2023 m. metinis pranešimas
1
AB „,AMBER GRID“ 2023 M.
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS
Vilnius
2024 m.
TURINYS
1. APŽVALGA .................................................................................................................................................................. 5
2. VERSLO APLINKA ........................................................................................................................................................ 9
2023 m. metinis pranešimas
2
3. STRATEGIJA .............................................................................................................................................................. 13
4. VEIKLA ...................................................................................................................................................................... 21
5. FINANSINIAI REZULTATAI ......................................................................................................................................... 34
6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS ......................................................................................................................................... 45
7. VALDYMO ATASKAITA .............................................................................................................................................. 51
8. DARNUMAS .............................................................................................................................................................. 65
9. ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI ...................................................................................................... 123
10. PRIEDAI.................................................................................................................................................................124
2023 m. metinis pranešimas
3
Valdybos pirmininko pranešimas
2023-ieji metai „Amber Grid“ buvo sėkmingi. Bendrovė išlaikė stabilias pajamas bei pelną, pasiekė reikšmingų rezultatų
įgyvendinant tinklo modernizavimo projektus. Per metus padidėjo darbuotojų ir klientų pasitenkinimas Bendrove ir jos
teikiamomis paslaugomis. „Amber Grid“ ir toliau yra patikima bei atsakinga įmonė, kuri vaidina svarbų vaidmenį
užtikrinant Lietuvos ir viso Baltijos regiono energetinį saugumą.
Praėjusiais metais, nepaisant sudėtingos geopolitinės situacijos ir metų pradžioje buvusių aukštų dujų kainų, „Amber
Grid“ sėkmingai užtikrino nenutrūkstamą dujų tiekimą visiems savo klientams. Bendrovė toliau investavo į dujų
perdavimo sistemos modernizavimą ir plėtrą – per metus atnaujino penkias dujų skirstymo stotis ir kitus dujų perdavimo
sistemos objektus bei įgyvendino dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpų rekonstrukciją.
Bendrovė ypatingą dėmesį ir toliau skiria aplinkosaugai bei klimato kaitos mažinimui. 2023 m. Bendrovės saulės
elektrinės pagamino dar daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių, atnaujintas automobilių parkas pakeičiant
taršius automobilius į elektrinius ar hibridinius. Be to, įmonėje buvo pritarta planams ateityje įsirengti elektrinį dujų
kompresorių vietoje dabar naudojamo dujinio kompresoriaus.
Nors praėjusių metų pradžią paženklino incidentas, kilęs dujotiekyje Pasvalio rajone, Bendrovė ir jos klientai nepatyrė
didelių nuostolių. Priešingai - buvo pagerinti dujotiekių vidinės diagnostikos procesai, ištirta apie 600 km dujotiekių
visoje Lietuvoje. Taip pat buvo organizuota visuomenės informavimo kampanija apie saugumą prie dujotiekių.
„Amber Grid“ ir toliau sieks savo strateginių tikslų, apibrėžtų strategijoje – užtikrinti patikimą ir saugų dujų tiekimą,
padidinti dujų tiekimo diversifikaciją ir aktyviai prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros, dalyvaujant žaliojo vandenilio
ir kitų atsinaujinančių dujų projektų įgyvendinime. Dėkoju kolegoms už sėkmingus praėjusius metus ir linkiu „Amber
Grid“ tvariai augti, stiprinti Baltijos šalių energetiką ir kurti naudą Lietuvai, dirbant dinamiškai besikeičiančiame
energetikos sektoriuje.
Pagarbiai
Dalius Svetulevičius
„Amber Grid“ valdybos pirmininkas
Bendrovės vadovo pranešimas
2023-ieji buvo kupini įvykių, pasiekimų ir pokyčių metai. Sėkmingai įgyvendinome daugybę projektų, sustiprinome savo
pozicijas regione ir žengėme reikšmingus žingsnius link energetikos transformacijos.
Praėjusiais metais mūsų išvystyta dujų perdavimo infrastruktūra valstybės ir regiono poreikiams transportavome
daugiau kaip 61 TWh dujų. Šis laikotarpis pasižymėjo itin didžiuliais dujų srautais, nukreiptais į Latviją. Per metus į
požeminę dujų saugyklą ir Baltijos šalims bei Suomijai transportavome net 19 TWh dujų. Tam pasitarnavo 2022 metais
įgyvendintas strateginis ELLI projektas Lietuvos pusėje, kai trečdaliu buvo padidinti dujų perdavimo srautai į Latviją. O
2023 m. pabaigoje pajėgumai buvo padidinti ir Latvijos pusėje, tad ELLI projektas laikomas visiškai užbaigtu.
Tai buvo vienas paskutiniųjų Baltijos šalių regiono dujų rinkos integraciją didinančių projektų. Jį įgyvendinę pasiekėme,
kad dujos dideliais kiekiais tekėtų tarp Baltijos šalių ir Suomijos. Klaipėdos SGD terminalas, pastaruoju metu įgyvendinti
GIPL ir ELLI jungčių projektai iš esmės padidino Lietuvos ir Baltijos valstybių dujų infrastruktūros galimybes, sukūrė
ekonomines ir geopolitines naudas.
Vienas iš svarbiausių pernai įgyvendintų Bendrovės projektų – dujotiekio Vilnius-Kaunas atkarpų rekonstrukcija. Šis
projektas, kurio vertė daugiau nei 13 milijonų eurų, buvo įgyvendintas laiku ir pagerino dujų tiekimo patikimumą bei
saugumą. Investuodami į tinklo modernizavimą, pernai užbaigėme penkių dujų skirstymo stočių rekonstrukciją
Šiauliuose, Telšiuose, Grigiškėse, Vievyje ir Kėdainiuose bei įrengėme dujų slėgio ribojimo mazgą magistralinio dujotiekio
atšakoje į Marijampolės DSS.
Praėjusių metų sausio 13-osios incidentas dujotiekyje paskatino mus dar didesnį dėmesį skirti infrastruktūros saugumo
didinimui. Atlikome išsamią dujotiekių diagnostiką, surengėme nacionalines pratybas ir pradėjome visuomenės
informavimo kampaniją „Saugok save ir dujotiekį“.
2023 m. metinis pranešimas
4
Sėkmingai įgyvendinome ir tarptautinį sandorį – pardavėme didžiąją dalį dukterinės dujų biržos „GET Baltic“ akcijų
Vokietijos dujų biržai EEX. Šis sandoris stiprina regiono energetikos rinką ir atneša naudą visiems jos dalyviams.
2023-ieji buvo žymūs ir konkrečiais žingsniais link vandenilio energetikos. Pradėjome vykdyti vandenilio transportavimo
veiklą, įsteigėme Energetikos transformacijos centrą, kartu su Energetikos ministerija parengėme vandenilio sektoriaus
plėtros Lietuvoje gairių projektą. Taip pat įžengėme į vieno didžiausių ateities darbų – vandenilio koridoriaus sukūrimo
parengiamąją fazę: kartu su Skandinavijos, Baltijos šalių ir Europos partneriais rengiame galimybių studiją, leisiančią
suplanuoti Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektą.
Praėjusius metus taip pat galima pavadinti proveržio biomentano srityje metais, kai prie dujų perdavimo sistemos
prijungėme biometano tiekimui skirtą grandį. Liepą buvo padėta biometano gamyba bandomuoju režimu, o rugsėjį buvo
atidaryta pirmoji prie Lietuvos tinklo prijungta biometano gamykla. Iš jos į tinklą kasmet bus įleidžiama apie 100 GWh
biometano, kuriam bus išduodamos žaliųjų dujų kilmės garantijos.
Visi šie pasiekimai įrodo, kad „Amber Grid“ yra patikima ir atsakinga įmonė, kuri rūpinasi energetikos saugumu ir
tvarumu. Ir toliau dirbsime užtikrindami patikimą ir saugų dujų tiekimą, investuosime į infrastruktūros modernizavimą,
prisidėsime prie žaliosios energetikos plėtros valstybėje.
Vis daugiau dėmesio skirdami darnumui, pradėjome vertinti daugiau darnumo srities rodiklių. Juos atskleidžiame kartu
su metiniu pranešimu pateikiamoje darnumo ataskaitoje. Kruopštus darbas darnumo srityje leis mus įvertinti kaip
atsakingą ir visavertę darnios visuomenės dalį.
Noriu padėkoti visiems „Amber Grid“ darbuotojams, kolegoms už atsidavimą ir bendradarbiavimą. Jūsų profesionalumas
ir pastangos leido mums pasiekti išties gerų rezultatų. Taip pat dėkoju klientams, partneriams ir akcininkams už
pasitikėjimą ir paramą. Tikiu, kad 2024-ieji bus dar sėkmingesni metai. Toliau stiprinsime savo pozicijas regione,
investuosime į infrastruktūros saugumą ir atnaujinimą bei aktyviai dalyvausime energetikos transformacijos procese.
Pagarbiai
Nemunas Biknius
„Amber Grid“ vadovas
2023 m. metinis pranešimas
5
1.APŽVALGA
Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas – 2023 metai.
1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS
Pavadinimas
AB „Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“, Bendrovė)
Teisinė forma
Akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras
2013 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas
303090867
Juridinių asmenų registro tvarkytojas
VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas
51.730.929,06 Eur
LEI kodas
097900BGMP0000061061
Buveinės adresas
Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius, Lietuva
Telefonas
+370 5 236 0855
Elektroninio pašto adresas
info@ambergrid.lt
Interneto tinklalapis
www.ambergrid.lt
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ užtikrina patikimą ir saugų gamtinių dujų perdavimą
klientams aukšto slėgio dujotiekiais. Bendrovė atsakinga už Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą, kurią sudaro beveik
2300 km dujotiekių tinklas ir dvi dujų kompresorių stotys, jų eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą. Gerai išvystyta Lietuvos
dujų perdavimo infrastruktūra patogi didelio energijos kiekio transportavimui Lenkijai, Baltijos šalims ir Suomijai.
Bendrovė įgyvendino du strateginius energetikos projektus GIPL ir ELLI, kuriais sujungė Lenkijos ir Lietuvos dujų
perdavimo sistemas ir sustiprino Baltijos bei Suomijos dujų rinkų integraciją į bendrą Europos Sąjungos rinką.
Siekiant dujų sektoriaus dekarbonizacijos tikslų, „Amber Grid” aktyviai veikia, tiriant naujus technologinius ir rinkos
sprendimus bei kuriant sąlygas pritaikyti dujų perdavimo sistemą žaliųjų dujų, įskaitant vandenilį, transportavimui.
„Amber Grid“ taip pat administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), nacionalinį kilmės
garantijų registrą.
„Amber Grid“ yra UAB „EPSO-G“ įmonių grupės (toliau – „EPSO-G“, „EPSO-G“ įmonių grupė) įmonė. „EPSO-G“ yra
valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, o UAB „EPSO-G“ veikia kaip „EPSO-G“ įmonių grupės
valdymo bendrovė, kurios akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Daugiau
informacijos apie UAB „EPSO-G“ ir „EPSO-G“ įmonių grupę - www.epsog.lt.
„Amber Grid“ valdo 34 proc. dujų biržos UAB „GET Baltic“ akcijų. „GET Baltic“ , esanti dujų biržos EEX dalis, organizuoja
ir vysto prekybą gamtinių dujų biržoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Daugiau informacijos apie „GET Baltic“ -
www.getbaltic.com.
Bendrovė filialų ir atstovybių neturi.
2023 m. metinis pranešimas
6
VIZIJA
Aplinkai draugiška, inovatyvi energetikos bendrovė
integruotame Europos dujų tinkle.
MISIJA
Vystyti sistemą, įgalinančią konkurenciją ir klimatui
draugiškos energijos naudojimą.
1.2. VEIKLOS RODIKLIAI
1 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai, 2021 m. – 2023 m.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką ir suvartotas Lietuvos poreikiams, GWh
14913
15576
24136
Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas
1
, GWh
46326
48213
28595
Sistemos naudotojų skaičius laikotarpio pabaigoje
127
122
110
Magistralinių dujotiekių ilgis, km
2285
2285
2115
Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius
68
68
67
Darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje
340
332
324
1.3. SVARBŪS ĮVYKIAI
13 d. Šiaurės Lietuvos dalyje esančiame Pasvalio rajone magistraliniame „Amber Grid“ dujotiekyje įvyko
incidentas, kurio metu kilo gaisras. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Per incidentą užsidegusios dujos
nustojo degti po 4 valandų. Įvykio vietoje dujų perdavimo sistemą sudaro du lygiagrečiai į Latvijos pusę
einantys dujotiekiai. Incidentas įvyko viename iš jų, kitas dujotiekis nebuvo pažeistas. Dujų perdavimas
pažeistu dujotiekiu buvo nedelsiant nutrauktas. Pasvalio rajono ir kitiems Šiaurės Lietuvos vartotojams
dujų perdavimas buvo užtikrintas lygiagrečiai įrengtu dujotiekiu. Tą patį vakarą buvo atnaujintas ir dujų
perdavimas į Latviją. Pažeistas dujotiekis buvo suremontuotas per kelias dienas, dujų perdavimas Latvijai
visiškai buvo atstatytas sausio 16 d. Vyksta incidento priežasčių tyrimas.
8 d. „Amber Grid“ pradėjo vienos svarbiausių Lietuvos dujų perdavimo arterijų – magistralinio dujotiekio
Vilnius-Kaunas beveik 17 km dujotiekio ruožų Kauno ir Kaišiadorių rajonuose rekonstrukciją. Atkarpų
perklojimo terminas – 2023 metai.
1
Latvijos, Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities perdavimo sistemos
01
sausis
vasaris
02
2023 m. metinis pranešimas
5
16 d. užbaigus tarptautinį viešą konkursą, kuriuo buvo siekiama išrinkti strateginį dujų biržos „GET Baltic“
partnerį, laimėtoju pripažinta birža European Energy Exchange AG (EEX). „Amber Grid“ valdyba priėmė
sprendimą pritarti dukterinės įmonės dujų biržos „GET Baltic“ 66 proc. akcijų pardavimui pirkėjui EEX už
6,5 mln. eurų. Ši kaina atspindi gerus „GET Baltic“ 2022 metų veiklos rezultatus, kai biržos pajamos siekė
1,61 mln. eurų, o EBITDA rodiklis – 0,93 mln. eurų bei ateities verslo perspektyvas.
11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime į „Amber Grid“ valdybą iki jos kadencijos
pabaigos išrinktas patronuojančios bendrovės „EPSO-G“ nominuotas valdybos narys Paulius Butkus.
11 d. įvykęs eilinis visuotinis „Amber Grid“ akcininkų susirinkimas nusprendė paskirstyti 2022 m.
Bendrovės pelną ir skirti 0,0676 euro dividendų vienai akcijai. Iš viso buvo išmokėta daugiau kaip 12 mln.
eurų dividendų.
14 d. „Amber Grid“, dalyvaujantis tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus sukūrimo
projekte, paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą galimybių studijai parengti. Tai – dar vienas svarbus žingsnis,
plėtojant Europos vandenilio infrastruktūrą po to, kai 2022 m. gruodį šešių Europos Sąjungos šalių
perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl tarpvalstybinio projekto –
„Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus“ (angl. Nordic-Baltic Hydrogen Corridor) įgyvendinimo.
16 d. „Amber Grid“ ir energijos birža „European Energy Exchange” AG (EEX) oficialiai pasirašė sutartį, pagal
kurią EEX įsigijo 66 proc. regioninės dujų biržos „GET Baltic“ akcijų. Tokiu būdu trijose Baltijos šalyse ir
Suomijoje veikianti dujų birža tapo EEX Grupės dalimi. Likusius 34 proc. akcijų toliau valdo „Amber Grid“.
23 d. „Amber Grid“ nustatė dujų perdavimo paslaugų kainas 2024 metams. Kainos nustatytos,
atsižvelgiant į VERT patvirtintą leistiną reguliuojamų pajamų viršutinę ribą. Palyginti su 2023 m. vidutine
perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojams (1,39 Eur/MWh), 2024 metais ji didės 7 proc. ir sudarys
1,49 Eur/MWh. Dujų perdavimo paslaugos kaina sudaro vos kelis procentus galutinės vartotojų mokamos
kainos už dujas.
2 d. Atliekant vidinį tyrimą ir vertinant turimą informaciją „Amber Grid“ kreipėsi į prokuratūrą dėl GIPL
dujotiekio jungiamųjų detalių. Vykstantis procesas neturi jokio poveikio įprastai GIPL dujotiekio veiklai.
Atlikti ankstesni ir nauji papildomi dujotiekio bei jo detalių bandymai ir tyrimai patvirtina, kad dujotiekis
yra techniškai saugus bei patikimas.
2023 m. birželį, pagal anksčiau numatytą planą, atlikta GIPL dujotiekio vidaus diagnostika.
25 d. Kviesdamas gyventojus atkreipti dėmesį į magistralinius dujotiekius ir aplink esančią infrastruktūrą,
„Amber Grid“ iniciavo informacinę kampaniją „Saugok save ir dujotiekį“. Jos metu žmonėms primenama,
kas svarbu gyvenant ar dirbant šalia magistralinio dujotiekio, kokios galioja taisyklės, leidimai ir ribojimai.
1 d. Magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijoms pradedamos taikyti specialiosios žemės
naudojimo sąlygos. Šis pokytis visuomenei suteiks didesnį žinojimą apie greta dujų perdavimo sistemos
objektų taikomus užstatymo pastatais normatyvus, paskatins žmones atidžiau planuoti savo veiklą šalia
dujotiekių, pasidomėti galiojančiais veiklos ribojimais ir laikytis nustatytų taisyklių. Nuo šiol apie
įregistruotą magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritoriją atsiras įrašas nekilnojamojo turto registro
duomenų bazės išraše apie žemės sklypo teisinę registraciją. Šis pokytis atliekamas „Amber Grid“
įgyvendinant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytas nuostatas.
05
06
birželis
03
kovas
balandis
04
gegužė
liepa
07
rugpjūtis
08
09
rugsėjis
2023 m. metinis pranešimas
6
18 d. Pasvalio rajone atidaryta pirmoji biometano gamykla, tiekianti žaliąsias dujas į perdavimo tinklą.
Bendrovės „Tube green“ biometano gamyklos įrenginiai, įgyvendinus bendrą „Amber Grid“ ir „Tube
green“ projektą prie dujų perdavimo sistemos buvo prijungti metų viduryje. Iš šios gamyklos į perdavimo
sistemą kasmet numatoma įleisti apie 100 000 megavatvalandžių (MWh) biometano. Tai sudarys apie 0,6
proc. viso Lietuvos dujų poreikio. Ateityje tikimasi, jog biometano gamybos apimtys galėtų padidėti net iki
250 000 MWh.
9 d. „Amber Grid“, prisidėdama prie tvarios Lietuvos kūrimo, pradėjo vandenilio transportavimo veiklą,
vysto su vandeniliu susijusius projektus ir siekia tapti Lietuvos vandenilio infrastruktūros operatoriumi. Tai
leis laiku integruotis į šiuo metu kuriamą Europos žaliojo vandenilio transportavimo tinklą. Siekdamas
greitesnio vandenilio transportavimo veiklų išvystymo, „Amber Grid“ įsteigė Energetikos transformacijos
centrą. Jo specialistai atsakingi už vandenilio dujų transportavimo tinklo ir rinkos vystymą, esamos dujų
perdavimo sistemos pritaikymą dujų ir vandenilio mišinio transportavimui. Taip pat jie užtikrins žaliųjų
dujų kilmės garantijų registro vystymą, reikiamų energetikos transformaciją įgalinančių partnerysčių
kūrimą.
13 d. Lietuvos ir Latvijos perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid" ir „Conexus Baltic Grid" pradėjo
siūlyti padidintus techninius pajėgumus Kiemėnų jungties taške. Paspartinus Lietuvos-Latvijos jungties
sustiprinimo projekto ELLI įgyvendinimą, techninis pralaidumas iš Latvijos į Lietuvą padidėjo iki 82
GWh/parą su galimu dinaminiu padidėjimu iki maždaug 100 GWh/parą. Prieš metus pralaidumas iš
Lietuvos į Latviją buvo padidintas iki 90 GWh/parą su dinaminių pajėgumų įsigijimo galimybe iki maždaug
100 GWh/parą.
1 d. „Amber Grid“ užbaigė vienos svarbiausių Lietuvos dujų perdavimo arterijų – dujotiekio Vilnius-Kaunas
atkarpų rekonstrukciją. Projekto metu už daugiau kaip 13 mln. eurų buvo perklota beveik 17 km dujotiekio
ruožų Kauno ir Kaišiadorių rajonuose.
8 d. „Amber Grid“ modernizavo 5 dujų skirstymo stotis Šiauliuose, Telšiuose, Grigiškėse, Vievyje ir
Kėdainiuose bei įrengė dujų slėgio ribojimo mazgą magistralinio dujotiekio atšakoje į Marijampolės dujų
skirstymo stotį. Atnaujinimo darbai truko pusantrų metų, o bendra šių projektų investicijų suma siekia 14
mln. eurų.
14 d. „Amber Grid“ paskelbė viešąjį pirkimą dėl elektrinio kompresoriaus, skirto dujų perdavimui,
įsigijimo. Iki 5 MW galios elektrinis kompresorius bus statomas Jauniūnų dujų kompresorių stoties
teritorijoje ir naudojamas pagal poreikį kartu arba atskirai su šiuo metu esančiais trimis 11,5 MW galios
dujiniais kompresoriais. Įgyvendinus šį projektą sumažės kompresavimo sąnaudos. Be to, elektrinio
kompresoriaus veiklai bus naudojama tik žalioji energija, todėl bus užtikrinama mažesnė oro tarša.
Po ataskaitinio laikotarpio įvykiai
03 d. Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus
Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija), dalyvaujantys
tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekte pasirašė sutartį dėl žaliojo vandenilio
koridoriaus galimybių studijos. Konkursą laimėjusi bendrovė AFRY Management Consulting analizuos
tarpvalstybinės vandenilio infrastruktūros plėtros sąlygas nuo Suomijos, per Baltijos šalis ir Lenkiją iki
Vokietijos bei žaliojo vandenilio tendencijas regione. Planuojama, kad studija, kuri suteiks išsamią faktais
pagrįstą sistemą, leidžiančią priimti optimalius sprendimus, bus parengta per šešis mėnesius, iki 2024 metų
vidurio.
spalis
10
lapkritis
11
12
gruodis
01
sausis
2023 m. metinis pranešimas
7
26 d. Oficialiai baigtas Latvijos ir Lietuvos dujų jungties pajėgumų didinimo projektas ELLI, kurį kartu
įgyvendino „Amber Grid” ir Latvijos dujų operatorius „Conexus Baltic Grid”. Projektu buvo padidinti jungties
pajėgumai abiem kryptimis ir sustiprintas gamtinių dujų tiekimo saugumas regione. Į Europos Komisijos
patvirtintą BEMIP prioritetinį dujų koridoriaus bendro intereso projektų sąrašą įtrauktas ELLI projektas buvo
bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
1.4. NARYSTĖ
Bendrovė yra Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos „Lenkijos ir
Lietuvos prekybos rūmai“, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD)
platformos, EASEE-gas asociacijos, Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registrų (ERGaR), Europos švaraus
vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos, Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos, INFOBALT asociacijos,
European Hydrogen Backbone iniciatyvos narė:
ENTSOG įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 715/2009 kaip
organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimui Europos Bendrijos
lygmeniu užtikrinti.
Asociacija „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“ yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos ekonominio
bendradarbiavimo organizacija. Asociacija renka informaciją savo nariams apie verslo
galimybes abiejose šalyse, bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikrinančiais
verslo valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius.
Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją,
atstovauja savo narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarptautinėse
organizacijose, siekia, kad būtų plėtojamos ir gerinamos Lietuvos elektros energijos ir dujų
tiekimo sąlygos šalies vartotojams, skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.
Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos partneriai siekia skatinti SGD kaip
naujo, švaresnio ir tylesnio kuro naudojimą transporto, pramonės bei kituose ūkio sektoriuose
ir sukurti visų potencialių SGD rinkos dalyvių bendrą informacinę ir darbo platformą.
EASEE-gas asociacija įkurta plėtoti ir skatinti supaprastintą ir racionalizuotą fizinį dujų
transportavimą ir prekybą dujomis visoje Europoje.
ERGaR asociacijos tikslas yra skatinti, plėtoti ir išlaikyti patikimą, ES teisės aktų reikalavimus
atitinkančią, sistemą, įgalinančią tarpvalstybinę dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų
prekybą Europos gamtinių dujų sistemoje, padedančią išvengti dvigubo atsinaujinančių dujų
pardavimo ir dvigubos jų apskaitos.
„Amber Grid“ dalyvauja Europos švaraus vandenilio aljanse, kurio tikslas – padėti įgyvendinti
ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir prieinamą
atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę.
SGD
EŠVA
2023 m. metinis pranešimas
7
„Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio platformos, įsteigtos prie Energetikos ministerijos, narė.
Platforma siekia padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus sukurti
pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę. Taip pat skatina vandenilio
kaip švaraus kuro, energijos šaltinio ir nešėjo naudojimą transporto, pramonės, energetikos bei
kituose ūkio sektoriuose, taip pat Lietuvos įmonių ir organizacijų įsitraukimą į vandenilio
sektoriaus vertės grandinės veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei teikiant paslaugas
Lietuvos ir kitų šalių poreikiams.
„Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Šalies mokslininkus ir
verslo organizacijas jungianti asociacija dalyvauja formuojant nacionalinę, regioninę ir ES
politiką bei tikslus, įskaitant Lietuvos vandenilio energetikos sektorių reglamentuojančių teisės
aktų leidybos procese strategijos ir vandenilio plėtros veiksmų plano parengimą, prisideda
siūlant teisėkūros iniciatyvas, kurios paskatintų vandenilio technologijų plėtrą šalyje,
užtikrinant tarpsektorinę vandenilio integraciją ir susijusių technologijų diegimą, skatina bendrą
mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą ir kt.
„Amber Grid“ yra INFOBALT asociacijos narė. INFOBALT yra informacijos, ryšių ir technologijų
sektoriaus asociacija, siekianti sukurti geriausias sąlygas technologijų taikymui, rinkos plėtrai
bei eksportui. „Amber Grid” kartu su kitais šios asociacijos partneriais kuria energetikos, mokslo
ir IT srities „think tank“ bendradarbiavimo platformą – EnergyTech, apjungiančią energetikos
verslo įmones, mokslo bendruomenę ir pažangiausias bei daugiausia patirties turinčias IT bei
technologines bendroves. EnergyTech platforma mato save 3 kryptyse: kaip inovatyvių idėjų
banką ir eksportuojamų kompetencijų centrą; kaip bendraminčių profesionalų erdvę
efektyviam dialogui energetikos sektoriaus inovacijų skatinimui; kaip lyderį, įtraukiantį
Lietuvos, regiono ir tarptautinę bendruomenę tvariai ateities energetikai užtikrinti.
„Amber Grid“ yra europinės vandenilio plėtros iniciatyvos „European Hydrogen Backbone“
narė. Iniciatyvos dalyviai kuria Europos vandenilio transportavimo infrastruktūros viziją.
„Amber Grid” yra kilmės garantijas išduodančias institucijos Europoje vienijančios organizacijos
AIB narė. AIB kuria ir plėtoja standartizuotą energijos kilmės garantijų apsikeitimo sistemą tarp
Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių kilmės garantijas išduodančių
įstaigų, siekiant užtikrinti patikimą, skaidrų, ir ekonomišką energijos kilmės garantijų
tarpvalstybinį apsikeitimą.
2023 m. „Amber Grid“ prisijungė prie Oil & Gas Methane Partnership 2.0 (OGMP 2.0). Tai yra
Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pavyzdinė naftos ir dujų ataskaitų teikimo ir
poveikio aplinkai mažinimo programa. OGMP 2.0 yra vienintelė išsami, matavimais pagrįsta
ataskaitų teikimo sistema pramonei, kuri pagerina metano emisijų ataskaitų tikslumą ir
skaidrumą. OGMP 2.0 tiesiogiai įtraukia naftos ir dujų įmones, kurios turi galią spręsti metano
emisijų problemą. Tai padeda joms geriau suprasti savo išmetamųjų teršalų profilius ir,
svarbiausia, panaudoti šias žinias, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį ekonomiškai efektyviu
būdu, sutelkiant pastangas į didžiausių emisijų šaltinius.
LVP
AIB
2023 m. metinis pranešimas
9
2.VERSLO APLINKA
2.1. VERSLO APLINKA IR PROGNOZĖS
Nuo 2022 m. balandžio 1 d. siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos
energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo
sistema veikia be rusiškų dujų importo. Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių
dujų (SGD) terminalą ir Santakos įleidimo tašką perduodant dujas iš Lenkijos ir Kiemėnų įleidimo tašką, perduodant dujas
iš Latvijos.
Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu
režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.
Per 2023 metus į Lietuvą buvo patiekta 37,3 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį.
Tai – 7,7 proc. mažiau nei buvo patiekta 2022 metais, kai į Lietuvą buvo transportuota 40,4 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi
į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 19,1 TWh dujų, tai yra 3,9 proc. daugiau, palyginti su
2022 metais, kai Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota – 18,4 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Lenkiją buvo perduota
3,2 TWh dujų, tai 49,3 proc. mažiau palyginti su 2022 metais, kai į Lenkiją buvo transportuota 6,4 TWh dujų.
Dujų vartojimas Lietuvoje 2023 metais buvo nežymiai mažesnis. Per 2023 metus Lietuvoje buvo suvartota 14,9 TWh
dujų, tai – 4,3 proc. mažiau nei 2022 metais, kai dujų poreikis buvo 15,6 TWh dujų. Mažesnį dujų vartojimą lėmė šilti
žiemos orai, pirmaisiais metų mėnesiais buvusios aukštos dujų kainos ir dėl to ženkliai sumažėjusio dujų panaudojimo
trąšų gamybai ir miestų šildymui.
Klaipėdos SGD terminalas ir toliau yra svarbiausias dujų tiekimo šaltinis Lietuvai ir Baltijos šalims.
2023 metais iš terminalo buvo patiekta 31,9 TWh dujų arba 84,6 proc., iš Latvijos – 2,5 TWh arba 6,6 proc., iš Lenkijos –
3,3 TWh arba 8,7 proc. viso įleisto dujų kiekio. Iki 2033 m. užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas, t.y.
terminalo klientams kasmet bus paskirstyta 33 TWh terminalo pajėgumų.
Nuo 2022 m. pabaigos į Lietuvą pradėtas importuoti tvarumo kriterijus atitinkantis biometanas, pagamintas Europos
Sąjungos šalyse. Šiam biometanui išduotos Lietuvoje pripažintos kilmės garantijos. 2023 m. į Lietuvą iš viso importuota
40 GWh biometano.
2023 m. vasarą, pradėjus gaminti ir į perdavimo tinklą tiekti lietuvišką biometaną, šiam taip pat buvo išduotos kilmės
garantijos. Iki 2023 m. pabaigos Lietuvoje buvo pagaminta 47 GWh biometano.
Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą
tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau dėl ribotų pasirinkimo alternatyvų kai
kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus segmentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo,
rezervavimo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip
pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo
į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį sudarys žalios dujos:
biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas.
2023 m. metinis pranešimas
9
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie
Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES
energetikos ir klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį
(įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta, kad 2030 metais
energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies
bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. ir
kad ši dalis toliau būtų didinama.
Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos išliks svarbiu
energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių
technologijų ekonomiką laikotarpiu. Iki 2030 m. dujų poreikis kasmet šalyje
sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų, kaip žaliavos,
poreikis trąšų gamybos pramonėje.
Europos energetikos sistemą siekiama pertvarkyti dėl šių priežasčių:
Siekiant panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas
kovoti su klimato kaita, Europos Komisija (EK) 2022 m. paskelbė RePowerEU planą, kaip atsaką į sunkumus ir pasaulinės
energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą.
Kaip numatyta REPowerEU plane, išsikeltų tikslų bus siekiama:
• taupant energiją,
• diversifikuojant energijos tiekimą,
• spartinant energijos, pagamintos iš atsinaujinančios energijos išteklių, naudojimą.
Dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros, numatytos ES
Vandenilio strategijoje. Europos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. ir laikotarpį iki
vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m.
2023 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba pasiekė susitarimą dėl vandenilio ir
dekarbonizuotų dujų paketo (toliau - Dujų dekarbonizacijos paketas). Į paketą įeina reglamentas ir direktyva. Direktyvos
ir Reglamento pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių
dujų, ypač vandenilio ir biometano, integravimą į energetikos sistemą. Iki 2030 m. planuojama metano emisijas
sumažinti 55 proc. palyginti su 1990 metais, 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje.
Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti tinkamą aplinką investicijoms ir sąlygas
plėtoti tam skirtą infrastruktūrą bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės bus taikomos prieigai
prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir transportavimo veiklos atskyrimui bei tarifų nustatymui.
2023 m. metinis pranešimas
10
Geopolitinės aplinkybės ir išaugusios energijos kainos atkreipė dėmesį į
energetinio saugumo svarbą, ypač tais laikais, kai pasaulinės rinkos yra
nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos
atsparumą ir sustiprinti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant
trūkumams, nė vienas Europos namų ūkis nebus paliktas vienas, o
tarpvalstybinis automatinis solidarumas bus sustiprintas naudojant
naujas iš anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės ir
kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Dujų paketu dabartinės taisyklės
išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir mažai
anglies dioksido į aplinką išskiriančioms dujoms ir įtraukiamos naujos
nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio saugumo riziką.
2020 m. Europos Komisija pristatė ES metano išmetimo mažinimo
strategiją, kurioje tarp kitų tikslų taip pat bus siekiama sumažinti metano
išmetimą energetikos sektoriuje, 2023 m. gruodžio pabaigoje sutarta dėl
Metano reglamento nuostatų. 2020 m. pristatyta ir vandenilio strategija.
Joje konstatuojama, kad vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių
energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m., siekiant ES klimatui
neutralios ekonomikos. Numatoma, kad šis dokumentas, kaip ir Dujų
paketas turės didelę įtaką dujų perdavimo veiklai ateityje.
2.2. REGULIACINĖ APLINKA
Nuo 2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017
m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų
struktūros tinklo kodeksas (TAR NC).
Dėl nustatyto VERT reguliavimo įsigalioję pokyčiai turėjo įtakos Bendrovės veiklai ir rezultatams: nuo 2019 m. prasidėjęs
reguliavimo periodas lėmė, jog Bendrovei pradėta taikyti nauja VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo
metodika ir nuo 2019 m. pradžios žymiai (nuo 7,09 proc. iki 3,33 - 3,96 proc.) sumažinta investicijų grąžos norma. Pagal
minėtos metodikos nuostatas, investicijų grąžos norma nuo einamojo reguliavimo periodo pradžios jo eigoje kinta
kasmet. 2023 metams ji, VERT nustatant Bendrovės leidžiamąsias pajamas naudota 3,94 proc., tačiau bus pakoreguota
į 3,96 proc.
Artėjant naujam 2024-2028 m. reguliavimo periodui, 2023 metais buvo atlikti su tuo susiję veiksmai:
• 2022 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. vasario 1 d. buvo paskelbta VERT vieša konsultacija dėl „Amber Grid“ kainodaros
laikotarpiui nuo 2024 m. (https://www.vert.lt/Puslapiai/bendra/viesosios-konsultacijos/vykstancios-viesosios-
konsultacijos.aspx), jos metu rinkos dalyvių pastabų nebuvo gauta.
• Po viešosios konsultacijos 2023 m. kovo 31 d. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra
(ACER) paskelbė savo nuomonę su rekomendacijomis Lietuvoje taikomai dujų perdavimo kainodarai
(acer.europa.eu/Publications/Agency_report-analysis_of_the_consultation_document_for_Lithuania.pdf).
• 2023 m. pirmoje pusėje pakeista Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų
nustatymo metodika.
• 2023 m. gegužės mėn. VERT nustatė Bendrovei pajamų viršutinę ribą (PVR) 2024 m., t.y. pirmiesiems naujo
reguliavimo periodo metams.
• 2023 m. gegužės mėn. nustatytos perdavimo paslaugų kainos 2024 metams. Vidutinė perdavimo kaina Lietuvos
vartotojams didės 7 proc. nuo 1,39 Eur iki 1,49 Eur už MWh.
• 2023 m. liepos mėn. pakeista Investicijų grąžos normos nustatymo metodika.
Taip pat su VERT aptarta pozicija, kad kita vieša konsultacija dėl taikytinų kainodaros principų būtų skelbiama 2024 m.
pabaigoje dėl kainodaros metodikos, taikytinos nuo 2026 m. tarifinio laikotarpio.
2023 m. metinis pranešimas
11
2.3. INFORMACIJA APIE ĮMONĖS „GET BALTIC“ VEIKLĄ 2023 M., KURIOS DALĮ AKCIJŲ VALDO
„AMBER GRID“
Pavadinimas
UAB „GET Baltic“ (toliau – „GET Baltic“, Bendrovė)
Teisinė forma
Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir registras
2012 m. rugsėjo 13 d., Juridinių asmenų registras
Juridinio asmens kodas
302861178
Juridinių asmenų registro tvarkytojas
VĮ Registrų centras
Įstatinis kapitalas
580 450,00 Eur
Buveinės adresas
Geležinio Vilko g. 18 A, LT-08104 Vilnius, Lietuva
Telefonas
+370 5 36 0000
Elektroninio pašto adresas
info@getbaltic.com
Interneto tinklalapis
www.getbaltic.com
Energijos biržai „European Energy Exchange“ (toliau - EEX) ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriui
„Amber Grid“ priklausanti dujų birža „GET Baltic“ yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto
duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą agentūros ACER. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos
sistemą, kurioje vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais (mėnesio trukmės) gamtinių dujų produktais su fiziniu
pristatymu, Lietuvos, bendrame Latvijos ir Estijos bei Suomijos virtualiuose prekybos taškuose. Teikiant gamtinių dujų
prekybai pritaikytus sprendimus, „GET Baltic“ siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą,
konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje.
2023 metais „GET Baltic“ rezultatai atspindi augimo tendenciją. Sėkmingus veiklos rezultatus lėmė nuosekliai vystoma
biržos veikla, auganti biržos dalyvių bendruomenė ir regione vystomi infrastruktūriniai projektai. Vienas iš svarbių
regiono infrastruktūrinių projektų - atidarytas Inkoo SGD terminalas Suomijoje, į kurį 2023 metų balandį buvo pristatytas
pirmasis krovinys. Latvijoje esanti Inčukalnio požeminė dujų saugykla 2023 metais taip pat atliko svarbų vaidmenį.
Saugyklos užpildymas spalio mėnesį pasiekė beveik visą jos pajėgumą, o tai dar labiau sustiprino regiono pasirengimą
žiemos sezonui. Galiausiai, 2023 metais gamtinių dujų rinkoje reikšmingą vaidmenį turėjo GIPL dujotiekis, jungiantis
Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas, integruodamas šalis į
vieningą Europos Sąjungos dujų tinklą. Pastebimas regiono patrauklumo didėjimas lėmė, kad ir toliau augo gretimų rinkų
dalyvių registracija biržoje bei pastebimai didėjo jų aktyvumas biržos prekybos sistemoje. Visi minėti reikšmingi įvykiai
regione atsispindėjo „GET Baltic“ prekybos rezultatuose augančiu likvidumu bei konkurencija.
Pats ryškiausias pokytis 2023 metais – dalies „GET Baltic“ akcijų pardavimas. Anksčiau buvusi vienintelė „GET Baltic“
akcininkė „Amber Grid“, siekdama išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti galimybę
regioninės dujų biržos „GET Baltic“ klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus, dar 2022 m. metų
pradžioje paskelbė „GET Baltic“ biržos strateginio partnerio atranką. 2023 m. kovo 16 d., įvykdžius viešo tarptautinio
konkurso procedūras, „GET Baltic“ strategine partnere išrinkta EEX birža. 2023 m. gegužės 16 d., „Amber Grid“ ir
energijos birža EEX oficialiai pasirašė sutartį, pagal kurią EEX įsigijo 66 proc. „GET Baltic“ akcijų. Tokiu būdu trijose Baltijos
šalyse ir Suomijoje veikianti dujų birža „GET Baltic“ tapo EEX grupės dalimi. Likę 34 proc. akcijų ir toliau priklauso „Amber
Grid“.
2023 m. gruodžio 4 d. EEX Baltijos ir Suomijos dujų rinkose sėkmingai pradėjo teikti REMIT viešai neatskleistos
informacijos paslaugas, kurias iki 2023 m. gruodžio 27 d. siūlė „GET Baltic“. Sutartis dėl naudojimosi EEX viešai
neatskleistos informacijos teikimo paslaugomis Baltijos ir Suomijos dujų rinkose pasirašė 23 klientai. Tai - pirmasis
bendras pasiekimas, vykdant Baltijos ir Suomijos dujų rinkų integraciją į EEX.
2023 m. metinis pranešimas
12
Siekiant įgyvendinti į klientus orientuotos organizacijos strategiją, patenkinti klientų lūkesčius bei gerinti paslaugų ir
aptarnavimo kokybę, 2023 metų spalio mėnesį Bendrovė atlikto klientų pasitenkinimo tyrimą. Šio tyrimo metu „GET
Baltic“ klientai pateikė nuomonę apie patirtį dirbant su „GET Baltic“ ir biržos teikiamų paslaugų spektro, kokybės,
aptarnavimo bei darbuotojų, kaip žinių ir kompetencijų centro, vertinimą. Klientų pasitenkinimo apklausos rezultatai
parodė, kad „GET Baltic“ klientai mato bendrovę kaip stabilią bei aukštą rinkos paslaugų standartą atitinkančią įmonę.
Ateinančiais metais „GET Baltic“ tęs pradėtus darbus, sieks išnaudoti atsivėrusias europinės dujų rinkos galimybes, toliau
gerins aptarnavimo bei teikiamų paslaugų kokybę, atlieps rinkos dalyvių ir akcininkų lūkesčius dėl siekio stiprinti Baltijos
šalių ir Suomijos dujų rinkas ir skatinti integraciją į visos Europos dujų prekybos rinkas. Kartu su EEX grupe bus siekiama,
kad 2025 metais trumpalaikiai ir ilgalaikiai „GET Baltic“ biržos produktai būtų harmonizuoti su kitomis prekybos zonomis,
prekybą vykdant pagal EEX Vokietijos biržos licenciją, naudojantis EEX prekybos infrastruktūra bei moderniausiomis
kliringo paslaugomis, teikiamomis „European Commoditiy Clearing AG“.
„GET Baltic“ biržos veikla 2023 m.:
• prekybos apyvarta pasiekė 9,1 TWh, tai yra 31 proc. daugiau lyginant su 2022 m. prekybos apyvarta (6,9 TWh.);
• tarpvalstybiniais sandoriais suprekiauta 2,1 TWh, - 15 proc. mažiau nei praėjusiais metais (2023 m. – 2,5 TWh);
• 49 proc. viso suprekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (4.481 GWh), 21 proc. – bendroje Latvijos-Estijos prekybos
aikštelėje (1.949 GWh) ir 29 proc. – Suomijoje (2.670 GWh);
• iš viso biržoje buvo sudaryta 32213 sandorių, tai yra 28 proc. daugiau lyginant su 2022 m. (25101 sandoris);
• pavedimus teikė 70 biržos dalyvių, visi jie sėkmingai sudarė sandorius (per visus 2022 metus aktyviai pavedimus
teikė 66 dalyviai bei visi sudarė sandorius);
• pasibaigus 2023 metams iš viso biržoje buvo 118 registruotų dalyvių: Lietuvos prekybos aikštelėje – 86, bendroje
Latvijos-Estijos prekybos aikštelėje – 42, o Suomijoje – 38.
• pigiausias sudarytas sandoris užfiksuotas lapkričio mėnesį už 10 EUR/MWh, brangiausias – vasario mėnesį už
139 EUR/MWh.
• 2023 m. biržoje užsiregistravo 9 nauji biržos dalyviai.
1 pav. „GET Baltic“ veiklos rezultatai, 2023 m.
118
Biržos dalyviai
70
Aktyvūs biržos dalyviai
9 100 GWh
Prekybos apyvarta
32 213
Sudaryti sandoriai
3. STRATEGIJA
Prekybos
aikštelė
Biržos dalyvių
skaičius
Pirkimo
apyvarta, GWh
Pardavimo
apyvarta, GWh
Suomija
38
2,670
2,124
Latvija-Estija
42
1,949
2,031
Lietuva
86
4,481
4,944
2023 m. metinis pranešimas
13
3.1. VIZIJA, MISIJA, ĮSIPAREIGOJIMAI, PRIORITETAI
Įmonė toliau įgyvendino 2023 m. pradžioje valdybos patvirtintą atnaujintą ilgalaikę „Amber Grid“ strategiją iki 2030 m.
Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui
neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir
kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui
neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengęs transformuoti gamtinių dujų
sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio transportavimui,
taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui. Siekiame integruotis į bendrą Europos rinką kurdami
vieningą sistemą, padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija
už geriausią kainą.
Strategijos ašis – vertė suinteresuotoms šalims. Dėmesio centre yra penkios suinteresuotos šalys – vartotojai,
gamintojai/tiekėjai, steigėjas, visuomenė ir darbuotojai – jiems įsipareigojame sukurti vertę.
Kiekvienai suinteresuotai šaliai apibrėžėme įsipareigojimus ir vienijančią misiją, taip įvardindami pagrindinę paskirtį ir
tapatybę, apibūdinant jas kaip ilgalaikius įsipareigojimus suinteresuotosioms šalims.
2 pav. „Amber Grid“ įsipareigojimai suinteresuotoms šalims.
3 pav. „Amber Grid“ strateginiai prioritetai 2030 m.
2023 m. metinis pranešimas
14
Kiekvienai suinteresuotai šaliai parengtos pagrindinės strategijos įgyvendinimo gairės 10 metų laikotarpiui numatant
konkrečius veiksmus pamečiui.
Remiantis pagrindinėmis strategijos įgyvendinimo gairėmis, suformuluoti tikslai, priemonės, strateginiai veiklos
rodikliais trumpajam 3 metų laikotarpiui.
Misijos įgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa Bendrovės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir
profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.
2 lentelė. Ilgalaikiai bendrovės strateginiai tikslai ir pagrindiniai veiklos rodikliai
Siekiant užsibrėžtų tikslų, „Amber Grid“ nuolat vertina veiklos aplinkos veiksnių pokyčius, strategijos įgyvendinimą ir
pažangą bei, esant poreikiui, atnaujina strategijos dokumentą. Detalesnę informaciją apie Bendrovės strategiją galite
rasti https://ambergrid.lt/strategija
Toliau, 3 lentelėje pateikiame strategijos įgyvendinimo statusą.
3 lentelė. Bendrovės strategijos įgyvendinimas
VARTOTOJAI
Tikslas
2023 m. metinis pranešimas
15
Pritaikyti perdavimo sistemą žalių dujų
patekimui į rinką
Aktyviai analizuojame ir kuriame galimybes transportuoti vandenilio ir metano
mišinį. Šiam tikslui pasiekti ieškome galimybių integruoti vandenilio gamybos
įrenginį į dujų sistemą. 2023 m. vyko parengiamieji darbai vandenilio įmaišymo į
dujų perdavimo sistemą projekto įgyvendinimui.
Taip pat, siekiant užtikrinti žaliųjų dujų patekimą į rinką, 2023 m. buvo sukurtos
palankios sąlygos biometano gamintojų prijungimui prie dujų perdavimo sistemos.
Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė
AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,09 TWh (planuota 0,05 TWh)
GAMINTOJAI/TIEKĖJAI
Tikslai
Sukurti į klientą orientuota organizaciją
Trečius metus iš eilės atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas, kurio rezultatai labai
palankūs (GCSI indeksas 83 proc.). 2023 m. ypatingą dėmesį skyrėme aktyviam
bendravimui su klientais atliepdami jų lūkesčius išsakytus 2022 m. vertinime.
Šio tikslo apimtyje numatytos automatizuotų sprendinių platformos, skirtos rangovų
ir kitų interesantų aptarnavimui, įdiegimas užsitęsė ieškant tinkamo techninio
sprendinio, tariamasi dėl darbų apimties.
Įgyvendinant vieną iš šio tikslo uždavinių, kartu su „Klaipėdos nafta“ atlikta analizė
dėl SGD terminalo pajėgumų išplėtimo. Atliktos apklausos parodė, kad išplėtimo
projektas kol kas nėra aktualus rinkos dalyviams.
Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė
Klientų pasitenkinimo rodiklis (GCSI indeksas) 83 proc. (planuota ≥80)
Įgyvendinti Nacionalinėje energetikos
nepriklausomybės strategijoje
numatytus strateginius projektai laiku ir
numatyta apimtimi
Įgyvendinant ELLI projektą atlikti visi suplanuoti darbai, padidinti dujotiekio jungties
pajėgumus tiek Lietuvos, tiek Latvijos kryptimi.
Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė
NENS/NEKS numatyti strateginiai projektai įvykdyti laiku ir numatyta apimtimi - įvykdyta 100 proc. (kaip planuota)
STEIGĖJAS
Tikslai
Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui
Tikslo „Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui“ platesnė apžvalga pateikta skyriuje
„Finansiniai rezultatai“.
Užtikrinti efektyvų sistemos valdymą
pritaikant ją AEI integracijai
Šio tikslo įgyvendinimui yra numatyta eilė priemonių. Atlikta Estijos, Suomijos,
Latvijos ir Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemų techninių galimybių vandenilio
patiekimui ir transportavimui įvertinimo bei reikalingų modernizavimo priemonių ir
investicijų nustatymo studija. Kartu su EPSO-G grupės įmonėmis parengta Lietuvos
energetikos sistemos transformacijos studija. Pasirašyta sutartis su studijos rengėju
dėl Tarpvalstybinio vandenilio infrastruktūros koridoriaus „Nordic-Baltic Hydrogen
Corridor“ sukūrimo. Atlikta galimybių studija dėl dujų kompresorių stočių pajėgumų
optimizavimo ir jų veiklos tęstinumo užtikrinimo dekarbonizuojant dujų
transportavimo sistemą, pradėti parengiamieji jų pertvarkos darbai. Sukurtos
palankios sąlygos biometano gamintojų prisijungimui: lengvesnis prisijungimas prie
perdavimo sistemos, galimybė patiems įrengti tiek savo, tiek Amber Grid sistemos
dalį. 2023 m. rugsėjo mėn. prie perdavimo sistemos prijungtas pirmasis biodujų
gamintojas. Diagnostikai pritaikytos visos diagnozuojamos magistralinių dujotiekių
atkarpos. Nuolatos gerinami pasirinkti veiklos rodikliai dalyvaujant lyginamosios
veiklos iniciatyvoje su 12 Europos šalių perdavimo sistemos operatoriais. Pasiekta
numatyta branda perdavimo sistemos statybai bei eksploatavimui naudoti
skaitmeninius sprendinius/priemones. Toliau buvo įgyvendinami veiksmai numatyti
Bendrovės 2023 m. informacijos saugumo valdymo plane. Bendrų grupės įmonių IT
sistemų diegimas atidėtas atlikus detalią analizę, rengiama nauja koncepcija.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimas vyksta teisės aktuose
nustatytais terminais. Įgyvendintos suplanuotos priemonės Bendrovės IT srityje.
Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė
AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,09 TWh (planuota 0,05 TWh)
VISUOMENĖ
Tikslai
2023 m. metinis pranešimas
16
Įgalinti dujų sektoriaus transformaciją
integruojant AEI
Integruojant nacionalinę dujų, pagamintų iš AEĮ (įskaitant vandenilį), kilmės
garantijų sistemą į europinę sistemą vykdomi parengiamieji darbai – įdiegtas
savitarnos portalas, vyksta testavimo darbai darbinėje aplinkoje.
Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė
AEI dujų, patekusių į dujų sistemą (su kilmės garantijomis) kiekis 0,09 TWh (planuota 0,05 TWh)
Reikšmingai sumažinti veiklos poveikį
aplinkai
Vienas didžiausiu prioritetų Bendrovėje – reikšmingai sumažinti veiklos poveikį
aplinkai. Parengtas numatytų ŠESD mažinimo priemonių investicinis planas,
vykdomos ŠESD mažinimo priemonių plane numatytos priemonės. 2023 m.
sumažinta 18,999 tūkst. t CO2, daugiau nei planuota. Atlikta bendrovės trečio
lygmens (Scope 3) emisijų inventorizacija.
Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė
ŠESD emisijų sumažinimas - sumažinta 18,999 tūkst. t CO2 (planuota 14,1 tūkst. t. CO2)
DARBUOTOJAI
Tikslai
Sukurti įsitraukusią organizaciją
Siekiant sukurti įsitraukusią organizaciją, Bendrovė įgyvendina eilę priemonių ir
pokyčių. Yra rengiama e-mokymų sistema, įdiegta motyvuojanti ir rinkos
tendencijas atitinkanti atlygio sistema, parengtas darbdavio įvaizdžio gerinimo
planas.
Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė
Bendrovės darbuotojų įsitraukimas – 72 proc. (planuota ≥70)
Sukurti pažangią organizaciją – ateities
energetikos kompetencijų centrą
Nežymiai vėluoja interaktyvios mokymosi, instruktavimo platformos diegimas. Ją
nuspręsta įsigyti EPSO-G grupės mastu. Aktyviai dalyvaujame konferencijose: tiek
aukščiausio lygio vadovai, tiek vidurinės grandies ir bendrovės specialistai. Siekiant
sukurti efektyvumo kultūrą, įvykdyta dalis suplanuotų iniciatyvų, pradėti skaičiuoti
sutaupymai. Vykdytos priemonės nėra apjungtos į bendrą sistemingą ir tęstinę
programą.
Pasiekta 2023 m. rodiklio vertė
Pripažinti naujųjų dujų ekspertai, kasmet kviečiami skaityti pranešimus šia tema ne mažiau nei 2 Lietuvos ir tarptautinėse
konferencijose – >2 (planuota ne <2)
3.2. VEIKLOS IR FINANSINIAI TIKSLAI
„Amber Grid“ Valdyba Bendrovei kėlė ir patvirtino 2023 m. metinius veiklos tikslus. Bendrovei keliami finansiniai ir
nefinansiniai tikslai yra tapatūs „Amber Grid“ vadovo tikslams. Už nustatytų tikslų įgyvendinimą Bendrovės vadovas yra
atskaitingas Valdybai.
Toliau pateikiame Bendrovės 2023 m. tikslų įgyvendinimo statusą.
4 lentelė. Bendrovės 2023 m. tikslų įgyvendinimo statusas
Metinis tikslas
Siektinas rodiklio dydis
Tikslo svoris
Tikslo
pasiekimo
įvertinimas
Investicijų programos
įgyvendinimas
1) Įgyvendinti Įmonės biudžete numatytas investicijas
(svoris – 50%);
2) Įgyvendinti ES paramos lėšomis finansuojamus
projektus (svoris – 50%).
15%
15%
Tvarūs finansai
Metiniai iki 2023-12-31 siektini rodikliai :
a) koreguotas ROE – 6,3 proc. (svoris – 30%);
b) koreguota EBITDA – 27,5 mln. Eur (svoris – 30%);
c) reguliuojamų sąnaudų įtraukimas į tarifus (ne mažiau
kaip 96 proc.) (svoris – 40%).
20%
13,4%
Dujų kompresorių stočių
pajėgumų ir sąnaudų
optimizavimas
Atlikta analizė dėl dujų kompresorių stočių
optimizavimo, identifikuotos reikiamos investicijos ir
paskelbti pirkimai dėl kompresorių stočių
10%
10%
2023 m. metinis pranešimas
17
rekonstrukcijos ir plėtros. Pokytis svarbus bendrovės
ateičiai.
Strateginio turto valdymo
plano (SAMP) vykdymas
1) Technologinio turto, kurį ketinama
remontuoti/rekonstruoti 2024-2028 m. pagal Longlist,
įvertinimas panaudojant PIMS ir IMS rizikų vertinimo
modulius (svoris – 30%);
2) Kompresorių patikimumas (GTBI reliability - intrinsic
availability) (svoris – 20%);
3) SAIDI/SAIFI – 0 (svoris – 30%);
4) Atlikta diagnostika 94% diagnozuojamų dujotiekių
ilgyje (svoris – 20%).
15%
14,9%
Poveikio aplinkai
mažinimo priemonių
diegimas numatyta, su
EPSO-G suderinta,
apimtimi
1) Parengtas numatytų ŠESD mažinimo priemonių
investicinis planas (svoris 25%);
2) Vykdomos ŠESD mažinimo priemonių plane
numatytos priemonės (2023 m. 14,0 tūkst. t CO
2
išmetimų mažinimas – 100%, 9,8 – 14,0 tūkst. t CO
2
tikslas pasiektas proporcingai 70-100%) (svoris – 50%);
3) Atlikta bendrovės trečio lygmens (Scope 3) emisijų
inventorizacija (svoris – 25%).
15%
15%
Vandenilio programos
įgyvendinimas numatyta
apimtimi
1) Tyrimo programos, skirtos H
2
transportavimo Estijos,
Suomijos, Latvijos ir Lietuvos dujų perdavimo
sistemomis galimybėms ir sąlygoms įvertinti, atlikimas:
nustatytos leistinos optimalios vandenilio įmaišymo
perdavimo sistemoje ribos ir susijusios investicijos
(svoris – 50%);
2) Pasirašyta sutartis su rengėju dėl galimybių studijos
dėl tarpvalstybinio H
2
infrastruktūros koridoriaus
„Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“ sukūrimo rengimo
(svoris – 50%).
15%
15%
Lietuvos energetikos
sistemos transformacijos
studijos parengimas
1) Iki 2023-06-30 atlikta Transformacijos studija, jos
rezultatams gautas akcininko atstovų pritarimas.
2) Išgryninta Amber Grid ir Grupės strateginė rolė
įgyvendinant energetikos sektoriaus transformaciją,
tame tarpe kuriant energetinės salos koncepciją (II
pusm.).
10%
10%
Bendrovės Valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo įvertinimą. Jo rezultatas yra viena dedamųjų, į kurią
atsižvelgiama skiriant metinį finansinį skatinimą tiek Bendrovės vadovams, tiek ir darbuotojams.
Bendrovės tikslai yra tapatūs generalinio direktoriaus tikslams. Jie yra paskelbti „Amber Grid“ interneto svetainėje
https://ambergrid.lt/tikslai
Bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, už 2023 metais buvo įvykdyti 93,3 proc.
3.3. STRATEGINIAI INFRASTRUKTŪROS PROJEKTAI
2023 m. užbaigtas strateginis dujų perdavimo infrastruktūros projektas – Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos
pajėgumų padidinimas (ELLI). Šis projektas buvo įtrauktas į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (angl.
European Network of Transmission System Operators for Gas, ENTSOG) dešimties metų plėtros planą (angl. Ten-Year
Network Development Plan, TYNDP), BEMIP regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą,
paskelbtą 2017 m. (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP), Gamtinių dujų perdavimo sistemos
operatoriaus dešimties metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros planą, Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį elektros ir
gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą bei 2021 m. lapkričio 19 d. paskelbtą
ES Bendro intereso projektų penktąjį sąrašą.
Projekto tikslas buvo padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti dujų tiekimo saugumą
ir patikimumą, efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat
2023 m. metinis pranešimas
18
sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – „Amber Grid“ ir
Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“.
4 pav. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas (ELLI).
2022 m. „Amber
Grid“ išplėtė
Pasvalio rajone esančią Kiemėnų dujų apskaitos stotį bei padidino jos pajėgumus. Taip pat buvo atlikta Panevėžio dujų
kompresorių stoties teritorijoje esančių dujotiekių rekonstrukcija, sudariusi galimybes transportuoti dar daugiau dujų iš
Klaipėdos SGD terminalo į Latviją. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. šis dujotiekis leidžia perduoti 90 gigavatvalandžių (GWh)
dujų per parą Latvijos kryptimi, o 2023 m., Latvijos perdavimo sistemos operatoriui užbaigus darbus Latvijos pusėje, 82
GWh/ parą Lietuvos kryptimi. ELLI projektą finansavo „Amber Grid“ ir AS „Conexus Baltic Grid“ nuosavomis lėšomis bei
ES finansinės paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) lėšomis.
Tarptautinė energijos terminalų operatorė „KN Energies“ ir „Amber Grid“ 2022 m. buvo pradėjusios projektą, kuriuo
siekta įvertinti galimybę praplėsti dabartinius Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo pajėgumus kartu su dujų perdavimo
sistemos pajėgumais atitinkamuose įleidimo bei išleidimo taškuose ir taip sukurti galimybę rezervuoti papildomus SGD
importo pajėgumus ateityje. Projektu būtų sukuriama papildomai iki 1,25 mlrd. m
3
/metus SGD importo pajėgumų
(padidinant esamus pajėgumus nuo 3,75 mlrd. m
3
/metus iki 5 mlrd. m
3
/metus), preliminariai nuo 2029 m. pradžios.
2023 m. rugsėjo mėn. „KN Energies“ įvykdė pajėgumų paskirstymo procedūrą, po kurios paaiškėjo, kad iki 2033 m.
užtikrintas visiškas Klaipėdos SGD terminalo užimtumas, t.y. terminalo klientams bus kasmet paskirstyta 33 TWh
terminalo pajėgumų. Per pajėgumų paskirstymo procedūrą „KN Energies“ taip pat siūlė rezervuoti terminalo pajėgumus
dar tolimesniam laikotarpiui ‒ 2033‒2044 m. laikotarpiui, tačiau šis pasiūlymas sulaukė mažo rinkos susidomėjimo.
Įvertinusi nedidelį susidomėjimą ilgalaikiais pajėgumais po 2033 m. bei galimą SGD tiekimo pasiūlos augimą regione ir
kitas rizikas, buvo nutarta terminalo pajėgumų plėtros projektą sustabdyti. Ateityje, jei bus rinkos paklausa
papildomiems Klaipėdos SGD terminalo pajėgumams, pagrindžianti „Amber Grid“ perdavimo kainos nedidėjimą, „KN
Energies“ ir „Amber Grid“ gali atnaujinti šio projekto įgyvendinimą.
3.4. REGIONINĖ RINKA
2023 m. metinis pranešimas
19
Dar 2017 m. liepos 1 d. „Amber Grid“ kartu su Latvijos ir Estijos
perdavimo sistemos operatoriais pradėjo naudoti netiesioginio
pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation)
tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose Baltijos šalyse, taip per dujų
biržą „GET Baltic“ paskirstydamos dalį dieną prieš užsakomų pajėgumų.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. šis metodas pradėtas taikyti ir einamosios
paros pajėgumų paskirstymui. Tai – pereinamojo laikotarpio Baltijos
šalių dujų integravimo priemonė, siekiant padidinti dujų rinkų
konkurencingumą bei skatinti tarpvalstybinę prekybą dujomis.
Nuo 2020 m. bendrą dujų rinkos zoną sukūrė Latvija ir Estija, kurios
kartu su Suomija suformavo bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija
nuo 2020 m. taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną
perdavimo kainos yra suvienodintos.
2020-2021 m. buvo rengtos studijos dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos ir
Suomijos gamtinių dujų rinkos integravimosi alternatyvų analizė dėl
galimo kaštų kompensavimo tarp perdavimo sistemos operatorių
mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation (ITC) mechanism). Tačiau,
atsiradus naujoms geopolitinėms aplinkybėms, tokioms kaip karas
Ukrainoje, stabdomi dujų srautai iš Rusijos ES reikmėms, ES šalyse
kuriama infrastruktūra alternatyviems tiekimo šaltiniams (pvz., naujas
SGD terminalas Suomijoje), sumažėjusi perdavimo tarifų reikšmė dėl
išaugusių dujų kainų, šalys nusprendė atidėti tarifų zonos, kurioje
dalyvautų ir Lietuva, sukūrimą. 2022 m. spalio 26 d. paskelbtas Baltijos
šalių ir Suomijos nacionalinių reguliavimo institucijų viešas pranešimas,
kad bendros dujų perdavimo tarifų zonos sukūrimas buvo atidėtas
(https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2022-metai/2022-10-
26/atidetas-baltijos-suomijos-gamtiniu-duju-rinkos-sujungimas.aspx).
Neatmetama, kad pasiekus stabilumą geopolitinėje situacijoje, sukūrus
papildomą infrastruktūrą (SGD terminalas Suomijoje-Estijoje, Lietuvos
– Latvijos jungties pajėgumų padidinimas, Latvijos Inčukalnio saugyklos
pajėgumų padidinimas, taip pat SGD terminalų ir tarpvalstybinių
jungčių Europoje plėtra) ir dujų rinkoje nusistovėjus naujomis
sąlygomis, Baltijos šalys ir Suomija toliau derins pozicijas dėl tolesnės
rinkos integracijos, siekdamos sukurti visoms šalims priimtiną
operatorių bendradarbiavimo modelį. Kol kas „Amber Grid“
orientuojasi į pajėgumų plėtrą, tarpvalstybinių jungčių stiprinimą,
prieigą prie sistemos (žaliųjų dujų gamintojų prijungimams), į užsienio
rinką išsiplėtusios klientų bazės aptarnavimą.
4.VEIKLA
4.1. PERDAVIMO SISTEMA
Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų
apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas,
priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Lenkijos Respublikos, Latvijos
Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos
suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu.
Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 4 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS).
Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2288 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos
projektinis slėgis – 54 bar.
2023 m. metinis pranešimas
20
5 pav. Lietuvos dujų perdavimo sistema.
4.2. EKSPLOATAVIMAS, REKONSTRUKCIJA IR MODERNIZAVIMAS
Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis
juose nustatytais reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir saugumą, nuolat vykdomi techninės
priežiūros ir remonto darbai. 2023 m. I pusmetį vidinės diagnostikos būdu patikrinta 451 km magistralinių dujotiekių:
Ryga-Panevėžys-Vilnius, Klaipėda-Kuršėnai, GIPL, Minskas-Vilnius-Vievis.
2023 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:
• kontrolinio įtaiso paleidimo-priėmimo kamerų montavimo darbus magistralinio dujotiekio jungtyje Ivacevičiai-
Vilnius-Ryga su magistraliniu dujotiekiu Vilnius-Kaunas;
• magistralinio dujotiekio atskirų atkarpų įgilinimo darbus atšakoje į Alytaus DSS, į Karaliaučių, į Marijampolės DSS, į
Panevėžio DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Vilnius-Kaunas, Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Šiauliai-Klaipėda ir lupingą į
Jonavos DSS;
• magistralinių dujotiekių intarpų pakeitimą, atsižvelgus į magistraliniame dujotiekių vamzdynų techninę būklę bei
diagnostikos rezultatus;
• magistralinio dujotiekio atšakoje į Marijampolės DSS slėgio ribojimo mazgo įrengimo darbus;
• magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų (apie 16,9 km) rekonstrukcijos darbus;
• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos atšakose į Alytaus DSS, į Prienų DSS, į
Birštono DSS, į Vilkaviškio DSS, į Batniavos DSS, į Miežiškių DSS, į Šiaulių DSS, į Pajiešmenių DSS, į Panevėžio DSS, A.
Panerių-I DSS, į A. Panerių-II DSS, magistraliniuose dujotiekiuose Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, Vilnius-Panevėžys-Ryga,
Panevėžys-Šiauliai II gijoje, Vilnius-Kaunas ir technologinėje jungtyje į Klaipėdą;
• Panevėžio dujų kompresorių stoties pastatų ir kitų statinių atnaujinimą;
• dispečerinės pastato rekonstrukcijos darbus;
• dujų kompresorių stočių valdymo modernizavimą ir duomenų centro įrengimą;
• 5 dujų skirstymo stočių atstatymo darbus.
2023 m. metinis pranešimas
21
4.3. TEIKIAMŲ PASLAUGŲ RINKA
„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, biodujų
gamintojams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo
paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat
transportuoja gamtines dujas į Latviją, Lenkiją ir Rusijos Karaliaučiaus sritį.
Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų įleidimo
taškus iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos, o nuo 2023 m. vasaros į perdavimo
sistemą tiekiamas ir Lietuvoje pagamintas biometanas. Nuo 2022 m.
balandžio 1 d. Lietuvos iniciatyva šalies poreikiams nebetiekiamos dujos iš
Rusijos.
Taip pat „Amber Grid“ atsakinga už dujų srautų balansavimą perdavimo
sistemoje ir SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei lėšų,
skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo
suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms
kompensuoti, administravimą. Su partneriais Bendrovė aktyviai dirba,
kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funkcionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą,
klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje sąlygas.
„Amber Grid“ administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių nacionalinį kilmės garantijų registrą, t.
y., teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros bei
kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Žaliosios dujos gaminamos iš
biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai
į dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės garantijų sistema leidžia identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamo
biometano kilmę, o šio kuro vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra pagamintos naudojant
atsinaujinančius energijos išteklius.
2023 m. metinis pranešimas
22
4.4. KLIENTAI
„Amber Grid“ teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais dujotiekiais
bei dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų klientai –
stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos įmonės, taip pat
pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, Europos sąjungos ir
trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo įmonės, kurioms teikiamos gamtinių
dujų perdavimo paslaugos.
2022 m. pabaigoje – 2023 m. pirmoje pusėje Bendrovė sulaukė nemažai
užklausų iš biometano gamintojų dėl preliminarių prijungimo sąlygų
išdavimo, po to, kai 2022 m. buvo priimti Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 32 str. pakeitimai, įsigalioję
2022 m. lapkričio 1 d., numatantys, kad biodujų gamintojas, suderinęs su
dujų sistemos operatoriumi, turi teisę projektuoti ir (ar) statyti (įrengti) ir
atlikti darbus dujų sistemos operatoriaus vardu dujų sistemoje biodujų
gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos paslaugos sutartyje
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4.5. TEIKIAMOS PASLAUGOS
Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:
• dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
• dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
• Klaipėdos SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir
paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų
administravimo;
• dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo;
• naujų vartotojų, taip pat ir biometano gamintojų, prijungimo prie perdavimo sistemos.
4.5.1. DUJŲ PERDAVIMAS
DUJŲ PERDAVIMO KIEKIAI
Per 2023 metus Lietuvos ir ES šalių vartotojams į „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD
terminalo buvo įleista 31891 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą buvo transportuota 2491 GWh, o iš Lenkijos į
Lietuvą – 3258 GWh. Iš Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo pateikta 84,6 proc. viso
reikalingo dujų kiekio.
2023 metais Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo transportuota 14913 GWh dujų. Palyginti su 2022
metais, kai buvo perduota 15576 GWh dujų, perdavimo kiekiai sumažėjo 4,3 proc.
2023 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų apskaitos stotį buvo perduota 19140 GWh dujų,
t.y. 3,9 proc. daugiau nei 2022 metais (18428GWh).
2023 metais iš Lietuvos perdavimo sistemos į Lenkiją per Santakos dujų apskaitos stotį buvo perduota 3240 GWh dujų,
t.y. 49,3 proc. mažiau nei 2022 m. (6386 GWh).
Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Karaliaučiaus sritį transportuota 23946 GWh dujų (2022 metais – 23399 GWh dujų).
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi 127 dujų perdavimo paslaugų sutartis su perdavimo sistemos
naudotojais (dujų vartotojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų tiekimo įmonėmis, kurios dujas
tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių 63 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo pajėgumais.
2023 m. metinis pranešimas
23
Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo
sistema, Bendrovė buvo sudariusi 1 dujų balansavimo sutartį.
Perduotų dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perdavimo sistemos naudotojus pavaizduota 6 paveiksle.
6 pav. Perduoti dujų kiekiai pagal perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2020 m. – 2023 m.
DUJŲ PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIAUS PASLAUGŲ KAINŲ REGULIAVIMAS
Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą, kainų skaičiavimo metodologiją bei tvirtindama
Bendrovės nustatytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos kasmet VERT
sprendimu gali būti koreguojamos Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo
metodikoje nustatyta tvarka.
2022 m. gegužės mėn. VERT nustatė „Amber Grid” gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinę ribą (PVR), galiojančią
nuo 2023 m. sausio 1 d. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2023-iems, paskutiniams einamojo reguliavimo
periodo metams, – 64,17 mln. Eur. Tai – 58,7 proc. daugiau, nei 2022 metams patvirtinta pajamų viršutinė riba. Pajamų
viršutinės ribos didėjimas, palyginti su 2022 metais, labiausiai buvo nulemtas technologinių sąnaudų augimo (dėl
reikšmingai pabrangusių gamtinių dujų kainų), dėl rinkai grąžinamos mažesnės korekcijos už surinktų pajamų perviršių
2021 m. bei dėl iš dalies įtraukiamos didesnės Lenkijos operatoriui „GAZ System“ mokamos kompensacijos už bendro
intereso GIPL projekto įgyvendinimą. 2023 m. gegužės mėn. VERT nustatyta reguliuojamos veiklos PVR 2024 m. – 67,01
mln. Eur, tai 4,4 proc. daugiau, nei 2023 metams patvirtinta PVR, kuri siekia 64,17 mln. Eur. PVR didėjimą nulėmė visų
sąnaudų augimas. Išsami informacija apie dujų perdavimo paslaugų kainas pateikiama „Amber Grid“ tinklalapyje.
2024 m. per Lietuvos dujų perdavimo sistemą planuojama transportuoti 66,2 TWh gamtinių dujų, tai – 0,6 proc. mažiau
nei buvo vertinta 2023 metams. Prognozuojamas užsakomų pajėgumų, vartojimo pajėgumų ir transportuojamo dujų
kiekio lygmuo nustatytas, atsižvelgiant į istorinius duomenis, esamų ir potencialių sistemos naudotojų poreikius bei
vertinant Rusijos karo veiksmus Ukrainoje ir iš to kylančias Vakarų šalių sankcijas bei palaipsnį rusiškų dujų atsisakymą
Europoje. Lietuva rusiškų dujų nebeimportuoja nuo 2022 m. balandžio mėn. 2024 m. dujų perdavimo paslaugų kainų
formavimui įtakos turėjo 2023 m. pradžioje vykusios viešosios konsultacijos dėl „Amber Grid“ perdavimo paslaugos
referencinių kainų metodikos ir perdavimo kainų struktūroje taikytinų daugiklių, sezoninių koeficientų ir nuolaidų
likusiam reguliavimo periodui apklausos rezultatai.
2024 m. visuose dujų įleidimo taškuose (įskaitant ir Klaipėdos įleidimo tašką) perdavimo paslaugų kainas numatoma
išlaikyti suvienodintas su kaimyninėje Latvijos, Estijos ir Suomijos tarifų zonoje taikomomis įleidimo kainomis.
2023 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes
paslaugas) sudaro 1,39 Eur/MWh ir, palyginti su 2022 metais taikyta vidutine kaina (1 Eur/MWh), didėjo apie 39 proc.
Pažymėtina, kad 2022 m. vidutinė perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams buvo ypač maža, nulemta
4 201
4 161
1 957
1 917
13 136
11 572
7 090
7 018
7 809
8 403
6 529
5 978
25 146
24 136
15 576
14 913
0
5 000
10 000
15 000
20 000
25 000
30 000
2020 m. 2021 m. 2022 m. 2023 m.
Energetikos įmonės Trąšų įmonės Kitos įmonės Iš viso
2023 m. metinis pranešimas
24
vienkartinės korekcijos, grąžinant vartotojams papildomai uždirbtas pajamas ir sutaupytas sąnaudas už 2019 ir 2020
metus. 2024 metams patvirtinta 1,49 Eur/MWh vidutinė dujų perdavimo kaina Lietuvos vartotojams. Palyginti su 2023
m. taikyta vidutine kaina (1,39 Eur/MWh), 2024 metų kaina didėjo 7 proc.
Diskusijos dėl Lietuvos prisijungimo prie kaimyninės tarifų zonos, apimančios Latviją, Estiją ir Suomiją (toliau vadinama
FINESTLAT tarifų zona) ir taikytinų Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos integravimosi priemonių, atsižvelgiant į aktualią
geopolitinę bei dujų rinkos situaciją bendru šalių sutarimu yra atidėtos.
Glaudus bendradarbiavimas su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System” sudaro palankias sąlygas
tarptautiniams srautams tarp Lietuvos ir Lenkijos nuo 2022 m., pradėjus naudoti naująją GIPL dujotiekių jungtį.
Pasikeitus geopolitinei ir komercinei situacijai, išaugus tiekimo saugumo svarbai ES, 2022 m. gegužės mėn. atidaryta
GIPL jungtis ir be komercinių skatinimo priemonių yra aktyviai naudojama rinkos dalyvių.
4.5.2. DUJŲ SRAUTŲ BALANSAVIMAS PERDAVIMO SISTEMOJE
„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo sistemoje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų
perdavimo sistemos balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos dalyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė
dujų perteklių perdavimo sistemoje ir parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trūkumą
perdavimo sistemoje.
Nuo 2022 m. kovo 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės, kuriose numatyta, kad
virtualiame prekybos taške negalima prekyba praėjusios paros produktais, todėl išaugo disbalansą sukėlusių rinkos
dalyvių skaičius. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą už ataskaitinį laikotarpį,
kiekvienam rinkos dalyviui apskaičiuoja neutralumo mokestį. Pakeitimai parengti vadovaujantis 2014 m. kovo 26 d.
Komisijos reglamentu (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas.
Per 2023 metus dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė nupirko 333,8 GWh ir pardavė 246,1 GWh dujų.
2022 m. kovo 1 d. įsigaliojus „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklių pakeitimams
„Amber Grid“, siekdamas užtikrinti finansinį neutralumą, rinkos dalyviams apskaičiuoja neutralumo mokestį. Per 2023
metų kovo-gruodžio mėn. sistemos naudotojams buvo grąžinta 854,6 tūkst. Eur ir iš jų surinkta 68,8 tūkst. Eur.
Vykdant dujų perdavimą tranzitu iš trečios šalies į trečią šalį, dėl fizinių srautų maišymosi perdavimo sistemoje, susidaro
skirtumas tarp apskaičiuotos dujų energijos vertės dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose. Per 2023
metus perduodant dujas į Karaliaučiaus sritį perdavimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose susidarė 264,9 GWh
energijos skirtumas, kuris Bendrovei buvo kompensuotas atsiskaitant už suteiktas perdavimo iš trečios šalies į trečią
šalį paslaugas.
Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo, Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose
esantys dujų kiekiai svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.
4.5.3. SGD TERMINALO, JO INFRASTRUKTŪROS, JUNGTIES ĮRENGIMO BEI PASTOVIOSIOMS EKSPLOATAVIMO
SĄNAUDOMS IR PASKIRTOJO TIEKĖJO PAGRĮSTOMS SĄNAUDOMS KOMPENSUOTI SKIRTŲ LĖŠŲ
ADMINISTRAVIMAS
Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą ir papildančius teisės
aktus), surenka, administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGDT lėšas terminalo operatoriui (AB „KN
Energies“) ir paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) bei iš šių lėšų kompensuojamos „Amber Grid“ SGDT lėšų
administravimo sąnaudos.
2022 m. lapkričio 25 d. VERT patvirtino dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją – 0 Eur/(MWh/parą/metus), kuri
galiojo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. (paskutinė iki tol galiojusi 2022 m. gegužės - gruodžio mėnesiais buvo
102,98 Eur/(MWh/parą/metus). Tarybos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimu nustatyta saugumo dedamoji – 152,45 Eur /
MWh / parą / metus. Ji taikoma nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2023 m. metinis pranešimas
25
2024 metams nustatyta saugumo dedamoji - 205,93 Eur / MWh / parą / metus (vadovaujantis Tarybos 2023 m. lapkričio
22 d. nutarimu Nr. O3E-1694, pakeičiant 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. O3E-713). Ji taikoma nuo 2024 m. sausio 1
d.
Su VERT suderintos SGDT lėšų gavėjams taikomos SGDT lėšų paskirstymo proporcijos, kurios buvo taikytos 2023 metais,
bei taikomos nuo 2024 m. sausio 1 d, pateikiamos 3 lentelėje.
5 lentelė. Informacija apie 2023 -2024 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų.
Dedamosios dalys
Proporcija taikoma nuo 2023
01 01 iki 2023 06 30
Proporcija taikoma nuo 2023
07 01 iki 2023 12 31
Proporcija taikoma nuo
2024 01 01
Suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo
dedamoji
0%
0%
0,000%
Administravimo sąnaudų dedamoji
0%*
0%
0,401%
SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų
dedamoji
0%
100%
99,599%
Iš viso:
-
100%
100%
* vadovaujantis VERT sprendimu, lėšų administravimo sąnaudas už 2023 m. kompensavo paskirtasis tiekėjas
Dėl nesumokėtų SGDT lėšų šiuo metu Bendrovė turi vieną civilinę bylą dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo iš
AB „Achema“.
2022 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismas sustabdė bylos dalį dėl 4.678 tūkst. eurų SGDT priedo lėšų ir
55 tūkst. eurų delspinigių reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį,
iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už
laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės
pagalbos taisyklėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio
20 d. nutartį paliko nepakeistą.
Kitą bylos dalį dėl 763 tūkst. eurų delspinigių pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir
priešieškinio reikalavimus, kuriais AB „Achema“ prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Bendrovė veiksmus
skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir paskirstant šios
sutarties pagrindu iš AB „Achema“ gautus apmokėjimus priskaičiuotų delspinigių užskaitymui, Kauno apygardos teismas
2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taip pat sustabdė iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl SGD terminalo lėšų,
taikytų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms
valstybės pagalbos taisyklėms. Bendrovė, nesutikdama su Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi,
pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį
skundą 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį paliko
nepakeistą.
2023 m. rugsėjo 12 d. Bendrovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (toliau
– Pareiškimas), kuriuo prašo teismo Bendrovės naudai iš AB „Achema“ priteisti 763.119,55 Eur pagal 2012 m. gruodžio
21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir 6.024.286,30 Eur suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų ir
211.023,02 Eur delspinigių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį. Šio Bendrovės
Pareiškimo priėmimo klausimą Kauno apygardos teismas spręs atnaujinus bylos nagrinėjimą.
4.6. 10 METŲ TINKLO PLĖTROS PLANAS
Pagal Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, „Amber Grid” kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus 10
metų tinklo plėtros planą. 2022 m. birželio mėn. „Amber Grid“ parengė ir pateikė VERT dešimties metų (2022–2031 m.)
tinklo plėtros planą. Jame numatoma investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią
dešimtmetį sudaro apie 264 mln. Eur. Prognozuojama, kad per ateinančius dešimt metų Lietuvoje suvartojamų dujų
kiekiai bus stabilūs, be to, atsiranda galimybė transportuoti dujas naujomis kryptimis – dujotiekiu tarp Lenkijos ir
Lietuvos. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, planuojama, kad suintensyvės dujų srautai per Klaipėdos SGD terminalą
2023 m. metinis pranešimas
26
bei tarpvalstybinius sujungimo taškus su Latvija ir Lenkija. Taip pat tinklo plėtros plane numatytos pagrindinės
perdavimo sistemos vystymo kryptys, tarp jų – dėmesys inovacijoms ir žaliosios energetikos plėtrai.
2022 m. rugsėjo 6 d. VERT pritarė „Amber Grid“ parengto Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties
metų (2022–2031 m.) tinklo plėtros plano paskelbimui. Planas yra paskelbtas Bendrovės interneto svetainėje.
2024 m. numatoma parengti atnaujintą 10 metų tinklo plėtros planą 2024-2033 m. laikotarpiui.
4.7. ŽALIŲJŲ DUJŲ VEIKLA
„Amber Grid“ aktyviai veikia šiose žaliųjų dujų srityse:
• Žaliųjų dujų plėtra,
• Kilmės garantijų administravimas.
4.7.1. ŽALIŲJŲ DUJŲ PLĖTRA
Intensyvi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) energijos gamybos plėtra ir reikšmingai padidėjusi AEI dalis bendrame
energijos balanse, esami ir būsimi elektros tinklo balansavimo bei integracijos į elektros energijos transportavimo
sistemą iššūkiai sukuria galimybes plėtotis vienai potencialiausių – žaliojo vandenilio, gaminamo iš atsinaujinančios
elektros energijos – „Power-to-Gas“ technologijai. Ji įgalins didelės galios AEI sugeneruotos energijos akumuliavimą ir
padės suvaldyti minėtus iššūkius. Šios technologijos pagalba iš AEI pagamintą elektros energiją galima transformuoti į
dujinę energijos formą (vandenilį ar sintetinį metaną) ir transportuoti ją dujų perdavimo ir skirstymo tinklais į energijos
saugojimo ir vartojimo vietas bei taip prisidėti prie energetikos ir transporto sektorių dekarbonizacijos. Todėl, siekiant
įvertinti vandenilio dujų ir „Power-to-Gas“ technologijų aktualumą ir pritaikomumą Lietuvoje, 2023 m. Bendrovė kartu
su regiono partneriais (Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriais), užbaigė dujų perdavimo tinklų
pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių galimybių analizę, kurios metu buvo gauti ir investicijų
į sistemą pagal skirtingas vandenilio koncentracijas poreikiai.
2023 m. III ketv. EPSO-G, kartu su konsultacine bendrove DNV, parengė Lietuvos energetikos sistemos iki 2050 m.
transformacijos studiją. Studijos paskirtis – sumodeliuoti galimo Lietuvos energetinės sistemos vystymo scenarijus,
įvertinant plėtros projektus, galimybes, energetikos vartojimo pokyčius, atsakingas šalis. Studijos rekomendacijos yra
labai reikšmingos tolimesniam „Amber Grid“ veiklos vystymui, planuojant ilgalaikę strategiją iki 2050 m. Pramonės
dekarbonizacija lems spartų vandenilio poreikio augimą ir gamtinių dujų paklausos mažėjimą. Prognozuojama, kad 2050
m. visą Lietuvoje sunaudojamą metaną sudarys biometanas. Remiantis Transformacijos studijoje pateiktomis
prognozėmis metano paklausa išliks stabili iki 2030 m. Nuo 2030 iki 2050 metų metano poreikį palaipsniui pakeis
vandenilis ar išvestiniai vandenilio produktai. Atliepiant šias tendencijas „Amber Grid“ 2023 m. pradėjo vandenilio
transportavimo veiklą ir sieks tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatoriumi. Tai leis laiku sukurti naują infrastruktūrą,
pritaikyti esamą dujų infrastruktūrą vandenilio transportavimui bei integracijai į Europos žaliojo vandenilio tinklą.
2023 m. metinis pranešimas
27
7 pav. Metano ir vandenilio paklausos prognozė iki 2050 m.
Šaltinis: Lithuania Energy System Transformation to 2050, DNV, 2023
Siekiant plačiau prisidėti prie vandenilio ir „Power-to-Gas“ technologijų plėtros šalyje ir regione, Bendrovė toliau
dalyvauja Energetikos ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos veikloje bei yra Europos švaraus vandenilio
aljanso ir Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė. Bendrovė nuo 2022 m. tęsė veiklą „European Hydrogen
Backbone“ iniciatyvoje, kuri vienija 33 perdavimo sistemos operatorius iš visos Europos, šios veiklos metu buvo kuriama
visas šalis jungiančios vandenilio transportavimo bei saugojimo infrastruktūros vizija, analizuojamos jos alternatyvos,
sudaromi įgyvendinimo planai.
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektas.
2024 m. sausio mėn. Baltijos jūros regiono šalių dujų perdavimo
sistemos operatoriai: Gasgrid Finland Oy (Suomija), Elering AS (Estija), AS
Conexus Baltic Grid (Latvija), AB „Amber Grid“, GAZ-SYSTEM S.A. (Lenkija)
ir Ontras Gastransport GmbH (Vokietija) pasirašė sutartį su konsultantu
parengti Suomijos ir Baltijos regiono šalių žaliojo vandenilio
transportavimo koridoriaus (Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio
koridorius), jungiančio vandenilio gamybos ir vartojimo centrus
valstybėse narėse tarp Suomijos ir Vokietijos, galimybių studiją.
Galimybių studijos tikslas – įvertinti pagrindines tarpvalstybinio
vandenilio koridoriaus verslo galimybes ir pagrindinius infrastruktūros
parametrus bei įgyvendinimo sąlygas. Studiją numatoma atlikti iki 2024
m. vidurio.
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekto tikslas – sujungti
žaliosios energijos gamybos regionus Šiaurės Europoje su pagrindiniais
vartojimo centrais Centrinėje Europoje. Šį projektą tikimasi įgyvendinti
iki 2030 m. Planuojama, kad vandenilio koridorius sudarytų dideles
galimybes energetikos ir su ja susijusių ekosistemų plėtrai. Tai skatins
žaliosios elektros gamybos plėtrą, atsinaujinančių energijos šaltinių
panaudojimą, paspartins vandenilio plėtrą ir prisidės prie Europos
klimato tikslų įgyvendinimo. Be to, tai sudarys sąlygas investicijoms į pramonės ir technologines inovacijas visoje
dujotiekio trasoje, sumažins energijos transportavimo kaštus, sukurs darbo vietas ir generuos papildomas pajamas
valstybėms.
Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projektu siekiama tvirtai remti regioninius ir ES klimato tikslus.
Remdamiesi Vandenilio koridoriaus išankstinės galimybių studijos rekomendacijomis, projekto partneriai priims
sprendimus dėl tolesnės projekto plėtros.
• 2022 m. gruodį šeši projekto partneriai dujų perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl
bendro projekto įgyvendinimo.
• 2023 m. lapkritį Europos Komisija Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui suteikė bendro intereso projekto (PCI)
statusą.
22
24
14
4
0
4
14
24
0
5
10
15
20
25
30
2022 2030 2040 2050
TWh
Metano poreikis Vandenilio poreikis
2023 m. metinis pranešimas
28
Lietuvoje taip pat sparčiai auga investicijos į biometano gamybą. Stambios pramonės įmonės ir nauji rinkos dalyviai
aktyviai nagrinėja galimybes įrengti biometano jėgaines, prijungti jas prie dujų perdavimo sistemos ir pagamintą
biometaną tiekti vietos bei užsienio rinkai, dalyvaujant žaliųjų dujų kilmės garantijų prekyboje. Biometano integracija į
bendrą energetikos sistemą dabar yra vienas svarbiausių Europos valstybių energetikos tikslų, todėl tai – didelė ateities
galimybė ir Bendrovės klientams.
Lietuvos biometano sektoriaus vystymosi potencialą sustiprina 2021 m. patvirtintas Alternatyvių degalų įstatymas. Jame
numatyta, kad 2030 m. transporto sektoriuje bus naudojama 15 proc. atsinaujinančios energijos išteklių: didinama
transporto elektrifikacija, skatinamas iš biomasės gaminamų dujinių degalų ir vandenilio dujų naudojimas, didinami
biodegalų įmaišymo reikalavimai. Tai paskatins investuotojus statyti biometano jėgaines, jungti jas prie dujų perdavimo
tinklo ir gaminti žaliąją energiją.
8 pav. Biometano gamintojų, norinčių jungtis prie perdavimo tinklo, potencialas, pagal išduotas preliminarias prijungimo sąlygas
2023 m. gruodžio mėnesį galiojo 14 išduotų preliminarių prijungimo sąlygų, iš jų keli klientai kreipėsi dėl prijungimo
sutarties pateikimo. Tikimasi, kad per 2024 m. bus pasirašytos 3-4 prijungimo sutartys.
2023 m. rugsėjį Pasvalio rajone atidaryta pirmoji biometano gamykla Baltijos šalyse, tiekianti žaliąsias dujas į perdavimo
tinklą. Kasmet iš šios gamyklos į perdavimo sistemą numatoma įleisti apie 100 000 MWh biometano. Be to, per 2023
metus buvo pasirašytos 4 prijungimo sutartys su potencialiais biometano tiekėjais, kurių bendras biometano įleidimo
pajėgumas siekia apie 500 000 MWh per metus.
.
2023 m. metinis pranešimas
29
4.7.2. KILMĖS GARANTIJŲ ADMINISTRAVIMAS
Bendrovė administruoja 2019 m. įsteigtą dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinio kilmės garantijų registrą, atliekantį kilmės
garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose
valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo funkcijas Lietuvoje. Ši sistema naudinga energijos vartotojams,
norintiems savo veikloje naudoti ekologišką ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą energiją.
Bendrovė bendradarbiauja su kitų šalių paskirtosiomis įstaigomis bei AEI dujų sektoriaus organizacijomis. 2023 m. į
Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuotos daugiau nei 40 GWh žaliųjų dujų, kurioms suteiktos tai įrodančios
kilmės garantijos. Šis biometanas naudojamas transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš
atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje (DAEI) taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl
atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje.
2023 m. iš AEI Lietuvoje pagamintos žalios dujos pradėtos tiekti į šalies dujų perdavimo tinklą. Biometaną į perdavimo
tinklą tiekia Pasvalio rajone naujai atidaryta „Tube green“ biometano gamykla. 2023 m. daugiau nei 47 GWh pagaminto
ir patiekto į perdavimo tinklą biometanui buvo išduotos kilmės garantijos.
9 pav. Išduota kilmės garantijų biometanui, pagamintam Lietuvoje, GWh, 2023 m.
10 pav. Išleista, importuota ir eksportuota kilmės garantijų, GWh, 2023 m.
Siekdama kilmės garantijų rinkos dalyviams suteikti patogias, skaidrias ir Europos gerąsias praktikas atitinkančias
paslaugas, Bendrovė atnaujina kilmės garantijų registro IT sistemą. Šie atnaujinimai papildomai leis integruoti bendrovės
turimą sistemą su kitų šalių sistemomis ar bendrais Europiniais kilmės garantijų apsikeitimo sprendiniais ir taip
palengvinti bei automatizuoti kilmės garantijų apsikeitimą su kitomis Europos šalimis.
47
40,2
0,057
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Išleista
Importas
Eksportas
3,47
8,53
8,68
9,1
8,76
8,49
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Liepos mėn. Rugpjūčio mėn. Rugsėjo mėn. Spalio mėn. Lapkričio mėn. Gruodžio mėn.
2023 m. metinis pranešimas
30
4.8. BENDROVĖS TYRIMŲ IR PLĖTROS VEIKLA
Siekiant įvertinti vandenilio transportavimo veiklos perspektyvas, bendrovė 2023 m. užbaigė Baltijos ir Suomijos šalių
gamtinių dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių galimybių,
modernizavimo priemonių ir reikalingų investicijų studiją. Atlikę išsamią situacijos analizę, nepriklausomi užsienio
ekspertai pateikė skaičiavimus, kuriuose nurodė reikalingų investicijų į gamtinių dujų perdavimo tinklą sumas,
reikalingas norint turėti technines galimybes transportuoti metano ir vandenilio mišinį. Reikalingos investicijos
apskaičiuotos išnagrinėjus skirtingus scenarijus, pagal vandenilio ir metano mišinio procentinį kiekį, kuris turi tiesioginę
įtaką esamos technologinės įrangos komponentų charakteristikoms. Iki 2027 m. kartu su dujų skirstymo sistemos bei
elektros perdavimo sistemos operatoriais numatoma įgyvendinti P2G (power-to-gas) vandenilio maišymo dujų tinkle
projektą, vykdant tyrimų programą, kurios metu būtų įvertinti techniniai gamtinių dujų infrastruktūros pritaikymo
vandenilio ir metano mišinio transportavimui parametrai, ekonominis pagrįstumas, teisės aktų pakeitimo poreikis, o
taip pat P2G technologijos pritaikymo galimybės elektros sistemos lankstumui užtikrinti. Konkretus galimas vandenilio
įmaišymo dydis ir investicijos į gamtinių dujų tinklą bus nustatytas atsižvelgus į planuojamų tyrimų rezultatus, įvertinus
kaimyninių valstybių infrastruktūros galimybes, ES reikalavimus ir ekonominės analizės rezultatus. Planuojama, jog iki
2030 m. dujų perdavimo ir skirstymo sistemos bus pritaikytos nustatyto lygio metano ir vandenilio mišinio
transportavimui.
4.9. BENDROVĖS VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS
Planuojama, jog regioninė dujų rinka vystysis palaipsniui. Kol kas dėl bendros dujų rinkos nuo 2020 m. susitarė tik Latvija
ir Estija, kurios kartu su Suomija nuo 2020 m. suformavo bendrą tarifų zoną. 2022 m. pradžioje, dėl Rusijos pradėto karo
Ukrainoje, Baltijos regiono šalys pirmiausia nukreipė savo dėmesį ir pastangas apsirūpinimui dujomis, tiekimo saugumo
užtikrinimui. Todėl nuo 2022 m. pabaigos Suomijoje pradėjo veikti dar vienas SGD terminalas, ypatingą reikšmę įgijo
2022 m. pradėjusi veikti GIPL jungtis, taip pat plečiami dujų perdavimo tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumai. Vėliau, kai
situacija stabilizuosis naujomis aplinkybėmis (nusistovėjus dujų kainoms, vartojimui pasiekus naują stabilų lygį,
paaiškėjus srautų tendencijoms regione), diskusijos su regiono partneriais, siekiant visų šalių dalyvavimo bendroje dujų
rinkoje visiems naudingomis sąlygomis, galės būti atnaujintos.
Prisidėdama prie ambicingų Lietuvos tikslų, siekiant didesnės atsinaujinančių energijos išteklių dalies energetiniame
šalies balanse, bendrovė dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimybes bendrovės specialistams
vystyti kompetencijas dujų, pagamintų iš AEI, srityje. Bendrovės narystė ERGaR (European Renewable Gas Registry)
asociacijoje, narystė AIB (Association of issuing bodies) asociacijoje be anksčiau minėtų tikslų, sudaro galimybes ugdyti
naujas kompetencijas, kurios ateityje prisidės prie žalių dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje, Bendrovės
veiklos tęstinumo užtikrinimo bei Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo.
Vertinant dujų perdavimo perspektyvas, prognozuojama, kad 2024 metais Bendrovė į vidinius dujų išleidimo taškus
transportuos apie 17,7 TWh, į Lenkiją – 8,6 TWh, į Karaliaučiaus sritį – apie 26 TWh dujų, o į Latviją planuojama
transportuoti 2,4 kartus mažiau dujų nei prognozuota 2023 metams, t.y. 7,9 TWh dujų. Kaip vertinta ir 2023 metais,
didžiąją dalį Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams skirto dujų kiekio prognozuojama gauti iš Klaipėdos SGD terminalo.
5. FINANSINIAI REZULTATAI
2023 m. metinis pranešimas
31
5. FINANSINIAI REZULTATAI
Finansinių rezultatų dalyje pateikiami skaičiai atspindi „Amber Grid“ Grupės finansinius rodiklius, kurią 2023 m. gruodžio
31 d. sudaro AB „Amber Grid“ ir asocijuota bendrovė UAB „GET Baltic“ („Amber Grid“ valdo 34 proc. dujų biržos „GET
Baltic“ akcijų).
5.1. FINANSINIAI RODIKLIAI
2
4 lentelė. Finansiniai rodikliai
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)
Pajamos
82.229
98.206
68.595
EBITDA
26.307
31.894
35.372
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą
13.720
18.130
22.777
Grynasis pelnas (nuostoliai)
13.013
15.665
23.211
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos
40.434
19.768
29.068
Investicijos
35.703
42.852
45.774
Finansinė skola (paskolos)
92.046
100.962
104.849
Pelningumo rodikliai (proc.)
EBITDA marža
32,0
32,5
51,6
Grynojo pelno (nuostolių) marža
15,8
16,0
33,8
Vidutinė turto grąža (ROA)
3,0
3,5
6,9
Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)
7,0
8,7
13,9
Likvidumo rodikliai
Bendrojo likvidumo koeficientas
0,36
0,89
1,04
Ilgalaikio turto apyvartumas
0,29
0,35
0,26
Kapitalo struktūros rodikliai
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas
0,58
0,34
0,49
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas
0,49
0,55
0,59
Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais
3,5
3,2
3,0
Rinkos vertės rodikliai
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais
15,08
14,29
9,38
Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur
0,07
0,09
0,13
Rodiklių skaičiavimo formulės:
EBITDA marža = EBITDA/ pajamos
Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis)/ pajamos
ROA = grynasis pelnas (nuostolis)/ turto vertės vidurkis
ROE = grynasis pelnas (nuostolis)/ nuosavo kapitalo vidurkis
Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos/ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas
Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas
Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas kapitalas
Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA
Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje / (grynasis pelnas/akcijų kiekis)
2
Finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukuriamą turtą ar įsipareigojimus.
2023 m. metinis pranešimas
32
5.2. PAJAMOS
2023 m. pajamos sudarė 82,2 mln. Eur ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 16 proc. Pajamų sumažėjimą nulėmė žemesnės
dujų kainos bei nuo 2022 m. kovo 1 d. sistemos naudotojų balansavimo veiklos apskaitai taikomas agento principas
(finansinėse ataskaitose pateikiamas grynasis rezultatas, balansavimo pajamos sudengiamos su sąnaudomis). Dujų
perdavimo pajamos, 2023 m. nustačius didesnes dujų perdavimo kainas, sudarė 67,4 mln. Eur ir buvo 3 proc. didesnės
nei 2022 m.
11 pav. Pajamų struktūra,%; mln. Eur.
Balansavimo produktų pajamas sudaro:
• balansuojant sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvaujančių perdavimo sistemos balansavime, dujų
srautus (iki 2022-03-01);
• dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei
dujų srautų nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.
5.3. SĄNAUDOS
2023 m. veiklos sąnaudos (neskaitant nusidėvėjimo, ilgalaikio materialaus turto (IMT) perkainavimo, kitų nepiniginių
straipsnių) sudarė 55,9 mln. Eur, palyginti su 2022 m., sumažėjo 16 proc. Sumažėjimą nulėmė nukritusios dujų kainos ir
atitinkamai sumažėjusios dujų sąnaudos.
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos sudarė 14,1 mln. Eur (25 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2022 m., dėl
didėjančio atlygio rinkoje išaugo 13 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos sudarė 3,1 mln. Eur (5 proc. visų
sąnaudų).
Gamtinių dujų sąnaudos siekė 25.4 mln. Eur ir sudarė 45 proc. sąnaudų. Palyginti su 2022 m., dėl mažesnių dujų kainų,
sąnaudos sumažėjo 36 proc.
12 pav. Sąnaudų struktūra,%; mln. Eur.
2023 m. metinis pranešimas
33
5.4. VEIKLOS REZULTATAI
2023 m. grynasis pelnas sudarė 13,0 mln. Eur ir buvo 17 proc. mažesnis nei 2022 m. (15,7 mln. Eur). Bendrovės pelnas
iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sudarė 26,3 mln. Eur (2022 m. – 31,9 mln. Eur).
Prastesnius pelningumo rodiklius nulėmė 2023 m. gautos mažesnės pajamos kritus dujų kainoms rinkoje bei neigiamas
IMT perkainavimo rezultatas (-7,9 mln. Eur).
13 pav. Finansiniai rezultatai, mln. Eur.
2023 m. metinis pranešimas
34
14 pav. Pelningumas,%
5.5. INVESTICIJOS
Užbaigus GIPL dujotiekio statybą, sumažėjo investicijos, kurios 2023 m. sudarė 35,7 mln. Eur (2022 m. – 42,9 mln. Eur).
Tačiau 2023 m. augo atliktų rekonstrukcijų apimtys: magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų
rekonstrukcija – 13,2 mln. Eur, dujotiekių antžeminių perėjų keitimas požeminėmis bei neįgilintų atkarpų įgilinimas -
3,2 mln. Eur, Grigiškių, Kėdainių, Vievio, Šiaulių, Telšių DSS rekonstrukcija – 6,7 mln. Eur (15 pav.).
15 pav. Investicijos, mln. Eur.
5.6. TURTAS
2023 m. gruodžio 31 d. turto vertė sudarė 333,4 mln. Eur: ilgalaikis turtas sudarė 90 proc., trumpalaikis – 10 proc. viso
turto.
2023 m. metinis pranešimas
35
Ilgalaikis turtas 2023 m. padidėjo 2 proc. iki 299,0 mln. Eur dėl didesnių už nusidėvėjimą investicijų bei kaip ilgalaikį
finansinį turtą apskaičius UAB „GET Baltic“ akcijas. Trumpalaikio turto vertė 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 34,4 mln.
Eur, per metus sumažėjo 7,4 karto perleidus dalį (66 proc.) UAB „GET Baltic“ akcijų, kurios 2022 m. buvo apskaitytos
kaip trumpalaikis turtas, skirtas perparduoti (203,8 mln. Eur).
5.7. NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Per 2023 m. nuosavas kapitalas, suformavus IMT perkainavimo rezervą, padidėjo 2 proc. ir ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje sudarė 187,5 mln. Eur. Nuosavas kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 56 proc. viso turto.
2023 m. gruodžio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 145,9 mln. Eur, per metus sumažėjo 2,5 karto. Pokytį
nulėmė UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimas, kuris 2022 m. buvo apskaitytas kaip trumpalaikis perleidimo įsipareigojimas
(202,6 mln. Eur).
2023 m. gruodžio 31 d. finansinė skola (paskolos) sudarė 92,0 mln. Eur, per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 8,9 mln. Eur.
Finansinių įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 49 proc.
5.8. PINIGŲ SRAUTAI
2023 m. grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė 40,4 tūkst. Eur (2022 m. – 19,8 mln. Eur). Pagrindinės veiklos
pinigų srauto padidėjimą nulėmė atsargų ir pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas. Investicijos į ilgalaikį turtą sudarė 37,6
mln. Eur (2022 m. – 14,5 mln. Eur). 2023 m. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 14,3 mln. Eur ES paramos lėšų
(2022 m. – 9,4 mln. Eur).
5.9. KOREGUOTI RODIKLIAI
Siekianti tiksliau atspindėti konkretaus laikotarpio Bendrovės veiklos rezultatus bei objektyviau juos palyginti su
ankstesniais laikotarpiais pateikiami koreguoti veiklos rodikliai. Reguliuojamų pajamų, sąnaudų ir pelningumo rodiklių
koregavimas atliktas dėl laikinų reguliacinių nuokrypių nuo VERT patvirtinto reguliuojamo pelningumo. Taip pat
eliminuojami netipiniai/vienkartiniai sandoriai (UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimas).
Atliekant rodiklių korekcijas įvertinama:
• VERT sprendimu patvirtinta pelningumo korekcija ataskaitiniam laikotarpiui (laikini reguliaciniai skirtumai už
praėjusį laikotarpį);
• ateinančio laikotarpio VERT korekcija dėl einamojo periodo reguliuojamo pelningumo nuokrypių (laikini
reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį);
• kiti netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcija.
6 lentelė: Koreguoti Bendrovės rodikliai, mln. Eur
2023 m.
2022 m.
EBITDA
25,7
31,0
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį
-2,9
8,8
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį
1,9
-4,8
Koreguota EBITDA
24,7
35,0
Grynasis pelnas
13,4
15,7
Laikini reguliaciniai skirtumai už praėjusį laikotarpį
-2,9
8,8
Laikini reguliaciniai skirtumai už einamąjį laikotarpį
1,7
-4,3
Kita (netipiniai sandoriai, pelno mokesčio korekcijos)
-3,0
-0,7
2023 m. metinis pranešimas
36
Koreguotas grynasis pelnas
9,2
19,5
Koreguota nuosavybės grąža (ROE)
5,0%
10,8%
5.10. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE FINANSINĖJE ATASKAITOJE PATEIKTUS
DUOMENIS
Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2023 m. finansinių ataskaitų pastabose.
5.11. INFORMACIJA APIE SVARBIUS ĮVYKIUS, ĮVYKUSIUS PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS
Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami „Amber Grid“ 2023 m. finansinių ataskaitų pastabose.
5.12. INFORMACIJA APIE BET KOKIĄ FINANSINĘ PAGALBĄ
2023 m. balandžio 11 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas skirstydamas paskirstytinąjį pelną paramai skyrė
471 tūkst. Eur. Tačiau per 2023 m. Bendrovė nesuteikė paramos jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar pramos
gavėjo statusą (labdaros) turinčiai organizacijai. Bendrovės paramos politika yra skelbiama viešai:
https://www.epsog.lt/uploads/documents/files/Politikos/20220527_Paramos%20politika.pdf .
5.13. INFORMACIJA APIE SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIUS, REIKŠMINGUS SUSITARIMUS IR
ŽALINGUS SANDORIUS
Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta „Amber Grid“ 2023 m. finansinėse ataskaitose.
Bendrovė yra sudariusi šias reikšmingas sutartis, suteikiančias kontrahentams teisę nutraukti su Bendrove sudarytus
sandorius, pasikeitus Bendrovės kontrolei:
• 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis su Šiaurės Investicijų Banku (Nordic Investment Bank);
• 2020 m. birželio 30 d. ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (European Investment Bank).
Šių sutarčių sąlygos yra laikomos sutartis pasirašiusių šalių dvišale konfidencialia informacija, o jų atskleidimas galėtų
padaryti žalą Bendrovei.
Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų,
pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant interesų konfliktui tarp
Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba)
kitų pareigų, nesudarė.
„EPSO-G“ audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo „Amber Grid“ audito komiteto funkcijas, teikia
nuomones dėl kiekvieno „Amber Grid“ sandorio su susijusia šalimi. Audito komitetas įvertina ar atitinkamas sandoris
tarp susijusių šalių yra sudaromas rinkos sąlygomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.
7 lentelė. „Amber Grid“ sandoriai su susijusiomis šalimis, 2023 m.
Sutarties
numeris
Sąsajos
rūšis
Susijusios šalies
pavadinimas
Susijusios
šalies
duomenys
Sutarties
įsigaliojimo
data
Rūšis
Sutarties objektas
Numatoma
sandorio
vertė be PVM
VPP-3245
VVĮ
UAB Transporto
valdymas
Įm.k.
303383884,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-03-03
Paslaugų
pirkimo
Periodinės transporto priemonių padangų ir
gesintuvų keitimo paslaugos
4 999,00
2023 m. metinis pranešimas
37
23-05962
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-03-17
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Panevėžys-Šiauliai II gijos LČ-4M/5M
(Galelių k., Rozalimo sen., Pakruojo r.)
prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų
paslauga
9 763,06
23-06179
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-03-17
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Panevėžys-Šiauliai II gijos LČ-6M (Beniulių
k., Lygumų sen., Pakruojo r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga
15 718,69
23-06199
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-03-17
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD atšakos į Kužių DSS LČ-1-II (Kužių k.,
Šiaulių r.) prijungimo prie AB "ESO" elektros
tinklų paslauga
6 615,40
23-06208
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-03-17
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD atšakos į Daugėlių DSS LČ-1-II (Liepkalnio
k., Kuršėnų kaim. sen., Šiaulių r.) prijungimo
prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga
18 843,70
23-06247
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-03-17
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD atšakos į Pajiešmenių ir Biržų DSS LČ-1-
I/1-II (Tetirvinų k., Vaškų sen., Pasvalio r.)
prijungimo prie AB "ESO" elektros tinklų
paslauga
7 928,81
23-06337
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-03-17
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Klaipėda - Kuršėnai ČA-20M (Saulažolių
k., Klaipėdos r.) prijungimo prie AB "ESO"
elektros tinklų paslauga
12 820,13
PS-1959
(10.46 E)/23
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-03-23
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Juridinių asmenų dalyvių informacinės
sistemos naudos gavėjų posistemio duomenų
teikimo
Vertė
nenustatyta
22-24879
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-01-16
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
ČA-11D (Grabučiškių k., Rumšiškių sen.,
Kaišiadorių r.) prijungimo prie AB "ESO"
elektros tinklų paslauga
7 796,35
21-96868
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-01-30
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Elektros įrenginių perkėlimo, adresu
Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r. sav.)
paslauga
402,14
21-96863
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-01-30
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Elektros įrenginių perkėlimo, adresu
Romaškių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.,
paslauga
748,60
639306
EPSO-G
grupė
UAB TETAS
Įm.k.
300513148,
Senamiesčio g.
102B, LT-35116
Panevėžys
2023-01-16
Paslaugų
pirkimo
(VPP-2583) Apsaugos nuo elektros poveikio
priemonių tikinimo paslaugos
12 000,00
VVĮ
UAB Ignitis
Įm.k.
303383884,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-02-09
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Kilmės garantijų paslaugų sutartis
Vertė
nenustatyta
EPSO-G
grupė
UAB GET BALTIC
Įm. k.
302861178,
Geležinio vilko g.
18A, LT-08104
Vilnius
2023-06-27
Pirkimų
sutartys
Dėl sąnaudų kompensavimo
3 660,00
22/EPST-
3420/S-2
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-04-19
Pirkimų
sutartys
Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo
nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo,
naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos
priemonėmis sutarties specialiosios sąlygos,
kai mokama po šių paslaugų suteikimo
0,00
AF2023-16
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-10-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Sutartis dėl teisės naudotis elektronine
perdavimo paslaugų užsakymo ir
administravimo sistema
0,00
23-67864
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-09-18
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Šiaulių DSS elektros įrenginių prijungimo prie
AB "ESO" elektros tinklų paslauga
646,76
23-68044
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-09-12
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Kėdainių DSS elektros įrenginių prijungimo
prie AB "ESO" elektros tinklų paslauga
161,92
23-68055
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-09-12
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Vievio DSS elektros įrenginių prijungimo prie
AB "ESO" elektros tinklų paslauga
80,96
2023 m. metinis pranešimas
38
528808
EPSO-G
grupė
UAB EPSO-G
Įm.k.
302826889, A.
Juozapavičiaus
g. 13, LT-09311
Vilnius
2023-07-19
Paslaugų
pirkimo
Susitarimas prie 2021-02-25 valdymo
holdingų paslaugų sutarties Nr. 528808
0,00
676194
EPSO-G
grupė
UAB EPSO-G
Įm.k.
302826889, A.
Juozapavičiaus
g. 13, LT-09311
Vilnius
2023-07-21
Paslaugų
pirkimo
(VPP-3328) Valdymo (holdingo) paslaugos
676194
2023-302431
EPSO-G
grupė
UAB EPSO-G
Įm.k.
302826889, A.
Juozapavičiaus
g. 13, LT-09311
Vilnius
2023-07-12
Finansinės
sutartys
Skolinimas ir skolinimasis
2023-302431
AF2023-41
VVĮ
UAB Ignitis
Įm.k.
303383884,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-10-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Sutartis dėl teisės naudotis elektronine
perdavimo paslaugų užsakymo ir
administravimo sistema
AF2023-41
AF2023-62
VVĮ
UAB Ignitis
Gamyba
Įm.k.
302648707,
Elektrinės g.21,
LT-26108
Elektrėnai
2023-09-21
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Sutartis dėl teisės naudotis elektronine
perdavimo paslaugų užsakymo ir
administravimo sistema
AF2023-62
AF2023-107
VVĮ
Ignitis Polska sp. z
o.o.
C.C.681577,
Puławska st, 2B,
02-566 Warsaw,
Poland
2023-10-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Agreement on the right to use the Electronic
Transmission Service Booking and
Administration system
AF2023-107
3396
VVĮ
UAB PROJEKTŲ
EKSPERTIZĖ
Įm. k.
120091161, A.
Vienuolio g. 6-
11, Vilnius
2023-09-28
Projektavimo/D
arbų/Rangos
pirkimo
sutartys
Magistralinių dujotiekių projektų bendrosios
ekspertizės paslaugos
3396
597339/4
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-09-04
Paslaugų
pirkimo
Papildomas susitarimas Nr. 1 (MD VK IV dalis)
597339/4
597339/3
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-09-04
Paslaugų
pirkimo
Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK III dalis)
597339/3
597339/2
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-09-04
Paslaugų
pirkimo
Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK II dalis)
597339/2
597339/1
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-09-04
Paslaugų
pirkimo
Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK I dalis)
597339/1
23-06309
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-10-19
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Klaipėda - Kuršėnai ČA-18M (Stalgo k.,
Stalgėnų sen., Plungės r.) prijungimo prie AB
"ESO" elektros tinklų paslauga
23-06309
CPO271503
VVĮ
UAB Ignitis
Įm.k.
303383884,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-11-06
Prekių pirkimo
Elektros energija 2024 m.
CPO271503
CPO274751
VVĮ
AB Lietuvos
paštas
Įm.k.
121215587,
J.Balčikonio g.3,
LT-03500,
Vilnius
2023-11-07
Paslaugų
pirkimo
Kurjerių paslaugos
CPO274751
12
VVĮ
UAB Ignitis
Įm.k.
303383884,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-11-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Papildomas susitarimas Nr. 12 (dėl
nenutrūkstamo dujų tiekimo)
12
AF2023-36
EPSO-G
grupė
UAB GET Baltic
Įm. k.
302861178,
Geležinio vilko g.
18A, LT-08104
Vilnius
2023-10-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Sutartis dėl teisės naudotis elektronine
perdavimo paslaugų užsakymo ir
administravimo sistema
AF2023-36
23-01253
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-11-20
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Anykščių DSS elektros skaitiklio iškėlimo
paslauga
23-01253
2023-SUT-
126
EPSO-G
grupė
UAB EPSO-G
Įm.k.
302826889,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Atsiskaitymo už kandidatų į Litgrid AB, AB
„Amber Grid“ ir Baltpool, UAB nepriklausomo
(-ų) valdybos nario (-ų) vietą (-ą) paieškos ir
atrankos vertinimo paslauga
2023-SUT-126
2023 m. metinis pranešimas
39
23-94945
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-21
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Jurbarkas-Tauragė LČ-7 (Mikutaičių II k. 2,
Jurbarkų sen., Jurbarko r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94945
23-94948
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-21
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Tauragė-Klaipėda LČ-12 (Spiečių k.,
Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r. sav.)
prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94948
23-94953
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD atšaka į Šakių DSS LČ 1-II ir 1-I (Bridžių k.,
Šakių sen., Šakių r. sav.) prijungimo prie AB
"ESO" el. tinklų paslauga
23-94953
23-94956
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Pabradė - Visaginas LČ-5 (Bajorų k.,
Švenčionių sen., Švenčionių r. sav.)
prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94956
23-94957
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Pabradė - Visaginas LČ-6 (Naujasalio k.,
Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94957
23-94959
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Pabradė - Visaginas LČ-7 (Ožionių k.,
Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" el. tinklų paslauga.
23-94959
23-94972
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Pabradė - Visaginas LČ-8 (Pečiūniškių k.,
Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94972
23-94976
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2024-01-02
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Vilnius – Kaliningradas LČ-18/19B
(Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.)
prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94976
676194
EPSO-G
grupė
UAB EPSO-G
Įm.k.
302826889, A.
Juozapavičiaus
g. 13, LT-09311
Vilnius
2023-07-21
Paslaugų
pirkimo
(VPP-3328) Valdymo (holdingo) paslaugos
676194
2023-302431
EPSO-G
grupė
UAB EPSO-G
Įm.k.
302826889, A.
Juozapavičiaus
g. 13, LT-09311
Vilnius
2023-07-12
Finansinės
sutartys
Skolinimas ir skolinimasis
2023-302431
AF2023-41
VVĮ
UAB Ignitis
Įm.k.
303383884,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-10-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Sutartis dėl teisės naudotis elektronine
perdavimo paslaugų užsakymo ir
administravimo sistema
AF2023-41
AF2023-62
VVĮ
UAB Ignitis
Gamyba
Įm.k.
302648707,
Elektrinės g.21,
LT-26108
Elektrėnai
2023-09-21
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Sutartis dėl teisės naudotis elektronine
perdavimo paslaugų užsakymo ir
administravimo sistema
AF2023-62
AF2023-107
VVĮ
Ignitis Polska sp. z
o.o.
C.C.681577,
Puławska st, 2B,
02-566 Warsaw,
Poland
2023-10-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Agreement on the right to use the Electronic
Transmission Service Booking and
Administration system
AF2023-107
3396
VVĮ
UAB PROJEKTŲ
EKSPERTIZĖ
Įm. k.
120091161, A.
Vienuolio g. 6-
11, Vilnius
2023-09-28
Projektavimo/D
arbų/Rangos
pirkimo
sutartys
Magistralinių dujotiekių projektų bendrosios
ekspertizės paslaugos
3396
597339/4
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-09-04
Paslaugų
pirkimo
Papildomas susitarimas Nr. 1 (MD VK IV dalis)
597339/4
597339/3
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-09-04
Paslaugų
pirkimo
Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK III dalis)
597339/3
597339/2
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-09-04
Paslaugų
pirkimo
Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK II dalis)
597339/2
597339/1
VVĮ
VĮ Registrų
centras
Įm.k.
124110246,
Lvovo g. 25-101,
LT-09320 Vilnius
2023-09-04
Paslaugų
pirkimo
Papildomas susitarimas Nr.1 (MD VK I dalis)
597339/1
23-06309
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-10-19
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Klaipėda - Kuršėnai ČA-18M (Stalgo k.,
Stalgėnų sen., Plungės r.) prijungimo prie AB
"ESO" elektros tinklų paslauga
23-06309
2023 m. metinis pranešimas
40
CPO271503
VVĮ
UAB Ignitis
Įm.k.
303383884,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-11-06
Prekių pirkimo
Elektros energija 2024 m.
CPO271503
CPO274751
VVĮ
AB Lietuvos
paštas
Įm.k.
121215587,
J.Balčikonio g.3,
LT-03500,
Vilnius
2023-11-07
Paslaugų
pirkimo
Kurjerių paslaugos
CPO274751
12
VVĮ
UAB Ignitis
Įm.k.
303383884,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-11-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Papildomas susitarimas Nr. 12 (dėl
nenutrūkstamo dujų tiekimo)
12
AF2023-36
EPSO-G
grupė
UAB GET Baltic
Įm. k.
302861178,
Geležinio vilko g.
18A, LT-08104
Vilnius
2023-10-01
Gamtinių dujų
perdavimo
paslaugų
Sutartis dėl teisės naudotis elektronine
perdavimo paslaugų užsakymo ir
administravimo sistema
AF2023-36
23-01253
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-11-20
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Anykščių DSS elektros skaitiklio iškėlimo
paslauga
23-01253
2023-SUT-
126
EPSO-G
grupė
UAB EPSO-G
Įm.k.
302826889,
Laisvės pr. 10,
LT-04215 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
Atsiskaitymo už kandidatų į Litgrid AB, AB
„Amber Grid“ ir Baltpool, UAB nepriklausomo
(-ų) valdybos nario (-ų) vietą (-ą) paieškos ir
atrankos vertinimo paslaugas
2023-SUT-126
23-94945
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-21
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Jurbarkas-Tauragė LČ-7 (Mikutaičių II k. 2,
Jurbarkų sen., Jurbarko r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94945
23-94948
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-21
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Tauragė-Klaipėda LČ-12 (Spiečių k.,
Žemaičių Naumiesčio sen., Šilutės r. sav.)
prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94948
23-94953
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD atšaka į Šakių DSS LČ 1-II ir 1-I (Bridžių k.,
Šakių sen., Šakių r. sav.) prijungimo prie AB
"ESO" el. tinklų paslauga
23-94953
23-94956
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Pabradė - Visaginas LČ-5 (Bajorų k.,
Švenčionių sen., Švenčionių r. sav.)
prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94956
23-94957
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Pabradė - Visaginas LČ-6 (Naujasalio k.,
Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94957
23-94959
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Pabradė - Visaginas LČ-7 (Ožionių k.,
Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" el. tinklų paslauga.
23-94959
23-94972
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2023-12-22
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Pabradė - Visaginas LČ-8 (Pečiūniškių k.,
Ignalinos sen., Ignalinos r. sav.) prijungimo
prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94972
23-94976
VVĮ
AB Energijos
skirstymo
operatorius, ESO
Įm.k.
304151376,
Aguonų g. 24,
LT-03212 Vilnius
2024-01-02
Kitos ne viešųjų
pirkimų
sutartys
MD Vilnius – Kaliningradas LČ-18/19B
(Smiltynų I k., Domeikavos sen., Kauno r. sav.)
prijungimo prie AB "ESO" el. tinklų paslauga
23-94976
5.14. INFORMACIJA APIE TIESIOGIAI REIKŠMINGUS TIESIOGIAI IR NETIESIOGIAI VALDOMUS
AKCIJŲ PAKETUS
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 34 proc. asocijuotos bendrovės UAB „GET Baltic“ akcijų. Detalesnė informacija
apie asocijuotą bendrovę pateikta „Amber Grid“ finansinėse ataskaitose.
6. RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS
6.1. RIZIKŲ VALDYMO SISTEMA
2023 m. metinis pranešimas
41
Bendrovėje rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į neapibrėžtumų valdymą, metodiškai įvertinant
rizikų poveikį ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones.
2023 m. Bendrovė vadovavosi valdybos patvirtinta EPSO-G įmonių grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo
metodika. Šie dokumentai bendrovėje užtikrina gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis
tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission
Enterprise Risk Management) metodologija. Rizikų valdymo politika apibrėžia pagrindinius „EPSO-G“ įmonių grupės
rizikų valdymo principus ir atsakomybes, siekiant užtikrinti vieningą ir bendrais principais pagrįstą bendrovių rizikų
valdymo procesą, „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo principus ir atsakomybes apibrėžia Rizikų valdymo politikoje.
Politika yra skelbiama viešai prieinama „EPSO-G” tinklalapyje.
Rizikų valdymo politikoje apibrėžtas Bendrovės rizikos apetitas
– tai rizikos lygis, kuris ne didesnis nei aukščiausio lygio rizika,
kurios lygis (tikimybės ir poveikio sandauga parodanti rizikos
reikšmingumą Bendrovei) yra lygus arba viršija 15 balų arba
kurį Bendrovės valdymo organai sutinka prisiimti siekdami
įgyvendinti numatytą strategiją ir nustatytus veiklos tikslus.
Rizikoms, kurios viršija nustatytą rizikos apetitą būtinos
papildomos valdymo priemonės.
Bendrovėje taikomas žemiau nurodytas rizikų valdymo
procesas (etapai):
I. Aplinkos nustatymas: remiantis Bendrovės vidine bei išorine
aplinka, planavimo dokumentais, istoriniais Rizikų vertinimo ir
jų valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsenos rezultatais,
nustatomi aspektai, galintys turėti įtakos Bendrovės tikslų
nepasiekimui. Periodiškai vertinant aplinką, siekiama
prisitaikyti prie pokyčių ir iš anksto pasiruošti nenumatytoms
grėsmėms.
II. Rizikų vertinimas: reguliariai identifikuojamos, analizuojamos ir vertinamos Rizikos, nustatomi PRR, sudaromas
Bendrovės Rizikų sąrašas. Taip pat nustatomas Rizikos apetitas ir Rizikų sąraše nurodytos Rizikos prioretizuojamos pagal
jų lygį ir nustatytą Rizikos apetitą.
III. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas: Rizikos apetitą viršijančioms Rizikoms sudaromas Bendrovės Rizikų
valdymo priemonių planas.
IV. Rizikų ir Rizikų valdymo priemonių plano įgyvendinimo stebėsena: vykdoma nuolatinė Bendrovės rizių sąrašo ir Rizikų
valdymo priemonių plano įgyvendinimo bei Grupės lygio Rizikų ir jų valdymo priemonių sąrašo stebėsena. Stebėsenos
rezultatai reguliariai teikiami susipažinti Bendrovės vadovui, valdybai, Audito komitetui pagal kiekvieno iš jų
kompetenciją.
V. Komunikacija ir informavimas: reguliariai ir operatyviai dalijamasi informacija tarp Rizikų valdymo proceso dalyvių,
kuri turi įtakos vertinant Bendrovių Rizikas ir jų valdymą. Bendrovės darbuotojams, aktuali informacija apie Rizikas ir jų
valdymą, komunikuojama per darbuotojų susirinkimus.
Bendrovė identifikavo 2023 metų veiklos rizikas, atliko jų vertinimą, nustatė rizikų stebėsenos rodiklius ir numatė rizikų
valdymo priemones.
„Amber Grid“ valdyba, įvertinusi bendrovėje identifikuotas ir valdomas rizikas bei jų lygį (poveikį bendrovės veiklai),
patvirtino bendrovės lygio rizikų sąrašą.
Kiekvieną 2023 metų ketvirtį „EPSO-G“ audito komitetas vertina bendrovės pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos
valdymo efektyvumą ir pateikia savo išvadas bei rekomendacijas „Amber Grid“ valdybai.
Per 2023 metus, siekiant gerinti rizikų valdymą ir integralumą Grupėje, įdiegtas IT įrankis.
I. Aplinkos
nustatymas
II. Rizikų
vertinimas
III. Rizikų
valdymo
priemonių plano
sudarymas
IV. Rizikų ir
Rizikų valdymo
priemonių plano
įgyvendinimo
stebėsena:
V. Komunikacija
ir informavimas
2023 m. metinis pranešimas
42
6.2. PAGRINDINĖS RIZIKOS IR JŲ VALDYMAS
Pagrindinės rizikos su kuriomis susiduria Bendrovė:
1. Strateginių
projektų vėlavimo
rizika
Egzistuoja rizika, susijusi su nesilaikomu projektų portfelio vykdymo planu, gali vėluoti turto atnaujinimas, plėtra.
Bendrovė minimą riziką minimizuoja kuo anksčiau pasitvirtindama sekančių metų projektų portfelį, kad įmanoma būtų
iš anksto planuotis resursus. Investiciniai projektai pasitvirtinami komitete prieš tai dar atlikus bendrovės turimų resursų
analizę.
Valdymo priemonės:
• Bendrovė kartu su Grupės PMO (angl. Project Management Office) vykdo projektų stebėseną ir kontrolę.
• Taikomos nuolatinės (pasyvios ir aktyvios) kontrolės priemonės –bendrovės projektų ataskaitų ir KPI’s stebėsena,
aktyvus įsitraukimas valdant rizikas ir sprendžiant problemas.
• Bendrovė kartu su Grupės PMO dalyvauja programos, projekto komandos ir projekto vykdytojo bei rangovų
susitikimuose, bendrame problemų sprendime, rizikų vertinime.
• Vykdomi projektų procesų auditai, kurių metu detaliai peržiūrimos rizikos, problemos, naudos, grafikai ir atitiktis
patvirtintiems procesams.
2. Ilgalaikio finansavimo rizika
Rizika, kad „Amber Grid“ susidurs su sunkumais pritraukiant naują finansavimą ir/arba bus priversta mokėti už jį gerokai
aukštesnę nei įprastą kainą, kas keltų grėsmę strateginių planų įgyvendinimui. Rizika gali pasireikšti dėl netvarios
finansinės padėties (pvz., per didelio užskolinimo, nepakankamo pelningumo), nepalankių verslo aplinkos pokyčių (pvz.,
šalies reitingo sumažinimas, nepalankūs reguliavimo pokyčiai) ar negebėjimo pasiekti numatytų strateginių tikslų.
Valdymo priemonės:
• Vykdant kasdienę veiklą ir priimant sprendimus vadovaujamasi iždo ir finansinių rizikų valdymo politika: siekiama
užtikrinti tvarią finansinę būklę, palaikyti ne žemesnį nei investicinio lygio reitingą (BBB-/Baa3 arba aukštesnį),
užtikrinti prisiimtų ne finansinių įsipareigojimų bei finansinių rodiklių įsipareigojimų vykdymą.
Tikimybė
5
4
7,4
3
6
1,3,8
2
2
5,9
1
1
2
3
4
5
Poveikis
2023 m. metinis pranešimas
43
• Reguliariai vykdoma biudžetų ir ilgalaikių finansinių prognozių kontrolė, siekiant užtikrinti veiklos strategijoje
numatytų ilgalaikių finansinių tikslų (pvz. skolos/EBITDA, ROE) pasiekimą.
• Sudarant trumpalaikius ir/ar ilgalaikius veiklos planus, priimant sprendimus dėl dividendų turi būti atsižvelgiama į
galimą priimamų sprendimų poveikį „Amber Grid“ ilgalaikiam finansų tvarumui, prisiimtų finansinių rodiklių
įsipareigojimų vykdymui ir likvidumui.
3. Reguliacinių pasikeitimų rizika
Gamtinių dujų perdavimo bei susijusių paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato VERT. Nuo šių
sprendimų tiesiogiai priklauso „Amber Grid“ veiklos rezultatai ir skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms,
investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar
skolintų lėšų.
Valdymo priemonės:
• Siekdama aiškaus ir nuoseklaus reguliavimo, nesukeliančio neigiamos įtakos veiklos rezultatams, bendrovė aktyviai
komunikuoja su VERT, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, teikia savo pastabas jų tobulinimui
argumentuodamos būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių bendrovės tikslų svarba. Proaktyvus
bendradarbiavimas su VERT bus itin svarbus ir derinantis sprendinius dėl su klimato neutralumo veiklomis susijusių
kaštų.
4. Technologinė rizika
„Amber Grid“ viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų
perdavimo sistemų funkcionavimą. Valdant technologinę riziką siekiama išvengti veiklos sutrikdymo ir dujų atjungimo
vartotojams.
Valdymo priemonės:
• Siekiant užtikrinti patikimą perdavimo sistemų darbą, bendrovėje diegiamos specializuotos informacinės sistemos,
šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat atnaujinami avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo bei
ekstremalių situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai, keliami aukšti reikalavimai rangovams.
• Siekiant išvengti perdavimo sistemų veiklos sutrikimų vykdoma nuolatinė sistemų stebėsena, atitinkamai sudaromi
priežiūros planai ir laiku planuojamos reikalingos naujos investicijos į perdavimo sistemos atnaujinimą.
5. Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika
Bendrovėje skiriamas didelis dėmesys darbuotojų saugai. Atsižvelgiant į taikomus ir aktualiausius darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimus bei esamą įgyvendinimo situaciją, kyla rizika, kad bus pažeisti šie reikalavimai.
Valdymo priemonės:
• Tinkamas darbo vietų įrengimas, sistemų, įrenginių, darbo priemonių savalaikė priežiūra ir kontrolė.
• Patvirtinti vidaus dokumentai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą.
• Vykdomi darbuotojų mokymai, atestavimai ir instruktavimai saugos ir sveikatos klausimais.
• Nuolatinė darbuotojų ir rangovų DSS reikalavimų vykdymo kontrolė ir priežiūra.
6. Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika
Bendrovė susiduria su iškylančiais darbo rinkos iššūkiais, aštrėja konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų.
Valdymo priemonės:
• Bendrovėje tobulinami kritinių pareigybių pamainumo planai. Per ateinančius kelerius metus didelį dėmesį
planuojama skirti kompetencijų modelio atnaujinimui, darbdavio įvaizdžio gerinimui, talentų ugdymui.
7. Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika
2023 m. metinis pranešimas
44
„Amber Grid“ įgyvendindama NENS, vykdo didelės apimties projektus. Egzistuoja rizika, kad dėl nepakankamos tiekėjų
konkurencijos bus gauti ekonomiškai nenaudingi pasiūlymai, viršijantys suplanuotą biudžetą/neatitinkantys bendrovės
poreikių arba pirkimą reikės nutraukti ir skelbti iš naujo.
Valdymo priemonės:
• Įtvirtintas reikalavimas skelbti apie visus pirkimus CVP IS.
• Reikalavimas iniciatoriams paraiškoje nurodyti mažiausiai 3 Tiekėjus arba pagrįsti mažesnį jų kiekį.
• Reikalavimas visuose supaprastintuose ir tarptautiniuose pirkimuose atlikti rinkos konsultaciją. Nustatytas ne
mažesnis kaip „4 akių“ kontrolės principas.
8. Kibernetinio saugumo rizika
„Amber Grid“ valdoma informacija ir duomenys turi strateginę reikšmę Lietuvos saugumui, todėl tokios informacijos ir
(ar) duomenų praradimas, neteisėtas pakeitimas ar atskleidimas, sugadinimas ar duomenų srauto reikalingų perdavimo
sistemų saugiai veiklai nutraukimas gali sukelti „Amber Grid“ veiklos sutrikimų, padaryti žalos kitiems fiziniams ir
juridiniams asmenims.
Valdymo priemonės:
• Siekiant išvengti kibernetinių incidentų, reguliariai vertinamos „Amber Grid“ informacinių sistemų, fizinės apsaugos,
saugumo valdymo sistemų grėsmės, nuolat atnaujinamos esamos saugumo priemonės, sistemos ir (ar) įrankiai, bei
diegiami nauji, atitinkantys griežtus reikalavimus numatytus ES ir LR teisės aktuose, reglamentuojančiuose
informacijos saugą.
• „Amber Grid“ darbuotojai aktyviai dalyvauja kibernetinio saugumo pratybose, kurių metu treniruojamasi, kaip
suvaldyti ir atremti kibernetinius incidentus nukreiptus prieš ypatingos svarbos informacines sistemas ir tinklus bei
užtikrinti jų teikiamų paslaugų funkcionavimą.
9. Biudžeto neįgyvendinimo rizika
Egzistuoja rizika, kad „Amber Grid“ nevykdys biudžeto, finansinio plano, dėl to bus neigiamai įtakojama galimybė vykdyti
bendrovės įsipareigojimus bei kovenantų ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą bei dividendų mokėjimą.
Valdymo priemonės:
• Finansinių rezultatų kontrolė (EPSO-G, valdybų stebėsena) kaip integruoto planavimo ir stebėsenos politikos dalis.
• Reguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui, pastabų ir pasiūlymų dėl sprendimų susijusių su sąnaudų pripažinimo,
metodikos keitimo, bendros Grupės pozicijos formavimas.
• Nereguliuojamų veiklų atveju, esant poreikiui, veiklos plano peržiūra, keitimas.
10. Poveikio aplinkai mažinimo rizika
Dėl nesavalaikio arba netikslaus su darnumu susijusių rodiklių surinkimo ir pateikimo, netikslaus bendrovės veikloje
susidarančių ŠESD emisijų apskaičiavimo ar vėlavimo pateikti ataskaitas apie įsipareigojimų vykdymą instituciniams
investuotojams galimos sankcijos iš biržą prižiūrinčių reguliuojančių institucijų, taikomos finansinės baudos už
įsipareigojimų investuotojams. Taip pat egzistuoja rizika, kad negavus reguliuotojo pritarimo reikalingoms investicijoms
į poveikio aplinkai (ŠESD emisijų) mažinimo priemones dėl reguliacinių apribojimų arba ekonominio nenaudingumo,
nebus pasiekti ilgalaikiai „Amber Grid“ strateginiai tikslai bei įsipareigojimai (darnumo rodikliai).
Valdymo priemonės:
• Pagal EPSO-G darnumo politiką Bendrovė įpareigota rinkti ir skelbti su darnumu susijusią informaciją pagal visuotinį
GRI ir / ar kitus ataskaitų atskleidimų standartus bent kartą per metus.
• Bendrovei pateiktas renkamų ASV (angl. ESG) rodiklių sąrašas,.
• Bendrovė įpareigota parengti ir įgyvendinti ekonomiškai pagrįstus poveikio aplinkai mažinimo planus ir susietas
priemones.
6.3. DARNUMO SRITIES RIZIKŲ VALDYMAS
AB „Amber Grid“ siekia, kad darnumo principai būtų integruoti į visas bendrovės veiklas ir procesus.
2023 m. metinis pranešimas
45
Bendrovė energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp
aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų.
Darnumo srities rizikos bendrovėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikos
valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka darnumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus
atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo darnumo srities rizikos tipo.
2023 m. Bendrovėje darnumo sritims (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) priskiriamos rizikos:
Rizikos atitinkančios aplinkosaugos kriterijus:
• Poveikio aplinkai mažinimo rizika.
Rizikos atitinkančios socialinės atsakomybės kriterijus:
• Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika.
• Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika.
Rizikos atitinkančios valdysenos kriterijus:
• Reguliacinių pasikeitimų rizika.
• Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika.
• Kibernetinio saugumo rizika.
Aukščiau išvardintų bendrovės darnumo sritims priskirtų rizikų aprašymai ir jų valdymo priemonės nurodytos 6.1.
skyriuje (žr. Pagrindinės rizikos ir jų valdymas).
2023 m. korupcijos, atitikties, veiklos tęstinumo neužtikrinimo įtrauktos į pagrindinį bendrovės rizikų registrą. Dėl
pritaikytų efektyvių rizikos valdymo priemonių, visos jos yra vidutinio arba žemo rizikos lygio. Bendrovė suprasdama
minėtų rizikų svarbą, siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui ir informacijos apie jas
atskleidimui.
6.4. KLIMATO KAITOS RIZIKOS
Atsižvelgiant į klimato kaitos iššūkių svarbą energetikos sektoriuje, ES reglamentus (Taksonomijos reglamentą, Europos
informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS) ir kt.) susijusius su klimato kaitos rizikų atskleidimus bei siekiant
gerinti su tuo susijusias rizikas 2023 m. AB „Amber Grid“ su kitomis EPSO-G grupės bendrovėmis bei su verslo
konsultantais Deloitte atliko išsamią su klimatu susijusių rizikų (fizinės ir pereinamojo laikotarpio), galimybių bei klimato
scenarijų (pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos klimato kaitos scenarijus) trumpuoju (2026), vidutiniu (iki
2030) ir ilguoju laikotarpiu iki 2050 Grupei analizę.
Vertinimas Grupėje atliktas pirmą kartą pagal klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės angl.
Task Force on Climate-related Financial Disclosures, TCFD) rekomendacijas. Parengtas vertinimas ir metodologija padės
tobulinti klimato kaitų rizikų vertinimą ir valdymą, gerinti tuo susijusi atskleidimą Grupės suinteresuotosioms šalims bei
stiprinti darnumo rizikų valdyseną Grupėje.
Vertintos fizinės (ekstremalių reiškinių pasireiškimo tikimybės perdavimo infrastruktūrai, pastatams, ofisams) ir
pereinamosios rizikos (reguliavimo, technologinės, reputacinės, rinkos, visuomenės spaudimo), susijusios su klimato
kaita, parengtos priemonės ir rodikliai, kaip valdyti šias rizikas.
7. VALDYMO ATASKAITA
7.1. INFORMACIJA APIE VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI
Bendrovė veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą (galima
rasti www.nasdaqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės įstatai nenumato
2023 m. metinis pranešimas
46
kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima
Bendrovės interneto tinklalapyje http://www.ambergrid.lt ir Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje
www.crib.lt.
7.2. AKCINIS KAPITALAS
Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalintas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur
nominalios vertės akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame
akcininkų susirinkime. Visos akcijos visiškai apmokėtos.
2023 metais Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė 96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo
vienintelis akcininkas, valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą. UAB „EPSO-G“ turi lemiamą balsą priimant
sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime.
7.3. AKCIJOS IR AKCININKŲ TEISĖS
Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir
sudaro 178.382.514 vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės vienodos ir nei vienas
Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo
(toliau – ABĮ) 20 straipsnį priimti sprendimus dėl naujų akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis
Bendrovės akcininkų susirinkimas.
Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių
popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių apribojimų.
Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2023 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.
7.4. AKCININKAI
2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo daugiau nei 2500 fizinių ir juridinių Lietuvos ir
užsienio asmenų, iš jų – 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą.
8 lentelė. Bendrovės akcininkai
Akcininkas
Buveinės adresas / juridinio asmens
kodas
Nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius,
vnt.
UAB „EPSO-G“
Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva
302826889
172 279 125
Smulkieji akcininkai
6 103 389
Iš viso:
178 382 514
16 pav. Akcininkų struktūra, 2023 m. gruodžio 31 d.
96,58%
3,42%
UAB EPSO-G Smulkieji akcinininkai
2023 m. metinis pranešimas
47
7.5. DUOMENYS APIE PREKYBĄ VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE
Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių
popierių biržos NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.
9 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas
ISIN kodas
LT0000128696
LEI kodas
097900BGMP0000061061
Simbolis
AMG1L
Emisijos dydis (vnt.)
178.382.514
2023 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,41 mln. Eur (2022 m. - 0,40 mln. Eur), sudarytais sandoriais
perleista 337 659 vnt. akcijų (2022 m. - 338 463 vnt. akcijų).
17 pav. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius 2023 m.
2023 m. metinis pranešimas
48
2023 m. metinis pranešimas
49
18 pav. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta 2023 m.
2023 m. gruodžio 31 d. „Amber Grid“ akcijų kapitalizacija sudarė 196,22 mln. Eur. Vienos akcijos kaina biržoje sumažėjo,
o tuo pačiu ir kapitalizacija per 2023 m. sumažėjo 12 proc.
7.6. DIVIDENDAI
Grupės ir Bendrovės dividendų politika
3
nustato tapačias visoms EPSO-G grupę sudarančioms bendrovėms dividendų
dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles.
Svarbiausias dividendų politikos
4
tikslas – nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės grąžos gaires esamiems ir potencialiems
akcininkams užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir strateginių projektų plėtrą, tokiu būdu
nuosekliai stiprinant pasitikėjimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.
2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 12,1 mln. Eur
dividendų arba 0,0676 euro akcijai.
2022 m. balandžio 20 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta išmokėti 9,9 mln. Eur
dividendų arba 0,0555 euro akcijai.
7.7. SUTARTYS SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS
„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių
popierių apskaita susijusių paslaugų teikimo.
2021 m. balandžio 30 d. Bendrovė su AB SEB banku sudarė sutartį dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems
akcininkams, kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus visiems Bendrovės akcininkams,
išskyrus pagrindinį – UAB „EPSO-G“.
10 lentelė. Banko rekvizitai
3
Bendrovės ir Grupės dividendų politika https://www.ambergrid.lt/uploads/documents/EPSO-G%20Dividendu%20politika_2020-02-07(2).pdf
2023 m. metinis pranešimas
50
AB SEB bankas rekvizitai
Įmonės kodas
112021238
Buveinės adresas
Konstitucijos pr. 24, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Telefonas
+370 5 268 2800
El. paštas
info@seb.lt
Interneto tinklalapis
www.seb.lt
7.8. VALDYMO STRUKTŪRA
Bendrovė savo veikloje vadovaujasi ABĮ ir Vertybinių popierių įstatymu, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos
Respublikos teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti
ABĮ ir Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainėje: www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-
investuotojams/istatai.
Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami ABĮ nustatyta tvarka.
Įstatuose numatyti Bendrovės organai:
• Visuotinis akcininkų susirinkimas (toliau – Susirinkimas),
• Kolegialus valdymo organas – Valdyba,
• Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas.
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarka bei kompetencija nesiskiria nuo
visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarkos bei kompetencijos, nurodytos ABĮ, išskyrus
papildomą susirinkimo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų 25 straipsnyje.
Įstatų 25 straipsnis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas taip pat priima sprendimus dėl (papildoma
susirinkimo kompetencija):
(i) Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, valdybos narių atlygio, sutarčių su valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių
sąlygų nustatymo;
(ii) Valdybos narių nušalinimo arba nenušalinimo ir sprendimo priėmimo, kai yra priimami sprendimai, esant valdybos
narių interesų konfliktui, Įstatų 48 straipsnyje numatytais atvejais;
(iii) pritarimo Valdybos sprendimams, nurodytiems Įstatų 36 str. (iii) – (vii) punktuose, jeigu atitinkamo sandorio vertė,
kaina arba suma yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų), taip pat sprendimams, nurodytiems
Įstatų 36 straipsnio (viii) – (ix) punktuose.
Valdyba
„Amber Grid“ įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų susirinkimas
ketverių metų kadencijai. Du valdybos nariai yra nepriklausomi. Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra
ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip
10 (dešimt) metų iš eilės.
Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu
Valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų
priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu.
Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą
kompetenciją, nustatytą įstatų 34-41, 43 straipsniuose.
Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės veiklos dokumentų (strategijos, metinių veiklos
tikslų, biudžeto ir pan.) tvirtinimu, Bendrovės vadovo darbo sąlygų nustatymu, dujų perdavimo ir kitų reguliuojamų
paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Bendrovės turto perleidimui, įstatuose numatytų reikšmingų sandorių sudarymui.
2023 m. metinis pranešimas
51
Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas:
(i) atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su susijusiomis šalimis sudarymui;
(ii) tvirtina sandorių su susijusiomis šalimis, kurie sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla,
kaip numatyta ABĮ, vertinimo tvarkos ir sąlygų aprašą
(iii) prižiūri Vadovo veiklą, pateikia Susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Vadovo veiklos;
(iv) svarsto, ar Vadovas tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai;
(v) teikia siūlymus Vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Įstatams,
Susirinkimo ar Valdybos sprendimams;
(vi) sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose Valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir
Generalinio direktoriaus veiklos priežiūros klausimus.
4
Jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, kuris yra susijęs (tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo valdybos nario asmeniniais interesais, nes nei vienas Valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu
klausimu, atitinkamą sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas.
5
36. (iii) dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu kaina yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (iv) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė
kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo
pritarimas); (v) dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur
(dvidešimt milijonų eurų) reikalingas Susirinkimo pritarimas); (vi) dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų), įvykdymo laidavimo ar garantavimo (jeigu suma yra didesnė kaip
20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (vii) sudaryti bet kokius kitus sandorius / susitarimus (nepaminėtus Įstatų atskiruose straipsniuose), kurių pagrindu Bendrovė įsigyja prekes, paslaugas, darbus, kurių vertė
nurodyta konkrečia pinigine išraiška yra didesnė kaip 2 000 000 Eur (du milijonai eurų) (jeigu vertė yra didesnė kaip 20 000 000 Eur (dvidešimt milijonų eurų); (viii) dėl Bendrovei priklausančio turto, įtraukto į
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo ar disponavimo
apsunkinimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo; (ix) dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio (viii) punkte nurodyti įrenginiai ar kurios
juos vysto, valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, kitokio disponavimo apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų,
galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo,
pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų įmonių teisinį statusą.
11 lentelė. Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, Bendrovės vadovą ir apskaitos skyriaus vadovę.
Vardas
Pavardė
Pareigos
Kadencija
Kitos užimamos
pareigos
Ar turi
„Amber
Grid“
akcijų
Kvalifikacija
5
Dalius
Svetulevičius
Valdybos
pirmininkas
Nuo 2022-04-20
(išrinktas 2022-04-
20) – valdybos narys
Nuo 2022-11-22
išrinktas valdybos
pirmininku valdybos
pirmininku
UAB „EPSO-G“
technikos vadovas
Neturi
Kauno technologijos
universitetas, elektronikos
inžinerijos bakalauras, matavimų
inžinerijos magistras; Vilniaus
universitetas, vadybos ir verslo
administravimo magistras
Karolis
Švaikauskas
Valdybos narys
Nuo 2020-04-20
(išrinktas 2022-04-
20)
Energetikos
ministerijos
Energetikos
konkurencingumo
grupės vadovas
Neturi
Vytauto didžiojo universitetas,
istorijos bakalauras, politikos
mokslų ir Baltijos regiono
magistras; Berlyno Humbolto
universitetas, skandinavų ir
Šiaurės Europos studijos.
Ignas
Degutis
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2020-04-20
RB Rail AS (Rail
Baltica) finansų
direktorius
Neturi
ISM Vadybos ir Ekonomikos
universitetas, ekonomikos
magistras; Baltic Institute of
Corporate Governance,
Tarybos/Valdybos pirmininko ir
nario programos
5
Informacija apie Valdybos narių profesinę patirtį pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje
https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/valdyba, apie generalinio direktoriaus ir kitų aukščiausio lygmens vadovų profesinę patirtį -
https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/vadovybe
2023 m. metinis pranešimas
52
Vardas
Pavardė
Pareigos
Kadencija
Kitos užimamos
pareigos
Ar turi
„Amber
Grid“
akcijų
Kvalifikacija
5
Sigitas
Žutautas
Nepriklausomas
valdybos narys
Nuo 2020-04-20
Vilniaus
universiteto
Ekonomikos ir
verslo
administravimo
fakulteto tarybos
narys
Neturi
Vilniaus universitetas, Verslo
vadybos ir administravimo
magistras; ESMT European
School of Management and
Technology, Berlynas,
podiplominės
studijos
Paulius
Butkus
Valdybos narys
Nuo 2023-04-11
UAB „EPSO-G“
plėtros ir inovacijų
vadovas
Neturi
Vilniaus universitetas,
branduolinės fizikos bakalauras;
Vilniaus Gedimino technikos
universitetas, elektros inžinerijos
magistro ir elektros ir
elektronikos inžinerijos mokslų
daktaro laipsniai.
Nemunas
Biknius
Bendrovės
vadovas
Nuo 2020-04-08
AB Klaipėdos
valstybinio jūrų
uosto direkcija,
Stebėtojų tarybos
pirmininkas
Turi
0,001505
proc.
„Amber
Grid“
akcijų
Vilniaus Gedimino technikos
universitetas, Energetikos ir
termoinžinerijos magistras;
Danijos Aalborgo universitetas,
Aplinkos vadybos studijos;
ISM MBA vadybos studijos
Rasa
Baltaragienė
Apskaitos
skyriaus vadovė
Nuo 2019-12-02
-
Neturi
2023 m. įvyko 18 valdybos posėdžių.
Valdybos posėdžių 2023 metais lankomumas
Dalyvavo
Nedalyvavo
12 lentelė. „Amber Grid“ valdybos posėdžių lankomumo statistika
Nr.
Posėdžio data
Dalius
Svetulevičius
Karolis
Švaikauskas
Sigitas
Žutautas
Ignas Degutis
Paulius Butkus
1
Sausio 10 d.
Nebuvo išrinktas
2023 m. metinis pranešimas
53
2023 metais priimti valdybos sprendimai:
10 d. Patvirtinta atnaujinta „Amber Grid“ 2021-2030 m. strategija, 2023-2025 m. veiklos planas ir nustatyti
2023 m. generalinio direktoriaus veiklos tikslai.
21 d. Patvirtintos išankstinės esminės UAB GET Baltic akcijų pardavimo sandorio sąlygos. Prisijungta prie
atnaujintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Atitikties valdymo politikos.
Nr.
Posėdžio data
Dalius
Svetulevičius
Karolis
Švaikauskas
Sigitas
Žutautas
Ignas Degutis
Paulius Butkus
2
Sausio 24 d.
Nebuvo išrinktas
3
Vasario 21 d.
Nebuvo išrinktas
4
Kovo 7 d.
(neeilinis)
Nebuvo išrinktas
5
Kovo 17 d.
Nebuvo išrinktas
6
Kovo 28 d.
Nebuvo išrinktas
7
Balandžio 25 d.
8
Gegužės 12 d.
(neeilinis)
9
Gegužės 23 d.
10
Birželio 20 d.
11
Liepos 25 d.
12
Rugpjūčio 8 d.
(neeilinis)
13
Rugpjūčio 22 d.
14
Rugsėjo 19 d.
15
Spalio 24 d.
16
Lapkričio 14 d.
(neeilinė)
17
Lapkričio 21 d.
18
Gruodžio 12 d.
02
vasaris
01
sausis
2023 m. metinis pranešimas
54
7 d. Sušaukta neeilinė valdyba. Balsuojant raštu pritarta Rutulinių ir kamštinių čiaupų („Magistralinių
dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA rekonstrukcijos
darbai (3 etapas, Trečia dalis, medžiagos)“) pirkimo sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės sutarties
sąlygos. Patvirtintos naujos redakcijos naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistema
taisyklės.
17 d. Pritarta UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimo sandoriui ir esminėms šio sandorio sąlygoms. Patvirtinta
„Amber Grid“ strategijos 2021-2030 m. įgyvendinimo ataskaita už 2022 m. Patvirtintas „Amber Grid“ metinis
pranešimas, taip pat metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Pritarta pelno paskirstymo projektui ir nuspręsta
teikti jį visuotiniam akcininkų susirinkimui.
28 d. Patvirtintas „Amber Grid“ generalinio direktoriaus 2022 m. tikslų įgyvendinimo vertinimas. Patvirtintas
atnaujintas 2023 m. „Amber Grid“ rizikų valdymo priemonių planas. Pritarta transporto priemonių veiklos
nuomos pirkimo sutarčių pagal 6 (šešias) atskiras pirkimo objekto dalis sudarymui ir patvirtintos esminės
sutarčių sąlygos.
11 d. Sušauktas „Amber Grid“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Patvirtintas „Amber Grid“ 2022 m.
konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys. Patvirtintas 2022 m. „Amber Grid“ pelno
paskirstymas. Pritarta „Amber Grid“ 2022 m. atlygio ataskaitai. „Amber Grid“ valdybos nariu išrinktas Paulius
Butkus. Patvirtinta nauja „Amber Grid“ įstatų redakcija. Pritarta „GET Baltic“ akcijų pardavimo sandoriui ir
patvirtintos jų esminės sąlygos.
12 d. Sušaukta neeilinė valdyba. Balsuojant raštu, pritarta 2022 m. mokestinių nuostolių perdavimo-
perėmimo sandoriui su susijusia šalimi UAB „EPSO-G“ ir patvirtintos esminės sandorio sąlygos.
23 d. Pakeistos „Amber Grid“ vadovo darbo sutarties sąlygos pakeičiant mėnesinį atlygį bei pareigybės
pavadinimą iš „Generalinis direktorius“ į „Bendrovės vadovas“. Pritarta „Amber Grid“ nustatytoms dujų
perdavimo paslaugų kainoms. Patvirtinta atnaujinta „Amber Grid“ valdymo struktūra. Patvirtintas „Amber
Grid“ vadovo sprendimas įstoti į Personalo valdymo profesionalų asociaciją.
20 d. Pritarta sandorio su UAB „EPSO-G“ dėl valdymo holdingų paslaugų teikimo sutarties sudarymui ir
patvirtintos esminės sandorio sąlygos. Pakeista dalis esminių „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ tarpusavio skolinimo
ir skolinimosi sutarties sąlygų. Pritarta Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie
nuotolinio valdymo sistemos SCADA rekonstrukcijos darbų sutarties sudarymui ir patvirtintos esminės
Sutarties sąlygos.
25 d. Pritarta Dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo uždarymo įtaisų pakeitimo ir
prijungimo prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA pirkimo sutarties esminės sąlygos pakeitimui (darbų
atlikimo terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d.). Pritarta Kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo
kamerų įrengimo ir dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimo (II etapas)
statybos rangos sutarties esminių sąlygų pakeitimui - darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio
31 d. ir nustatyta nauja sutarties kaina: 12 534 832,45 Eur be PVM. Patvirtinti nauji vadovų pareigybių lygiai
bei nauja 2023 m. Bendrovės rizikų sąrašo ir jų valdymo priemonių plano redakcija. Bendrovės vadovas
įpareigotas kreiptis į Audito komitetą prieš sudarant susijusių šalių sandorius dėl turto investavimo, įsigijimo,
perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai tokio sandorio
arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 vėliausiai sudarytame bendrovės
audituotame balanse numatyto turto vertės ir, kai pastarieji yra priskiriami įprastai ūkinei veiklai bei
sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis. Bendrovės vadovas įpareigotas užtikrinti, kad sandoriai su
susijusiomis šalimis būtų tinkamai atskleisti Bendrovės tinklapyje ir metiniuose pranešimuose.
03
kovas
04
balandis
05
gegužė
06
birželis
07
liepa
2023 m. metinis pranešimas
55
8 d. Sušaukta neeilinė valdyba. Nuspręsta sušaukti Bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl
Bendrovės audito įmonės išrinkimo ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymo 2023-2025 metams.
22 d. Sprendimų nebuvo priimta.
30 d. Įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito įmone, kuri atliks 2023-2025 m. Bendrovės
finansinių ataskaitų rinkinio bei metinio pranešimo auditą, išrinkta UAB „PricewaterhouseCoopers“, kodas
111473315. Už šių paslaugų atlikimą nustatytas ne didesnis kaip 432 900 eurų (neįskaitant PVM) atlyginimas
(įskaitant tarpinių finansinių ataskaitų audito kainą 143 400 eurų).
19 d. Nuspręsta nuo 2023 m. spalio 1 d. pradėti vykdyti vandenilio transportavimo veiklą. Patvirtinta
atnaujinta Bendrovės valdymo struktūra nuo 2024 m. balandžio 1 d. ir atnaujintas Bendrovės pareigybių
sąrašas. Patvirtintas atnaujintas Bendrovės 2023 m. rizikų sąrašas ir valdymo priemonių planas. Bendrovės
vadovui paskirtas 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio finansinis skatinimas.
24 d. Sprendimų nebuvo priimta.
14 d. Sušaukta neeilinė valdyba. Balsuojant raštu, pritarta Bendrovės strategijos 2030 m. projektui bei jo
pateikimui VšĮ Valdymo koordinavimo centrui peržiūrai.
12 d. Patvirtintas Bendrovės 2024 m. valdybos posėdžių kalendorius ir veiklos planas. Patvirtinti nauji
Bendrovės darbuotojų mėnesinio atlygio rėžiai nuo 2024-01-01. Patvirtinti 14-17 lygio IT pareigybių šeimos
darbuotojų ir 11-14 lygio inžinerijos pareigybių šeimos darbuotojų mėnesinio atlygio rėžiai, 20% didesni už
pagrindinius bendrovės atlygio rėžius. Nustatytas Bendrovės 2024 m. rizikų apetitas bei patvirtintas rizikų
valdymo priemonių planas.
Atlygio ir skyrimo komitetas aptarė kolegialių organų (KO) įsivertinimo rezultatus ir identifikavo šias KO veiklos
tobulintinas sritis bei kryptis 2023 m.:
• organizuoti EPSO-G grupės įmonių strategines sesijas, skiriant dėmesį strateginiam planavimui ir akcininko lūkesčių
aptarimui;
• organizuoti naujos kadencijos EPSO-G valdybos ir Grupės valdymo organų, Grupės komitetų susitikimus (per 2023
m. I pusmetį nuo naujos EPSO-G valdybos paskyrimo).
Remiantis Bendrovės įstatais, „Amber Grid“ Audito komiteto funkcijas vykdo patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“
Audito komitetas.
„Amber Grid“ veikia šie bendri EPSO-G įmonių grupės komitetai:
• Atlygio ir skyrimo komitetas
• Audito komitetas
Išsami informacija apie „Amber Grid“ komitetus pateikiama EPSO-G įmonių grupės konsoliduotoje metinėje ataskaitoje
bei šiose nuorodose:
• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/atlygio-ir-skyrimo-komitetas
08
rugpjūtis
09
rugsėjis
10
spalis
11
lapkritis
12
gruodis
2023 m. metinis pranešimas
56
• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/audito-komitetas
• https://www.epsog.lt/lt/apie-mus/valdymas/vidaus-auditas-1
Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą EPSO-G įmonių grupėje veikia centralizuota vidaus audito sistema.
Tai reiškia, kad vidaus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas UAB „EPSO-
G“ valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai. UAB „EPSO-G“ auditoriai nėra pavaldūs audituojamos įmonės
administracijai.
Bendrovės finansinių ataskaitų auditas
PricewaterhouseCoopers, UAB atliko Bendrovės ir jos patronuojamų įmonių metinių ataskaitų (įskaitant reguliuojamų
veiklų ataskaitų patikrą), pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. gruodžio 31 d ir 2023 m. gruodžio 31 d., auditą.
Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d.
PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė po 50,5 tūkst. Eur metams.
Atlygis už audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. PricewaterhouseCoopers, UAB sudarė 92
tūkst. Eur.
Per 2023 m. PricewaterhouseCoopers, UAB neteikė Bendrovei jokių kitų paslaugų išskyrus audito paslaugos ir negavo
jokio kito atlygio nei už audito paslaugas.
Atlygio valdymas
„Amber Grid“ 2022 m. spalio 25 d. prisijungė prie atnaujintos EPSO-G įmonių grupės Darbuotojų atlygio, veiklos
vertinimo ir ugdymosi politikos (toliau – Politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir skelbiama viešai
interneto tinklalapyje. Politika tvirtinama (prie jos prisijungiama) Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant į EPSO-G
Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atlygio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos
nuostatas, jų veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą. Politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo
užmokesčio sąnaudas, ir, tuo pačiu, kurti motyvacines paskatas bei skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos rezultatų,
aktyviau prisidėti prie tikslų pasiekimo, atlikti daugiau, nei formalus pareigų vykdymas, kurti inovatyvius, nestandartinius
sprendimus ir tobulinti veiklą.
EPSO-G grupės darbuotojų atlygis susideda iš tokių dalių: mėnesinis atlygis; priemokos, nustatytos LR darbo kodekse,
Bendrovių vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse; finansinis skatinimas; projektinis skatinimas; vienkartinės
premijos už ypatingos svarbos rezultatus ir inovacijų diegimą; papildomos naudos; nefinansinis atlygis.
19 pav. Atlygio struktūra
2023 m. metinis pranešimas
57
Atlygio sudėtinės dalys
Mėnesinis atlygis - didžiausia ir svarbiausia piniginio atlygio dalis, kurios dydis priklauso nuo pareigybės lygio, kuris
kiekvienai pareigybei nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodologiją. Darbuotojams mėnesinis atlygis
nustatomas atitinkamos pareigybės lygio atlygio rėžių ribose, atsižvelgiant į darbuotojo patirtį, kompetenciją,
ekspertiškumo ir savarankiškumo lygį atliekant pareigybei priskirtas funkcijas bei į atitinkamų metų atlygio biudžetą.
Finansinis skatinimas nustatomas atsižvelgiant į Darbuotojo veiklos vertinimo atitikimą šiems tipiniams kriterijams:
darbuotojo tikslų pasiekimo vertinimo rezultatai, darbuotojo vertybių vertinimas, darbuotojo veiklos kokybės vertinimo
rezultatai. Finansinį skatinimą Bendrovės vadovui skiria Bendrovės valdyba, kitiems darbuotojams – Bendrovės vadovas.
Finansinis skatinimas išmokamas kartą per metus po to, kai Bendrovės valdyba pritaria audituotiems Bendrovės
finansiniams rezultatams ir jie patvirtinami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu.
Už ypatingos svarbos rezultatus Bendrovės vadovo sprendimu gali būti skiriama vienkartinė premija. Siekiant nuolatinės
pažangos, Grupėje gali būti nustatomos atskiros inovacijų skatinimo priemonės. Jos gali būti skiriamos už inovatyvių
idėjų įgyvendinimą ir darbuotojų kūrybiškumą siūlant inovatyvias idėjas.
13 lentelė. Vidutinis mėnesio „Amber Grid” 2023 m. darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes:
Pareigybių grupės
2023 m.
2022 m.
Bendrovės vadovas
15 612
13 264
Aukščiausio lygio vadovai
9 906
8 432
Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai
5 060
4 534
Ekspertai-specialistai
3 171
2 790
Darbininkai
1 768
1 639
Viso:
3 078
2 743
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur
13 755
11 612
Kolegialaus valdymo organo narių bei vadovo atlygio politika
Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. balandžio 20 d. patvirtino „Amber Grid“ vadovo ir valdybos narių
atlygio politiką (atnaujinta politika patvirtinta Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. birželio 23 d.
sprendimu)
[1]
, kurios tikslas - nustatyti bendrus, aiškius ir skaidrius Bendrovės vadovo ir valdybos narių piniginio atlygio
už darbą principus ir jais paremtą atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos Bendrovės veiklos sąnaudos ir
sukurtos motyvacinės paskatos Bendrovės vadovui ir valdybos nariams prisidėti prie Bendrovės misijos, vizijos, vertybių
ir tikslų įgyvendinimo.
Bendrovės valdymo organų narių atlygio principus taip pat reglamentuoja UAB „EPSO-G“ Atlygio už veiklą įmonių grupės
bendrovių organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu.
Nustatant atlygį valdymo organams vadovaujamasi principu, kad atlygio dydis bei jo mokėjimo tvarka turi skatinti
ilgalaikės ir tvarios Bendrovės ir visos EPSO-G įmonių grupės vertės kūrimą; atitikti atskiriems Bendrovės organams ir jų
nariams tenkantį darbo krūvį; kuo labiau atitikti aktualią padėtį rinkoje, t. y. būti konkurencinga atitinkamos srities
profesionalams darbo rinkoje siūlomiems atlyginimų dydžiams; užtikrinti valdymo organų prisiimamos atsakomybės
atlyginimą; užtikrinti nepriklausomų valdybos narių nepriklausomumą; skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų
pritraukimą bendrovės valdymui.
Atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje gali būti mokamas tik tokiems Bendrovės valdybos nariams, kurie atitinka LR
galiojančiuose teisės aktuose ir Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose
nustatymo gairėse nustatytus kriterijus.
Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu, buvo nustatyti šie nuo visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimo priėmimo dienos taikytini fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių:
14 lentelė. Fiksuoti mėnesiniai atlygiai, neatskaičius mokėtinų mokesčių
2023 m. metinis pranešimas
58
Pozicija
Mėnesinis fiksuotas atlygio dydis (Eur)
Valdybos pirmininkas (nepriklausomas)
4097
Valdybos narys (nepriklausomas)
3073
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas neina ir
nevykdo veiklos kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ*
6
kolegialiame organe
2458
Valdybos narys (valstybės tarnautojas), jeigu valstybės tarnautojas eina ir
vykdo veiklą kitos VĮ / VVĮ ir (ar) SĮ / SVĮ kolegialiame organe
1536
Minėtu visuotinio akcininkų susirinkimo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu taip pat nustatyta, kad bendras metinis
2023 m. biudžetas Bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms Bendrovės išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai
užtikrinti, yra 101,4 tūkst. Eur.
Informacija apie valdymo organų narių atlygį, metiniai atlygio pokyčiai pateikiami lentelėse:
15 lentelė. Atlygis Bendrovės vadovui
Pareigos
Vardas,
pavardė
Paskyrimo
data
Darbo
užmokesčio
dalys
Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)
2019
2020
2021
2022
2023
Bendrovės
vadovas
Nemunas
Biknius
2019 m.
spalio mėn.
Viso, Eur
20 075
117 192
148 586
159 410
188 090
Kintama
dalis, Eur
-
4 581
33 488
38 603
55 462
Kintama
dalis, %
-
4%
23%
24%
29%
Bendrovės vadovo darbo užmokesčio proporcijos atitiko atlygio politiką, o kintama atlygio dalis nustatyta atsižvelgiant į
valdybos Bendrovei iškeltų metinių tikslų vykdymą.
Atlygis suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės vadovui nėra mokamas.
16 lentelė. Atlygis valdybos nariams
Pareigos
Vardas, pavardė
Atlygis už darbą valdyboje (Eur)
2018
2019
2020
2021
2022
2023
Nuo 2022-04-20
valdybos narys, nuo
2022-11-22
valdybos
pirmininkas
Dalius
Svetulevičius
-
-
-
-
-
-
Valdybos narys
Paulius Butkus
-
-
-
-
Nepriklausomas
valdybos narys
Ignas Degutis
-
-
11 713
16 800
17 278
36 876
Nepriklausomas
valdybos narys
Sigitas Žutautas
3 850
14 125
21 000
30 535
30 078
36 876
6
* VĮ – valstybės įmonė, VVĮ – valstybės valdoma įmonė, SĮ – savivaldybės įmonė, SVĮ – savivaldybės valdoma įmonė
2023 m. metinis pranešimas
59
Valdybos narys
Karolis
Švaikauskas
-
-
-
-
439
18 432
Bendrovės valdybos nariams mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis nepriklauso nuo finansinių ar nefinansinių Bendrovės
veiklos rezultatų. Bendrovės valdybos nariams nėra mokama jokia kintamoji atlygio dalis ar kitos premijos. Atlygis
suteikiant Bendrovės akcijas Bendrovės valdybos nariams taip pat nėra mokamas.
[1]
Politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt
2023 m. metinis pranešimas
60
8. DARNUMO ATASKAITA
(ne finansinės informacijos atskleidimas)
8.1. APIE DARNUMO ATASKAITĄ...............................................................................................64
8.2. DARNIOS VEIKLOS VALDYMAS, PRINCIPAI IR PRIORITETAI............................................64
8.3. REIKŠMINGIAUSI POVEIKIAI DARNUMO SRITYJE..............................................................71
8.4. DARNUMAS APLINKOSAUGOS SRITYJE............................................................................74
8.5. DARNUMAS SOCIALINĖJE SRITYJE...................................................................................90
8.6. DARNUMAS VALDYSENOS SRITYJE.................................................................................108
8.7. NASDAQ ASV RODIKLIAI.....................................................................................................114
8.8. DARNUMO GRI RODIKLIŲ TURINYS...................................................................................118
2023 m. metinis pranešimas
61
8.1. APIE DARNUMO ATASKAITĄ
Toliau pateikiama „AB Amber Grid” (toliau – Bendrovė, Amber Grid) 2023 m. darnumo ataskaita (toliau – Darnumo
ataskaita) yra konsoliduotojo Bendrovės 2023 m. metinio pranešimo dalis. Ši Darnumo ataskaita parengta pagal
Visuotinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative – GRI) standarto pagrindinį modelį (angl. GRI
Core). Informacija atskleidžiama vadovaujantis reikšmingumo principu ir atspindi Amber Grid pažangą įgyvendinant
Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą (angl. United Nations Global Compact – UNGC) ir Bendrovės indėlį siekiant Jungtinių
Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo. Ši ataskaita atitinka socialinės atsakomybės ataskaitoms keliamus
reikalavimus, kurie numatyti Lietuvos teisės aktuose. Rengiant ataskaitą atsižvelgta į Nasdaq ( angl. National Association
of Securities Dealers Automated Quotations) aplinkos apsaugos, socialinio atsakingumo ir valdysenos (ASV) ataskaitų
rengimo gaires ir kitas rekomendacijas. Toliau pateikiama informacija apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki
gruodžio 31 d. Darnumo ataskaita turėtų būti skaitoma kartu su konsoliduotuoju Bendrovės metiniu pranešimu.
Ataskaitos turinys apima naujausią jos paskelbimo metu prieinamą informaciją, bet ji nebuvo trečių šalių audituojama.
Ankstesnę darnumo ataskaitą ir kitą informaciją apie Bendrovės darnumo valdymą ir veiklas galima rasti Amber Grid
interneto svetainėje Darnumas | Amber Grid.
Pažymime, kad Darnumo ataskaitoje terminai „darnumas“ ir „tvarumas“ vartojami kaip sinonimai.
Jei turite klausimų dėl Darnumo ataskaitos turinio ar Bendrovės darnumo veiklų, kreipkitės el. paštu
r.kazlauskiene@ambergrid.lt.
8.2. DARNIOS VEIKLOS VALDYMAS, PRINCIPAI IR PRIORITETAI
Tvarumas yra Bendrovės strategijos ir strateginio plano pagrindas. Savo strategines veiklas Bendrovė įsipareigojo
įgyvendinti vadovaudamasi tokiomis darnumo kryptimis:
Darnumo kryptys:
APLINKOSAUGOS SRITIS
SOCIALINĖ SRITIS
VALDYSENOS SRITIS
Klimatui neutralios energetikos
įgalinimas, mažinant veiklų poveikį
aplinkai
Pažangios, darnumo principų
besilaikančios organizacijos kūrimas
Skaidrus ir efektyvus energijos mainų
platformos valdymas bei vystymas
Savo veikla Bendrovė taip pat siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo,
didžiausią dėmesį skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui, kovai su klimato kaita,
modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui, saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios tiekimo
grandinės kūrimui.
Prie kiekvieno Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo Bendrovė prisideda šiais veiksmais:
1 TIKSLAS.
Prieinama ir švari energija:
o Siekiame sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančios energijos gamintojų prisijungimui prie gamtinių dujų perdavimo
infrastruktūros.
o Vystome žaliųjų dujų kilmės garantijų mainų sistemą, palaikome energijos kilmės garantijų sistemą.
o Siekiame pritaikyti dujų perdavimo sistemas vandenilio transportavimui.
2 TIKSLAS.
Deramas darbas ir ekonominis augimas:
• Aktyviai rūpinamės darbuotojų saugumu ir sveikata.
• Kuriame organizacinę kultūrą, paremtą pagarba žmogaus teisėms.
2023 m. metinis pranešimas
62
• Investuojame į darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą.
• Užtikriname aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus.
• Palaikome savanorišką darbuotojų jungimąsi į profesines sąjungas.
3 TIKSLAS.
Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
• Užtikriname patikimą ir saugų dujų perdavimo sistemų veikimą.
• Siekiame Bendrovės struktūrą ir motyvacines sistemas pritaikyti inovacijų skatinimui.
4 TIKSLAS.
Atsakingas vartojimas ir gamyba
• Veiklos partneriams siekiame taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningos veiklos bei darnumo kriterijus.
• Užtikriname atsakingą Bendrovės veikloje susidarančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą.
• Viešuose pirkimuose vadovaujamės žaliaisiais kriterijais.
5 TIKSLAS.
Kova su klimato kaita
• Vertiname savo veiklų poveikį aplinkai, kuriame planus šių poveikių mažinimui.
• Diegiame pažangias aplinkos apsaugos valdymo sistemas, įgyvendiname prevencijos priemones.
• Siekiame didinti žaliosios energijos naudojimo apimtis veikloje.
Bendrovės pagrindiniai ilgalaikiai siekiai
Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui
neutralią ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai dujotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir
kompresorių stotys yra neatsiejama Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo kuriant klimatui
neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir saugesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengusi transformuoti gamtinių dujų
sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biodujų, metano ir vandenilio mišinio transportavimui,
taip pat kurti naują sistemą gryno vandenilio transportavimui. Siekiame integruotis į bendrą Europos rinką kurdami
vieningą sistemą, padėsiančią valstybei užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojams – naudotis švaria energija
už geriausią kainą.
Vienas didžiausiu prioritetų Bendrovėje – reikšmingai sumažinti veiklos poveikį aplinkai. Tuo tikslu parengtas numatytų
ŠESD mažinimo priemonių investicinis planas, vykdomos ŠESD mažinimo priemonių plane numatytos priemonės. 2023
m. sumažinta 18,999 tūkst. t CO2 (daugiau nei planuota), atlikta bendrovės trečio lygmens (Scope 3) emisijų
inventorizacija.
Aktyviai analizuojame ir kuriame galimybes transportuoti vandenilio ir metano mišinį. Šiam tikslui pasiekti ieškome
galimybių integruoti vandenilio gamybos įrenginį į dujų sistemą. 2023 m. buvo vykdomi parengiamieji darbai vandenilio
įmaišymo į dujų perdavimo sistemą projekto įgyvendinimui. Taip pat, siekiant užtikrinti žaliųjų dujų patekimą į rinką,
2023 m. buvo sukurtos palankios sąlygos biometano gamintojų prijungimui prie dujų perdavimo sistemos.
Trečius metus iš eilės atliktas klientų pasitenkinimo tyrimas, kurio rezultatai labai palankūs (GCSI indeksas 83 proc.).
2023 m. ypatingą dėmesį skyrėme aktyviam bendravimui su klientais atliepdami jų lūkesčius išsakytus 2022 m.
vertinime. Įgyvendinant vieną iš šio tikslo uždavinių, kartu su „Klaipėdos nafta“ atlikta analizė dėl SGD terminalo
pajėgumų išplėtimo. Atliktos apklausos parodė, kad išplėtimo projektas kol kas nėra aktualus rinkos dalyviams.
Siekiant sukurti įsitraukusią organizaciją, Bendrovė įgyvendina eilę priemonių ir pokyčių. Įdiegta motyvuojanti ir rinkos
tendencijas atitinkanti atlygio sistema, įgyvendinamas darbdavio įvaizdžio gerinimo veiksmų planas, diegiama
interaktyvi mokymosi, instruktavimo e-mokymų platforma. Ją nuspręsta įsigyti EPSO-G grupės mastu. Tiek aukščiausio
lygio, tiek vidurinės grandies vadovai bei specialistai aktyviai dalyvauja konferencijose ne tik kaip dalyviai, bet ir kaip
pranešėjai.
2023 m. metinis pranešimas
63
16 lentelė. „Amber Grid“ darnumo kryptys ir tikslai
Kryptis
Tikslas
Pasiektas
rezultatas
2023 m.
Pasiektas rezultatas
2022 m.
Pasiektas
rezultatas
2021 m.
Darnumo kryptys JT
darnaus vystymosi
tikslais
Aplinkosaugos sritis
Klimatui neutralios
energetikos
įgalinimas, mažinant
veiklų poveikį aplinkai
Iki 2030 m. neigiamas
veiklos poveikis
aplinkai sumažintas 2/3
(66,67 proc.) lyginant
su 2019 m.
- 27,38 proc.
- 47,70 proc.
-2,77 proc.
1 tikslas. Prieinama
ir švari energija
5 tikslas. Kova su
klimato kaita
0 reikšmingų
aplinkosaugos
incidentų veikloje
1
0
0
Dujų perdavimo
sistemos pritaikytos
vandenilio
transportavimui
Bendrovė kartu su
Baltijos šalių ir
Suomijos dujų
perdavimo sistemos
operatoriais, atliko
dujų perdavimo
tinklų pritaikymo
metano ir vandenilio
mišinių
transportavimo
techninių sąlygų ir
galimybių vertinimo
analizę.
Atlikta Lietuvos
vandenilio sektoriaus
gairių ir įgyvendinimo
plano studija. Su
kaimyninių šalių
perdavimo
operatoriais pradėta
rengti dujų
perdavimo
infrastruktūros
pritaikymo
transportuoti metano
ir vandenilio mišinį
studija.
Pradėta rengti
vandenilio plėtros
galimybių studija.
Palankios sąlygos
žaliosios energijos
gamintojų įrenginių
prijungimui
prie infrastruktūros
Atnaujintas
biometano gamintojų
prijungimo procesas
siekiant prijungti
biometano
gamintojus per 12
mėn. terminą nuo
paraiškos pateikimo.
Pradėtas biometano
importas į Lietuvą iš
Nyderlandų kartu su
kilmės garantijomis.
Iš viso importuota 4,5
GWh biometano.
Pradėjo veikti
biometano kilmės
garantijų sistema,
tačiau biometano per
2021 metus į sistemą
patiekta nebuvo.
2023 m. metinis pranešimas
64
2023 m. atlikti
Lietuvoje taikomų
taisyklių pakeitimai,
įgalinantys nuo dujų
transportavimo tinklo
nutolusiuose
biometano
gamyboms
įrenginiuose
pagamintą
biometaną tiekti į
dujų tinklus. 2023 m.
vasarą buvo išduotos
pirmosios kilmės
garantijos Lietuvoje
pagamintam ir
patiektam į dujų
perdavimo sistemą
biometanui. Iki 2023
m. pabaigos Lietuvoje
buvo pagaminta 47
GWh biometano.
Socialinė sritis
Pažangios, darnumo
principų
besilaikančios
organizacijos kūrimas
0 žmogaus teisių
pažeidimų ar
diskriminacijos atvejų
0
0
0
2 tikslas.
Deramas darbas ir
ekonominis augimas
0 sunkių ar mirtinų
nelaimingų atsitikimų
Bendrovės ir rangovų
darbuotojams sunkių
ar mirtinų nelaimingų
atsitikimų
0
0
0
Klientų pasitenkinimo
indeksas – ne
mažiau 80 proc. pagal
GCSI metodiką
83 proc.
82 proc.
83 proc.
≥ 21 proc. moterų
aukščiausio lygmens
vadovų tarpe
(valdybos + ALV) iki
2027 (lyginant su
2022 m.)
9 proc.
9 proc.
Valdysenos sritis
Skaidrus ir efektyvus
energijos mainų
platformos valdymas
bei vystymas
0 korupcijos atvejų
0
0
0
3 tikslas.
Pramonė, inovacijos ir
infrastruktūra
4 tikslas.
Atsakingas vartojimas
ir
gamyba
VKC gerosios
valdysenos indeksas
A+
A+
A+
A
100 proc. žaliųjų
pirkimų kiekvienais
metais nuo 2023
metų.
>95 proc. (dalis
pirkimų persikėlė iš
2022 m., todėl
rezultatas nesiekia
100 proc.)
50 proc.
10 proc.
Patikimas ir saugus
dujų perdavimo
sistemos veikimas
Pašalintų kritinių dujų
nuotėkių dalis rastų
kritinių dujų nuotėkių
skaičiuje 1
Pašalintų kritinių dujų
nuotėkių dalis rastų
kritinių dujų nuotėkių
skaičiuje 0
Pašalintų kritinių dujų
nuotėkių dalis rastų
kritinių dujų nuotėkių
skaičiuje 0
Darnumo kriterijai
integruoti į
reikalavimus
rangovams
Daugiau kaip 95 proc.
Bendrovės vykdytų
pirkimų (pagal vertę)
buvo žalieji.
Daugiau kaip 50 proc.
Bendrovės vykdytų
pirkimų (pagal vertę)
buvo žalieji. 2023 m.
keliamas tikslas, kad
100 proc. bendrovės
vykdytų viešųjų
Daugiau kaip 10 proc.
žaliųjų pirkimų dalis
nuo pirkimų vertės
vykusiuose viešuose
pirkimuose
2023 m. metinis pranešimas
65
pirkimų pagal vertę
būtų žalieji
Inovacijų projektai
finansuojami kaip
dalis nuo perdavimo
pajamų - ne mažiau
0,5 proc. Iki 2025
metų.
Bendrovėje pasiūlyta
19 inovatyvių idėjų, iš
kurių 14 virto
projektais ar
užduotimis, kurios
bus įgyvendintos iki
2025 m.
Viso per 2023 metus
Bendrovė inovacijų
vystymui skyrė 76,8
tūkst. Eur tai yra 0,35
proc. Nuo perdavimo
pajamų dalis
Bendrovėje
pasiūlytos 26
inovatyvios idėjos, iš
kurių 24 virto
projektais ar
užduotimis, kurios
bus įgyvendintos iki
2025 m.
Viso per 2022 metus
Bendrovė inovacijų
vystymui skyrė virš
800 tūkst. Eur
Bendrovėje
patvirtinta 16
inovacinių projektų,
kurie bus įgyvendinti
iki 2025 m.
Darnumo srities ir rizikų valdymas
Bendrovėje darnumo principai yra integruoti į įmonės veiklos procesus, o darnumo sričių valdymas pagal kompetencijas
apima visus lygmenis.
Bendrovės valdyba atsakinga už ilgalaikių strateginių darnumo tikslų formavimą, peržiūrą, rodiklių stebėseną. Valdyba
taip pat priima sprendimus dėl aplinkosaugos, lygių galimybių, darbuotojų sveikatos ir saugos, korupcijos prevencijos,
atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikų. Pagal savo kompetenciją valdyba taip pat tvirtina Bendrovės metinius
tikslus, tarp kurių yra ir su darnumu susiję tikslai.
Už darnumo tikslų stebėseną ir jų pasiekimo koordinavimą atsako EPSO-G darnumo vystymo vadovas. Tuo tarpu
Bendrovėje atitinkami aplinkosaugos, socialinės srities bei valdysenos tikslai pagal kompetenciją deleguojami atskiriems
Bendrovės funkciniams padaliniams (pvz., aplinkosaugos, darbų saugos, organizacijos vystymo, rizikų ir atitikties
valdymo ir pan.). Bendrovėje yra asmuo, atsakingas už lygių galimybių užtikrinimą.
Bendrovė energetikos sektoriaus transformaciją siekia įgyvendinti užtikrindama darnią pusiausvyrą tarp
aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių tikslų.
Darnumo srities rizikos Bendrovėje vertinamos kaip neatsiejama kasdienės įmonės veiklos dalis ir yra integruotos į rizikų
valdymo procesą. Bendrovė vertina rizikas, ar jos atitinka darnumo sričių rizikoms būdingus kriterijus. Šiuos kriterijus
atitinkančios rizikos priskiriamos prie atitinkamo darnumo srities rizikos tipo.
Atitikties ES Taksonomijos reglamentui atskleidimai, kurie yra susiję su AB „Amber Grid“ taksonominėmis ekonominėmis
veiklomis, yra pateikiami konsoliduotame metiniame EPSO-G pranešime.
Kadangi Bendrovės vidutinis metinis darbuotoju skaičius nesiekia 500 darbuotojų, Taksonomijos reglamente nėra
numatyta pareiga Bendrovei privalomai skelbti taksonominių veiklų rodiklius.
2023 m. Bendrovėje darnumo sritims (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) priskiriamos rizikos:
Rizika atitinkanti aplinkosaugos kriterijus:
• Poveikio aplinkai mažinimo rizika.
Rizikos atitinkančios socialinės atsakomybės kriterijus:
• Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika.
• Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos trūkumo rizika.
Rizikos atitinkančios valdysenos kriterijus:
• Reguliacinių pasikeitimų rizika.
• Per mažos konkurencijos vykdomuose pirkimuose rizika.
• Kibernetinio saugumo rizika.
2023 m. metinis pranešimas
66
2023 m. korupcijos, atitikties, veiklos tęstinumo neužtikrinimo rizikos nėra įtrauktos į pagrindinį Bendrovės rizikų
registrą. Dėl pritaikytų efektyvių rizikos valdymo priemonių, visos jos yra vidutinio arba žemo rizikos lygio. Vis dėlto,
Bendrovė, suprasdama minėtų rizikų svarbą siekiant darnumo tikslų, skiria ypatingą dėmesį šių rizikų valdymui ir
informacijos apie jas atskleidimui (žr. „DARNUMAS VALDYSENOS SRITYJE”).
Pagrindinės rizikos, jų aprašymas bei valdymo priemonės išsamiai apibūdintos konsoliduotojo įmonės metinio
pranešimo dalyje „Pagrindinės rizikos ir jų valdymas“.
Su darnumu susijusios politikos, minimos šioje ataskaitoje, skelbiamos viešai – su jomis galima susipažinti Bendrovės
interneto svetainėje.
Darnumo politika – 2021 m. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą prisijungti prie naujos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
(toliau – Grupė) darnumo politikos, kuri pakeitė iki tol galiojusią socialinės atsakomybės politiką. Naujojoje Darnumo
politikoje apibrėžtos visoms Grupės įmonėms bendros darnumo kryptys ir principai, kuriais vadovaujantis plėtojama
Grupės veikla. Patvirtinusi skėtinę darnumo bei kitų su darnumu susijusių sričių (aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir
sveikatos, lygių galimybių ir kt.) valdymą reglamentuojančias politikas, Grupė strateginiu lygmeniu sustiprino darnumo
srities valdymą, apibrėžė svarbiausias darnumo vystymo kryptis ir principus, kuriais vadovaujantis plėtojama Grupės
įmonių veikla bei kuriama pažangi organizacinė kultūra. Už darnumo politikos įgyvendinimą yra atsakingi Grupės įmonių
vadovai ir Darnumo vystymo funkcinės srities kuratoriai.
Aplinkosaugos politika – Grupė siekia prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų
numatytų su aplinkosauga ir klimato kaita susijusių tikslų įgyvendinimo, o taip pat Paryžiaus susitarime dėl klimato
kaitos, Europos Žaliajame kurse, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Nacionalinėje klimato
kaitos valdymo darbotvarkėje apibrėžtų įsipareigojimų įvykdymo. Aplinkosaugos politikoje apibrėžiami svarbiausi
principai aplinkosaugos srityje, kurie taikomi visoje Grupėje, siekiant mažinti vykdomų veiklų poveikį aplinkai bei
diegiant darnaus vystymosi principais paremtą kultūrą Grupėje ir jos aplinkoje. Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą
yra atsakingi Grupės įmonių vadovai ir aplinkos apsaugos srities funkciniai kuratoriai. Jie užtikrina, kad būtų savalaikiai
identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai
aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai,
audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai.
Darbuotojų saugos ir sveikatos politika – apibrėžia darbuotojų saugos ir sveikatos bendruosius principus bei jų
įgyvendinimo pagrindines gaires. Už šios politikos įgyvendinimą yra atsakingi Grupės įmonių vadovai ir darbuotojų
saugos ir sveikatos veiklos srities funkciniai kuratoriai, kurie užtikrina, kad būtų savalaikiai identifikuojami darbuotojų
saugos ir sveikatos aspektai, nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai
darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimui bei skiriami pakankami ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi
rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo metodai. Grupės įmonių darbuotojų saugos ir
sveikatos veiklos srities funkciniai kuratoriai periodiškai teikia Grupės įmonių vadovams bei EPSO-G darbuotojų saugos
ir sveikatos funkciniam kuratoriui ataskaitas ir duomenis apie Incidentus, Avarijas, Nelaimingus atsitikimus darbe bei
darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, kurie padeda įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, politikos
efektyvumą ir priimti sprendimus darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimui.
Korupcijos prevencijos politika – apibrėžia korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo
gaires, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas įgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus.
Paramos politika – apibrėžia svarbiausius paramos teikimo principus, aiškius ir skaidrius remiamų projektų bei veiklų
atrankos kriterijus, esminius reikalavimus teikiamos paramos skaidrumui ir viešumui.
Lygių galimybių politika – apibrėžia svarbiausius principus, siekiant užtikrinti, kad visose darbo santykių srityse būtų
laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo principų.
2023 m. metinis pranešimas
67
Atrankų politika – 2022 m. atnaujinta politika, kuri apibrėžia bendrus Grupės atrankų principus ir praktiką, siekiant
skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus į kolegialius
organus bei į visų lygių vadovaujančias ir specialistų pareigybes, kurie efektyviai prisidėtų prie Grupės tikslų pasiekimo.
Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika – nuo 2023 metų Amber Grid prisijungė prie naujos Grupės
darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politikos, kuri apibrėžia aiškius ir skaidrius Grupės darbuotojų atlygio
už darbą ir veiklos vertinimo principus bei jais paremtą darbuotojų atlygio sistemą, darbuotojų ugdymosi, kvalifikacijos
kėlimo ir tobulėjimo principus.
Pirkimų politika – 2022 m. atnaujinta politika, kuri apibrėžia pagrindinius pirkimų principus ir tikslus, pirkimų planavimo
ir pasiruošimo, Grupės pirkimų vykdymo ir koordinavimo, pirkimų principų ir gerosios praktikos įgyvendinimo, pasiūlos
ir tiekėjų valdymo, sutarčių valdymo kontrolės bei ginčų ir priimtų spendimų peržiūros gaires.
Tiekėjų etikos kodeksas – 2022 m. pabaigoje patvirtintas tiekėjų etikos kodeksas apibrėžia elgesio standartus, kurių
laikymosi įmonė tikisi iš visų savo Tiekėjų ir Subtiekėjų, tuo skatinant teisėtą, profesionalią, darnią ir sąžiningą verslo
praktiką, apimančią aplinkosaugos, žmogaus teisių, darbo standartų ir verslo etikos tikslus. Tiekėjų etikos kodeksas yra
pagrįstas Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) principais.
Etikos kodeksas – apibrėžia, kokiais verslo etikos principais ir standartais remiasi ir kokio elgesio tikisi darbdavys iš savo
darbuotojų ir partnerių jų kasdieniame darbe.
8.3. REIKŠMINGIAUSI POVEIKIAI DARNUMO SRITYJE
Santykiai su suinteresuotosiomis šalimis
Formuodama ir įgyvendinama darnaus vystymosi veiksmus, Bendrovė siekia visapusiško suinteresuotų šalių įsitraukimo
ir skatina skaidrų ir sąžiningą bendradarbiavimą su vartotojais, gamintojais ir tiekėjais, steigėju, visuomene,
darbuotojais, bei kitomis suinteresuotomis šalimis.
Mums svarbu, kad darnaus vystymosi kryptys ir Bendrovės tikslai atlieptų suinteresuotųjų šalių poreikius, todėl prieš
pasirenkant strategines darnaus vystymosi kryptis ir išsikeliant tikslus numatytus Bendrovės strategijoje, 2021 m.
atlikome reikšmingumo vertinimą. Bendrovės suinteresuotosios šalys dalyvavo atliekant reikšmingumo vertinimą
(apklausos būdu).
Prioritetinėse srityse toliau vystome darnumo tikslus ir jų įgyvendinimo programas. Šioje ataskaitoje informaciją apie
darnumo principų įgyvendinimą Bendrovėje ir jos pažangą 2023 m. atskleidžiame per kiekvieną iš šių reikšmingumo
vertinimo metu išskirtų prioritetų. Ataskaitos turinys nustatytas išanalizavus pagrindinių suinteresuotųjų šalių požiūrį,
nuomones, lūkesčius ir atsižvelgiant į esamus verslo tikslus, kaip nurodyta Bendrovės strategijoje ir strateginiame plane.
Ataskaitoje pateikiama esminė informacija, svarbi suinteresuotosioms šalims vertinant Bendrovės veiklą ar priimant su
Bendrove susijusius sprendimus.
2024 metais bus atliktas dvejopo reikšmingumo (angl. double materiality) vertinimas, kuris pakeis iki šiol Bendrovėje
naudotą darnumo temų reikšmingumo vertinimą (matricą).
2023 m. metinis pranešimas
68
20 pav. „Amber Grid“ darnumo temų reikšmingumo matrica
Aplinkosauginių, socialinių bei ekonominių poveikių paaiškinimas.
Amber Grid vertino reikšmingumą 19 (devyniolikos) poveikių, kurie buvo nustatyti atsižvelgiant Bendrovės veiklos
specifika, ilgalaike veikos strategija iki 2030 metų, bei tarptautinių standartų Tvarumo apskaitos standartų valdybos
(angl. Sustainability Accounting Standards Board, SASB ) bei GRI pateikiamomis reikšmingumo nustatymo
rekomendacijomis.
Aukštos ir vidutinės reikšmės
APLINKOSAUGOS SRITIES POVEIKIAI :
• Poveikio aplinkai ir ŠESD emisijų mažinimas – poveikio aplinkai (oro, vandens, dirvožemio kokybei), taršos ir
šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2, CH 4, SF 6 ir kt. ) mažinimas Bendrovės veikloje.
• Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas – sausumos ir vandens gyvūnijos, natūralios augalijos bei
didelės ekologinės vertės buveinių apsauga vykdant veiklą.
• Darnus ir efektyvus išteklių naudojimas – žaliosios energijos naudojimas Bendrovės veikloje, efektyvus
vandens bei kitų išteklių naudojimas.
• Atliekų kiekio mažinimas, atsakingas rūšiavimas bei tvarkymas – veikloje susidarančių atliekų kiekių
mažinimas, saugaus ir tinkamo pavojingųjų bei nepavojingųjų atliekų sutvarkymo užtikrinimas.
• Palankių sąlygų AEI kiekio augimui sudarymas – efektyvus atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų
prijungimo prie tinklo užtikrinimas, sklandi energijos kilmės garantijų sistemos veikla.
• Energijos sistemų pritaikymas dekarbonizacijai – perdavimo tinklų pritaikymas patikimam naujų ir didesnių
atsinaujinančių energijos išteklių (elektros / biodujų, metano ir žaliojo vandenilio) kiekio transportavimui.
SOCIALINĖS SRITIES POVEIKIAI :
• Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas – žmogaus teisių užtikrinimas, lygių galimybių
bei nediskriminavimo principais paremtos kultūros formavimas Bendrovėje.
• Profesinio tobulėjimo darbuotojams užtikrinimas – profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybių sudarymas
darbuotojams, aktyvus reikalingų kompetencijų ugdymas.
Aplinkosaugos sritis
1. Poveikio aplinkai ir ŠESD emisijų mažinimas veikloje
2. Biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas
3. Darnus ir efektyvus išteklių naudojimas veikloje
4. Atliekų kiekio mažinimas, atsakingas rūšiavimas bei tvarkymas
5. Palankių sąlygų AEl kiekio augimui sudarymas
6. Energijos sistemų pritaikymas dekarbonizacijai
Socialinė sritis
7. Žmogaus teisių ir lygių galimybių darbuotojams užtikrinimas
8. Profesinio tobulėjimo-darbuotojams užtikrinimas
9. Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu
10. Darbuotojų sauga ir sveikata
11. Dialogas ir vietinių bendruomenių įtraukimas
12. Klientų pasitenkinimas paslaugomis
13. Visuomeninė veikla, savanorystė ir socialinės partnerystės
Valdysenos sritis
14. Perdavimo tinklų patikimumas ir saugumas
15. Skaidrus valdymas ir antikorupcinės aplinkos kūrimas
16. Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga
17. Tvari vertė ekonomikai ir finansinė grąža valstybei
18. Inovacijų diegimas, moksliniai tyrimai, skaitmenizacija
19. Darnus tiekimo grandinės valdymas
Apklausoje dalyvavo iš viso 180 respondentų
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
5 reiškia, kad bendrovei darnumo tema turėtų būti labai svarbi, o 1 - visai nesvarbi.
0
1
2
3
4
5
6
Suinteresuotų šalių vertinimas Bendrovės vertinimas
2023 m. metinis pranešimas
69
• Darbuotojų gerovė ir pasitenkinimas darbu – darbuotojų gerovę ir pasitenkinimą didinančios, darbo ir
asmeninio gyvenimo balansą užtikrinančios aplinkos kūrimas.
• Darbuotojų sauga ir sveikata – saugumo reikalavimų laikymosi užtikrinimas Bendrovės bei rangovų
darbuotojams atliekant darbus, aktyvus rūpinimasis gera darbuotojų sveikatos būkle.
• Dialogas ir vietinių bendruomenių įtraukimas – aktyvus vietos bendruomenių informavimas apie jų aplinkoje
vykdomą veiklą, dialogo kultūros ir bendruomenių įsitraukimo puoselėjimas.
• Klientų pasitenkinimas paslaugomis – klientų aptarnavimo kokybė, į klientų poreikius orientuotų paslaugų
tobulinimas.
• Visuomeninė veikla, savanorystė ir socialinės partnerystės – savanorystės skatinimas, edukacinė veikla ir
tikslinis bendradarbiavimas su NVO, mokslo bei valdžios įstaigomis.
VALDYSENOS SRITIES POVEIKIAI:
• Perdavimo tinklų patikimumas ir saugumas – saugaus, patikimo ir efektyvaus energijos perdavimo sistemų
funkcionavimo užtikrinimas.
• Skaidrus valdymas ir antikorupcinės aplinkos kūrimas – vadovaujantis skaidrumo ir verslo etikos standartais,
korupcijos netoleravimas ir aktyvi kova su bet kokiomis jos formomis.
• Kibernetinis saugumas ir duomenų apsauga – Svarbių duomenų saugumo užtikrinimas, kibernetiniams
išpuoliams atsparios IT infrastruktūros kūrimas ir organizacinės kultūros formavimas.
• Tvari vertė ekonomikai ir finansinė grąža valstybei – Akcininkų iškeltos finansinės grąžos tikslų įgyvendinimas,
investicijų atsiperkamumo, ekonominės ir socialinės grąžos užtikrinimas.
• Inovacijų diegimas, moksliniai tyrimai, skaitmenizavimas – inovacijas skatinančios organizacinės kultūros
kūrimas, atitinkamo finansavimo inovacijų diegimui užtikrinimas.
• Darnus tiekimo grandinės valdymas – aplinkosauginius ir darnumo standartus atitinkančių prekių bei
paslaugų viešųjų pirkimų dalies didinimas, aktyvus rangovų, tiekėjų bei kitų partnerių skatinimas vadovautis
pripažintais aplinkosaugos, antikorupcijos bei socialiniais standartais.
8.4. DARNUMAS APLINKOSAUGOS SRITYJE
Mūsų požiūris
Aplinkosaugos srityje Bendrovė siekia šių pagrindinių tikslų: įgalinti klimatui neutralią energetiką ir sumažinti Bendrovės
veikloje atsirandančius poveikius aplinkai, tame tarpe šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 2021 metais patvirtinta
aplinkosaugos politika Bendrovė įsipareigojo vykdyti savo veiklos sukeliamo poveikio aplinkai stebėseną, diegti
šiuolaikines technologijas ir priemones, kurios leistų sumažinti reikšmingą poveikį aplinkai. Eksploatuojant, plečiant ar
modernizuojant perdavimo sistemos infrastruktūrą, Bendrovė įsipareigojo užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą.
Amber Grid turi tikslą užtikrinti nulinę toleranciją aplinkosauginiams incidentams. Taip pat siekiame įpareigoti rangos
darbus vykdančius bei kitus veiklos partnerius prisiimti atsakomybę už savo veiklos daromą poveikį aplinkai ir siekti jį
sumažinti. 2023 metais Bendrovės objektuose buvo atlikta 212 vidinių saugos ir aplinkosaugos patikrinimų bei 197
rangovų saugos ir aplinkosaugos patikrinimai.
2023 m. metinis pranešimas
70
Bendrovė taip pat laikosi atsargumo principo – pagal įstatymų reikalavimus atlieka poveikio aplinkai vertinimo
procedūras prieš imdamasi įgyvendinti projektus, kurių apimtyje gali atsirasti reikšmingas poveikis aplinkai, tame tarpe
biologinei įvairovei ar visuomenei. Už aplinkosaugos politikos įgyvendinimą atsakingas Bendrovės vadovas ir
aplinkosaugos srities kuratoriai užtikrina, kad savalaikiai būtų identifikuojami aplinkosaugos aspektai, nustatomi
aplinkosaugos tikslai, rengiami planai, formuojami uždaviniai aplinkosaugos būklės gerinimui bei skiriami pakankami
ištekliai jų įgyvendinimui, periodiškai stebimi rezultatai, audituojami procesai, naudojamos technologijos bei darbo
metodai.
Aplinkosaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema
Bendrovėje nuo 2014 m. įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti tarptautinį standartą ISO 14001 ir nuo
2016 m. darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, atitinkanti standartą OHSAS 18001. Aplinkos apsaugos bei
darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota į visus Amber Grid veiklos planavimo, organizavimo ir
valdymo procesus ir taikoma visiems Bendrovės darbuotojams.
2022 m. Bendrovės vadybos sistema buvo jau trečią kartą resertifikuota pagal ISO 14001 standartą bei pagal darbuotojų
saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartą ISO 45001. 2023 m. įvykęs vadybos sistemos išorinis priežiūros auditas
neatitikčių nenustatė.
Vadovybė didelį dėmesį skiria aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams, juos glaudžiai siejant su
Bendrovės strateginiais tikslais. Nuolat investuojama į naujus įrenginius, informacines valdymo ir gamybos procesų
technologijas, gerinant aplinkos ir darbo sąlygas: pagal nustatytus profesinės rizikos veiksnius atliekami periodiniai
sveikatos tikrinimai, darbuotojai profilaktiškai skiepijami nuo gripo ir erkinio encefalito, parenkamos tik patikimos ir
kokybės standartus atitinkančios kolektyvinės bei asmeninės apsaugos priemonės. Vadovybė išsikėlė tikslą prisidėti prie
žaliosios energetikos kūrimo, siekiant klimatui neutralaus veiklos vykdymo ir yra nustačiusi tikslą iki 2030 m. 2/3
sumažinti Bendrovės veiklos poveikį aplinkai įskaitant, bet neapsiribojant, ŠESD emisijomis.
Darbuotojai nuolat informuojami bei ugdomi aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, užtikrinant
socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę.
Vadybos sistema nuolat stebima ir periodiškai peržiūrima, atsižvelgiant į besikeičiančios aplinkos gamtines sąlygas bei
kintančius išorės ir vidaus veiksnius, tiesiogiai siejant juos su Bendrovės aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir
sveikatos politika, Bendrovės strategija, jos įgyvendinimo tikslais ir uždaviniais.
Bendrovė, formuluodama ilgalaikius įsipareigojimus, strategines kryptis (prioritetus) bei tikslus, rėmėsi IESE verslo
mokyklos išplėtota valdymo per organizacijos misiją prieiga bei suinteresuotųjų šalių teorija. Suinteresuotųjų šalių
teorijos prieiga skatina vertinti organizacijos kuriamą vertę plačiau nei vien per akcininkų prizmę, tačiau apsibrėžiant,
kokia vertė kuriama svarbiausioms suinteresuotosioms šalims, ir koncentruojantis į jų gerovę.
Nesaugių situacijų valdymui yra numatyta incidentų ir galimų incidentų registravimo tvarka. Bendrovėje užregistruoti
incidentai bei galimi incidentai (nesaugios darbo vietos) svarstomi Incidentų prevencijos komitete į aptarimą įtraukiant
skirtingų sričių darbuotojus. Patogiam saugos darbe ir aplinkosaugos incidentų bei nesaugių situacijų registravimui
sukurta mobili aplikacija bei prieiga visose darbo vietose.
Ekstremalių situacijų valdymas
Amber Grid yra valstybinės reikšmės objektas bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė - Bendrovė yra
įregistruota Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre kaip valstybinės reikšmės objektas bei įtraukta į Ypatingos
svarbos informacinės infrastruktūros ir jos valdytojų sąrašą.
Bendrovėje parengtas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau – Planas) yra nuolat peržiūrimas, koreguojamas,
papildomas bei derinamas su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos ir
Valstybine energetikos reguliavimo taryba.
Su Planu supažindinami visi Bendrovės darbuotojai organizuojant civilinės saugos mokymus Bendrovės nuotolinio
mokymo sistemoje. Su Planu pasirašytinai supažindinami darbuotojai, įtraukti į ekstremalių situacijų valdymo procesą.
Personalas, dalyvaujantis ekstremaliųjų situacijų, susijusių su gamtinių dujų perdavimo sistema, valdyme bei šalinime,
2023 m. metinis pranešimas
71
yra apmokytas, praktinių įgūdžių palaikymui kasmet vyksta skirtingo lygio avarinės ir pasiruošimo ekstremalioms
situacijoms treniruotės.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2023 m. Bendrovė daug dėmesio skyrė apsaugai nuo galimo radiacinio pavojaus. Visi Bendrovės darbuotojai dalyvavo
mokymuose, kaip reikia elgtis esant radiaciniam pavojui. Apie 140 darbuotojų, kurie turi užtikrinti nepertraukiamą
gamtinių dujų perdavimą buvo papildomai apmokyti kaip reikia saugiai eksploatuoti perdavimo sistemos objektus esant
radiaciniam pavojui. Bendrovė taip pat įsigijo apsaugos nuo radiacinio pavojaus priemones, skirtas aprūpinti
darbuotojus.
2023 m. Bendrovės iniciatyva vyko tarpinstitucinės pratybos, kuomet buvo patikrinta Bendrovės, kitų operatorių bei
valstybinių institucijų parengtis įvykus didelei avarijai gamtinių dujų perdavimo sistemoje, kai yra nutraukiamas arba
stipriai ribojamas gamtinių dujų perdavimas vartotojams.
Aplinkosaugos incidentas
Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovės veikloje buvo užfiksuotas vienas aplinkosaugos incidentas. 2023 m. sausio 13 d.
Pasvalio rajone įvykusio incidento metu trūko Amber Grid magistralinis dujotiekis, užsidegė dujos. Įvykio metu
susiformavusi aukšta ugnies siena ir susidaręs didelis karštis išdegino lauke augusius pasėlius bei II kategorijos krašto
kelio Nr. 150 Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys apsaugos zonoje augusią žolinę augaliją (dešinėje kelio pusėje išdegęs plotas yra
4,5 m pločio ir 104 m ilgio, o kairėje kelio pusėje 3,5 m pločio ir 78 m ilgio). Gamtinių dujų degimo metu, į aplinkos orą
pateko CO2 (anglies dioksido) dujos. Pažeistos aplinkinės teritorijos būklė atstatyta. Pagal tuometinį Bendrovės
reikšmingo aplinkosaugos incidento apibrėžimą įvykis nepriskiriamas reikšmingam incidentui. Po įvykio reikšmingo
aplinkosaugos incidento apibrėžimas pakoreguotas. Tarp kitų reikšmingų Bendrovės ŠESD emisijų, įvykio metu
sudegusios dujos sudaro tik 7 proc.
Kitų aplinkosaugos įstatymų pažeidimų ar reikšmingų aplinkosaugos incidentų 2023 m. neįvyko.
Aplinkos apsaugos aspektai
Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, 2021 metais Bendrovė atlikto šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)
skaičiavimą ir bendrojo poveikio aplinkai vertinimą, o 2022 metais remiantis inventorizacijos rezultatais buvo parengtas
ir patvirtintas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių planas iki 2030 m. Siekiant savalaikio poveikių mažinimo priemonių
įgyvendinimo, 2023 m. buvo parengtas, įvertintas ir suderintas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių investicijų-
sąnaudų planas iki 2030 m. Taip pat peržiūrėtas įgyvendinamų priemonių planas, prioretizuojant priemones ne tik pagal
didžiausią poveikio mažinimo potencialą, bet ir pagal ekonominį naudingumą.
Atlikus 2023 metų tiesioginių ir netiesioginių ŠESD skaičiavimą, reikšmingiausi aplinkosaugos aspektai pakito lyginant su
2022 metais. Prie reikšmingiausių aspektų galima pamatyti naujas netiesiogines (susijusias su tiekimo grandine) 3 srities
ŠESD emisijas bei 2023 m. sausio 13 d. Pasvalio rajone įvykio metu sudegusių gamtinių dujų emisijas. Minėtas įvykis yra
neplanuotas, reikšmingas poveikis aplinkai, kuris imantis visų privalomų priemonių tokių įvykių prevencijai turėtų
nepasikartoti ateityje ir jo turėtų nebelikti tarp vertinamų reikšmingų aplinkos apsaugos aspektų. Tarp reikšmingų
aplinkos apsaugos aspektų taip pat nebeliko įsigytos neatsinaujinančios elektros energijos poveikio, kadangi visa
Bendrovėje naudojama elektros energija pagaminta atsinaujinančiais ištekliais.
21 pav. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacija
2023 m. metinis pranešimas
72
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
Prie aplinkos apsaugos aspektų įtraukus 3 srities ŠESD emisijas bei įvykio metu išmestus teršalus pakito ir likusiųjų
reikšmingumas lyginant su 2022 metais: metano nuotėkių ir išleidimų bendras reikšmingumas sumažėjo 2 proc.,
stacionarių kurą deginančių įrenginių emisijų reikšmingumas sumažėjo 21 proc., transporto kuro sąnaudų
reikšmingumas sumažėjo 1 proc., na o F-dujų nuotėkiai ir įsigyta šiluma išliko tokie pat nereikšmingi (sudaro mažiau nei
1 proc.). Anksčiau vertintų aspektų reikšmingumai turėtų vėl neženkliai išaugti iš vertinamų aspektų dingus dujų
sąnaudoms įvykio metu. Tačiau ženklaus reikšmingumų pasikeitimo nesitikima, kadangi 3 srities netiesioginės emisijos
nuo šiol bus vertinamos ir ateityje, kadangi jų reikšmingumas sudaro net 21 proc. Šios srities emisijas sudaro darbuotojų
kelionės, Bendrovės sąnaudos, remontai, modernizacijos, darbuotojų kelionės į darbą ir iš darbo bei atliekos. 3 srities
emisijos Greenhouse gas protokole vertinamos kaip netiesioginės veiklos sukeltos ir sunkiausiai mažinamos ŠESD
emisijos. Tačiau, Bendrovė nusimato stebėti šį reikšmingą aspektą ir ieškoti būdų jo mažinimui.
Vanduo ir nuotekų tvarkymas
Siekiant patenkinti Bendrovės veikloje kylančius vandens poreikius, vandens ištekliai imami iš vandentiekio arba
išgaunami iš 7-ių požeminio gėlo vandens gręžinių, esančių 5-iuose Bendrovei priklausančiuose objektuose. 2017 m.
Piniavos vandenvietės aprobavimo ataskaitoje bei 2019 m. Jauniūnų DKS ir Šakių DAS hidrogeologinėje ataskaitoje
įvertinus išteklių naudojimą 25-riems metams, nustatyta, jog esminis neigiamas poveikis aplinkai ir kitoms
vandenvietėms nebus padarytas. Vanduo iš paviršinių vandens telkinių bei lietaus vanduo Bendrovėje nėra naudojami.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2023 m. tęsiant Aplinkosaugos komunikacijos kampaniją viena iš prioritetinių sričių buvo vandens išteklių taupymas.
Todėl kasmetinės „Aplinkosaugos valandėlės“ pristatymo metu darbuotojams buvo primenama Lietuvos geriamojo
vandens svarba ir išskirtinumas bei būtinybė jo išteklių saugojimui. Darbuotojai taip pat supažindinti su paprastais
buityje ir darbe pritaikomais vandens taupymo būdais. Be vandens taupymo, darbuotojai skatinami ir minimizuoti
susidarančių nuotekų kiekį bei suprasti sąsają tarp suvartojamo vandens ir susidarančių nuotekų kiekio. Šiam tikslui buvo
sukurta nauja vizualinė komunikacijos priemonė – lipdukai ant unitazo vandens nuleidimo mygtuko. Kadangi, Bendrovės
tualetuose unitazai sumontuoti su dviejų mygtukų vandens nuleidimo funkcija, ant kiekvieno mygtuko visuose
Bendrovės tualetuose buvo priklijuoti informaciniai lipdukai su 6 ir 3 litrų žymenimis. Lipdukai darbuotojus skatina
susimąstyti ir rinktis mažiau vandens naudojantį ir mažiau nuotekų sukuriantį mygtuką. 2023 metais vizualiais plakatais
prie unitazų pirmą kartą atkreiptas darbuotojų dėmesys ne vien į kiekybinį nuotekų mažinimą, bet ir į nuotekų
užterštumo mažinimą – šviečiant darbuotojus unitazo nelaikyti atliekų šalinimo vieta, nemesti tualetinio popieriaus,
kavos tirščių ar kitų maisto atliekų.
21%
28%
23%
7%
1%
0%
20%
Metano nuotėkiai
Metano išleidimai
Stacionarių įrenginių emisijos
Dujų sąnaudos įvykio metu
Kuro sąnados transportui
F-dujų nuotėkiai ir įsigyta šiluma
3 srities netiesioginės emisijos
2023 m. metinis pranešimas
73
Bendrovėje susidariusios paviršinės ir buitinės nuotekos yra valomos nuotekų valymo įrenginiuose: biocheminiame
reaktoriuje „Labko Biokem 30“, purvo sėsdintuvuose ir naftos gaudyklėse „NGP-S-30“. Po valymo nuotekos išleidžiamos
į gamtinę aplinką arba į centralizuotus tinklus.
17 lentelė. Suvartoto vandens kiekiai
Rodiklis
Matavimo
vnt.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Suvartotas vandens kiekis:
m
3
3 850,3
3 220
3 037
Vandentiekio
1 735,3
908
801
Iš gręžinių
2 115
2 312
2 236
Išvalytos nuotekos į centralizuotus tinklus:
1 547
676
693
Paviršinės
0
0
0
Buitinės
1547
676
693
Nevalytos nuotekos į centralizuotus tinklus
2 450,28
4 825,68
1 665
Išvalytos nuotekos į aplinką:
12 307
12 297
11 741
Paviršinės
11 494
11 556
11 062
Buitinės
813
741
679
Bendros susidariusios nuotekos
16 304
17 799
14 099
2023 metais Bendrovei priklausančiuose objektuose buvo pradėti vykdyti pastatų remonto darbai, dėl kurių išaugo
vandens suvartojimas. Geriamas vanduo buvo naudojamas ne tik darbuotojų poreikiams patenkinti, bet ir remonto
darbų metu, patalpų valymui. Šis augimas nėra sąlygotas įprastos Bendrovės veiklos, todėl turėtų būti laikinas ir kitais
metais tikimasi sumažėjimo. 2023 metais atitinkamai dėl aukščiau minėtos priežasties lyginant su 2022 metais
pastebimas ir buitinių nuotekų padidėjimas. Tuo tarpu nevalytų paviršinių nuotekų kiekis perduodamas į centralizuotus
nuotekų valymo tinklus sumažėjo 68 proc. lyginant su 2022 m.. Šis sumažėjimas paaiškinamas UAB „Vilniaus vandenys“
patikslinta gaunamų paviršinių nuotekų kiekio įvertinimo metodika. Siekiant, kad nuotekų apskaita Bendrovės
objektuose būtų dar tikslesnė, ateityje numatomas paviršinių nuotekų atskyrimas nuo buitinių nuotekų, atliekant atskirą
apskaitą viename didžiausių bendrovės padalinių.
Norint užtikrinti į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų išvalymo kokybę, periodiškai atliekamas nuotekų užterštumo
monitoringas. Nuotekų užterštumo matavimo rezultatai kiekvieną metų ketvirtį patalpinami viešai prieinamame
Bendrovės internetiniame puslapyje (www.ambergrid.lt), skiltyje „Aplinkos taršos monitoringas“. Monitoringo dėka į
gamtinę aplinką išleidžiamos tik išvalytos ir Lietuvos Respublikos aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus atitinkančios
nuotekos.
Atliekų tvarkymas
Bendrovės padaliniuose vykdomas atliekų rūšiavimas. Darbuotojams sudarytos sąlygos rūšiuoti buitines atliekas:
popierių, plastiką / metalą, stiklą, depozitinę tarą, smulkias elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei baterijas. Taip
pat pagal atliekų rūšį iki jų išvežimo atskirai išrūšiuojamos bei saugiai nuo aplinkos veiksnių sužymėtuose konteineriuose
laikomos pavojingosios atliekos. Bendrovės veikloje susidarančių atliekų saugiam išvežimui, sutvarkymui ir utilizavimui
sudarytos sutartys su specializuotais atliekų vežėjais ir tvarkytojais.
18 lentelė. Atliekų kiekiai
Atliekų grupė
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Susidaręs
kiekis,
t
Nukreiptos į
perdirbimą, t
Nukreiptos į
šalinimą, t
Susidaręs
kiekis, t
Nukreiptos į
perdirbimą, t
Nukreiptos į
šalinimą, t
Susidaręs
kiekis, t
Nukreiptos į
perdirbimą, t
Nukreiptos į
šalinimą, t
Dangų (dažų ir lakų)
atliekos
0,171
0,171
0
0,077
0
0,077
0,004
0
0,004
Neorganinių cheminių
procesų atliekos
0
0
0
0,594
0
0,594
0,077
0
0,077
Komunalinės atliekos
7,20
1,61
5,59
46,403
2,986
43,417
6,358
1,86
4,498
Metalų ir plastikų
formavimo, fizinio ir
mechaninio jų
0
0
0
0,06
0
0,06
0
0
0
2023 m. metinis pranešimas
74
paviršiaus apdorojimo
atliekos
Naftos produktų
atliekos ir skystojo
kuro atliekos
16,97
11,45
5,52
11,156
11,148
0,008
27
23,462
3,538
Pakuočių atliekos
6,135
4,59
1,545
5,114
2,974
2,14
3,395
1,691
1,704
Statybinės ir griovimo
atliekos
3042,92
3020,805
22,115
1099,261
1082,3
16,961
31,139
30,01
1,039
Sąraše kitaip
neapibūdintos atliekos
3,35
3,00
0,35
7,578
3,216
4,362
7,084
4,762
2,322
Naftos perdirbimo ir
gamtinių dujų valymo
atliekos
0
0
0
0
0
0
3,172
0
3,172
Viso:
3076,75
3041,63
35,12
1170,24
1102,62
67,62
78,23
61,785
16,35
Pagal atliekų tvarkytojų pateiktą informaciją Bendrovės pavojingosios ir nepavojingosios atliekos buvo sutvarkytos
žemiau lentelėje nurodytais būdais.
19 lentelė. Atliekų rūšis/ Sutvarkymo būdas
Atliekų rūšis/ Sutvarkymo būdas
Kiekis, t
2023 m.
2022 m.
2021 m.
ATLIEKOS:
3076,75
1170,24
78,23
Pavojingosios perduotos:
40,76
28,665
38,106
Antriniam panaudojimui
0
0
0
Perdirbimui
13,79
12,527
26,747
Deginimui su energijos atgavimu
26,97
16,138
11,359
Deginimui be energijos atgavimo
0
0
0
Šalinimui sąvartyne
0
0
0
Nepavojingosios perduotos:
3035,99
1141,578
40,123
Perdirbimui
3027,84
1090,107
35,128
Kompostavimui
0
0
0
Deginimui su energijos atgavimu
5,80
23,433
2,524
Deginimui be energijos atgavimo
0
0
0
Šalinimui sąvartyne
2,35
28,038
2,471
2022-2023 metų laikotarpiais ženkliai išaugo atliekų tvarkytojams perduotų pavojingųjų ir nepavojingųjų statybos ir
griovimo atliekų kiekiai. 2022 metais lyginant su ankstesniais metais šios rūšies atliekų padaugėjo dėl GIPL statybos
užbaigimo. 2023 m. sausio 13 d. Bendrovės eksploatuojamame dujotiekyje įvykus dideliam dujų nuotėkiui, dėl kurio
buvo neplanuotai remontuojama ši dujotiekio atkarpa. Taip pat dėl šio įvykio buvo atliktos papildomos diagnostikos
panašiose dujotiekio atkarpose ir neplanuoti dujotiekio remonto darbai. Be minėto įvykio, 2023 metais buvo įgyvendinti
planuoti didelės apimties rekonstrukcijų projektai: dujotiekio Vilnius-Kaunas 16 km rekonstrukcija, penkių dujų
skirstymo stočių (Šiaulių, Telšių, Grigiškių, Kėdainių ir Vievio) bei dujų slėgio ribojimo mazgo, magistralinio dujotiekio
atšakoje į Marijampolės dujų skirstymo stotį rekonstrukcijos projektai. Dėl šių darbų, bei dėl didelės statybos ir griovimo
atliekų rūšies svorio (masės) lyginant su kitos rūšies atliekomis, pastaraisiais metais Bendrovėje atliekų susidarė ~3
kartus daugiau.
Tačiau svarbiausia, jog net 99 proc. šių atliekų buvo sutvarkytos perdirbimo būdu.
Iš aukščiau pateiktų duomenų pastebima, kad 2023 metais sumažėjo atliekų tvarkytojams perduotų komunalinių atliekų,
o pakuočių atliekų padaugėjo. Šie duomenys rodo suintensyvėjusį atliekų rūšiavimą Bendrovėje. Visos 2023 metais
2023 m. metinis pranešimas
75
įgyvendintos aplinkosauginės komunikacijos priemonės kviečia darbuotojus įsitraukti, šviečia juos, keičia požiūrį ir
įpročius ne tik Bendrovėje, bet ir už jos ribų. Būtent todėl Bendrovėje kasmet pastebimi didėjantys išrūšiuojamų atliekų
kiekiai. Šias tendencijas siekiama išlaikyti ateityje.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2021 metais atsisakius individualių šiukšliadėžių kabinetuose Bendrovėje sunaudojama mažiau atliekoms skirtų
maišelių, o darbuotojai, nešdami atliekas iki rūšiavimo konteinerių bendrose patalpose, padaro dažnesnes trumpas
pertraukas. Siekiant darbuotojus paskatinti labiau įsitraukti į aplinkosauginių problemų sprendimą ir resursų taupymą
ne tik Bendrovėje, bet ir už jos ribų, 2023 metais startavo Aplinkosaugos atstovų iniciatyva. Aplinkosaugos atstovas –
pavyzdingas darbuotojas, kuris savanoriškai ir atsakingai atstovauja aplinkosaugos interesus savo skyriuje ir visoje
organizacijoje. Iniciatyvos metu šešiolika ne aplinkosaugos srities specialistų iš skirtingų padalinių savanoriškai prisijungė
prie iniciatyvos. Per 2023 metus atstovai gilino aplinkosaugos žinias gyvai apsilankydami atliekų (Vilniaus kogeneracinė
jėgainė, Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai) ir nuotekų (Vilniaus nuotekų valykla) tvarkymo
objektuose. Gyvas darbuotojų švietimas praplėtė supratimą, kur atliekos keliauja už Bendrovės ribų ir kodėl svarbu
teisingai jas rūšiuoti. O po ekskursijų atstovai dalinosi įspūdžiais su kolegomis vidiniame komunikacijos kanale –
intranete. Be tiesioginio švietimo, aplinkosaugos atstovai organizavo „Amberiuko“ slaptą atliekų rūšiavimo auditą
Bendrovės objektuose, po kurio dalinosi rezultatais ir taisytinais pavyzdžiais su visais Bendrovės darbuotojais. Sukūrus
aplinkosaugos atstovų iniciatyvą, atliekų prevencijos, rūšiavimo ir tvarkymo aktualumas darbuotojams visus metus buvo
primenamas intensyviau, nei ankstesniais metais: gyvu švietimu objektuose, straipsniais vidiniame Bendrovės intranete,
atnaujintoje informacinėje skiltyje, prieinamoje visiems darbuotojams, savaitiniame naujienlaiškyje ir vidinių mokymų
metu.
2023 m. balandžio 21 d. Bendrovės padaliniuose organizuota akcija „DAROM“, kuri kasmet sulaukia didelio darbuotojų
ir jų šeimos narių įsitraukimo. 2023 m. akcijoje dalyvavo daugiau nei 100 darbuotojų. Akcijos metu darbuotojai su savo
šeimos nariais tvarkė Gudelių mišką (Vilniaus m. ir Vilniaus raj. ribose) bei kitas teritorijas (Panevėžio raj.).
Visuomenės įtraukimas į aplinkosaugą
Bendrovė, planuodama naujas ūkines veiklas ar perdavimo sistemos modernizavimą, įvertina jų galimą poveikį aplinkai
ir jau ankstyvosiose projekto stadijose numato galimas taršą mažinančias priemones. Vykdant poveikio aplinkai
vertinimo procedūras visuomenei sudaromos sąlygos kuo anksčiau susipažinti su planuojamomis ūkinėmis veiklomis ir
taršą mažinančiomis priemonėmis bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bendrovė aktyviai rūpinasi aplinka ir
visuomenės gerove, yra atvira informacijos teikimui suinteresuotoms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms bei
gyventojams, ne vienerius metus skiria didelį dėmesį ryšiams su bendruomenėmis stiprinti. 2023 metais susitikimų su
bendruomenėmis dėl poveikio aplinkai vertinimo nebuvo, kadangi nebuvo planuojama jokia veikla, kuriai reikėtų
poveikio aplinkai vertinimo.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
Bendrovė 2023 metais viešai savo interneto puslapyje: www.ambergrid.lt, skiltyje „Skelbimai“ įkėlė keturiasdešimt
septynis informacinius pranešimus visuomenei, susijusius su aplinkos apsauga, eksploatuojamos infrastruktūros
apsaugos zonomis, specialiaisiais ir vietovės klasių teritorijų planais, jų parengimu, sprendimų priėmimu dėl planų ir kitą
aktualią informaciją. Daugiau informacijos apie iniciatyvas sk. „Parama ir santykių su visuomene palaikymas”
Aplinkos oro tarša
Bendrovės veikloje naudojami įvairūs kurą deginantys įrenginiai: kompresoriai, katilai, el. generatoriai ir kt., kurie į
aplinkos orą išmeta azoto oksidus bei anglies monoksidą. Nors aplinkos oro tarša lyginant su šiltnamio efektą sukeliančių
dujų poveikiu nėra labai reikšminga, tai yra poveikis aplinkai, kurį būtina stebėti ir stengtis sumažinti.
20 lentelė. Oro tarša
Aplinkos oro teršalas
Matavimo
vienetas
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Azoto oksidas, NO
X
T
35,0
58,6
27,3
2023 m. metinis pranešimas
76
Anglies monoksidas, CO
T
51,01
73,3
35,21
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2023 metais teršalų į aplinkos orą buvo išmesta mažiau nei 2022 metais. 2022 metais po naujai pastatytos GIPL jungties
dar nebuvo nusistovėjęs ir aiškus įrenginių darbas, todėl buvo padidėjusios kuro sąnaudos stacionariuose įrenginiuose
ir atitinkamai išaugęs į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis. 2023 metais stacionarūs įrenginiai dujų kompresorių
stotyse, dujų skirstymo stotyse bei Vilniuje dirbo pastoviau todėl ir kuras buvo naudojamas efektyviau.
Siekiant sumažinti ŠESD emisijas ir aplinkos oro taršą, 2022 m. buvo parengtas Poveikio mažinimo priemonių planas,
kuris orientuotas į efektyvesnį kuro vartojimą, prietaisų keitimą iš kurą deginančių į elektrinius ar švaresnį kurą
naudojančius. 2023 m. išorės konsultantų atlikta Jauniūnų ir Panevėžio dujų kompresorių stočių efektyvumo didinimo
analizė parodė, jog tinkamiausias būdas stotyse sumažinti kuro sąnaudas ir išmetimus į aplinkos orą – įrengiant naujus
elektrinius agregatus. 2023 m. buvo inicijuotas Jauniūnų kompresorių stoties naujo elektrinio kompresoriaus pirkimas,
2024 m. numatomas naujo kompresoriaus projektavimo ir įrengimo darbų pirkimo užbaigimas. Naujasis elektrinis
kompresorius nenaudos iškastinio kuro savo veikimui ir perims didžiąją darbų apkrovą iš dujinių kompresorių, todėl
turėtų ženkliai sumažėti ne tik ŠESD emisijos, bet ir oro tarša iš šio objekto. Ateityje panašaus tipo atnaujinimas
numatomas ir Panevėžio dujų kompresorių stotyje. Bendrovėje kaip ir anksčiau, rekonstruojant dujų skirstymo stotis
2023 m. įprastiniai kurą deginantys įrenginiai buvo keičiami į kondensacinius, sumažinančius kuro sąnaudas ir tuo pačiu
emisijas į aplinkos orą. Be to, tyrinėjama galimybė dalį iškastinį kurą vartojančių katilų pakeisti elektriniais, pirmasis
pilotinis projektas numatytas 2024 m.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas
Atsižvelgus į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos užsibrėžtus tikslus, Europos Sąjungos ir
nacionalinius siekius klimato kaitos mažinimo atžvilgiu, Bendrovė išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2030 m. sumažinti poveikį
aplinkai (įskaitant, bet neapsiribojant ŠESD) 2/3, palyginus su baziniais 2019 metais. Siekiant šio tikslo ir prisidedant prie
globalių tikslų įgyvendinimo, 2021 m. EPSO-G įmonių grupės mastu (tame tarpe – ir Bendrovėje) prasidėjo ŠESD
išmetimo šaltinių inventorizavimo bei bendro veiklos daromo poveikio aplinkai vertinimas. To tikslas buvo nustatyti visos
Grupės daromą poveikį aplinkai, numatyti poveikio aplinkai mažinimo priemones bei įvertinti realias priemonių
įgyvendinimo galimybes. 2022 metais kartu su išorės specialistais parengtas Poveikio aplinkai mažinimo priemonių
planas iki 2030 m. 2023 metais buvo atnaujintas, išryškinant ekonomiškai atsiperkančių priemonių prioritetą bei
planuojamą rezultatų pradžią. Tais pačiais metais buvo parengtas ir Poveikio mažinimo priemonių investicijų-sąnaudų
planas iki 2030 m., taip numatant preliminarias priemonių įgyvendinimui reikalingas pradines investicijas ir nuoseklias
metines palaikymo išlaidas. Bendras planas buvo pristatytas Bendrovės Technikos ir inovacijų komitetui bei Valdybai.
21 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir nuotėkiai
Rodiklis
Matavimo
vnt.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Pastabos
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos
Tiesioginės 1 srities emisijos
(angl. Scope 1) iš kurių:
kg CO
2
e
50 397 889,8
35 108 527
58 788 621
Stacionarių deginimo įrenginių emisijos
18 927 262,4
15 997 750,8
6 572 705
Mobilių deginimo įrenginių emisijos
(transportas, mob. kompresorius)
825 562,4
666 451
794 364
Atsinaujinančios el. energijos gamybos
emisijos
0
0
0
Nutekėjusių (metano) dujų
kontroliuojamos emisijos
17 607 814,3
4 946 190,8
39 063 161
angl. Vented out
Nutekėjusių (metano, f-dujų) dujų
nekontroliuojamos emisijos
13 037 250,7
13 498 134,6
12 358 391
angl. Escaped
2023 m. metinis pranešimas
77
Netiesioginės 2 srities emisijos
(angl. Scope 2) (rinkos metodas)* iš
kurių:
kg CO
2
e
2 829
1 188 994
1 741 779
Įgytos neatsinaujinančios el. energijos
sąnaudos
0
1 185 589
1 736 424
2023 m. nebuvo įsigyta
neatsinaujinančios el. energijos
Įgytos atsinaujinančios el. energijos
sąnaudos
0
0
–
2021 m. nebuvo įsigyta
atsinaujinančios el. energijos
Neatsinaujinančios el. energijos
sąnaudos elektromobiliams
0
48,4
–
Elektromobiliai pradėti naudoti
2022 m.
Įgytos šilumos energijos sąnaudos
2 829
3 356,3
5 355
Netiesioginės 3 srities emisijos (angl.
Scope 3) iš kurių:
12 986 341,6
7 972 994,8
–
2021 m. 3 srities emisijos nebuvo
vertintos
1 kategorija
1 670 538,8
936 491,9
–
2 kategorija
8 159 853,6
3 706 969,7
–
3 kategorija
2 815 618,5
2 975 500,8
–
5 kategorija
66 522,4
32 732, 3
–
6 kategorija
24 692,0
53 976, 2
–
7 kategorija
249 116,2
267 323, 9
–
Viso: 1-2 srities ŠESD emisijos
50 400 719
36 297 521
60 530 400
Viso: 1-3 srities ŠESD emisijos
(tiesioginės ir netiesioginės)
63 387 060
44 270 516
–
Neįtraukiamos biogeninės kilmės
emisijos
29 791
26 925
29 452
1-2 srities ŠESD emisijų pokytis lyginant
su baziniais 2019 metais
proc.
27,38
47,70
12,77
Santykinis veiklos rodiklis (ŠESD
intensyvumas)
kg
CO
2
e/kWh
0,00086
0,00061
0,00115
Vertinimui naudojamos tik
1-2 srities emisijos
Nuotėkiai
Gamtinių dujų nuostolis, iš kurio:
m
3
1 801 471
1 025 999
2 864 945
Kontroliuojamai į aplinką išleistas
metano kiekis
t
704,3
197,8
1 562,5
Nekontroliuojamas metano nuotėkis į
aplinką
519,7
538,1
492,4
* Emisijų skaičiavimui rinkos metodu bendrovė pasirinko naudoti „One Click LCA“ – gyvavimo ciklo metrikos programinės įrangos apskaičiuotus
išvestinius emisijų koeficientus (faktorius), gaunamus naudojant IPCC Emission Factor Database (EFDB) bei AIB ataskaitas. Rinkos metodo emisijų
faktoriai EPSO-G grupei buvo pateikti nepriklausomos trečiosios šalies, turinčios „One Click LCA“ programinės įrangos naudojimo licenciją,
konsultantų. Skaičiuojant „vietos metodu“ (angl. location based method), t. y. pagal šaliai būdingą energijos gamybos pobūdį, Amber Grid ŠESD
emisijos 2021 m. - 795 tCO2e, 2022 m. - 515,4 tCO2e, 2023 m. - 455 t CO2e. Vietos metodui apskaičiuoti naudoti emisijų koeficientai (faktoriai) pagal
„Association of Issuing bodies“ (AIB) viešai skelbiamus duomenis.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
Bendrovė siekdama dar efektyviau mažinti savo didžiausią ŠESD emisijų šaltinį – metano išmetimus, 2023 metų vasario
24 dieną pasirašė susitarimo memorandumą su Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP), kad įstotų į „Oil and Gas
Methane Partnership 2.0“ (OGMP 2.0). Ši iniciatyva yra Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) pavyzdinė naftos ir
dujų ataskaitų teikimo ir poveikio aplinkai mažinimo programa. Ji yra vienintelė išsami, matavimais pagrįsta ataskaitų
teikimo sistema pramonės sektoriui, kuri pagerina metano emisijų ataskaitų tikslumą ir skaidrumą. Bendrovė būdama
OGMP 2.0 partnerystės dalimi ir siekdama organizacijai iškeltų tikslų įsipareigojo kasmet teikti metano emisijų duomenis
vis aukštesniu lygiu ir sumažinti savo metano emisijas 20 proc. iki 2028 metų lyginant su 2022 m. Už 2022 metų pateiktus
duomenis 2023 metais Amber Grid tarp kitų operatorių buvo įvertintas „Auksinio standarto kelio“ (angl. Gold Standard
Pathway) – aukščiausiu galimu įvertimu, atsižvelgiant į Bendrovės pagrįstą planą pasiekti aukščiausio duomenų lygio ir į
pateiktų duomenų tikslumą/aiškumą.
2023 metais taip pat buvo atlikta 3 srities (angl. Scope 3) emisijų inventorizacija už 2022 metus, kurios pavyzdžiu atliktas
ir 2023 metų 3 srities emisijų skaičiavimas. Įvertinus visas ŠESD emisijų sritis, remiantis „GHG Protocol“ „The Corporate
Accounting and Reporing Standard“ metodika, suskaičiuotos tiesioginės ir netiesioginės Bendrovės veikloje
susidarančios ŠESD emisijos ir jų šaltiniai. Šiuo metu Bendrovės pagrindinis tikslas yra iki 2030 m. sumažinti poveikį
2023 m. metinis pranešimas
78
aplinkai (įskaitant, bet neapsiribojant 1-2 srities ŠESD) 2/3, palyginus su baziniais 2019 metais, tačiau ateityje Bendrovė
ketina koreguoti tikslą į emisijų mažinimą įtraukiant ir 3 srities ŠESD išmetimus.
Lyginant 2023 m. 1-2 srities(angl. Scope 1, Scope 2) ŠESD duomenis su baziniais 2019 metų duomenimis, matome 27,38
proc. emisijų sumažėjimą. Tokiam emisijų sumažinimui daugiausiai įtakos turėjo suvartojamos elektros energijos
pakeitimas iš neatsinaujinančiais ištekliais pagamintos į 100 proc. žaliosios elektros energijos vartojimą bei tikslingas
kontroliuojamų ir nekontroliuojamų metano išmetimų mažinimas. Nors 2023 m. Pasvalio rajone sausio 13 d. atsitikus
neplanuotam gamtinių dujų užsidegimui ir įgyvendinant didelius projektus (dujotiekio Vilnius-Kaunas 16 km
rekonstrukcija, penkių dujų skirstymo stočių (Šiaulių, Telšių, Grigiškių, Kėdainių ir Vievio) bei dujų slėgio ribojimo mazgo
rekonstrukcijas) kuro suvartojimas stacionariems įrenginiams, transportui ir mobiliam dujų kompresoriui išsaugo
lyginant su 2022 m., tačiau buvo mažesnis nei baziniais 2019 m.
Prie pritaikytų emisijų mažinimo priemonių galima priskirti mobilaus kompresoriaus pritaikymą visur, kur tai pavyko
padaryti, dujinių katilų dujų skirstymo stotyse keitimą kondensaciniais bei elektromobilių parko plėtimą. Mobiliu dujų
kompresoriumi 2023 m. remontų ir rekonstrukcijų metų pavyko sutaupyti virš 3,2 mln. m
3
gamtinių dujų arba apie 54,6
tūkst. tonų CO2e. Visos aukščiau pateiktos priežastys ir pritaikytos priemonės padėjo sumažinti 1 ir 2 srities (Scope 1, 2)
Bendrovės ŠESD emisijas.
Vertinant 2023 m. 3 srities netiesiogines emisijas matome, jog prioritetinės, kaip ir 2022 metais, išlieka 2 kategorijos
(ilgalaikis turtas) ir 3 kategorijos (kuro gavyba ir transportavimas) emisijos. Todėl didžiausias Bendrovės dėmesys bus
skiriamas kuro suvartojimo mažinimui, efektyvesniam kuro naudojimui įrenginiuose bei iškastinio kuro keitimui
tausojančiais sprendimais: atsinaujinančia elektros energija, biokuru, vandeniliu. 2 kategorijos netiesiogines emisijas
sudaro išlaidos Bendrovės turtui: objektų rekonstrukcijoms, remontams, naujos technikos įsigijimams, programinės
įrangos naujinimams. Galima pastebėti, jog 2023 metais, lyginant su 2022 metais, 2 kategorijos emisijos išaugo 2,2 karto.
Kaip ir 1 srities emisijos, 3 srities 2 kategorijos emisijos išaugo dėl 2023 metais vykdytų didelių rekonstrukcijos ir remonto
projektų bei modernizavimų, kurie nebuvo vykdyti ankstesniais metais. Artimiausiu metu nenumatoma stabdyti ar
mažinti objektų ir įrangos naujinimo, kadangi tai yra būtini procesai, skirti tinkamai infrastruktūros priežiūrai ir saugiam
jos eksploatavimui. Taip pat vykdomi naujos, aplinkai draugiškesnės įrangos įsigijimai, pakeičiant pasenusius ir
neefektyvius įrenginius, padeda mažinti tiesiogines ir netiesiogines emisijas, susijusias su kuro vartojimu, tačiau gali
išauginti 2 kategorijos netiesiogines emisijas, susijusias su investicijomis.
Bendrovė planuoja skirti dėmesio ir mažiau reikšmingoms 3 srities emisijoms mažinti: įsigytos prekės ir paslaugos (1
kateg.), atliekos (5 kateg.), verslo kelionės (6 kateg.), darbuotojų kelionės (7 kateg.).
Energija
Bendrovės veikloje vieni iš pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiksnių yra neatsinaujinančių energijos išteklių
vartojimas ir su jų vartojimu susijusių emisijų išmetimas į orą. Bendrovės ŠESD poveikio aplinkai mažinimui labai svarbus
energijos vartojimo sumažinimas, efektyvus energijos resursų vartojimas, neatsinaujinančios energijos keitimas
atsinaujinančia arba kitų aplinkai draugiškesnių, inovatyvių sprendimų pritaikymas.
22 lentelė. Energijos suvartojimas
Rodiklis
Matavimo vnt.
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Kuras transporto reikmėms
Dyzelinas
Lengvasis
l
59 989,42
52 760,61
55 727,40
Sunkusis
168 848,87
151 110,99
171 305,53
Mechanizmai
10 932,27
13 150,42
10 657,89
2023 m. metinis pranešimas
79
Benzinas
Lengvasis
39 292,419
34 084,38
42 747,17
Sunkusis
0,00
2 260,90
412,29
Mechanizmai
0,00
38,00
0
Gamtinės dujos
MWh
642,506
178,61
474,105
Kuras kitoms reikmėms
Dyzelinas
l
10 362,15
7 627,48
7 060,65
Benzinas
3 367,93
3 052,39
585,27
Gamtinės dujos
Technologinėms
reikmėms
MWh
69 855,69
75 539,70
29 497,54
Sudegusios įvykio
metu*
20 200,776
–
–
Dujų, vandens,
patalpų pašildymui
2 107,287
2 370,92
2 470,95
Šaldymas / Kondicionavimas
Šaltnešys R410A
kg
21,50
22,30
23,40
Šaltnešys R32
0,00
0,00
0,20
Energijos gamyba
Saulės
MWh
1 478,375
1 426,195
70,08
Kita
–
–
–
Energijos vartojimas
Įsigyta atsinaujinanti el. energija
MWh
1 913,18
23,24
0
Įsigyta neatsinaujinanti el. energija
0
2 143,97
3 139,94
Suvartota pasigaminta
atsinaujinanti el. energija
492,711
288,509
0
Įsigyta šiluma
AB „Vilniaus šilumos tinklai“
57,30
67,98
93,45
*Įvykiu prie kuro suvartojimo ir emisijų vadinamas 2023 m. sausio 13 d. įvykęs požeminio dujotiekio sprogimas, kurio metu degė gamtinės dujos.
lentelė. Energijos suvartojimai
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
Amber Grid siekia efektyviai valdyti savo transporto parką. Darbuotojai skatinami naudotis elektromobiliais, bendro
naudojimo automobiliais, viešuoju transportu, taksi paslaugomis, kooperuotis vykstant į komandiruotes ar kitas
keliones. Bendrovė skatina darbuotojus susitikimus tarp skirtingų įmonių ir skirtingose vietovėse esančių Bendrovės
padalinių organizuoti vaizdo konferencijų būdu, mažinant išlaidas transportui ir mažiau teršiant aplinką išmetamosiomis
dujomis.
2023 m. metinis pranešimas
80
Bendrovėje 2023 m. buvo atnaujinamas automobilių parkas, pradėjome eksploatuoti dešimt vienetų elektromobilių,
pakeisdami senus standartiniu kuru varomus automobilius, taip pat Gudelių ir Piniavos teritorijose įsirengėme dvi greito
(DC) ir šešias lėto (AC) krovimo stoteles.
Planuojame, kad 2024 m. pirmą ketvirtį parką sudarys šimtas dvidešimt aštuoni automobiliai (iš jų - dvidešimt
elektromobilių, penkiasdešimt įkraunamų hibridių) bei penkiasdešimt trys specialiosios transporto priemonės (spec.
sunkiasvoriai automobiliai, mechanizmai, priekabos).
Elektromobilių įkrovimui 2024 metais, kaip ir 2023 m. bus naudojama atsinaujinanti elektros energija.
2023 metais buvo vykdomi didelės apimties magistralinio dujotiekio rekonstrukcijos, remonto ir dujų skirstymo stočių
rekonstrukcijų darbai, todėl tiek lengvuoju, tiek sunkiuoju transportu į tolimas darbų vietas buvo vykstama dažniau nei
2022 metais, kai remonto ir rekonstrukcijų darbų buvo mažiau bei darbai buvo mažesnės apimties. Be to, 2023 metais
buvo visai nenaudojamas benzinu varomas sunkusis transportas, todėl išaugo dyzelinu varomo sunkiojo transporto
naudojimas bei kuro sąnaudos. Palaipsniui keičiant Bendrovės transportą į elektromobilius ir hibridinius automobilius
iškastinio kuro sąnaudos turėtų mažėti, o elektros ir atsinaujinančio kuro sąnaudos turėtų augti.
Kaip matoma iš duomenų 2023 metais, technologinėms reikmėms gamtinių dujų suvartojimas buvo mažesnis nei 2022
m., tačiau gamtinių dujų suvartojimas dėl 2023 m. sausio 13 d. įvykio išaugo. Tuo tarpu technologinių reikmių kuro
sąnaudas planuojama mažinti dar efektyviau pagal parengtą Poveikio mažinimo priemonių planą. 2023 metais atliktoje
kompresorių stočių efektyvumo didinimo studijoje buvo išanalizuotos skirtingos kuro sąnaudų efektyvinimo
alternatyvos, iš kurių Jauniūnų dujų kompresorių stočiai optimizuoti pasirinkta naujo elektrinio kompresoriaus statyba.
Naujasis elektrinis kompresorius turėtų perimti didžiąją dujinį kurą vartojančių kompresorių krūvį ir, vartodamas
atsinaujinančią elektros energiją, turėtų ženkliai sumažinti Bendrovės ŠESD bei oro taršos emisijas. Tolimesniuose
Bendrovės planuose, atsižvelgiant į studijos rezultatus, yra planuojama didinti kuro vartojimo efektyvumą ir Panevėžio
dujų kompresorių stotyje.
2021 metais trijuose Bendrovės objektuose buvo pastatyti 1,45 MW galios saulės baterijų parkai. 2022 metų vasario
mėnesio atsinaujinančios energijos parkai pradėti eksploatuoti pilna apimtimi. Ateityje be atsinaujinančios elektros
energijos Bendrovėje savo reikmėms numatoma naudoti žaliąjį vandenilį bei biodujas, kurios taip pat prisidės prie
iškastinio kuro sąnaudų ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Analizuojant 2023 m. duomenis pastebima, jog
Bendrovė visai atsisakė neatsinaujinančios elektros energijos vartojimo.
Pastaraisiais metais Aplinkosaugos atstovai taip pat skyrė dėmesio darbuotojų švietimui apie el. energijos taupymą. Šį
kartą buvo mokomasi elektrinių virdulių ir kitos smulkios elektronikos atjungimo iš elektros lizdų jais nesinaudojant.
Darbuotojams apie „tyliuosius“ elektros energiją vartojančius įrenginius buvo primenama pristatymais bei specialiais
pagamintais lipdukais šalia elektros energijos šaltinių – „Pasinaudojai? Nepamiršk ištraukti iš lizdo“ ant kurių
pavaizduotas „Amberiukas“. Darbuotojai spėjo pamėgti animuoto Bendrovės veikėjo „Amberiuko“ personažą ir pamatę
jį sieja su aplinkosaugos temų gvildenimu bei naujų įpročių ugdymu.
Biologinė įvairovė
Daugumoje Bendrovės teritorijų ir aplink jas yra išlaikomas augalijos, žalumos ir nepralaidžios dangos plotų balansas.
Teritorijos nėra pilnai asfaltuotos, daugumoje naudojama vandeniui laidi skalda, o augalija prižiūrima, kiek tai leidžia
dujotiekių eksploatavimo, gaisrinės saugos ir teisės aktų reikalavimai.
Remiantis saugomų teritorijų valstybės kadastru žemiau lentelėje pateikiama informacija apie Bendrovės stotis
(kompresorių, dujų apskaitos, dujų skirstymo stotis) ir dujotiekius, kurie su 25 metrų apsaugos zona, patenka, ribojasi
arba kerta saugomas teritorijas ir objektus. Iš viso Bendrovės stotys ribojasi su 3 saugomomis teritorijomis ir remiantis
Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastru – kerta Luponės upelį. Tuo tarpu Bendrovės magistralinis
dujotiekis, išsidėstęs visoje Lietuvos teritorijoje: kerta 414 upių, 9 tvenkinius, patenka į 41 draustinio teritoriją, 2
botaninių gamtos paveldo objektų teritorijas, 5 biosferos poligonus ir į 52 buveinių apsaugai svarbias teritorijas.
23 lentelė, Biologinė įvairovė
Stotys ir jų apsaugos
zonos
Dujotiekis ir jo apsaugos zona
2023 m. metinis pranešimas
81
Buveinių apsaugai
svarbios teritorijos
Nepatenka
Minijos upės slėnis, Gerviraisčio pelkė II, Anykščių šilelis, Daugyvenės apylinkės, Alionių
pelkė II, Marijampolio apylinkės, Gižų apylinkės, Neries upė, Nevėžio žemupys,
Kiemeliškių kaimo apylinkės, Visinčios upė ties Gudeliais, Lapynų apylinkės, Karšuvos
giria, Šešuvies upė žemiau Pašešuvio, Verknės vidurupis II, Rietavo miškai, Merkio upė,
Šventosios upės vidurupis, Minijos upė, Žalioji giria, Pamūšiai, Žeimenos upė, Babtų-
Varluvos miškai, Būdos ir Pravieniškių miškai, Prienų šilas II, Neries kilpų apylinkės,
Virintos upė, Kazlų Rūdos miškas IV, Minijos aukštupys, Žėbiškių ir Lomankos miškai,
Veiviržo ir Šalpės upės bei slėniai, Sabališkių miškas, Kauno marios, Nemuno kilpos, Meros
upė ir jos slėnis, Širvintos upės slėniai II, Taujėnų-Užulėnio miškai, Karajimiškio kaimo
apylinkės, Labūnavos miškas, Laukesa I, Pagramančio regioninis parkas, Ąžuolijos miškas,
Lavoriškių miškas, Čerkiškės apylinkės, Strošiūnų šilas, Gubernijos miškai, Naujakiemio
apylinkės, Naujojo Lentvario apylinkės, Kernavės apylinkės, Strošiūnų šilas II, Būdų
miškas, Šešuolių giria
Biosferos poligonai
Nepatenka
Babtų-Varluvos miškų biosferos poligonas, Gubernijos miško biosferos poligonas,
Labūnavos miško biosferos poligonas, Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonas,
Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas
Biosferos rezervatai
Nepatenka
Nepatenka
Botaniniai gamtos
paveldo objektai
Nepatenka
Uogintų ąžuolo ir Triliemenio ąžuolo teritorijas.
Draustiniai
Karajimiškojo
kraštovaizdžio draustinis
Veiviržo ichtiologinis draustinis, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis, Jūros
kraštovaizdžio draustinis, Kurklių geomorfologinis draustinis, Vokės senslėnio šlaitų
geomorfologinis draustinis, Punios kraštovaizdžio draustinis, Merkio ichtiologinis
draustinis, Drubengio botaninis draustinis, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis,
Nevėžio kraštovaizdžio draustinis, Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, Šventosios
ichtiologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Karajimiškio kraštovaizdžio
draustinis, Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis, Judinio geomorfologinis draustinis,
Žeimenos ichtiologinis draustinis, Didžiųjų Nemuno kilpų hidrografinis draustinis, Upytės
hidrografinis draustinis, Šventininkų botaninis draustinis, Virintos kraštovaizdžio
draustinis, Daumėnų geologinis draustinis Tatulos kraštovaizdžio draustinis Sabališkės
pedologinis draustinis, Pamūšių kraštovaizdžio draustinis, Minijos pralaužos
kraštovaizdžio draustinis, Pravienos hidrografinis draustinis, Baravykinės kraštovaizdžio
draustinis, Daugyvenės hidrografinis draustinis, Verdeikių geomorfologinis draustinis,
Jūros ichtiologinis draustinis, Vokės hidrografinis draustinis, Būdos botaninis-zoologinis
draustinis, Ąžuolijos botaninis-zoologinis draustinis, Paryžinės miško pušies I genetinis
draustinis, Nemajūnų kraštovaizdžio draustinis, Aliosios hidrografinis draustinis, Naravų
kaimo kraštovaizdžio draustinis, Prienų Šilo kraštovaizdžio draustinis, Karčiupio
hidrografinis draustinis, Naujojo Letvario botaninis draustinis
Parkai
Biržų regioninis parkas
Anykščių regioninis
parkas
Neries regioninis parkas, Biržų regioninis parkas, Varnių regioninis parkas, Anykščių
regioninis parkas, Sirvėtos regioninis parkas, Nemuno kilpų regioninis parkas,
Pagramančio regioninis parkas, Kauno marių regioninis parkas
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2022 metais baigus GIPL (Gas Interconnection Poland-Lithuania) dujotiekio statybą, 4 metus vykdomas postatybinis
atskirų etapų monitoringas. Monitoringas vykdomas pagal 2016 m. su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą aplinkos
monitoringo programą. Šio monitoringo metu stebima, kaip vietinė flora, fauna bei vietovei būdinga rūšinė įvairovė
atsistato po magistralinio dujotiekio statybos ir ar nereikalinga imtis papildomų priemonių siekiant atstatyti arba
pagerinti prieš statybas buvusią padėtį. Monitoringo teritorija apima dujotiekio trasą nuo Jauniūnų dujų kompresorių
stoties prijungimo čiaupų aikštelės Nr. 20B, Jauniūnų sen., Širvintų raj. iki Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos
valstybių kirtimo sienos, Būdviečio sen., Galinių km., Lazdijų rajono savivaldybė.
Pagal parengtą monitoringo planą, stebima ne tik paviršinių vandens telkinių (Musės upės, Strėvo upės ir Lapainios upės)
būklė, bet ir kraštovaizdžio, paukščių (nendrinės lingės, pievinės lingės, švygždos, pilkosios gervės, mažojo erelio rėksnio,
juodojo gandro, vidutinio margojo genio), žuvų (saugomų rūšių Strėvos, Verknės, Lapainios upėse kiršlio, srovinės
aukšlės, kartuolės, paprastojo kirtiklio, paprastojo kūjagalvio), vabzdžių (baltajuosčio melsvio, tamsiosios šaškytės,
akiuotojo satyro, šarvuotosios skėtės, didžiojo auksinuko), roplių (balinio vėžlio, raudonpilvės kūmutės) būklė, invazinių
rūšių (sosnovskio barščio, uosialapio klevo, gausialapio lubino, kanadinės rykštenės) atsiradimas bei plitimas, augalinė
danga. 1-3 metų monitoringo duomenimis dujotiekio jungties tarp Lietuvos-Lenkijos statyba neturėjo reikšmingos
neigiamos įtakos ir nepaveikė aplinkos. Kaip tikėtasi, biologinė įvairovė atsistatinėja natūraliai.
Taip pat po GIPL jungties statybos fiksuojama ir įvertinama Europos Bendrijų (EB) svarbos natūralių buveinių kaita
dujotiekio jungties poveikio zonoje. Stebimi EB svarbos natūralių buveinių parametrai: augalinės dangos projekcinis
padengimas, rūšinė sudėtis ir gausumas pusiau pastoviuose stebėjimo laukeliuose. Šių stebėjimų pagrindu nustatoma,
ar po trumpalaikių augalijos pokyčių (po mechaninių pažeidimų dujotiekio statybų metu) vyksta renatūralizacijos
procesas, kurio dėka atsikuria Europinės svarbos gamtinės buveinės. 2023 m. tirtos Skodiškės ir Slabados kaimų
2023 m. metinis pranešimas
82
apylinkėse esančios statybų metu pažeistos EB svarbos natūralios pievų buveinės., Po statybų žemės paviršius suartas,
išlygintas ir įsėti žolių mišiniai. Per stebėjimo laikotarpį 2022 ir 2023 m., Skodiškės kaimo apylinkėse 6270 rūšių
turtinguose smilgynuose neįvyko žymių pokyčių augalijos arde. Žolinės augalijos ardų stabilumą kontroliuoja buveinėse
ganomi galvijai, kurie apskabo žoles. Per stebėjimo laikotarpį augalų rūšių skaičius beveik nepasikeitė, nenustatyti vykę
ryškūs floros sudėties pokyčiai. Tai rodo, kad buvusi pažeista buveinės pievos dalis atsistato ir renatūralizacijos procesas
jau prasidėjęs.
Žaliųjų dujų iniciatyvos
Esame pasirengę transformuoti gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių –
biometano, metano ir vandenilio mišinio bei gryno žaliojo vandenilio – transportavimui. Esame pasirengę transformuoti
gamtinių dujų sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – biometano, vandenilio ir metano mišinio
transportavimui bei prisidėti vystant žalio ar mažai anglies dvideginio išskiriančio vandenilio vertės grandinę, dalyvauti
išgryninant CO2 surinkimo, saugojimo, transportavimo ir panaudojimo poreikį ir Bendrovės vaidmenį šioje srityje, taip
pat dalyvauti vystant sintetinio metano gamybos ir panaudojimo grandinę.
2023 m. EPSO-G, dalyvaujant ir kitoms Grupės įmonėms, kartu su konsultacine bendrove DNV, parengė Lietuvos
energetikos sistemos iki 2050 m. transformacijos studiją. Jos paskirtis sumodeliuoti scenarijus galimo Lietuvos
energetinės sistemos vystymo, įvertinant plėtros projektus, galimybes, energetikos vartojimo pokyčius, atsakingas šalis.
Studijos rekomendacijos yra labai reikšmingos Amber Grid įmonės tolimesniam veiklos vystymui, planuojant ilgalaikę
strategiją iki 2050 m. Remiantis Transformacijos studijoje pateiktomis prognozėmis metano paklausa išliks stabili iki
2030 m. Nuo 2030 iki 2050 metų metano poreikį palaipsniui pakeis vandenilis ar išvestiniai vandenilio produktai.
Atliepiant šias tendencijas bei atsižvelgiant į energetikos transformacijos kryptis, siekiant ekonomikos dekarbonizacijos
ir įgyvendinant Europos Žaliojo kurso nuostatas, Amber Grid 2023 m. pradėjo vandenilio transportavimo veiklą ir sieks
tapti Lietuvos vandenilio tinklo operatoriumi. Tai leis laiku sukurti naują infrastruktūrą, pritaikyti esamą vandenilio
transportavimui bei integracijai į Europos žaliojo vandenilio tinklą.
Intensyvi AEI energijos gamybos plėtra ir reikšmingai padidėjusi AEI dalis bendrame energijos balanse, esami ir būsimi
elektros tinklo balansavimo bei integracijos į elektros energijos transportavimo sistemą iššūkiai, Perteklinę elektros
energiją pavertus žaliuoju vandeniliu, jį bus galima tiekti į dujų perdavimo sistemą – laikyti ir saugoti vamzdynuose, o
prireikus, iš vandenilio vėl pasigaminti švarią elektros ar šiluminę energiją, panaudoti kaip kurą transporto sektoriuje
arba kaip žaliavą įvairioms pramonės reikmėms. Tai sukuria galimybes plėtotis žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus
bei vandenilio transportavimo infrastruktūrą.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2023 m. Bendrovė kartu su regiono partneriais (Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriais), užbaigė
dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo techninių sąlygų ir galimybių analizę, kuri
įvertino investicijų į sistemą pagal skirtingas vandenilio koncentracijas poreikius. Numatoma, kad gamtinių dujų
infrastruktūros pritaikymas vandenilio transportavimui vyks keliais etapais. Iki 2027 m. kartu su dujų skirstymo sistemos
bei elektros perdavimo sistemos operatoriais bus įgyvendinamas P2G vandenilio maišymo gamtinių dujų tinkle
projektas, vykdant tyrimų programą, kurios metu būtų įvertinti techniniai gamtinių dujų infrastruktūros pritaikymo
vandenilio ir metano mišinio transportavimui parametrai, ekonominis pagrįstumas, teisės aktų pakeitimo poreikis, o
taip pat P2G technologijos pritaikymo galimybės elektros sistemos lankstumui užtikrinti. Konkretus galimas vandenilio
įmaišymo dydis ir investicijos į gamtinių dujų tinklą bus nustatytas atsižvelgus į planuojamų tyrimų rezultatus, įvertinus
kaimyninių valstybių infrastruktūros galimybes, ES reikalavimus ir ekonominės analizės rezultatus. Laikotarpyje iki 2030
m. dujų perdavimo ir skirstymo sistemos bus pritaikytos nustatyto lygio metano ir vandenilio mišinių transportavimui.
2022 m. Amber Grid kartu su Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos dujų perdavimo sistemos operatoriais,
inicijavo „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor“ projektą, kurio tikslas - sukurti žaliojo vandenilio transportavimo koridorių
tarp Suomijos ir Vokietijos, jungiantį vandenilio gamybos, tiekimo ir saugojimo centrus Suomijoje, Švedijoje, Estijoje,
Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Projektą numatoma įgyvendinti apie 2030 m. 2023 m. šiam projektui Europos
komisija suteikė Europai svarbaus infrastruktūros projekto statusą (bendro intereso projekto statusą). 2023 m. pradėta
rengti šio projekto galimybių studija.
Europos Komisijos paskelbtame REPowerEU plane biometanui numatytas svarbus vaidmuo siekiant sumažinti ES
priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro ir siekiant išvengti ženklaus energijos kainų svyravimo. Dėl galimybės tiekti
2023 m. metinis pranešimas
83
biometaną į „Amber Grid“ tinklą per 2022-2023 metus kreipėsi apie 20 įmonių, kurios gavo preliminarias prijungimo
prie perdavimo tinklo sąlygas. Su kai kuriomis jau sudarytos prijungimo sutartys. Nemaža dalis besikreipusių įmonių
planuoja prie perdavimo sistemos prisijungti 2024-2025 metais. „Amber Grid“, sudarydama verslui lankstesnes sąlygas,
siūlo ir tipinę biometano prijungimo sutartį, kai biometano gamintojas įsipareigoja pats savarankiškai pastatyti
magistralinio dujotiekio atkarpą, kurią operatorius prijungs prie perdavimo sistemos. Skaičiuojama, kad jei būtų
įgyventini visi prie perdavimo sistemos planuojami prijungti projektai, į tinklą būtų galima priimti apie 2 TWh biometano
per metus. Ilgojoje perspektyvoje biometano kiekis Lietuvoje galėtų padidėti net iki 2,5 TWh per metus
Nuo 2019 m. Bendrovė administruoja dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinį kilmės garantijų registrą, atliekantį kilmės
garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose
valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimą Lietuvoje. Registras reikalingas tiems vartotojams, kurie naudoja švarias
Lietuvoje ar kitose valstybės narėse pagamintas žalias dujas. Bendrovė bendradarbiauja su kitų šalių už kilmės garantijų
administravimą atsakingomis paskirtosiomis įstaigomis bei jas vienijančiomis asociacijomis, siekiant supaprastinti
apsikeitimą kilmės garantijomis tarp ES valstybių narių.
Nuo 2022 m. pabaigos biometanas kartu su kilmės garantijomis importuojamas iš Nyderlandų. Jis naudojamas
transporte kaip kuras, o kilmės garantijos panaudojamos degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų sistemoje
(DAEI), taip padengiant degalų tiekėjų įpareigojimus dėl atsinaujinančio kuro dalies galutiniame kuro mišinyje.
2023 m. vasarą buvo išduotos pirmosios kilmės garantijos Lietuvoje pagamintam ir patiektam į dujų perdavimo sistemą
biometanui, Iki 2023 m. pabaigos buvo pagaminta 47 GWh biometano, kuriam išduotos kilmės garantijos.
2023 m. Amber Grid aktyviai dalyvavo Energetikos ministerijos inicijuotame Vandenilio sektoriaus plėtros Lietuvoje iki
2050 m. gairių projekto rengime, kuriame pateikiama vandenilio plėtros Lietuvoje vizija, apibrėžiamos vandenilio plėtros
strateginės kryptys ir etapai, verslo aplinka ir uždaviniai. Gairių dokumento projekte kaip vienas iš pagrindinių vandenilio
transportavimo projektų įvardijamas vandenilio dujotiekis nuo Suomijos iki Vokietijos, kuris turėtų eiti per Lietuvą ir
suteikti galimybę eksportuoti vandenilį arba importuoti jį iš kitų ES valstybių. Įgyvendinus šį projektą Lietuvai bus
sudarytos galimybės pasinaudoti požeminėmis vandenilio saugyklomis, kurios planuojamos įrengti kitose valstybėse.
Vandenilio maišymas gamtinių dujų tinkle dokumento projekte įvardijamas, kaip pereinamo laikotarpio priemonė
skatinanti žaliojo vandenilio rinkos atsiradimą ir kurianti pirmuosius vandenilio transportavimo pajėgumus.
8.5. DARNUMAS SOCIALINĖJE SRITYJE
Mūsų požiūris
Bendrovės siekis socialinėje srityje – kurti pažangią, darnumo principų besilaikančios Bedrovės kultūrą. Neatskiriami šios
kultūros elementai - rūpinimasis darbuotojų gerove, tobulėjimu, saugios darbo kultūros, lygių galimybių puoselėjimas,
atvirų ir abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių su vietos bendruomenėmis kūrimas bei klientų pasitenkinimo teikiamomis
paslaugomis užtikrinimas. Įmonė siekia tapti organizacija, kurią didžioji dalis tiekėjų, gamintojų, vartotojų, darbuotojų,
bendruomenių bei kitų suinteresuotų šalių atstovų vertintų kaip darnumo principų besilaikančią Bendrovę.
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje dirbo 345 darbuotojai
(skaičius nurodytas be esančių vaiko priežiūros atostogose).
Darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigų kategorijas (be esančių vaiko priežiūros atostogose)
2023 m. metinis pranešimas
84
24 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį
Pareigų kategorija
Lytis
Darbuotojų skaičius 2023
m. gruodžio 31 d.
Darbuotojų skaičius 2022
m. gruodžio 31 d.
Darbuotojų skaičius 2021
m. gruodžio 31 d.
Visa įmonė
Vyrai
264
255
252
Moterys
81
77
72
Aukščiausio lygmens vadovai
Vyrai
5
5
5
Moterys
1
1
1
Vidurinio lygmens vadovai
Vyrai
27
27
26
Moterys
15
13
11
Specialistai
Vyrai
136
129
132
Moterys
64
62
59
Darbininkai
Vyrai
96
94
89
Moterys
1
1
1
Iš lentelėje pateiktų duomenų matosi, kad 2023 m. labiausiai augo specialistų kiekis (+7 darbuotojai vyrai ir +2
darbuotojos moterys) taip pat 2 darbuotojais padidėjo darbininkų vyrų kiekis, aukščiausio ir vidutinio lygmens
darbuotojų kiekis nesikeitė.
Darbuotojų dinaminiai rodikliai (su esančiais vaiko priežiūros atostogose):
25 lentelė. „Amber Grid“ dinaminiai rodikliai
Metai
Darbuotojų skaičius
metų pradžiai
Darbuotojų skaičius
metų pabaigai
Vidutinis
darbuotojų skaičius
FTEs metų pabaigai
(Visos darbo dienos
ekvivalentas)
Darbuotojų skaičius
pagal terminuotas
sutartis
Ne pilnu etatu
dirbantys
darbuotojai
2021
317
329
320
326
9
3
2022
327
342
326
338
12
5
2023
342
351
339
349
6
3
Darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis skaičius 2023 m. mažėjo, atitinkamai, tam įtakos darė grįžusios
į darbą darbuotojos, buvusios motinystės ar vaiko priežiūros atostogose, ar nusprendusios nebetęsti darbo santykių su
Bendrove po minėtų atostogų, ar pasibaigęs terminuotų darbo sutarčių terminas. Atitinkamai mažesniam terminuotų
sutarčių kiekiui turėjo įtakos ir mažesnis kiekis moterų, 2023 m. išėjusių į motinystės ar vaiko priežiūros atostogas.
Pastebima, kad moterų, išėjusių į motinystės ar vaiko priežiūros atostogas kiekis yra didesnis nei vyrų (vyrų, išėjusių į
ilgalaikes tėvystės atostogas, apskritai nefiksuota), todėl ir pasiskirstymas darbuotojų moterų, dirbančių pagal
terminuotas darbo sutartis yra proporcingai didesnis.
Informacija pagal lytį (su esančiais vaiko priežiūros atostogose):
2023 m. metinis pranešimas
85
26 lentelė. „Amber Grid“ dirbančios moterys
MOTERYS
BENDRAS
moterų skaičius
BENDRAS
moterų skaičius
FTE (Visos darbo
dienos
ekvivalentas)
Vidutinis
Moterų skaičius
Moterys, kurios išėjo
motinystės atostogų
Moterys, kurios grįžo iš
motinystės atostogų
Moterys, kurios dirba pagal
terminuotas sutartis
Moterys, kurios dirba ne pilną
darbo dieną
Ataskaitinių metų
pabaigoje
dirbusios moterys
Per metus
priimtos moterys
Per metus
iš darbo
išėjusios/atleistos moterys
Moterys
dirbančios ilgiau nei
metus metų pabaigai
metų pradžioje
metų pabaigai
metų pabaigai
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
2021
65
77
77
66
4
0
6
0
8
50
19
6
13
2
0
8
1
6
5
2
2022
77
85
84
73
5
1
9
1
10
55
20
5
15
1
1
10
2
3
10
0
2023
85
87
85
76
2
2
5
2
12
55
20
5
6
0
2
5
2
5
5
0
27 lentelė. „Amber Grid“ dirbantys vyrai
VYRAI
BENDRAS
vyrų skaičius
BENDRAS
vyrų skaičius
FTE (Visos darbo dienos
ekvivalentas)
Vidutinis
Vyrų skaičius
Vyrai, kurie išėjo
tėvystės atostogų
(ilgalaikių)
Vyrai, kurie grįžo iš
tėvystės
atostogų
(ilgalaikių)
Vyrai, kurie dirba pagal
terminuotas sutartis
Vyrai, kurie dirba ne pilną
darbo dieną
Ataskaitinių metų pabaigoje
dirbantys vyrai
Per metus
priimti vyrai
Per metus
iš darbo
išėję/atleist
i vyrai
Vyrai dirbantys ilgiau nei
metus metų
pabaigai
metų pradžioje
metų pabaigai
metų pabaigai
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
iki 30 metų
30-50 metų
50+ metų
2021
252
252
249
241
0
0
3
3
12
147
93
6
17
2
2
16
9
4
7
0
2022
250
257
254
240
0
0
3
4
16
145
96
8
19
3
1
16
6
5
15
2
2023
257
264
264
249
0
0
1
1
16
150
98
7
23
4
4
14
9
6
21
4
Bendrovė užtikrino grįžusių iš vaiko priežiūros atostogų teises, vadovaujantis LR DK nuostatomis, t.y. buvo pasiūlyta ta
pati ar lygiavertė darbo vieta (pareigos) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo
užmokestį, ir naudotis visomis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias darbuotojas būtų
turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs
Bendrovėje dirba įvairų išsilavinimą turintys darbuotojai (skaičiai be esančių vaiko priežiūros atostogose):
2023 m. metinis pranešimas
86
28 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Darbuotojų išsilavinimo rodikliai (su esančiais vaiko priežiūros atostogose):
29 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
Metai
Darbuotojos MOTERYS
Darbuotojai VYRAI
MOTERŲ skaičius pagal išsilavinimą (metų pabaigoje)
VYRŲ skaičius pagal išsilavinimą (metų pabaigoje)
Aukštasis
Aukštesnysis
Vidurinis
Pagrindinis
Aukštasis
Aukštesnysis
Vidurinis
Pagrindinis
2021
66
8
3
0
150
34
68
0
2022
75
5
5
0
156
33
68
0
2023
79
4
4
0
165
24
75
0
2023 m. mažėjo aukštesnįjį išsilavinimą turinčių darbuotojų skaičius, tačiau proporcingai didėjo aukštąjį išsilavinimą
turinčių darbuotojų skaičius. Vyrų darbuotojų tarpe – taip pat augo vidurinį išsilavinimą turinčių darbuotojų skaičius.
Vertindami kiekvieno darbuotojo indėlį, konkurencingomis rinkos sąlygomis siekiame išlaikyti ir pritraukti darbuotojus.
Darbuotojų kaita 2023 m. metais buvo šiek tiek mažesnė nei ankstesniais metais ir Bendrovės vertinimu kaita yra
atitinkant rinkos situaciją.
30 lentelė. Darbuotojų kaitos rodikliai
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Kaita, proc.
9, 7
11,04
11,21
Kaita pagal lytį vyrai/moterys,
proc.
73/27
64/36
75/25
Stebima ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų kaita bei pagal terminuotą darbo sutartį dirbančių darbuotojų kaita.
Pagal pasirinktus stebėti kriterijus, reikšmingų statistinių rodiklių kaitos nebuvo užfiksuota.
31 lentelė. Darbuotojų kaitos rodikliai
Išsilavinimas
Darbuotojų skaičius 2023 m.
gruodžio 31 d.
Darbuotojų skaičius 2022 m.
gruodžio 31 d.
Darbuotojų skaičius 2021 m.
gruodžio 31 d.
Aukštasis
238
222
211
Aukštasis pagal lytį, vyrai/moterys,
proc.
69,3/30,7
69,4/30,6
71/29
Aukštesnysis
28
38
42
Aukštesnysis pagal lytį,
vyrai/moterys, proc.
85,7/14,3
84,2/15,8
81/19
Vidurinis ir profesinis
79
72
71
Vidurinis ir profesinis pagal lytį
vyrai/moterys, proc.
94,9/5,1
95,8/4,2
95,8/4,2
2023 m. metinis pranešimas
87
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Ne visą darbo dieną dirbančiųjų skaičius/ išėjusiųjų ne visą darbo dieną
dirbančiųjų skaičius
3/0
3/1
3/0
Ne visą darbo dieną dirbančiųjų proc. pagal lytį vyrai/moterys
33,3/66,7
66,7/33,3
100/0
Išėjusiųjų ne visą darbo dieną dirbančiųjų proc. pagal lytį
vyrai/moterys
0/0
100/0
0/0
Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius/ išėjusiųjų pagal
terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius
6/2
15/5
9/2
Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius proc. pagal lytį
vyrai/moterys
16,7/83,3
20/80,
33,3/66,7
Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiųjų skaičius proc. pagal lytį
vyrai/moterys
0/100
40/60
100/0
2023 m. darbuotojų amžiaus vidurkis 44,8 m (moterų 42,2m.; vyrų 45,6 m.):
32 lentelė.Darbuotojų amžiaus rodikliai
Darbuotojų
amžius
Darbuotojų
skaičius
(proc.)
2023 m.
Darbuotojų
skaičius
(proc.)
2022 m.
Darbuotojų
skaičius
(proc.)
2021 m.
Amžiaus grupių
pasiskirstymas pagal
lytis (vyrai/moterys,
(proc.))
2023 m.
Amžiaus grupių
pasiskirstymas pagal
lytis (vyrai/moterys,
(proc.))
2022 m.
Amžiaus grupių
pasiskirstymas pagal
lytis (vyrai/moterys,
(proc.))
2021 m.
<20-30
8,1
7
6,2
57,1/42,9
58,3/41,7
60/40
30-40
27
28
31,2
73,1/26,9
68,2/31,8
76,2/23,8
40-50
30,7
30
28
77,4/22,6
77,6/22,4
76,9/23,1
50-60
22,6
24
23,8
80,8/19,2
78,8/21,2
80,5/19,5
>60
11,6
11
10,8
87,5/12,5
91,7/8,3
88,6/11,4
Bendrovės darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Tam didelės įtakos turi vykdomos veiklos specifika: moterys rečiau renkasi
techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su jais tiesiogiai susijusias
specialybes.
2023 m. įgyvendintos iniciatyvos ir veiksmai:
• Peržiūrėtas hibridinio darbo modelis. Komandinis darbas Amber Grid yra pagrindinė vidinės kultūros ašis, o ir
darbuotojai komandą, kurioje dirba, įvardina kaip vieną iš šios organizacijos stiprybių ir privalumų. Tai yra viena
pamatinių vertybių, kurią norima išsaugoti sudarant galimybes komandoms turėti daugiau gyvo bendravimo.
Remiantis darbuotojų apklausos rezultatais, buvo pereita prie kito hibridinio darbo modelio, t. y. biure dirbant ne
vieną, o ne mažiau kaip dvi dienas per savaitę (atsižvelgiant į darbo pobūdį);
• Įgyvendintos darbdavio įvaizdžio stiprinimo priemonės, kuriant darbdavio vertės pasiūlymą būsimiems ir
esamiems darbuotojams, apima šias pagrindines sritis – atlygis, papildomos naudos, karjera ir augimas, darbo
aplinka, organizacijos kultūra;
•
• Organizuotos individualios ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) sesijos darbuotojams. Ugdomojo
vadovavimo sesijos padeda darbuotojams geriau suprasti savo stipriąsias sritis, iššūkius ir galimybes bei ugdyti
naujus įgūdžius, kad darbuotojas galėtų pasiekti savo asmeninius ir profesinius tikslus. Ugdomojo vadovavimo
sesijos naudingos darbuotojams, norintiems valdyti stresą ir emocinę įtampą darbo vietoje. Įgyvendinant
strategijas ir įgūdžius, kurie padeda valdyti stresą, darbuotojai gali geriau susidoroti su iššūkiais ir skatinti savo
gerovę.
2023 m. metinis pranešimas
88
•
• Bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis:
•
• Darbuotojai vyko į mokyklas pristatyti energetiką ir savo profesiją dirbant energetikos sektoriuje (įvyko 10
pristatymų);
• Dalyvavome Panevėžio kolegijos studentų baigiamųjų darbų gynimuose. Siekiant didinti susidomėjimą karjeros
galimybėmis Amber Grid dalyvavo studentų darbų gynimuose, kur pristatė Bendrovę bei kaip įdomu ir
prasminga yra dirbti energetikoje;
• Dalyvavome Vilnius Tech renginyje, kur su studentais kalbėjome inovacijų tema;
• Dalyvavome dvejose karjeros mugėse, pristatėme Bendrovę, kad uždegtume jaunimui norą ateityje rinktis
energetiko specialybę;
• Pradėtas įgyvendinti stažuotojų (apmokamos praktikos) projektas „AUGANTYS ENERGETIKAI“. Siekiame
parodyti energetikos studentams energetiko specialybės įvairiapusiškumą, parodyti Amber Grid kaip patrauklų
darbdavį ir suteikti studentams galimybę įgyti praktinių įgūdžių, mokant jiems darbo užmokestį. Turėjome 2
stažuotojus. 2024 m. žadame tęsti šį projektą.
•
• Skaitmenizacijos sprendimai žmonių valdysenos srityje:
•
• Pradėtas taikyti skaitmeninis įrankis personalo duomenų analitikai ir atvaizdavimui;
• Įdiegta ir pradėta naudoti talentų pritraukimo ir valdymo (ATS) informacinė sistema. Įdiegus sistemą turime
galimybes pagerinti kandidatų patirtį atrankoje, užtikrinti duomenų apsaugą, atlikti duomenų analizę,
automatizuoti procesus, kt.)
• Pakeistas darbininkų veiklos vertinimas įtraukiant juos į bendrą veiklos vertinimo sistemą. Darbininkams
pradėti vesti metiniai pokalbiai, siekiame, kad visi darbuotojai turėtų vienodą veiklos vertinimo procesą, turėtų
galimybę gauti ir suteikti grįžtamąjį ryšį;
• Įvykdytas nuotolinės e-mokymų informacinės sistemos pirkimas. Siekiame būti inovatyvūs, mokymus
darbuotojams pateikti taip, kad informacija galėtų būti lengvai prieinama, aiški, sudominanti ir lengvai
įsimenama. Taip sistemoje galėsime sekti darbuotojų progresą, lengviau valdyti ugdymosi procesą.
•
• Atliktos darbuotojų apklausos ir tyrimai:
•
• Hibridinio darbo apklausa. Siekiant kuo labiau atliepti hibridiniu darbo modeliu dirbančių darbuotojų poreikius
ir priimti geriausią sprendimą, kvietėme darbuotojus dalyvauti apklausoje ir išreikšti savo nuomonę pasirenkant
organizacijai tinkamiausią darbo būdą;
• Išeinančių darbuotojų apklausos (Exit interviu). Nors kaitos rodiklis organizacijoje nedidelis, stebima ir
analizuojama iš organizacijos išeinančių darbuotojų patirtis, priežastys. Ši informacija papildo kitus atliekamus
veiksmus, susijusius su darbuotojų motyvacija, atlygiu, ugdymu, darbo aplinka ir kt.;
• Naujokų apklausos. Į sėkmingą naujoko adaptaciją organizacija orientuojasi nuo pat pirmųjų naujo darbuotojo
darbo dienų. Atliekamos apklausos leidžia susipažinti su naujoko patirtimi ir pagal tai atitinkamai atnaujinti,
keisti naujoko adaptacijos procesą;
• Praktikantų/stažuotojų apklausos. Siekiame, kad studentų/stažuotojų patirtis Amber Grid būtų teigiama, taip
norime tobulėti, todėl grįžtamasis ryšys yra puiki priemonė praktikos standarto tobulinimui;
• Vadovų 360 kompetencijų tyrimas. Organizacija periodiškai atlieka 360 grįžtamojo ryšio tyrimą, kuriuo siekiama
kurti pasitikėjimą, geresnę darbo vietos kultūrą, lygių galimybių kultūrą, kai grįžtamuoju ryšiu dalinasi ne tik
vadovas, bet ir darbuotojas bei kolegos, vadovams sudaryti galimybes pažinti save ir planuoti saviugdą;
• Įsitraukimo tyrimas. Organizacijoje periodiškai atliekamas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, kuris leidžia
analizuoti įvairius organizacijos veiklos aspektus, turinčius įtakos darbuotojų įsitraukimui ir motyvacijai.
Apklausos rezultatų pagrindu tobulinamos aktualios sritys, siekiant didinti darbuotojų motyvaciją ir kartu kurti
organizacijos ir visų darbuotojų sėkmės istoriją. Kiekvienais metais darbuotojų įsitraukimo rodiklis tolygiai
didėja: 2021 m. – 65% , 2022 m. – 70%, 2023 m. – 72%.
Bendradarbiavimas su profesine sąjunga
2023 m. profesinei sąjungai priklausė 60,6 proc. organizacijos darbuotojų. Profesinės sąjungos tikslas - atstovauti savo
narių profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei teisėtus jų interesus. Periodiškai organizuojami profesinės
sąjungos atstovų ir Bendrovės vadovybės susitikimai, kurių metu aptariami aktualūs klausimai.
2023 m. metinis pranešimas
89
Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su profesine sąjunga, plėtoja konstruktyvų socialinį dialogą. 2023 m. Bendrovė
aktyviai bendradarbiavo su profesinės sąjungos tarybos atstovais, kartu įgyvendino iniciatyvas, dalinosi gerosiomis
praktikomis, ieškojo geriausių sprendimų:
• 2023 m. buvo organizuoti periodiniai Bendrovės ir profesinės sąjungos tarybos susitikimai kartą į ketvirtį, kurių metu
Bendrovė pristatydavo aktualius klausimus, tokius kaip darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai, atlygio pokyčiai,
kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymas, Bendrovės įgyvendintos ir planuojamos įgyvendinti iniciatyvos
darbuotojams.
• 2023 m. buvo gautas 1 prašymas pagal kolektyvinės sutarties materialinės paramos skyrimo principus, kuriais
vadovaujantis skiriama parama darbuotojams nelaimingų atsitikimų, ligų atvejais. Prašymas buvo patenkintas ir
skirta materialinė parama.
Atlygis
Nuo 2023 m. pradžios Bendrovėje taikoma atnaujinta EPSO-G įmonių grupės Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir
ugdymosi politika (toliau – Atlygio politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams ir skelbiama viešai interneto
tinklalapyje. Atlygio politikos tikslas yra kurti motyvacines paskatas bei skatinti darbuotojus siekti geresnių veiklos
rezultatų, aktyviau prisidėti prie tikslų pasiekimo, atlikti daugiau, nei formalus pareigų vykdymas, kurti inovatyvius,
nestandartinius sprendimus ir tobulinti veiklą, o kartu ir efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo užmokesčio
sąnaudas.
2021-2023 metais atlygis nuosekliai augo visų pareigų darbuotojams. Vidutinis įmonės darbuotojų atlygis 2022 m.
didėjo 14,3 proc., 2023 m. didėjo 12,2 proc.
Vidutinis darbo užmokestis 2021-2023 m. pagal pareigų kategoriją lytį:
33 lentelė. Vidutinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes:
Pareigų kategorija
Lytis
Vidutinis darbo užmokestis
2023 m.
Vidutinis darbo užmokestis
2022 m.
Vidutinis darbo užmokestis
2021 m.
Visa įmonė
Vyrai
3 107,59
2 768,46
2 452,28
Moterys
3 024,38
2 580,36
2 263,62
Aukščiausio
lygmens vadovai
Vyrai
11 111,71
9 380,82
8 422,37
Moterys
Neteikiama*
Neteikiama*
Neteikiama*
Vidurinio ir pirminio
lygmens vadovai
Vyrai
5 316,23
4 984,59
4 260,83
Moterys
4 120,13
3 458,15
3 154,87
Specialistai
Vyrai
3 112,73
2 723,23
2 316,81
Moterys
2 684,04
2 317,90
2 006,50
Darbininkai
Vyrai
2 065,19
1 901,03
1 786,76
Moterys
Neteikiama*
Neteikiama*
Neteikiama*
*Dirba po 1 darbuotoją, todėl atsižvelgiant į Bendro duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) reikalavimus šie duomenys negali būti viešai atskleidžiami.
Vidutinis atlyginimas, mokamas vadovams vyrams yra šiek tiek didesnis nei mokamas vadovėms moterims dėl to, kad
aukštesnio pareigybės lygio pozicijose dirba daugiau vyrų. O vidutinis atlyginimas, mokamas specialistams vyrams yra
didesnis nei specialistėms moterims, nes sąlyginai daugiau vyrų dirba ne tik pagal standartinį darbo grafiką, todėl jiems
mokamos priemokos, nustatytos LR darbo kodekse, Bendrovės vidaus teisės aktuose ir kolektyvinėje sutartyje.
Vidutinis darbo užmokestis 2021-2023 m. pagal lytį ir amžiaus grupes:
34 lentelė. Vidutinis darbo užmokestis pagal lyti ir amžiaus grupes
2023 m. metinis pranešimas
90
Pareigų kategorija
Amžius
Vidutinis darbo užmokestis
2023 m.
Vidutinis darbo užmokestis
2022 m.
Vidutinis darbo užmokestis
2021 m.
Moterys
iki 30 metų
2 042,50
1 568,03
1 084,69
30-50 metų
3 147,32
2 675,34
2 506,78
50+ metų
3 318,56
2 842,01
2 074,64
Vyrai
iki 30 metų
2 452,56
1 773,68
1 449,98
30-50 metų
3 391,31
3 041,55
2 643,02
50+ metų
2 736,36
2 500,83
2 042,50
Visa įmonė
iki 30 metų
2 276,82
1 691,42
1 296,17
30-50 metų
3 348,74
2 941,68
2 607,95
50+ metų
2 832,50
2 558,22
2 223,66
Bendrovėje darbo užmokestis nustatymas ir peržiūra nėra niekaip susijusi su darbuotojo amžiumi. Vidutinis moterų
darbo užmokestis Bendrovėje yra didėjantis kiekvienoje amžiaus kategorijoje dėl didėjančios patirties ir kompetencijų
augimo, o vyrų vidutinis darbo užmokestis 50+ metų kategorijoje yra žemesnis nei 30-50 metų kategorijoje todėl, kad
žemiausiose pareigų kategorijose dirba daugiausiai vyrų (2023 m. vyrų darbininkų turėjome 96, moterų 1). Darbuotojai
iki 30 metų vidutiniškai mažiau uždirba tiek moterų, tiek vyrų tarpe todėl, kad dažniausiai šioje amžiaus kategorijoje yra
darbuotojai, kurie dirba pradedančio/jaunesniojo specialisto/darbininko lygmens pozicijose, neseniai įsiliejo į darbo
rinką arba pakeitė darbo sritį.
Kolektyvinė sutartis ir papildomos naudos
Bendrovė remia darbuotojų kultūrinę, sveikatinimo veiklą, įvairius šventinius ir individualioms komandoms skirtus
renginius bei kitą socialinę veiklą, kurioje be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę dalyvauti visi Bendrovės darbuotojai.
Kolektyvinėje sutartyje nustatytos darbo, darbo apmokėjimo, socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei
garantijos, kurios nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ir taikomos ne tik profesinės sąjungos
nariams, bet visiems darbuotojams. Darbuotojams taikomos papildomos finansinės garantijos (išmokos nelaimingų
atsitikimų, ligos, artimųjų mirties atvejais, parama gimus vaikui, parama auginant tris ir daugiau vaikų ar neįgalų vaiką),
papildomos atostogų dienos (gimus vaikui, mirus artimajam ir kitais atvejais) ir kitos garantijos.
Papildomos naudos taikomos visiems Bendrovės darbuotojams.
2023 m. metinis pranešimas
91
2023 m. metinis pranešimas
92
2023 m. metinis pranešimas
93
Bendrovė skatina darbuotojus, kurių veiklos pobūdis ir techninės sąlygos leidžia, naudotis nuotolinio darbo galimybe ir
jiems priskirtas funkcijas prireikus atlikti taikant šią darbo organizavimo formą. Nuo 2022 m. gegužės mėn. nuotolinį
darbą pakeitė hibridinis darbo organizavimo modelis, kai dalį laiko darbuotojas dirba iš namų, dalį - biure.
Besimokanti organizacija - kompetencijų ugdymas
Siekdami sėkmingai vystyti organizacijos veiklą, išlaikyti konkurencingumą rinkoje, turėti motyvuotus ir įsitraukusius,
sėkmingus darbuotojus, keliame aukštus kompetencijų ugdymo tikslus. Sparčiai vykstant įvairiems pokyčiams bei
siekiant būti pasiruošus priimti naujus iššūkius, orientuotis į naują darbo kokybę, taikyti naujus darbo metodus, diegti
inovacijas, lanksčiai ir tinkamai priimti įvairaus lygmens sprendimus, mes turime turėti reikalingų žinių, kompetencijų,
nuolatos mokytis ir tobulėti.
Išsigryninome ugdymosi kryptis, kuriomis vadovausimės ir ateinančiais metais:
• profesinių kompetencijų stiprinimas;
• veiklos efektyvumas (inovacijos ir skaitmenizacija);
• energetikos transformacija;
• vadovavimas ir lyderystė;
• emocinė darbuotojų gerovė.
Darbuotojų ugdymasis vyksta vadovaujantis šiais bendraisiais principais:
• sąsajos principu su Grupės ir Bendrovės strategija, vertybėmis, veiklos vertinimu, kompetencijų modeliu,
pamainumo planavimu, profesinės ir techninės kvalifikacijos vertinimu;
• asmeninės atsakomybės principu, kai pats darbuotojas yra atsakingas už savo ugdymosi rezultatus, darbdaviui
sudarant prielaidas ir sąlygas ugdymuisi ir tobulėjimui.
70-20-10 principu, pagal kurį 70 proc. ugdymosi, tobulėjimo ir mokymosi veiklų vyksta per darbuotojo darbinę patirtį,
20 proc. – iš bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairias patirtis bei kompetencijas turinčiais kolegomis ir vadovais, 10
proc. – iš struktūrizuotų mokymų renginių.
Nuosekliai taikant šį modelį stiprinamos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir bendradarbiavimas tarp padalinių,
gerinami tarpusavio santykiai su kolegomis ir suinteresuotomis šalimis.
Siekiant kurti efektyvią, kompetentingą, pažangios lyderystės organizaciją, kurioje veikla grindžiama bendromis
vertybėmis, Bendrovės bendrųjų ir vadovavimo kompetencijų modelyje įvardijami strateginiai darbuotojų įgūdžiai ir
gebėjimai – kompetencijos, kurios turi didžiausią įtaką organizacijos sėkmei, strateginių tikslų įgyvendinimui ir lyderystės
ugdymui.
Bendrovės siekis – tapti ateities energetikos kompetencijų centru, formuojančiu ateities energetikos tendencijas,
teisėkūrą, verslo modelį.
Atsižvelgiant į organizacijos strateginius tikslus, ugdymo kryptis bei kiekvieno darbuotojo tikslus, tobulėjimo poreikius,
sudaromas darbuotojo ugdymo planas, kuris reguliariai peržiūrimas ir stebima asmeninė darbuotojo pažanga.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2023 m. darbuotojų ugdymo(si) srityje įgyvendintos įvairios iniciatyvos:
• Tęstinė visų lygių vadovų mokymų programa, kurios metu vadovai gilina teorinius ir praktinius vadovavimo įgūdžius;
• Tęstinė mikromokymosi forma EMOTIKA programėlėje;
• Vidinių lektorių Augu su AG mokymai;
• Atnaujinta Iniciatyva, leidžianti darbuotojams geriau susipažinti su kitų padalinių ir įmonės veikla, kurios metu
skirtingų padalinių darbuotojai pristato save ir savo padalinio veiklą;
• Naujų darbuotojų įvedimo programa;
• Emocinei ir fizinei gerovei skirtų seminarų ciklas;
• Anglų kalbos įgūdžių stiprinimo programa, atsižvelgiant į individualų darbuotojo anglų kalbos lygį;
• E-mokymų platformos įsigijimas.
2023 m. metinis pranešimas
94
Siekiame ugdyti visų grandžių vadovus, vystyti vidinių lektorių programą, skatinti darbuotojų lyderystę ir profesinių
kompetencijų tobulinimą, ieškodami įvairių mokymosi būdų ir jų taikymo praktikoje. Darbuotojai susipažino su
mikromokymusi, naudojasi e-mokymų platformomis, dalyvauja nuotoliniuose ir gyvai organizuojamuose mokymuose.
Bendrovė suteikia galimybę darbuotojams dalyvauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vykstančiuose seminaruose,
konferencijose, kuriose darbuotojai tobulina darbui reikalingus įgūdžius, susipažįsta su savo srities naujovėmis bei kitų
įmonių gerosiomis praktikomis. Skatinamas darbuotojų ugdymas ir kūrybiškumas organizuojant Hakatonus.
Amber Grid savo pagrindinę veiklą vykdo reguliuojamoje energetikos aplinkoje, kurioje yra aiškūs reikalavimai
darbuotojų profesinio pasirengimo ir atestavimo pagrindinių ir papildomų funkcijų atlikimui. Atsižvelgdama į teisinį
reglamentavimą Bendrovė organizuoja darbuotojų profesinius ir kitus privalomuosius mokymus bei energetikos
darbuotojų atestavimus.
Bendrovė užtikrina, kad visi privalomieji mokymai būtų organizuojami laiku (gaisrinės saugos, civilinės saugos, pirmos
pagalbos, krovinių tvarkymo rankomis) ir, kad juose dalyvaujantys darbuotojai gautų ne tik teorines žinias, bet ir
praktinius įgūdžius. Siekiant palaikyti aukštą darbuotojų reagavimo ekstremaliomis situacijomis pasiregimo lygį,
Bendrovė periodiškai organizuoja gaisrinės ir avarijų likvidavimo bei civilinės saugos stalo ir funkcines pratybas.
Darbuotojų profesinių kompetencijų ugdymui Bendrovė organizuoja papildomus mokymus saugos, techniniais bei
aplinkosaugos klausimais (darbas su cheminėmis medžiagomis, paaukštinimo priemonių naudojimas ir patikrinimas,
apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonių naudojimas ir t.t.).
Kiekvienais metais Bendrovės Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyrius organizuoja Saugos savaitę ir Sveikatos
savaitę, kurių metu vykdomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymai. 2023 m. buvo organizuotas pristatymas apie
tinkamą ir tikslinį asmeninės apsaugos priemonių panaudojimą, taip pat buvo organizuotas Saugos hakatonas. Sveikatos
savaitės metu darbuotojams buvo organizuoti mokymai apie sveikatai palankesnę mitybą darbingo amžiaus žmonėms
bei keliones be infekcinių susirgimų. Taip pat darbuotojams buvo organizuojami gyvi streso, emocijų bei profesinio
perdegimo mokymai.
Ne rečiau kaip kartą per metus darbuotojams organizuojami aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo mokymai. 2023 m.
organizuotoje aplinkosauginėje valandėlėje, darbuotojams buvo pristatyta geriamojo vandens svarba, tausojimas ir
pasidalinta praktiniais patarimais, kaip sumažinti vartojimą buityje bei darbo aplinkoje. Antroje pristatymo dalyje buvo
paneigti su atliekų rūšiavimu susiję mitai bei atsakyta į darbuotojams dažniausiai kylančius klausimus šia tema, įrodant
jog rūšiuoti naudinga ir apsimoka finansiškai.
Siekiant šviesti darbuotojus, buvo sukurta „Aplinkosaugos atstovų iniciatyva“, kurios metu 16 ne aplinkosaugos srities
savanorių darbuotojų keliavo į aplinkosauginius objektus (Vilniaus kogeneracinę jėgainę, Vilniaus mechaninio-biologinio
apdorojimo (MBA) įrenginius, Vilniaus nuotekų valyklą) ir gyvai gilino savo žinias bei dalinosi įspūdžiais su kolegomis.
Aplinkosaugos atstovai rengė darbuotojų apklausą aplinkosaugos aktualumo ir įsitraukimo tema, bei pristatė rezultatus
multiplikacinio, „Animaker“ programa kurto, filmuko formatu su įgarsinimu. Taip pat pakvietė Žinių radijo laidos „O koks
tavo CO2 pėdsakas“ vedėją Rimą Aukštuolytę pristatytie „Žaliąjį smegenų praplovimą“ ir mokėjimą jį atpažinti bei jo
išvengti, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100 Bendrovės darbuotojų.
Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius:
35 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius
Mokymo tipas
Mokymo dalyvių skaičius
Mokymuose dalyvavusių
darbuotojų skaičius
Mokymo trukmė, val.
Mokymuose dalyvavusių
darbuotojų proc. nuo
bendro darbuotojų
skaičiaus*
2023
2022
2021
2023
2022
2021
2023
2022
2021
2023
2022
2021
Profesinis mokymas
466
382
215
166
167
130
9516
6148
3866
50
51
70
2023 m. metinis pranešimas
95
Energetikos
darbuotojų
atestavimas
352
204
346
171
127
199
352
226
346
50
39
62
Privalomieji
mokymai
759
404
360
356
331
321
2709
1462
1289
105
101,5
100
Techniniai mokymai
172
251
206
126
153
141
2491
1182
577
45
47
64
Bendrieji mokymai
2415
2477
2005
372
283
289
11291
11027
3952
110
87
90
* Skaičiuojamas proc. nuo vidutinio darbuotojų metinio skaičiaus (2023 m. – 339 darbuotojai; 2022 m. – 326 darbuotojai; 2021 m. – 321 darbuotojas)
Vidutinės mokymosi valandos pagal pareigų kategoriją:
36 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius pagal pareigybes
Pareigų kategorija
Vidutinės mokymosi
valandos 2023 m.
Vidutinės mokymosi
valandos 2022 m.
Vidutinės mokymosi valandos 2021
m.
Aukščiausio
lygmens vadovai
83,20
139,60
136,30
Vidurinio ir pirminio
lygmens vadovai
84,46
122,35
134,63
Specialistai
67,18
54,85
44,43
Darbininkai
67,47
35,50
36,38
Bendrovės vadovų vidutinės mokymosi valandos 2021 – 2022 m. yra ženkliai didesnės nei kitų kategorijų darbuotojų,
nes Bendrovė didelį dėmesį skyrė vadovavimo kompetencijų stiprinimui ir organizavo tęstines vadovų ugdymo
programas, kuriose dalyvavo pirminio, vidurinio ir aukščiausio lygmens vadovai. 2023 m. vadovų mokymų valandų
skaičius buvo mažesnis, todėl vadovų, specialistų bei darbininkų vidutinės mokymosi valandos skiriasi neženkliai. 2021-
2023 m. darbininkų ir specialistų mokymosi valandos padidėjo daugiau nei 50 proc.
Vidutinės mokymosi valandos pagal lytį:
37 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius pagal lytį
Pareigų kategorija
Vidutinės mokymosi valandos
2023 m.
Vidutinės mokymosi valandos
2022 m.
Vidutinės mokymosi valandos
2021 m.
Moterys
66,6
59,5
34,83
Vyrai
78,29
61,54
43,9
Tiek vyrų, tiek moterų vidutinės mokymosi valandos augo 2021-2023 m. Pagal lygį vidutinės mokymosi valandos skiriasi
neženkliai.
Darbuotojų pamainumas
Bendrus darbuotojų atrankų principus ir praktiką, padedančią skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją,
įgūdžius, patirtį ir vertybes atitinkančius kandidatus, kurie efektyviai prisidėtų prie Bendrovės tikslų pasiekimo
reglamentuoja Atrankų politika ir atrankos procesas.
Visos atrankos vykdomos vadovaujantis skaidrumo, objektyvumo, nediskriminavimo, konfidencialumo, nulinės
nepotizmo ir kronizmo tolerancijos, aiškios atsakomybės, vidinės karjeros skatinimo, plačiausios geriausių kandidatų
paieškos principais. Atrankose siekiama užtikrinti maksimaliai lygias sąlygas visiems kandidatams ir laikoma tiesiogine
samdančio vadovo atsakomybe.
2023 m. metinis pranešimas
96
2023 m. siekiant gerinti atrankose dalyvaujančiųjų kandidatų patirtį bei užtikrinti dar geresnę asmens duomenų
apsaugą, atrankoms valdyti įdiegta ir pradėta taikyti atrankų platforma ir peržiūrėtas kandidato kelias atrankoje,
užtikrinant į kandidatą orientuotą ,,vieno langelio” patirtį.
Atrankos
Bendrovės Atrankų politika ir atrankos procesas, tai du dokumentai, kurie apibrėžia bendrus darbuotojų atrankų
principus ir praktiką, padedančią skaidriai atrinkti geriausius, reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius, patirtį ir vertybes
atitinkančius kandidatus, kurie efektyviai prisidėtų prie Bendrovės tikslų pasiekimo.
Visos atrankos vykdomos vadovaujantis skaidrumo, objektyvumo, nediskriminavimo, konfidencialumo, nulinės
nepotizmo ir kronizmo tolerancijos, aiškios atsakomybės, vidinės karjeros skatinimo, plačiausios geriausių kandidatų
paieškos principais. Atrankose siekiama užtikrinti maksimaliai lygias sąlygas visiems kandidatams ir laikoma tiesiogine
samdančio vadovo atsakomybe.
2023 m. siekiant gerinti atrankose dalyvaujančiųjų kandidatų patirtį bei užtikrinti dar geresnę asmens duomenų
apsaugą, atrankoms valdyti įdiegta ir pradėta taikyti atrankų platforma ir peržiūrėtas kandidato kelias atrankoje,
užtikrinant į kandidatą orientuotą ,,vieno langelio” patirtį.
Karjera
Atsižvelgiant į tai, kad karjeros galimybės yra vienas iš kertinių darbuotojų motyvacinių veiksnių, Bendrovė skatina
darbuotojus dalyvauti skelbiamose atrankose ir savo karjeros kelią tęsti horizontaliuoju arba vertikaliuoju būdu tiek
įmonės viduje, tiek ir Grupėje. Siekiant darbuotojams sudaryti karjeros galimybes ir informaciją apie laisvas darbo vietas
padaryti lengviau prieinama, daugiau dėmesio buvo skiriama darbo pasiūlymų į laisvas vietas sklaidai įmonės viduje ir
Grupėje.
38 lentelė. „Amber Grid“ pareigybių pokytis
Pareigybės lygmens pokytis
2023 m.
2022 m.
2021 m.
Vadovai-vadovai
0
2
0
Specialistai-vadovai
5
2
7
Specialistai-specialistai
14
11
9
Darbininkai-specialistas
1
0
2
Darbininkai-darbininkai
0
6
1
Naujokų adaptacija
O Organizacija atsakingai rūpinasi naujų darbuotojų adaptacija ir integracija. Naujokų adaptacijos tikslas– padėti
naujokams greičiau pažinti Bendrovės organizacinę kultūrą, integruotis į komandą, įsitvirtinti ir pilnavertiškai jaustis
savo pareigybėje. Darbuotojo sėkmingą adaptaciją organizacijoje sudaro dvi dalys:
1) Darbuotojo adaptacija darbo vietoje. Darbuotojo adaptacija darbo vietoje rūpinasi vadovas ir artimiausi kolegos
(pagal galimybes, priskiriamas kuratorius) pagal sutartą adaptacijos planą. Darbuotojas supažindinamas su
pagrindinėmis funkcijomis, darbais ir atsakomybėmis;
2) Darbuotojo adaptacija organizacijoje. Darbuotojo adaptacija organizacijoje rūpinasi suburta naujokų mokymų
lektorių komanda, kurie naujoką supažindina su organizacija, iniciatyvomis, aktualia informacija, informacinėmis
sistemomis, žmonėmis, kultūra, vertybėmis, energetikos inovacijomis. Lektoriai, siekdami atliepti naujokų poreikius,
reguliariai peržiūri ir atnaujina mokymų turinį.
Po adaptacijos laikotarpio naujokai kviečiami užpildyti e-apklausą, siekiant gauti naujokų grįžtamąjį ryšį ir tobulinti
procesą, atsižvelgiant į naujokų poreikius. Adaptacijos apklausos rezultatai rodo, kad 80 proc. į apklausą atsakiusiųjų
2023 m. metinis pranešimas
97
naujokų adaptacijos procesą vertina teigiamai ir labai teigiamai (vertinamos sritys - įvedimas, supažindinimas su
organizacija, adaptacijos laikotarpio užduotimis, naujokų mokymai, adaptacijos aptarimas su vadovo). Taip pat, kaip
sėkmingai adaptuotis padėjusius aspektus naujokai įvardino - įsitraukusius/-ias kolegas/-es, kolektyvą, organizacijos
kultūrą.
Darbuotojų veiklos vertinimo sistema
Darbuotojų veiklos vertinimas yra vienas svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo būdų, padedančių siekti
organizacijos tikslų ir kurti pozityvius vadovų ir jų pavaldinių santykius, planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją.
2022 m. pabaigoje patvirtinta nauja Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymosi politika, darbuotojų atlygio ir
veiklos vertinimo tvarkos aprašas. Nauja veiklos vertinimo sistema įsigaliojo nuo 2023 m. Metinis pokalbis – darbuotojų
veiklos valdymo priemonė, užtikrinanti darbuotojų individualių tikslų nustatymo, vertinimo bei atskaitomybės sistemą,
susietą su vertybinėmis elgsenomis bei atlygio sistema, padedančia kurti pažangią, į rezultatus orientuotą organizacinę
kultūrą. Bendrovė siekia, kad kiekvienam darbuotojui būtų nustatyti su įmonės strategija susieti individualūs tikslai,
kurių jie siektų remdamiesi Bendrovės vertybėmis - profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga. Tikslai turi būti
pamatuojami, konkretūs, apibrėžti laiko atžvilgiu, pasiekiami ir motyvuojantys. Metinis pokalbis padeda įvertinti, kaip
pasiekti darbuotojui iškelti tikslai ir nustatyti naujus tikslus, formuoja grįžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio.
Pokalbio metu aptariamos ir darbuotojų kompetencijos kėlimo, mokymosi, karjeros galimybės bei darbuotojo lūkesčiai.
2021-2022 m. darbininkų kategorijos darbuotojams buvo taikomas ketvirtinis veiklos vertinimas, o nuo 2023 m.
darbininkai prijungti prie bendros vertinimo sistemos ir metiniai veiklos vertinimo pokalbiai vedami visiems Bendrovės
darbuotojams.
39 lentelė. Darbuotojų metinis vertinimas
Metai
Aukščiausio
lygmens vadovai
Vidurinio ir
pirminio
lygmens
vadovai
Specialistai
Darbininkai
MOTERŲ skaičius, kurioms buvo
atliktas formalus darbo
vertinimas/metiniai pokalbiai
(metinis/ketvirtinis/pan.)
Vyrų skaičius, kuriems buvo
atliktas formalus darbo
vertinimas/metiniai pokalbiai
(metinis/ketvirtinis/pan.)
2021
6
37
182
90
72
253
2022
6
40
182
92
76
256
2023
6
42
192
94
73
255
Žmogaus teisių apsauga ir lygios galimybės
Prieš metus Bendrovėje buvo atnaujinta Lygių galimybių politika. Ši politika yra Bendrovės lygių galimybių „kodeksas“,
įtvirtinantis visiems privalomus lygių galimybių ir įvairovės principus, nurodantis, kaip jie turi būti įgyvendinami ir kaip,
lygių galimybių pažeidimo atveju, teikiami ir nagrinėjami pranešimai. Lygių galimybių ir įvairovės principai įtvirtinti ne
tik atskiroje tam skirtoje politikoje, bet ir integruoti į kitus vidaus teisės aktus: Etikos kodeksą, Darnumo politiką, Atlygio
politiką.
Bendrovė atliko darbuotojų apklausą „Lygių galimybių liniuotė“, kuri skirtingais pjūviais vertino darbovietės užtikrinamas
lygias galimybes tokiose srityse kaip organizacijos kultūra, požiūris į diskriminaciją, žmogiškųjų išteklių procesai ir
bendrovės įvairovės ir įtraukties politika. „Lygių galimybių liniuotę“ sertifikuoja ir valdo Lietuvos lygių galimybių
kontrolieriaus tarnyba. Įvertinus rezultatus, tarnyba Bendrovei suteikė 8,5 iš 10 balų, kas parodo, kad Bendrovėje
užtikrinamos lygios galimybės.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
Bendrovė, stengdamasi išlaikyti ir puoselėti lygiomis galimybėmis besiremiančią organizacijos kultūrą ir kurti aplinką,
kurioje būtų gera dirbti įvairiems žmonėms nepriklausomai nuo asmens lyties, tautybės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų,
amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, religijos ir kitų nediskriminavimo pagrindų organizavo įvairius mokymus, kurių
metu buvo kalbėtasi apie tai, kas yra lygybė ir lygios galimybės bei kokios nuostatos ir stereotipai sudaro prielaidas
2023 m. metinis pranešimas
98
nelygybei. Dalyviai susipažino su diskriminacijos sąvoka, jos pagrindais ir formomis. Nagrinėjo saugios ir pagarbios darbo
aplinkos principus. Aptarė, kaip organizacijoje galima puoselėti lygiomis galimybėmis grįstą kultūrą ir kurti draugišką
įvairovei aplinką. Mokymuose dalyvavo 80 proc. Bendrovės darbuotojų.
2023 m. Bendrovėje nenustatyta diskriminacijos ar kitų incidentų,
susijusių su žmogaus teisių pažeidimais (2021-2022 m. jų taip pat nenustatyta).
Darbuotojų sauga
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2023 m. EPSO-G įmonių grupės mastu buvo kuriama bei diegiama neturinti analogų Lietuvoje darbuotojų saugos ir
sveikatos informacinė sistema (DARSIS), kurios paskirtis užtikrinti nuoseklų darbuotojus veikiančios profesinės rizikos
vertinimą bei struktūruotą valdymą. DARSIS pagrindas yra profesinės rizikos vertinimas, atsižvelgiant į darbuotojo
funkcijas, atliekamus darbus, aplinką, naudojamus įrenginius bei chemines medžiagas. DARSIS algoritmas padeda
struktūruotai numatyti visas profesinės rizikos mažinimo ir valdymo priemones, priklausomai nuo rizikos ir jos dydžio.
DARSIS pagalba rizikos valdymas bei vidinių, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, procesų (tokių kaip darbuotojų
aprūpinimas asmeninės apsaugos priemonėmis, instruktavimas, mokymas bei atestavimas, sveikatos patikrinimas,
asmeninių apsaugos priemonių patikra, incidentų registravimas) kontrolė taps paprasta ir bus atliekama vienoje
platformoje.
2023 m. Bendrovėje įvyko vienas lengvas nelaimingas atsitikimas, kurio metu darbuotojas patyrė lengvą traumą (2022
m. buvo 2 lengvi nelaimingi atsitikimai, 2021 m. buvo 1 nelaimingas atsitikimas darbe). Viso per Bendrovės istoriją nuo
2013 m. Bendrovėje buvo 6 nelaimingi atsitikimai darbe, visi buvo klasifikuojami kaip lengvi.
Bendrovėje nuo 2014 m. veikia darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas, kurį sudaro du darbuotojų išrinkti darbuotojų
atstovais saugai ir sveikatai ir du darbdavio skirti komiteto nariai. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai ir komiteto
nariai renkami dvejų metų laikotarpiui, 2023 m. vasario 1 d. įvyko 15 naujų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai atstovų
bei komiteto narių rinkimai. Komiteto posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą į ketvirtį. Komiteto posėdžių dienotvarkė ir
posėdžių intensyvumas priklauso nuo darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pranešimų, Bendrovėje vykdomų procesų,
įvykusių nelaimingų atsitikimų ir kitų su darbuotojų sauga ir sveikata susijusių klausimų. Visi darbuotojų atstovai saugai
ir sveikatai bei komiteto nariai dalyvavo mokymuose, kur gavo išsamias žinias apie darbuotojų ir darbuotojų atstovų
saugai ir sveikatas teises, pareigas bei bazines saugos darbe žinias, būtinas atstovų funkcijų vykdymui.
Užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais
nuolat informuojami ir ugdomi visi Bendrovės darbuotojai, organizuojant skirtingo pobūdžio renginius, platinant
informacinę medžiagą bei rengiant vidinius mokymus.
Bendrovėje veikia nuo 2018 m. įsteigtas Incidentų prevencijos komitetas, kurio pagrindinė veikla yra nagrinėti galimas
rizikas ir nesaugias situacijas bei įvykusius saugos incidentus, nustatyti ir pašalinti jų atsiradimo priežastis bei numatyti
prevencines priemones. 2023 m. darbuotojų aktyvumas pastebint ir registruojant galimus bei įvykusius incidentus
padidėjo, užregistruotų įvykusių ir galimų incidentų skaičius sudarė 27 atvejus, iš kurių 8 įvykę incidentai buvo ištirti
(palyginimui 2022 m. - 8; 2021 m. – 15, 2019 m. – 19). Darbuotojų patogumui ir lengvesniam bei operatyviam
informacijos apie saugos incidentus naudojama mobili aplikacija.
Darbuotojų sveikata
Bendrovei rūpi darbuotojų sveikata, todėl yra nuolat skatinama sveika gyvensena ir aktyvi veikla, organizuojami
privalomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir darbuotojų profilaktiniai skiepijimai.
40 lentelė. „Amber Grid“ darbuotojų sveikatos profilaktika
Priemonė
Darbuotojų skaičius
2023 m.
Darbuotojų skaičius
2022 m.
Darbuotojų skaičius
2021 m.
2023 m. metinis pranešimas
99
Privalomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai
248
141
263
Skiepai nuo erkinio encefalito
75
69
110
Skiepai nuo gripo
92
96
101
Bendrovėje reguliariai organizuojami pirmosios pagalbos mokymai, automatinių defibriliatorių naudojimo bei žmonių
gaivinimo savanorių mokymai, pateikiamos bendro pobūdžio atmintinės apie subalansuotą mitybą, taisyklingą sėdėjimą,
darbinę veiklą, specialių judėjimo pratimų ir priemonių fizinio aktyvumo skatinimui.
2023 m. naujas sveikatos draudimas – tai darbuotojų draudimas įmonės lėšomis, kuris suteikia galimybę apdraustiems
darbuotojams greičiau ir patogiau gauti su sveikata susijusias paslaugas – gydytis pasirinktose valstybės ar privačiose
sveikatos priežiūros įstaigose, lankytis pas gydytojus, atlikti įvairius tyrimus, pirkti vaistus, naudotis kitomis sveikatos
stiprinimo paslaugomis.
Parama ir santykių su visuomene palaikymas
Finansinė parama gali būti skiriama:
• plėtoti bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurių aplinkoje įmonė vykdo savo veiklą arba įgyvendina projektus
ar programas, taip pat kitomis visuomenės grupėmis, kurių interesus paliečia įmonės vykdoma veikla, įskaitant
projektus ar programas, skirtas bendruomenių, kurių artimoje aplinkoje įmonė dirba, gerovės didinimui. Bendrovė
skatina darbuotojų savanorišką ir neatlygintiną įsitraukimą į tokio pobūdžio veiklas;
• švietimo veikloms, studijuojantiems universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų programas, glaudžiai susijusias su įmonės
vykdoma veikla;
• išimtiniais atvejais, įmonės valdybai pritarus, Parama gali būti skiriama ir kitais Įstatyme nustatytais tikslais tikslinėms
Paramos gavėjų grupėms.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
Investuodama į paklausiausias ateities specialybes, Amber Grid 2022 metais pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su
„Vilnius Tech“ universitetu bei „Panevėžio kolegija“ ir skyrė 50 000 Eur piniginę paramą inžinerinės pakraipos studentų
stipendijoms. 2023 m. 14 Vilnius Tech studentų (1 automatikos ir 13 mechanikos studijų krypties studentai) bei
Panevėžio kolegijos 6 studentai (3 elektros automatikos ir 3 elektromechanikos studijų krypties studentai) gavo mūsų
2022 m. įsteigtas stipendijas.
Siekiant užtikrinti šalia dujotiekių gyvenančių žmonių saugumą ir didinant gyventojų sąmoningumą „Amber Grid“ 2023
metais įgyvendino visuomenės informavimo kampaniją „Saugok save ir dujotiekį“. Kampanija buvo siekiama atkreipti
žmonių, gyvenančių ar dirbančių greta magistralinio dujotiekio arba šalia jo turinčių nekilnojamojo turto, dėmesį į
dujotiekį, jo apsaugos zonas, saugumą užtikrinančias vietovės klasių teritorijas. Kampanija visuomenei suteikė daugiau
žinių apie greta dujų perdavimo sistemos objektų taikomus užstatymo pastatais normatyvus, paskatino atidžiau planuoti
savo veiklą šalia dujotiekių, pasidomėti galiojančiais veiklos ribojimais ir laikytis nustatytų taisyklių.
Šiai informacinei saugumo kampanijai buvo pasitelktas stilizuotas „Amber Grid“ logotipo simbolis.
Jį apsivijo lietuvių gerbiamas žaltys, kuris simbolizuoja švarią aplinką ir saugius
namus, energiją ir gyvybę. Žalčio forma primena po žeme glūdintį vamzdyną,
kuriuo nepertraukiamai teka energija, maitinanti ekonomiką. Žalčiai simbolizuoja
stabilumą, tvarką ir pagarbą, jie laukiami žmonių namuose, jais nuoširdžiai
rūpinamasi.
Vizualiai susiedami dujotiekį su žalčiu, gyventojams siekėme perduoti žinutę apie
tai, kad dujotiekis užtikrina energijos tekėjimą ir energetinį saugumą bei pabrėžti,
jog dujotiekis yra saugus, kai juo rūpinamės.
Įgyvendinant kampaniją „Saugok save ir dujotiekį“, „Amber Grid“ atnaujino savo
interneto svetainės skiltį „Žemės savininkams“, kurioje pateikė koncentruotą
vaizdinę ir tekstinę informaciją apie galiojančius reikalavimus žemės savininkams.
Taip pat buvo sukurti video filmukai apie magistralinių dujotiekių apsaugos zonas
2023 m. metinis pranešimas
100
ir vietovės klases. Labiausiai šalia dujotiekių apgyvendintose teritorijose bei apsaugos zonose iškabinti plakatai,
informuojantys apie vietovės klases ir dujotiekių apsaugos zonas. Savivaldybių, per kurių teritorijas nutiestas
magistralinis dujotiekis, tinklalapiuose publikuoti straipsniai apie galiojančias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas,
nustatytas vietovės klasių teritorijoms bei informacinės kampanijos priemones, kurios turėtų padėti gyventojas rasti
atsakymus į iškylančius klausimus. Be to, kampanijos metu buvo organizuotos lauko reklamos priemonės didžiuosiuose
Lietuvos miestuose, kviečiančios saugoti save ir dujotiekį. Taip pat buvo taikytos skaitmeninės rinkodaros priemonės
Google, Youtube kanaluose, populiariausiuose skelbimų ir nekilnojamojo turto pardavimų portaluose, skatinančios
gyventojus, planuojančius įsigyti nekilnojamąjį turtą, pasidomėti, ar jų žemės sklypui netaikomi apribojimai, susiję su
magistralinių dujotiekių infrastruktūra.
Įgyvendinant stambiausią infrastruktūrinį 2023 metų „Amber Grid“ projektą – magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas
atkarpų rekonstrukciją, didelis dėmesys buvo skirtas vietos bendruomenei. Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės,
seniūnai ir gyventojai buvo nuolat informuojami tiesiogine tarpasmenine komunikacija ir informaciniais plakatais apie
darbų pradžią, svarbiausius numatomus darbų etapus ir jų metu patiriamus laikinus nepatogumus bei apie darbų
pabaigą. Projekto metu buvo bendradarbiaujama su vietos gyventojais bei rangovais dėl kelių sutvarkymo.
Per 2023 m. įvyko 5 bendruomenėms dedikuoto renginių ciklo „Saugumo pokalbiai“ susitikimai. Šia iniciatyva siekiame
kurti tvarų ryšį su šalia magistralinio dujotiekio gyvenančiais ar nekilnojamojo turto turinčiais piliečiais, paaiškinti jiems
apie apsaugos zonų svarbą bei veiksmus, kuriuos atliekame, siekdami užtikrinti magistralinio dujotiekio saugumą ir
patikimumą. Susitikimų metu pristatytą kokiais būdais Amber Grid užtikrina magistralinio dujotiekio saugumą,
papasakojome apie dujotiekio apsaugos zonas bei vietovės klases, kalbėjome apie energetinę nepriklausomybę. Karo
istorikas, mokslų daktaras, buvęs specialiųjų misijų dalyvis Kęstutis Kilinskas pasidalino įžvalgomis apie šalies saugumą,
palietė bendruomenių lokalius istorinius faktus bei pristatė ateities perspektyvas. Šių renginių tikslas parodyti dėmesį ir
empatiją vietos bendruomenių istorijai, kultūrai ir gyvenimo būdui, informuoti gyventojus, kokiais būdais Amber Grid
užtikrina magistralinio dujotiekio saugumą, supažindinti žmones su besikeičiančia pasaulio geopolitine situacija ir jos
įtaka Lietuvai bei lokalioms bendruomenėms, pristatyti ateities galimus scenarijus ir regiono vaidmenį jame.
Bendrovė, skatina savo darbuotojus dalyvauti savanoriškoje veikloje. 2023 metais prie savanoriškos veiklos prisijungė
37 proc. įmonės darbuotojų, kurie dalyvavo „Darom“, Kraujo donorystės, Palankaus vėjo malūnėlių akcijose ir pan.
8.9. DARNUMAS VALDYSENOS SRITYJE
Mūsų požiūris
Amber Grid siekia užtikrinti skaidrų ir efektyvų energijos mainų platformos valdymą bei vystymą. Tai – patikimas ir
saugus dujų perdavimo sistemos veikimas, antikorupcinės kultūros formavimas, darnumo standartais paremtas tiekimo
grandinės tobulinimas bei inovacijų kūrimo ir diegimo veikloje skatinimas.
Antikorupcija ir skaidrumas
Bendrovėje antikorupcinės veiklos pagrindas – nulinės tolerancijos principas, reiškiantis, kad Bendrovėje nėra
toleruojama korupcija ir bet koks susijęs elgesys, o korupcijos rizikoms valdyti įgyvendinamos šios Grupės antikorupcinės
veiklos politikoje numatytos priemonės:
• nustatomi dovanų priėmimo ir teikimo apribojimai, paramos skyrimo tvarka;
• interesų viršenybei užtikrinti skirtos darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo priemonės;
• atliekamas veiklos partnerių patikrinimas;
• užtikrinamas personalo patikimumas;
• veikia Pasitikėjimo linija;
• atliekami vidaus tyrimai;
• sudaromiems sandoriams taikomos jų skaidrumą užtikrinančios priemonės;
• mokymais, komunikacija, kitais tiksliniais veiksmais didinamas darbuotojų antikorupcinis sąmoningumas;
• užtikrinamas vykdomų pirkimų skaidrumas.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 m.
2023 m. metinis pranešimas
101
Bendrovės antikorupcinė veikla yra pagrįsta korupcijos rizikos vertinimu ir jos valdymu. Korupcijos rizikos Bendrovėje
yra identifikuojamos, nustatant tinkamas valdymo priemones, kartą per metus, o valdymo priemonių įgyvendinimas ir
rizikų statusas vertinamas kartą per ketvirtį. 2023 m. Bendrovės prevencijos padalinio lygmenyje buvo identifikuotos
šios su korupcija susijusios rizikos:
• Rizika, kad Bendrovės darbuotojai iš savanaudiškų paskatų viršys pareiginius įgaliojimus, savivaliaus, naudosis
einamomis pareigomis;
• Rizika, kad Bendrovės darbuotojas veiks neteisėtai ir pasinaudodamas einamomis pareigomis / suteiktais
įgaliojimais, pažintimis ar kita potencialia įtaka, sieks paveikti kitą įmonę (rangovo darbuotoją ir kt.), įstaigą,
organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilyginamą asmenį, kad šie neteisėtai veiktų ar neveiktų, vykdydami savo
įgaliojimus ar įsipareigojimus;
• Rizika, kad Bendrovės darbuotojas kyšininkaus (ims / duos).
Kuriant antikorupcinę aplinką Bendrovėje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų antikorupcinio sąmoningumo ugdymui,
kuris vykdomas įvairiomis priemonėmis ir būdais.
2023 m. Bendrovėje buvo organizuoti antikorupciniai mokymai, kuriuose dalyvavo 44 naujai priimti darbuotojai, t. y.,
13 proc. visų Bendrovės darbuotojų. Šiuose mokymuose dalyvavo 4 (8 proc.) vadovai ir 40 (14 proc.) specialistų.
Bendrovės darbuotojų atsparumas korupcijai didinamas ir kitomis priemonėmis – vykdoma vidinė komunikacija,
darbuotojai, valdymo organų nariai yra supažindinami su svarbiausiais antikorupcinę veiklą reglamentuojančiais Grupės
ir Bendrovės vidaus teisės aktais. 2023 m. šie vidaus dokumentai teikti susipažinti 345 darbuotojams arba 100 proc. visų
Bendrovės darbuotojų. Iš jų vadovai sudarė 51 (15 proc.) ir 294 darbuotojai (85 proc.).
2023 m. Bendrovėje kaip ir kasmet, buvo atlikta anoniminė darbuotojų tolerancijos korupcijai apklausa, kurios tikslas –
nustatyti darbuotojų korupcijos suvokimą bei nusiteikimą (ne)toleruoti korupcijos apraiškų. Apklausoje dalyvavo 134
darbuotojai (2022 m. – 147 darbuotojai). Tyrimas parodė, kad 131 (98 proc.) darbuotojas savo veikloje per pastaruosius
3 metus nėra susidūręs su korupcijos apraiškoms (2022 m. – 143 (97 proc.) ir 127 (95 proc.) jų žino kur kreiptis susidūrus
su korupcija (2022 metais – 137 (93 proc.). Tyrimo rezultatų tendencija rodo kryptingą išsikeltų tikslų korupcijos
prevencijos srityje įgyvendinimą.
Ataskaitiniu laikotarpiu buvo atnaujinti esminiai Grupės antikorupcinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, taikomi
Bendrovei – Grupės antikorupcinės veiklos politika ir Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo
politika. Grupės antikorupcinė veiklos politika įtvirtino nuostatą, kad Grupės įmonių antikorupcinė veikla grindžiama
antikorupcine vadybos sistema pagal tarptautinį standartą ISO 37001:2016 „Antikorupcinės vadybos sistemos.
Reikalavimai ir naudojimo gairės“. Antikorupcinės vadybos sistema Bendrovėje įgyvendinama pilna apimtimi. Per 2023
m. Bendrovė pasirengė ir įdiegė bei 2024 m. sieks gauti LST ISO 37001:2017 “Antikorupcinės vadybos sistemos
reikalavimai ir naudojimo gairės” standarto sertifikatą. Tuo tikslu jau pradėtas išorinio sertifikacijos audito paslaugų
pirkimas.
2023 m. darbuotojai kviesti dalyvauti netradiciniuose mokymuose – paskaitoje apie šiuolaikinę korupciją.
Pagrindiniai antikorupcinės veiklos rodikliai:
41 lentelė. Antikorupcijos rodikliai
Rodiklis
2021 m.
2022 m.
2023 m.
Nustatyti korupcijos atvejai
0
0
0
Dėl nustatytų korupcijos atvejų darbuotojams skirtos nuobaudos, atleisti
darbuotojai
0
0
0
Bendrovei / darbuotojams iškeltos bylos, susijusios su korupcija
0
0
0
Nustatyti korupcijos atvejai, dėl kurių su veiklos partneriais nesudarytos
sutartys / jos nepratęstos
0
0
0
Bendrovėje taip pat veikia Pasitikėjimo linija - https://ambergrid.lt/mes/atsakomybe/pasitikejimo-linija/807,
sauga@ambergrid.lt, +370 699 68653, +370 666 06084, kuria darbuotojai ir kiti interesų turėtojai nesibaiminant
2023 m. metinis pranešimas
102
neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai gali pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesį. 2023
m. Pasitikėjimo linija buvo gauti 2 pranešimai. Pranešimai nebuvo susiję su korupcijos apraiškomis, jie perduoti
sprendimui į Turto valdymo ir Eksploatavimo departamentus. (2022 m. 10 pranešimų; 2021 m. 5 pranešimai).
Interesų valdymas
Valdant Bendrovėje interesų konfliktus yra vadovaujamasi 2023 m. atnaujinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų
narių interesų valdymo politika. Politika, kuria siekiama užtikrinti Grupės interesų prioritetą ir laiku identifikuoti bei
tinkamai valdyti galinčius kilti interesų konfliktus, apibrėžia tris pagrindines interesų konfliktų valdymo priemonių
grupes, kurios įgyvendinamos Bendrovėje: privačių interesų deklaravimas, interesų stebėsenos, priežiūros ir kontrolės
veiksmai bei interesų konfliktų valdymas (nušalinimas ir nusišalinimas). Šios priemonės detalizuojamos vidaus teisės
aktuose. Siekiant didinti supratimą apie interesų konfliktų valdymą ir su tuo susijusias priemones, Bendrovėje
periodiškai organizuoja mokymus arba kitas sąmoningumo didinimo priemones.
Bendrovėje veikia integralus privačių interesų deklaravimo modelis, apimantis deklaravimą Valstybinės tarnybinės
etikos komisijos valdomame PINREG registre laikantis, kai tai numato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, ir
vidinės deklaracijos teikimą, kurios forma patvirtinta Grupės darbuotojų ir kolegialių organų narių interesų valdymo
politikoje. Bendrovė periodiškai tikrina, ar visi darbuotojai yra deklaravę savo privačius interesus, ar tai padarę tinkamai
ir teikia būtinas rekomendacijas. Privačių interesų deklaravimas – viena svarbiausių darbuotojų pareigų, leidžiančių
Bendrovei užtikrinti išankstinį interesų konfliktų valdymą.
Bendrovės darbuotojai vengia situacijų, kai jų privatūs interesai prieštarauja ar gali prieštarauti interesams (interesų
konfliktas), o jeigu tokių kiltų nusišalintų nustatyta tvarka. Apie darbuotojams kilusius interesų konfliktus yra pranešama
suinteresuotoms šalims – tiesioginiam vadovui ir struktūrinio padalinio vadovui bei Prevencijos skyriui. Apie Bendrovės
vadovams ir kolegialių organų nariams kilusius interesų konfliktus būtų informuojami Grupės vadovaujantys asmenys.
Asmens duomenų apsauga
Užtikrindama asmens duomenų apsaugą, Bendrovė vadovaujasi Grupės asmens duomenų apsaugos politika ir Asmens
duomenų valdymo tvarkos aprašu, apibrėžiančiu pagrindinius reikalavimus asmens duomenų tvarkymui Bendrovėje. Su
šiuo aprašu supažindinami visi Bendrovės darbuotojai. Asmens duomenų apsauga Bendrovėje užtikrinama
dokumentuojant asmens duomenų tvarkymo veiksmus, atliekant poveikio duomenų apsaugai vertinimą, vertinant
įdiegtas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones, valdant su asmens duomenų apsauga susijusias
rizikas ir incidentus. Be to, Bendrovėje siekiant praktiškai užtikrinti asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi
bei skatinti asmens duomenų apsaugos užtikrinimo kultūrą, vykdomi darbuotojų periodiniai mokymai, atliekami žinių
patikrinimai.
2023 m. Bendrovėje nebuvo nustatytų asmens duomenų saugumo pažeidimų.
Bendrovėje nebuvo gauta su asmens duomenų apsauga susijusių skundų
tiek iš išorės organizacijų, tiek iš reguliuojančių institucijų.
Atitikties valdymas
Bendrovėje yra vykdomi atitikties užtikrinimo veiksmai, kuriais siekiama garantuoti, kad Bendrovė laikysis Europos
Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, vidinių dokumentų, kitų teisinę galią turinčių dokumentų, gerosios
praktikos ir nacionaliniam saugumui svarbaus energetikos sektoriaus standartų reikalavimų.
Bendrovės atitikties užtikrinimo veiklą reglamentuoja Grupės atitikties valdymo politika. Užtikrinant atitiktį, Bendrovėje
vadovaujamasi III linijų gynybos modeliu ir rizikos vertinimu pagrįsto metodo taikymo principu. Remiantis juo,
pagrindinis Bendrovės dėmesys ir resursai skiriami atitikties prioritetinėms sritims, t. y. sritims, kuriose kyla ar gali kilti
daugiausia neatitikties atvejų ir (ar) yra didžiausia neatitikties rizikų realizavimo tikimybė ir tai gali turėti reikšmingą
neigiamą poveikį Bendrovei ir (ar) Grupei. 2023 m.
2023 m. metinis pranešimas
103
Bendrovėje buvo patvirtintos šios prioritetinės sritys:
• Viešai neatskleistos informacijos sritis;
• Asmens duomenų apsaugos sritis;
• Pirkimų sritis;
• Perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo sritis.
Bendrovėje vadovaujamasi principu, kad atitiktį užtikrina visi darbuotojai – atitiktis yra kiekvieno darbuotojo
atsakomybė. Siekiama, kad darbuotojai savo kasdienėje veikloje ne tik laikytųsi ir užtikrintų taikomų reikalavimų
laikymąsi, bet ir dalyvautų organizuojamuose atitikties mokymuose, informuotų pastebėtus neatitikties atvejus ir teiktų
siūlymus apie neatitikties procesų tobulinimą. Skatinant darbuotojų indėlį atitikties valdymo veikloje, organizuojami
mokymai, vykdomi tiksliniai komunikacijos veiksmai. Apie pastebėtus neatitikčių atvejus skatinama tiek darbuotojus,
tiek trečiuosius asmenis pranešti Pasitikėjimo linija - https://ambergrid.lt/mes/atsakomybe/pasitikejimo-linija/807.
2023 m. Bendrovėje nebuvo identifikuota reikšmingų neatitikčių teisės aktams. Ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovėje
nebuvo mokėta baudų tiek už 2023 m., tiek už ankstesnius laikotarpius.
Kibernetinis saugumas
Bendrovės veikla tiesiogiai priklauso nuo tinkamo pagrindinių Bendrovės informacinių technologijų (IT) ir operacinių
technologijų (OT) funkcionavimo. Sutrikus IT ir OT, įvykus duomenų saugumo pažeidimui ar kibernetinei atakai gali
sutrikti Bendrovės veikla. Todėl kibernetinis saugumas yra esminis bendro Bendrovės veiklos saugumo ir apsaugos
komponentas.
Kibernetinio saugumo rizikas valdome periodiškai vertindami gyvybiškai svarbių procesų, IT ir OT sistemų informacijos
saugumo riziką. Siekdami užtikrinti informacijos saugumą sistemingai reaguojame į su informacijos saugumu susijusius
incidentus ir pažeidžiamumus. Bendrovėje yra paskirti informacinio turto, IT ir OT sistemų, gyvybiškai svarbių verslo
procesų savininkai.
Bendrovė užtikrina informacijos saugumą veikdama pagal tarptautinius informacijos saugumo standartus (ISO 27001,
IEC 62443) ir geriausias pasaulines informacijos saugumo praktikas. Bendrovės informacijos saugumo vadybos sistema
2022 m. vasario 23 d. sertifikuota pagal ISO 27001:2017 standartą, kuris sudaro bendros duomenų apsaugos valdymo
strategijos ir tikslų pagrindą.
Įsipareigojimai dėl informacijos saugumo įtraukiami į sutartis su trečiosiomis šalimis – jos turi užtikrinti tokį pat
informacijos saugumo lygį, koks galioja Bendrovėje.
Didelį dėmesį skiriame saugiam darbuotojų nuotoliniam darbui ir jų sąmoningumo didinimui – periodiškai
organizuojame privalomus visiems darbuotojams informacijos saugos mokymus, vykdome periodinius imitacinių atakų
prieš darbuotojus testus.
Ypač didelis dėmesys skiriamas infrastruktūrai ir paslaugoms, kurių sutrikimas pakenktų ne tik Bendrovei, bet ir Lietuvos
Respublikai. Užtikrindami jų kibernetinį saugumą nuolat bendradarbiaujame su Nacionaliniu kibernetinio saugumo
centru ir kitomis įgaliotomis institucijomis.
Viešieji pirkimai
Planuodama ir vykdydama pirkimus bei pirkimo sutartis Bendrovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Įstatymas),
kitų teisės aktų, reglamentuojančių pirkimus ir taikomų Bendrovei, nuostatomis arba gerąja komercine praktika, kai tam
tikriems pirkimams Įstatymas netaikomas.
Bendrovė įgyvendina regioninės ir nacionalinės reikšmės projektus. Tai didelių investicijų reikalaujantys projektai. Jų
sėkmė priklauso nuo akcininkų, partnerių, kontroliuojančių bei reguliuojančių institucijų ir Lietuvos žmonių supratimo,
pasitikėjimo ir paramos. Todėl savo veikloje Bendrovė daug dėmesio skiria viešųjų pirkimų procesų priežiūrai ir
korupcijos prevencijai. Bendrovės taiko veiksmingas priemones, užtikrinančias, kad pirkimai būtų vykdomi skaidriai,
laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo reikalavimų ir nepripažįsta
2023 m. metinis pranešimas
104
sukčiavimo, kyšininkavimo ar kitų neleistinų, konkurenciją ribojančių veiksmų. Informacija apie metų pirkimų planus, jų
įgyvendinimą ir atsakingus asmenis yra skelbiami viešai Bendrovės tinklalapyje. Siekiant užtikrinti sąžiningą
konkurenciją, Bendrovė pristato potencialiems tiekėjams numatomus įgyvendinti projektus bei planuojamus darbus,
kuriems ketinama skelbti rangos konkursus.
Tiekimo grandinės valdymas
Bendrovės veikla ir įgyvendinamų projektų sėkmė priklauso nuo skaidriai ir sąžiningai vykdomų prekių, paslaugų ir darbų
pirkimų.
Įmonės pirkimų politikoje integruoti žaliųjų pirkimų kriterijai. Bendrovė siekia mažinti poveikį aplinkai, todėl įsipareigoja
teikti prioritetą žaliųjų pirkimų vykdymui. Amber Grid įsipareigojo pasiekti ne mažiau kaip 100 proc. žaliųjų pirkimų
kiekvienais metais nuo 2023 metų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovėje parengtas žaliųjų pirkimų įrankis, kurio pagalba paprasta parinkti tikslingiausius
žaliuosius kriterijus vykdomuose pirkimuose. Įmonėje taip pat periodiškai rengiami žaliųjų pirkimų mokymai.
Veiksmai ir iniciatyvos 2023 metais
2022 metais Bendrovė patvirtino Tiekėjų etikos kodeksą. Tiekėjų etikos kodeksas parengtas vadovaujantis Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gairėmis daugiašalėms įmonėms, Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimo“
principais bei gerosiomis tarptautinių energetikos bendrovių praktikomis darnumo srityje.
Nuo 2023 metų pabaigos Bendrovės viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios organizacijos turi įsipareigoti laikytis
Tiekėjų etikos kodekso nuostatų. Kodekso laikymosi priežiūros užtikrinimui, nuo 2024 m. Bendrovė kvies tiekėjus teikti
informaciją apie savo vertės grandinę ir veiklos geografiją, taikomas politikas, darbdavystės, antikorupcijos bei
aplinkosaugos praktikas. Tiekėjai bei jų darbuotojai taip pat turi galimybę pranešti „Bendrovei apie kodekso nuostatas
pažeidžiantį elgesį, pasinaudodami pasitikėjimo linijos kanalu.
Socialiniai kriterijai
2023 m. Amber Grid nustatė tikslą, kad bent 5 procentai vykdomų pirkimų apimtų socialinius kriterijus. Siekiant tinkamai
taikyti šiuos kriterijus buvo parengtas socialiai atsakingų pirkimų įrankis, kurio pagalba paprasta parinkti tikslingiausius
socialinius kriterijus vykdomuose pirkimuose. Taip pat parengti socialiai atsakingų pirkimų mokymai.
Visuose Bendrovės vykdomuose skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose (2023 m. >95 proc. pirkimų, vertinant pagal
pirkimų vertę) tikrinami ir tiekėjų pašalinimo pagrindai, apimantys socialinius kriterijus, tokius kaip nusikaltimai susiję
su prekyba žmonėmis, įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu,
nevykdymas, aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų nevykdymas ir pan.
2024 m. Bendrovėje planuojami taikyti socialiniai kriterijai bus pristatyti tiekėjams renginio „Tiekėjų diena“ metu.
Tiekėjai bus konsultuojami socialinių kriterijų taikymo klausimais.
Pirkimai iš Lietuvos ir užsienio tiekėjų
2023 m. Amber Grid vykdytuose viešuosiuose pirkimuose >96 proc. pirkimų (vertinant pagal pirkimų vertę) sutartys
sudarytos su Lietuvos tiekėjais. Tokiu būdu tiekimo grandinės yra trumpos ir nesukuria perteklinių logistinių išlaidų bei
poveikio aplinkai.
Inovacijos
Siekiant skatinti inovacijas ir galimų naujų veiklų paiešką, Bendrovė, kartu su kitomis EPSO-G grupės įmonėmis vykdė
EPSO-G įmonių grupės inovacijų ekosistemos kūrimo funkcinį veiklos planą 2022 – 2024 metų laikotarpiui, 2024 metais
planuojama įgyvendinti plane numatytas veiklas.
Atsižvelgiant į vandenilio plėtros perspektyvas ir svarbą pereinant prie žaliosios energetiko
, bendrovė 2023 m. užbaigė
Baltijos ir Suomijos šalių gamtinių dujų perdavimo tinklų pritaikymo metano ir vandenilio mišinių transportavimo
2023 m. metinis pranešimas
105
techninių galimybių, modernizavimo priemonių ir reikalingų investicijų studiją. Atlikę išsamią situacijos analizę,
nepriklausomi užsienio ekspertai pateikė skaičiavimus, kuriuose nurodė reikalingų investicijų į gamtinių dujų perdavimo
tinklą sumas, reikalingas norint turėti technines galimybes transportuoti metano ir vandenilio mišinį.
Bendrovė penktus metus dalyvauja iniciatyvoje, kurioje atliekama eilės Europos perdavimo sistemos operatorių veiklos
palyginamosios analizės iniciatyvoje „Juran Benchmarking“. Remiantis šios iniciatyvos 2020 m. ir 2021 m. pateiktų
analizių rezultatų pagrindu buvo tobulinami vykdomos veiklos procesai Bendrovėje. Šis projektas yra ilgalaikis, 2024 m.
taip pat remiantis analizės duomenimis, tęsime veiklos procesų efektyvinimą.
8.7. NASDAQ ASV RODIKLIAI
Pateikta informacija apima laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir rodiklius siūlome žiūrėti kartu su
Darnumo ataskaita. Toliau pateikti ASV (aplinkosaugos, socialinio atsakingumo bei valdysenos) rodiklių duomenys
nebuvo patikrinti išorinių organizacijų ir atspindi informaciją, prieinamą duomenų atskleidimo metu.
Aplinkosaugos rodikliai
2023 m.
2022 m.
2021 m.
E1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kg
1 sritis
50 397 889,8
35 108 527
58 788 621
2 sritis
2 829,02
1 188 994
1 741 780
Bendros 1-2 sritis
50 400 719
36 297 521
60 530 400
3 sritis
12 986 341,5
7 972 994,8
–
Bendros 1-3 sritis
63 387 060
44 270 516
–
Biogeninės kilmės
29 791
26 925
29 452
E2. ŠESD emisijų intensyvumas g CO
2
ekv./kWh
0,86
0,61
1,15
E3. Energijos vartojimas
Pagaminta atsinaujinanti el. energija, MWh
1 478,4
1 426,2
70,1
Suvartota pasigaminta atsinaujinanti el.
energija, MWh
492,7
288,5
0
Įsigyta atsinaujinanti el. energija, MWh
1 913,18
23,24
0
Įsigyta neatsinaujinanti el. energija, MWh
0,0
2 143,97
3 139,94
Gamtinės dujos, MWh:
92 806,3
78 089,2
32 442,6
Transportui
642,5
178,61
474,11
Technologinėms reikmėms
69 855,7
75 539,70
2 9497,54
Dujų, vandens, patalpų pašildymui
2 107,3
2 370,92
2 470,95
Sudegintas įvykių metu
20 200,8
–
–
Dyzelinas, l:
250 132,71
224 649,50
244 751,47
Lengvasis transportas
59 989,42
52 760,61
55 727,40
Sunkusis transportas
168 848,87
151 110,99
171 305,53
Mechanizmai
10 932,27
13 150,42
10 657,89
Kitoms reikmėms
10 362,15
7 627,48
7 060,65
Benzinas, l:
42 660,35
39 435,67
43 744,73
Lengvasis transportas
39 292,42
34 084,38
42 747,17
Sunkusis transportas
0,00
2 260,90
412,29
Mechanizmai
0,00
38,00
0
Kitoms reikmėms
3 367,93
3 052,39
585,27
Šilumos energija, MWh
57,30
67,98
93,45
E4. Energijos intensyvumas GJ/MWh
0,0066
0,0056
0,0033
E5. Elektros energijos vartojimo tipai
Atsinaujinanti el. energija proc.
100
12,62
0
Neatsinaujinanti el. energija proc.
0
87,38
100
E6. Vandens naudojimas Tūkst. m³
3,850
3,220
3,037
2023 m. metinis pranešimas
106
E7. Aplinkosaugos veiklos
Ar Bendrovė laikosi oficialios aplinkosaugos
politikos?
Taip
Taip
Taip
E8. Klimato kaita / Valdybos įsitraukimas
Ar valdyba stebi ir (arba) valdo su klimatu
susijusias rizikas?
Taip
Taip
Taip
E9. Klimato kaita / Vadovybės įsitraukimas
Ar aukščiausio lygio vadovų komanda stebi ir
(arba) valdo su klimatu susijusias rizikas?
Taip
Taip
Taip
E10. Klimato rizikos mažinimas
Bendros metinės investicijos į su klimatu susijusią infrastruktūrą, atsparumą ir produktų vystymą:
Žaliąją gamybą mln. Eur
0
0,615
0,314
Dujų tinklų modernizavimą mln. Eur
24,9
3,7
9,6
Socialinio atsakingumo rodikliai
2023 m.
2022 m.
2021 m.
2020 m.
S1. Generalinio direktoriaus ir darbuotojų atlygio santykis
Generalinio direktoriaus atlyginimo ir premijų
(X) ir vidutinio visą darbo dieną dirbančių
darbuotojų atlyginimo santykis X:1
5,1
4,9
5,1
4,42
S2. Atlyginimo santykis pagal lytis
Bendro vidutinio vyrų atlyginimo (X) ir vidutinio
moterų atlyginimo santykis X:1
0,95:1
0,95:1
0,91:1
0,85:1
S3. Darbuotojų kaitos rodiklis
Bendra darbuotojų kaita per laikotarpį proc.
9,7
11,04
11,21
10,69
Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų kaita
per laikotarpį proc.
0
0,31
0
0,63
Terminuotą darbo sutartį turinčių darbuotojų
kaita per laikotarpį proc.
6
1,53
0,62
1,57
S4. Lyčių įvairovė
Bendra faktiškai dirbančių moterų ir vyrų dalis
proc.
76,5 Vyrų
23,5 Moterų
77 Vyrų
23 Moterų
78 Vyrų
22 Moterų
80 Vyrų
20 Moterų
Darbininkų pozicijos, užimamos vyrų ir moterų
proc.
99 Vyrų
1 Moterų
99 Vyrų
1 Moterų
99 Vyrų
1 Moterų
98 Vyrų
2 Moterų
Specialistų pozicijos, užimamos vyrų ir moterų
proc.
68 Vyrų
32 Moterų
68 Vyrų
32 Moterų
69 Vyrų
31 Moterų
71 Vyrų
29 Moterų
Vidurinio lygmens vadovų (VLV ir PLV nuo
2021m. ) pozicijos, užimamos vyrų ir moterų
proc.
64,3 Vyrų
35,7 Moterų
68 Vyrų
32 Moterų
77 Vyrų
23 Moterų
69 Vyrų
31 Moterų
Vadovų (ALV) pareigos, užimamos vyrų ir
moterų proc.
83 Vyrų
17 Moterų
83 Vyrų
17 Moterų
83 Vyrų
17 Moterų
83 Vyrų
17 Moterų
S5. Laikinų darbuotojų dalis
Ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalis
proc.
0,87
0,9
0,93
0,63
Pagal terminuotą / konsultacijų darbo sutartį
dirbančių darbuotojų dalis proc.
1,7
3
2,8
1,57
S6. Nediskriminavimas
2023 m. metinis pranešimas
107
Ar Bendrovė laikosi kovos su seksualiniu
priekabiavimu ir (arba) nediskriminavimo
politikos?
Taip
Taip
Taip
Taip
S7. Sužalojimų darbe rodiklis
Sužalojimų dažnumas darbuotojų skaičiui proc.
0,3
0,6
0,3
0,3
S8. Visuotinė sveikata ir sauga
Ar Bendrovė skelbia ir laikosi darbuotojų
sveikatos ir saugos ir (arba) visuotinės
sveikatos ir saugos politikos?
Taip
Taip
Taip
Taip
S9. Vaikų ir priverstinis darbas
Ar Bendrovė laikosi vaikų darbo politikos?
Taip/Ne
Taip
Taip
Taip
Taip
Ar Bendrovė laikosi priverstinio darbo
politikos?
Taip
Taip
Taip
Taip
Jei taip, ar vaikų ir (arba) priverstinio darbo
politika taikoma ir tiekėjams bei pardavėjams?
Ne
Ne
Ne
Ne
S10. Žmogaus teisės
Ar Bendrovė skelbia ir laikosi žmogaus teisių
politikos? Taip / Ne
Taip
Taip
Taip
Taip
Jei taip, ar žmogaus teisių politika taikoma ir
tiekėjams?
Taip
Taip
Ne
Ne
Valdysenos rodikliai
2023 m.
2022 m.
2021 m.
2020 m.
G1.
Bendra valdybos pozicijų, užimamų
moterų, dalis
(palyginti su vyrais) proc.
0 proc.
Iki 2022-04-20 –
25 proc.
Nuo 2022-04-20–
0 proc.
25 proc.
Iki 2020 04 20 – 4(0) (4 iš 4 narių
buvo vyrai); 0 proc.
Nuo 2020 04 20 iki 2020 08 31 –
5(1) (1 moteris iš 5 valdybos narių);
20 proc.
Nuo 2020 08 31 – 4(1) (1 moteris iš
4 valdybos narių); 25 proc.
G2.Valdybos nepriklausomumas
Ar bendrovėje draudžiama bendrovės
vadovui eiti valdybos pirmininko
pareigas? Taip/Ne
Taip
Taip
Taip
Taip
Bendras nepriklausomų valdybos
narių skaičius proc.
40 proc.
Iki 2022 04 20 –
50 proc.
Nuo 2022 04-20 iki
2022 11 18 –
40 proc.
Nuo 2022-11-18 –
50 proc.
50 proc.
Iki 2020 04 20 –
50 proc.
Nuo 2020 04 20 iki 2020 08 31–
20 proc.
Nuo 2020 08 31 –
50 proc.
Bendras nepriklausomų stebėtojų
tarybos narių skaičius proc.
Neturime stebėtojų
tarybos
Neturime stebėtojų
tarybos
Neturime stebėtojų
tarybos
Neturime stebėtojų tarybos
G3. Vadovų skatinimas
Ar vadovai yra oficialiai skatinami
siekti rezultatų darnumo srityje?
Taip
Taip
Taip
Ne
G4. Kolektyvinės derybos
Bendra darbuotojų, sudariusių
kolektyvines darbo sutartis, dalis nuo
bendro darbuotojų skaičiaus proc.
100
100
100
100
G5. Tiekėjų elgesio kodeksas
Ar tiekėjų reikalaujama laikytis Elgesio
kodekso?
Iš dalies
Ne
Ne
Ne
2023 m. metinis pranešimas
108
G6. Etika ir antikorupcija
Ar bendrovė laikosi Antikorupcijos
politikos? Taip/Ne
Taip
Taip
Taip
Taip
Jei taip, kokia procentinė darbuotojų
dalis oficialiai patvirtino savo atitiktį
politikai? (proc.)
100
100
100
100
G7. Duomenų apsauga
Ar bendrovė laikosi Asmens duomenų
politikos? Taip / Ne
Taip
Taip
Taip
Taip
Ar bendrovė ėmėsi veiksmų dėl
atitikties BDAR reikalavimams?
Taip
Taip
Taip
Taip
G8. ASV ataskaitų teikimas
Ar Bendrovė skelbia darnumo
ataskaitą? Taip / Ne
Taip
Taip
Taip
Taip
Ar darnumo duomenys įtraukiami į
atsiskaitymus veiklos priežiūros
institucijoms?
Taip
Taip
Taip
Taip
G9. Informacijos atskleidimo praktika
Ar bendrovė teikia darnumo
duomenis darnumo atskaitomybės
sistemoms?
Taip
Taip
Taip
Iš dalies
Ar bendrovė koncentruojasi į
konkrečius Darnaus vystymosi tikslus
(DVT)? Taip / Ne
Taip
Taip
Taip
Iš dalies
Ar bendrovė nustato tikslus ir skelbia
apie pažangą siekiant JT DVT?
Taip
Taip
Taip
Iš dalies
G10. Išorinis ataskaitos auditas ir vertinimas
Ar darnumo atskleidimus audituoja
trečioji šalis? Taip / Ne
Iš dalies
Iš dalies
Iš dalies
Iš dalies
8.8. DARNUMO GRI RODIKLIAI
Bendrieji standartiniai atskleidimai
GRI standartas
Tema
Puslapis
Organizacijos profilis
102-1
Organizacijos pavadinimas
102-2
Veikla, prekių ženklai, produktai ir paslaugos
102-3
Buveinės vieta
102-4
Veiklos vykdymo vieta
102-5
Nuosavybė ir teisinė forma
102-6
Aptarnaujamos rinkos
102-7
Organizacijos dydis
102-8
Informacija apie darbuotojus ir kitus dirbančiuosius
102-9
Tiekimo grandinė
102-10
Reikšmingi organizacijos ir jos tiekimo grandinės pakeitimai
102-11
Atsargumo principas arba požiūris
102-12
Išorinės iniciatyvos
102-13
Narystė asociacijose
Strategija
102-14
Aukščiausio sprendimus priimančio asmens pareiškimas
102-15
Pagrindiniai poveikiai, rizikos ir galimybės
Etika ir principai
2023 m. metinis pranešimas
109
102-16
Vertybės, principai, standartai ir elgesio normos
102-17
Su etika susijusių patarimų ir iššūkių mechanizmai
Valdymas
102-18
Valdymo struktūra
102-19
Įgaliojimų delegavimas
102-20
Vykdančiųjų vadovų atsakingumas už ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius
klausimus
102-21
Konsultavimasis su suinteresuotomis šalimis ekonominiais,
aplinkosaugos ir socialiniais klausimais
102-22
Aukščiausiojo valdymo organo ir jo komitetų sudėtis
102-23
Aukščiausiojo valdymo organo pirmininkas
102-24
Aukščiausiojo valdymo organo skyrimas ir rinkimas
102-25
Interesų konfliktai
102-26
Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo nustatant tikslus, vertybes ir strategiją
102-27
Aukščiausiojo valdymo organo kolektyvinės žinios
102-28
Aukščiausiojo valdymo organo veiklos vertinimas
102-29
Ekonominio, aplinkos ir socialinio poveikio identifikavimas ir
valdymas
102-30
Rizikos valdymo procesų efektyvumas
102-31
Ekonominių, aplinkos ir socialinių klausimų apžvalga
102-32
Aukščiausiojo valdymo organo vaidmuo teikiant darnumo ataskaitas
102-33
Svarbiausių klausimų perdavimas
102-34
Svarbiausių klausimų pobūdis ir skaičius
102-35
Atlygio politika
102-36
Atlygio nustatymo procesas
102-37
Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas nustatant atlygį
102-38
Bendras metinis atlygio santykis
102-39
Bendro metinio atlygio santykio padidėjimo procentinė dalis
Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas
102-40
Suinteresuotųjų šalių grupių sąrašas
102-41
Kolektyvinės sutartys
102-42
Suinteresuotųjų šalių identifikavimas ir pasirinkimas
102-43
Suinteresuotųjų šalių įtraukimo principai
102-44
Pagrindinės iškeltos temos ir klausimai
Atsakinga praktika
102-45
Subjektai, įtraukti i konsoliduotąsias finansines ataskaitas
102-46
Ataskaitos turinio ir temų ribų apibrėžimas
102-47
Pagrindinių temų sąrašas
102-48
Pakartotinis informacijos pateikimas
102-49
Atskaitomybės pokyčiai
102-50
Ataskaitinis laikotarpis
102-51
Naujausios atskaitos data
102-52
Ataskaitų teikimo ciklas
102-53
Kontaktinis asmuo klausimams apie ataskaitą
102-54
Ataskaitų atitikties GRI standartams nurodymas
102-55
GRI rodiklių sąrašas
102-56
Išorinis patikrinimas
Nustatytos reikšmingos darnumo temos ir jų ribos
2023 m. metinis pranešimas
110
103-1
Reikšmingų temų ir jų ribų paaiškinimas
103-2
Vadovybės požiūrio atskleidimas apie reikšmingų darnumo temų valdymą
103-3
Vadovybės požiūrio į reikšmingas darnumo temas įvertinimas
Ekonominės veiklos rezultatai
201-1
Sukurta ir paskirstyta tiesioginė ekonominė vertė
201-2
Finansiniai padariniai ir kita klimato pokyčių keliama rizika bei galimybės
201-4
Iš valstybės gauta finansinė parama
Pirkimų praktika
204-1
Vietiniams tiekėjams skirtos pirkimų vertės dalis
Antikorupcija
205-2
Antikorupcinių politikų ir procedūrų komunikacija bei mokymai
205-3
Patvirtinti korupcijos incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi
Energija
302-1
Energijos suvartojimas organizacijoje
302-3
Energijos vartojimo intensyvumas
Biologinė įvairovė
304-1
Veiklos vietos, priklausančios, nuomojamos, valdomos saugomose zonose arba šalia jų
ir zonose, pasižyminčiose didele biologinės įvairovės verte, esančiose už saugomų zonų
ribų
304-2
Reikšmingas veiklos, produktų ir paslaugų poveikis biologinei įvairovei
Emisijos
305-1
Tiesioginės ŠESD emisijos (1 sritis)
305-2
Netiesioginės energijos ŠESD emisijos (2 sritis)
305-4
ŠESD emisijų intensyvumas
305-5
ŠESD emisijų mažinimas
Atliekos
306-1
Atliekų susidarymas ir reikšmingas su atliekomis susijęs poveikis
306-2
Reikšmingo su atliekomis susijusio poveikio valdymas
306-3
Susidariusios atliekos pagal rūšį
Aplinkosaugos atitiktis
307-1
Aplinkosaugos įstatymų ir reglamentų nesilaikymas
Tiekėjų aplinkosauginis vertinimas
308-1
Nauji tiekėjai, kurie buvo patikrinti pagal aplinkosaugos kriterijus
308-2
Reikšmingas faktinis ir galimas neigiamas poveikis aplinkai tiekimo grandinėje ir
atliekami veiksmai
Įdarbinimas
401-1
Priimti nauji darbuotojai ir darbuotojų kaita
401-2
Pilnu etatu dirbantiems darbuotojams taikomos naudos, kurios nesuteikiamos
laikiniems arba ne pilnu etatu dirbantiems darbuotojams
401-3
Vaiko priežiūros atostogos
Darbo santykiai
402-1
Kolektyvinė sutartis ir jose numatytas trumpiausias pranešimų apie veiklos pakeitimus
laikotarpis
Darbuotojų sauga ir sveikata
403-1
Darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema
403-2
Pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir incidentų tyrimas
2023 m. metinis pranešimas
111
403-3
Paslaugos, susijusios su darbuotojų sveikata
403-4
Darbuotojų sveikatos ir saugos mokymai
403-8
Darbuotojai, kuriems taikoma darbuotojų sveikatos ir saugos valdymo sistema
403-9
Su darbu susiję sužeidimai
Mokymas ir švietimas
404-1
Vidutinis mokymo valandų skaičius, per metus tenkantis darbuotojui
404-2
Darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir pagalbos keičiant pareigas programos
403-3
Darbuotojų, kurių veiklos rezultatai ir karjeros eiga reguliariai peržiūrima, dalis
Įvairovė ir lygios galimybės
405-1
Valdymo organų ir darbuotojų įvairovė
405-2
Moterų ir vyrų bazinio atlyginimo santykis
Nediskriminavimas
406-1
Diskriminavimo incidentai ir veiksmai, kurių buvo imtasi jų sprendimui
Vietos bendruomenės
413-1
Veiklos susijusios su vietos bendruomenes įtraukimu, poveikio vertinimu, plėtros
programos
9. ESMINIAI ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI
Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus,
esminius įvykius bei kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skelbiama informacija galima
susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai) ir
vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nasdaqbaltic.com).
2023 m. esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai:
42 lentelė. 2023 m. esminiai „Amber Grid“ įvykiai
Data
Svarbiausi ataskaitinio laikotarpio įvykiai
2023 01 16
Dėl incidento dujotiekyje Pasvalio rajone
2023 02 06
AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2022 m. veiklos rezultatai
2023 03 07
Pakoreguotas „Amber Grid“ 2023 m. investuotojų kalendorius
2023 03 16
Dėl „Amber Grid“ dukterinės įmonės dujų biržos „GET Baltic“ strateginio partnerio išrinkimo
2023 03 17
Korekcija: atnaujintas „Amber Grid" 2023 m. investuotojų kalendorius
2023 03 17
Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2023 04 11
Eiliniame visuotiniame AB „Amber Grid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2023 04 11
„Amber Grid“ 2022 m. metinė informacija
2023 04 20
Dividendų ex-diena
2023 04 25
„Amber Grid“ 2022 m. dividendų mokėjimo tvarka
2023 m. metinis pranešimas
112
2023 05 02
„Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. I ketvirčio veiklos rezultatai
2023 05 09
Dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos
2024 m.
2023 05 09
AB „Amber Grid“ dukterinė bendrovė UAB GET Baltic ketina sudaryti 2022 m. mokestinių
nuostolių perdavimo sandorį su UAB „EPSO-G“
2023 05 16
„Amber Grid“ ir EEX pasirašė sutartį dėl dujų biržos „GET Baltic“ dalies akcijų pardavimo
2023 05 23
Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų
2023 05 29
Patvirtintos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos
2023 05 31
„Amber Grid“ ir EEX užbaigė sandorį dėl dujų biržos „GET Baltic“ dalies akcijų pardavimo
2023 06 02
„Amber Grid” kreipėsi į prokuratūrą dėl GIPL jungiamųjų detalių
2023 07 31
Korekcija: atnaujintas Amber Grid 2023 m. investuotojų kalendorius
2023 08 08
Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
2023 08 25
„Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. I pusmečio veiklos rezultatai
2023 08 30
Neeiliniame visuotiniame AB „Amber Grid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai
2023 11 06
„Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2023 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai
Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juridinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame
leidinyje. Pranešimai apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus esminius įvykius skelbiami
Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir
Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip
10 proc. balsų skaičiaus, pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčiamas Bendrovės įstatuose
numatyta tvarka.
10. PRIEDAI
1 priedas
„Amber Grid“ organizacinė struktūra
2023 m. metinis pranešimas
113
2 priedas
AB „Amber Grid“ pranešimas apie AB NASDAQ OMX listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi
Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 str. 3 dalimi
ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos
kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra
nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje
nurodyta paaiškinanti informacija.
1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:
AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau – Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato
Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24
patvirtintos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo
politika. Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“
interneto puslapyje (www.epsog.lt).
1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.
Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Bendrovės
įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertinti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais
nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų šalių interesų.
Bendrovės valdymo struktūra:
• Visuotinis akcininkų susirinkimas;
• Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 2 nariai nominuoti akcininko (šiuo metu išrinktas 1) UAB „EPSO-G“, 1 valstybės
tarnautojas);
• Grupės mastu veikiantys komitetai:
• atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
• audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);
• inovacijų ir plėtros komitetas (iki 2022-12-01);
• generalinis direktorius.
Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria
ir atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklausomi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui,
2023 m. metinis pranešimas
114
kurio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina
rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema
pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus
bei atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.
Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai
įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiant užtikrinti veiklos
politikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:
Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios
valdysenos principų. Grupei suteiktas aukščiausias A įvertinimas. Taikomi skaidrumo standartai, suformuoti kolegialūs
organai ir vykdoma strategija įvertinta aukščiausiais balais. Bendrovės valdysena įvertinta A balu.
2023 m. metinis pranešimas
115
Principai / rekomendacijos
Taip /ne
/neaktualu
Komentaras
2023 m. metinis pranešimas
116
1 principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų
teises.
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos
galimybės susipažinti su teisės aktuose numatyta informacija ir
(ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei svarbius
sprendimus.
Taip
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi, Bendrovės interneto
tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje lietuvių ir anglų
kalbomis viešai skelbiama informacija apie šaukiamus
visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir
laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informacija apie
visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus.
Bendrovė užtikrina akcininkams vienodas galimybes balsuoti
dėl atitinkamų sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų
susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant balsavimo
biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan.).
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik
tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas
balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
Taip
Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 0,29 Eur nominalios vertės
paprastosios vardinės akcijos, kurios kiekvienam akcininkui
suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas
teises, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus. Visos akcijos
yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse
vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių
popierių sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl
akcijų apskaitos tvarkymo.
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš
anksto, t. y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų
naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
Taip
Bendrovės viešai skelbiamų įstatų IV skyriuje nurodytos
akcininkų teisės ir pareigos.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar
beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų
bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų
susirinkimo pritarimas.
TAIP
Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti sandoriai, kuriems reikalingas
Valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir
dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams
lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime
ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta
visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų
užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame
akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį
akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę
dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo
projektus.
TAIP
Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas
susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat
kiekvieną kartą šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą,
pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir
Bendrovės internetiniame tinklalapyje pateikiamos bendrosios
akcininkų teisės ir konkretūs jų įgyvendinimo terminai.
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę
susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama
visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš
anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba
ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų
susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus
sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik
lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis.
Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne
visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų
pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės
komercinės paslaptys.
TAIP
Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje
lietuvių ir anglų kalbomis viešai skelbiama informacija apie
šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą,
datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informaciją apie
visuotinio akcininkų priimtus sprendimus.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti
sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai
jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų
būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant
bendrąjį balsavimo biuletenį.
TAIP
Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą
visuomet nurodoma galimybė akcininkams balsuoti raštu
užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą arba akcininko
teises įgyvendinti įgaliojant kitą asmenį.
2023 m. metinis pranešimas
117
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, bendrovėms
rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir
tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis
elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti
užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima
nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
NE
Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos informacijos
saugumą ir nustatant akcininkų tapatybę, tokios galimybės
akcininkams dar nėra sudaromos. Tačiau akcininkams
užtikrinamos kitos galimybės realizuoti savo teises: balsavimas
asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas per įgaliotą
asmenį; balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo
sutartį; balsavimas iš anksto užpildant bendrąjį balsavimo
biuletenį.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimų projektus rekomenduojama atskleisti
naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems
atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra
įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai
siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį,
rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį
ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas
pareigas.
TAIP
Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą
visuomet nurodomi sprendimo projektai su pagal Lietuvos
Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti
informacija, tame tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros,
siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė bei
siūlomas jai skirti atlygis.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos
vadovai
7
ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys,
galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų
susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame
akcininkų susirinkime.
1.11. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat
turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu
naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo
darbotvarkę.
TAIP
NE
Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją,
susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke,
visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime.
Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius, esant
galimybei, taip pat dalyvauja.
7
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias
pareigas.
2023 m. metinis pranešimas
118
2.1. Stebėtojų tarybos sudarymas
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.
2.1.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų
tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos,
profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti
lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos
narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta,
kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių
žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems
naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės
patirties augimas.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo,
kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai
veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys
tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko
pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių
rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie
priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas
narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas
stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus
savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas
kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti
stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys
dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per
bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami
bendrovės akcininkai.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti
skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi
nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam
tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis
dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų
asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą
stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti
bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2.1.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo
veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos
struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė
vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario
kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar
stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų
taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą
informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma
2023 m. metinis pranešimas
119
3 principas: Valdyba
3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė
Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų
interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią
patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais
atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra
atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.
Taip
Bendrovės įstatų 34 p. įtvirtinta Bendrovės valdybos
kompetencija tvirtinti Bendrovės strategiją.
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas,
atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas,
o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba,
be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas.
Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į
bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių
poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.
Taip
Bendrovės įstatų 7.3 skirsnyje nurodyta, jog Bendrovės
valdyba atlieka priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai
priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Audito komiteto nuomonę,
Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių
poreikius.
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų
ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar
bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat
turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės
priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų
atskaitomybę.
Taip
Bendrovės įstatų 36 (xxii) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba
priima sprendimus (xxii) dėl Patronuojančios bendrovės
valdybos patvirtintų įmonių grupės mastu taikomų įmonių
grupės lygio dokumentų netaikymo Bendrovei arba taikymo su
išimtimis.
Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų
dokumentų (strategija, biudžetas, veiklos planai ir pan.)
įgyvendinimą Bendrovėje.
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje
būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros
praktikos rekomendacijas
8
dėl vidaus kontrolės, etikos ir
atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių
įstatymų, taisyklių ir standartų.
Taip
Bendrovės valdyba užtikrina ir kontroliuoja vidaus kontrolės,
etikos bei atitikties valdymo priemonių įgyvendinimą,
pavyzdžiui:
-grupės mastu veikia vidaus auditas;
-grupės mastu formuojamas audito komitetas iš daugumos
nepriklausomų narių, kuriam taip pat atskaitingas vidaus
auditas;
-bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės antikorupcinės veiklos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių
grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
interesų valdymo politika, ir kt.
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų
atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir
kompetencijos pusiausvyrą.
Taip
Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintu Kandidatų į
valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės
valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų
priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu, atsižvelgia į
Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, taip pat tinkamą
kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos
pusiausvyrą.
Bendrovės įstatų 55 p. numatyta, kad valdyba, vertindama
kandidato į Bendrovės vadovus tinkamumą eiti šias pareigas,
įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose
nustatytiems reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš
kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius dokumentus ir
(ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos
informacijos apie kandidatą suteikimo.
3.2. Valdybos sudarymas
2023 m. metinis pranešimas
120
8
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias
pareigas.
8
Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai
2023 m. metinis pranešimas
121
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų
susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos
nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės
patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių
pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos
kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos
nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir
patirties savo užduotims tinkamai atlikti.
Taip
Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad renkant valdybos narius
užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 2 (du)
nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant
atsižvelgiant į Valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių
organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politikoje
įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus;
taip pat siekiama, jog Valdybos nariai turėtų kompetencijas,
atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas.
Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir skyrimo
komitetas pagal patvirtintą valdybos kompetencijų matricą.
Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip
pat kasmet valdybos veiklą įvertina atlygio ir skyrimo
komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos
tobulinimo.
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės,
informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį,
einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir
potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti
nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame
bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba
nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti
pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte
nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos
bendrovės metiniame pranešime.
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su
pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.
Taip
Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės
struktūra bei veikla, pasidalinant pagrindiniais Bendrovės
korporatyviniais dokumentais – naujiems valdybos nariams
suformuojamas ir elektroniniu būdu pateikiamas tokių
dokumentų paketas.
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam
laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems
naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės
patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas
patvirtinimas.
Taip
Bendrovės įstatų 26 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus
Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos
narius 4 metų kadencijai, renka visuotinis akcininkų
susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos nario
nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos
kadencijos iš eilės ir bet kuriuo atveju negali eiti Valdybos nario
pareigų nepertraukiamai ilgiau kaip 10 (dešimt) metų iš eilės.
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio
esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai
vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės
vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko
postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,
turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių
imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
Taip
Bendrovės įstatų 28 p. numatyti kriterijai, kuriems esant
asmuo apskritai negali būti renkamas valdybos nariu.
Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo
priemonių įtvirtintas Bendrovės įstatų 46 p. - turėtų būti
renkamas iš patronuojančios bendrovės nominuojamų
valdybos narių.
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys
turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys
dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės
finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama
bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje
nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja posėdžiuose, o
protokoluose fiksuojamas valdybos narių dalyvavimas bei
balsavimas priimant sprendimus. Per 2023 m. nė vienas
išrinktas ir pareigas einantis valdybos narys nepraleido nė
vieno posėdžio.
Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 51 p. 51. Bendrovės valdyba
atsiskaito už savo veiklą, pateikdama Susirinkimui metinę savo
veiklos Bendrovės valdyboje ataskaitą, įskaitant informaciją
apie priimtus sprendimus bei apibendrintą metinį veiklos
įsivertinimą. Ši ataskaita gali būti teikiama Bendrovės
metiniame pranešime.
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą,
kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus
nepriklausomi
i
, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai
laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras
jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus
nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas
nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove
susijusių aplinkybių.
Taip
Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame pranešime yra
pateikiama informacija apie Bendrovės valdybos narius,
specifiškai nurodant nepriklausomus narius.
Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo
deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų, galinčių sukelti
interesų konfliktą.
2023 m. metinis pranešimas
122
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos
posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis
akcininkų susirinkimas.
Taip
Visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl
Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, Valdybos narių atlygio,
sutarčių su Valdybos nariais sudarymo ir jų standartinių sąlygų
nustatymo. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik
nepriklausomiems valdybos nariams nustatytas fiksuotas
mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą bei veiklą įmonių
grupės komitetuose.
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir
atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti
jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus.
Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų,
jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip
pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti
verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su
bendrovės veikla.
Taip
Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų
konfliktų nebuvimą, kiekvienais metais valdybos nariai
atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų
narių nepriklausomumo vertinimas. Taip pat, Bendrovės įstatų
31 p. numatyta, kad 31. Valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar
užimti kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla
Valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant, vadovaujančių
pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės
ar statutinėje tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose
juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 28 straipsnyje nustatytų
ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra
Bendrovė ar Patronuojanti bendrovė, tik iš anksto apie tai
informavę Bendrovę ir Valdybą. Bendrovėje veikia UAB „EPSO-
G“ įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir
darbuotojų interesų valdymo politika. Valdybų nariai yra
pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją. Su
valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo,
nes bendrovė vykdo monopolinę veiklą, tad nėra tam poreikio.
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos
įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo
organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat
kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo
vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos
tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant
asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo
vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.
Taip
Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu
rengia veiklos tobulinimo planą.
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir
skyrimo komitetas bei audito komitetas taip pat kasmet
vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas
dėl veiklos tobulinimo.
Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami bendrovės
metiniame pranešime.
2023 m. metinis pranešimas
123
4 principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų
priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų
glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei,
tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja
atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba
turėtų reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti
stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus,
susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir
kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų
informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo plėtros
nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų,
nurodant to priežastis.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama
rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą
grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu
periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau
rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų
užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos
klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai
turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.
Taip
Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus
priima valdybos posėdžiuose. Valdybos posėdžių sušaukimo ir
balsavimo juose tvarka, kiti procedūrinio pobūdžio klausimai
yra reglamentuoti taip, kaip numato ABĮ bei susiję teisės aktai,
ir detalizuojami Valdybos darbo reglamente, kurį tvirtina
Valdyba.
Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje (arba pradžioje)
pasitvirtina kitų (ar, atitinkamai, - einamųjų) metų posėdžių
grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam
valdybos posėdžiui).
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų
būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko
tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui
ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai.
Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo
nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio
darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu
neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai
posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka
su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai
neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
Taip
Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis Valdybos
darbo reglamentu, kuriame reglamentuoti posėdžio šaukimo,
valdybos narių informavimo, medžiagos pateikimo ir kiti
procedūriniai klausimai.
Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo Bendrovės valdyba
laikosi.
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą
bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą,
bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai
turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų
darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su
bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės
stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės
valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi
klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe,
atlygio nustatymu.
Neaktualu
Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.
5 principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai
5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas
Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo
efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų
įtakos esminiai interesų konfliktai.
Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį
sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias
aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą,
bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma -
valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus.
Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo,
atlygio ir audito komitetus
9
.
Taip
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių
grupės atlygio ir skyrimo komitetas, kuris veikia pagal jį
formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei UAB
„EPSO-G“ vienintelio akcininko sudarytas grupės mastu
veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio
organo patvirtintus veiklos nuostatus.
2023 m. metinis pranešimas
124
9
Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito
įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais
prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito komitetą
(teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).
2023 m. metinis pranešimas
125
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris
komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą,
kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas
požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus
tikslus.
Taip
Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai
susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi tos pačios
kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir
skyrimo komitetą.
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas
funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats
kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos,
susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir
skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam
organui.
Neaktualu
Žr. 5.1.1. p.
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų
susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų
reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.
Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia
atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant
nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos
pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.
Taip
UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja
komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje sudarymą bei
kompetenciją.
Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei
Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3 narių.
Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje
būtų bent 1 nepriklausomas narys, o Audito komitete –
daugiau kaip pusė nepriklausomų narių.
Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai
yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po vieną narį į kiekvieną iš
komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant
išorinę atranką į nepriklausomo komiteto nario vietą.
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų
nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti
savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai
informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus.
Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir
nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent
kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė
kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką).
Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime,
nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų
pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą
posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines
savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.
Taip
Taip
Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei
komitetą formuojančio organo sprendimu – atlygio ir skyrimo
komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos
sprendimu, o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB
„EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai leidžia
Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto
nariams (10 str.).
Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai UAB „EPSO-G“
interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla ir kt. informacija
pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir
objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto
nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto
posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti
arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės
darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui
turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su
akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma,
reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose
taisyklėse.
Taip
Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų
nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius UAB „EPSO-G“
įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus,
įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis
bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo kompetencijos
ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini
veiksmai, reikalingi komitetų funkcijoms atlikti.
5.2. Skyrimo komitetas.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų
narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti
kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų
įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe,
parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai,
aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą,
dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam
organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
Taip
UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB
„EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis
organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:
-
padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose
įmonių grupės bendrovėse;
-
teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl
valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir
atlygio jiems nustatymo;
-
teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų,
reglamentuojančių atlygio politiką bei darbuotojų veiklos
vertinimą;
-
teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo
planavimo sistemos.
2023 m. metinis pranešimas
126
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo
nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir
administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su
bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus
Skyrimo komitetui.
Taip
Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų
šaukimo iniciatyvos teisę turi įmonių grupės valdybos arba
vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę,
pateikdami su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo
projektus.
Bendrovės valdyboje nėra narių, kurie būtų susiję darbo
santykiais su Bendrove.
5.3. Atlygio komitetas.
Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl
atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo
organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia
politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant
fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio
atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis
sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip
pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti
sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant
aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl
individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir
administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų
bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos
įvertinimą;
3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos
įgyvendinimą.
Taip
Bendrovėje veikia vienas - Atlygio ir skyrimo komitetas, kurio
funkcijos detaliai nurodytos 5.2.1. punkte.
5.4. Audito komitetas.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos
teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto
veiklą
10
.
Taip
UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“
valdybos bei Bendrovės valdybos patariamasis organas, kurio
pagrindinės funkcijos yra:
-
vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei
audito atlikimo priežiūrą;
-
atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių
nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi
užtikrinimą;
-
atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos
valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų
veiksmingumo priežiūrą;
-
atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito
įmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę;.
-
užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų
nagrinėjimą;
-
vertina sandorius su susijusiomis šalimis.
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia
informacija, susijusia su specifiniais bendrovės
apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės
administracijos vadovai turėtų informuoti audito
komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos
būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.
10
Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias
pareigas.
10
Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai
10
Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr.
537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų
audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.
2023 m. metinis pranešimas
127
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose
turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas,
bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni
darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus
auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti
galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,
nedalyvaujant valdymo organų nariams.
Taip
Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto
nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo posėdžius įmonių grupės
bendrovių organų narius, darbuotojus, įgaliotinius, kandidatus
į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus
paaiškinimus savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu
reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi
komiteto funkcijoms atlikti.
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus
auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba
periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti
informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš
audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai
tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos
grupės.
Taip
Žr. 5.4.3. punktą.
Audito komitetas organizuoja susitikimą su auditoriais
aptariant audito darbo planą.
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi
galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę
pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad
bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų
nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių
klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
Taip
Audito komitetas užtikrina sistemos dėl skundų teikimo
veikimą, skundų nagrinėjimą.
5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji
nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per
šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės
metų ataskaitos.
Taip
Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito
komitetas kas ketvirtį teikia veiklos ataskaitą UAB „EPSO-G“
valdybai.
Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam
visuotiniam akcininkų susirinkimui bei valdybai.
6 principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir
efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų
bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima
investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti
situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali
prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis
dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys
turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo
nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės
akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją,
nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
Taip
Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 56-57 punktuose,
valdymo organų darbo reglamentuose bei UAB „EPSO-G“
įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų
interesų valdymo politikoje.
7 principas: Bendrovės atlygio politika
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui
nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir
ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti
reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.
Taip
Bendrovėje yra taikomos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko
patvirtintos atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“
įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios
yra skelbiamos viešai.
Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika visa
apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant
fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio,
skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų
modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų
atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba
sustabdyti mokėjimus.
Taip
Minėtos atlygio formos reglamentuojamos UAB „EPSO-G“
įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo
politikoje.
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika
turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros
funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo
bendrovės veiklos rezultatų.
Taip
Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB
„EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo
gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų
nepriklausomiems nariams. Valdybos nariams nėra mokamas
atlygis, kuris priklausytų nuo Bendrovės rezultatų (tantjemos).
2023 m. metinis pranešimas
128
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią
informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos
neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių
atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu
dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma.
Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis
nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
Ne
UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos
vertinimo ir ugdymo politikoje nustatyta, jog grupės
bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių
išmokų dydžių (išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo
sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių
pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės
normose įtvirtintus privalomai mokėtinus minimalius tokių
išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl
objektyvių priežasčių susitariama dėl didesnių išmokų. Apie
tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi būti
informuojama Bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis
priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta
pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių
suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu,
teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus
po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir
administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų
iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti
kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.
Neaktualu
Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto
tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą,
kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių
organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir
tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti
apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama
praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje
neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės
atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais
metais.
Taip
Bendra informacija apie Atlygio politikos įgyvendinimą ir
vidutiniai atskirų darbuotojų grupių atlyginimų dydžiai viešai
skelbiami Bendrovės metiniame pranešime.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25
straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai skelbia Bendrovės valdymo
organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų
narių funkcijomis susijusias išmokas.
Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį
Bendrovės interneto svetainėje.
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris
esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.
Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir
darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais,
turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Ne
Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant atlygį taikoma
Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės
bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos
UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko.
Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.
8 principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų
bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka
interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų
konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų
gerbiamos interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.
Taip
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir
komunikacijos politika, kurioje įtvirtinti tikslai didinti interesų
turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“
įmonių grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti
darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti tvarius ir pasitikėjimu
grįstus santykius su interesų turėtojais.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas
interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų
nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės
valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų
dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus,
konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės
valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų
dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių
įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo
atvejais ir kita.
Taip
Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo
konsultacijas, derybas, pasitarimus dėl Bendrovėje vykdomų
veiklos optimizavimo procesų.
Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek
tai numato įstatymai.
2023 m. metinis pranešimas
129
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos
procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su
reikiama informacija.
Taip
Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama
informacija.
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos
konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką
priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.
Taip
Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo
linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti asmenys kviečiami
pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos
nuostatų, etikos, darbo praktikos ir korupcijos prevencijos
politikos pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami
apie galimybę kreiptis ir tiesiogiai į Bendrovės vadovą ar
valdybos pirmininką.
9 principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir
bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir
komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų
tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,
bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti,
įskaitant, bet neapsiribojant:
Taip
Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir
komunikacijos politika, pagal kurią esminė finansinė ir
nefinansinė informacija atskleidžiama Bendrovės tarpiniuose
bei metiniame pranešimuose ir interneto svetainėje.
9.2. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.3. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.4. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų
paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su
susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių
grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant
galutinį naudos gavėją;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės
interneto svetainėje.
9.5. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš
jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų
turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą
kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.6. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių
skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius
metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir
veiklos rezultatus;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar įmonių grupės
interneto svetainėje.
9.7. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės
rizikos valdymo ir priežiūros politiką;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.8. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.9. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir
kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų
išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės
valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų
opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos
bendruomene ir kt.);
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.10. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją;
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
2023 m. metinis pranešimas
130
9.11. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija
iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar
planuojamus investicinius projektus.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos
neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše,
atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo
pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.12. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra
patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją
apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
Taip
UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia
konsoliduotą informaciją konsoliduotame metiniame
pranešime.
9.13. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą
informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie
bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės
vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų
konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat
rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo
organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį
ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7
principe.
Taip
Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir
metiniame pranešimuose, Bendrovės interneto svetainėje.
9.14. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad
jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami
informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija
turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.
Taip
Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilnius vertybinių popierių
biržos naudojamą informacijos atskleidimo sistemą pateikia
lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia
informaciją prieš NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos
prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia visoms
rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais
popieriais. Informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų
vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia
komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia
informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.
10 Principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės
finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės
metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime
pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti
nepriklausoma audito įmonė.
Taip
Bendrovėje finansinės informacijos patikrą atlieka
nepriklausoma audito įmonė.
10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą
visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų
taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.
Taip
Auditoriaus atrankos procese dalyvauja grupės mastu
veikiantis audito komitetas, kuris teikia rekomendaciją
Bendrovės valdybai dėl nepriklausomo auditoriaus
kandidatūros. Valdyba, įvertinusi Audito komiteto
rekomendaciją, teikia nepriklausomos audito įmonės
kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti.
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už
suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti
viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės
stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma –
bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės
kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Taip
Bendrovė apie audito įmonės gautą užmokestį už suteiktas ne
audito paslaugas skelbia viešai. Audito įmonė ne audito
paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO-G“ Audito komiteto
patvirtinta UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų
pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui, kuriam
priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų
teikimą prižiūri grupės mastu veikiantis audito komitetas,
kuris,
teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą
reikalingą informaciją apie auditorius.
2023 m. metinis pranešimas
131
3 priedas
INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMĄSI
UAB „EPSO-G“ ir jos dukterinės bendrovės laikosi
11
2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės
valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės
privalomai yra taikomos EPSO-G, nes EPSO-G yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ). Siekiant Skaidrumo gairių
laikymosi EPSO-G įmonių grupėje įgyvendinimo, grupės lygiu buvo patvirtinta EPSO-G įmonių grupės veiklos skaidrumo
ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama į Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų
taikymas EPSO-G įmonių grupės bendrovėms.
Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB „Amber Grid“ yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame
pranešime bei informacijos atskleidimą „Amber Grid“ interneto svetainėje, atskleidžiant ir pateikiant informaciją
interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu.
Skaidrumo gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo
kodekso
12
nuostatomis, susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai, kaip „Amber Grid“ laikosi
šio kodekso nuostatų, yra atskleista „Amber Grid“ metinio pranešimo priede „Amber Grid“ pranešime apie AB Nasdaq
Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi“.
Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:
11
Vadovaujantis Skaidrumo gairių 17.11 straipsniu, tuo atveju, jeigu Skaidrumo gairių nėra laikomasi, pateikiami paaiškinimai
kodėl.
12
AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo Nr. 19-63, patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų
bendrovių valdysenos kodeksas“.
„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas)
Vykdoma
Teisinis statusas, jeigu „Amber Grid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra
bankrutuojanti ar bankrutavusi
Neaktualu
Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t. y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę
Vykdoma
Veiklos tikslai, vizija ir misija
Vykdoma
Struktūra
Vykdoma
Vadovo duomenys*
Vykdoma
Valdybos pirmininko ir narių duomenys*
Vykdoma
Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys*
Neaktualu
Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys*
Neaktualu
*Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose
asmenyse, išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas
narys.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais)
„Amber Grid“ įstatiniame kapitale
Vykdoma
Vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal LR ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas:
nurodomas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto
asignavimai ir teisės aktai, kuriais VVĮ pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo vykdymo
sąlygos ir (arba) reguliuojama kainodara
Vykdoma
2023 m. metinis pranešimas
132
Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus
Vykdoma
Jei „Amber Grid“ yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms),
tokių juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė
(adresas), interneto tinklalapių adresai
Neaktualu
„Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Amber Grid“ metinis pranešimas, taip pat „Amber Grid“ metinių
finansinių ataskaitų auditoriaus išvada „Amber Grid“ interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių
finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo
Vykdoma
„Amber Grid“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Amber Grid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti
paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui
Vykdoma
Atsižvelgiant į tai, kad „Amber Grid“ yra patronuojanti bendrovė, papildomai „Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi
būti skelbiama ši informacija:
„Amber Grid“ įmonių grupės struktūra
Vykdoma
„Amber Grid“ dukterinių ir paskesnio lygio dukterinių bendrovių:
Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas)
Vykdoma
Interneto tinklalapių adresai
Vykdoma
„Amber Grid“ valdomų akcijų dalis (procentais) bendrovių įstatiniame kapitale
Vykdoma
Metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir konsoliduotieji metiniai pranešimai
Vykdoma
„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai:
„Amber Grid“ įstatai
Vykdoma
Energetikos ministerijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių „Amber Grid“ nustatymo
Neaktualu
Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri
laikoma komercine (gamybine) paslaptimi
Vykdoma
Atlyginimų politika, apimanti „Amber Grid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Amber Grid“ sudaromų kolegialių organų bei
komitetų narių atlygio nustatymą
Vykdoma
„Amber Grid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai
Vykdoma
Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų
auditoriaus išvados
Vykdoma
Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti
Vykdoma
Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai:
„Amber Grid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus
Vykdoma
„Amber Grid“ rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį
Vykdoma
„Amber Grid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą.
Vykdoma
„Amber Grid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti
pateikiama:
Trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas
Vykdoma
Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius
esminę reikšmę „Amber Grid“ veiklai
Vykdoma
Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai
Vykdoma
Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai
Vykdoma
Specialiųjų įpareigojimų vykdymas
Vykdoma
2023 m. metinis pranešimas
133
Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus
Vykdoma
„Amber Grid“ taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Dividendų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Atlyginimų politikos įgyvendinimas
Vykdoma
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius
Vykdoma
VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime
ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos, socialiniais ir personalo, žmogaus teisių
užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais
Vykdoma
Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės
pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų
dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai
Vykdoma
„Amber Grid“ tarpiniame pranešime pateikiamas trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio
finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo,
likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu
Vykdoma
AB „AMBER GRID“
KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS,
KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS IR NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
UŽ METUS, PASIBAIGUSIUS 2023 M. GRUODŽIO 31 D.
TURINYS
KONSOLIDUOTOSIOS IR ATSKIROSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS
Atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Grupė | Bendrovė | |||||
Pastabos | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
TURTAS | ||||||
A. | Ilgalaikis turtas | 298.968 | 292.179 | |||
I. | Nematerialus turtas | 6 | 2.559 | 2.584 | ||
II. | Ilgalaikis materialusis turtas | 7 | 284.353 | 281.089 | ||
II.1. | Žemė | 136 | 125 | |||
II.2. | Pastatai | 7.647 | 6.526 | |||
II.3. | Statiniai ir įrenginiai | 228.189 | 229.892 | |||
II.4. | Mašinos ir įrengimai | 37.702 | 33.831 | |||
II.5. | Transporto priemonės | 135 | 220 | |||
II.6. | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | 4.668 | 3.849 | |||
II.7. | Nebaigta statyba | 5.876 | 6.646 | |||
III. | Naudojimo teise valdomas turtas | 9 | 3.100 | 3.365 | ||
IV. | Ilgalaikis finansinis turtas | 4.870 | - | |||
IV.1. | Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones | 8 | 3.644 | - | ||
IV.2. | Išvestinės finansinės priemonės | 10 | 1.226 | - | ||
V. | Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 34 | 4.086 | 5.141 | ||
B. | Trumpalaikis turtas | 34.421 | 53.168 | |||
I. | Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai | 5.668 | 13.735 | |||
I.1. | Atsargos | 11 | 4.874 | 12.833 | ||
I.2. | Išankstiniai apmokėjimai | 794 | 902 | |||
II. | Gautinos sumos | 28.104 | 38.220 | |||
II.1. | Prekybos gautinos sumos | 12 | 9.030 | 18.498 | ||
II.2. | Kitos gautinos sumos | 13 | 19.074 | 19.722 | ||
III. | Iš anksto sumokėtas pelno mokestis | - | - | |||
IV. | Kitas finansinis turtas | 14 | 528 | 423 | ||
V. | Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 15 | 121 | 21 | ||
VI. | Turtas, skirtas perparduoti (perleidžiamos grupės turtas) | 16 | - | 769 | ||
Turto iš viso | 333.389 | 345.347 | ||||
(tęsinys kitame puslapyje)
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Grupė | Bendrovė | |||||
Pastabos | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI | ||||||
C. | Nuosavas kapitalas | 187.526 | 183.392 | |||
I. | Akcinis kapitalas | 17 | 51.731 | 51.731 | ||
II. | Rezervai | 122.370 | 115.941 | |||
II.1. | Privalomasis rezervas | 19 | 5.173 | 5.173 | ||
II.2. | Kiti rezervai | 19 | 114.430 | 110.768 | ||
II.3. | Perkainojimo rezervas | 7,19 | 2.767 | - | ||
III. | Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | 13.425 | 15.720 | |||
D. | Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 145.863 | 161.955 | |||
I. | Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai | 66.092 | 78.777 | |||
I.1. | Ilgalaikės finansinės skolos | 21 | 60.962 | 73.496 | ||
I.2. | Nuomos įsipareigojimai | 22 | 2.933 | 3.012 | ||
I.3. | Sutarčių įsipareigojimai | 23 | 1.530 | 1.271 | ||
I.4. | Atidėjiniai | 24 | 667 | 998 | ||
II. | Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 79.771 | 83.178 | |||
II.1. | Trumpalaikės finansinės skolos | 21 | 25.435 | 9.571 | ||
II.2. | Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis | 21 | 5.649 | 17.895 | ||
II.3. | Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 22 | 317 | 502 | ||
II.4. | Prekybos skolos | 25 | 5.335 | 13.668 | ||
II.5. | Gauti išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai | 26 | 622 | 882 | ||
II.6. | Pelno mokesčio įsipareigojimas | - | - | |||
II.7. | Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 2.853 | 2.754 | |||
II.8. | Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 27 | 39.097 | 37.142 | ||
II.9. | Atidėjiniai | 24 | 463 | 764 | ||
II.10. | Perleidžiamos grupės įsipareigojimai | 16 | - | - | ||
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 333.389 | 345.347 | ||||
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Grupė | Bendrovė | ||||
Pastabos | 2023 m. | 2022 m. (pergrupuota) | 2023 m. | 2022 m. (pergrupuota) | |
Pajamos | 28 | 80.029 | 96.046 | ||
Kitos pajamos | 29 | 1.308 | 606 | ||
Pajamų ir kitų pajamų iš viso | 81.337 | 96.652 | |||
Gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimai | 31 | ( | ( | (25.352) | (39.834) |
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos | ( | ( | (13.840) | (11.942) | |
Remontų ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai | 4 | ( | ( | (3.055) | (3.149) |
Kitos sąnaudos | 4,32 | ( | ( | (13.351) | (10.762) |
Sąnaudų iš viso: | ( | ( | (55.598) | (65.687) | |
EBITDA | 25.739 | 30.965 | |||
Dividendų pajamos | 30 | 542 | 598 | ||
Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 8 | 10.146 | - | ||
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai) | ( | (208) | - | ||
Nusidėvėjimas ir amortizacija | 6,7,9 | ( | ( | (12.595) | (12.854) |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | 7 | ( | (7.940) | - | |
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai sąnaudos | 4 | ( | (229) | - | |
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) | 15.455 | 18.709 | |||
Finansinės pajamos | 22 | 21 | |||
Finansinės sąnaudos | ( | ( | (1.780) | (642) | |
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | 33 | ( | ( | (1.758) | (621) |
Asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis | 8 | 295 | - | ||
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 13.992 | 18.088 | |||
Pelno mokestis | |||||
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos | ( | ( | - | (1) | |
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | ( | ( | (567) | (2.367) | |
Pelno mokesčio iš viso | 34 | ( | ( | (567) | (2.368) |
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 13.425 | 15.720 | |||
Kitos bendrosios pajamos | |||||
Straipsniai, kurie nebus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) | |||||
Pelnas dėl ilgalaikio turto perkainojimo | 3.255 | - | |||
Atidėtojo pelno mokesčio (sąnaudos) | ( | (488) | - | ||
Kitos bendrosios pajamos iš viso: | 2.767 | - | |||
Laikotarpio bendrosios pajamos iš viso | 16.192 | 15.720 | |||
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurais) | 35 | 0,08 | 0,09 | ||
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Akcinis kapitalas | Privalomasis rezervas | Kiti rezervai | Perkainojimo rezervas | Nepaskirs-tytas pelnas | Iš viso | |
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. | ||||||
Sudaryti rezervai | ( | |||||
Patvirtinti dividendai | ( | ( | ||||
Iš viso sandorių su savininkais | ( | ( | ||||
Grynasis metų pelnas (nuostoliai) | ||||||
Kitos bendrosios pajamos | ||||||
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) | ||||||
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. | ||||||
Sudaryti rezervai | ( | |||||
Patvirtinti dividendai | ( | ( | ||||
Kontrolės praradimo įtakos eliminavimas | ( | |||||
Iš viso sandorių su savininkais | ( | ( | ( | |||
Grynasis metų pelnas (nuostoliai) | ||||||
Kitos bendrosios pajamos | ||||||
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) | ||||||
Likutis 2023 m. gruodžio 31 d. |
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Akcinis kapitalas | Privalomasis rezervas | Kiti rezervai | Perkainojimo rezervas | Nepaskirs-tytas pelnas | Iš viso | |
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 97.505 | - | 23.164 | 177.573 |
Sudaryti rezervai | - | - | 13.263 | - | (13.263) | - |
Patvirtinti dividendai | - | - | - | - | (9.901) | (9.901) |
Iš viso sandorių su savininkais | - | - | 13.263 | - | (23.164) | (9.901) |
Grynasis metų pelnas (nuostoliai) | - | - | - | - | 15.720 | 15.720 |
Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | - | - | - |
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) | - | - | - | - | 15.720 | 15.720 |
Likutis 2022 m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 110.768 | - | 15.720 | 183.392 |
Sudaryti rezervai | - | - | 3.662 | - | (3.662) | - |
Patvirtinti dividendai | - | - | - | - | (12.058) | (12.058) |
Iš viso sandorių su savininkais | - | - | 3.662 | - | (15.720) | (12.058) |
Grynasis metų pelnas (nuostoliai) | - | - | - | - | 13.425 | 13.425 |
Kitos bendrosios pajamos | - | - | - | 2.767 | - | 2.767 |
Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) | - | - | - | 2.767 | 13.425 | 16.192 |
Likutis 2023m. gruodžio 31 d. | 51.731 | 5.173 | 114.430 | 2.767 | 13.425 | 187.526 |
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Grupė | Bendrovė | ||||
Pastabos | 2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Pagrindinės veiklos pinigų srautai | |||||
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 13.425 | 15.720 | |||
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai: | |||||
Nusidėvėjimas ir amortizacija | 6,7,9 | 12.595 | 12.854 | ||
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | 7 | 7.940 | - | ||
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir pardavimo/nurašymo (pelnas) nuostoliai | ( | ( | (78) | (44) | |
Atsargų, gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nurašymo (pelnas) nuostoliai | ( | (31) | 142 | ||
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | 34 | 567 | 2.368 | ||
Dotacijos, pripažintos pajamomis | ( | ( | (54) | (101) | |
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas) | 37 | - | |||
Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas | ( | - | (8) | ||
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas: | |||||
Dividendų pajamos | 30 | (542) | (598) | ||
Kontrolės praradimo ir asocijuotosios įmonės akcijų perkainojimo rezultatas | 8 | ( | (10.146) | - | |
Išvestinių finansinių priemonių (pelnas) nuostoliai | 208 | - | |||
Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis | 8 | ( | (295) | - | |
Palūkanų sąnaudos | 33 | 1.778 | 635 | ||
Palūkanų pajamos | 33 | ( | (9) | - | |
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: | |||||
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas | ( | 8.167 | (4.822) | ||
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | ( | 9.466 | (7.757) | ||
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas | ( | 1.109 | 1.286 | ||
Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas) | ( | (6.079) | 4.189 | ||
Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) | ( | 1.484 | (5.754) | ||
Kito finansinio turto (padidėjimas) sumažėjimas | ( | 398 | 882 | ||
(Sumokėtas) pelno mokestis | ( | ( | - | - | |
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 8 | 39.940 | 18.992 | ||
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tęsinys)
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
Grupė | Bendrovė | |||||
Pastabos | 2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | ||
II. | Investicinės veiklos pinigų srautai | |||||
II.1. | Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) | ( | ( | (37.625) | (14.363) | |
II.2. | Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 749 | 69 | |||
II.3. | Gautos dotacijos | 20 | 14.259 | 9.429 | ||
II.4. | Dukterinių (asocijuotų) įmonių pardavimas (įsigijimas) | 8 | 6.500 | - | ||
II.5. | Suteiktos paskolos (grąžinimas) | - | - | |||
II.6. | Gautos palūkanos | 8 | - | |||
II.7. | Gauti dividendai | 542 | 598 | |||
II.8. | Indėlių sumažėjimas (padidėjimas) | 14 | ( | (503) | - | |
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 8 | ( | ( | (16.070) | (4.267) | |
III. | Finansinės veiklos pinigų srautai | |||||
III.1. | Dividendų (išmokėjimas) | ( | ( | (12.051) | (9.900) | |
III.2. | Paskolų gavimas | - | - | |||
III.3. | Paskolų (grąžinimas) | ( | ( | (24.780) | (10.174) | |
III.4. | Sąskaitų likučio perviršio (overdrafto) pokytis | 15.437 | 6.287 | |||
III.5. | (Sumokėtos) palūkanos | ( | ( | (1.864) | (542) | |
III.6. | Įsipareigojimų apmokėjimas už naudojimosi teise valdomą turtą | ( | ( | (512) | (387) | |
III.7. | Kiti finansinės veiklos pinigų srautai | - | - | |||
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | 8 | ( | ( | (23.770) | (14.716) | |
IV. | Pinigų ir pinigų ekvivalentų, įtrauktų į perleidžiamą grupę pokytis | 16 | ( | - | - | |
V. | Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) | ( | 100 | 9 | ||
VI. | Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 15 | 21 | 12 | ||
VII. | Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 15 | 121 | 21 | ||
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas
(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)
1. Bendroji informacija
Buveinės adresas:
Laisvės pr. 10,
Lietuva.
AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2015 m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) (toliau – VERT), gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei neterminuotai išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.
Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:
gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;
gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;
suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;
dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimo.
Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.
Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra paprastosios vardinės, 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą. (ISIN kodas LT0000128696, LEI kodas 097900BGMP0000061061 simbolis AMG1L)
2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:
Turimų akcijų skaičius | Nuosavybės dalis (proc.) | |
UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Laisvės pr. 10, Vilnius) | 172.279.125 | 96.58 |
Kiti akcininkai | 6.103.389 | 3.42 |
178.382.514 | 100 |
Grupę sudaro patronuojanti Bendrovė AB „Amber Grid“ ir jos patronuojamoji įmonė UAB „GET Baltic“. 2023 m. gegužės 31 d., pardavus 66 proc. UAB „GET Baltic“ (toliau – GET Baltic) akcijų, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicija į GET Baltic apskaitoma kaip investicija į asocijuotą įmonę. Daugiau informacijos apie kontrolės praradimą ir likusios akcijų dalies apskaitą pateikta 8 pastaboje.
Bendrovės investicija į dukterinę įmonę Grupės finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2022 m. gruodžio 31 d. buvo atvaizduota kaip turtas, skirtas parduoti (perleidžiama grupė), investicijos balansine verte, kuri buvo mažesnė už investicijos tikrąją vertę.
Informacija apie GET Baltic valdomą akcijų dalį 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pateikta žemiau:
Valdomų akcijų dalis | ||||
Įmonės pavadinimas | Įmonės buveinės adresas | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | Pagrindinė veikla |
UAB GET Baltic | Geležinio Vilko g. 18A, LT- 08104 Vilnius, Lietuvos Respublika | 34% | 100% | Licencijuota gamtinių dujų biržos operatorė, vykdanti prekybą gamtinių dujų ilgalaikiais ir trumpalaikiais produktais |
UAB „GET Baltic“ akcinis kapitalas 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 580.450 eurų ir jį sudarė 3.055.000 vienetai 0,19 euro vertės akcijų.
Vidutinis sąrašinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 340 (2022 m. gruodžio 31 d. – 328).
2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas
Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d.:
Finansinių ataskaitų pagrindas
Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, ir išvestines finansines priemones, apskaitomas tikrąja verte.
Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.
Finansiniai Grupės ir Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.
Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2024 m. kovo 27 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.
Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:
Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas
2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:
Draudimo sutartys“ - 17-asis TFAS (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d. ir taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 17-uoju TFAS pakeičiamas 4-asis TFAS, kuriuo remiantis įmonėms buvo suteikta galimybė draudimo sutarčių apskaitai toliau taikyti dabartinę praktiką. Grupės ir Bendrovės vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.
1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis, pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai, taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Grupė ir Bendrovė įvertino šiuos pakeitimus, rengiant 2023 m. finansines ataskaitas ir koreguojant apskaitos politikos atskleidimus bei atsisakant nereikšmingų apskaitos politikos atskleidimų.
Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar neįsigalioję, kurių Grupė ir Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:
16-ojo TFAS pataisos – Nuomos įsipareigojimas, kylantis iš pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d.). Pataisos yra susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriais, kurie atitinka 15-ojo TFAS reikalavimus, pagal kuriuos jie gali apskaitomi kaip pardavimas. Grupės ir Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“(pirmą kartą paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., vėliau pakeistos 2020 m. liepos 15 d. ir 2022 m. spalio 31 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiose pataisose paaiškinama, kad įsipareigojimai priskiriami trumpalaikiams arba ilgalaikiams, priklausomai nuo teisių, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. 2022 m. spalio mėn. pataisoje numatyta, kad skolos priskyrimui trumpalaikei arba ilgalaikei finansinių ataskaitų parengimo datą neturi įtakos paskolos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos po finansinių ataskaitų parengimo datos. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po finansinių ataskaitų parengimo datos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos į nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas. Grupės ir Bendrovės vadovybės vertinimu šios pataisos neturės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms.
2.1 Finansinių ataskaitų valiuta
Finansinėje ataskaitoje visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.
2.2 Konsolidavimo principai
Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę GET Baltic iki kontrolės praradimo momento. GET Baltic finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.
2.3 Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose
Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.
Investicijos į asocijuotas įmones patronuojančios įmonės atskirose finansinėse ataskaitose yra apskaitomos nuosavybės metodu. Taikant nuosavybės metodą po pirminio pripažinimo investicijos į asocijuotą įmonę apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą.
Grupei ir Bendrovei tenkanti įsigytos asocijuotos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei ir Bendrovei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.
2.4 Nematerialusis turtas
Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte, žr. 6 pastabą.
Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai.
Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.
Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Grupės ir Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)
Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu turtu pripažino įsipareigojimą įregistruoti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyvendinti projektą. Specialios sąlygos taikomos neribotą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, turtas neamortizuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąlygos nustatomos žemės sklypams neterminuotam laikui.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 24 pastabą).
Nematerialiojo turto priežiūros ir kitos vėlesnės išlaidos
Nematerialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, sąnaudoms. Nematerialiojo turto atnaujinimo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po įsigijimo ar sukūrimo, pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus programinės įrangos atnaujinimo, papildymo, patobulinimo ar naujesnės versijos diegimo išlaidas, kurios kapitalizuojamos didinant tos programinės įrangos įsigijimo vertę arba pajamuojant atskiru ilgalaikio nematerialiojo turto vienetu. Tokiu atveju iš naujo įvertinamas buvusios programinės įrangos likęs naudingo tarnavimo laikas ir likusiai likutinei vertei apskaitomas vertės sumažėjimas, jei yra reikalingas.
2.5 Ilgalaikis materialusis turtas
Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.
Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. žr. 7 pastabą.
Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.
Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimų rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.
Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Kintamieji mokėjimai, priklausantys nuo būsimų įvykių, neįtraukiami į turto balansinę vertę turto parengimo naudoti momentu ir šiems mokėjimams nepripažįstamas joks įsipareigojimas. Kintamieji mokėjimai kapitalizuojami ir pripažįstami turto savikainos dalimi tada, kai jie yra atliekami.
Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą. Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.
Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje arba didinama jų verte remontuojamo turto vertė.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:
Žemė-
Pastatai25 - 60metų.
Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai18 – 25 metų
Dujotiekiai ir jų įrenginiai55 – 70 metų
Mašinos ir įrengimai5 - 25metų.
Transporto priemonės7metai.
Kitas ilgalaikis materialusis turtas4 - 10metų.
Pastatai25 - 60metų.
Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai18 – 25 metų
Dujotiekiai ir jų įrenginiai55 – 70 metų
Mašinos ir įrengimai5 - 25metų.
Transporto priemonės7metai.
Kitas ilgalaikis materialusis turtas4 - 10metų.
Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą.
Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.
Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui. Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.
Ilgalaikio materialiojo turto priežiūros, remonto, rekonstravimo darbai ir kitos vėlesnės išlaidos
Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo (priežiūros) išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo buvo patirtos, sąnaudoms. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos kasdienės šio ilgalaikio materialiojo turto priežiūros išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tada, kai jos patiriamos. Tokių išlaidų paskirtis apibūdinama kaip ilgalaikio materialiojo turto „remontų ir priežiūros sąnaudos“. Jeigu atliekama ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcija (esminis pagerinimas), rekonstrukcijos / esminio pagerinimo darbai registruojami kaip atskiras ilgalaikio turto komponentas ir nurašoma keičiamo turto komponento likutinė vertė. Jei ilgalaikio materialiojo turto tolesnio eksploatavimo būtina sąlyga yra reguliarių išsamių patikrinimų atlikimas, ieškant gedimų, nepriklausomai nuo to, ar keičiamos tam tikros tikrinamo turto dalys, jo išlaidos pridedamos prie nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų straipsnio balansinės vertės kaip atskiras komponentas, jeigu yra tenkinami tokio turto pripažinimo kriterijai ir tokio patikrinimo išlaidos yra reikšmingos. Bet kokios likusios ankstesniojo patikrinimo išlaidų likutinės vertės (atskiros nuo kitų komponentų) yra nurašomos į ataskaitinių metų veiklos sąnaudas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas
Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).
Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.
Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.
Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).
2.6 Naudojimo teise valdomas turtas
Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurį Grupė ir Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Grupė ir Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, įskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.
Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas
Nuomos pradžios datą Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomą turtą vertina įsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.
Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Grupė ir Bendrovė naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio vertinimo.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki ankstesnės iš šių datų: nuomos laikotarpio pabaigos arba naudingo tarnavimo laikotarpio pabaigos.
Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:
Žemė* - 99 metai.
Pastatai - nuo 5 iki 10 metų.
Transporto priemonės - nuo 3 iki 4 metų.
*Bendrovė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis taiko portfelio metodą – atitinkamos Bendrovės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint į likusį žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Bendrovės įrenginiai. Vertinant Bendrovės infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminį sutarties terminą – 99 metus.
2.7 Finansinis turtas ir įsipareigojimai
Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.
Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo.
Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų sudariusios finansinės priemonės sutarties.
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte
Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.
Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)
Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą.
Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.
Tikėtini kredito nuostoliai
Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija, bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.
Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją.
Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.
Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.
Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus.
Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, paskolos
Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.
Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.
Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.
Prekybos skolos
Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.
Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2.8 Atsargos
Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui. Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar metalo laužas.
Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.
Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.
Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos.
Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą. Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:
Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh) savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) + gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).
Į gamtinių dujų pirkimus per periodą nuo 2022 m. kovo 1 d. neįtraukiamos dujos, perkamos sistemos naudotojo balansavimui.
2.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.
2.10 Dotacijos
Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.
Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti.
Grupėje ir Bendrovėje dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.
Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.
Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.
2.11 Turtas, skirtas parduoti, ir nutraukta veikla
Grupė ilgo naudojimo turtą ir perleidimo grupes priskiria laikomiems parduoti, kai:
1.Tikimasi, kad turto balansinė vertė bus atgauta daugiausia jį pardavus, o ne toliau jį naudojant;
2.Turtas laikomas kaip skirtas nedelsiant parduoti ir;
3.Turto pardavimo galimybė yra labai tikėtina esant dabartinei jo būklei, įprastoms tokio turto (ar perleidžiamos grupės) pardavimo sąlygoms.
Pardavimas laikomas labai galimu, kai:
1.Vadovybė yra įsipareigojusi planuoti turto (ar perleidimo grupės) pardavimą;
2.Pradėtas aktyvus pardavimo plano įgyvendinimas ir pirkėjo paieškos.;
3.Turtu aktyviai prekiaujama rinkoje tokia kaina, kuri yra pagrįsta turto tikrąja verte; ir
4.Tikimasi, kad pardavimas bus baigtas greičiau nei per vienerius metus nuo pripažinimo turtu, skirtu parduoti.
Pardavimui skirtas ilgalaikis turtas yra apskaitomas žemesne verte tarp apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, atėmus pardavimo savikainą.
Nutraukta veikla – tai veiklos rezultatai ir pinigų srautai, kuriuos galima aiškiai atskirti nuo likusios Bendrovės veiklos, pinigų srautai, kurie buvo parduoti arba klasifikuojami kaip laikomi pardavimui, ir:
‐atstovauja atskirai reikšmingai verslo sričiai arba geografinei sričiai;
‐yra suderinto plano, kuriuo siekiama parduoti pagrindinę verslo sritį arba veiklos geografinę vietovę, dalis; arba
‐tai dukterinė įmonė, įsigyta tik siekiant ją perparduoti.
Atliekant tarpusavio likučių eliminavimą, Grupėje vertinama ar eliminavimas turi būti atliekamas iš perleidžiamos grupės turto / įsipareigojimų, ar iš perleidžiamai grupei nepriskirto turto / įsipareigojimų. Jei tarpusavio sandoriai bus tęsiami ir likučiai numatomi ir toliau, eliminavimai atliekami perleidžiamojoje grupėje. Jei mažai tikėtina, kad sandoriai bus tęsiami, eliminavimo įrašai turi būti atliekami iš perleidžiamai grupei nepriskiriamo turto / įsipareigojimo.
2.12 Nuomos įsipareigojimai
Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas
Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė.
Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.
Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:
‐fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;
‐kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;
‐sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;
‐pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise pasinaudos;
‐baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.
Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:
‐padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;
‐sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;
‐pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.
Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo koregavimą:
‐sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;
‐atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.
Bendrovė turtą pripažįsta naudojimo teise valdomu turtu, atspindėdama finansinės būklės ataskaitos ilgalaikio turto straipsnyje, jei turtas ir nuomos sutartis atitinka visus žemiau nurodytus kriterijus:
‐nuomos sutartis nėra trumpalaikė (ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės) arba trumpalaikė nuoma su pasirinkimo teise įsigyti turtą;
‐nuomojamo turto vieneto ar komplekto / objekto vertė ne mažesnė už 4 000 Eur vertę ir dėl to nelaikomas mažos vertės nuomojamu turtu;
‐jeigu sutartis suteikia teisę visu jos laikotarpiu kontroliuoti atitinkamą turtą, t.y. iš turto naudojimo gauti ekonominę naudą ir spręsti, kaip naudoti perimtą turtą.
Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.
2.13 Ilgalaikės išmokos darbuotojams
Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Grupės vidaus teisės aktus išmokama nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.
2.14 Atidėjiniai
Atidėjiniai formuojami, kai Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigojimui padengti („tikėtina vertė“). Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.
Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir koreguojami priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atstatoma dalis yra lygi diskontavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra atstatomas pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą sąnaudų eilutę, kurioje jis buvo apskaitytas suformavimo metu.
Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.
2.15 Pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.
Pelno mokestis
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2023 metais ir 2022 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15%. Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio įstatyme nustatyti reikalavimai.
Atidėtasis pelno mokestis
Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.
Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį
Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.
2.16 Pajamų pripažinimas
Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimas ir vertinimas grindžiamas penkių žingsnių pajamų pripažinimo modeliu, taikomu visoms sutartims su klientais. Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t.y. paslaugų ar prekių kontrolė perduodama klientui.
Grupės pajamas sudaro:
‐gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;
‐SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;
‐pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;
‐kitos pajamos;
‐finansinės veiklos pajamos.
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos
Perdavimo veiklos pajamos
Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos per laikotarpį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.
Balansavimo veiklos pajamos
Bendrovės balansavimo produktų pajamas sudaro techninio balansavimo pajamos, tranzito srautų balansavimo pajamos ir sistemos naudotojų balansavimo pajamos.
Teikiant techninio balansavimo ir tranzito srautų balansavimo paslaugas, Bendrovė veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas. Žemiau pateikiamas pajamų pripažinimas, teikiant sistemos naudotojų balansavimo paslaugas.
Pagal EK reglamentą, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (toliau – Reglamentas), sistemos naudotojai yra atsakingi už įleidžiamų ir išleidžiamų kiekių subalansavimą. Jeigu sistemos naudotojai nesubalansuoja gamtinių dujų kiekių įleidimo ir išleidimo taškuose, Bendrovė turi teisę atlikti Reglamente numatytus balansavimo veiksmus. Vadovaudamasi Reglamentu, Bendrovė sistemos naudotojų balansavimo veiksmus atlieka vertindama kiekvieną dujų parą.
Pajamos iš balansavimo pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia neigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų trūkumas. Balansavimo sąnaudos pripažįstamos, kai perdavimo sistemos naudotojas sukelia teigiamą disbalansą, dėl kurio perdavimo sistemoje susidaro gamtinių dujų perteklius. Bendrovė, siekdama laikytis pelno neutralumo principo, nuo 2022 m. kovo 1 d. skaičiuoja neutralumo mokestį už kiekvieną ataskaitinį mėnesį. Neutralumo mokestis – tai perdavimo sistemos operatoriaus arba jam mokamas mokestis už perdavimo sistemos balansavimą. Šį mokestį sudaro skirtumas tarp perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų ir pajamų iš balansavimo veiklos. Neutralumo mokestis gali būti teigiamas ir neigiamas. Esant neigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius sumoka neutralumo mokestį sistemos naudotojams. Esant teigiamam neutralumo mokesčiui, perdavimo sistemos operatorius iš sistemos naudotojų gauna neutralumo mokestį. Neutralumo mokesčio tikslas yra užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus finansinį neutralumą.
Dėl balansavimo veiklos reglamentavimo pasikeitimų nuo 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo dujų pirkimo - pardavimo sandoriuose veikia kaip agentas ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Pritaikius neutralumo mokestį, turi būti užtikrinamas nulinis balansavimo pelnas (nuostolis). Tarpininkavimas balansavimo dujų pirkimo – pardavimo sandoriuose aiškinamas ribota balansavimo paslaugų ir perkamų dujų kontrole, ekonominės naudos nebuvimu, negalėjimu nustatyti balansavimo paslaugos kainos, nes kainodaros taisykles nustato įstatymai, negalėjimu reguliuoti paklausos, pasirinkti sandorio šalies. Be to, Bendrovės, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, veikla nesiejama su gamtinių dujų prekyba, teisės aktais nustatyti balansavimo veiksmai atliekami ne konkretaus sistemos naudotojo, o visų sistemos naudotojų naudai.
SGD terminalo lėšų administravimo pajamos
Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprastinės veiklos metu. SGD terminalo lėšos surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams. Bendrovės pajamomis pripažįstama SGD terminalo lėšų dalis, skirta SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms padengti. SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis / sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos / kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.
Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos
Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:
‐Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu suteikus paslaugą;
‐Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje. Metinės narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės teise;
‐Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus paslaugą.
Kitos pajamos
Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka
Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis, kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką).
Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.
Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas) Užsakovo pageidavimu
Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės.
Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:
1.Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė. Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas") ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir neuždirba papildomų pajamų.
2.Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu) bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.
Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito kaip kitas pajamas.
2.17 Sąnaudų pripažinimas
Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, Grupė ir Bendrovė pripažįsta apskaitoje remdamasi duomenų kaupimo principu atsižvelgdama į šias sąlygas: 1) sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių verte ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos; 2) per ataskaitinį laikotarpį Grupės įmonės patirtos sąnaudos turi būti nedelsiant pripažintos to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų neįmanoma susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir nenumatoma, kad per ateinančius laikotarpius bus gauta pajamų, susijusių su šiomis sąnaudomis.
Grupės ir Bendrovės įmonės sąnaudos yra grupuojamos pagal pobūdį.
Sąnaudomis pripažįstami mokesčiai tokie kaip nekilnojamos turto mokestis, žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, su aplinkos tarša susiję mokesčiai, neatskaitomas pridėtinės vertės mokestis ir kt.
2.18 Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos
Finansinės veiklos pajamos
Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas dėl valiutų kursų svyravimo, laisvo pinigų likučio palūkanų pajamos..
Grupės ir Bendrovės finansinės veiklos sąnaudas sudaro:
‐nuostoliai dėl valiutų kurso svyravimo,
‐paskolų palūkanų sąnaudos,
‐pripažintos neginčijamos baudos bei delspinigiai už ne laiku atliktus atsiskaitymus.
2.19 Pinigų srautai
Grupės ir Bendrovės pinigų srautai yra pateikiami netiesioginiu būdu. Netiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) perskaičiuojamas į ataskaitinio laikotarpio pinigų kiekį, gautą arba išleistą pagrindinėje Grupės ar Bendrovės veikloje. Investicinės ir finansinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį pinigų srautų ataskaitoje atskleidžiamos atskirai, išskyrus atvejus, kai pinigų srautai pateikiami grynąja verte.
Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose sumokėti dividendai priskiriami finansinės veiklos pinigų srautams, o gauti dividendai priskiriami investicinės veiklos pinigų srautams.
Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose gautos palūkanos priskiriamos investicinės veiklos pinigų srautams, o sumokėtos palūkanos priskiriamos finansinės veiklos pinigų srautams.
3. Apskaitiniai įverčiai ir prielaidos
Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima nusidėvėjimą ir ilgalaikio materialiojo turto perkainotos vertės nustatymą (3.1, 7 pastabos), dukterinės įmonės kontrolės praradimą ir likusios investicijos dalies perkainojimą (3.2 ir 8 pastabos), pasirinkimo sandorius parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas (3.3 ir 10 pastaba), apskaitos principus, taikomus sistemos naudotojų balansavimui 3.4 pastaba). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.
3.1 Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą ir pripažino 4.685 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo nuostolius. 3.255 tūkst. eurų ilgalaikio materialaus turto vertės padidėjimo pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje, 7.940 tūkst. eurų ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo pripažinta pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos 7 pastaboje.
3.2 Dukterinės įmonės kontrolės praradimas
2023 m. gegužės 31 d., pardavus 66 proc. dukterinės įmonės akcijų, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Kontrolės praradimo momentu likusi investicija į GET Baltic įvertinta tikrąja verte, pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstant likusios investicijos dalies perkainojimo rezultatą. Daugiau informacijos apie kontrolės praradimą pateikta 8 pastaboje.
Investicijos į asocijuotą įmonė įsigijimo momentu Bendrovė vadovybė atliko asocijuotos įmonės įsigijimo kainos paskirstymą ir nustatė, kad asocijuotos įmonės įsigijimo kainos ir asocijuotos įmonės identifikuojamo grynojo turto skirtumas yra menamas prestižas, kuris yra įtrauktas į investicijos į asocijuotos įmonės balansinę vertę. Daugiau informacijos apie įsigijimo kainos paskirstymo rezultatus pateikta 8 pastaboje.
2023 m gruodžio 31 d. investicija į asocijuotą įmonę GET Baltic atskirose ir konsoliduotose ataskaitose pateikiama nuosavybės metodu.
Finansinėse ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., investicija į dukterinę bendrovę GET Baltic buvo atvaizduojama kaip turtas, skirtas parduoti (perleidžiama grupė).
Perleidžiama grupė neatitiko nutraukiamos veiklos kriterijų, kadangi dukterinė bendrovė nebuvo nelaikoma pagrindine (reikšminga) verslo sritimi arba geografine veiklos sritimi, todėl nutraukiamos veiklos įtaka nebuvo atskleidžiama pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitose.
Konsoliduotose ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. gruodžio 31 d., tarpusavio sandoriai su GET Baltic eliminuojami iš perleidžiamos grupės.
3.3 Pasirinkimo sandoriai parduoti ir įsigyti GET Baltic akcijas
2023 m. gegužės 31 d. Bendrovė įsigijo akcijų pardavimo pasirinkimo sandorį, pagal kurį Bendrovė įgijo teisę parduoti fiksuota kaina likusias GET Baltic akcijas per 24 mėn. nuo investuotojo įsipareigojimų įvykdymo termino. Ta pačia sutartimi Bendrovė išleido akcijų pirkimo pasirinkimo sandorį investuotojui įsigyti likusias GET Baltic akcijas fiksuota kaina per 24 mėn. įvykdžius įsipareigojimus, numatytus akcininkų sutartyje. Investuotojo įsipareigojimai privalo būto įgyvendinti per 24 mėn. nuo akcininkų sutarties įsigaliojimo dienos. Bendrovės vadovybės vertinimu minėti pasirinkimo sandoriai (opcionai) atitinka išvestinių finansinių priemonių apibrėžimą. Akcijų pardavimo opcionas, atsižvelgiant į maksimalų 48 mėn. opciono išpirkimo terminą, Bendrovei sukuria ilgalaikį finansinį turtą, kuris įvertinamas tikrąja verte. Investuotojo akcijų įsigijimo opcionas sukuria Bendrovei finansinį įsipareigojimą, kuris gali būti realizuotas bet kuriuo momentu investuotojui įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus. Bendrovės vadovybės vertinimu tikėtinas įsigijimo opciono realizavimo terminas - 24 mėn. nuo akcijų pardavimo sandorio datos, t.y. netrukus po to, kai investuotojas įvykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus. Kadangi Bendrovė neturi nenuginčijamos teisės atidėti akcijų pardavimo, įsipareigojimas pripažįstamas trumpalaikiu įsipareigojimu ir įvertinamas tikrąja verte. Daugiau informacijos apie pasirinkimo sandorius pateikta 10 pastaboje.
3.4 Apskaitos principai, taikomi sistemos naudotojų balansavimui
Nuo 2022 m. kovo 1 d. pasikeitus balansavimo veiklos reglamentavimui, Bendrovė vertino, ar balansavimo paslaugų teikimo sandoriuose ji veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas, ar kaip agentas. Bendrovės vadovybės vertinimu nuo 2022 m. kovo 1 d. balansavimo paslaugų teikime Bendrovė veikia kaip agentas (žr. pastabą 2.16) ir finansinėse ataskaitose pateikia grynąjį balansavimo veiklos rezultatą. Iki 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė balansavimo paslaugų teikimo sandoriuose veikė kaip pagrindinis paslaugų teikėjas, todėl finansinėse ataskaitose yra atskleistos perdavimo ir balansavimo veiklos pajamos ir sąnaudos.
4. Finansinių ataskaitų palyginamųjų duomenų pergrupavimas
Grupė ir Bendrovė, bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikė papildomus finansinius EBITDA ir EBIT rodiklius, nes Grupės vertinimu šie finansiniai rodikliai suteikia vertingos informacijos Grupės ir Bendrovės vadovybei bei suinteresuotoms šalims priimant operatyvinius sprendimus. Šie finansiniai rodikliai nepakeičia TFAS apibrėžtų būtinų bendrųjų pajamų ataskaitos rodiklių, bet pateikiami kaip papildomi kartu su būtinaisiais. Pergrupavus bendrųjų pajamų ataskaitą, pateikiami tik pagrindiniai sąnaudų straipsniai, detalesnį grupavimą pateikiant atskiroje šio aiškinamojo rašto pastaboje.
EBITDA yra pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius.
EBIT yra veiklos pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir pasyvias investicinės veiklos pajamas (pvz., asocijuotų įmonių veiklos rezultato dalis). EBIT rodiklis parodo Bendrovės ir Grupės veiklos pelną, neatsižvelgiant į finansavimo sąnaudas.
Toliau pateikiama pergrupavimo įtaka 2022 m. laikotarpio Bendrovės ir Grupės bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams.
Grupė | |||
2022 m. | |||
iki pergrupavimo | Pergrupavimas | po pergrupavimo | |
Pajamos | 97.600 | 97.600 | |
Kitos pajamos | 606 | 606 | |
Pajamų ir kitų pajamų iš viso | 98.206 | - | 98.206 |
Gamtinių dujų pirkimai | (39.834) | (39.834) | |
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos | (12.423) | - | (12.423) |
Remonto ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai | (4.646) | 1.497 | (3.149) |
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (2.812) | 2.812 | - |
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (1.953) | 1.953 | - |
Kitos sąnaudos | (4.644) | (6.262) | (10.906) |
Sąnaudų iš viso: | (66.312) | - | (66.312) |
EBITDA | - | - | 31.894 |
Dividendai | - | - | - |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (13.045) | - | (13.045) |
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | - | - | - |
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) | - | - | 18.849 |
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | (719) | - | (719) |
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 18.130 | - | 18.130 |
Pelno mokestis | - | ||
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | (98) | - | (98) |
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (2.367) | - | (2.367) |
Pelno mokesčio iš viso | (2.465) | - | (2.465) |
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 15.665 | - | 15.665 |
Bendrovė | |||
2022 m. | |||
iki pergrupavimo | Pergrupavimas | po pergrupavimo | |
Pajamos | 96.046 | 96.046 | |
Kitos pajamos | 606 | 606 | |
Pajamų ir kitų pajamų iš viso | 96.652 | - | 96.652 |
Gamtinių dujų pirkimai | (39.834) | (39.834) | |
Darbo užmokesčio ir susijusios sąnaudos | (11.942) | - | (11.942) |
Remonto ir techninės priežiūros paslaugų pirkimai | (4.646) | 1.497 | (3.149) |
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį | (2.808) | 2.808 | - |
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (1.840) | 1.840 | - |
Kitos sąnaudos | (4.617) | (6.145) | (10.762) |
Sąnaudų iš viso: | (65.687) | - | (65.687) |
EBITDA | - | - | 30.965 |
Dividendai | 598 | 598 | |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (12.854) | - | (12.854) |
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | - | - | - |
Veiklos pelnas (nuostoliai) (EBIT) | - | - | 18.709 |
Finansinės veiklos sąnaudos grynąja verte | (621) | - | (621) |
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 18.088 | - | 18.088 |
Pelno mokestis | |||
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | (1) | - | (1) |
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (2.367) | - | (2.367) |
Pelno mokesčio iš viso | (2.368) | - | (2.368) |
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 15.720 | - | 15.720 |
5. Informacija pagal segmentus
Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis Grupėje sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.
Grupėje yra išskiriami du veiklos segmentai, kurie atitinka Grupės strategijoje nurodytas veiklos kryptis:
gamtinių dujų perdavimo segmentas;
gamtinių dujų biržos operatorės segmentas ( „GET Baltic“ veikla iki 2023 05 31).
Grupė turi vieną geografinį segmentą – Lietuvos Respubliką. Visas Grupės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur vykdoma veikla.
Valdyba, kaip pagrindinis sprendimus priimantis asmuo, stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir sudaromos finansinės ataskaitos, t. y. informacija apie pelną ar nuostolius, įskaitant nurodytas pajamas ir sąnaudas.
Pagrindiniai veiklos rodikliai yra grynasis pelnas ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, ilgalaikio turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostolius (EBITDA). Šie rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.
Valdyba taip pat stebi koreguotus veiklos rodiklius, svarbiausias jų – koreguotas EBITDA rodiklis. Koreguotas EBITDA rodiklis – tai EBITDA rodiklis, kuris koreguojamas atsižvelgiant į vadovybės koregavimus. Tai alternatyvus veiklos rodiklis, apskaičiuotas ne pagal TFAS. Vadovybės koregavimai apima laikinuosius reguliacinius skirtumus dėl VERT sprendimų. Visi vadovybės koregavimai gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką einamųjų metų koreguojamiems rodikliams. Vadovybės manymu, koreguoto EBITDA rodiklis tiksliau atspindi veiklos rezultatus ir leidžia objektyviau palyginti rezultatus tarp laikotarpių, kadangi yra koreguojamos pajamos ar sąnaudos, kurios yra įtakotos reguliavimo sprendimų arba yra vienkartinio pobūdžio.
Vadovybė taip pat analizuoja kiekvieno veiklos segmento investicijas, grynosios finansinės skolos rodiklius.
Grupės informacija apie segmentus už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
Gamtinių dujų perdavimas | Gamtinių dujų biržos veikla | Iš viso | |
Pajamos ir kitos pajamos | 81.337 | 892 | 82.229 |
Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų | (55.598) | (324) | (55.922) |
EBITDA | 25.739 | 568 | 26.307 |
Koreguota EBITDA | 24.680 | 568 | 25.248 |
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius | (2.883) | - | (2.883) |
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius | 1.824 | - | 1.824 |
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA | (1.059) | - | (1.059) |
EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas | (12.314) | (980) | (13.294) |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (12.595) | (.85) | (12.680) |
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas | (7.940) | - | (7.940) |
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | (229) | - | (229) |
Finansinės pajamos | 22 | 445 | 467 |
Finansinės sąnaudos | (1.780) | (1) | (1.781) |
Pelno mokestis | (567) | (140) | (707) |
Dividendų pajamos | 542 | (542) | - |
Kontrolės perleidimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 10.146 | (657) | 9.489 |
Išvestinių finansinių priemonių pelnas (nuostoliai) | (208) | - | (208) |
Asocijuotos įmonės veiklos rezultato dalis | 295 | - | 295 |
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 13.425 | (412) | 13.013 |
Turto iš viso | 333.389 | - | 333.389 |
Grynoji finansinė skola | 95.175 | - | 95.175 |
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) | 35.703 | - | 35.703 |
Grupės informacija apie segmentus už 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:
Gamtinių dujų perdavimas | Gamtinių dujų biržos veikla | Iš viso | |
Pajamos ir kitos pajamos | 96.652 | 1.554 | 98.206 |
Veiklos sąnaudos be nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų | (65.687) | (625) | (66.312) |
EBITDA | 30.965 | 929 | 31.894 |
Koreguota EBITDA | 34.881 | 929 | 35.810 |
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už praėjusius laikotarpius | 8.776 | - | 8.776 |
Laikinieji reguliaciniai skirtumai už einamuosius laikotarpius | (4.860) | - | (4.860) |
Bendra vadovybės koregavimų įtaka EBITDA | 3.916 | - | 3.916 |
EBITDA (pagal TFAS) ir Grynojo pelno (nuostolių) suderinimas | (15.245) | (984) | (16.229) |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (12.854) | (191) | (13.045) |
Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo ir nurašymo nuostoliai | - | - | - |
Finansinės veiklos pajamos | 21 | 24 | 45 |
Finansinės veiklos sąnaudos | (642) | (122) | (764) |
Pelno mokestis | (2.368) | (97) | (2.465) |
Dividendų pajamos | 598 | (598) | - |
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 15.720 | (55) | 15.665 |
Turto iš viso | 345.347 | 203.009 | 548.356 |
Grynoji finansinė skola | 104.630 | - | 104.630 |
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto įsigijimai) | 42.852 | - | 42.852 |
2023 m. gruodžio 31 d. buvo du Bendrovės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10% visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 37.738 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:
Pirkėjas A – 24.713 tūkst. eurų;
Pirkėjas B – 13.025 tūkst. eurų.
2022 m. gruodžio 31 d., buvo trys Bendrovės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10% visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 78.594 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:
Pirkėjas A – 41.840 tūkst. eurų;
Pirkėjas B – 22.754 tūkst. eurų;
Pirkėjas C – 14.000 tūkst. eurų.
6. Ilgalaikis nematerialus turtas
Bendrovės nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:
Patentai, licencijos | Programinė įranga | Kitas nematerialusis turtas | Apsaugos zonos | Iš viso | |
2021 m. gruodžio 31 d. | 9 | 2.022 | - | 2.179 | 4.210 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 51 | 4.493 | 5 | 2.179 | 6.728 |
Sukaupta amortizacija | (42) | (2.471) | (5) | - | (2.518) |
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 9 | 2.022 | - | 2.179 | 4.210 |
Įsigijimai | - | 315 | - | - | 315 |
Nurašymai | - | - | - | - | - |
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | (889) | (889) |
Amortizacija | (3) | (1.049) | - | - | (1.052) |
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - |
2022 m. gruodžio 31 d. | 6 | 1.288 | - | 1.290 | 2.584 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 51 | 4.808 | 5 | 1.290 | 6.154 |
Sukaupta amortizacija | (45) | (3.520) | (5) | - | (3.570) |
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 6 | 1.288 | - | 1.290 | 2.584 |
Įsigijimai | 4 | 767 | - | - | 771 |
Nurašymai | - | (4) | - | - | (4) |
Koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų | - | - | - | (264) | (264) |
Amortizacija | (3) | (525) | - | - | (528) |
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - |
2023 m. gruodžio 31 d. | 7 | 1.526 | - | 1.026 | 2.559 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 55 | 5.571 | 5 | 1.026 | 6.657 |
Sukaupta amortizacija | (48) | (4.045) | (5) | - | (4.098) |
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 7 | 1.526 | - | 1.026 | 2.559 |
Dalis Bendrovės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 101 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. - 441 tūkst. eurų), yra visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.
Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 205 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 352 tūkst. eurų).
Atsižvelgdama į tai, kad dėl aiškesnio teisinio reglamentavimo buvo nustatytos sumažėjusios apsaugos zonų registravimo paslaugų apimtys, apsaugos zonų bei vietovės klasių nustatymui bei įregistravimui reikalingiems atlikti veiksmams viešaisiais pirkimais buvo perkamos atitinkamos paslaugos ir jų sutarčių verčių suma yra mažesnė už atidėjinio formavimo prielaidose nurodytą preliminarią vertę, VĮ Registrų centras teikiamų paslaugų (e-pristatymo, registravimo duomenų teikimo) kainų pokyčius, Bendrovė kiekvienais metais peržiūri planuojamas išlaidas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymui ir iš naujo įvertina nematerialaus turto ir įsipareigojimo vertę per tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą. Dėl pasikeitusių prielaidų atidėjinio ir su juo susijusio nematerialus turto vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta 264 tūkst. Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. – 889 tūkst. Eur.
7. Ilgalaikis materialusis turtas
Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:
Žemė | Pastatai | Statiniai ir įrenginiai | Mašinos ir įrengimai | Transporto priemonės | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2021 m. gruodžio 31 d. | 125 | 6.529 | 199.940 | 37.143 | 373 | 4.060 | 7.808 | 255.978 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 125 | 7.431 | 214.157 | 47.448 | 967 | 7.375 | 7.808 | 285.311 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | (902) | (14.217) | (10.305) | (594) | (3.315) | - | (29.333) |
2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 125 | 6.529 | 199.940 | 37.143 | 373 | 4.060 | 7.808 | 255.978 |
Įsigijimai | - | - | 26.844 | - | - | 277 | 15.416 | 42.537 |
Nurašymai | - | - | (27) | - | - | - | - | (27) |
Pardavimai | - | - | - | - | - | - | - | - |
Perklasifikavimas iš/į atsargas | - | - | (44) | (7) | - | - | - | (51) |
Perklasifikavimas iš/į INT | - | - | - | - | - | - | - | - |
Perklasifikavimai tarp grupių | - | 289 | 9.086 | 130 | - | 1.050 | (10.555) | - |
Nusidėvėjimas | - | (291) | (5.908) | (3.435) | (153) | (1.538) | - | (11.325) |
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - | - | (6.023) | (6.023) |
2021 m. gruodžio 31 d. | 125 | 6.527 | 229.891 | 33.831 | 220 | 3.849 | 6.646 | 281.089 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 125 | 7.720 | 250.016 | 47.571 | 967 | 8.702 | 6.646 | 321.747 |
Sukauptas nusidėvėjimas | - | (1.193) | (20.125) | (13.740) | (747) | (4.853) | - | (40.658) |
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 125 | 6.527 | 229.891 | 33.831 | 220 | 3.849 | 6.646 | 281.089 |
Įsigijimai | - | - | 83 | 25 | 2 | 55 | 34.767 | 34.932 |
Nurašymai | - | (13) | (440) | (183) | - | (9) | - | (645) |
Pardavimai | - | - | - | - | - | (1) | - | (1) |
Vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas) | - | - | (57) | - | - | - | 11 | (46) |
Perkainojimas | 11 | 85 | (8.821) | 4010 | 21 | 9 | - | (4.685) |
Perklasifikavimas iš/į atsargas | - | - | (38) | (12) | - | (1) | - | (51) |
Perklasifikavimas iš/į INT | - | - | - | - | - | - | - | - |
Perklasifikavimai tarp grupių | - | 1.343 | 13.727 | 3.414 | - | 2.378 | (20.862) | - |
Nusidėvėjimas | - | (295) | (6.156) | (3.383) | (108) | (1.612) | - | (11.554) |
Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu | - | - | - | - | - | - | (14.686) | (14.686) |
2023 m. gruodžio 31 d. | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
Įsigijimo (perkainota) vertė | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
Sukauptas nusidėvėjimas po perkainojimo | - | - | - | - | - | - | - | - |
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 136 | 7.647 | 228.189 | 37.702 | 135 | 4.668 | 5.876 | 284.353 |
Dalis Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kurio balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 94 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. - 133 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje.
Ilgalaikio materialaus turto įsigijimo vertę per 2023 m. sudaro magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstrukcija – 13.233 tūkst. eurų, antžeminių perėjų keitimas požeminėmis bei magistralinio dujotiekio neįgilintų atkarpų įgilinimas (MD A2 II etapas) - 3.237 tūkst., investicijos į Grigiškių, Kėdainių, Vievio, Šiaulių, Telšių DSS rekonstrukcija - 6.699 tūkst. eurų, magistralinių dujotiekių rekonstrukcija pagal diagnostikos rezultatus - 1.252 tūkst. eurų, slėgio ribojimo mazgo įrengimas MD atšakoje į Marijampolės dujų skirstymo stotį - 1.011 tūkst. eurų ir kt..
Dotacijų nusidėvėjimo suma pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojama, sudengiant susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas su dotacijų pajamomis, kuri 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 4.293 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 4.109 tūkst. eurų).
Bendrovė per 2023 m. ilgalaikiam turtui priskyrė (kapitalizavo) dalį, t.y. 329 tūkst. eurų (2022 m. - 21 tūkst. eurų) su skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų). 2023 m. metinė palūkanų kapitalizavimo norma buvo 3.834% (2022 m. - 0,652%).
Jei Bendrovės ilgalaikio turto vertė nebūtų sumažinta dotacijomis, jo balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 137.451 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 127.087 tūkst. eurų). Informacija apie gautas/gautinas dotacijas, kurių verte buvo sumažinta ilgalaikio materialiojo turto vertė:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 127.087 | 125.179 |
Ilgalaikiam turtui įsigyti panaudotos dotacijos | 14.686 | 6.023 |
Nusidėvėjimas | (4.293) | (4.109) |
Nurašymas | (29) | (6) |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje | 137.451 | 127.087 |
Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) perkainojimas 2023 m.
Bendrovė ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte vadovaujantis 16-uoju TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“. Įgyvendindama 16-ojo TAS 34 straipsnio nuostatą, Bendrovė atliko ilgalaikio materialaus turto vertinimą ir nustatė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė (įskaitant nebaigtą statybą) sudaro 284.353 tūkst. Eur. Nustatyta ilgalaikio materialiojo turto vertė yra 4.685 tūkst. Eur mažesnė nei 2023 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio materialaus turto likutinė balansinė vertė prieš perkainavimą. Turto vertinimas atliktas vidiniais Bendrovės finansų ir apskaitos ekspertų resursais, proceso eigoje konsultuojantis su patyrusiais išorės turto vertinimo konsultantais. Bendrovė paskutinį kartą turtą perkainojo 2018 m. gruodžio 31 d. būklei. Minėtas 2018 m. turto vertinimo procesas buvo atliktas tik vidiniais Bendrovės resursais, nesinaudojant išorės konsultantų ar turto vertintojų paslaugomis.
Ilgalaikio materialaus turto vertinimas atliktas taikant atstatomųjų kaštų ir diskontuotų pinigų srautų modelius.
Ilgalaikio materialiojo turto vertės pokytį didžiąja dalimi įtakojo gamtinių dujų perdavimo veikloje taikomi reguliavimo principai, VERT gamtinių dujų perdavimo veiklai nustatyta investicijų grąžos norma, kuri faktiškai buvo mažesnė už diskonto normą.
Turto vertinimas buvo atliekamas tokiais etapais:
ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė nustatyta taikant diskontuotų pinigų srautų metodą, kadangi Bendrovės turtas sudaro vieną pinigų srautą generuojantį vienetą;
nustatyta nauja turto atstatomoji vertė;
nustatytas turto fizinis nusidėvėjimas;
atliktas turto ekonominio nusidėvėjimo patikrinimas (bendrąją tikrąją vertę alokuojant atskiriems turto vienetams).
Atstatomųjų kaštų metodas apima naujo turto atstatomosios vertės (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RCN) nustatymą individualaus turto vieneto lygmenyje. 68% ilgalaikio materialaus turto (procentas apskaičiuotas nuo turto balansinės vertės 2023 m. gruodžio 31 d.) buvo taikomas tiesioginis kaštų metodas apskaičiuojant naujo turto RCN. RCN apima medžiagų kainą, įrengimą įskaitant darbus, vežimo ir tvarkymo mokesčius, bendras rangovo sąnaudas. Rinkos kainoms nustatyti buvo naudojami paskutinių trijų metų Bendrovės sandorių duomenys, Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), kitų gamtinių dujų versle veikiančių bendrovių finansinės ataskaitos bei kiti viešai prieinami duomenys.
Vertinimo metu turtui, kuriam nebuvo įmanoma pritaikyti tiesioginio kaštų metodo dėl unikalaus turto pobūdžio arba trūko reikiamos informacijos, buvo pritaikytas netiesioginis kaštų metodas. Netiesioginis kaštų metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.). Taikant netiesioginį kaštų metodą kiekvienam turto vienetui buvo nustatyta naujo turto atstatomoji dabartinė vertė indeksuojant (remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais vartotojų kainų, dujų kainų, metalo gamybos kainų ir statybos kainų indeksais) kapitalizuotą istorinę turto įsigijimo savikainą.
Turto, kurio RCN vertė, atėmus fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo sumas, tapo mažesnė už reguliuojamo turto bazės vertę (toliau naudojamas angliškas trumpinys - RAB) buvo prilyginta RAB.
Tiesioginis rinkos vertės metodas buvo panaudotas nustatant žemės bei technologinių dujų RCN vertes, tačiau įvertinus ekonominį šio turto nusidėvėjimą vertės buvo prilygintos RAB. Šis metodas buvo pritaikytas apie 1% ilgalaikio materialaus turto vertei (šis procentas suskaičiuotas vertinant turto balansines vertes 2023 m. gruodžio 31 d.).
RCN buvo apskaičiuojama turto objektų lygyje, o Ajovos (angl. “Iowa” type) nusidėvėjimo kreivės buvo taikomos nustatytos vieneto vertės paskirstymui tarp turto komponenčių. Šios nusidėvėjimo kreivės buvo sudarytos turto gyvavimo ciklui nustatyti pagal jo ekonominį tarnavimo laiką atsižvelgiant į einamąją techninę priežiūrą ir remontus. Priklausomai nuo turto klasės buvo pritaikoma turto likutinė vertė (angl. Hold factor).
RCN sumažinus nusidėvėjimo sumomis buvo gautas turto pakeitimo išlaidų (toliau naudojamas angliškas trumpinys – DRC) dydis. Apskaičiavus skirtumą tarp DRC ir RAB gauta DRC premija. DRC premijai pritaikius 3,4% ekonominį nusidėvėjimą bei sudėjus su RAB verte buvo gauta turto tikroji atstatomoji vertė (angl. Fair value).
Pagrindinės atstatomųjų kaštų metodo prielaidos naudotos vertinimui yra šios:
1.RCN vertės, kurios atspindi visas sąnaudas, kurios patiriamos sukuriant naują identišką turtą;
2.Išlaikymo faktorius, kuris nustato minimalią vertę turtui, kadangi Bendrovė gali ir toliau naudoti visiškai nudėvėtą turtą.
3.Apskaičiuotas 3,4% ekonominis nusidėvėjimas.
Diskontuotų pinigų srautų metodas (toliau naudojamas angliškas trumpinys DCF), kai vertė nustatoma būsimus pinigų srautus perskaičiuojant į esamą kapitalo vertę. Naudojant šį metodą buvo nustatyta ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė bei įvertintas turto ekonominis nusidėvėjimas.
Vertinant turto tikrąją vertę bei ekonominį nusidėvėjimą buvo parengta pinigų srautų prognozė laikotarpiui nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2028 m., vėliau taikoma tęstinio srauto vertė.
Esminės DCF modelio prognozės prielaidos:
VERT 2023-05-08 pažymoje Nr. O5E-389 nustatė Bendrovei 2024 m. gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinę ribą – 67.011 tūkst. Eur;
VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius (toliau - WACC) 2024 m. – 5,04%, ilguoju laikotarpiu vadovaujantis VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika bei rinkos tendencijomis WACC didės ir bus lygi 6,07%diskonto normai (prieš mokesčius) ;
Diskontuojant pinigų srautus taikoma 5,16% diskonto norma (po mokesčių);
Bendrovės veiklos sąnaudos planuojamos vadovaujantis VERT patvirtinta gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir kainų nustatymo metodika, dalis sąnaudų nėra įtraukiamos į reguliuojamas kainas.
diskontuoto pinigų srauto tęstinumo vertės apskaičiavime nevertinama srauto augimo norma (ji lygi 0).
Remiantis ekonominio nusidėvėjimo testo rezultatais, turto vertės, nustatytos taikant DRC metodą, buvo proporcingai sumažintos (bendroji turto vertė buvo nustatyta taikant DCF metodą), išskyrus turtą, kurio vertė dėl nusidėvėjimo sumos priskyrimo taptų mažesnė už šio turto RAB . Tokio turto RAB vertė atitinka jo tikrąją vertę. Sumažėjimo suma, kuri kitu atveju būtų priskirta tokiam turtui, proporcingai buvo priskirta kitam turtui. Siekiant ekonominio nusidėvėjimo sumą paskirstyti atskiriems turto vienetams taip, kad gauta vertė kuo tiksliau atspindėtų atskiro turto vieneto tikrąją vertę, buvo taikoma taisyklė, kad konkretaus turto vieneto tikroji vertė nebūtų mažesnė už to konkretaus turto vieneto RAB prielaidą.
Ekonominis nusidėvėjimas buvo pritaikytas (paskirstytas) visiems turto vienetams, išskyrus šias kategorijas (arba atskiriems turto vienetams šiose kategorijose), kur DRC buvo prilyginta turto balansinei vertei:
Nebaigtai statybai, kadangi nauji projektai geriausiai atspindi tikrąją vertę, o ši vertė įtraukiama į RAB pilna apimtimi;
Kitam materialiam ilgalaikiam turtui, kuris nėra tiesiogiai susijęs su technologiniu turtu (pvz. administraciniais pastatai, baldai, įrankiai, kompiuteriai, prietaisai);
Turtui, kurio tikroji vertė sutampa su to turto likutine verte vertinimo tikslais (turtas, kuris įsigytas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.);
Pagrindinės atskirų turto vienetų vertės pasikeitimo priežastys:
Ekonominio nusidėvėjimo įtaka: finansinės ir reguliavimo apskaitos principų skirtumai nulėmė tai, kad finansinėje apskaitoje CBCA įmoka Lenkijos PSO buvo pripažinta ilgalaikiu turtu, tačiau VERT šio turto nepripažino RAB (šio turto vertė mažėjo), tačiau kitų turto vienetų likutinės vertės apskaitoje buvo mažesnės už šių turto vienetų RAB (atitinkamai šio turto vertė didėjo);
Pilnai nusidėvėjusiam, bet naudojamam turtui nustatomos (sukuriamos) naujos vertės.
Ilgalaikio materialaus turto tikrosios vertės hierarchijos lygiai. Visa Bendrovės pervertinto ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė priskirta 3-čiam hierarchijos lygiui (tikrosios vertės hierarchijos lygiai nurodyti 2.22 pastaboje).
Jautrumo analizė. Vadovaujantis 13-ojo TFAS 93 straipsnio nuostatomis, Bendrovė atliko tikrosios vertės nustatymo jautrumo analizę nestebimų duomenų pokyčiams. Tikrosios turto vertės rezultatai labiausiai jautrūs VERT nustatytai grąžos normai WACC bei diskonto normai.
Turto tikrosios vertės jautrumas pateikiamas šiems scenarijams:
1 jautrumo analizės scenarijus:
VERT nustatant pajamų lygį nuo 2024 m. pritaikytų 1% didesnę/ mažesnę investicijų grąžos normą, lygią 6,04/4,04% (dabar 2024 m. nustatyta 5,04% WACC), kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant WACC ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė padidėtų 9.727 tūkst. eurų., o WACC mažėjant 1% vertė atitinkamai mažėtų 9.727 tūkst. eurų.
2 jautrumo analizės scenarijus:
jeigu diskonto norma (po mokesčių) būtų taikoma 1% didesnė/mažesnė, lygi 6,16/4,16%, o kiti vertinimo parametrai nesikeistų; 1% didėjant diskonto normai ilgalaikio materialaus turto tikroji vertė sumažėtų 11.544 tūkst. eurų., o diskonto normai mažėjant 1% vertė atitinkamai padidėtų 12.181 tūkst. eurų.
Žemiau pateikiama turto vertės jautrumo lentelė:
WACC (VERT patvirtinta investicijų grąža prieš mokesčius) | |||||
Diskonto norma po mokesčių | Pokytis | 4 04% | 5 04% | 6 04% | |
-1 0% | 0 0% | 1 0% | |||
4 16% | -1 0% | 2.189 | 12.181 | 22.174 | |
5 16% | 0 0% | (9.727) | - | 9.727 | |
6 16% | 1 0% | (21.017) | (11.544) | (2.070) | |
Lentelėje žemiau pateiktos ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, tačiau atėmus gautas dotacijas ir neigiamus perkainojimus, kurie būtų vertės sumažėjimo atitikmuo 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d.:
Žemė | Pastatai | Statiniai ir įrenginiai | Mašinos ir įrengimai | Transporto priemonės | Kitas ilgalaikis materialusis turtas | Nebaigta statyba | Iš viso | |
2023 m. gruodžio 31 d. | 125 | 7.553 | 226.645 | 36.135 | 114 | 4.651 | 5.876 | 281.099 |
2022 m. gruodžio 31 d. | 125 | 6.527 | 229.891 | 33.831 | 220 | 3.849 | 6.646 | 281.089 |
Toliau pateikiama perkainojimo įtaka pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų straipsniams:
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų (perkainojimo rezerve) | Pripažinta per pelną (nuostolius) | Perkainojimo įtaka iš viso | |
Likutinės vertės padidėjimas 2023 m. gruodžio 31 d. | 3.255 | 18.568 | 21.823 |
Likutinės vertės (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d. | - | (26.508) | (26.508) |
Perkainojimo įtaka 2023 m. gruodžio 31 d. iš viso: | 3.255 | (7.940) | (4.685) |
8. Dukterinės įmonės kontrolės praradimas, investicija į asocijuotą įmonę
Atskirosiose finansinėse ataskaitose už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. gruodžio 31 d., investicija į GET Baltic, atvaizduojama kaip turtas, skirtas parduoti, nes buvo tenkinami visi parduoti skirtam turtui taikomi pripažinimo kriterijai. Turtas, skirtas parduoti, atvaizduotas balansine verte, kuri buvo mažesnė už investicijos tikrąją vertę. Konsoliduotose ataskaitose investicija į GET Baltic buvo atvaizduojama kaip perleidžiama grupė.
2023 m. balandžio 11 d. vykusiame visuotiname akcininkų susirinkime akcininkams pritarus GET Baltic akcijų pardavimui ir esminėms akcijų pardavimo sąlygoms, 2023 m. gegužės 31 d. užbaigtas GET Baltic 66 proc. akcijų paketo pardavimo sandoris.
2023 m. gegužės 31 d., įvykdžius akcijų pardavimo sandorį, Bendrovė prarado GET Baltic kontrolę. Likusi investicijos į GET Baltic dalis pripažįstama investicija į asocijuotą įmonę, kuri apskaitoma nuosavybės metodu ir įvertinama tikrąja verte kontrolės praradimo momentu. Investicijos į GET Baltic tikroji vertė nustatyta įvykusio 66% akcijų pardavimo sandorio pagrindu. Konsoliduotoje pelno (nuostolių) ataskaitoje atvaizduojamas dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 9.489 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 6.627 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 2 862 tūkst. eurų. Atskirosiose ataskaitose dukterinės įmonės perleidimo, įvertinus pasirinkimo sandorius parduoti/įsigyti GET Baltic akcijas, ir investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas sudaro 10.146 tūkst. eurų, iš kurių investicijos perleidimo pelnas sudaro 7.059 tūkst. eurų, investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimo rezultatas – 3.087 tūkst. eurų.
Kontrolės praradimo įtaka konsoliduotosios bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams:
2023 m. | |
Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai | 6.500 |
Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo | 3.348 |
Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną | 1.070 |
Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė | 10.918 |
Dukterinės įmonės grynasis turtas | (1.429) |
Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 9.489 |
Kontrolės praradimo įtaka atskirosios bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniams:
2023 m. | |
Investicijos į dukterinę įmones perleidimas, gryni pinigai | 6.500 |
Likusios investicijos dalies tikroji vertė po perkainojimo | 3.348 |
Pasirinkimo sandorių tikroji vertė jų išleidimo dieną | 1.070 |
Kontrolės praradimo sandorio tikroji vertė | 10.918 |
Investicijos į dukterinę įmonę balansinė vertė | (769) |
Kitos sandorio vykdymo išlaidos | (3) |
Kontrolės praradimo ir asocijuotųjų įmonių perkainojimo rezultatas | 10.146 |
Turto ir įsipareigojimų, kurių kontrolė prarasta, pagrindinės kategorijos kontrolės praradimo momentu:
Ilgalaikis turtas | 498 |
Nematerialus turtas | 409 |
Ilgalaikis materialus turtas | 3 |
Naudojimo teise valdomas turtas | 82 |
Ilgalaikis finansinis turtas | 4 |
Trumpalaikis turtas | 41.791 |
Išankstiniai apmokėjimai | 20 |
Gautinos sumos | 7.274 |
Kitas trumpalaikis finansinis turtas | 33.304 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 1.193 |
Turtas iš viso: | 42.289 |
Ilgalaikiai įsipareigojimai | 48 |
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 48 |
Trumpalaikiai įsipareigojimai | 40.812 |
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 34 |
Prekybos skolos, gauti išankstiniai apmokėjimai ir kitos mokėtinos sumos | 40.602 |
Pelno mokesčio įsipareigojimas | 59 |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 117 |
Įsipareigojimai iš viso: | 40.860 |
Grynasis turtas | 1.429 |
Informacija apie dukterinės įmonės generuojamą pinigų srautą pateikiama žemiau:
2023 m. gegužės 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos | 494 | 776 |
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | 437 | (104) |
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | (555) | (749) |
Grynasis dukterinės įmonės generuojamas pinigų srautas | 376 | (77) |
Apibendrinta GET Baltic finansinės būklės ataskaitos informacija 2023 m. gruodžio 31 d.:
2023 m. gruodžio 31 d. | |
Ilgalaikis turtas | 353 |
Trumpalaikis turtas | 74.900 |
Turtas iš viso: | 75.253 |
Ilgalaikiai įsipareigojimai | 36 |
Trumpalaikiai įsipareigojimai | 72.920 |
Įsipareigojimai iš viso: | 72.956 |
Grynasis turtas | 2.297 |
Grupės dalis % | 34% |
Grupei tenkanti grynojo turto dalis | 781 |
Grupei tenkanti prestižo dalis | 2.863 |
Investicijos į asocijuotą įmonę balansinė vertė | 3.644 |
Apibendrinta GET Baltic bendrųjų pajamų ataskaitos informacija už laikotarpį nuo kontrolės praradimo momento iki 2023 m. gruodžio 31 d. :
2023 m. birželio 1 d. - gruodžio 31 d. | |
Pajamos | 1.111 |
Pelnas prieš apmokestinimą | 1.027 |
Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) | (159) |
Grynasis pelnas (nuostolis) | 868 |
Kitos bendrosios pajamos | - |
Laikotarpio bendrosios pajamos, iš viso | 868 |
Bendrosios pajamos tenkančios Bendrovei/Grupei | 295 |
Bendrovei/Grupei išmokėti dividendai | - |
Investicijos į asocijuotą įmonę balansinės vertės pokyčiai dėl nuosavybės metodo taikymo:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | - | - |
Įsigijimas | 3.348 | - |
Asocijuotos įmonės grynasis pelnas (nuostoliai) | 295 | - |
Asocijuotos įmonės kitos bendrosios pajamos | - | - |
Gauti dividendai | - | - |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 3.644 | - |
Vadovybė atliko investicijos į asocijuotą įmonę GET Baltic įsigijimo kainos paskirstymą 2023 m. gegužės 31 d., kurio metu apskaičiuota GET Baltic grynojo turto tikroji vertė, tenkanti Bendrovės valdomai GET Baltic daliai. Žemiau pateikiamas GET Baltic pirkimo kainos ir grynojo turto vertės skirtumo skaičiavimas:
Investicijos į asocijuotą įmonę GET Baltic įsigijimo kaina | 3.348 |
GET Baltic grynasis turtas | 1.429 |
Grupei tenkanti grynojo turto dalis (34 proc.) | 485 |
Grynojo turto tikrosios vertės ir pirkimo kainos skirtumas | 2.863 |
Atliekant kainos paskirstymą buvo vertinama GET Baltic grynojo turto sudėtis bei turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės investicijos į asocijuotą įmonę įsigijimo datai. Bendrovės vadovybės vertinimu GET Baltic grynojo turto vertė atitinka tikrąją vertę, nes vertinimo metu nenustatyta:
neidentifikuoto turto, įgytų teisių, pačios Bendrovės sukurto nematerialaus turto ir turto, kurio vertė neatitinka to turto tikrosios rinkos kainos.
įsipareigojimų, kurie nebūtų pripažinti arba kurių vertė reikšmingai skirtųsi nuo jų balansinės vertės.
GET Baltic įsigijimo kainos nustatymui buvo naudota GET Baltic pardavimo sandorio tikroji vertė, kuri vadovybės vertinimu atitinka GET Baltic akcijų tikrąją vertę. Bendrovės vadovybės vertinimu asocijuotos įmonės įsigijimo kainos ir asocijuotos įmonės identifikuojamo grynojo turto skirtumas pripažįstamas menamu prestižu, kuris yra įtrauktas į investicijos į asocijuotos įmonės balansinę vertę. Prestižą sudaro GET Baltic potencialas, klientų bazė, sukauptas know-how, prieiga prie Baltijos – Suomijos prekybos platformos, rinka, kuri, pradėjus veikti dujotiekio jungčiai su Lenkija, o tuo pačiu ir visa Europos dujų rinka, atveria dideles prekybos dujomis galimybes, kas neatitinka nematerialaus turto apibrėžimo.
9. Naudojimo teise valdomas turtas
Kaip nurodyta žemiau, Grupė ir Bendrovė nuomojasi biuro patalpas, transporto priemones, žemę. Nuomos sutarčių terminai patalpoms – 5-10 metų, transporto priemonėms – 3-4 metai, žemei - 99 metai. Grupė ir Bendrovė, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo tikimybę.
Bendrovė, siekdama sumažinti veiklos poveikį aplinkai, atnaujina savo automobilių parką, taršius automobilius keisdama elektromobiliais arba mažiaus taršiais automobiliais. 2023 m. gruodžio 31 d. pradiniu momentu pripažinta nuomos teise valdomų elektromobilių vertė sudarė 217 tūkst. eurų, nuomos terminas 3-4 m.
Pastatai | Žemė | Transporto priemonės | Iš viso: | |
Pripažinto turto likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. | 1.672 | 1.493 | 572 | 3.737 |
Naujos sutartys | - | - | 105 | 105 |
Indeksavimas | - | - | - | - |
Nurašymai | - | - | - | - |
Nusidėvėjimas | (177) | (15) | (285) | (477) |
Likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 1.495 | 1.478 | 392 | 3.365 |
- | ||||
Pripažinto turto likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 1.495 | 1.478 | 392 | 3.365 |
Naujos sutartys | - | - | 217 | 217 |
Indeksavimas | 31 | - | - | 31 |
Nurašymai | - | - | - | - |
Nusidėvėjimas | (180) | (16) | (317) | (513) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 1.346 | 1.462 | 292 | 3.100 |
Pradinė vertė | 1.747 | 1.534 | 1.442 | 4.723 |
Sukauptas nusidėvėjimas | (401) | (72) | (1.150) | (1.623) |
Likutinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 1.346 | 1.462 | 292 | 3.100 |
Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.
10. Išvestinės finansinės priemonės
Bendrovės turimos išvestinės finansinės priemonės atvaizduojamos šiuose finansinės būklės ataskaitos straipsniuose:
2023 m. gruodžio 31 d. | |
Ilgalaikis turtas | |
Pasirinkimo parduoti GET Baltic akcijas sandoris ("Put Option") | 1.226 |
Ilgalaikis išvestinių finansinių priemonių turtas iš viso: | 1.226 |
Trumpalaikiai įsipareigojimai | |
Pasirinkimo pirkti GET Baltic akcijas sandoris ("Call Option") | 364 |
Trumpalaikių išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų iš viso: | 364 |
Toliau pateikiama informacija apie išvestinių finansinių priemonių tikrąsias vertes:
Pasirinkimo sandoris | Pasirašymo data | Išpirkimo terminas | Akcijos išpirkimo kaina | Pasirinkimo sandorio tikroji vertė | |
2023 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gegužės 31 d. | ||||
Pasirinkimo parduoti sandoris | 2023 m. gegužės 31 d. | 2027 m. gegužės 31 d. | 4.07 | 1226 | 1392 |
Pasirinkimo įsigyti sandoris | 2023 m. gegužės 31 d. | 2025 m. gegužės 31 d. | 3.62 | 364 | 322 |
Pasirinkimo įsigyti sandoris gali būti realizuotas bet kuriuo momentu, investuotojui įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus, todėl šis įsipareigojimas klasifikuojamas kaip trumpalaikis įsipareigojimas. Tikrosios vertės nustatymui buvo naudojamas vadovybės vertinimu labiausiai tikėtinas 24 mėn. pasirinkimo sandorio realizavimo terminas.
Pasirinkimo sandorių tikrosios vertės vertinimui naudotas Black Scholes metodas. Žemiau pateikiamos taikytos prielaidos, nustatant pasirinkimo sandorių tikrąją vertę:
Pasirinkimo parduoti sandoris | Pasirinkimo pirkti sandoris | |
Dabartinė akcijų kaina (eurais) | 3.5 | 3.5 |
Sandorio įvykdymo kaina (eurais) | 4.07 | 3.62 |
Laikas iki išpirkimo (metais) | 3.417 | 1.417 |
Dividendų pajamingumas (%) | 5.26 | 5.26 |
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 29.26 | 29.26 |
Nerizikinga palūkanų norma (%) | 2.57 | 2.57 |
Pasirinkimo parduoti akcijas tikrosios vertės 2023 m. gruodžio 31 d. jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui, įtaka pateikiama 34 proc. akcijų paketui:
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 24 26% | 29 26% | 34 26% | ||
Akcijos dabartinė vertė | Pokytis | -5 00% | 0 00% | 5 00% | |
3 15 | -10 00% | (93) | (187) | (280) | |
3 50 | 0 00% | 114 | - | (114) | |
3 85 | 10 00% | 291 | 166 | 42 | |
Pasirinkimo įsigyti akcijas tikrosios vertės 2023 m. gruodžio 31 d. jautrumas svarbiausių prielaidų pokyčiui, įtaka pateikiama 34 % akcijų paketui:
Akcijos kainos nepastovumas (%) | 24 26% | 29 26% | 34 26% | ||
Akcijos dabartinė vertė | Pokytis | -5 00% | 0 00% | 5 00% | |
3 15 | -10 00% | 208 | 135 | 73 | |
3 50 | 0 00% | 73 | - | (83) | |
3 85 | 10 00% | (21) | (104) | (187) | |
11. Atsargos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos | 1.052 | 1.135 |
Gamtinės dujos | 4.339 | 12.250 |
Turtas, skirtas perparduoti | - | - |
Atsargos, bendrąja verte | 5.391 | 13.385 |
Atimti: vertės sumažėjimas | (517) | (552) |
4.874 | 12.833 |
Gamtinių dujų atsargų vertės pasikeitimams reikšmingiausią įtaką darė mažėjanti gamtinių dujų kaina.
Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.052 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. - 1.135 tūkst. eurų). Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas.
Atsargų vertė, pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 26.854 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 40.772 tūkst. eurų).
12. Prekybos gautinos sumos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
I. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais | ||
I.1.Po vienerių metų gautinos sumos | - | - |
Po vienerių metų gautinų sumų likutinė vertė | - | - |
I.2. Trumpalaikės prekybos gautinos sumos | ||
Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą | 6.770 | 13.834 |
Gautinos sumos už gamtines dujas | 713 | - |
Gautinos sumos už sistemos naudotojų balansavimą | 1.553 | 4.473 |
Gautinos sumos už kitas paslaugas | 2 | - |
Atimti: prekybos gautinų sumų tikėti kredito nuostoliai | (19) | (17) |
Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais iš viso | 9.019 | 18.290 |
II. Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis | ||
Kitos prekybos gautinos sumos | 11 | 208 |
Atimti: iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimas | - | - |
Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis iš viso | 11 | 208 |
Prekybos gautinos sumos iš viso | 9.030 | 18.498 |
Trumpalaikės prekybos gautinos sumos yra be palūkanų, jų apmokėjimo terminas yra 7 - 20 kalendorinių dienų. 2023 m. gruodžio 31 d. suformuotas 19 tūkst. eurų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas (2022 m. gruodžio 31 d. - 17 tūkst. eurų). Prekybos gautinų sumų pokytis susijęs su gamtinių dujų kainos mažėjimu.
Bendrovė taiko supaprastintą kredito rizikos vertinimo metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo.
Nustatant gautinų sumų kredito nuostolius, Bendrovė taiko individualų vertinimą ir nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica, pagrįsta istoriniais, ilgesnio nei 36 mėnesio laikotarpio, duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas. Nuostolių koeficientai gali būti koreguojami atsižvelgiant į ateities makroekonomines prognozes. Nuostolių koeficientai skaidomi į atskiras gautinų sumų grupes, atsižvelgiant į atskiros grupės kredito rizikos ypatybes bei pradelsto mokėjimo terminus. Bankrutavusių, bankrutuojančių, likviduotų įmonių skoloms taikomas 100 proc. tikėtinų kredito nuostolių koeficientas.
Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė:
2023 m. gruodžio 31 d. | Nepradelsta | 1-30 dienų | 31-90 dienų | 91-180 dienų | 181 ir daugiau dienų | Iš viso |
Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos | 2.945 | - | - | - | - | 2.945 |
Tikėtini kredito nuostoliai | (7) | - | - | - | - | (7) |
Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos | ||||||
Valstybės valdomos įmonės | 2.174 | - | - | - | - | 2.174 |
Nuostolių koeficientas (proc.) | 0% | 0% | 0% | 0% | 0% | |
Tikėtini kredito nuostoliai | - | - | - | - | - | - |
Kitos įmonės | 3.764 | 6 | 159 | - | 1 | 3.930 |
Nuostolių koeficientas (proc.) | 0,04% | 2,99% | 5,83% | 17,55% | 100% | |
Tikėtini kredito nuostoliai | (2) | - | (9) | - | (1) | (12) |
Prekybos gautinos sumos iš viso | 8.883 | 6 | 159 | 1 | 9.049 | |
Tikėtini kredito nuostoliai iš viso | (9) | (9) | (1) | (19) |
Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė:
2022 m. gruodžio 31 d. | Nepradelsta | 1-30 dienų | 31-90 dienų | 91-180 dienų | 181 ir daugiau dienų | Iš viso |
Individualiai vertinamos prekybos gautinos sumos | 9.038 | - | - | - | - | 9.038 |
Tikėtini kredito nuostoliai | (13) | - | - | - | - | (13) |
Bendrai vertinamos prekybos gautinos sumos | ||||||
Valstybės valdomos įmonės | 3.196 | - | - | - | - | 3.196 |
Nuostolių koeficientas (proc.) | 0% | 0% | 0% | 0% | 0% | |
Tikėtini kredito nuostoliai | - | - | - | - | - | - |
Kitos įmonės | 6.236 | 44 | - | - | 1 | 6.281 |
Nuostolių koeficientas (proc.) | 0,04% | 2,99% | 5,83% | 17,55% | 100% | |
Tikėtini kredito nuostoliai | (2) | (1) | - | - | (1) | (4) |
Prekybos gautinos sumos iš viso | 18.470 | 44 | - | 1 | 18.515 | |
Tikėtini kredito nuostoliai iš viso | (15) | (1) | (1) | (17) |
Atliekant individualų vertinimą 2023 m tikėtinų kredito nuostolių koeficiento rėžis buvo 0-1,04%, 2022 m. – 0-1,9%. Grupės pirkėjų skoloms apskaityto vertės sumažėjimo pokytis :
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | 17 | 67 |
Vertės sumažėjimas (atstatymas) | 2 | (50) |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 19 | 17 |
13. Kitos gautinos sumos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Nefinansinis turtas | ||
Gautinos administruojamos SGD terminalo lėšos | 9.377 | 7.802 |
Gautinos dotacijos | 7.360 | 6.976 |
Gautini mokesčiai | 37 | 2.147 |
Nefinansinis turtas, iš viso | 16.774 | 16.925 |
Sutarčių turtas | 1.798 | 2.780 |
Finansinis turtas | ||
Kitos gautinos sumos | 502 | 17 |
Finansinis turtas, iš viso | 502 | 17 |
Kitos gautinos sumos, iš viso | 19.074 | 19.722 |
2023 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 6.582 tūkst. eurų, iš jų 6.432 tūkst. eurų sudaro AB „Achema“ skola. 2022 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro 5.688 tūkst. eurų. Teisinis ginčas su AB „Achema“ atskleistas 27 pastaboje.
Gautinas dotacijas sudaro ES struktūrinių fondų parama Bendrovės investiciniams projektams finansuoti.
SGD terminalo lėšų gautinoms sumoms Bendrovė neapskaito vertės sumažėjimo, nes, vadovaujantis SGD terminalo lėšų administravimo tvarkos aprašu, SGD terminalo lėšos nėra SGD terminalo lėšų administratoriaus turtas, todėl į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal SGD terminalo lėšų administratoriaus prievoles, nesusijusias su SGD terminalo lėšų administravimu. Bendrovės kitoms gautinoms sumoms vertės sumažėjimas nėra formuojamas.
14. Kitas finansinis turtas
Bendrovės kitą finansinį turtą 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė iš sistemos naudotojų gauti depozitai. Iš sistemos naudotojų gauti depozitai yra saugomi banko terminuotų indėlių pavidalu - sudarytos dvi terminuotųjų indėlių sutartys – 503 tūkst. eurų (12 mėn. terminuotas indėlis) ir 25 tūkst. eurų (3 mėn. terminuotas indėlis). Bankas su kuriuo sudarytos terminuoto indėlio sutartys atitinka 15 pastaboje nurodytus ilgalaikio skolinimosi reitingus užsienio valiuta.
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
SGD terminalo lėšos | - | 1 |
Gauti depozitai | 528 | 422 |
Viso kitas finansinis turtas: | 528 | 423 |
15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Pinigai banke | 121 | 21 |
121 | 21 |
Bendrovė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Grynųjų pinigų likutis 2023 m. gruodžio 31 d. buvo neženklus dėl Bendrovės ir Grupės iždo valdymo politikos, kurios tikslas minimizuoti grynųjų pinigų likučius.
Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Bendrovė 2023 m gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius, ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:
Bankas | Pinigų likutis banko sąskaitose 2023 m. gruodžio 31 d. | Kredito agentūra | ||
Moody‘s | Standart&Poor‘s | Fitch Ratings | ||
Bankas Nr. 11) | 119 | Aa3 | A+ | AA |
Bankas Nr.21) | 2 | Aa3 | A+ | AA- |
1) Nurodyti motininių bankų reitingai 2023 m. gruodžio 31 d. būklei.
16. Turtas, skirtas parduoti ir perleidžiamos grupės turtas ir įsipareigojimai
2022 m. gruodžio 31 d. žemiau nurodytas turtas ir įsipareigojimai buvo perklasifikuoti į laikomus parduoti, atsižvelgiant į Bendrovės vykdomą GET Baltic akcijų pardavimo planą:
2022 m. gruodžio 31 d. | |
Ilgalaikis turtas | |
Nematerialus turtas | 474 |
Kitas ilgalaikis materialus turtas | 4 |
Naudojimo teise valdomas turtas | 85 |
Kitas ilgalaikis finansinis turtas | 4 |
Trumpalaikis turtas | - |
Išankstiniai apmokėjimai | 26 |
Prekybos gautinos sumos | 12.767 |
Kitos gautinos sumos | 632 |
Kitas trumpalaikis finansinis turtas | 188.969 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 817 |
Perleidimo grupės turtas iš viso: | 203.778 |
Ilgalaikiai įsipareigojimai | |
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 57 |
Trumpalaikiai įsipareigojimai | - |
Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis | 29 |
Prekybos skolos | 56.415 |
Gauti išankstiniai apmokėjimai | 145.932 |
Pelno mokesčio įsipareigojimas | 15 |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai | 136 |
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai | 13 |
Perleidimo grupės įsipareigojimai iš viso: | 202.597 |
17. Įstatinis kapitalas
Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.731 tūkst. eurų. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 178 382 514 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė yra lygi 0,29 eurų.
18. Dividendai
2023 m. balandžio 11 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas išmokėti 12.059 tūkst. eurų dividendų, t.y. 0,0676 eurų vienai akcijai. 2022 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu išmokėta 9.901 tūkst. eurų dividendų, t.y. 0,0555 eurų vienai akcijai.
2023 m. | 2022 m. | |
Dividendai, tenkantys vienai akcijai |
19. Rezervai
Privalomasis rezervas
Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5% grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo.
Bendrovėje privalomas rezervas yra 5.173 tūkst. eurų ir tai sudaro 10% įstatinio kapitalo.
Kiti rezervai
Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pelno paskirstymo. Tvirtinant 2022 m. pelno paskirstymą, į paskirstytiną pelną grąžintas nepanaudotas rezervas paramai 166 tūkst. eurų, 3.827 tūkst. eurų buvo pervesta į kitus rezervus, iš jų 471 tūkst. eurų sudaro tikslinis rezervas paramai. Tvirtinant 2021 m. pelno paskirstymą, 13.263 tūkst. eurų buvo pervesta į kitus rezervus, iš jų 166 tūkst. eurų sudaro tikslinis rezervas paramai.
Perkainojimo rezervas
Toliau pateikiama 2023 m. gruodžio 31 d. atlikto ilgalaikio materialaus turto perkainojimo įtaka perkainojimo rezervui. Daugiau informacijos apie perkainojimą pateikta 7 pastaboje.
2023 m. gruodžio 31 d. | |
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžiai | - |
IMT perkainojimo įtaka | 3.255 |
Atidėtojo pelno mokesčio įtaka | (488) |
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigai | 2.767 |
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 39, 42, 51 ir 59 straipsniais perkainojimo rezervas negali būti paskirstytas (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) ir gali būti naudojamas tik įstatinio kapitalo didinimui. Jei nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už perkainojimo rezervo sumą, visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo išmokėti dividendus, t. y. perkainojimo rezervo naudojimas pelno (nuostolių) paskirstymui yra draudžiamas.
20. Dotacijos
Dotacijas sudaro dotacijos, skirtos įsigyti ilgalaikį turtą ir kompensuoti sąnaudas. Per 2023 m. ir 2022 m. dotacijų judėjimą sudarė:
Likutis laikotarpio pradžiai | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. |
Gautinos dotacijos (13 pastaba) | 6.976 | 10.330 |
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | (107) | (151) |
6.869 | 10.179 | |
Pripažintos dotacijos | ||
Perkelta į ilgalaikį materialųjį turtą (7 pastaba) | 14.686 | 6.023 |
Perkelta į ilgalaikį nematerialųjį turtą (6 pastaba) | - | - |
Nurašyta | - | (5) |
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui | 54 | 101 |
14.740 | 6.119 | |
Gautos dotacijos | ||
Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis | 14.259 | 9.429 |
14.259 | 9.429 | |
Dotacijos gautos turtu | - | - |
Likutis laikotarpio pabaigai | ||
Gautinos dotacijos (13 pastaba) | 7.360 | 6.976 |
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai įsipareigojimai) | (10) | (107) |
7.350 | 6.869 | |
21. Paskolos
2023 m. birželio 30 d. Bendrovė pilna apimtimi grąžino su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu 2018 m. sudarytą ilgalaikę 30.000 tūkst. eurų paskolą. Įvykdžius šį įsipareigojimą, 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo dvi ilgalaikių paskolų sutartis su Nordic Investment Bank ir European Investment Bank.
Nordic Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 13.043 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 15.217 tūkst. eurų).
European Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 47.918 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 58.279 tūkst. eurų). Ženklų pokytį nulėmė tai, jog bendrovė 2023 m. grąžino 7.000 tūkst. eurų paskolos dalį anksčiau termino
Apyvartinių lėšų subalansavimui 2022 m. kovo 1 d. Bendrovė su EPSO-G sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartį, kurioje nustatė maksimalų skolinimosi iš EPSO-G limitą 40.000 tūkst. eurų., kuris 2023 m. liepos 12 d. sudarytu papildomu susitarimu buvo padidintas iki 70.000 tūkst. eurų. 2023 m. gruodžio 31 d. pagal šį susitarimą Bendrovė buvo pasiskolinusi 25.009 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 9.571 tūkst. eurų).
Bendrovės paskolų palūkanų svertinis vidurkis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 2,60% (2022 m. gruodžio 31 d. – 1,53%). 48.095 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su kintama palūkanų norma, 43.525 tūkst. eurų paskolų dalis yra susieta su fiksuota palūkanų norma. Kintama palūkanų norma yra susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR.
Bendrovė 2023 m. gruodžio 31 d. paskolų sutartyse su minėtais bankais numatytus reikalavimus ir įsipareigojimus vykdė.
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Ilgalaikės paskolos | 60.962 | 73.496 |
Trumpalaikės paskolos | 31.084 | 27.466 |
Trumpalaikės finansinės skolos (UAB "EPSO-G") | 25.009 | 9.571 |
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis | 5.649 | 17.895 |
Sukauptos ir mokėtinos palūkanos | 426 | - |
Viso paskolos: | 92.046 | 100.962 |
Toliau pateikiami ilgalaikių paskolų sutartiniai grąžinimo terminai:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Paskola su fiksuota palūkanų norma | Paskola su fiksuota palūkanų norma | Paskola su kintama palūkanų norma | Paskola su kintama palūkanų norma | |
2023 m. | - | 1.475 | - | 16.420 |
2024 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 3.158 |
2025 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 3.158 |
2026 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 3.158 |
2027 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 3.158 |
2028 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 3.158 |
2029 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 3.158 |
2030 m. | 2.951 | 2.951 | 2.699 | 3.158 |
2031 m. | 2.951 | 2.951 | 525 | 984 |
2032 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 983 |
2033 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 983 |
2034 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 983 |
2035 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 983 |
2036 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 983 |
2037 m. | 2.951 | 2.951 | 524 | 983 |
2038 m. | 2.211 | 2.211 | 524 | 983 |
43.525 | 45.000 | 23.086 | 46.391 | |
Visos Bendrovės paskolos yra gautos eurais, todėl 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų likučiai yra išreikšti eurais, neįtakojant valiutų kursų pokyčių.
Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.
Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2022 m. - 2023 m. suderinimas:
Pinigai | Paskolos | Nuomos įsipareigojimai | Iš viso | |
Grynoji skola 2021 m. gruodžio 31 d. | 12 | (104.917) | (3.812) | (108.717) |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis | 9 | - | - | 9 |
(Gauta) paskola | - | - | - | - |
Grąžinta paskola | - | 10.174 | - | 10.174 |
Overdrafto pokytis | - | (6.287) | - | (6.287) |
Nuomos mokėjimai | - | - | 387 | 387 |
Sudarytos nuomos sutartys | - | - | (105) | (105) |
Nuomos įsipareigojimų koregavimas | - | - | - | - |
Kiti pokyčiai | ||||
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos | - | (623) | (30) | (653) |
Palūkanų mokėjimai | - | 512 | 30 | 542 |
Kiti nepiniginiai pokyčiai | - | 4 | 16 | 20 |
Grynoji skola 2022 m. gruodžio 31 d. | 21 | (101.137) | (3.514) | (104.630) |
Pinigų ir pinigų ekvivalentų pokytis | 100 | - | - | 100 |
(Gautos) paskolos | - | - | - | - |
Sugrąžintos paskolos | - | 24.780 | - | 24.780 |
Overdrafto pokytis | - | (15.437) | - | (15.437) |
Nuomos mokėjimai | - | - | 512 | 512 |
Sudarytos nuomos sutartys | - | - | (217) | (217) |
Nuomos įsipareigojimų koregavimas | - | - | (31) | (31) |
Kiti pokyčiai | - | - | - | - |
Apskaičiuotos palūkanos sąnaudose ir kapitalizuotos palūkanos | - | (2.071) | (30) | (2.101) |
Palūkanų mokėjimai | - | 1.834 | 30 | 1.864 |
Kiti nepiniginiai pokyčiai | - | (15) | - | (15) |
Grynoji skola 2023 m. gruodžio 31 d. | 121 | (92.046) | (3.250) | (95.175) |
22. Nuomos įsipareigojimai
Toliau pateikiami nuomos įsipareigojimai ir jų pasikeitimai:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Nuomos įsipareigojimų apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje | 3.514 | 3.812 |
Indeksavimas | 31 | - |
Sudarytos nuomos sutartys | 217 | 105 |
Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas) | - | - |
Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos | 30 | 30 |
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos) | (542) | (433) |
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. | 3.250 | 3.514 |
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 2.933 | 3.012 |
Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai | 317 | 502 |
Nuomos įsipareigojimai | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. |
Einamųjų metų dalis | 317 | 502 |
Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: | 2.933 | 3.012 |
Tarp 1 ir 2 metų | 295 | 247 |
Tarp 2 ir 3 metų | 291 | 222 |
Tarp 3 ir 5 metų | 386 | 404 |
Virš 5 metų | 1.961 | 2.139 |
Palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos Grupės finansinės veiklos sąnaudose 2023 m. gruodžio 31 d. sudaro 30 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 31 tūkst. eurų).
Bendrovė turi biuro patalpų nuomos sutartį su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę. Nuo 2023 m. sausio 1 d. biuro patalpų nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į vidutinį vartotojų kainų indekso pokytį, esant infliacijai, tačiau negali būti didesnis kaip 2 procentai. Bendrovė 2023 m. atliko 542 tūkst. eurų (2022 m.– 433 tūkst. eurų) nuomos mokėjimų (vertės dengimas). Bendrovė neturėjo trumpalaikės nuomos sutarčių. Pagal mažos vertės nuomos sutartis, kurios nėra nuomos įsipareigojimų dalis, sąnaudomis pripažinta 142 tūkst. Eurų nuomos sąnaudų.
23. Sutartiniai įsipareigojimai
Įsipareigojimais pagal sutartis su klientais pripažįstamos naujų sistemos naudotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos lėšos.
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis ilgalaikė dalis | 1.530 | 1.271 |
Viso ilgalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais | 1.530 | 1.271 |
Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis trumpalaikė dalis | 70 | 34 |
Avansiniai apmokėjimai už prijungimo paslaugas | - | 318 |
Viso trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais | 70 | 352 |
Viso sutartiniai įsipareigojimai | 1.600 | 1.623 |
24. Atidėjiniai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | 774 | 738 |
Atidėjiniai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui | 356 | 1.024 |
Apskaitinė vertė | 1.130 | 1.762 |
Ilgalaikiai atidėjiniai | 667 | 998 |
Trumpalaikiai atidėjiniai | 463 | 764 |
Atidėjinių judėjimas:
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms | Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui | Viso | |
Apskaitinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. | 602 | 2.157 | 2.759 |
Priskaičiuota | 136 | - | 136 |
Patikslintas įvertinimas | - | (889) | (889) |
Išmokėta | - | (244) | (244) |
Apskaitinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. | 738 | 1.024 | 1.762 |
Priskaičiuota | 36 | - | 36 |
Patikslintas įvertinimas | - | (264) | (264) |
Išmokėta | - | (404) | (404) |
Apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. | 774 | 356 | 1.130 |
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 774 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 738 tūkst. eurų), kitų ilgalaikių išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimų kolektyvinėje sutartyje nėra.
Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ir Grupės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra pateiktos žemiau:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Diskonto norma | 1 24% | 0,83% |
Metinis darbuotojų kaitos rodiklis | 6 91% | 7,65% |
Metinis atlyginimo padidėjimas | 3 00% | 4,00% |
Vidutinis amžius likęs iki pensijos | 19.81 | 20,06 |
Bendrovės turi įsipareigojimą įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš naujo įvertino atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto vertę, atsižvelgiant į prielaidų pasikeitimus. 2023 m. gruodžio 31 d. atidėjinys sumažintas 264 tūkst. eurų, 2022 m. gruodžio 31 d. - 889 tūkst. eurų. Bendrovės neįvykdytas įsipareigojimas įregistruoti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas) 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 356 tūkst. Eur (2022 m. gruodžio 31 d. – 1.024 tūkst. eurų).
25. Prekybos skolos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą | 900 | 3.159 |
Skolos už prekes ir paslaugas | 1.892 | 2.043 |
Skolos už remonto paslaugas | 127 | 244 |
Skolos už gamtines dujas | 1 | 2.600 |
Skolos, atliekant balansavimo paslaugas | 2.415 | 5.622 |
5.335 | 13.668 |
Prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų.
26. Gauti išankstiniai apmokėjimai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Finansiniai įsipareigojimai | ||
Gauti depozitai | 528 | 422 |
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso | 528 | 422 |
Nefinansiniai įsipareigojimai | ||
Sutarčių įsipareigojimai | 70 | 352 |
Avansu gautos dotacijos | 6 | 60 |
Kitos sukauptos pajamos | 4 | 47 |
Kitos avansu gautos sumos | 14 | 1 |
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso | 94 | 460 |
Viso išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai | 622 | 882 |
2023 m gruodžio 31 d. gautuose išankstiniuose apmokėjimuose 528 tūkst. eurų sudarė iš sistemos naudotojų gauti depozitai, kaip sutarčių vykdymo užtikrinimo priemonė. Sistemos naudotojas, iki perdavimo sutarties sudarymo, Bendrovei turi pateikti tinkamas visų prievolių pagal sutartį ir užtikrinimo priemones.
27. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Nefinansiniai įsipareigojimai | ||
Mokėtinos administruojamos SGD terminalo lėšos | 8.906 | 7.635 |
Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos1) | 471 | 328 |
Mokėtinas nekilnojamo turto mokestis | 732 | 666 |
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis | - | - |
Kiti mokėtini mokesčiai | 19 | 29 |
Kitos mokėtinos sumos | - | - |
Nefinansiniai įsipareigojimai, iš viso | 10.128 | 8.658 |
Finansiniai įsipareigojimai | ||
Mokėtina CBCA įmoka | 27.450 | 27.450 |
Mokėtini dividendai | 65 | 58 |
Kitos mokėtinos sumos | 1 | - |
Sukauptos sąnaudos | 1.089 | 976 |
Išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimai | 364 | - |
Finansiniai įsipareigojimai, iš viso | 28.969 | 28.484 |
Kitos mokėtinos sumos, iš viso | 39.097 | 37.142 |
1)Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams išrašoma PVM sąskaita faktūra. Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra priskiriamos mokėtinų SGD terminalo lėšų sąskaitai tuomet Bendrovei išrašoma PVM sąskaita faktūra gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos.
Kitose mokėtinose sumose 27.450 tūkst. eurų sudaro įsipareigojimas sumokėti CBCA įmoką. Pagal tarpvalstybinius sąnaudų paskirstymo principus, įgyvendinant GIP projektą, CBCA įmoka bus sumokėta Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui, kai šis pateiks mokėjimo prašymą, kuris bus pagrįstas auditorių patikrinta GIPL dujotiekio statybos darbų verte Lenkijos teritorijoje.
28. Pajamos
Grupės ir Bendrovės pajamas sudaro:
Grupė | Bendrovė | |||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Pajamos pagal sutartis su klientais | ||||
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje | 67.364 | 65.383 | 67.364 | 65.383 |
Sistemos balansavimo produktų pajamos | 12.544 | 30.569 | 12.544 | 30.569 |
Prekybos biržoje pajamos | 812 | 1.364 | - | - |
Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios pajamos) | 42 | 33 | 42 | 33 |
Kitos pajamos | 90 | 190 | 10 | - |
Pajamos pagal sutartis su klientais iš viso | 80.852 | 97.539 | 79.960 | 95.985 |
Pajamos, nepriskiriamos sutartims su klientais | ||||
SGDT lėšų administravimo pajamos | 69 | 61 | 69 | 61 |
Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais, iš viso | 69 | 61 | 69 | 61 |
Pajamos iš viso: | 80.921 | 97.600 | 80.029 | 96.046 |
Grupė | Bendrovė | |||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Pajamos pripažintos per laikotarpį | ||||
Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje | 67.364 | 65.383 | 67.364 | 65.383 |
Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje | 12.544 | 30.569 | 12.544 | 30.569 |
Narystės pajamos | - | 85 | - | - |
Kitos pajamos | 201 | 266 | 121 | 94 |
Pajamos pripažintos per laikotarpį iš viso: | 80.109 | 96.303 | 80.029 | 96.046 |
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą | ||||
Prekybos biržoje pajamos | 812 | 1.297 | - | - |
Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus paslaugą iš viso: | 812 | 1.297 | - | - |
Iš viso sutarčių su klientais pajamos | 80.921 | 97.600 | 80.029 | 96.046 |
29. Kitos pajamos
Grupės kitas pajamas sudaro:
Grupė | Bendrovė | |||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Dotacijos, pripažintos pajamomis | 54 | 101 | 54 | 101 |
Prekių pardavimo pajamos | 875 | 248 | 875 | 248 |
Nuomos pajamos | 1 | 23 | 1 | 23 |
IMT perleidimo pelnas | 19 | 47 | 19 | 47 |
Delspinigiai | 40 | 27 | 40 | 27 |
Kitos pajamos | 319 | 160 | 319 | 160 |
1.308 | 606 | 1.308 | 606 | |
30. Dividendų pajamos
Grupė | Bendrovė | |||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Dividendų pajamos | - | - | 542 | 598 |
2023 m. Bendrovė gavo 542 tūkst. eurų (2022 m. – 598 tūkst. eurų) dividendų iš patronuojamosios įmonės GET Baltic.
31. Gamtinių dujų pirkimai
Gamtinių dujų ir kitų paslaugų pirkimus sudarė: | Grupė | Bendrovė | ||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Gamtinių dujų sistemos balansavimo produktų sąnaudos | (18.210) | (26.827) | (18.210) | (26.827) |
Gamtinių dujų technologinių reikmių sąnaudos | (7.142) | (13.007) | (7.142) | (13.007) |
Iš viso: | (25.352) | (39.834) | (25.352) | (39.834) |
32. Kitos sąnaudos
Grupės ir Bendrovės kitas sąnaudas sudarė:
Grupė | Bendrovė | |||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos | (2.336) | (1.953) | (2.285) | (1.840) |
Komandiruotės | (259) | (187) | (259) | (187) |
Konsultacinės paslaugos | (117) | (162) | (117) | (162) |
Valdymo organų išlaikymas | (92) | (48) | (92) | (48) |
Valdymo paslaugos | (349) | (127) | (349) | (127) |
Personalo vystymas | (227) | (149) | (227) | (149) |
Viešieji ryšiai | (236) | (201) | (236) | (201) |
Patalpų sąnaudos | (1.071) | (759) | (1.071) | (759) |
Transportas | (702) | (735) | (702) | (735) |
Mokestis VERT | (1.321) | (913) | (1.321) | (913) |
Mokesčiai | (2.979) | (2.808) | (2.979) | (2.808) |
Verslo apsauga | (542) | (500) | (542) | (500) |
Narystės mokesčiai | (242) | (238) | (242) | (238) |
Draudimas | (520) | (216) | (520) | (216) |
Kitos sąnaudos | (2.426) | (1.910) | (2.409) | (1.879) |
Iš viso: | (13.419) | (10.906) | (13.351) | (10.762) |
33. Finansinė veikla
Grupė | Bendrovė | |||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Palūkanų pajamos | 454 | - | 9 | - |
Delspinigių pajamos | - | 10 | - | 10 |
Kitos | 13 | 35 | 13 | 11 |
Finansinės veiklos pajamų iš viso | 467 | 45 | 22 | 21 |
Paskolų palūkanų sąnaudos | (1.778) | (603) | (1.778) | (603) |
Kitos finansinės sąnaudos | (3) | (161) | (2) | (39) |
Finansinės veiklos sąnaudų iš viso | (1.781) | (764) | (1.780) | (642) |
Finansinės veiklos grynasis rezultatas | (1.314) | (719) | (1.758) | (621) |
34. Ataskaitinių metų pelnų mokestis ir atidėtasis pelno mokestis
Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:
Grupė | Bendrovė | |||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos | (140) | (98) | - | (1) |
Atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | (567) | (2.367) | (567) | (2.367) |
Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) | (707) | (2.465) | (567) | (2.368) |
Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas) | Naujų vartotojų prijungimo įmokos | Atsargų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas | Sukauptos sąnaudos | Nepanaudota investicijų lengvata | Kita | Viso |
2021 m. gruodžio 31 d. | 2.490 | 201 | 71 | 261 | 4.608 | - | 7.631 |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (148) | (5) | 15 | 42 | (2.416) | 145 | (2.367) |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - | - | - |
2022 m. gruodžio 31 d. | 2.342 | 196 | 86 | 303 | 2.192 | 145 | 5.264 |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | 1.068 | 44 | (6) | 61 | (1.744) | 56 | (521) |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - | - | - | - | - |
2023 m. gruodžio 31 d. | 3.410 | 240 | 80 | 364 | 448 | 201 | 4.743 |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | Palūkanų kapitalizavimo įtaka | IMT perkainojimas | Viso |
2021 m. gruodžio 31 d. | (122) | - | (122) |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (1) | - | (1) |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | - | - |
2022 m. gruodžio 31 d. | (123) | - | (123) |
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje | (46) | - | (46) |
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje | - | (488) | (488) |
2023 m. gruodžio 31 d. | (169) | (488) | (657) |
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą | 4.743 | 5.264 |
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas | - | - |
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimu | (657) | (123) |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte | 4.086 | 5.141 |
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d. | 7.508 |
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2022 m. gruodžio 31 d. | 5.141 |
Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2023 m. gruodžio 31 d. | 4.086 |
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas investicijoms į Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį ilgalaikį turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Bendrovė, apskaičiuodama 2023 m. pelno mokestį, pasinaudojo minėta lengvata ir sumažino 2023 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 40 tūkst. eurų suma (2022 m. – 266 tūkst. eurų suma).
Bendrovės vertinimu per 12 mėn. bus realizuota 888 tūkst. eurų atidėto pelno mokesčio grynąja verte, 3.198 tūkst. eurų - per ilgesnį nei 12 mėn. laikotarpį.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Grupės ir Bendrovės finansinės būklės ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.
Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, 2023 m. ir 2022 m. Grupė ir Bendrovė taikė 15% pelno mokesčio tarifą.
Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15% pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:
2023 m. | 2022 m. | |
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 13.992 | 18.088 |
Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą | (2.099) | (2.713) |
Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos | (29) | 80 |
Dukterinės įmonės pardavimas ir likusios investicijos į asocijuotą įmonę perkainojimas | 1.521 | - |
Ataskaitiniu laikotarpiu panaudota investicijų lengvata | 40 | 266 |
Kita | - | - |
Papildoma nepanaudota investicijų lengvata | - | - |
Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai | - | (1) |
(567) | (2.368) | |
35. Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai
Grupė | ||
2023 m. | 2022 m. | |
Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. eurų) | 13.013 | 15.665 |
Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst. vienetų) | 178.383 | 178.383 |
Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai (eurai) | 0.07 | 0.09 |
36. Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos
Toliau atskleidžiama reikšmingų investavimo ir finansavimo sandorių, kurie laikomi nepiniginiais sandoriais, įtaka vertinant finansinės ir investicinės pinigų srautus.
Investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautuose 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 2.260 tūkst. eurų, atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto įvertinimas iš naujo, pasikeitus atidėjinio formavimo prielaidoms 264 tūkst. eurų, įsipareigojimų dengimas, formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas - 404 tūkst. eurų, kapitalizuotos palūkanos 329 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 59 tūkst. eurų, gautinų dotacijų pasikeitimas 427 tūkst. eurų.
Investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautus 2022 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 28.468 tūkst. eurų, atidėjinio specialių žemės naudojimo sąlygų registravimui ir su juo susijusio nematerialaus turto įvertinimas iš naujo, pasikeitus atidėjinio formavimo prielaidoms 889 tūkst. eurų, atlikti apmokėjimai formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas 238 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 21 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir turtą, skirtą perparduoti, sudarė 80 tūkst. eurų, gautinų dotacijų pasikeitimas 3.410 tūkst. eurų.
37. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas
Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė vadovaujasi Grupės iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.
Finansinės priemonės pagal grupes, atsižvelgiant į finansinės būklės ataskaitos straipsnius:
Finansinis turtas | Pastaba | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. |
Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius) | 1.226 | - | |
Išvestinės finansinės priemonės | 10 | 1.226 | - |
Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina | 10.181 | 18.959 | |
Prekybos gautinos sumos | 12 | 9.030 | 18.498 |
Kitos gautinos sumos | 13 | 502 | 17 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 15 | 121 | 21 |
Kitas finansinis turtas | 14 | 528 | 423 |
Finansinis turtas iš viso: | 11.407 | 18.959 |
Finansiniai įsipareigojimai | Pastaba | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. |
Finansiniai įsipareigojimai vertinami tikrąja verte per pelną (nuostolius) | 364 | - | |
Išvestinės finansinės priemonės | 10 | 364 | - |
Finansiniai įsipareigojimai vertinami amortizuota savikaina | 126.514 | 143.536 | |
Paskolos | 21 | 92.046 | 100.962 |
Prekybos skolos | 25 | 5.335 | 13.668 |
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai | 26,27 | 29.133 | 28.906 |
Iš viso: | 126.878 | 143.536 |
Lentelėje pateikiama informacija apie balansinių straipsnių vertes, dėl kurių yra patiriama kredito rizika:
Pastaba | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Vertinamas tikrąja vertę per pelną (nuostolius) | 10 | 1.226 | - |
Vertinamas amortizuota savikaina | 37 | 10181 | 18959 |
Sutarčių turtas | 13 | 1798 | 2780 |
13.205 | 21.739 |
Likvidumo rizika
Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Grupės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra reikalinga, atsižvelgiant į prognozes, Bendrovė priima mokumą užtikrinančius sprendimus, t. y. apyvartinių lėšų subalansavimui naudojasi EPSO-G kredito limitu sąskaitoje. Bendrovės su EPSO-G sudaryta tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis galioja iki 2025 m. vasario 28 d. Nepanaudotas kredito limitas sąskaitoje 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 44.991 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. 30.429 tūkst. eurų).
Grupės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų įtaką, 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Bendrojo likvidumo rodiklis | 0.36 | 0.89 |
Greitojo padengimo rodiklis | 0.28 | 0.84 |
Likvidumo rodiklių pokyčiui darė įtakos iš pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas. Be to bendrojo likvidumo rodikliui ženklios įtakos turėjo ir atsargų sumažėjimas. Įvertinant Bendrovės nepanaudotą kredito limitą sąskaitoje, likvidumo rodiklis 2023 m. gruodžio 31 d. sudarytų 0,99.
Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):
Iki 3 mėnesių | Nuo 3 iki 12 mėnesių | Nuo 1 iki 5 metų | Po 5 metų | Iš viso | |
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis | 11.103 | 17.533 | 27.166 | 51.649 | 107.451 |
Nuomos įsipareigojimai | 125 | 406 | 974 | 3.281 | 4.786 |
Kiti įsipareigojimai | 1.456 | 27.450 | - | - | 28.906 |
Prekybos mokėtinos sumos | 13.668 | - | - | - | 13.668 |
2022 m. gruodžio 31 d. likutis | 26.352 | 45.389 | 28.140 | 54.930 | 154.811 |
Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis | 27.653 | 4.427 | 26.129 | 40.501 | 98.710 |
Nuomos įsipareigojimai | 101 | 251 | 1.075 | 3.081 | 4.508 |
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai | 1.683 | 27.450 | 364 | - | 29.497 |
Prekybos mokėtinos sumos | 5.335 | - | - | - | 5.335 |
2023 m. gruodžio 31 d. likutis | 34.772 | 32.128 | 27.568 | 43.582 | 138.050 |
Kredito rizika
Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų, pinigų, kito finansinio turto, gautinų dotacijų ir biržos dalyvių pervestų lėšų, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi mokėjimų už teikiamas perdavimo paslaugas administravimo aprašą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų įsiskolinimą. Vykdomas visų klientų kreditingumo vertinimas, bei identifikavus nuokrypius nuo mokėjimų už teikiamas paslaugas administravimo apraše numatytų kriterijų ne tik individualiai vertinama riziką susijusi su kiekvieno kliento kreditingumu, bet ir, esant poreikiui, savalaikiai gauna papilomas užtikrinimo priemones tokiu būdu ją eliminuodama. Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją. Bendrovės kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 82% (2022 m. gruodžio 31 d. - 81%) visų Bendrovės prekybos gautinų sumų.
Grupė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo (15 pastaba). Grupėje galioja iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.
Politika nustato bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, diversifikavimo limitus, laikant ar investuojant lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan.
Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę, o Biržos dalyvis norėdamas pateikti pavedimus pirkti privalo pateikti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę (t.y. avansą arba banko garantiją).
Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.
Palūkanų normos rizika
Grupė 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų kintamos palūkanų normos yra susietos su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp bankinių palūkanų normų rinkoje, Grupė per 2023 m. ir 2022 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.
Žemiau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o tai yra 1%.
Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.
EURIBOR padidėjimas baziniais punktais | Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst. eurų | |
2023 m. gruodžio 31 d. | 100 | (1.230) |
2022 m. gruodžio 31 d. | 100 | (2.031) |
Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika
Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja svyravimai Lietuvos ir tarptautinėse gamtinių dujų rinkose ir biržose. Grupė per 2023 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.
Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė
Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp rinkos dalyvių vertinimo dieną.
Grupės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės gautos ir suteiktos paskolos ir nuomos įsipareigojimai.
Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:
(a)Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3);
(b)Ilgalaikių gautų ir suteiktų paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Grupė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos palūkanos, apskaitinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. 11.627 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31d. – 10.931 tūkst. eurų) didesnė nei tikroji vertė.
38. Klimato kaitos poveikio vertinimas
Bendrovės vadovybės vertinimu, kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią ekonomiką. Bendrovės vienu iš pagrindinių darnios veiklos tikslu įvardijamas siekis sumažinti veiklos poveikį aplinkai.
Siekiant ženkliai sumažinti poveikį aplinkai, nuosekliai įgyvendinamas sudarytas priemonių planas: planuojami pilotiniai projektai, atliekama rinkos analizė, kuriami investiciniai planai. Vykdomi veiksmai orientuoti į pasiruošimą naujajam ES teisiniam metano emisijų reguliavimui.
Bendrovės vadovybės vertinimu su klimato kaita susiję reikalavimai nesukelia abejonių dėl veiklos tęstinumo, vertinimai ir prielaidos neturi didelės rizikos reikšmingam turto ir įsipareigojimų balansinių verčių koregavimui, ilgalaikio turto ir atsargų vertės sumažėjimui.
39. Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai
Teisiniai ginčai
Šiuo metu Bendrovė turi vieną civilinę bylą dėl 4.678 tūkst. eurų SGD terminalo lėšų ir delspinigių 818 tūkst. Eur priteisimo iš AB „Achema“ pagal 2012 m. gruodžio 21 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartis. Kauno apygardos teismas sustabdė bylą iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.
2023 m. rugsėjo 12 d. Bendrovė Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (toliau – Pareiškimas), kuriuo prašo teismo Bendrovės naudai iš AB „Achema“ pagal aukščiu minėtas sutartis priteisti 974 tūkst. eurų delspinigių ir 6 024 tūkst. eurų suskystintų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų. Šio Bendrovės Pareiškimo priėmimo klausimą Kauno apygardos teismas spręs atnaujinus bylos nagrinėjimą.
Byloje dėl SGD terminalo lėšų ir delspinigių priteisimo Bendrovė veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius, SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinos sumos kredito rizikos nepatiria.
Ilgalaikio turto įsigijimo įsipareigojimai
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose už 1.3 mln. eurų (2022 m. gruodžio 31 d. – 18.7 mln. eurų).
Bendrovė dar nėra gavusi draudimo išmokos žalos, patirtos gaisro metu, atlyginimui 132 tūkst. eurų. Vadovybė tikisi, kad draudimo išmoka bus gauta. Draudimo išmokos gavimas nėra apibrėžtas laike, kol nebus baigti su įvykiu susiję tyrimai, bet dėl to draudimo išmokos dydis neturėtų reikšmingai pasikeisti.
40. Susijusių šalių sandoriai
Atskleidimas apima sandorius ir likučius su EPSO-G grupės įmonėmis, dukterine įmone GET Baltic, visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. eurų) bei vadovybe ir jų artimais šeimos nariais.
2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys buvo:
- Bendrovės patronuojanti įmonė EPSO-G, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai;
EPSO-G grupės įmonės:
‐Litgrid AB (bendri akcininkai);
‐UAB „TETAS“ UAB (bendri akcininkai);
‐UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai);
‐UAB „Energy Cells“ (bendri akcininkai);
Asocijuota įmonė GET Baltic.
AB „Ignitis grupė” įmonės:
‐AB „Energijos skirstymo operatorius“;
‐UAB „Ignitis“;
‐UAB Ignitis gamyba;
‐UAB „Transporto valdymas“;
‐Ignitis Polska sp. z.o.o.
‐Kitos AB „Ignitis grupė” įmonės.
Kitos valstybės kontroliuojamos įmonės:
‐AB „Klaipėdos nafta“ (nuo 2024 m. sausio 10 d. juridinio asmens pavadinimas pakeistas į AB „KN Energies“);
‐VĮ „Ignalinos atominė elektrinė (gamtinių dujų perdavimo sutartis nutraukta 2022 m. vasario 1 d.);
‐Kitos valstybės kontroliuojamos ar reikšmingai įtakojamos įmonės;
‐Vadovybė.
Pirkim-ai | SGDT lėšos (pirki-mai) | Parda-vimai | SGDT lėšos (parda-vimai) | Gautin-os sumos | Gauti- nos SGDT lėšos | Gautos paskol-os | Mokė- tinos sumos | Mokėti-nos SGDT lėšos | Gauti divi- dendai | Finansi-nės veiklos sąnaud-os | |
UAB GET Baltic | 19.210 | - | 4.801 | - | 796 | - | - | 5 | - | 4 | - |
EPSO-G | 349 | - | - | - | - | - | 25.009 | 227 | - | - | 683 |
UAB TETAS | 4 | - | - | - | - | - | - | - | - | - | - |
AB Ignitis gamyba | 2.811 | - | 4.947 | 3.172 | 625 | 640 | - | 293 | - | - | - |
AB Energijos skirstymo operatorius | 474 | - | 354 | 58 | 167 | 12 | - | 21 | - | - | - |
UAB Ignitis | 4.845 | 11.235 | 13.024 | 2.796 | 1.457 | 528 | - | 704 | 4.932 | - | - |
UAB Transporto valdymas | 401 | - | - | - | - | - | - | 40 | - | - | - |
AB KN Energies | - | - | - | - | - | - | - | - | 3.975 | - | - |
Ignitis Polska sp. Z.o.o. | - | - | 121 | - | - | - | - | - | - | - | - |
Kitos valstybės valdomos įmonės | 184 | - | - | - | - | - | - | 2 | - | - | - |
28.278 | 11.235 | 23.247 | 6.026 | 3.045 | 1.180 | 25.009 | 1.292 | 8.907 | 4 | 683 | |
2022 m. gruodžio 31 d.
Pirkimai | SGDT lėšos (pirkimai) | Parda-vimai | SGDT lėšos (pardavimai) | Gautinos sumos | Gautinos SGDT lėšos | Gautos paskolos | Mokėtinos sumos | Mokėtinos SGDT lėšos | Gauti divi-dendai | Finansinės veiklos sąnaudos | |
UAB GET Baltic | 42.143 | - | 14.000 | - | 214 | - | - | 2.604 | - | 598 | - |
EPSO-G | 127 | - | - | - | - | - | 9.571 | 54 | - | - | 81 |
UAB TETAS | 4 | - | 30 | - | - | - | - | - | - | - | - |
AB Ignitis gamyba | 1.475 | - | 7.460 | 6.368 | 1.019 | 432 | - | 378 | - | - | - |
AB Energijos skirstymo operatorius | 2.630 | - | 270 | - | 49 | 8 | - | 15 | - | - | - |
UAB Ignitis | 13.091 | 18.996 | 22.749 | 6.163 | 1.876 | 402 | - | 2.334 | 3.660 | - | - |
UAB Transporto valdymas | 402 | - | - | - | - | - | - | 43 | - | - | - |
AB KN Energies | - | 10.729 | - | - | - | - | - | - | 3.975 | - | - |
VĮ Ignalinos atominė elektrinė | - | - | 4 | 7 | - | - | - | - | - | - | - |
Ignitis Polska sp. Z.o.o. | 74 | - | 214 | - | 38 | - | - | - | - | - | - |
Kitos valstybės valdomos įmonės | 68 | - | - | - | - | - | - | 9 | - | - | - |
60.014 | 29.725 | 44.727 | 12.538 | 3.196 | 842 | 9.571 | 5.437 | 7.635 | 598 | 81 | |
Iš susijusių šalių gautinoms ir susijusioms šalims mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienų. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir neapskaitė vertės sumažėjimų.
Išmokos vadovybei
2023 m. | 2022 m. | |
Išmokos susijusios su darbo santykiais | 805 | 673 |
Išmokos valdybos nariams | 92 | 48 |
897 | 721 |
Bendrovės vadovybe yra laikoma Bendrovės vadovas, technikos, teisės ir organizacijos vystymo, komercijos, pažangos ir finansų direktoriai. Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar turto perleidimo.
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vadovybei sukaupta bendra atostogų rezervo suma sudarė 94 tūkst. eurų, finansinio skatinimo 101 tūkst. eurų.
41. Audito ir ne audito paslaugos
2022 m. – 2023 m. laikotarpiu audito įmonė Grupei ir Bendrovei suteikė žemiau nurodytas audito ir ne audito paslaugas. Ne audito paslaugos atskleidžiamos remiantis paslaugų suteikimo data:
Paslaugų pobūdis | Grupė | Bendrovė | ||
2023 m. | 2022 m. | 2023 m. | 2022 m. | |
Audito paslaugos | 77 | 45 | 77 | 34 |
Iš viso audito paslaugų | 77 | 45 | 77 | 34 |
Ne audito paslaugos | ||||
Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos | 14 | 14 | 14 | 14 |
Kitos paslaugos | 4 | 4 | 3 | 3 |
Iš viso ne audito paslaugų: | 18 | 18 | 17 | 17 |
Audito sąnaudos bendrųjų pajamų ataskaitoje atvaizduojamos prie kitų sąnaudų.
42. Kapitalo valdymas
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2023 m. ir 2022 m. Bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė tenkino šį reikalavimą. Dividendų skyrimui ir išmokėjimui Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyti tam tikri apribojimai. Grupės dividendų politika nustato dividendų nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo principus. Kitų išorėje ar Grupės viduje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui nėra.
43. Pobalansiniai įvykiai
Pobalansinių įvykių, kurie galėtų daryti reikšmingą įtaką Bendrovės finansinėms ataskaitoms iki finansinių ataskaitų patvirtinimo datos, nebuvo.
AB „Amber Grid“
Laisvės pr. 10,
LT 04215 Vilnius
Tel. (8-5) 236 0855
info@ambergrid.lt
www.ambergrid.lt
Įmonės kodas 303090867
PVM kodas LT100007844017
A.s. LT71 07044 0600 0790 5969,
AB SEB bankas
ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS
2023-03-27
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko informacijos
atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Amber Grid“ Bendrovės vadovas Nemunas Biknius, finansų direktorius
Gytis Fominas ir Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė, patvirtiname, kad mūsų žiniomis pridedamos
AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos, už metus, pasibaigusius 2023 m.
gruodžio 31 d., parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos
Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai parodo AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus,
finansinę būklę, pelną arba nuostolius ir pinigų srautus. AB „Amber Grid“ 2023 m. konsoliduotame
metiniame pranešime yra teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Amber Grid“ ir įmonių
grupės būklė kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.
Bendrovės vadovas
Nemunas Biknius
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu
el. parašu)
Finansų direktorius
Gytis Fominas
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu
el. parašu)
Apskaitos skyriaus vadovė
Rasa Baltaragienė
(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu
el. parašu)
UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva
+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt
Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre
Nepriklausomo auditoriaus išvada
AB „Amber Grid“ akcininkams
Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito
Mūsų nuomonė
Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB „Amber
Grid“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamosios įmonės (toliau visos kartu – Grupė) 2023 m. gruodžio
31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir
Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų ir konsoliduotųjų pinigų srautų
vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.
Mūsų nuomonė atitinka 2024 m. kovo 27 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.
Mūsų audito apimtis
Grupės konsoliduotąsias ir Bendrovės atskirąsias finansines ataskaitas sudaro:
● 2023 m. gruodžio 31 d. konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita;
● tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;
● tuomet pasibaigusių metų konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita; ir
● konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingą apskaitos
politikos informaciją ir kitą aiškinamąją informaciją.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau
aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.
Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.
Nepriklausomumas
Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių apskaitos specialistų etikos
standartų valdybos parengtu Tarptautiniu apskaitos profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius
nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių
ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą
Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TASESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių
ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.
Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme
Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat
pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr.
537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos
Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.
Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suteikėme
Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 42
pastaboje.
Mūsų audito metodika
Apžvalga
● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei yra vienodas ir
sudaro 800 tūkst. Eur
● Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą. Grupės mastu
patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome analitines procedūras,
kad galėtume parengti išvadą apie konsoliduotąsias finansines
ataskaitas kaip visumą. Mūsų auditas apėmė 100 % Grupės turto ir
99 % pajamų.
● Ilgalaikis materialusis turtas, apskaitomas perkainota verte
Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir
konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į
tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų
apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie
savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus
kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą
tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.
Reikšmingumo lygis
Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti
pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad
kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems
ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui,
įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris
pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti
audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir
visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.
Bendras reikšmingumo lygis
Bendrovei
800 tūkst. Eur (900 tūkst. Eur)
Bendras reikšmingumo lygis
Grupei
800 tūkst. Eur (900 tūkst. Eur)
Kaip mes jį nustatėme
Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei nustatytas
kaip 1% nuo paskutinių trejų metų pajamų vidurkio
Taikyto reikšmingumo lygio
išaiškinimas
Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome
pajamas, nes tai yra rodiklis, kuriuo remiasi priežiūros
institucijos, išorės kreditoriai ir kitos suinteresuotosios šalys.
Bendrovės ir Grupės veiklos rezultatai priklauso nuo
patvirtintų reguliuojamos veiklos tarifų, todėl Bendrovės ir
Grupės pelnas prieš apmokestinimą kasmet itin svyruoja, o
Reikšmingu
mo lygis
Grupės
audito apimtis
Pagrindiniai
audito
dalykai
pajamos yra stabilesnis ir į augimą orientuotas rodiklis, kurį
galima palyginti su kitais rinkos dalyviais. Kadangi 2021-
2023 m. pajamos svyravo dėl energijos kainų pokyčių, kaip
kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome paskutinių
trejų metų pajamų vidurkį.
Pasirinkome 1% nuo vidutinių trejų metų metinių pajamų
bendrąjį reikšmingumo lygį, kuris yra priimtinose kiekybinio
vertinimo reikšmingumo lygio ribose.
Sutarėme su Audito komitetu kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius
40 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone,
būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.
Pagrindiniai audito dalykai
Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant
einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių
ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes
nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.
Pagrindinis audito dalykas
Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį
audito dalyką
Ilgalaikis materialusis turtas, apskaitomas
perkainota verte
(žr.2.6, 3 ir 7 pastabas)
Po pirminio pripažinimo Grupė taiko
perkainojimo metodą ilgalaikio materialiojo
turto (toliau – IMT) pripažinimui. Grupės IMT
balansinė vertė 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė
284 353 tūkst. Eur ir atitiko jo tikrąją vertę
perkainojimo dieną, atėmus vėlesnį sukauptą
nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius,
pripažintus iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2023 m. Grupės vadovybė atliko IMT
perkainojimą. Grupės grynasis perkainojimo
nuostolis iš viso sudarė 4 685 tūkst. Eur, iš
kurių 3 255 tūkst. Eur padidėjimo suma buvo
pripažinta tiesiogiai nuosavybės dalyje ir
7 940 tūkst. Eur sumažėjimo suma buvo
pripažinta pelno arba nuostolių dalyje.
Elektros ir dujų perdavimo tinklų turto
vertinimas apėmė šiuos etapus: (i) naujo turto
atkuriamosios vertės (angl. RCN) nustatymą;
(ii) turto fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo
nustatymą; (iii) turto ekonominio nusidėvėjimo
įvertinimą (taikant pajamų metodą).
Nustatydama atkuriamąją vertę, vadovybė
atsižvelgė į turtui būdingą dabartinę
Mes supratome ir įvertinome vadovybės politikas,
procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos
vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąją vertę.
Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo
metodologiją ir vadovybės įvertintus tarifų
nustatymą reglamentuojančių teisės aktų
pasikeitimus per 2023 m.
Mes gavome RCN ir DRC apskaičiavimo modelį,
patikrinome modelyje naudojamų duomenų ir
pasirinktų turto vienetų fizinio ir funkcinio
nusidėvėjimo nustatymo pagrįstumą, palygindami
juos su palyginamojo naujo turto dabartinėmis
statybos kainomis ir patikrindami formules bei
duomenis, naudotus RCN ir DRC vertėms
apskaičiuoti.
Mes gavome pinigų srautų modelį, kurį vadovybė
taikė IMT ekonominiam nusidėvėjimui nustatyti.
Mes patikrinome modelį ir įvertinome, ar
matematiniai skaičiavimai jame yra tikslūs ir ar
rezultatai yra tiksliai palyginami su IMT
balansinėmis vertėmis.
Mes išanalizavome vadovybės taikytas prielaidas,
kurios turėjo reikšmingos įtakos vertinimo
rezultatams: reguliuojamo turto grąžos normą ir
diskonto normą, tikėtinas investicijas į ilgalaikį
materialųjį turtą, ir reguliuojamo turto vertes. Šias
informaciją, tokią kaip medžiagų ir darbų kaina
arba bendra rangos darbų sąnaudų suma.
Tuomet buvo nustatytas turto fizinis ir funkcinis
nusidėvėjimas, siekiant įvertinti kiekvieno
atskiro turto vieneto nudėvėtąją atkuriamąją
vertę (angl. DRC).
Ekonominis turto nusidėvėjimas buvo
nustatytas taikant pajamų metodą. Remiantis
ekonominio nusidėvėjimo testo rezultatais,
turto vertės, nustatytos taikant DRC metodą,
buvo proporcingai sumažintos, išskyrus turtą,
kurio vertė dėl ekonominio nusidėvėjimo
sumos paskirstymo taptų mažesnė už šio turto
reguliuojamo turto bazės (toliau – RAB vertė).
Buvo laikoma, kad tokio turto RAB vertė
atitinka jo tikrąją vertę. Sumažėjimo suma, kuri
kitu atveju būtų paskirstyta tokiam turtui,
proporcingai buvo paskirstyta kitam turtui.
Galiausiai vadovybė palygino individualių turto
vienetų ankstesnes balansines vertes su
perkainotomis vertėmis, nustatytomis taikant
pirmiau aprašytą metodą, ir apskaičiavo
perkainojimo pelną ar nuostolius,
pripažįstamus atitinkamai pelno ir nuostolių
dalyje arba kitų bendrųjų pajamų dalyje.
Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT
likučio reikšmingumo konsoliduotojoje
finansinės būklės ataskaitoje ir dėl to, kad
vadovybės atliekamas IMT vertinimas yra
sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės
sprendimus.
prielaidas atitinkamai sutikrinome su išoriniais ar
Bendrovės vidaus informacijos šaltiniais.
Mes pasitelkėme savo vidaus vertinimo ekspertus,
kurie padėjo mums įvertinti diskonto normą bei
atlikti bendrą vertinimo modelio kūrimo
metodologijos vertinimą.
Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio
jautrumą grąžos normos ir diskonto normos
pokyčiams.
Be to, mes patikrinome tikrosios vertės perviršio
arba sumažėjimo paskirstymą individualiems turto
vienetams, remiantis ekonominio nusidėvėjimo
principais, ir pasirinktiems turto vienetams
atlikome išsamų tikrosios vertės paskirstymo
testą.
Taip pat mes įvertinome, ar buvo tendencingumų
nustatant tikrąją vertę.
Mes įvertinome 2.6, 3 ir 7 pastabose atskleistos
informacijos pakankamumą.
Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį
Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo
nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą,
apskaitos procesus ir kontroles, taip pat į verslo sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą.
Todėl atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą ir, atsižvelgiant į reikšmingumą ir rizikos požymius,
patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome Bendrovės patronuojamosios įmonės UAB „GET Baltic“
2023 m. gegužės 31 d. pasibaigusio 5 mėnesių laikotarpio finansinių rezultatų analitines procedūras,
kad galėtume parengti išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą.
Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą
Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą
įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą, atlygio ataskaitą ir socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą
(tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį
pranešimą.
Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą
informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų
ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų
iškraipymų.
Konsoliduotojo metinio pranešimo, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, atžvilgiu
mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir
atlygio ataskaitą, pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatyme
bei Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme numatyta informacija.
Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:
● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame
pranešime, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą, pateikta informacija
atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir
● konsoliduotasis metinis pranešimas, įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą,
yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės
įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Bendrovė ir Grupė pateikė socialinės atsakomybės (darnumo) ataskaitą, kuri yra sudėtinė
konsoliduotojo metinio pranešimo dalis.
Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie
Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame
pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką
turėtume informuoti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal
Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei
už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui
be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti
veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos
principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų
veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo
procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra
reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų
nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad
auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys
atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas
atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams,
priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės
profesinio skepticizmo principu. Taip pat:
● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas,
suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus,
kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl
apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes
apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus
kontrolių nepaisymas;
● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms
aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie
Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;
● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir
susijusių atskleidimų pagrįstumą;
● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to,
ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais
ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą.
Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje
privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių
atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito
įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali
lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;
● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar
finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo
pateikimo koncepciją;
● surenkame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą
veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą
audito nuomonę.
Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį,
audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės
trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.
Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų
dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti
pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių
ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones.
Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo
svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais
audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės
aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas
neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio
atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.
Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų
Išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio
ataskaitų teikimo formato reikalavimams
Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo
užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad Grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, įskaitant
konsoliduotąjį metinį pranešimą, už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atitinka nustatytus
Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas).
Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas
Bendrovės vadovybė taikė konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų teikimo
formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815,
kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais reguliavimo
standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF
reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam elektroninio ataskaitų
teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente.
Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai pakankamo
užtikrinimo išvadai pateikti.
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė
Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų
teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.
Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF
taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios
Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui be
reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų.
Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip
pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis
ESEF reglamentu.
Mūsų atsakomybė
Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų
vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.
Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu)
„Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-
asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir
atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka nustatytus
reikalavimus.
Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį
TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą
neatitikimą reikalavimams).
Atliktų darbų santrauka
Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Konsoliduotųjų
finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais
parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar
reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:
• supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Konsoliduotųjų finansinių
ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato parengimą
bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;
• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;
• įvertinimą, ar konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL ženklinimo kalbą yra
pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo reikalavimus, aprašytus
ESEF reglamente;
• įvertinimą, ar Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF taksonomijos, ir ar
tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra identifikuojamas tinkamas
elementas; ir
• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.
Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.
Išvada
Mūsų nuomone, Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už
2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF reglamentą.
Išvada dėl atskirųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų
teikimo formato reikalavimams
Bendrovės vadovybė Bendrovės atskirosioms finansinėms ataskaitoms pritaikė vieną elektroninio
ataskaitų teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento
(ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais
reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau –
ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės atskirosios finansinės
ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad atskirųjų finansinių ataskaitų Europos
vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas už 2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo
atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą.
Paskyrimas
Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 23 d. ir visas
nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpis 2015-2017 m. auditui sudarė trejus metus. Po dvejų metų
pertraukos mūsų paskyrimas buvo pratęstas 2020-2022 m. auditui, o 2023 m. rugpjūčio 30 d. mūsų
paskyrimas buvo vėl pratęstas 2023 m. auditui, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis apėmė
septynerius metus, iš kurių ketveri metai sudarė naujausią nenutrūkstamo užduoties vykdymo laikotarpį.
Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa
Radzevičienė.
UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu
Rasa Radzevičienė
Partnerė
Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377
Vilnius, Lietuvos Respublika
2024 m. kovo 27 d.
Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada