 9.353 tūkst. eurų.
2023 m. gruodžio 31 d. buvo du Bendrovės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10% visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 37.504 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:
Pirkėjas A – 25.653 tūkst. eurų; Pirkėjas B – 11.851 tūkst. eurų.
5. Ilgalaikis nematerialus turtas
Bendrovės nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:
Patentai, licencijos | Programinė įranga | Kitas nematerialusis turtas | Apsaugos zonos | Iš viso | |
2022 m. gruodžio 31 d. | 6 | 1.288 | - | 1.290 | 2.584 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 51 | 4.808 | 5 | 1.290 | 6.154 |
Sukaupta amortizacija | (45) | (3.520) | (5) | - | (3.570) |
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 6 | 1.288 | - | 1.290 | 2.584 |
Įsigijimai | 4 | 767 | - | - | 771 |
Nurašymai | - | (4) | - | - | (4) |
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | (264) | (264) |
Amortizacija | (3) | (525) | - | - | (528) |
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - |
2023 m. gruodžio 31 d. | 7 | 1.526 | - | 1.026 | 2.559 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 55 | 5.571 | 5 | 1.026 | 6.657 |
Sukaupta amortizacija | (48) | (4.045) | (5) | - | (4.098) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 7 | 1.526 | - | 1.026 | 2.559 |
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 7 | 1.526 | - | 1.026 | 2.559 |
Įsigijimai | - | 460 | - | - | 460 |
Nurašymai | - | (12) | - | - | (12) |
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | (48) | (48) |
Amortizacija | (3) | (746) | - | - | (749) |
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - |
2024 m. gruodžio 31 d. | 4 | 1.228 | - | 978 | 2.210 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 55 | 6.019 | 5 | 978 | 7.057 |
Sukaupta amortizacija | (51) | (4.791) | (5) | - | (4.847) |
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 4 | 1.228 | - | 978 | 2.210 |
Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 63 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 101 tūkst. eurų), yra visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.
Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 177 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 205 tūkst. eurų).
Atsižvelgdama į teisinio reglamentavimo pokyčius, viešaisiais pirkimais įsigytų apsaugos zonų bei vietovės klasių nustatymo paslaugų vertes, VĮ Registrų centras teikiamų paslaugų (e-pristatymo, registravimo duomenų teikimo) kainų pokyčius, Bendrovė kiekvienais metais peržiūri planuojamas išlaidas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymui ir iš naujo įvertina nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą. Dėl pasikeitusių prielaidų atidėjinio ir su juo susijusio nematerialus turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta 48 tūkst. Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. – 264 tūkst. Eur.
6. Ilgalaikis materialusis turtas
Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:
Žemė | Pastatai | Statiniai ir įrenginiai | Mašinos ir įrengimai | Transporto priemonės | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2022 m. gruodžio 31 d. | 125 | 6.527 | 229.891 | 33.831 | 220 | 3.849 | 6.646 | 281.089 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 125 | 7.720 | 250.016 | 47.571 | 967 | 8.702 | 6.646 | 321.747 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | (1.193) | (20.125) | (13.740) | (747) | (4.853) | - | (40.658) |
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 125 | 6.527 | 229.891 | 33.831 | 220 | 3.849 | 6.646 | 281.089 |
Įsigijimai | - | - | 83 | 25 | 2 | 55 | 34.767 | 34.932 |
Nurašymai | - | (13) | (440) | (183) | - | (9) | - | (645) |
Pardavimai | - | - | - | - | - | (1) | - | (1) |
Vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) | - | - | (57) | - | - | - | 11 | (46) |
Perkainojimas | 11 | 85 | (8.821) | 4.010 | 21 | 9 | - | (4.685) |
Perklasifikavimas iš/į atsargas | - | - | (38) | (12) | - | (1) | - | (51) |
Perklasifikavimai tarp grupių | - | 1.343 | 13.727 | 3.414 | - | 2.378 | (20.862) | - |
Nusidėvėjimas | - | (295) | (6.156) | (3.383) | (108) | (1.612) | - | (11.554) |
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - | - | (14.686) | (14.686) |
2023 m. gruodžio 31 d. | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | - | - | - | - | - | - | - |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
Įsigijimai | - | - | (2) | 191 | 3 | 165 | 5.588 | 5.945 |
Nurašymai | - | - | (441) | - | (2) | (1) | (29) | (473) |
Pardavimai | - | - | - | - | - | (2) | - | (2) |
Perklasifikavimas iš/į atsargas | - | - | (7) | 77 | (40) | - | - | 30 |
Perklasifikavimai tarp grupių | - | 1.278 | 6.064 | 259 | - | 1.344 | (8.945) | - |
Nusidėvėjimas | - | (351) | (6.855) | (3.989) | (92) | (1.973) | - | (13.260) |
Pripažintų dotacijų atstatymas | - | 34 | 193 | 77 | - | 27 | (170) | 161 |
2024 m. gruodžio 31 d. | 136 | 8.608 | 227.141 | 34.317 | 4 | 4.228 | 2.320 | 276.754 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 136 | 8.959 | 233.996 | 38.306 | 96 | 6.201 | 2.320 | 290.014 |
Sukauptas nusidėvėjimas po perkainojimo | - | (351) | (6.855) | (3.989) | (92) | (1.973) | - | (13.260) |
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 136 | 8.608 | 227.141 | 34.317 | 4 | 4.228 | 2.320 | 276.754 |
Dalis Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio įsigijimo (perkainota) vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 196 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 94 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje.
Bendrovėje ilgalaikis turtas apskaitomas perkainota verte, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo, pripažintų dotacijų bei vertės sumažėjimo suma.
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertę per 2024 m. sudarė katodinės apsaugos sistemų atnaujinimo darbai – 649 tūkst. eurų, dispečerinės pastato rekonstrukcija – 1.230 tūkst., dujotiekio uždaromųjų įtaisų ir Scada įrengimas – 1.190 tūkst. eurų, magistralinių dujotiekių atstatymas pagal diagnostikos rezultatus – 724 tūkst. eurų ir kt.
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – IMT), atspindėti nebaigtos statybos straipsnyje:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 48 | - |
Sumokėti avansai už IMT per periodą | 269 | 87 |
Perkelta į nebaigtą statybą | (297) | (39) |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 20 | 48 |
Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 5.181 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 4.293 tūkst. eurų).
Bendrovė per 2024 m. su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų) į turto vertę neįtraukė, tuo tarpu 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikiam turtui buvo priskyrusi (kapitalizavusi) 329 tūkst. eurų su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų).
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neatliko ilgalaikio materialaus turto perkainojimo. Atsižvelgdama į tai, kad reguliavimo aplinkoje 2024 m. neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, Bendrovė nenustatė, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų datai reikšmingai skirtųsi nuo turto tikrosios vertės.
Ilgalaikio materialioji turto perkainojimas 2023 m.
Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“. Įgyvendindama 16-ojo TAS 34 straipsnio nuostatą, 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialaus turto perkainojimą ir pripažino 4.685 tūkst. eurų neigiamą ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezultatą. Ilgalaikio materialaus turto vertinimo metu Bendrovė nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė (įskaitant nebaigtą statybą) sudaro 284.353 tūkst. Eur. Nustatyta ilgalaikio materialiojo turto vertė yra 4.685 tūkst. Eur mažesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialaus turto likutinė balansinė vertė prieš perkainavimą. Turto vertinimas atliktas vidiniais Bendrovės finansų ir apskaitos ekspertų resursais, proceso eigoje konsultuojantis su patyrusiais išorės turto vertinimo konsultantais.
Ilgalaikio materialaus turto vertinimas atliktas taikant atstatomųjų kaštų ir diskontuotų pinigų srautų modelius.
Ilgalaikio materialiojo turto vertės pokytį didžiąja dalimi įtakojo gamtinių dujų perdavimo veikloje taikomi reguliavimo principai, VERT gamtinių dujų perdavimo veiklai nustatyta investicijų grąžos norma, kuri faktiškai buvo mažesnė už diskonto normą.
Turto vertinimas apėmė šiuos etapus:
naujo turto atkuriamosios vertės (angl. RCN) nustatymą;
turto fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo nustatymą;
turto ekonominio nusidėvėjimo įvertinimą (taikant pajamų metodą).
Atstatomųjų kaštų metodas apima naujo turto atstatomosios vertės (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RCN) nustatymą individualaus turto vieneto lygmenyje. 68% ilgalaikio materialaus turto (procentas apskaičiuotas nuo turto balansinės vertės 2023 m. gruodžio 31 d.) buvo taikomas tiesioginis kaštų metodas apskaičiuojant naujo turto RCN. RCN apima medžiagų kainą, įrengimą įskaitant darbus, vežimo ir tvarkymo mokesčius, bendras rangovo sąnaudas. Rinkos kainoms nustatyti buvo naudojami paskutinių trijų metų Bendrovės sandorių duomenys, Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), kitų gamtinių dujų versle veikiančių bendrovių finansinės ataskaitos bei kiti viešai prieinami duomenys.
Vertinimo metu turtui, kuriam nebuvo įmanoma pritaikyti tiesioginio kaštų metodo dėl unikalaus turto pobūdžio arba trūko reikiamos informacijos, buvo pritaikytas netiesioginis kaštų metodas. Netiesioginis kaštų metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.). Taikant netiesioginį kaštų metodą kiekvienam turto vienetui buvo nustatyta naujo turto atstatomoji dabartinė vertė indeksuojant (remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais vartotojų kainų, dujų kainų, metalo gamybos kainų ir statybos kainų indeksais) kapitalizuotą istorinę turto įsigijimo savikainą.
Turto, kurio RCN vertė, atėmus fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo sumas, tapo mažesnė už reguliuojamo turto bazės vertę (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RAB) buvo prilyginta RAB.
Tiesioginis rinkos vertės metodas buvo panaudotas nustatant žemės bei technologinių dujų RCN vertes, tačiau įvertinus ekonominį šio turto nusidėvėjimą vertės buvo prilygintos RAB. Šis metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.).
RCN buvo apskaičiuojama turto objektų lygyje, o Ajovos (angl. “Iowa” type) nusidėvėjimo kreivės buvo taikomos nustatytos vieneto vertės paskirstymui tarp turto komponenčių. Šios nusidėvėjimo kreivės buvo sudarytos turto gyvavimo ciklui nustatyti pagal jo ekonominį tarnavimo laiką atsižvelgiant į einamąją techninę priežiūrą ir remontus. Priklausomai nuo turto klasės buvo pritaikoma turto likutinė vertė (angl. Hold factor).
RCN sumažinus nusidėvėjimo sumomis buvo gautas turto pakeitimo išlaidų (toliau naudojamas angliškas trumpinys – DRC) dydis. Apskaičiavus skirtumą tarp DRC ir RAB gauta DRC premija. DRC premijai pritaikius 3,4% ekonominį nusidėvėjimą bei sudėjus su RAB verte buvo gauta turto tikroji atstatomoji vertė (angl. Fair value).
Pagrindinės atstatomųjų kaštų metodo prielaidos naudotos vertinimui yra šios:
1.RCN vertės, kurios atspindi visas sąnaudas, kurios patiriamos sukuriant naują identišką turtą.
2.Išlaikymo faktorius, kuris nustato minimalią vertę turtui, kadangi Bendrovė gali ir toliau naudoti visiškai nudėvėtą turtą.
3.Apskaičiuotas 3,4% ekonominis nusidėvėjimas.
Diskontuotų pinigų srautų metodas (toliau naudojamas angliškas trumpinys DCF), kai vertė nustatoma būsimus pinigų srautus perskaičiuojant į esamą kapitalo vertę. Naudojant šį metodą buvo nustatyta ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė bei įvertintas turto ekonominis nusidėvėjimas.
Vertinant turto tikrąją vertę bei ekonominį nusidėvėjimą buvo parengta pinigų srautų prognozė laikotarpiui nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2028 m., vėliau taikoma tęstinio srauto vertė.
Esminės DCF modelio prognozės prielaidos:
VERT 2023-05-08 pažymoje Nr. O5E-389 nustatė Bendrovei 2024 m. gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinę ribą – 67.011 tūkst. eurų.
VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius (toliau - WACC) 2024 m. – 5,04%, ilguoju laikotarpiu vadovaujantis VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika bei rinkos tendencijomis WACC didės ir bus lygi 6,07% diskonto normai (prieš mokesčius) ;
diskontuojant pinigų srautus taikoma 5,16% diskonto norma (po mokesčių);
Bendrovės veiklos sąnaudos planuojamos vadovaujantis VERT patvirtinta gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodika, dalis sąnaudų nėra įtraukiamos į reguliuojamas kainas;
diskontuoto pinigų srauto tęstinumo vertės apskaičiavime nevertinama srauto augimo norma (ji lygi 0).
Remiantis ekonominio nusidėvėjimo testo rezultatais, turto vertės, nustatytos taikant DRC metodą, buvo proporcingai sumažintos (bendroji turto vertė buvo nustatyta taikant DCF metodą), išskyrus turtą, kurio vertė dėl nusidėvėjimo sumos priskyrimo taptų mažesnė už šio turto RAB . Tokio turto RAB vertė atitinka jo tikrąją vertę. Sumažėjimo suma, kuri kitu atveju būtų priskirta tokiam turtui, proporcingai buvo priskirta kitam turtui. Siekiant ekonominio nusidėvėjimo sumą paskirstyti atskiriems turto vienetams taip, kad gauta vertė kuo tiksliau atspindėtų atskiro turto vieneto tikrąją vertę, buvo taikoma taisyklė, kad konkretaus turto vieneto tikroji vertė nebūtų mažesnė už to konkretaus turto vieneto RAB prielaidą.
Ekonominis nusidėvėjimas buvo pritaikytas (paskirstytas) visiems turto vienetams, išskyrus šias kategorijas (arba atskiriems turto vienetams šiose kategorijose), kur DRC buvo prilyginta turto balansinei vertei:
nebaigtai statybai, kadangi nauji projektai geriausiai atspindi tikrąją vertę, o ši vertė įtraukiama į RAB pilna apimtimi;
kitam materialiam ilgalaikiam turtui, kuris nėra tiesiogiai susijęs su technologiniu turtu (pvz. administraciniais pastatai, baldai, įrankiai, kompiuteriai, prietaisai);
turtui, kurio tikroji vertė sutampa su to turto likutine verte vertinimo tikslais (turtas, kuris įsigytas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.);
Pagrindinės atskirų turto vienetų vertės pasikeitimo priežastys:
ekonominio nusidėvėjimo įtaka: finansinės ir reguliavimo apskaitos principų skirtumai nulėmė tai, kad finansinėje apskaitoje CBCA įmoka Lenkijos PSO buvo pripažinta ilgalaikiu turtu, tačiau VERT šio turto nepripažino RAB (šio turto vertė mažėjo), tačiau kitų turto vienetų likutinės vertės apskaitoje buvo mažesnės už šių turto vienetų RAB (atitinkamai šio turto vertė didėjo);
pilnai nusidėvėjusiam, bet naudojamam turtui nustatomos (sukuriamos) naujos vertės.
Ilgalaikio materialaus turto tikrosios vertės hierarchijos lygiai. Visa Bendrovės pervertinto ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė priskirta 3-iam hierarchijos lygiui.
Jautrumo analizė. Vadovaujantis 13-ojo TFAS 93 straipsnio nuostatomis, Bendrovė atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams. Tikrosios turto vertės rezultatai labiausiai jautrūs VERT nustatytai grąžos normai WACC bei diskonto normai.
Turto tikrosios vertės jautrumas pateikiamas šiems scenarijams:
1 jautrumo analizės scenarijus:
VERT nustatant pajamų lygį nuo 2024 m. pritaikytų 1% didesnę/ mažesnę investicijų grąžos normą, lygią 6,04/4,04% (dabar 2024 m. nustatyta 5,04% WACC), kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant WACC ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė padidėtų 9.727 tūkst. eurų., o WACC mažėjant 1% vertė atitinkamai mažėtų 9.727 tūkst. eurų.
2 jautrumo analizės scenarijus:
jeigu diskonto norma (po mokesčių) būtų taikoma 1% didesnė/mažesnė, lygi 6,16/4,16%, o kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant diskonto normai ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų 11.544 tūkst. eurų., o diskonto normai mažėjant 1% vertė atitinkamai padidėtų 12.181 tūkst. eurų.
Žemiau pateikiama turto vertės jautrumo lentelė:
WACC (VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius) | |||||
Diskonto norma po mokesčių | Pokytis | 4,04% | 5,04% | 6,04% | |
-1,0% | 0,0% | 1,0% | |||
4,16% | -1,0% | 2.189 | 12.181 | 22.174 | |
5,16% | 0,0% | (9.727) | - | 9.727 | |
6,16% | 1,0% | (21.017) | (11.544) | (2.070) | |
Lentelėje žemiau pateiktos Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.
Žemė | Pastatai | Statiniai ir įrenginiai | Mašinos ir įrengimai | Transporto priemonės | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2024 m. gruodžio 31 d. | 125 | 8.519 | 225.655 | 32.958 | 4 | 4.225 | 2.320 | 273.806 |
2023 m. gruodžio 31 d. | 125 | 7.553 | 226.645 | 36.135 | 114 | 4.651 | 5.876 | 281.099 |
Toliau pateikiama perkainojimo įtaka pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų straipsniams:
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve) | Pripažinta per pelną (nuostolius) | Perkainojimo įtaka iš viso | |
Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. | 3.255 | 18.568 | 21.823 |
Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d. | - | (26.508) | (26.508) |
Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso: | 3.255 | (7.940) | (4.685) |
Jei Bendrovės ilgalaikio turto vertė nebūtų sumažinta dotacijomis, jo balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 132.109 tūkst. Eur (2023 m. gruodžio 31 d. – 137.451 tūkst. eurų). Informacija apie gautas/gautinas dotacijas, kurių verte buvo sumažinta ilgalaikio materialiojo turto vertė:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 137.451 | 127.087 |
Ilgalaikiam turtui įsigyti panaudotos dotacijos | - | 14.686 |
Nusidėvėjimas | (5.181) | (4.293) |
Nurašymas | (161) | (29) |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 132.109 | 137.451 |
7. Dukterinės įmonės kontrolės praradimas, investicija į asocijuotą įmonę
2023 m. balandžio 11 d. vykusiame visuotiname akcininkų susirinkime akcininkams pritarus GET Baltic akcijų pardavimui ir esminėms akcijų pardavimo sąlygoms, 2023 m. gegužės 31 d. užbaigtas GET Baltic 66 proc. akcijų paketo pardavimo sandoris.
2023 m. gegužės 31 d., įvykdžius akcijų pardavimo sandorį, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicijos į GET Baltic dalis pripažįstama investicija į asocijuotą įmonę, kuri apskaitoma nuosavybės metodu ir įvertinama tikrąja verte kontrolės praradimo momentu. Investicijos į GET Baltic tikroji vertė nustatyta įvykusio 66% akcijų pardavimo sandorio pagrindu. Konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojamas dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 9.489 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 6.627 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 2 862 tūkst. eurų. Atskirosiose ataskaitose dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 10.146 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 7.059 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 3.087 tūkst. eurų.
Investicija į asocijuotą įmonė konsoliduotose ir atskirosiose finansinėse ataskaitose apskaitoma nuosavybės metodu.
Dukterinės įmonės kontrolės praradimas
Kontrolės praradimo įtaka konsoliduotosios bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams:
2023 m. | |
Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai | 6.500 |
Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo | 3.348 |
Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną | 1.070 |
Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė | 10.918 |
Dukterinės įmonės grynasis turtas | (1.429) |
Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 9.489 |
Kontrolės praradimo įtaka atskirosios bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams:
2023 m. | |
Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai | 6.500 |
Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo | 3.348 |
Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną | 1.070 |
Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė | 10.918 |
Investicijos į dukterinę įmonę balansinė vertė | (769) |
Kitos sandorio vykdymo išlaidos | (3) |
Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 10.146 |
Turto ir įsipareigojimų, kurių kontrolė prarasta, pagrindinės kategorijos kontrolės praradimo momentu:
Ilgalaikis turtas | 498 |
Nematerialus turtas | 409 |
Ilgalaikis materialus turtas | 3 |
Naudojimo teise valdomas turtas | 82 |
Ilgalaikis finansinis turtas | 4 |
Trumpalaikis turtas | 41.791 |
Išankstiniai apmokėjimai | 20 |
Gautinos sumos | 7.274 |
Kitas trumpalaikis finansinis turtas | 33.304 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 1.193 |
Turtas iš viso: | 42.289 |
Ilgalaikiai įsipareigojimai | 48 |
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 48 |
Trumpalaikiai įsipareigojimai | 40.812 |
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 34 |
Prekybos skolos, gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos | 40.602 |
Pelno mokesčio įsipareigojimas | 59 |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 117 |
Įsipareigojimai iš viso: | 40.860 |
Grynasis turtas | 1.429 |
Informacija apie dukterinės įmonės generuojamą pinigų srautą pateikiama žemiau:
2023 m. | |
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 494 |
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 437 |
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (555) |
Grynasis dukterinės įmonės generuojamas pinigų srautas | 376 |
Investicija į asocijuotą įmonę
Investicija į asocijuotą įmonę konsoliduotose ir atskirosiose finansinėse ataskaitose apskaitoma nuosavybės metodu.
Apibendrinta GET Baltic finansinės būklės ataskaitos informacija:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Ilgalaikis turtas | 165 | 353 |
Trumpalaikis turtas | 53.343 | 74.900 |
Turtas iš viso: | 53.508 | 75.253 |
Ilgalaikiai įsipareigojimai | 43 | 36 |
Trumpalaikiai įsipareigojimai | 51.414 | 72.920 |
Įsipareigojimai iš viso: | 51.457 | 72.956 |
Grynasis turtas | 2.051 | 2.297 |
Grupės dalis % | 34% | 34% |
Grupei tenkanti grynojo turto dalis | 697 | 781 |
Grupei tenkanti prestižo dalis | 2.863 | 2.863 |
Investicijos į asocijuotą įmonę balansinė vertė | 3.560 | 3.644 |
Apibendrinta asocijuotos įmonės GET Baltic bendrųjų pajamų ataskaitos informacija už laikotarpį, pasibaigusį 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. laikotarpį nuo kontrolės praradimo momento iki 2023 m. gruodžio 31 d.:
2024 m. sausio 1 d. - gruodžio 31 d. | 2023 m. birželio 1 d. - gruodžio 31 d. | |
Pajamos | 1.918 | 1.111 |
Pelnas prieš apmokestinimą | 1.676 | 1.027 |
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (264) | (159) |
Grynasis pelnas (nuostolis) | 1.412 | 868 |
Kitos bendrosios pajamos | - | - |
Laikotarpio bendrosios pajamos, iš viso | 1.412 | 868 |
Bendrosios pajamos tenkančios Bendrovei/Grupei | 480 | 295 |
Bendrovei/Grupei išmokėti dividendai | 564 | - |
Investicijos į asocijuotą įmonę balansinės vertės pokyčiai dėl nuosavybės metodo taikymo:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 3.644 | - |
Įsigijimas | - | 3.348 |
Asocijuotos įmonės grynasis pelnas (nuostoliai) | 480 | 295 |
Asocijuotos įmonės kitos bendrosios pajamos | - | - |
Gauti dividendai | (564) | - |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 3.560 | 3.644 |
8. Naudojimo teise valdomas turtas
Kaip nurodyta žemiau, Grupė ir Bendrovė nuomojasi biuro patalpas, transporto priemones, žemę. Nuomos sutarčių terminai patalpoms – 5-10 metų, transporto priemonėms – 3 metai, žemei - 99 metai. Grupė ir Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo tikimybę.
2024 m. gruodžio 31 d. pradiniu momentu pripažinta nuomos teise valdomų transporto priemonių vertė sudarė 2.076 tūkst. eurų, nuomos terminas 3 m.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Bendrovė peržiūrėjo naudojimo teise valdomo turto (biuro patalpų) vertę dėl nuomos mokesčio indeksavimo. Biuro patalpų nuomos mokestis perskaičiuojamas, atsižvelgiant į vidutinį vartotojų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai.
Pastatai | Žemė | Transporto priemonės | Iš viso: | |
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 1.495 | 1.478 | 392 | 3.365 |
Naujos sutartys | - | - | 217 | 217 |
Indeksavimas | 31 | - | - | 31 |
Nurašymas | - | - | - | - |
Nusidėvėjimas | (180) | (16) | (317) | (513) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 1.346 | 1.462 | 292 | 3.100 |
Pradinė vertė | 1.747 | 1.534 | 1.442 | 4.723 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (401) | (72) | (1.150) | (1.623) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 1.346 | 1.462 | 292 | 3.100 |
- | ||||
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 1.346 | 1.462 | 292 | 3.100 |
Naujos sutartys | - | - | 2.076 | 2.076 |
Indeksavimas | 28 | - | - | 28 |
Nurašymas | - | - | - | - |
Nusidėvėjimas | (184) | (16) | (723) | (923) |
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 1.190 | 1.446 | 1.645 | 4.281 |
Pradinė vertė | 1.775 | 1.534 | 2.399 | 5.708 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (585) | (88) | (754) | (1.427) |
Likutinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. | 1.190 | 1.446 | 1.645 | 4.281 |
Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.
9. Išvestinės finansinės priemonės
Bendrovės turimos išvestinės finansinės priemonės atvaizduojamos šiuose finansinės būklės ataskaitos straipsniuose:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Ilgalaikis turtas | ||
Pasirinkimo parduoti GET Baltic akcijas sandoris ("Put Option") | 1.153 | 1.226 |
Ilgalaikis išvestinių finansinių priemonių turtas iš viso: | 1.153 | 1.226 |
Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||
Pasirinkimo pirkti GET Baltic akcijas sandoris ("Call Option") | 654 | 364 |
Trumpalaikių išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų iš viso: | 654 | 364 |
Pasirinkimo sandoris | Pasirašymo data | Išpirkimo terminas | Akcijos išpirkimo kaina, EUR | Pasirinkimo sandorio tikroji vertė | |
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | ||||
Pasirinkimo parduoti sandoris | 2023 m. gegužės 31 d. | 2027 m. gegužės 31 d. | 4,07 | 1.153 | 1.226 |
Pasirinkimo įsigyti sandoris | 2023 m. gegužės 31 d. | 2026 m. gruodžio 31 d. | 3,97 | 654 | 364 |
Pasirinkimo įsigyti sandoris gali būti realizuotas bet kuriuo momentu, investuotojui įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, todėl šis įsipareigojimas klasifikuojamas kaip trumpalaikis įsipareigojimas. Tikrosios vertės nustatymui buvo naudojamas vadovybės vertinimu labiausiai tikėtinas pasirinkimo sandorio realizavimo terminas.
Informacija apie išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės pokyčius:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Ilgalaikis turtas | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 1.226 | - |
Pirminis pripažinimas | 1.392 | |
Tikrosios vertės pokytis | (73) | (166) |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 1.153 | 1.226 |
Trumpalaikiai įsipareigojimai | ||
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 364 | - |
Pirminis pripažinimas | 322 | |
Tikrosios vertės pokytis | 290 | 42 |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 654 | 364 |
Toliau pateikiamos prielaidos ir įvertinimai, atlikti nustatant finansinių priemonių tikrąsias vertes.
Pasirinkimo sandorių tikrosios vertės vertinimui naudotas Black Scholes metodas. Prielaidos, taikytos nustatant pasirinkimo sandorių tikrąją vertę 2024 m. gruodžio 31 d.:
Pasirinkimo parduoti sandoris | Pasirinkimo pirkti sandoris | |
Dabartinė akcijų kaina (eurais) | 4,09 | 4,09 |
Sandorio įvykdymo kaina (eurais) | 4,07 | 3,97 |
Laikas iki išpirkimo (metais) | 2,4 | 2,0 |
Dividendų pajamingumas (%) | 8,07 | 8,07 |
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 38,40 | 38,40 |
Nerizikinga palūkanų norma (%) | 2,30 | 2,30 |
Dabartinei akcijų kainai nustatyti naudotas pajamų metodas, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą.
Pasirinkimo parduoti akcijas tikrosios vertės jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui 2024 m. gruodžio 31 d., įtaka tūkst. eurų pateikiama 34 proc. akcijų paketui:
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 34,56% | 38,40% | 42,24% | ||
Akcijos dabartinė vertė | Pokytis | -10,00% | 0,00% | 10,00% | |
3,68 EUR | -10,00% | 145 | 218 | 291 | |
4,09 EUR | 0,00% | (83) | - | 83 | |
4,50 EUR | 10,00% | (270) | (187) | (93) | |
Pasirinkimo įsigyti akcijas tikrosios jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui 2024 m. gruodžio 31 d., įtaka tūkst. eurų pateikiama 34 % akcijų paketui:
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 34,56% | 38,40% | 42,24% | ||
Akcijos dabartinė vertė | Pokytis | -10,00% | 0,00% | 10,00% | |
3,68 EUR | -10,00% | 280 | 208 | 135 | |
4,09 EUR | 0,00% | 73 | - | (83) | |
4,50 EUR | 10,00% | (166) | (249) | (332) | |
Prielaidos, taikytos nustatant pasirinkimo sandorių tikrąją vertę 2023 m. gruodžio 31 d.:
Pasirinkimo parduoti sandoris | Pasirinkimo pirkti sandoris | |
Dabartinė akcijų kaina (eurais) | 3,50 | 3,50 |
Sandorio įvykdymo kaina (eurais) | 4,07 | 3,62 |
Laikas iki išpirkimo (metais) | 3,4 | 1,4 |
Dividendų pajamingumas (%) | 5,26 | 5,26 |
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 29,26 | 29,26 |
Nerizikinga palūkanų norma (%) | 2,57 | 2,57 |
Pasirinkimo parduoti akcijas tikrosios vertės jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui 2023 m. gruodžio 31 d., įtaka tūkst. eurų pateikiama 34 proc. akcijų paketui:
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 24,26% | 29,26% | 34,26% | ||
Akcijos dabartinė vertė | Pokytis | -5,00% | 0,00% | 5,00% | |
3,15 EUR | -10,00% | 93 | 187 | 280 | |
3,50 EUR | 0,00% | (114) | - | 114 | |
3,85 EUR | 10,00% | (291) | (166) | (42) | |
Pasirinkimo įsigyti akcijas tikrosios jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui 2023 m. gruodžio 31 d., įtaka tūkst. eurų pateikiama 34 % akcijų paketui:
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 24,26% | 29,26% | 34,26% | ||
Akcijos dabartinė vertė | Pokytis | -5,00% | 0,00% | 5,00% | |
3,15 EUR | -10,00% | 208 | 135 | 73 | |
3,50 EUR | 0,00% | 73 | - | (83) | |
3,85 EUR | 10,00% | (21) | (104) | (187) | |
10. Atsargos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos | 1.245 | 1.052 |
Gamtinės dujos | 3.908 | 4.339 |
Turtas, skirtas perparduoti | 40 | - |
Atsargos, bendrąja verte | 5.193 | 5.391 |
Atimti: vertės sumažėjimas | (432) | (517) |
Atsargos, iš viso | 4.761 | 4.874 |
Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 794 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. - 969 tūkst. eurų). Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas.
Atsargų vertė, pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 17.740 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 26.854 tūkst. eurų).
11. Prekybos gautinos sumos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
I. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais | ||
I.1.Po vienerių metų gautinos sumos | - | - |
Po vienerių metų gautinų sumų likutinė vertė | - | - |
I.2. Trumpalaikės prekybos gautinos sumos | ||
Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą | 8.103 | 6.770 |
Gautinos sumos už gamtines dujas | 112 | 713 |
Gautinos sumos už sistemos naudotojų balansavimą | 1.564 | 1.553 |
Gautinos sumos už kitas paslaugas | 4 | 2 |
Atimti: prekybos gautinų sumų tikėti kredito nuostoliai | (23) | (19) |
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais iš viso | 9.760 | 9.019 |
II. Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis | ||
Kitos prekybos gautinos sumos | 3 | 11 |
Atimti: iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas | - | - |
Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis iš viso | 3 | 11 |
Prekybos gautinos sumos iš viso | 9.763 | 9.030 |
Trumpalaikės prekybos gautinos sumos yra be palūkanų, jų apmokėjimo terminas yra 7 - 20 kalendorinių dienų. 2024 m. gruodžio 31 d. suformuotas 23 tūkst. eurų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas (2023 m. gruodžio 31 d. - 19 tūkst. eurų). Prekybos gautinų sumų pokytis 2024 m. gruodžio 31 d., palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d., susijęs su didesniu perduotu gamtiniu dujų kiekiu dėl išaugusio gamtinių dujų suvartojimo.
Bendrovė taiko supaprastintą kredito rizikos vertinimo metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo.
Nustatant gautinų sumų kredito nuostolius, Bendrovė taiko individualų vertinimą ir nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica, pagrįsta istoriniais, ilgesnio nei 36 mėnesio laikotarpio, duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas. Nuostolių koeficientai gali būti koreguojami atsižvelgiant į ateities makroekonomines prognozes. Nuostolių koeficientai skaidomi į atskiras gautinų sumų grupes, atsižvelgiant į atskiros grupės kredito rizikos ypatybes bei pradelsto mokėjimo terminus. Bankrutavusių, bankrutuojančių, likviduotų įmonių skoloms taikomas 100 proc. tikėtinų kredito nuostolių koeficientas.
Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė:
Nepradelsta | 1-30 dienų | 31-90 dienų | 91-180 dienų | 181 ir daugiau dienų | Iš viso | |
Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos | 3.619 | - | - | - | - | 3.619 |
Tikėtini kredito nuostoliai | (15) | - | - | - | - | (15) |
Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos | ||||||
Valstybės valdomos įmonės | 2.673 | - | - | - | - | 2.673 |
Nuostolių koeficientas (proc.) | 0% | 0% | 0% | 0% | 0% | |
Tikėtini kredito nuostoliai | - | - | - | - | - | - |
Kitos įmonės | 3.273 | 221 | - | - | - | 3.494 |
Nuostolių koeficientas (proc.) | 0,04% | 2,99% | 5,83% | 17,55% | 100% | |
Tikėtini kredito nuostoliai | (1) | (7) | - | - | (8) | |
Prekybos gautinos sumos iš viso | 9.565 | 221 | - | - | 9.786 | |
Tikėtini kredito nuostoliai iš viso | (16) | (7) | - | - | - | (23) |
Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė:
Nepradelsta | 1-30 dienų | 31-90 dienų | 91-180 dienų | 181 ir daugiau dienų | Iš viso | |
Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos | 2.945 | - | - | - | - | 2.945 |
Tikėtini kredito nuostoliai | (7) | - | - | - | - | (7) |
Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos | ||||||
Valstybės valdomos įmonės | 2.174 | - | - | - | - | 2.174 |
Nuostolių koeficientas (proc.) | 0% | 0% | 0% | 0% | 0% | |
Tikėtini kredito nuostoliai | - | - | - | - | - | - |
Kitos įmonės | 3.764 | 6 | 159 | - | 1 | 3.930 |
Nuostolių koeficientas (proc.) | 0,04% | 2,99% | 5,83% | 17,55% | 100% | |
Tikėtini kredito nuostoliai | (2) | - | (9) | - | (1) | (12) |
Prekybos gautinos sumos iš viso | 8.883 | 6 | 159 | - | 1 | 9.049 |
Tikėtini kredito nuostoliai iš viso | (9) | - | (9) | - | (1) | (19) |
Atliekant individualų vertinimą 2024 m tikėtinų kredito nuostolių koeficiento rėžis buvo 0-2,0%, 2023 m. – 0-1,1%.
Bendrovės pirkėjų skoloms apskaityto vertės sumažėjimo pokytis:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 19 | 17 |
Vertės sumažėjimas (atstatymas) | 4 | 2 |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 23 | 19 |
12. Kitos gautinos sumos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Nefinansinis turtas | ||
Gautinos administruojamos SGD terminalo lėšos | 11.626 | 9.377 |
Gautinos dotacijos | - | 7.360 |
Gautini mokesčiai | 221 | 37 |
Nefinansinis turtas, iš viso | 11.847 | 16.774 |
Sutarčių turtas | 1.220 | 1.798 |
Finansinis turtas | ||
Kitos gautinos sumos | 85 | 502 |
Finansinis turtas, iš viso | 85 | 502 |
Kitos gautinos sumos, iš viso | 13.152 | 19.074 |
Bendrovės kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.
2024 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 7.632 tūkst. eurų, iš jų 7.429 tūkst. eurų sudaro AB „Achema“ skola. 2023 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 6.582 tūkst. eurų, iš jų 6.432 tūkst. eurų sudaro AB Achema skola. Teisinis ginčas su AB „Achema“ atskleistas 38 pastaboje.
SGD terminalo lėšų gautinoms sumoms Bendrovė neapskaito vertės sumažėjimo, nes Bendrovė, veikdama kaip SGDT lėšų administratorius, nepatiria kredito rizikos.
Vadovaujantis SGD terminalo lėšų administravimo tvarkos aprašu, SGD terminalo lėšos nėra SGD terminalo lėšų administratoriaus turtas, todėl į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal SGD terminalo lėšų administratoriaus prievoles, nesusijusias su SGD terminalo lėšų administravimu.
Gautinų dotacijų sumažėjimą sąlygojo gauta ES struktūrinių fondų parama Bendrovės investiciniams projektams finansuoti, iš jų 3.196 tūkst. eurų sudarė pagal Europos tinklo infrastruktūros priemonę (CINEA) gautos dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) finansavimo lėšos, 253 tūkst. eurų – dujotiekio tarp Lietuvos ir Latvijos (ELLI) finansavimo lėšos, 3.743 tūkst. eurų - finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo.
Bendrovės kitoms gautinoms sumoms vertės sumažėjimas nėra formuojamas dėl nereikšmingumo.
13. Kitas finansinis turtas
Bendrovės kitą finansinį turtą 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė terminuotieji indėliai, iš sistemos naudotojų gauti depozitai ir SGD terminalo lėšos. Dalis iš sistemos naudotojų gautų depozitų yra saugomi banko terminuotųjų indėlių pavidalu. Sudarytos trys skirtingų terminų terminuotųjų indėlių sutartys – 575 tūkst. eurų (12 mėn. trukmės terminuotasis indėlis), 140 tūkst. eurų (6 mėn. trukmės terminuotasis indėlis), 177 tūkst. eurų (4 mėn. trukmės terminuotasis indėlis). 2024 m. rugsėjo 27 d. Bendrovė sudarė 5.815 tūkst. eurų terminuoto indėlio sutartį 6 mėn. laikotarpiui, kuris numatytas būsimiems ilgalaikiams Bendrovės įsipareigojimams vykdyti.
Bendrovė garantijų deponuotas lėšas, depozitus ir terminuotus indėlius laiko kredito įstaigose, kurioms reitingų agentūros yra nustačiusios aukštus ilgalaikio skolinimosi investicinio lygio reitingus - “Standard & Poors” (A+), “Moody’s” (Aa3) ir "Fitch" (AA-). Dėl šių priežasčių kitam finansiniam turtui tikėtini kredito nuostoliai nebuvo pripažinti.
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
SGD terminalo lėšos | 3 | - |
Gauti depozitai | 917 | 528 |
Terminuotieji indėliai | 5.815 | - |
Viso kitas finansinis turtas: | 6.735 | 528 |
14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Pinigai banke | 31 | 121 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai iš viso: | 31 | 121 |
Bendrovė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Grynųjų pinigų likutis 2024 m. gruodžio 31 d. buvo neženklus dėl Bendrovės ir Grupės iždo valdymo politikos, kurios tikslas minimizuoti grynųjų pinigų likučius.
Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:
Bankas | Pinigų likutis banko sąskaitose 2024 m. gruodžio 31 d. | Kredito agentūra | ||
Moody‘s | Standart&Poor‘s | Fitch Ratings | ||
Bankas Nr. 11) | 5 | Aa3 | A+ | AA |
Bankas Nr.21) | 26 | Aa3 | A+ | AA- |
1) Nurodyti motininių bankų reitingai 2024 m. gruodžio 31 d. būklei.
15. Įstatinis kapitalas
Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.731 tūkst. eurų. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 178.382.514 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra lygi 0,29 eurų. Visos akcijos 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos.
16. Dividendai
2024 m. balandžio 30 d. įvykusio eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkimo sprendimu buvo patvirtintas 2023 m. pelno paskirstymas. Dividendams išmokėti skirta 20.174 tūkst. eurų, t.y. 0,1131 eurų vienai akcijai.
2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas išmokėti 12.059 tūkst. eurų dividendų, t.y. 0,0676 eurų vienai akcijai.
17. Rezervai
Privalomasis rezervas
Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo.
Bendrovėje privalomas rezervas yra 5.173 tūkst. eurų ir tai sudaro 10% įstatinio kapitalo.
Kiti rezervai
Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo. Visuotinio akcininkų sprendimu, tvirtinant 2023 m. pelno paskirstymą iš rezervų į paskirstytiną pelną grąžinta 114.430 tūkst. eurų, į tikslinį rezervą paramai paskirta 403 tūkst. eurų.
Kituose rezervuose buvo sukauptas Bendrovės pelnas, skirtas veiklos plėtrai ir strateginių projektų įgyvendinimui, laikinai apribojant pelno panaudojimą. Rezervai išformuoti įgyvendinus tikslus, dėl kurių apribojimai pelno panaudojimui buvo nustatyti.
Tvirtinant 2022 m. pelno paskirstymą, į paskirstytiną pelną grąžintas nepanaudotas rezervas paramai 166 tūkst. eurų, 3.827 tūkst. eurų buvo pervesta į kitus rezervus, iš jų 471 tūkst. eurų sudarė tikslinis rezervas paramai.
Perkainojimo rezervas
Toliau pateikiama 2023 m. gruodžio 31 d. atlikto ilgalaikio materialaus turto perkainojimo įtaka perkainojimo rezervui ir perkainojimo rezervo pasikeitimai per 2024 m.
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 2.767 | - |
IMT perkainojimo įtaka | - | 3.255 |
Perkainojimo rezervo pervedimas į nepaskirstytą pelną | (304) | - |
Atidėtojo pelno mokesčio įtaka | 46 | (488) |
Pelno mokesčio tarifo pasikeitimo įtaka | (30) | - |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 2.479 | 2.767 |
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 39, 42, 51 ir 59 straipsniais perkainojimo rezervas negali būti paskirstytas (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) ir gali būti naudojamas tik įstatinio kapitalo didinimui. Jei nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už perkainojimo rezervo sumą, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo išmokėti dividendus, t. y. perkainojimo rezervo naudojimas pelno (nuostolių) paskirstymui yra draudžiamas.
18. Dotacijos
Dotacijas sudaro ES paramos lėšos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą ir kompensuoti sąnaudas. Per 2024 m. ir 2023 m. dotacijų judėjimą sudarė:
Likutis laikotarpio pradžiai | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. |
Gautinos dotacijos (12 pastaba) | 7.360 | 6.976 |
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | (10) | (107) |
7.350 | 6.869 | |
Pripažintos dotacijos | ||
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (6 pastaba) | - | 14.686 |
Perkelta į ilgalaikį nematerialųjį turtą (5 pastaba) | - | - |
Nurašyta | (161) | - |
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui | 3 | 54 |
(158) | 14.740 | |
Gautos dotacijos | ||
Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis | 7.192 | 14.259 |
7.192 | 14.259 | |
Dotacijos gautos turtu | - | - |
Likutis laikotarpio pabaigai | ||
Gautinos dotacijos (12 pastaba) | - | 7.360 |
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | - | (10) |
- | 7.350 | |
19. Paskolos
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo dvi ilgalaikių paskolų sutartis su Nordic Investment Bank ir European Investment Bank.
Nordic Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 10.870 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 13.043 tūkst. eurų).
European Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 44.443 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 47.918 tūkst. eurų).
Apyvartinių lėšų subalansavimui 2024 m. rugsėjo 2 d. Bendrovė su EPSO-G sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartį, kurioje nustatė maksimalų skolinimosi iš EPSO-G limitą 70.000 tūkst. eurų. 2024 m. gruodžio 31 d. pagal šį susitarimą Bendrovė buvo pasiskolinusi 23.482 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 25.009 tūkst. eurų).
Bendrovės paskolų palūkanų svertinis vidurkis 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,25% (2023 m. gruodžio 31 d.– 2,60%).
2024 m. gruodžio 31 d. 43.870 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su kintama palūkanų norma (2023 m. gruodžio 31 d. – 48.095 tūkst. eurų), 40.574 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su fiksuota palūkanų norma (2023 m. gruodžio 31 d. – 43.525 tūkst. eurų). Kintama palūkanų norma yra susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR.
Ilgalaikių paskolų sutartyse yra numatytos finansinės sąlygos (angl. financial covenants), kurių Bendrovė įsipareigojusi laikytis. Minėtos sąlygos apibrėžiamos šiais finansiniais rodikliais: finansinės skolos ir EBITDA santykis, grynosios skolos ir reguliuojamo turto (angl. Regulated Asset Base) santykis, grynųjų palūkanų padengimo rodiklis (angl. Net Interest Coverage Ratio). Bendrovė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. paskolų sutartyse su minėtais bankais numatytus reikalavimus ir įsipareigojimus vykdė.
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Ilgalaikės paskolos | 55.312 | 60.962 |
Trumpalaikės paskolos | 29.482 | 31.084 |
Trumpalaikės finansinės skolos | 23.482 | 25.009 |
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 5.649 | 5.649 |
Sukauptos ir mokėtinos palūkanos | 351 | 426 |
Viso paskolos: | 84.794 | 92.046 |
Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Tarp 1 ir 2 metų | 5.649 | 5.649 |
Nuo 2 iki 5 metų | 16.948 | 16.949 |
Po 5 metų | 32.715 | 38.364 |
Iš viso | 55.312 | 60.962 |
Ilgalaikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai, išskaidyti pagal paskolas, kurioms taikomos fiksuotos ir kintamos palūkanų normos:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Paskola su fiksuota palūkanų norma | Paskola su fiksuota palūkanų norma | Paskola su kintama palūkanų norma | Paskola su kintama palūkanų norma | |
2024 m. | - | 2.951 | - | 2.699 |
2025 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
2026 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
2027 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
2028 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
2029 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
2030 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 2.699 |
2031 m. | 2.951 | 2.951 | 525 | 525 |
2032 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
2033 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
2034 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
2035 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
2036 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
2037 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 524 |
2038 m. | 2.211 | 2.211 | 524 | 524 |
40.574 | 43.525 | 20.387 | 23.086 | |
Visos Bendrovės paskolos yra gautos eurais, todėl 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų likučiai yra išreikšti eurais, neįtakojant valiutų kursų pokyčių.
Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.
Grynosios skolos likučiai:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 31 | 121 |
Kitas likvidus turtas | 6.707 | - |
Ilgalaikės paskolos | (55.312) | (60.962) |
Nuomos įsipareigojimai | (3.492) | (2.933) |
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | (5.649) | (5.649) |
Trumpalaikės finansinės skolos | (23.482) | (25.009) |
Paskolų palūkanos | (351) | (426) |
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | (986) | (317) |
Grynoji skola | (82.534) | (95.175) |
Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų suderinimas:
Pinigai | Kitas likvidus turtas | Paskolos | Nuomos įsipareigojimai | Iš viso | |
Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. | 21 | - | (101.137) | (3.514) | (104.630) |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis | 100 | - | - | - | 100 |
(Gautos) paskolos | - | - | - | - | - |
Grąžintos paskolos | - | - | 24.780 | - | 24.780 |
Overdrafto pokytis | - | - | (15.437) | - | (15.437) |
Nuomos mokėjimai | - | - | - | 512 | 512 |
Sudarytos nuomos sutartys | - | - | - | (217) | (217) |
Indeksavimas | - | - | - | (31) | (31) |
Kiti pokyčiai: | - | - | |||
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos | - | - | (2.071) | (30) | (2.101) |
Palūkanų mokėjimai | - | - | 1.834 | 30 | 1.864 |
Kiti nepiniginiai pokyčiai | - | - | (15) | - | (15) |
2023 m. gruodžio 31 d. | 121 | - | (92.046) | (3.250) | (95.175) |
Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. | 121 | - | (92.046) | (3.250) | (95.175) |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis | (90) | - | - | - | (90) |
Kito likvidaus turto padidėjimas* | - | 6.707 | - | - | 6.707 |
(Gautos) paskolos | - | - | - | - | - |
Grąžintos paskolos | - | - | 5.649 | - | 5.649 |
Overdrafto pokytis | - | - | 1.526 | - | 1.526 |
Nuomos mokėjimai | - | - | - | 876 | 876 |
Sudarytos nuomos sutartys | - | - | - | (2.076) | (2.076) |
Indeksavimas | - | - | - | (28) | (28) |
Kiti pokyčiai: | - | - | |||
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos | - | - | (2.235) | (103) | (2.338) |
Palūkanų mokėjimai | - | - | 2.312 | 103 | 2.415 |
Kiti nepiniginiai pokyčiai | - | - | - | - | - |
2024 m. gruodžio 31 d. | 31 | 6.707 | (84.794) | (4.478) | (82.534) |
* Grupės ir Bendrovės vadovybės vertinimu, valdymo tikslais analizuojant grynosios skolos lygį, rodiklio apskaičiavimo formulėje finansines skolos mažinamos ne tik grynųjų pinigų ir jų ekvivalentų likučiais, bet ir kito likvidaus turto likučiais (14 pastaba), kuriuos sudaro aukšto likvidumo ir mažos rizikos instrumentai, t.y. indėliai virš 90 dienų arba aukšto kredito reitingo šalių vyriausybių vertybiniai su išpirkimo terminu iki 360 dienų. Rodiklio apskaičiavime naudojamų dedamųjų sudėtis pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad šių finansinių instrumentų konvertavimas į grynuosius pinigus gali būti realizuojamas per itin trumpą laiką ir nepatiriant jokių arba patiriant nereikšmingus finansinius nuostolius.
20. Nuomos įsipareigojimai
Toliau pateikiami nuomos įsipareigojimai ir jų pasikeitimai:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 3.250 | 3.514 |
Indeksavimas | 28 | 31 |
Sudarytos nuomos sutartys | 2.076 | 217 |
Nutrauktos nuomos sutartys (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas) | - | - |
Apskaičiuotos palūkanos | 103 | 30 |
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos) | (979) | (542) |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 4.478 | 3.250 |
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 3.492 | 2.933 |
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai | 986 | 317 |
Būsimieji nuomos mokėjimai pagal neatšaukiamas nuomos sutartis:
Nuomos įsipareigojimai | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. |
Einamųjų metų dalis | 986 | 317 |
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: | 3.492 | 2.933 |
Tarp 1 ir 2 metų | 1.013 | 295 |
Tarp 2 ir 3 metų | 314 | 291 |
Tarp 3 ir 5 metų | 390 | 386 |
Virš 5 metų | 1.775 | 1.961 |
Palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos Bendrovės finansinės veiklos sąnaudose 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 103 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 30 tūkst. eurų).
Bendrovė turi biuro patalpų nuomos sutartį su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę. Nuo 2024 m. sausio 1 d. biuro patalpų nuomos mokestis indeksuotas, atsižvelgiant į vidutinį vartotojų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai. Bendrovė 2024 m. atliko 876 tūkst. eurų (2023 m.– 512 tūkst. eurų) nuomos mokėjimų (vertės dengimas). Bendrovė neturėjo trumpalaikės nuomos sutarčių. Pagal mažos vertės nuomos sutartis, kurios nėra nuomos įsipareigojimų dalis, sąnaudomis pripažinta 154 tūkst. eurų nuomos sąnaudų.
21. Sutartiniai įsipareigojimai
Įsipareigojimais pagal sutartis su klientais pripažįstamos naujų sistemos naudotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos lėšos.
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis ilgalaikė dalis | 1.700 | 1.530 |
Viso ilgalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais | 1.700 | 1.530 |
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis trumpalaikė dalis | 89 | 70 |
Avansiniai apmokėjimai už prijungimo paslaugas | - | - |
Viso trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais | 89 | 70 |
Viso sutartiniai įsipareigojimai | 1.789 | 1.600 |
22. Atidėjiniai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | 793 | 774 |
Atidėjiniai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui | 300 | 356 |
Atidėjinys garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų grąžinimui | 5.815 | - |
Apskaitinė vertė | 6.908 | 1.130 |
Ilgalaikiai atidėjiniai | 937 | 667 |
Trumpalaikiai atidėjiniai | 5.971 | 463 |
Atidėjinių judėjimas:
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui | Atidėjinys garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų grąžinimui | Viso | |
Apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 738 | 1.024 | - | 1.762 |
Priskaičiuota | 36 | - | - | 36 |
Patikslintas įvertinimas | - | (264) | - | (264) |
Išmokėta | - | (404) | - | (404) |
Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 774 | 356 | - | 1.130 |
Priskaičiuota | 19 | - | 5.815 | 5.834 |
Patikslintas įvertinimas | - | (49) | (49) | |
Išmokėta | - | (7) | (7) | |
Apskaitinė vertė 2024 m. kovo 31 d. | 793 | 300 | 5.815 | 6.908 |
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 793 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31. – 774 tūkst. eurų). Kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimų kolektyvinėje sutartyje nėra.
Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Diskonto norma | 0,96% | 1,24% |
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis | 7,12% | 6,91% |
Metinis atlyginimo padidėjimas | 2,80% | 3,00% |
Vidutinis amžius likęs iki pensijos | 19,84 | 19,81 |
Bendrovė turi įsipareigojimą įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš naujo įvertino atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto vertę, atsižvelgiant į prielaidų pasikeitimus. 2024 m. gruodžio 31 d. atidėjinys sumažintas 49 tūkst. eurų, 2023 m. gruodžio 31 d. - 264 tūkst. eurų. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės neįvykdytas įsipareigojimas įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) sudarė 300 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d - 356 tūkst. eurų).
Rangovui neįvykdžius ir/ar netinkamai įvykdžius garantinius įsipareigojimus pagal dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos darbų sutartį, Bendrovė yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų pagal rangovo „UAB „Alvora“ pateiktas garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantijas.
Garantinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą rangovui ginčijant teisme ir prašant pripažinti Bendrovės reikalavimus išmokėti garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšas neteisėtais, Bendrovė suformavo atidėjinį tikėtinam lėšų, gautų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, grąžinimui. Daugiau informacijos apie teisinį ginčą su UAB “Alvora” pateikta 38 pastaboje.
23. Prekybos skolos
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą | 969 | 900 |
Skolos už prekes ir paslaugas | 1.602 | 1.892 |
Skolos už remonto darbus, paslaugas | 47 | 127 |
Skolos už gamtines dujas | 1.513 | 1 |
Skolos už balansavimo paslaugas | 2.253 | 2.415 |
6.384 | 5.335 |
Prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų. Prekybos skolos 2024 m. gruodžio 31 d., palyginus su 2023 m. gruodžio 31 d., padidėjo 20 %. Prekybos skolų padidėjimą sąlygojo didesni gamtinių dujų pirkimai, išaugus gamtinių dujų suvartojimui, ir didesnis technologinių reikmių poreikis.
24. Gauti išankstiniai apmokėjimai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Finansiniai įsipareigojimai | ||
Gauti depozitai | 918 | 528 |
Kitos avansu gautos sumos | - | - |
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso | 918 | 528 |
Nefinansiniai įsipareigojimai | ||
Sutarčių įsipareigojimai | 89 | 70 |
Avansu gautos dotacijos | - | 6 |
Kitos sukauptos pajamos | - | 4 |
Kitos avansu gautos sumos | 29 | 14 |
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso | 118 | 94 |
Viso išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai | 1.036 | 622 |
2024 m. gruodžio 31 d. gautuose išankstiniuose apmokėjimuose 918 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 528 tūkst. eurų) sudarė iš sistemos naudotojų gauti depozitai, kaip sutarčių vykdymo užtikrinimo priemonė. Sistemos naudotojas, iki perdavimo sutarties sudarymo, Bendrovei turi pateikti tinkamas visų prievolių pagal sutartį ir užtikrinimo priemones.
25. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Nefinansiniai įsipareigojimai | ||
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 1.952 | 1.199 |
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos | 1.525 | 1.654 |
Mokėtinos administruojamos SGD terminalo lėšos | 10.794 | 8.906 |
Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos | 833 | 471 |
Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis | 780 | 732 |
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis | - | - |
Kiti mokėtini mokesčiai | 16 | 19 |
Kitos mokėtinos sumos | - | - |
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso | 15.900 | 12.981 |
Finansiniai įsipareigojimai | ||
Mokėtina CBCA įmoka | 27.450 | 27.450 |
Mokėtini dividendai | 73 | 65 |
Kitos mokėtinos sumos | - | 1 |
Sukauptos sąnaudos | 1.120 | 1.089 |
Išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai | 654 | 364 |
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso | 29.297 | 28.969 |
Kitos mokėtinos sumos, iš viso | 45.197 | 41.950 |
Bendrovė yra pripažinusi 27.450 tūkst. eurų finansinį įsipareigojimą sumokėti Perdavimo sistemos operatorių sutartyje (toliau – ITA sutartis) ir ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) sprendime nustatytą kompensaciją (toliau - CBCA įmoką) Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, apskaičiuotą pagal sąnaudų paskirstymo tarp dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkojos (GIPL) projekto valstybių narių principus. CBCA įmoka bus sumokėta Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, kai šis pateiks mokėjimo prašymą GIPL statybos darbų vertei Lenkijos teritorijoje, kuri buvo patvirtinta auditorių.
ITA sutartyje numatytas CBCA įmokos indeksavimas, neužbaigus projekto iki nustatyto termino, t.y. 2022 m. sausio 1 d., įvertinus Euro zonos infliaciją pagal Eurostat duomenis. Be to, CBCA įmoka koreguojama, pritaikant koregavimo koeficientą, kuris nustatomas kaip faktinių ir planinių projekto išlaidų santykis. Bet kokie finansiniai atsiskaitymai, atliekami pagal ITA sutartį, įskaitant GIPL išlaidų perskaičiavimą iš Lenkijos zlotų į eurus, įvertinami remiantis Europos centrinio banko skelbiamais valiutų kursais. Privalomas valiutos keitimo kursas yra tas, kuris galioja sąskaitos faktūros išrašymo dieną. Kadangi ITA sutarties pakeitimui reikalingi projekto valstybių perdavimo operatorių vadovybių pritarimai, CBCA įmokos korekcija tiesiogiai priklauso nuo perskaičiavimui taikytino Lenkijos zloto ir euro kurso, kuris yra kintantis, Bendrovė negali patikimai įvertinti CBCA įmokos korekcijos dydžio ir, esant tokiam neapibrėžtumui dėl CBCA įmokos korekcijos sumos, finansinis įsipareigojimas korekcijai nėra pripažintas.
26. Pajamos
Grupės ir Bendrovės pajamas sudaro:
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Pajamos pagal sutartis su klientais | |||
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje | 61.195 | 67.364 | 67.364 |
Sistemos balansavimo produktų pajamos | 12.879 | 12.544 | 12.544 |
Prekybos biržoje pajamos | - | - | 812 |
Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos) | 76 | 42 | 42 |
Kitos pajamos | 35 | 10 | 90 |
Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso | 74.185 | 79.960 | 80.852 |
Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais | |||
SGDT lėšų administravimo pajamos | 125 | 69 | 69 |
Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais, iš viso | 125 | 69 | 69 |
Pajamos iš viso: | 74.310 | 80.029 | 80.921 |
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Pajamos pripažintos per laikotarpį | |||
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje | 61.195 | 67.364 | 67.364 |
Sistemos balansavimo produktų pajamos | 12.879 | 12.544 | 12.544 |
Narystės pajamos | - | - | - |
Kitos pajamos | 236 | 121 | 201 |
Pajamos pripažintos per laikotarpį iš viso: | 74.310 | 80.029 | 80.109 |
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą | |||
Prekybos biržoje pajamos | - | - | 812 |
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą iš viso: | - | - | 812 |
Iš viso sutarčių su klientais pajamos | 74.310 | 80.029 | 80.921 |
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos per 2024 m., palyginus su 2023 m., sumažėjo 8 proc. Perdavimo pajamos 2024 m. sumažėjo 10% (6,2 mln. Eur), dėl 10% mažesnio perduoto dujų kiekio; balansavimo veiklos pajamos 2024 m. padidėjo 3% (0,3 mln. Eur), dėl didesnio balansavimo poreikio.
27. Kitos pajamos
Grupės kitas pajamas sudaro:
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Dotacijos, pripažintos pajamomis | 4 | 54 | 54 |
Atsargų ir grįžtamųjų medžiagų pardavimo pajamos | 4 | 875 | 875 |
Nuomos pajamos | 8 | 1 | 1 |
IMT perleidimo pelnas | 2 | 19 | 19 |
Delspinigiai | 39 | 40 | 40 |
Kitos pajamos | 216 | 319 | 319 |
273 | 1.308 | 1.308 | |
28. Dividendų pajamos
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Dividendų pajamos | - | 542 | - |
2024 m. Bendrovė gavo 564 tūkst. eurų dividendų iš asocijuotos įmonės GET Baltic. Taikant nuosavybės metodą asocijuotos įmonės apskaitai, dividendai pajamomis nepripažįstami, bet mažina investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinę vertę. 2023 m. iš patronuojamosios įmonės GET Baltic gauta 542 tūkst. eurų dividendų, kurie pripažinti pajamomis.
29. Gamtinių dujų pirkimai
Gamtinių dujų sąnaudas sudarė:
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Gamtinių dujų sistemos balansavimo produktų sąnaudos | (13.079) | (18.210) | (18.210) |
Gamtinių dujų technologinių reikmių sąnaudos | (3.430) | (7.142) | (7.142) |
Iš viso:* | (16.509) | (25.352) | (25.352) |
* Sąnaudose yra įtraukta gamtinių dujų atsargų likučio pokyčio įtaka.
2024 m. gamtinių dujų sąnaudos, palyginti su 2023 m., sumažėjo 35 %. Gamtinių dujų sąnaudų pokyčius sąlygojo:
‐dėl mažesnių dujų kainų 28 % sumažėjusios balansavimo sąnaudos;
‐dėl mažesnio sunaudoto kiekio ir mažesnių dujų kainų 52% sumažėjusios technologinių reikmių sąnaudos.
30. Darbo užmokesčio ir susijuios sąnaudos
Darbo užmokesčio ir susijusias sąnaudas sudarė:
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Darbo užmokestis ir atlyginimai | (15.227) | (13.596) | (13.848) |
Socialinio draudimo įmokų sąnaudos | (274) | (244) | (248) |
Iš viso darbo užmokesčio ir susijusių sąnaudų: | (15.501) | (13.840) | (14.096) |
31. Kitos sąnaudos
Grupės ir Bendrovės kitas sąnaudas sudarė:
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (2.263) | (2.285) | (2.336) |
Komandiruotės | (304) | (259) | (259) |
Konsultacinės paslaugos | (334) | (117) | (117) |
Valdymo organų išlaikymas | (104) | (92) | (92) |
Valdymo paslaugos | (760) | (349) | (349) |
Personalo vystymas | (222) | (227) | (227) |
Viešieji ryšiai | (177) | (236) | (236) |
Patalpų sąnaudos | (740) | (1.071) | (1.071) |
Transportas | (791) | (702) | (702) |
Mokestis VERT | (1.111) | (1.321) | (1.321) |
Mokesčiai | (3.314) | (2.979) | (2.979) |
Verslo apsauga | (583) | (542) | (542) |
Narystės mokesčiai | (258) | (242) | (242) |
Draudimas | (532) | (520) | (520) |
Kitos sąnaudos | (1.941) | (2.409) | (2.426) |
Iš viso: | (13.434) | (13.351) | (13.419) |
32. Finansinė veikla
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Palūkanų pajamos | 186 | 9 | 454 |
Kitos | - | 13 | 13 |
Finansinės veiklos pajamų iš viso | 186 | 22 | 467 |
Palūkanų sąnaudos | (2.345) | (1.778) | (1.778) |
Kitos finansinės sąnaudos | (7) | (2) | (3) |
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso | (2.352) | (1.780) | (1.781) |
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | (2.166) | (1.758) | (1.314) |
33. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | 1.071 | - | 140 |
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 125 | 567 | 567 |
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 1.196 | 567 | 707 |
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | IMT perkaino-jimas (vertės sumažėji-mas) | Naujų vartotojų prijungimo įmokos | Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėji-mas | Sukauptos sąnaudos | Nepanau-dota investicijų lengvata | Nuomos įsipareigo-jimai | Kita | Viso |
2022 m. gruodžio 31 d. | 2.342 | 196 | 86 | 303 | 2.192 | 505 | 145 | 5.769 |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 1.068 | 44 | (6) | 61 | (1.744) | (40) | 56 | (561) |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - | - | - | - |
2023 m. gruodžio 31 d. | 3.410 | 240 | 80 | 364 | 448 | 465 | 201 | 5.208 |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 190 | 5 | (7) | 7 | (448) | 220 | 106 | 73 |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - | - | - | - |
2024 m. gruodžio 31 d. | 3.600 | 245 | 73 | 371 | - | 685 | 307 | 5.281 |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | Palūkanų kapitalizavimo įtaka | IMT nusidėvėjimas | IMT perkainojimas | Naudojimo teise valdomas turtas | Viso |
2022 m. gruodžio 31 d. | (123) | - | - | (505) | (628) |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (46) | - | 40 | (6) | |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | (488) | - | (488) | |
2023 m. gruodžio 31 d. | (169) | - | (488) | (465) | (1.122) |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (7) | (17) | 46 | (220) | (198) |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | (30) | - | (30) |
2024 m. gruodžio 31 d. | (176) | (17) | (472) | (685) | (1.350) |
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš sudengimą | 5.281 | 5.208 |
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu | (1.350) | (1.122) |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte | 3.931 | 4.086 |
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. | 5.141 |
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. | 4.086 |
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2024 m. gruodžio 31 d. | 3.931 |
Bendrovės vertinimu per 12 mėn. bus realizuota 356 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio grynąja verte, 3.575 tūkst. eurų - per ilgesnį nei 12 mėn. laikotarpį.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.
Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taikė 16% pelno mokesčio tarifą, 2023 m. gruodžio 31 d. – 15% pelno mokesčio tarifą.
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15% pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:
Bendrovė | Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | 2023 m. | |
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 9.502 | 13.992 | 13.720 |
Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą | 1.425 | 2.099 | 2.058 |
Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos | 56 | 29 | 111 |
Dukterinės įmonės pardavimas ir likusios investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimas | - | (1.521) | (1.422) |
Ataskaitiniu laikotarpiu panaudota investicijų lengvata | (10) | (40) | (40) |
Pelno mokesčio tarifo pasikeitimo įtaka | (275) | - | - |
Kita | - | - | - |
Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai | - | - | - |
1.196 | 567 | 707 | |
34. Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai
Grupė | ||
2024 m. | 2023 m. | |
Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. eurų) | 8.306 | 13.013 |
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst. vienetų) | 178.383 | 178.383 |
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai) | 0,05 | 0,07 |
35. Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos
Toliau atskleidžiama reikšmingų investavimo ir finansavimo sandorių, kurie laikomi nepiniginiais sandoriais, įtaka vertinant finansinės ir investicinės veiklos pinigų srautus.
Investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautuose 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2.260 tūkst. eurų, atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto įvertinimas iš naujo, pasikeitus atidėjinio formavimo prielaidoms 264 tūkst. eurų, įsipareigojimų dengimas, formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas - 404 tūkst. eurų, kapitalizuotos palūkanos 329 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 59 tūkst. eurų, gautinų dotacijų pasikeitimas 427 tūkst. eurų.
36. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas
Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė vadovaujasi Grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.
Finansinės priemonės pagal grupes, atsižvelgiant į finansinės būklės ataskaitos straipsnius:
Finansinis turtas | Pastaba | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. |
Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius) | 1.153 | 1.226 | |
Išvestinės finansinės priemonės | 9 | 1.153 | 1.226 |
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina | 16.611 | 10.181 | |
Prekybos gautinos sumos | 11 | 9.763 | 9.030 |
Kitos gautinos sumos | 12 | 85 | 502 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 14 | 31 | 121 |
Kitas finansinis turtas | 13 | 6.732 | 528 |
Finansinis turtas iš viso: | 17.764 | 11.407 |
Finansiniai įsipareigojimai | Pastaba | 2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. |
Finansiniai įsipareigojimai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius) | 654 | 364 | |
Išvestinės finansinės priemonės | 9 | 654 | 364 |
Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina | 125.217 | 129.764 | |
Paskolos | 19 | 84.794 | 92.046 |
Nuomos įsipareigojimai | 20 | 4.478 | 3.250 |
Prekybos skolos | 23 | 6.384 | 5.335 |
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 24,25 | 29.561 | 29.133 |
Iš viso: | 125.871 | 130.128 |
Lentelėje pateikiama informacija apie balansinių straipsnių vertes, dėl kurių yra patiriama kredito rizika:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Vertinamas tikrąja vertę per pelną (nuostolius) | 1.153 | 1.226 |
Vertinamas amortizuota savikaina | 16.611 | 10.181 |
Sutarčių turtas | 1.220 | 1.798 |
18.984 | 13.205 |
Likvidumo rizika
Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Grupės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, atsižvelgiant į prognozes, Bendrovė priima mokumą užtikrinančius sprendimus, t. y. apyvartinių lėšų subalansavimui naudojasi EPSO-G kredito limitu sąskaitoje. Bendrovės su EPSO-G sudaryta tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis galioja iki 2027 m. rugsėjo 1 d. Nepanaudotas kredito limitas sąskaitoje 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 46.518 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. 44.991 tūkst. eurų).
Grupės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų įtaką, 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:
2024 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | |
Bendrojo likvidumo rodiklis | 0,30 | 0,36 |
Greitojo padengimo rodiklis | 0,24 | 0,28 |
Trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas sąlygojo likvidumo rodiklių sumažėjimą.
Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):
Iki 3 mėnesių | Nuo 3 iki 12 mėnesių | Nuo 1 iki 5 metų | Po 5 metų | Iš viso | |
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis | 27.653 | 4.427 | 26.129 | 40.501 | 98.710 |
Nuomos įsipareigojimai | 101 | 251 | 1.075 | 3.081 | 4.508 |
Kiti įsipareigojimai | 1.683 | 27.450 | 364 | - | 29.497 |
Prekybos mokėtinos sumos | 5.335 | - | - | - | 5.335 |
2023 m. gruodžio 31 d. likutis | 34.772 | 32.128 | 27.568 | 43.582 | 138.050 |
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis | 2.575 | 28.143 | 25.200 | 34.080 | 89.998 |
Nuomos įsipareigojimai | 267 | 803 | 1.835 | 2.873 | 5.778 |
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 29.561 | - | 654 | - | 30.215 |
Prekybos mokėtinos sumos | 6.384 | - | - | - | 6.384 |
2024 m. gruodžio 31 d. likutis | 38.787 | 28.946 | 27.689 | 36.953 | 132.375 |
Kredito rizika
Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų, kito finansinio turto, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai, atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi mokėjimų už teikiamas perdavimo paslaugas administravimo aprašą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti, mažinant pirkėjų įsiskolinimą. Vykdomas visų klientų kreditingumo vertinimas bei identifikavus mokėjimų už teikiamas paslaugas administravimo apraše numatytų kriterijų nuokrypius, ne tik individualiai vertinama rizika, susijusi su kiekvieno kliento kreditingumu, bet ir, esant poreikiui, savalaikiai gaunamos papilomos užtikrinimo priemonės, tokiu būdu ją eliminuojant. Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Bendrovės kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 86% (2023 m. gruodžio 31 d. - 87%) visų Bendrovės prekybos gautinų sumų.
Grupė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo (14 pastaba). Grupėje galioja iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.
Politika nustato bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, diversifikavimo limitus, laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan.
Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę, o Biržos dalyvis, norėdamas pateikti pavedimus pirkti, privalo pateikti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę (t.y. avansą arba banko garantiją).
Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.
Palūkanų normos rizika
Grupė 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų normos yra susietos su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje, Grupė per 2024 m. ir 2023 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.
Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%.
Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.
EURIBOR padidėjimas baziniais punktais | Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų | |
2024 m. gruodžio 31 d. | 100 | (1.120) |
2023 m. gruodžio 31 d. | 100 | (1.230) |
Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika
Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja svyravimai Lietuvos ir tarptautinėse gamtinių dujų rinkose ir biržose. Šios rizikos lygis yra žemas, nes VERT patvirtintoje perdavimo paslaugų kainodaroje pripažįstamos faktinės dujų kainos, todėl Grupė per 2024 m. nesiėmė veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.
Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė
Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną.
Grupės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės gautos ir suteiktos paskolos ir nuomos įsipareigojimai.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:
(a)Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);
(b)Ilgalaikių gautų ir suteiktų paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Grupė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. 9.512 tūkst. eurų (2023 m. gruodžio 31d. – 11.627 tūkst. eurų) didesnė nei tikroji vertė.
37. Klimato kaitos poveikio vertinimas
Bendrovės vadovybės vertinimu, kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Bendrovės vienu iš pagrindinių darnios veiklos tikslu įvardijamas siekis sumažinti veiklos poveikį aplinkai.
Siekiant ženkliai sumažinti poveikį aplinkai, nuosekliai įgyvendinamas sudarytas priemonių planas: planuojami pilotiniai projektai, atliekama rinkos analizė, kuriami investiciniai planai. Vykdomi veiksmai orientuoti į pasiruošimą naujajam ES teisiniam metano emisijų reguliavimui.
Su klimato kaitos švelninimu, ŠESD emisijų mažinimu susijusios priemonės ir atitinkamos investicijos numatytos Bendrovės dešimties metų (2024-2033 m.) tinklo plėtros plane.
Įgyvendinus šias investicijas, jos bus įtrauktos į reguliuojamą turto bazę, o tai užtikrins papildomas pajamas ir ekonominę naudą Bendrovei. Šios investicijos yra susijusios su naujo turto vienetų sukūrimu bei su nusidėvėjusio esamo turto pakeitimu, siekiant didesnio perdavimo tinklo efektyvumo bei tvarumo didinimo. Esamo turto naudingo tarnavimo laikotarpių trumpinimas ar reguliuojamo turto nurašymai nėra planuojami, turto vertės sumažėjimo požymių nėra.
Bendrovės vadovybės vertinimu su klimato kaita susiję reikalavimai nesukelia reikšmingų neapibrėžtumų ir abejonių dėl veiklos tęstinumo ir poveikio aplinkai mažinimo priemonių pagrįstumo ir veiksmingumo. Su klimato kaita susijusi rizika nesukelia kredito rizikos ir tikėtinų kredito nuostolių. Klimato kaitos poveikio vertinimai ir prielaidos neturi didelės rizikos reikšmingam turto ir įsipareigojimų balansinių verčių koregavimui, ilgalaikio turto ir atsargų vertės sumažėjimui. Su klimato kaita susiję klausimai neturi reikšmingos įtakos pripažįstant atidėtųjų mokesčių turtą, neapibrėžtų įsipareigojimų su klimato kaita susijusių reikalavimų įgyvendinimui, rinkos ir likvidumo rizikai.
Daugiau informacijos apie klimato poveikį pateikiama 2024 m. konsoliduotoje Vadovybės ataskaitoje, skiltyje „Informacija tvarumo klausimais“.
38. Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai
Teisiniai ginčai
Toliau pateikiama informacija apie vykstančias civilines bylas:
1.Civilinė byla dėl 7.080 tūkst. eurų SGD terminalo lėšų ir 830 tūkst. eurų delspinigių priteisimo iš AB „Achema“ pagal 2012 m. gruodžio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis.
Kauno apygardos teismas sustabdė bylą iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.
Byloje dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo Bendrovė veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius, SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinos sumos kredito rizikos nepatiria.
2.Civilinė byla, kur Bendrovė yra atsakovė pagal ieškovės UAB „Alvora“ ieškinį, kuriuo UAB „Alvora“ prašo pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais atsakovo, t.y. Bendrovės reikalavimus išmokėti 4.868 tūkst. eurų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantijas ir Bendrovės ieškinys (laikomas priešieškiniu), kuriuo Bendrovė prašo priteisti iš UAB „Alvora“ 4.820 tūkst. eurų nuostolių ir procesines palūkanas bei baudą už netinkamą sutarties vykdymą. Šiuo metu bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.
Bendrovė pagal pateiktus reikalavimus yra gavusi 5.815 tūkst. eurų garantinių įsipareigojimų užtikrinimo lėšų, tačiau galimam jų grąžinimui apskaitytas tokios pat sumos atidėjinys atidėjinių straipsnyje. Bendrovės nuomone, banko garantijomis buvo pasinaudota teisėtai ir pagal sutarties sąlygas, nes buvo nustatyti darbų defektai, kuriuos UAB „Alvora“ atsisakė pašalinti. Pagal garantijas gautos lėšos bus skirtos nustatytų defektų šalinimui. Tuo atveju, jei UAB „Alvora“ nustatytus defektus iki bylos baigties pašalintų savo lėšomis, Bendrovė pagal garantijas gautus pinigus grąžintų ieškovui UAB „Alvora“. Bylos medžiagą teismas pripažino nevieša.
3.Bendrovė ginčija teisme du Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nutarimus, priimtus VERT atlikus magistralinio dujotiekio GIPL jungiamųjų dalių panaudojimo statybos metu ir bandymų eksploatavimo metu teisėtumo neplaninį patikrinimą: (i) nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas (Aktas), konstatuojant Bendrovės padarytus pažeidimus, kartu Bendrovei nustatant su tuo susijusius įpareigojimus (tarp jų pakeisti Aktu netinkamomis pripažintas jungiamąsias detales), bei (ii) nutarimas, kuriuo konstatuota, kad Bendrovė padarė reguliuojamosios veiklos pažeidimą ir skirta 81 tūkst. eurų dydžio bauda. Bendrovė siekia įrodyti, kad ji nepadarė VERT nustatytų reguliuojamos veiklos pažeidimų (pažeidimus padarė GIPL dujotiekio statybos rangovas), taip pat, kad nebuvo jokio pagrindo skirti sankciją. Neatsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nėra sumokėjusi paskirtos baudos, nes ginčija VERT nutarimą dėl sankcijos skyrimo, Bendrovė yra pripažinusi finansinį įsipareigojimą sumokėti nustatyto dydžio baudą, kuris apskaitytas kitų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje. Tuo atveju, jeigu teismas atmes Bendrovės skundus ar juos tenkins ne pilna apimtimi, sankcija išliks tokia pati arba bus sumažinta. Teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje (žr. 2 punktą). Bylos medžiagą teismas pripažino nevieša.
Kaip paminėta 2 p. Bendrovė suformavo 5.815 tūkst. eurų atidėjinį (pastaba 22) tikėtinam lėšų, gautų pagal garantinių įsipareigojimų užtikrinimą, grąžinimui, iš kurių 4.868 tūkst. eurų UAB "Alvora" reikalauja teisminėje byloje, dėl 947 tūkst. eurų garantinių lėšų ieškinys teismui dar nėra pateiktas, nors garantinį užtikrinimą pateikęs rangovas taip pat dalyvauja teisminiame procese.
Bendrovės iškeltam ieškiniui papildomiems nuostoliams padengti, neapibrėžtasis turtas nebuvo pripažintas dėl didelio teisminės bylos baigties neapibrėžtumo.
Esant dideliam neapibrėžtumui dėl bylos baigties, keičiamų jungiamųjų detalių naudingo tarnavimo laikas 2024 m. gruodžio 31 d. nebuvo peržiūrėtas. Paaiškėjus, kad jungiamąsias dalis reikia keisti, senųjų detalių naudingo tarnavimo laikas turėtų būti peržiūrėtas ir ženkliai sutrumpėtų, vertinant naudingo tarnavimo laiką iki jų pakeitimo datos. Preliminariu vertinimu keičiamų jungiamųjų dalių naudingo tarnavimo laikas galėtų sutrumpėti iki 3 m., pakeistų dalių savikainą įvertinant pakeitimo išlaidų verte, nusidėvėjimo sąnaudos padidėtų 3 mln. eurų. Taip pat egzistuoja didelė rizika, kad naujų detalių pakeitimo išlaidos nebūtų įtrauktos į reguliuojamo turto bazę (RAB), kas galėtų sąlygoti turto vertės sumažėjimą.
Ilgalaikio turto įsigijimo įsipareigojimai
2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose už 3.8 mln. eurų (2023 m. gruodžio 31 d. – 1.3 mln. eurų).
39. Susijusių šalių sandoriai
Atskleidimas apima sandorius ir likučius su EPSO-G grupės įmonėmis, asocijuota įmone GET Baltic, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. eurų) bei vadovybe ir jų artimais šeimos nariais.
2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys buvo:
- Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
EPSO-G grupės įmonės:
‐Litgrid AB (bendri akcininkai);
‐UAB „TETAS“ UAB (bendri akcininkai);
‐UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai);
‐UAB „Energy Cells“ (bendri akcininkai);
‐UAB „EPSO-G Invest (bendri akcininkai) “, įregistruota 2024 m. liepos 18 d.
Asocijuota įmonė GET Baltic.
AB „Ignitis grupė” įmonės:
‐AB „Energijos skirstymo operatorius“;
‐UAB „Ignitis“;
‐UAB Ignitis gamyba;
‐UAB „Transporto valdymas“;
‐Ignitis Polska sp. z.o.o.
‐Kitos AB „Ignitis grupė” įmonės.
Kitos valstybės kontroliuojamos įmonės:
‐AB „KN energies“;
‐Kitos valstybės kontroliuojamos ar reikšmingai įtakojamos įmonės;
‐Vadovybė.
Žemiau lentelėse pateikiami Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2024 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d.
2024 m. gruodžio 31 d. | |||||||||||
Pirki-mai | SGDT lėšos (pirkimai)* | Parda-vimai | SGDT lėšos (pardavimai)* | Gautinos sumos | Gauti- nos SGDT lėšos | Gautos paskolos | Mokė- tinos sumos | Mokėti-nos SGDT lėšos | Gauti divi- dendai | Finansinės veiklos sąnaudos | |
UAB GET Baltic | 17.616 | - | 2.128 | - | 228 | - | - | 1.516 | - | 564 | - |
EPSO-G | 751 | - | - | - | - | - | 23.482 | 274 | - | - | 1.084 |
UAB TETAS | 4 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - |
AB Ignitis gamyba | 1.547 | - | 5.152 | 8.568 | 1.014 | 864 | - | 315 | - | - | - |
AB Energijos skirstymo operatorius | 424 | - | 532 | 150 | 29 | 15 | - | 39 | - | - | - |
UAB Ignitis | 4.163 | 31.797 | 12.312 | 7.047 | 1.650 | 733 | - | 768 | 6.817 | - | - |
UAB Transporto valdymas | 52 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - |
AB KN Energies | - | - | - | - | - | - | - | - | 3.975 | - | - |
Kitos valstybės valdomos įmonės | 62 | - | - | - | - | - | - | 7 | - | - | - |
24.619 | 31.797 | 20.124 | 15.765 | 2.921 | 1.612 | 23.482 | 2.919 | 10.792 | 564 | 1.084 | |
* Atskleisti SGDT lėšų pirkimai ir pardavimai neatspindėti pelno nuostolių ataskaitoje, nes Bendrovė šių lėšų atžvilgiu veikia kaip tarpininkas, surenkant ir paskirstant nurodytas lėšas.
2023 m. gruodžio 31 d. | |||||||||||
Pirki-mai | SGDT lėšos (pirkimai)* | Parda-vimai | SGDT lėšos (pardavimai)* | Gautinos sumos | Gautinos SGDT lėšos | Gautos paskolos | Mokėti-nos sumos | Mokėti-nos SGDT lėšos | Gauti divi-dendai | Finansinės veiklos sąnaudos | |
UAB GET Baltic | 19.210 | - | 4.801 | - | 796 | - | - | 5 | - | 542 | - |
EPSO-G | 349 | - | - | - | - | - | 25.009 | 227 | - | - | 683 |
UAB TETAS | 4 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - |
AB Ignitis gamyba | 2.811 | - | 4.947 | 3.172 | 625 | 640 | - | 293 | - | - | - |
AB Energijos skirstymo operatorius | 474 | - | 354 | 58 | 167 | 12 | - | 21 | - | - | - |
UAB Ignitis | 4.845 | 11.235 | 13.024 | 2.796 | 1.457 | 528 | - | 704 | 4.932 | - | - |
UAB Transporto valdymas | 401 | - | - | - | - | - | - | 40 | - | - | - |
AB KN Energies | - | - | - | - | - | - | - | - | 3.975 | - | - |
Ignitis Polska sp. Z.o.o. | - | - | 121 | - | - | - | - | - | - | - | - |
Kitos valstybės valdomos įmonės | 184 | - | - | - | - | - | - | 2 | - | - | - |
28.278 | 11.235 | 23.247 | 6.026 | 3.045 | 1.180 | 25.009 | 1.292 | 8.907 | 542 | 683 | |
* Atskleisti SGDT lėšų pirkimai ir pardavimai neatspindėti pelno nuostolių ataskaitoje, nes Bendrovė šių lėšų atžvilgiu veikia kaip tarpininkas, surenkant ir paskirstant nurodytas lėšas.
Iš susijusių šalių gautinoms ir susijusioms šalims mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienų. 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir neapskaitė vertės sumažėjimų.
Išmokos vadovybei
2024 m. | 2023 m. | |
Išmokos susijusios su darbo santykiais | 784 | 805 |
Išmokos valdybos nariams | 99 | 92 |
Išmokos vadovybei iš viso: | 883 | 897 |
Bendrovės vadovybe yra laikoma Bendrovės vadovas, technikos, teisės ir organizacijos vystymo, komercijos, pažangos ir finansų direktoriai. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar turto perleidimo.
40. Audito ir ne audito paslaugos
2023 m. – 2024 m. laikotarpiu audito įmonė Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data:
2024 m. | 2023 m. | |
Audito paslaugos | 75 | 77 |
Audito paslaugų iš viso: | 75 | 77 |
Ne audito paslaugos | ||
Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos | 12 | 14 |
Kitos paslaugos | 5 | 3 |
Ne audito paslaugų iš viso: | 17 | 17 |
Audito sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje atvaizduojamos prie kitų sąnaudų.
41. Kapitalo valdymas
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2024 m. ir 2023 m. Bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė tenkino šį reikalavimą. Dividendų skyrimui ir išmokėjimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti tam tikri apribojimai. Grupės dividendų politika nustato dividendų nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo principus. Kitų išorėje ar Grupės viduje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui nėra. Informacija apie sutartyse su bankais numatytų finansinių sąlygų vykdymą atskleidžiama 19 pastaboje.
42. Pobalansiniai įvykiai
Pobalansinių įvykių, kurie galėtų daryti reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos, nebuvo.
AB „Amber Grid“
Laisvės pr. 10,
LT 04215 Vilnius
Tel. (8-5) 236 0855
info@ambergrid.lt
www.ambergrid.lt
Įmonės kodas 303090867
PVM kodas LT100007844017
A.s. LT71 07044 0600 0790 5969,
AB SEB bankas
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
2025-04-07
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko informacijos
atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Amber Grid“ Bendrovės vadovas Nemunas Biknius, finansų direktorius
Gytis Fominas ir Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis pridedamos
AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos, už metus, pasibaigusius 2024 m.
gruodžio 31 d., parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos
Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus,
finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. AB „Amber Grid“ 2024 m. konsoliduotoje vadovybės
ataskaitoje yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės būklė
kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Bendrovės vadovas
Nemunas Biknius
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu
el. parašu)
Finansų direktorius
Gytis Fominas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu
el. parašu)
Apskaitos skyriaus vadovė
Rasa Baltaragienė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu
el. parašu)
UAB „PricewaterhouseCoopers”, J. Jasinskio g. 16B, 03163 Vilnius, Lietuva
+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, registruota LR juridinių asmenų registre
Nepriklausomo auditoriaus išvada
AB „Amber Grid“ akcininkams
Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito
Mūsų nuomonė
Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą
AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamosios įmonės (toliau visos kartu – Grupė)
2024 m. gruodžio 31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų
Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų ir
konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus,
patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.
Mūsų nuomonė atitinka 2025 m. balandžio 7 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.
Mūsų audito apimtis
Konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas sudaro:
● 2024 m. gruodžio 31 d. konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;
● tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita; ir
● konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingą apskaitos
politikos informaciją ir kitą aiškinamąją informaciją.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau
aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.
Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.
Nepriklausomumas
Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos
standartų valdybos (TASESV) parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant
Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos
finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės TASESV kodekse
bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme numatytų
etikos reikalavimų.
Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme
Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat
pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES)
Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme.
Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. suteikėme
Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 39
pastaboje.
Mūsų audito metodika
Apžvalga
● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra 800 tūkst. Eur
● Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą, kadangi Bendrovės ir
Grupės duomenys už 2024 metus sutampa.
● Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė
Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir
konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme
į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų
apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie
savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus
kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą
tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.
Reikšmingumo lygis
Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti
pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti,
kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems
ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui,
įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris
pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti
audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir
visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.
Bendras reikšmingumo lygis
Bendrovei ir Grupei
800 tūkst. Eur (2023 m. – 800 tūkst. Eur)
Kaip mes jį nustatėme
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei nustatytas
kaip 1% nuo paskutinių trejų metų pajamų vidurkio
Taikyto reikšmingumo lygio
išaiškinimas
Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome
Bendrovės ir Grupės pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo
remiasi priežiūros institucijos, išorės kreditoriai ir kitos
suinteresuotosios šalys. Bendrovės veiklos rezultatai
priklauso nuo patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl
Bendrovės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja,
o pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį
galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Kadangi 2022-2024
Reikšmingu
mo lygis
Grupės
audito apimtis
Pagrindiniai
audito
dalykai
m. pajamos svyravo dėl energijos kainų pokyčių, kaip kriterijų
reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome paskutinių trejų
metų pajamų vidurkį.
Pasirinkome 1% nuo vidutinių trejų metų metinių pajamų
bendrąjį reikšmingumo lygį, kuris yra priimtinose kiekybinio
vertinimo reikšmingumo lygio ribose.
Sutarėme su Audito komitetu kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius
40 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų
nuomone, būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.
Pagrindiniai audito dalykai
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant
einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių
ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes
nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.
Pagrindinis audito dalykas
Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį
audito dalyką
Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė
(žr. 2.6 ir 6 pastabas)
Po pirminio pripažinimo Grupė taiko
perkainojimo metodą ilgalaikio materialiojo
turto (toliau – IMT) pripažinimui. Grupės IMT
balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo
lygi 276 754 tūkst. Eur ir atitiko jo tikrąją vertę
perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą
nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.
Paskutinis IMT perkainojimas buvo atliktas
2023 m. gruodžio 31 d.
Vadovybė įvertino, ar IMT balansinė vertė
reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų
nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio
laikotarpio pabaigoje. Grupės vadovybė
įvertino, kad per 2024 m. nebuvo reguliavimo
pokyčių, galėjusių reikšmingai įtakoti turto
vertę, o 2023 m. gruodžio 31 d. IMT
perkainojime naudotos prielaidos reikšmingai
nepasikeitė, ir padarė išvadą, kad IMT
balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d.
pagrįstai atitiko jo tikrąją vertę, todėl 2024 m.
gruodžio 31 d. nebuvo pripažinta jokių
vertinimo koregavimų.
Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT
likučio reikšmingumo Grupės finansinės būklės
ataskaitoje ir dėl to, kad vadovybės atliekamas
IMT tikrųjų verčių vertinimas yra sritis, kuri
apima reikšmingus vadovybės sprendimus.
Mes supratome ir įvertinome vadovybės politikas,
procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos
vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąsias vertes.
Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo
metodologiją ir jos įvertintus tarifų nustatymą
reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus per
2024 m.
Mes išanalizavome 2023 m. gruodžio 31 d.
perkainojimo metu vadovybės taikytas prielaidas
būsimiems laikotarpiams, kurios turėjo
reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams, t. y.
reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto
normą, numatomas investicijas į ilgalaikį
materialųjį turtą ir reguliuojamo turto vertes. Jas
atitinkamai sutikrinome su 2024 m. faktiniais
duomenimis bei Grupės vidaus biudžetais ir
investicijų planais arba rinkos informacija, kad
galėtume įvertinti, ar šiose prielaidose neatsirado
reikšmingų pokyčių, kurie galėtų lemti reikšmingą
IMT tikrosios vertės pasikeitimą.
Mes apsvarstėme, ar bendras įvertis buvo
pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad
vertinimo koregavimų atlikti nereikia, buvo
tinkamas atsižvelgiant į aplinkybes.
Mes įvertinome 2.6 ir 6 pastabose atskleistos
informacijos pakankamumą.
Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį
Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo
nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus
ir kontroles, taip pat į sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą.
Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą. Iki 2023 m. gegužės 31 d. Grupę sudarė Bendrovė ir jos
patronuojamoji įmonė UAB „GET Baltic“, kurios veikia Lietuvoje. Pardavus patronuojamosios įmonės
kontroliuojantį akcijų paketą ji tapo asocijuota įmone, o jos apskaitai atskirosiose ir konsoliduotosiose
ataskaitose buvo taikomas nuosavybės metodas. Dėl šios priežasties Grupės (ekonominio intereso) ir
Bendrovės duomenys už 2024 metus sutampa, ir atitinkamai papildomos audito procedūros Grupės
ataskaitų tikslais nebuvo reikalingos.
Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąją vadovybės ataskaitą
Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąją vadovybės
ataskaitą įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną, informaciją apie atlygį bei konsoliduotąją
informaciją tvarumo klausimais (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie
šias ataskaitas).
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąją
vadovybės ataskaitą.
Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą
informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių
ataskaitų ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra
reikšmingų iškraipymų.
Konsoliduotosios vadovybės ataskaitos, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją
apie atlygį bei išskyrus konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais, kurios teisės aktai neįpareigojo
Grupės rengti ir kurios užtikrinimo paslaugos nebuvo mūsų darbo apimtyje, atžvilgiu mes įvertinome,
ar joje pateikta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme numatyta
informacija.
Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:
● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotoje vadovybės ataskaitoje
pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
● konsoliduotoji vadovybės ataskaita, įskaitant informaciją apie bendrovių valdyseną ir informaciją
apie atlygį bei išskyrus konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais, yra parengta laikantis
Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie
Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotoje vadovybės
ataskaitoje, kurią gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie
ką turėtume informuoti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal
Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą
bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų
parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti
veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos
principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų
veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo
procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra
reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų
nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad
auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas
atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams,
priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės
profesinio skepticizmo principu. Taip pat:
● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas,
suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus,
kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl
apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika,
nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba
vidaus kontrolių nepaisymas;
● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms
aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie
Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų
ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;
● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to,
ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su
įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo
tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus
išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių
atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito
įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali
lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;
● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar
finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo
pateikimo koncepciją;
● planuojame ir atliekame Grupės auditą, kad surinktume pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl
Grupės subjektų ar verslo vienetų finansinės informacijos, kurių pagrindu susidarome nuomonę
apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą Grupės audito tikslais
atliekamam audito darbui, jo priežiūrą ir peržiūrą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų audito
nuomonę.
Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį,
audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės
trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.
Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų
dėl nepriklausomumo, taip pat informuojame juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti
pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių
ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones.
Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo
svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais
audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą
teisės aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad
dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos
tokio atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno
elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams
Vadovaujantis mūsų audito sutartimi, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo
užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad Bendrovės atskirosios ir Grupės konsoliduotosios
finansinės ataskaitos, įskaitant konsoliduotąją vadovybės ataskaitą, už 2024 m. gruodžio 31 d.
pasibaigusius metus atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato
reikalavimus (toliau – Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų
teikimo formatas).
Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas
Bendrovės vadovybė taikė Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų
teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES)
2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais
reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau –
ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam
elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente.
Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai
pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė
Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno
elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.
Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF
taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios
svarbios Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato
parengimui be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų.
Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris
taip pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą
vadovaujantis ESEF reglamentu.
Mūsų atsakomybė
Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF
reglamentą.
Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu
(persvarstytu) „Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“
(toliau – 3000-asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų,
suplanuotume ir atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Atskirųjų ir
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais
atžvilgiais atitinka nustatytus reikalavimus.
Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį
TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą
neatitikimą reikalavimams).
Atliktų darbų santrauka
Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Atskirųjų ir
konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais
atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų
ar reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:
• supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Atskirųjų ir konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato
parengimą bei atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;
• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
• įvertinimą, ar atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL
ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo
reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente;
• įvertinimą, ar Bendrovė ir Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF
taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra
identifikuojamas tinkamas elementas; ir
• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.
Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.
Išvada
Mūsų nuomone, Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo
formatas už 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF
reglamentą.
Paskyrimas
Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 23 d. ir visas
nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis 2015–2017 m. auditui sudarė trejus metus. Po dvejų
metų pertraukos mūsų paskyrimas buvo pratęstas 2020–2022 m. auditui, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. –
vėl pratęstas 2023–2024 m. auditui, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė aštuonerius
metus, iš kurių penkeri metai sudarė paskutinį nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpį.
Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra
Rasa Radzevičienė.
UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu
Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000377
Vilnius, Lietuvos Respublika
2025 m. balandžio 7 d.
Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada.