AB „Amber Grid“

Laisvės pr. 10,

LT 04215 Vilnius

Tel. (8-5) 236 0855

info@ambergrid.lt

www.ambergrid.lt

Įmonės kodas 303090867

PVM kodas LT100007844017

A.s. LT71 07044 0600 0790 5969,

AB SEB bankas

ATSAKINGŲ ASMENŲ PATVIRTINIMAS

2022-03-18 Nr.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu ir Lietuvos banko

informacijos atskleidimo taisyklėmis, mes, AB „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas

Biknius, finansų direktorius Gytis Fominas ir Apskaitos skyriaus vadovė Rasa Baltaragienė,

patvirtiname, kad mūsų žiniomis pridedamos AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios

finansinės ataskaitos, už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., parengtos pagal Tarptautinius

finansinės atskaitomybės standartus priimtus taikyti Europos Sąjungoje, atitinka tikrovę ir teisingai

parodo AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba

nuostolius ir pinigų srautus. AB „Amber Grid“ 2021 m. konsoliduotame metiniame pranešime yra

teisingai nurodyta verslo plėtros ir veiklos apžvalga, AB „Amber Grid“ ir įmonių grupės būklė kartu

su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduriama, aprašymu.

Generalinis direktorius

Nemunas Biknius

(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Finansų direktorius

Gytis Fominas

(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

Apskaitos skyriaus vadovė

Rasa Baltaragienė

(Dokumentas pasirašytas kvalifikuotu el. parašu)

AB „Amber Grid“

2021 m.

konsoliduotasis

metinis

pranešimas

AB „Amber Grid“ konsoliduotosios ir atskirosios

finansinės ataskaitos, konsoliduotasis metinis

pranešimas ir nepriklausomo auditoriaus išvada už

metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Turinys

1. Apžvalga 5

2. Verslo aplinka 10

3. Strategija 13

4. Veikla 21

5. Finansiniai rezultatai 28

6. Rizikos ir jų valdymas 35

7. Valdymo ataskaita 38

8. Žmonės 44

9. Darnumas 50

10. Esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai 52

11. Priedai 53

12 Konsoliduotosios ir atskirosios finansinės ataskaitos 74

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Apžvalga

Valdybos

pirmininko

pranešimas

Algirdas Juozaponis

„Amber Grid“ valdybos pirmininkas

Gerbiamieji,

Pirmieji 2022 metų mėnesiai buvo itin gausūs įvykių ir pokyčių,

kuriuos atsiminsime dar ilgai. Karas Ukrainoje suteikė daug

nerimo, tačiau taip pat ir sutelkė. Sutelkė visus asmeniškai,

sutelkė komandas ir organizacijas. Vasario gale ir kovo

pradžioje per kelias valandas ir per kelias dienas ryžtingai

priėmėme ir keitėme sprendimus, kuriais vadovavomės

daugelį mėnesių ir metų. Tačiau visų svarbiausia – šiuo

laikotarpiu išryškėjo, jog Lietuva daugelį metų užtikrintai

ir sėkmingai žengė energetinės nepriklausomybės link.

Nuosekliai Vakarų kryptimi plėtojama dujų perdavimo

infrastruktūra ir regioninės rinkų integracijos nauda tapo

daugiau nei akivaizdi. Žavėjausi kolegų susitelkimu, motyvacija

ir pasiryžimu įveikti per naktį susiformavusius iššūkius.

2021 metais bendrovė didžia dalimi dėl šaltų orų didino savo

veiklos apimtis ir beveik trečdaliu didino pajamas. Tačiau

svarbiausia – „Amber Grid“ investavo daugiau nei 45 mln. eurų

į dujų perdavimo tinklo stiprinimą. Gruodį Lietuvos teritorijoje

buvo baigti dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos

darbai. 2022 metais veiklą pradėsianti jungtis leis Lietuvai

turėti galimybę atsisakyti dujų iš Rytų.

Lietuvai sujungus savo dujotiekius su Lenkijos, o tuo pačiu

ir su visos Europos dujų rinka, atsivers naujos tarptautinės

prekybos dujomis galimybės. Todėl „Amber Grid“ pradėjo

dujų biržos „GET Baltic“ strateginio partnerio atranką. Kartu

su būsimuoju partneriu sieksime išnaudoti europinės dujų

rinkos potencialą ir sudaryti galimybę „GET Baltic“ klientams

pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus.

Nepaisant pastaruoju metu ženkliai pakitusios geopolitinės

aplinkos toliau ryžtingai žengiame į žaliosios energetikos

etapą. Tai numatyta praėjusiais metais patvirtintoje

ilgalaikėje „Amber Grid“ veiklos strategijoje ir veiksmų

planuose. Prisiėmėme įsipareigojimus visuomenei siekiant

infrastruktūros pritaikymo žaliosioms dujoms bei įgyvendinant

tikslus, susijusius su klimato kaita. To simboliu tapo ir pernai

atnaujintas „Amber Grid“ prekės ženklas – žaliojo gintaro

forma ir spalva – lydės bendrovės pastangas dirbti tvariau ir

su mažesniu poveikiu aplinkai.

Dėkoju „Amber Grid“ klientams, darbuotojams bei

partneriams už bendrą darbą 2021 metais. Linkiu tolesnio

susitelkimo ir ryžto mums visiems. Žengiame teisinga kryptimi.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Apžvalga

Generalinio

direktoriaus

pranešimas

Nemunas Biknius

„Amber Grid“ generalinis direktorius

2021 metai žymi pastarojo laiko svarbiausio, strateginio energetikos

projekto GIPL įgyvendinimo pabaigą. Tai – strateginis, energetinę

laisvę įtvirtinantis ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos šalių regionui bei

Suomijai svarbus energetikos projektas. GIPL statybos truko dvejus

pandeminius metus, dėl ko jo įgyvendinimas buvo dar sudėtingesnis.

Nepaisant visų kilusių iššūkių, GIPL dujotiekis buvo pastatytas laiku ir

pagal biudžetą. Tai leido laiku pasiruošti neprognozuojamai agresijai

iš Rytų. Neseniai paskelbėme, kad GIPL dujotiekis pradės veikti jau šių

metų gegužės 1 d. Šiuo svarbiu pasiekiamas strateginio energetikos

infrastruktūros GIPL projekto tikslas – atveriamas naujas, alternatyvus

dujų transportavimo šaltinis regionui, užtikrinantis dujų tiekimo

saugumą.

Vienas labiausiai išryškėjusių 2021 metų veiklos prioritetų buvo

aktyvus darbas žaliosios energetikos srityje. Kartu su užsienio

konsultantais pradėjome rengti nacionalines vandenilio panaudojimo

ir plėtros gaires, padėsiančias pamatus Lietuvos vandenilio strategijai.

Pradėjome pasirengimą ŠESD (šiltnamio emisijas sukeliančių dujų)

inventorizacijai, skyrėme didžiulį dėmesį poveikio aplinkai mažinimo

priemonių planų sudarymui. Padėdami verslui sparčiau žengti link

biometano gamybos Lietuvoje, užmezgėme tvirtesnį ryšį su šios

rinkos dalyviais, atliekame veiksmus, padedančius pagerinti mūsų

teikiamas paslaugas ir palengvinti prisijungimo prie dujų perdavimo

sistemos procesą. 2021-aisiais „Amber Grid“ objektuose įsirengę

saulės jėgaines, pradėjome nuosavą žaliosios elektros energijos

gamybą. Saulės jėgainėmis pasigaminsime apie 40 proc. visam

Lietuvos dujų perdavimo tinklui reikalingos elektros energijos.

2021 metais startavo pirmasis žaliojo vandenilio gamybos projektas.

Kartu su kitomis Lietuvos įmonėmis pasirašėme bendradarbiavimo

susitarimą dėl vandenilio gamybos „Power-to-gas“ (P2G) technologijos

plėtros. Projekto metu pirmą kartą prie Lietuvos dujų sistemos bus

prijungtas žaliąjį vandenilį gaminsiantis įrenginys. Planuojama, kad

pilotinis projektas bus įgyvendintas ir žaliosios vandenilio dujos,

naudojant P2G technologiją, Lietuvoje bus pradėtos gaminti 2024

metais.

Pernai paskelbėme „Amber Grid“ strategiją iki 2030. Jos prioritetai

– infrastruktūros pritaikymas žaliajam vandeniliui, konkurencingos

regioninės dujų rinkos sukūrimas ir įmonės poveikio aplinkai

sumažinimas dviem trečdaliais. Strategijoje įtvirtinti siekiai tapti

inovatyvia, aplinkai draugiška bendrove, siekiančia radikaliai

sumažinti veiklos daromą poveikį aplinkai yra suprantami kiekvienam

„Amber Grid“ komandos nariui. Greta įprastos dujų perdavimo

sistemos operatoriaus darbuotojui žinomos užduoties – užtikrinti dujų

sistemos saugumą ir patikimumą, atsirado ir dar viena – sugyvenimo

su aplinka, jos išsaugojimo užduotis.

Metų viduryje pasirodė pirmieji nerimo ženklai dėl augančių dujų kainų.

Jau vasarą pastebėta, kad dėl praėjusios šaltos žiemos, ištuštintų dujų

saugyklų ir po pandemijos atsigaunančių ekonomikų pradėjo sparčiai

kilti dujų kaina. Ir nors vasaros viduryje dujų vartojimas Lietuvoje vis

dar augo, dujų srautas į Baltijos šalis visiškai sumažėjo. Didelė dujų

kaina lėmė, kad į Baltijos šalis buvo transportuota 80 proc. mažiau

dujų nei 2020 m., kai kaina buvo labai maža. Vis dėlto, dujų vartojimas

Lietuvoje, nepaisant aukštų dujų kainų, išliko stabilus, Lietuva 2021

metais suvartojo 24 teravatvalandes (TWh) dujų. Didžioji dalis jų, net

62 proc. buvo patiekta per Klaipėdos SGD terminalą. Dujų importas

iš Rusijos tesudarė 26 proc. Lietuvai reikalingų dujų.

Pastarojo meto aukštos gamtinių dujų kainos turėjo įtakos didesnėms

pajamoms ir tuo pačiu sąnaudoms, teikiant sistemos balansavimo

paslaugas, per 2021 metus įmonė uždirbo daugiau kaip 68 milijonus

eurų pajamų.

Pastaruoju metu kilusios Rusijos agresijos akivaizdoje esame

pasiruošę visiems galimiems iššūkiams, sustiprinę dujų perdavimo

sistemą, paruošę reagavimo planus ekstremalios situacijos atveju.

Siekiame bendro tikslo – nepriklausomos, energijos tiekimo saugumą

užtikrinančios ir valstybę gamtinėmis dujomis aprūpinančios be

trikdžių sistemos.

Apžvelgdamas praėjusius 2021 metus, dėkoju „Amber Grid“

darbuotojams, klientams, partneriams ir akcininkams už susitelkimą,

padėties rimtumo įvertinimą, bendradarbiavimą ir palaikymą. 2022

metai įeis į mūsų istoriją, kai atvėrėme dar vieną, nepriklausomą dujų

tiekimo šaltinį, pirmąją Lietuvos dujotiekių jungtį su Vakarais. Tai leis

mums ne tik jaustis saugesniems, bet ir padės tolesnius pamatus

žaliosios energetikos transformacijai.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Apžvalga

1. Apžvalga

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį

parengtas konsoliduotasis metinis

pranešimas – 2021 m.

Pagrindiniai

duomenys

Pavadinimas

AB „Amber Grid“

(toliau – „Amber Grid“, Bendrovė)

Teisinė forma Akcinė bendrovė

Įregistravimo data

ir registras

2013 m. birželio 25 d.,

Juridinių asmenų registras

Juridinio asmens kodas 303090867

Juridinių asmenų

registro tvarkytojas

VĮ Registrų centras

Įstatinis kapitalas 51.730.929,06 Eur

LEI kodas 097900BGMP0000061061

Buveinės adresas

Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius,

Lietuva

Telefonas +370 5 236 0855

Elektroninio

pašto adresas

info@ambergrid.lt

Interneto tinklalapis www.ambergrid.lt

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ užtikrina

patikimą ir saugų gamtinių dujų perdavimą klientams aukšto slėgio

dujotiekiais. Bendrovė atsakinga už Lietuvos dujų perdavimo

infrastruktūros, kurią sudaro beveik 2300 km dujotiekių, tinklą ir dvi

dujų kompresorių stotis, eksploatavimą, priežiūrą ir plėtrą. Gerai

išvystyta Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūra patogi didelio

energijos kiekio transportavimui Baltijos šalims ir Suomijai.

2021 m. Bendrovė įgyvendino strateginį energetikos projektą GIPL

(Gas Interconnection Poland-Lithuania). 2022 m. pradėsianti veikti

tarptautinė dujotiekių jungtis ne tik sujungs Lenkijos ir Lietuvos

dujų perdavimo sistemas, bet ir Baltijos šalių bei Suomijos dujų

rinkas su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Siekiant dujų sektoriaus

dekarbonizacijos tikslų, „Amber Grid” aktyviai veikia ieškodama naujų

technologinių ir rinkos sprendimų bei kurdama sąlygas pritaikyti dujų

perdavimo sistemą žaliųjų dujų, įskaitant vandenilį, transportavimui.

„Amber Grid“ taip pat administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių

energijos išteklių (AEI), nacionalinį kilmės garantijų registrą.

„Amber Grid“ yra UAB „EPSO-G“ įmonių grupės (toliau – „EPSO-G“,

„EPSO-G“ įmonių grupė) įmonė. „EPSO-G“ yra valstybės valdoma

energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė, o UAB „EPSO-G“ veikia

kaip „EPSO-G“ įmonių grupės valdymo bendrovė, kurios akcininko

teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos minis-

terija. Daugiau informacijos apie UAB „EPSO-G“ ir „EPSO-G“ įmonių

grupę galima rasti internetiniame puslapyje www.epsog.lt.

„Amber Grid“ valdo 100 proc. UAB „GET Baltic“ įstatinio kapitalo.

„GET Baltic“ – bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus li-

cenciją, organizuojanti ir vystanti prekybą gamtinių dujų biržoje Lietu-

voje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Daugiau informacijos apie „GET

Baltic“ pateikta interneto svetainėje www.getbaltic.com.

Bendrovė filialų ir atstovybių neturi.

Vystyti sistemą,

įgalinančią konkurenciją

ir klimatui draugiškos

energijos naudojimą.

„AMBER GRID“ VIZIJA

Aplinkai draugiška,

inovatyvi energetikos

bendrovė integruotame

Europos dujų tinkle.

„AMBER GRID“ MISIJA

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Apžvalga

Veiklos rodikliai

1 lentelė. Bendrovės veiklos rodikliai, 2019 m. – 2021 m.

 2021 m. 2020 m. 2019 m.

Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką, GWh 24.136 25.144 23.530

Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas

, GWh 28.595 32.861 31.991

Sistemos naudotojų skaičius laikotarpio pabaigoje 110 108 105

Magistralinių dujotiekių ilgis, km 2285 2115 2115

Dujų skirstymo stočių ir dujų apskaitos stočių skaičius 68 67 68

Darbuotojų skaičius, laikotarpio pabaigoje 324 319 316

Karaliaučių buvo atnaujintas tos pačios dienos vakarą, pateikus dujų

transportavimo paslaugos užsakymą.

• 2021 m. vasario 25 d. „Amber Grid“ sudarė valdymo holdingo pa-

slaugų pirkimo sutartį su UAB „EPSO-G“. Sutarties maksimali kaina be

PVM – 425 tūkst. eurų, sutarties vykdymo terminas – 36 mėn.

Kovas

• 2021 m. kovo 3 d. „Amber Grid” gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teis-

mo nutartį, priimtą byloje dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietu-

vos GIPL pirkimo komisijos sprendimų. Teismas nusprendė panaikin-

ti dviejų ankstesnių instancijų teismų sprendimus ir bylą perduoti

nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas konstatavo,

kad žemesnių instancijų teismai tinkamai įvertino „Amber Grid“ ar-

gumentus dėl pakartotinio pasiūlymų vertinimo, nacionalinio saugu-

mo vertinimo ir ekonominio naudingumo balo skaičiavimo, po kurio

buvo sumažintas ieškovo pateikto pasiūlymo įvertinimas. Šie „MT

Group“ ieškinio reikalavimai atmesti. Byla pirmosios instancijos teis-

mui grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui dėl dalies „MT Group“ ieš-

kinio reikalavimų ieškovo teiktos ir nenagrinėtos pretenzijos pagrįstu-

mo apimtyje.

• 2021 m. kovo 23 d. „Amber Grid“ dukterinės įmonės dujų biržos „GET

Baltic“ valdyba laikinai eiti bendrovės generalinės direktorės pareigas

paskyrė „GET Baltic“ valdybos pirmininkę Jūratę Marcinkonienę.

• 2021 m. kovo 31 d. „Amber Grid“ gavo Valstybinės teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijos patvirtinimą, kad pirmasis GIPL

statybos etapas, atitinkantis 73 km dujotiekio ruožą, atliktas tinkamai,

dujotiekio kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus.

Balandis

• „Amber Grid“ dukterinės įmonės dujų biržos „GET Baltic“ valdybo-

je darbą pradėjo naujai išrinkta valdybos narė – „Amber Grid“ teisės

ir administravimo direktorė Ingrida Kudabienė, valdybos pirmininku

išrinktas – „EPSO-G“ finansų vadovas Viktoras Baltuškonis.

Svarbūs įvykiai

Sausis

• „Amber Grid“ pasirašė sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra

(LVPA), pagal kurias Bendrovė skaitmenizuos Jauniūnų dujų kompre-

sorių stoties Širvintų rajone valdymą ir įrengs naują dujų perdavimo

sistemos saugumą užtikrinantį elementą dujotiekyje Marijampolės

rajone. Dujų sistemos atnaujinimo projektams bus skirta Europos Są-

jungos parama. Šie beveik 2 mln. eurų vertės projektai bus įgyvend-

inti iki 2023 m. pavasario. ES struktūrinių fondų paramos lėšomis bus

finansuota pusė sumos – apie 1 mln. eurų.

Vasaris

• Vykdant tarptautinės dujų jungties GIPL projektą, Lietuvoje ir Lenki-

joje dujotiekį tiesiantys rangovai paklojo iš anksto suvirintą vamzdyno

atkarpą. Tiesiant GIPL dujotiekį, vasarį buvo išbandyti 102 įrengtos

naujosios dujų jungties kilometrai. Visas dujotiekio ilgis – 165 km.

• 2021 m. vasario 9 d. „Amber Grid“ gavo pranešimą, kad „Gazprom“

prašymu laikinai stabdomas dujų tranzitas iš Lietuvos į Karaliaučių.

Dujos į šią Rusijos sritį tiekiamos tranzitu per Lietuvą iš Baltarusijos.

Dujų tranzito stabdymo priežastys nebuvo nurodytos. Tranzitas į

1 Latvijos Respublikos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities perdavimo sistemos

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Apžvalga

• Atlikus tris ketvirtadalius Lietuvą ir Lenkiją sujungsiančio GIPL du-

jotiekio tiesimo darbų, pradėtas baigiamasis jungties statybų etapas

– Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba.

• „Amber Grid“ pasirašė sutartį su LVPA, pagal kurią numatoma įvairiose

Lietuvos vietovėse rekonstruoti virš žemės esančias ir nepakankamai

įgilintas aukšto slėgio magistralinių dujotiekių atkarpas. Sutartis taip

pat atveria galimybę padidinti dujotiekio technologinę pažangą

– projekto metu bus įrengti inovatyvūs infrastruktūros elementai –

korozijos greičio davikliai. Projekto vertė siekia daugiau kaip 4 mln.

eurų. Pusė sumos – daugiau kaip 2 mln. eurų bus finansuota iš ES

struktūrinių fondų paramos. Projektas bus įgyvendinamas iki 2023 m.

antros pusės.

Gegužė

• 2021 m. gegužės 10 d. VERT patvirtino 40,4 mln. eurų „Amber Grid”

pajamų viršutinę ribą 2022 metams. Tai – 4 proc. mažiau nei 2021

metams patvirtinta pajamų viršutinė riba, kuri siekia 42,4 mln. eurų.

• „Amber Grid“ valdyba patvirtino gamtinių dujų perdavimo kainas

2022 m. Lietuvos vartotojams nustatyta 29 proc. mažesnė nei 2021 m.

vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina – 1 Eur/MWh.

Birželis

• „Amber Grid“, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir bendrovė

„SG dujos Auto“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl vande-

nilio gamybos „Power-to-gas“ (P2G) technologijos plėtros. Projekto

metu pirmą kartą prie Lietuvos dujų sistemos bus prijungtas žaliąjį

vandenilį gaminsiantis įrenginys. Planuojama, kad pilotinis projektas

bus įgyvendintas ir žaliosios vandenilio dujos, naudojant P2G tech-

nologiją, Lietuvoje bus pradėtos gaminti ir tiekti į dujų tinklą 2024

metais.

• „Amber Grid” apklausė Lietuvos atsinaujinančių išteklių (biometa-

no) rinkos dalyvius, siekdama išsiaiškinti esamą padėtį atsinaujinančių

išteklių rinkoje ir identifikuoti tobulintinas sritis, kad ši rinka Lietuvoje

galėtų vystytis greičiau ir lengviau. Apibendrinti apklausos rezultatai

skelbiami Bendrovės interneto puslapyje.

Liepa

• „Amber Grid“ paskelbė Šiaulių ir Telšių dujų skirstymo stočių

modernizavimo darbų konkursą. Projektas įgyvendinamas patvirtinus

ES paramą minėtų stočių modernizavimui. Projektą tikimasi

įgyvendinti iki 2023 m. vidurio.

• 2021 m. liepos 8 d. VERT patikslino 2022 m. valandinio pajėgumų

produkto kainas būsimame Santakos (GIPL) tarptautiniame sujungi-

mo taške.

• 2021 m. liepos 14 d. „Amber Grid“ valdyba patvirtino naują

Bendrovės veiklos strategiją.

Rugpjūtis

• Į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuotos pirmosios

10 megavatvalandžių (MWh) žaliųjų dujų, kurioms suteiktos tai

įrodančios kilmės garantijos. Importuotų biometano dujų kilmės šalis

– Danija, dujas įsigijo įmonė „SG dujos“. Žaliųjų dujų kilmės garantija

patvirtina, kad dujos buvo pagamintos, naudojant atsinaujinančius

energijos išteklius.

• Pradėtas ELLI projekto rangos darbų pirkimas. ELLI, pagal reikšmę

antras po GIPL strateginis projektas, kuriuo planuojama padidinti du-

jotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumus.

• Paskelbta „Amber Grid“ strategija iki 2030 metų. Jos prioritetai –

infrastruktūros pritaikymas žaliajam vandeniliui, konkurencingos re-

gioninės dujų rinkos sukūrimas ir įmonės poveikio aplinkai sumažini-

mas dviem trečdaliais.

Rugsėjis

• Įsirengus saulės jėgaines, bendrovė pradėjo nuosavos žaliosios

elektros energijos gamybą. Saulės jėgainėmis „Amber Grid“ objek-

tuose Vilniuje, Jauniūnuose ir Panevėžyje pagaminama apie 40 proc.

visam dujų perdavimo tinklui reikalingos elektros energijos.

• Kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų perdavimo sistemų opera-

toriais susitarta dėl žaliųjų dujų rinkos plėtros skatinimo.

Spalis

• Atnaujintas „Amber Grid“ prekės ženklas, tuo pažymint naują, į žalią-

ją transformaciją orientuotą įmonės veiklos etapą.

• Pagrindinė įmonės buveinė perkelta į naują biurą Vilniuje, Laisvės

pr. 10.

• Kartu su Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos opera-

toriais pradėtas rengti techninių vandenilio transportavimo galimybių

tyrimų ir plėtros planas.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Apžvalga

• Suvirinta GIPL dujotiekio auksinė siūlė, sujungusi Lietuvos ir Lenkijos

dujų perdavimo sistemas. Tai - vienas paskutiniųjų svarbiausių darbų,

įrengiant Baltijos šalių regiono ir Europos Sąjungos dujų rinkas su-

jungiantį dujotiekį.

• Gautas trečiojo GIPL dujotiekio statybos etapo užbaigimo aktas.

Lapkritis

• Siekiant bendros regioninės dujų rinkos Baltijos šalių ir Suomijos

dujų perdavimo sistemos operatoriai sutarė išplėsti dabartinę Esti-

jos-Suomijos-Latvijos dujų įleidimo tarifų zoną. Tai sudarys sąlygas

prie jos prisijungti ir Lietuvai. Bendra operatorių paraiška pateikta

vertinti nacionalinėms institucijoms.

Gruodis

• Kartu su italų dronų gamintojais sukurtas ir išbandytas inovatyvus,

metano nuotėkius aptinkantis dronas papildė įmonės turimą dujo-

tiekių priežiūros techniką.

• Paskelbtas Kėdainių, Vievio ir Grigiškių dujų skirstymo stočių

modernizavimo darbų rangos viešasis konkursas.

• 2021 m. gruodžio 31 d., gavus paskutinį statybos užbaigimo aktą,

užbaigtas GIPL statybos projektas.

Svarbūs įvykiai po ataskaitinio

laikotarpio pabaigos

Sausis

• „Amber Grid“ pradėjo rengti nacionalinės vandenilio technologi-

jos plėtros Lietuvoje gaires. Jos rengiamos kartu su viešąjį konkursą

laimėjusiais konsultantais – Jungtinės Karalystės konsultacijų ben-

drove „Baringa Consulting Limited“, bendradarbiaujančia su tarptau-

tine valdymo konsultacijų įmone „Civitta“. Planuojama, kad Lietuvos

vandenilio sektoriaus plėtros gairės iki 2050 metų ir jų įgyvendinimo

veiksmų planas iki 2030 m. bus parengtas 2022 m. pavasarį.

• 2022 m. sausio 28 d. paskelbta, kad „Amber Grid“ ir „EPSO-G“

valdybos priėmė sprendimą skelbti dukterinės įmonės dujų biržos

„GET Baltic“ strateginio partnerio, kuriam būtų pasiūlyta įsigyti dalį

bendrovės akcijų, atranką. Viešas konkursas organizuojamas siekiant

pritraukti patyrusį strateginį partnerį, kuris regiono dujų rinkos

dalyviams galėtų pasiūlyti modernią, pažangiais sprendimais grįstą

dujų prekybos platformą, apimančią tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius

produktus ir geriausią rinkos praktiką atitinkančias kliringo paslaugas.

Konkurso pradžia – 2022 m. vasario 1 d. Planuojama, jog konkurso

laimėtojas bus atrinktas 2022 metais. Kvalifikacinius reikalavimus

atitikęs ir didžiausią kainą už „GET Baltic“ akcijas pasiūlęs dalyvis

galės įsigyti 66 proc. akcijų paketą.

Narystė

Bendrovė yra Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo

ENTSOG (www.entsog.eu), asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos

rūmai“, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos, Lietuvos

suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platformos, EASEE-gas asociacijos,

Europos atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registrų (ERGaR),

Europos švaraus vandenilio aljanso, Lietuvos vandenilio platformos,

Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos, INFOBALT asociacijos,

European Hydrogen Backbone iniciatyvos narė:

• ENTSOG įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą

Nr. 715/2009 kaip organizacija, skirta dujų perdavimo sistemų opera-

torių bendradarbiavimui Europos Bendrijos lygmeniu užtikrinti.

• Asociacija „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai“ yra dvišalė Lietuvos

ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo organizacija. Asociacija

renka informaciją savo nariams apie verslo galimybes abiejose šalyse,

bendradarbiauja su organizacijomis ir asmenimis, užtikrinančiais verslo

valdymą ir plėtrą, organizuoja konferencijas ir teminius renginius.

• Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija įkurta 2016 m. Asocia-

cija formuoja bendrą energetikos sektoriaus poziciją, atstovauja savo

narių interesams valstybinėse institucijose, visuomeninėse ir tarp-

tautinėse organizacijose, siekia, kad būtų plėtojamos ir gerinamos

Lietuvos elektros energijos ir dujų tiekimo sąlygos šalies vartotojams,

skatinama ekonominė ir techninė energetikos ūkio pažanga.

• Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) platforma įsteigta 2017

m.Platformos partneriai siekia skatinti SGD kaip naujo, švaresnio ir

tylesnio kuro naudojimą transporto, pramonės bei kituose ūkio sekto-

riuose ir sukurti visų potencialių SGD rinkos dalyvių bendrą informac-

inę ir darbo platformą.

• EASEE-gas asociacija įkurta plėtoti ir skatinti supaprastintą ir

racionalizuotą fizinį dujų transportavimą ir prekybą dujomis visoje

Europoje.

• ERGaR asociacijos tikslas yra skatinti, plėtoti ir išlaikyti patikimą, ES

teisės aktų reikalavimus atitinkančią, sistemą, įgalinančią tarpvalsty-

binę dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų prekybą Europos gam-

tinių dujų sistemoje, padedančią išvengti dvigubo atsinaujinančių

dujų pardavimo ir dvigubos jų apskaitos

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Apžvalga

• „Amber Grid“ dalyvauja Europos švaraus vandenilio aljanse, kurio

tikslas – padėti įgyvendinti ES vandenilio strategijoje numatytus

tikslus, siekiant sukurti pilnavertę ir prieinamą atsinaujinančio

vandenilio vertės grandinę.

• „Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio platformos, įsteigtos prie

Energetikos ministerijos, narė. Platforma siekia padėti įgyvendinti

ES vandenilio strategijoje numatytus tikslus sukurti pilnavertę ir

prieinamą atsinaujinančio vandenilio vertės grandinę. Taip pat skatina

vandenilio kaip švaraus kuro, energijos šaltinio ir nešėjo naudojimą

transporto, pramonės, energetikos bei kituose ūkio sektoriuose, taip

pat Lietuvos įmonių ir organizacijų įsitraukimą į vandenilio sektoriaus

vertės grandinės veiklas, kuriant ir gaminant produktus bei teikiant

paslaugas Lietuvos ir kitų šalių poreikiams.

• „Amber Grid“ yra Lietuvos vandenilio energetikos asociacijos narė.

Šalies mokslininkus ir verslo organizacijas jungianti asociacija da-

lyvauja formuojant nacionalinę, regioninę ir ES politiką bei tikslus,

įskaitant Lietuvos vandenilio energetikos sektorių reglamentuojančių

teisės aktų leidybos procese strategijos ir vandenilio plėtros veiksmų

plano parengimą, prisideda siūlant teisėkūros iniciatyvas, kurios pas-

katintų vandenilio technologijų plėtrą šalyje, užtikrinant tarpsektorinę

vandenilio integraciją ir susijusių technologijų diegimą, skatina ben-

drą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą ir kt.

• „Amber Grid“ yra INFOBALT asociacijos narė. INFOBALT yra infor-

macijos, ryšių ir technologijų sektoriaus asociacija, siekianti sukurti

geriausias sąlygas technologijų taikymui, rinkos plėtrai bei ekspor-

tui. „Amber Grid” kartu su kitais šios asociacijos partneriais kuria

energetikos, mokslo ir IT srities „think tank“ bendradarbiavimo plat-

formą – EnergyTech, apjungiančią energetikos verslo įmones, mok-

slo bendruomenę ir pažangiausias bei daugiausia patirties turinčias

IT bei technologines bendroves. EnergyTech platforma mato save 3

kryptyse: kaip inovatyvių idėjų banką ir eksportuojamų kompetenci-

jų centrą; kaip bendraminčių profesionalų erdvę efektyviam dialogui

energetikos sektoriaus inovacijų skatinimui; kaip lyderį, įtraukiantį

Lietuvos, regiono ir tarptautinę bendruomenę tvariai ateities energe-

tikai užtikrinti.

• „Amber Grid“ prisijungė prie europinės vandenilio plėtros iniciaty-

vos „European Hydrogen Backbone“. Iniciatyvoje dalyvaujantys nariai

kuria vandenilio transportavimo infrastruktūros visoje Europoje viziją.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Verslo aplinka

2. Verslo

aplinka

Verslo aplinka ir

prognozės

Dideliu dujų vartojimu visą šaltą žiemą ir vėsų pavasarį prasidėję 2021

metai, ištuštėjusios dujų saugyklos bei po pandemijos atsigaunančios

pasaulio šalių ekonomikos reikšmingai padidino dujų kainų indeksus

tarptautinėse biržose. Dėl nepatrauklių kainų sumenko tiek dujų var-

tojimas Lietuvoje, tiek ir dujų perdavimas į kitas Baltijos šalis.

Per 2021 m. į Lietuvą buvo patiekta 26,3 teravatvalandės (TWh) dujų,

neskaitant transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai – 78,6 proc. pernai

patiekto kiekio tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 33,5

TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos

poreikiams buvo perduota 1,9 TWh dujų, tai yra 76,1 proc. mažiau,

palyginti su 2020 m., kai dėl rekordiškai mažų kainų dujų rinkoje ir

didelių šiltojo laikotarpio kainų skirtumų palyginti su ateinančios žie-

mos ateities sandoriais, Baltijos šalių kryptimi buvo transportuota itin

daug – 8 TWh dujų.

Dujų vartojimas Lietuvoje praėjusiais metais buvo mažesnis. Per 2021

metus Lietuvoje buvo suvartota 24,1 TWh dujų, tai – 4 proc. mažiau

nei pernai, kai dujų poreikis buvo 25,1 TWh dujų. Mažesnį dujų varto-

jimą lėmė aukštos dujų kainos.

Klaipėdos SGD terminalas išlieka svarbiausiu dujų tiekimo šaltiniu

Lietuvai ir Baltijos šalims. 2021 m. iš terminalo buvo patiekta 16,3

TWh dujų arba 62 proc., iš Latvijos – 3,2 TWh arba 12 proc., o iš Balta-

rusijos – 6,8 TWh arba 26 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos,

kitų Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams.

Kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos

aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos ištek-

lių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudo-

jimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms,

tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje. Tačiau dėl ribotų pasirinkimo

alternatyvų kai kuriose pramonės šakose, transporto sektoriaus seg-

mentuose bei dėl konkurencingumo teikiant balansavimo, rezervavi-

mo paslaugas šilumos ir elektros energijos sektoriuose, gamtinės

dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija,

siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išme-

timo mažinimo į atmosferą tikslų. Tuo pačiu dujos, transportuojamos

vamzdynais, keisis. Vis didesnę dalį turėtų sudaryti „žalios“ dujos:

biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos

procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje Lietuva

išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Jungtinių

Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus

susitarime nustatytų tikslų ir 2030 m. ES energetikos ir klimato

politikos tikslų įgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių

energijos išteklių dalį (įskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų

dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2020 m. –

iki 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc.

2021 m. kovą LR Seimas priėmė Alternatyvių degalų įstatymą, kurio

tikslas – plėsti alternatyvių degalų panaudojimo infrastruktūrą,

didinant pažangiųjų biodegalų gamybą ir naudojimą, pereinant prie

modernaus ir efektyvaus viešojo transporto bei skatinant netaršių

transporto priemonių naudojimą, siekiant, kad atsinaujinančių

energijos išteklių dalis transporte 2030 m. pasiektų 15 proc. Ypatingas

dėmesys skiriamas krovininio transporto sektoriaus transformacijai.

Siekiama, kad biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas, palyginti su

galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent

5,2 proc. 2030 m. Taip pat būtų skatinama ir gamtinių dujų vartojimo

infrastruktūra, kol gamtinių dujų ir biodujų dalis bendroje transporto

suvartojamų degalų struktūroje sudarytų 32 proc.

Alternatyvių degalų įstatymas įgalino dujų, pagamintų iš atsinaujinančių

energijos išteklių, kilmės garantijas kartu su jų tvarumą įrodančiais

sertifikatais panaudoti transporto sektoriuje, siekiant įvykdyti įstatyme

numatytus įpareigojimus. Kilmės garantijos su tvarumo sertifikatais

panaudotos transporto sektoriuje konvertuojamos į degalų iš

atsinaujinančių išteklių vienetus (DAEI) ir patenka į DAEI sistemą,

kurią administruoja paskirtoji valstybės valdomų energetikos įmonių

grupės EPSO-G įmonė „Baltpool“. Galimybė panaudoti kilmės

garantijas su tvarumo sertifikatais transporto sektoriuje Lietuvoje

ateityje lems būtent tokių kilmės garantijų paklausą.

2021 m. gruodžio mėn. pirmą kartą Lietuvoje buvo skirta parama

biometano gamybos projektams pagal Klimato kaitos programos

priemonę „Investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) bio-

dujų valymo įrenginiams įrengti“. Iš viso skirta beveik 15 mln. eurų

8 įmonėms. Taip pat per 2021 m. bendrovė sulaukė 14 prašymų iš

potencialių žalių dujų gamintojų išduoti prisijungimo prie perdavimo

tinko sąlygas. Tikimasi, kad pirmieji biometano gamintojai savo veiklą

pradės jau 2023 m.

Numatoma, kad Lietuvos, kaip ir ES, energetikos sektoriuje dujos iš-

liks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju į mažai anglies dioksido

į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. 2020–2030

m. dujų poreikis šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc.

sudarys dujų, kaip žaliavos, poreikis trąšų gamybos pramonėje.

Dar 2019 m. pabaigoje Europos Komisija pristatė Europos žaliąjį

susitarimą (angl. European Green Deal) – ambicingą projektą,

padėsiantį Europos piliečiams ir įmonėms pasinaudoti perėjimu

prie tvarumo ir ekologijos. Priemonės, pateiktos kartu su pradiniu

pagrindinių politikos krypčių planu, apima plataus masto išmetamųjų

teršalų mažinimą, investicijas į pažangius mokslinius tyrimus ir

inovacijas, natūralios Europos aplinkos išsaugojimą.

Europos Komisija pritaria, kad dujų sektorius ir tinklai gali efektyviai

prisidėti prie Europos vandenilio ekonomikos kūrimo ir plėtros. Euro-

pos Komisija numato du etapus – pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. ir

laikotarpį iki vandenilio rinkos sukūrimo 2050 m.

2021 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija paskelbė naują ES teisės

aktų projektų rinkinį. Dujų paketą sudaro:

1. Direktyva dėl atsinaujinančių ir gamtinių dujų bei vandenilio

vidaus rinkų bendrųjų taisyklių;

2. Reglamentas dėl atsinaujinančių ir gamtinių dujų bei

vandenilio vidaus rinkų (nauja redakcija);

3. Reglamentas dėl išmetamo metano kiekio mažinimo

energetikos sektoriuje ir iš dalies keičiančio Reglamentą (ES)

2019/942.

Direktyvos ir Reglamento pasiūlymų iniciatyva siekiama palengvinti

atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų,

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Verslo aplinka

ypač vandenilio ir biometano, integravimą į energetikos sistemą. Iki

2030 m. planuojama metano emisijas sumažinti 55 proc. lyginant su

1990 m., 2050 m. – pasiekti neutralumą klimatui Europos Sąjungoje.

Vienas iš pagrindinių Dujų paketo tikslų – sukurti vandenilio rinką, sudaryti

tinkamą aplinką investicijoms ir sąlygas plėtoti tam skirtą infrastruktūrą

bei prekybai su trečiosiomis šalimis. Pirmiausia, rinkos taisyklės bus

taikomos prieigai prie vandenilio infrastruktūros, vandenilio gamybos ir

transportavimo veiklos atskyrimui bei tarifų nustatymui.

Aukštos energijos kainos pastaraisiais mėnesiais atkreipė dėmesį į

energetinio saugumo svarbą, ypač tais laikais, kai pasaulinės rinkos

yra nepastovios. Europos Komisija pasiūlė pagerinti dujų sistemos

atsparumą ir sustiprinti esamas tiekimo saugumo nuostatas. Esant

trūkumams, nė vienas Europos namų ūkis nebus paliktas vienas, o

tarpvalstybinis automatinis solidarumas bus sustiprintas naudojant

naujas iš anksto nustatytas priemones ir patikslinimus dėl kontrolės

ir kompensacijų vidaus energijos rinkoje. Pasiūlymu dabartinės tai-

syklės išplečiamos taip, kad jos būtų taikomos atsinaujinančioms ir

mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančioms dujoms ir įtraukiamos

naujos nuostatos, apimančios kylančią kibernetinio saugumo riziką.

2020 m. Europos Komisija pristatė ES metano išmetimo mažinimo

strategiją, kurioje tarp kitų tikslų taip pat bus siekiama sumažinti

metano išmetimą energetikos sektoriuje. Taip pat buvo pristatyta ir

vandenilio strategija. Joje konstatuojama, kad vandenilis, pagamintas

iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m.,

siekiant ES klimatui neutralios ekonomikos. Numatoma, kad šis doku-

mentas, kaip ir Dujų paketas turės didelę įtaką dujų perdavimo veiklai

ateityje.

2021 m. Lietuvoje galiojęs karantinas dėl COVID-19 pandemijos

reikšmingos įtakos „Amber Grid“ veiklos tęstinumui, strateginių projektų

įgyvendinimui ir finansiniams rezultatams neturėjo. Bendrovėje veikė

Ekstremalių situacijų operacijų centras, buvo peržiūrėtas ekstremalių

situacijų valdymo planas, parengti papildomi dokumentai bei

įgyvendinimo priemonės – kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų,

kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų

sąrašai bei kita. Buvo taikomos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei

prevencinės priemonės. Visi bendrovės darbuotojai buvo aprūpinti

asmens saugumo priemonėmis – kaukėmis, respiratoriais, vienkartinėmis

pirštinėmis, dezinfekciniu skysčiu rankoms ir kt. Karantino metu didžioji

dalis Bendrovės darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu, o eksploatavimo

padaliniai, dėl darbo specifikos, dirbo įprastu režimu, taikydami

rekomenduojamas saugumo priemones.

Reguliacinė aplinka

Nuo 2019 m. prasidėjo naujas 5 metų reguliavimo periodas, taip pat

2020 m. perdavimo veiklos kainų nustatymui pradėtas taikyti 2017 m.

kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo

nustatomas suderintos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodek-

sas (TAR NC). Dėl TAR NC nuostatų taikymo, taip pat dėl regioninės

rinkos integravimosi galimi pokyčiai Bendrovės teikiamų paslaugų

kainų struktūroje (taip pat žr. skyrių „Dujų perdavimo sistemos opera-

toriaus paslaugų kainų reguliavimas“).

Dėl nustatyto reguliavimo įsigalioję pokyčiai turėjo įtakos Bendrovės

veiklai ir rezultatams: nuo 2019 m. prasidėjęs naujas reguliavimo peri-

odas lėmė, jog Bendrovei pradėta taikyti nauja VERT patvirtinta in-

vesticijų grąžos normos nustatymo metodika ir nuo 2019 m. pradžios

žymiai (nuo 7,09 proc. iki 3,33 proc.) sumažinta investicijų grąžos nor-

ma. Kadangi pagal minėtos metodikos (ją VERT 2021 m. koregavo)

nuostatas kasmet perskaičiuojama skolinto kapitalo kainos kompo-

nentė, investicijų grąžos norma nuo šiol reguliavimo periodo eigoje

kinta kasmet. Atitinkamai 2020 metams ji pakoreguota ir nustatyta

3,38 proc., 2021 metams – 3,86 proc., 2022 metams – 3,94 proc.

Informacija apie

„Amber Grid“ dukterinės

įmonės „GET Baltic“

veiklą 2021 m.

„Amber Grid“ valdo 100 proc. „GET Baltic“ akcijų. „GET Baltic“

yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto

duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą ACER agentūros.

Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje yra

vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais gamtinių dujų pro-

duktais Lietuvos, bendroje Latvijos ir Estijos, Suomijos prekybos

aikštelėse. Kurdama gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus

„GET Baltic“ siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą,

konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje.

2021-ieji, kaip ir ankstesni, „GET Baltic“ buvo vystymosi metai. Nuo-

lat tobulindami teikiamų paslaugų spektrą ir kokybę bei kurdami

naujus sprendimus, įmonė siekia prisidėti prie bendros didmeninės

Baltijos-Suomijos šalių gamtinių dujų rinkos vystymosi, likvidumo ir

skaidrumo didinimo bei rinkos kainos formavimo.

Pernai vyko itin aktyvi prekyba naujoje, nuo 2020 m. gruodžio 1 d.

Suomijoje veikiančioje, „GET Baltic“ valdomoje antrinių pajėgumų

prekybos platformoje. 2021 metais platformoje buvo įgyvendinta net

50 sandorių. Antrinė rinka vaidina svarbų vaidmenį padedant rinkos

dalyviams valdyti ir formuoti dujų pajėgumų poreikius bei užtikrinti jų

efektyvų panaudojimą.

Atsižvelgiant į didmeninės rinkos dalyvių poreikius bei nuolat

augantį aktyvumą biržoje, pristatytas Baltijos šalių ir Suomijos

dienos prieš parą produkto dujų kainų indeksas (BGSI-DA). BGSI-

DA indeksas skirtas padėti rinkos dalyviams skaidriai ir objektyviai

vertinti esamą situaciją rinkoje bei stebėti trumpalaikius gamtinių

dujų kainų pokyčius Baltijos-Suomijos šalyse bendrai bei kiekvienoje

prekybos aikštelėje atskirai. Naujas indeksas pradėtas skaičiuoti ir

viešai skelbti nuo 2021 m. gegužės 1 dienos.

Nuolat gerinant teikiamų paslaugų kokybę, gamtinių dujų biržos daly-

viams sukurta nauja duomenų teikimo ACER agentūrai apie standar-

tines sutartis, kuriomis prekiaujama „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje,

stebėsenos paslauga. Ši paslauga biržos dalyviams suteikia galimybę

stebėti „GET Baltic“ pateiktą informaciją ACER agentūrai apie biržoje

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Apžvalga

pateiktus pavedimus bei sudarytus sandorius. Naują stebėsenos pas-

laugą biržos dalyviai gali užsisakyti nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

Siekiant įgyvendinti į klientus orientuotos organizacijos strategiją, to-

bulinti įmonės veiklą, patenkinti klientų lūkesčius bei gerinti paslaugų

ir aptarnavimo kokybę, rugsėjo-spalio mėnesį pirmą kartą buvo atlik-

tas klientų pasitenkinimo tyrimas. jo metu buvo apklausiami „GET Bal-

tic“ klientai, kurie aktyviai naudojasi bendrovės paslaugomis, apie jų

patirtis, kaip jie vertina teikiamų paslaugų spektrą, kokybę, aptarnavi-

mą bei darbuotojus kaip žinių ir kompetencijų centrą. Klientų pasiten-

kinimo apklausos rezultatai parodė, kad „GET Baltic“ klientai mato

bendrovę kaip stabilią bei rinkos paslaugų standartą atitinkančią

įmonę. Įmonė, vertindama klientų nuomonę ateityje sieks atliepti jų

lūkesčius, tobulinti įmonės veiklą bei teikiamų paslaugų kokybę.

Pastaruosius metus itin didelis dėmesys buvo skiriamas IT saugumo

didinimui bei vidinių procesų tobulinimui. Įdiegti inovatyvius sprendi-

mai, siekiant automatizuoti rankinį darbą, patogiau ir detaliau stebėti

prekybą biržoje, operatyviai dalintis vidine informacija bei užtikrinti

viešai skelbiamų duomenų patikimumą.

Ateinančiais metais birža planuoja tęsti pradėtus darbus, toliau dieg-

ti išmanius sprendimus, gerinti aptarnavimo bei teikiamų paslaugų

kokybę, reaguoti į visų rinkos dalyvių ir akcininkų lūkesčius.

„GET Baltic“ biržos veikla 2021 m.:

• prekybos apyvarta padidėjo iki 8 TWh. Tai didžiausia metinė prekybos

apyvarta nuo „GET Baltic“ veiklos pradžios. Palyginti su 2020 m.,

prekybos apyvarta išaugo 10 proc. (7,2 TWh.);

• tarpvalstybiniais sandoriais 2021 m. buvo suprekiauta 1,6 TWh – tai yra

56 proc. daugiau nei 2020 metais (1 TWh).

• 54 proc. viso suprekiauto dujų kiekio įsigyta Lietuvoje (4.320 GWh),

24 proc. Suomijoje (1.942 GWh) ir 21 proc. bendroje Latvijos-Estijos

prekybos aikštelėje (1.695 GWh);

• sparčiausiai augo prekybos apyvarta bendroje Latvijos-Estijos prekybos

aikštelėje, lyginant su 2020 m. čia įsigytą du kartus daugiau gamtinių

dujų (2021 m. - 1.695 GWh; 2020 m. – 824 GWh) ir 17 proc. daugiau

parduota (2021 m. - 1.926 GWh; 2020 m. – 1.640 GWh);

• iš viso sudaryti 21.311 sandorių, tai yra 4 proc. daugiau lyginant su

2020 m. (20.576 sandoriai).

• pavedimus teikė 52 biržos dalyviai, visi sėkmingai sudarė sandorius. 2020

metais aktyviai pavedimus teikė 56 dalyviai, 55 iš jų sudarė sandorius;

• pigiausias sandoris sudarytas kovo mėnesį už 14 EUR/MWh, brangiausias –

gruodžio mėnesį už 140EUR/MWh.

1 pav. „GET Baltic“ veiklos rezultatai, 2021 m.

Prekybos

aikštelė

Biržos dalyvių

skaičius

Rinkos

formuotojų

skaičius

Pirkimo

apyvarta, GWh

Pardavimo

apyvarta, GWh

Suomija

29 1 1 942 1 600

Latvija-Estija

22 1 1 695 1 926

Lietuva

69 1 4 320 4 431

Biržos

dalyviai

Aktyvūs

biržos dalyviai

Rinkos

formuotojai

7 957 GWh

Prekybos

apyvarta

21 311

Sudaryti

sandoriai

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Strategija

3. Strategija

Vizija, misija,

įsipareigojimai,

prioritetai

2021 m. viduryje Bendrovės valdyba patvirtino naująją „Amber Grid“

strategiją 2021–2030 m.

Naujojoje bendrovės strategijoje iškeltas pagrindinis tikslas – veikti

išvien Lietuvos energetikos transformacijos kelyje į klimatui neutralią

ekonomiką. Gamtinių dujų transportavimo sistema – magistraliniai du-

jotiekiai, dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotys yra neatsieja-

ma Lietuvos energetikos sistemos dalis, kuriai tenka svarbus vaidmuo

kuriant klimatui neutralią ekonomiką, o svarbiausia – švaresnę ir sau-

gesnę ateitį. „Amber Grid“ pasirengęs transformuoti gamtinių dujų

sistemą, pritaikant ją saugiam atsinaujinančių energijos išteklių – bio-

dujų, metano ir vandenilio mišinio bei gryno vandenilio – transportavi-

mui. Siekiame integruoti šią sistemą į bendrą Europos rinką, sukuriant

efektyviai ir skaidriai veikiančią vieningą platformą, kuri įgalins valsty-

bę užtikrintai laikytis Europos žaliojo kurso, o vartotojus – naudoti

švarią energiją paprastai ir už geriausią kainą.

Naujosios strategijos ašis – vertė suinteresuotoms šalims. Dėmesio

centre yra penkios suinteresuotos šalys – vartotojai, gamintojai/tiekė-

jai, steigėjas, visuomenė ir darbuotojai – jiems įsipareigojame sukurti

vertę.

Kiekvienai suinteresuotai šaliai apibrėžėme įsipareigojimus ir

vienijančią misiją, taip įvardindami pagrindinę paskirtį ir tapatybę,

apibūdinant jas kaip ilgalaikius įsipareigojimus suinteresuotosioms

šalims.

2 pav. „Amber Grid“ įsipareigojimai suinteresuotoms šalims.

Visoms suinteresuotoms šalims identifikuoti prioritetai ir juos vienijanti vizija 10 metų laikotarpiui.

3 pav. „Amber Grid“ strateginiai prioritetai 2030 m.

Vystyti sistemą, įgalinančią

konkurenciją ir klimatui

draugiškos energijos naudojimą

Misija

Vartotojams

Užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje

ir galimybes įsigyti žalias dujas

Visuomenei

Mažinti poveikį klimato kaitai

ir siekti ilgalaikio Lietuvos

ekonominio konkurencingumo

Steigėjui

Veikti efektyviai, nuosekliai

vystyti ir pritaikyti mūsų

veiklą AEI plėtrai

Gamintojams/

tiekėjams

Paprastai ir lanksčiai transportuoti

įvairius dujų produktus visame regione

Darbuotojams

Kurti įsitraukusią ir pažangią

komandą, gyvenančią

ateities energetika

Išauginta konkurencija per rinkų integraciją ir

transportuojami nauji produktai: biometanas,

vandenilis ir metano mišinys, o kai kur

ilgesnėje perspektyvoje ir grynasis vandenilis

Mažėjantis veiklos poveikis

aplinkai ir perdavimo sistema

pritaikyta energetikos

sektoriaus dekarbonizacijai

Sukurtos palankios sąlygos

AEI integracijai ir užtikrintas

efektyvus turto valdymas

Sukurta į klientą orientuota

organizacija regiono dujų rinkos

dalyviams, paprastai ir lanksčiai

transportuojanti dujas

Įsitraukusi ir pažangi komanda –

ateities energetikos kompetencijų

centras

Aplinkai draugiška, inovatyvi

energetikos bendrovė

integruotame Europos dujų tinkle

Vizija

Vartotojams

Visuomenei

Steigėjui

Gamintojams/

tiekėjams

Darbuotojams

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Strategija

Kiekvienai suinteresuotai šaliai parengtos pagrindinės strategi-

jos įgyvendinimo gairės 10 metų laikotarpiui numatant konkrečius

veiksmus pamečiui.

Remiantis pagrindinėmis strategijos įgyvendinimo gairėmis,

suformuluoti tikslai, priemonės, strateginiai veiklos rodikliais

trumpajam 3 metų laikotarpiui.

VARTOTOJAI GAMINTOJAI/TIEKĖJAI STEIGĖJAS VISUOMENĖ VIENI KITIEMS

Tikslai

• Pritaikyti perdavimo tinklą žaliųjų

dujų patekimui į rinką

• Pasiekti artimą 0 kainų skirtumą tarp

Lietuvos ir kaimyninių šalių tikslinių

prekybos zonų (pagal prekybos

biržoje duomenis)

• Sukurti į klientą orientuotą

organizaciją

• Įgyvendinti NENS numatytus

strateginius projektus laiku ir

numatyta apimtimi

• Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui

• Užtikrinti efektyvų dujų sistemos

valdymą pritaikant ją AEI

integracijai

• Reikšmingai sumažinti veiklos

poveikį aplinkai

• Įgalinti dujų sektoriaus

transformaciją integruojant AEI

• Sukurti įsitraukusią ir pažangią

organizaciją

• Sukurti pažangią organizaciją -

ateities energetikos kompetencijų

centrą

Pagrindiniai

veiklos

rodikliai

• Perdavimo sistemos pritaikymo

žaliųjų dujų patekimui į rinką

veiksmų plano įgyvendinimas laiku ir

numatyta apimtimi

• Didmeninių kainų skirtumas, proc.

• Klientų pasitenkinimo rodiklis,

proc.

• NENS strateginių projektų

įgyvendinimas laiku ir sutarta

apimtimi

• ROE

• Reguliatoriaus leistina uždirbti

grąža (mln. Eur)

• AEI dujų kiekis sistemoje (TWh)

• Veiklos poveikis aplinkai (CO

emisijos, t. t.)

• AEI dujų kiekis sistemoje (TWh)

• Darbuotojų įsitraukimas (proc.)

• Pripažinti naujųjų dujų ekspertai,

kasmet kviečiami skaityti

pranešimus šia tema ne mažiau

nei 2 Lietuvos ir tarptautinėse

konferencijose

Rezultatas

2030 m.

• Sukurtos galimybės

transportuotivandenilį ir dujų

mišinį pagalnaujus nacionalinius

irtarpvalstybinius standartus.

• 90 proc. dienų kainų biržoje dydis ne

daugiau kaip ≤1 EUR/MWh didesnis

nei nuo Nyderlandų (TTF) VTP kainų

indeksas

• NENS/NEKS numatyti strateginiai

projektai įvykdyti laiku ir numatyta

apimtimi 100 proc.

• Padidinta regioninė integracija

su kaimyninėmis šalimis (LV, EE,

FI, PL)

• ROE ne mažesnis nei nustatytas

LRV

• 100 proc. reguliatoriaus leistinos

uždirbti grąžos

• AEI dujų, patekusių į dujų sistemą

(su kilmės garantijomis) kiekis –

0,95 TWh

• Veiklos poveikis aplinkai

sumažintas (CO

, CH

emisijos

ir t.t.) 2/3 lyginant su nustatytais

baziniais metais.

• AEI dujų, patekusių į dujų sistemą

(su kilmės garantijomis) kiekis –

0,95 TWh

• Darbuotojų įsitraukimas 65 proc.

• Naujųjų dujų kompetencijų

centras – formuojantis ateities

energetikos tendencijas, teisėkūrą,

verslo modelį

2 lentelė. Ilgalaikiai bendrovės strateginiai tikslai ir pagrindiniai veik-

los rodikliai

Siekiant užsibrėžtų tikslų, „Amber Grid“ nuolat vertina strategijos

įgyvendinimą ir pažangą.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Strategija

Veiklos ir

finansiniai tikslai

„Amber Grid“ Valdyba Bendrovei kėlė ir patvirtino 2021 m. metinius

veiklos tikslus. Bendrovei keliami finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra

tapatūs „Amber Grid“ generalinio direktoriaus tikslams. Už nustatytų

tikslų įgyvendinimą generalinis direktorius yra atskaitingas Valdybai.

Toliau pateikiame Bendrovės 2021 m. tikslų įgyvendinimo statusą.

3 lentelė. 2021 m. tikslų įgyvendinimas

VARTOTOJAI

TIKSLAI

Pritaikyti perdavimo sistemą

žalių dujų patekimui į rinką

Siekiame sukurti galimybes transportuotivandenilį ir dujų mišinį

pagalnaujus nacionalinius irtarpvalstybinius standartus.Šiam

tikslui pasiekti siekiame sumažinti veiklos apribojimus vietovės

klasėse. 2021 m. atlikome studiją ir sudarėme veiksmų planą

kokius pakeitimus turime atlikti. Ruošdamiesi žalių dujų patekimui

į perdavimo sistemą, parengėme vandenilio tyrimų programa/

metodika ir pradėjome rengti pirkimo dokumentaciją bandomajam

P2G projektui įgyvendinti.

Pasiekti artimą 0

kainųskirtumą tarp

Lietuvos irkaimyninių šalių

tiksliniųprekybos zonų

(pagal prekybos biržoje

duomenis)

2021 m. siekiant sukurti vieningą regiono rinką, toliau buvo vykdomi

tęstiniai darbai su regiono partneriais. Siekiama, kad bendra rinka

būtų sukurta visoms pusėms, taip pat ir Lietuvos gyventojams bei

verslui, priimtinomis sąlygomis. 2021 m. baigta ITC II etapo studija,

pasiektas principinis Baltijos šalių PSO sutarimas dėl būsimo ITC

mechanizmo. Numatyti veiksmai šiek tiek vėluoja, bendra operatorių

paraiška pateikta vertinti nacionalinėms institucijoms.

GAMINTOJAI/TIEKĖJAI

TIKSLAI

Sukurti į klientą orientuota

organizaciją

2021 m. numatyti darbai atlikti ne pilna apimtimi. Darbui su Lenkijos

PSO, pastačius dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos, Bendrovė

atliko paruošiamuosius darbus: atnaujintas sąskaitų planas, parengtas

naujas mėnesio uždarymo procesas, patvirtintos naudojimosi perdavi-

mo sistema bei balansavimo taisyklės, atlikti hidrauliniai skaičiavimai

Lenkijos kryptimi, įdiegta pajėgumų paskirstymo GSA sistema. Sukur-

ta IT sistema perdavimo sistemos operatoriaus ir sistemos naudotojų

efektyviam dujų srautų valdymui ir interaktyviam keitimuisi. Atliktas

klientų pasitenkinimo tyrimas, pradėtas diegti klientų aptarnavimo

standartas. Automatizuotų sprendinių platformos rangovų ir kitų in-

teresantų aptarnavimui įdiegimas vėluoja ieškant tinkamo techninio

sprendinio, tariantis dėl darbų apimties.

Įgyvendinti Nacionalinėje

energetikos

nepriklausomybės

strategijoje numatytus

strateginius projektai laiku ir

numatyta apimtimi

Siekiant sukurti vieningą infrastruktūrą, sujungsiančią Baltijos regiono

šalis su kitų Europos Sąjungos šalių dujų perdavimo tinklais, 2021 m.

sėkmingai baigtos GIPL dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos staty-

bos. Įgyvendinat ELLI projektą, 2021 m. atlikti visi suplanuoti darbai.

Projektas turi būti baigtas iki 2023 m. pabaigos padidinant dujotiekio

jungties pajėgumus tiek Lietuvos, tiek Latvijos kryptimi.

STEIGĖJAS

TIKSLAI

Užtikrinti tvarią grąžą

akcininkui

Tikslo „Užtikrinti tvarią grąžą akcininkui“ platesnė apžvalga pateikta

skyriuje „Finansiniai rezultatai“.

Užtikrinti efektyvų sistemos

valdymą pritaikant ją AEI

integracijai

Šio tikslo įgyvendinimui yra numatyta eilė priemonių. 2021 m.

sėkmingai įdiegtos planuotos priemonės technologinio turto valdymo

sistemose, paremtose rizikos vertinimu, pasirinkti techninės priežiūros

skaitmenizavimo įgyvendinimo sprendiniai, paskelbtos labiausiai

tinkamos ir netinkamos perdavimo sistemos vietos biometano ga-

mintojams prijungti, atlikta vietovės klasių susiejimo su magistralinio

dujotiekio darbiniu slėgiu studija, patvirtinta ilgalaikė skaitmenizavimo

strategija, rengiamos Lietuvos vandenilio plėtros gairės ir vystymo

planas. Atliktas išorinis auditas ir nustatyta, kad bendrovės informaci-

jos saugumo valdymo sistema atitinka ISO 270001 „Informacijos sau-

gumo valdymo sistemos“ standartą. Vėluoja Integruotos apskaitos ir

finansų valdymo informacinės sistemos (ERP) diegimas

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Strategija

VISUOMENĖ

TIKSLAI

Įgalinti dujų sektoriaus

transformaciją integruojant

AEI

2021 m. sėkmingai buvo vykdomi suplanuoti veiksmai integruojant

nacionalinę dujų, pagamintų iš AEĮ (įskaitant vandenilį), kilmės garan-

tijų sistemą į regioninę ir kuriamą europinę sistemą. Priimtas spren-

dimas dėl IT sprendinio pasirinkimo. Galimybės biometano kilmės

garantijoms prekiauti tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos yra

sustabdytos dėl Estijoje inicijuotų teisės aktų pakeitimų bei vėluo-

jančių teisės aktų, susijusių su kilmės garantijų veikla, priėmimo Latvi-

joje bei Suomijoje.

Reikšmingai sumažinti

veiklos poveikį aplinkai

Vienas didžiausiu prioritetų bendrovėje – reikšmingai sumažinti veik-

los poveikį aplinkai. Šiam tikslui pasiekti 2021 m. 10 proc. bendrovės

vykdomų pirkimų (pagal vertę) buvo žalieji pirkimai, pradėtos pirkimo

procedūros siekiant palaipsniui bendrovės autotransporto priemones

pakeisti netaršiomis, atlikta ŠESD taršos šaltinių inventorizacija, iki

2022 m. sausio pabaigos bus atliktas poveikio aplinkos vertinimas.

Bendrovės veikloje numatytas naudoti elektros energijos kiekis, pa-

gamintas iš AEI nepasiektas, įrengta tik dalis suplanuotų saulės elek-

trinių.

DARBUOTOJAI

TIKSLAI

Sukurti įsitraukusią

organizaciją

Didelis dėmesys sutelktas organizacijos kultūros pokyčio

įgyvendinimui. 2021 m. buvo sėkmingai įgyvendinamas kultūros

pokyčio planas, aktyviai įtraukiami darbuotojai, diegiamos gerosios

praktikos stiprinančios organizacinę kultūrą. Atlikta darbdavio

įvaizdžio esamos situacijos analizė. Vyksta darbdavio įvaizdžio

gerinimo priemonių plano rengimas.

Sukurti pažangią

organizaciją – ateities

energetikos kompetencijų

centrą

2021 m. siekiant sukurti pažangią organizaciją gyvendinti

vidiniai mokymai – sukurta vidinių lektorių akademija, skatinanti

darbuotojus dalintis turimomis kompetencijomis, patirtimi, stiprinti

bendradarbiavimą tarp padalinių. Taip pat atnaujinta bendrųjų ir

vadovavimo kompetencijų modelio dalis, atlikta prioritetinių sričių

esamos situacijos analizė ir numatyti šių sričių kompetencijų ugdymo/

įgijimo būdai. Siekiant sukurti efektyvumo kultūrą, parengta veiklos

efektyvumo programa, tačiau jos įgyvendinimas vėluoja.

Strateginiai

infrastruktūros

projektai

2021 m. „Amber Grid“ toliau vykdė strateginius

dujų perdavimo infrastruktūros projektus – Dujo-

tiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) staty-

bą ir Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos

pajėgumų padidinimą (ELLI).

Abu strateginiai projektai yra įtraukti į Europos

dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo

(angl. European Network of Transmission System

Operators for Gas, ENTSOG) dešimties metų

plėtros planą (2020 m.) (angl. Ten-Year Network

Development Plan, TYNDP), BEMIP regiono

perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį

investicijų planą, paskelbtą 2017 m. (angl.

BalticEnergy Market Interconnection Plan, BEMIP),

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus

dešimties metų (2020–2029 m.) tinklo plėtros

planą bei Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį

elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros

prioritetinių projektų įgyvendinimo planą. 2021 m.

lapkričio 19 d. paskelbtame ES Bendro intereso

projektų penktajame sąraše liko tik vienas „Amber

Grid“ vykdomas strateginis ELLI projektas, nes GIPL

projektas jau užbaigtas.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Strategija

Dujotiekių jungtis

tarp Lenkijos ir

Lietuvos (GIPL)

Dvejus metus, nuo 2020 m. sausio mėn. vykę tarptautinio dujotiekio,

jungiančio Lietuvą ir Lenkiją (GIPL) statybos darbai užbaigti. Tai patvir-

tino 2021 m. gruodžio 31 d. gautas paskutinis GIPL projekto statybos

užbaigimo aktas. Numatoma, kad GIPL dujotiekis pradės veikti 2022

m. viduryje.

Europos Komisija GIPL (Gas interconnection Poland-Lithuania) projek-

tą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu in-

frastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio

saugumo užtikrinimo. „Amber Grid“ GIPL projektą įgyvendina kartu

su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

4 pav. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas (GIPL).

Projekto tikslai:

• integruoti Baltijos šalių ir Suomijos

dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką,

• diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,

• padidinti dujų tiekimo saugumą.

JAUNIŪNAI

HOLOWCZYCE

Vamzdžio

diametras

700 mm

Bendras

dujotiekio ilgis

508 km

Jungties pajėgumai

GWh per parą

į Lietuvą į Lenkiją

TWh per metus

Lenkija

343 km

Lietuva

165 km

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Strategija

Bendras dujotiekio ilgis – 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje –

165 km. GIPL statybų, vykusių 2020-2021 m. metu Lietuvoje buvo

nutiestas dujotiekis per devynias savivaldybes nuo Širvintų iki Lazdijų.

Projekto rangos darbus įgyvendino įmonių konsorciumas, kurį sudarė

UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Dujotiekis paklotas

po didžiausiomis Lietuvos upėmis Nemunu ir Nerimi, taikant aplinką

tausojantį horizontalaus kryptinio gręžimo HDD metodą, atlikti ma-

siniai archeologiniai tyrinėjimai, pastatyta Santakos dujų apskaitos ir

slėgio reguliavimo stotis, Lietuvoje įrengtas dujotiekis sujungtas su

Lenkijoje paklotu vamzdynu, suvirinant auksinę siūlę valstybių sienų

sankirtoje. Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įreng-

tas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus.

Dujotiekis Lenkijoje bus prijungtas prie Holowczyce dujų kompre-

sorių soties.

Pastačius dujotiekių jungtį sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių

kryptimi transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi –

iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų ir Suomijos rinkos taps ben-

dros ES dujų rinkos dalimi. Investicijos į projektą sudarė 116 mln. Eur.

GIPL projekto naudos:

• integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų

rinką,

• sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių ir padidins

dujų rinkos konkurencingumą,

• padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek pa-

pildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES

šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju,

• sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos ir Lietu-

vos SGD terminalus ir perdavimo tinklus,

• padidins dujų prekybos likvidumą Lenkijos ir Baltijos šalių preky-

bos zonose, sustiprins jų regioninį vaidmenį.

Svarbiausi GIPL projekto įgyvendinimo įvykiai 2021 metais:

• vasarį paklota iš anksto suvirinta GIPL dujotiekio atkarpa, kuri

vėliau bus jungiama su Lietuvoje ir Lenkijoje nutiestomis naujojo

dujotiekio dalimis;

• tiesiant GIPL dujotiekį, vasarį buvo išbandyti 102 įrengtos naujo-

sios dujų jungties kilometrai;

• balandį pradėtas baigiamasis jungties statybų etapas – Santakos

dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba;

• 2021 m. spalį, Lietuvai ir Lenkijai iki valstybių sienos nutiesus du-

jotiekių atkarpas, buvo sujungtos abiejų šalių dujų perdavimo

sistemos;

• 2021 m. gruodžio mėn. GIPL projekto dalis Lietuvos teritorijoje

buvo sėkmingai užbaigta.

GIPL projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM S.A.

nuosavomis ir skolintomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Eu-

ropos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą

bei Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos

GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal

tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalį

GIPL projekto investicijų Lenkijos teritorijoje.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujie-

nas galima rasti projekto interneto tinklapyje (www.ambergrid.

lt/lt/projektai/dujotiekiu-jungtis-tarp-lenkijos-ir-lietuvos-gipl).

Dujotiekių jungties

tarp Latvijos ir

Lietuvos pajėgumų

padidinimas (ELLI)

Projektu siekiama padidinti dujų sistemų jungties tarp Latvijos ir

Lietuvos pajėgumus, užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą,

efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių

dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos

naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto

vykdytojai – „Amber Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius

AS „Conexus Baltic Grid“.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Strategija

5 pav. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektas (ELLI). Projekto metu Lietuvos pusėje bus padidinti Kiemėnų dujų apskaitos

stoties pajėgumai ir pertvarkytas dujotiekis prie Panevėžio dujų kom-

presorių stoties, o Latvijoje – vykdomi darbai, pertvarkant magistralinį

dujotiekį, kad būtų galima padidinti maksimalų darbinį slėgį nuo 40

iki 50 barų.

Investicijos padidins dujų jungties pajėgumus iki 130,5 GWh per parą

Latvijos kryptimi (dabar yra 67,6 GWh per parą) ir iki 119,5 GWh per

parą Lietuvos kryptimi (dabar yra 65,1 GWh per parą). Įgyvendinus

projektą bus sukurti pajėgumai, leisiantys Latvijos kryptimi transpor-

tuoti iki 47,6 TWh dujų per metus, Lietuvos kryptimi – iki 43,6 TWh per

metus, padidėję dujų perdavimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos

bus vertingi ir dėl tuomet jau veiksiančios GIPL jungties tarp Lietuvos

ir Lenkijos.

2021 m. vyko viešieji pirkimai statybos darbams atlikti. Sutartį su

laimėtoju planuojama pasirašyti 2022 m. pradžioje ir pradėti darbus.

ELLI projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei AS Conexus Baltic

Grid nuosavomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos in-

frastruktūros tinklų priemonę (CEF).

Europos sąjungos

finansinė parama

2021 m. „Amber Grid“ įgyvendino vieną iš Lietuvos Respublikos ener-

getikos ministro patvirtintame Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų

perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo plane numatytą

gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektą pagal 2014–2020

m. ES fondų investicijų veiksmų programą, kuriam buvo skirta iki 50

proc. Europos Sąjungos (toliau – ES) parama. Projekto „Dujų perdavi-

mo sistemos nuotolinės technologinių procesų kontrolės ir dujų ap-

skaitos prietaisų duomenų surinkimo sistemos diegimas“ įgyvendini-

mo metu buvo sukurta ir įdiegta programinė įranga, skirta perdavimo

sistemos priklausinių technologinių procesų nuotolinei kontrolei bei

dujų apskaitos prietaisų duomenų surinkimui, taip užtikrinant dujų

perdavimo sistemos patikimumą bei valdymo lankstumą. Bendra

įgyvendinto projekto vertė – 2 mln. Eur.

Vilnius

Riga

Panevėžys

Kiemėnai

GIPL

Inčukalns

Korneti

Karksi

Kaunas

Šiauliai

Kuršėnai

Klaipėda

Jurbarkas

Šakiai

Kotlovka

LATVIJA

LIETUVA

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Strategija

2021 m. „Amber Grid“ pasirašė finansavimo sutartį su Lietuvos

verslo paramos agentūra pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos

(toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programą su iki 50 proc. ES

finansine parama. Įgyvendinamo projekto „Magistralinio dujotiekio

atskirų atkarpų rekonstrukcija (II etapas)“ metu numatoma iki

2023 m. III ketv. rekonstruoti 3,89 km magistralinio dujotiekio, t.y.

rekonstruoti magistralinio dujotiekio antžemines perėjas, keičiant jas

požeminėmis – 0,285 km, rekonstruoti neįgilintas dujotiekio atkarpas

jas įgilinant – 3,614 km bei visuose rekonstruojamuose objektuose

(antžeminėse perėjose, neįgilintose dujotiekio atkarpose) įrengti

pažangius infrastruktūros elementus – korozijos greičio daviklius.

Bendra įgyvendinamo projekto vertė – 4 mln. Eur.

Daugiau informacijos apie „Amber Grid“ įvykdytus ir vykdomus infra-

struktūros projektus galima rasti interneto svetainėje:

https://www.ambergrid.lt/lt/perdavimo-sistema/perdavimo-siste-

mos-pletra/infrastrukturosprojektai

Regioninė rinka

2017 m. liepos 1 d. „Amber Grid“ kartu su Latvijos ir Estijos

perdavimo sistemos operatoriais pradėjo naudoti netiesioginio

pajėgumų paskirstymo modelį (angl. implicit capacity allocation)

tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose Baltijos šalyse, taip per dujų

biržą GET Baltic paskirstydamos dalį dieną prieš užsakomų pajėgumų.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. šis metodas pradėtas taikyti ir einamosios

paros pajėgumų paskirstymui. Tai – pereinamojo laikotarpio Baltijos

šalių dujų integravimo priemonė, siekiant padidinti dujų rinkų

konkurencingumą bei skatinti tarpvalstybinę prekybą dujomis.

Numatoma, kad regioninė dujų rinka turėtų vystytis palaipsniui.

Nuo 2020 m. bendrą dujų rinkos zoną sukūrė Latvija ir Estija, kurios

kartu su Suomija suformavo bendrą tarifų zoną – jungtyje su Suomija

nuo 2020 m. taikoma nulinė perdavimo kaina, o patekimo į tarifų zoną

perdavimo kainos yra suvienodintos.

2020 m. rengtos studijos dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos

gamtinių dujų rinkos integravimosi rezultatai atskleidė ekonomines

naudas kiekvienai iš regiono šalių, kuomet Lietuvos rinka būtų

integruota kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinka. Studijos

dėl naudų rinkai rezultatų pagrindu 2020 m. 2021 m. buvo parengta

alternatyvų analizė dėl galimo kaštų kompensavimo tarp perdavimo

sistemos operatorių mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation (ITC)

mechanism). Detalesnė informacija pateikiama skyriuje „Gamtinių

dujų perdavimo sistemos operatoriaus paslaugų kainų reguliavimas“.

Nors Lietuva palaiko bendros regioninės dujų rinkos sukūrimo idė-

ją, tokio susitarimo sąlygos neužtikrina Lietuvos interesų, nes, jai

prisijungus, sukeltų nepagrįstą papildomą finansinę naštą vidaus

vartotojams. Todėl su Latvijos, Estijos ir Suomijos operatoriais toliau

vyksta derybos dėl sąlygų, kuriomis prie zonos prisijungtų ir Lietuva.

Siekiama, kad bendra rinka būtų sukurta visoms pusėms, taip pat ir

Lietuvos gyventojams bei verslui, priimtinomis sąlygomis. Lietuva tiki-

si prie bendros tarifų zoną prisijungti vėlesniame etape, tikėtina – iki

2023-2024 m. 2021 m. pabaigoje Suomijos ir Baltijos šalių reguliavi-

mo institucijoms buvo pateikta įvertinti bendra šių šalių perdavimo

sistemų operatorių paraiška dėl bendros tarifų zonos sukūrimo ir ITC

mechanizmo įdiegimo. Baltijos šalys ir Suomija toliau derins pozici-

jas dėl tolesnės rinkos integracijos, siekdamos sukurti visoms šalims

priimtiną operatorių bendradarbiavimo modelį. 2022 metais numato-

ma skelbti viešą konsultaciją dėl bendros tarifų zonos sukūrimo ir ITC

mechanizmo įdiegimo.

Bendrovei tęsiant GIPL projekto įgyvendinimą, glaudžiai bendradar-

biaujama su Lenkijos partneriais: „Amber Grid“ – su Lenkijos dujų

perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A., o dujų biržos

operatorė GET Baltic bendradarbiauja su Lenkijos energetinių ištek-

lių birža TGE (Towarowa Giełda Energii S.A.). 2020 m. baigta rengti

studija dėl GIPL komercinių galimybių ir ekonominės vertės rinkai pa-

didinimo. Vadovaujantis jos rezultatais parengtas klausimynas buvo

išplatintas rinkos dalyviams ir gauti jų atsiliepimai. Remiantis studijos

ir apklausos rezultatais, o taip pat atsižvelgus į faktinio GIPL komer-

cinio panaudojimo praktiką 2022 metais, bus nuspręsta dėl tolesnių

veiksmų, harmonizuojant rinkas.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Veikla

4. Veikla

Perdavimo

sistema

Gamtinių dujų perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai,

dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys,

dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir

ryšio sistemos bei kitas turtas, priskirtas perdavimo sistemai. Lietuvos

dujų perdavimo sistema yra sujungta su Lenkijos Respublikos, Latvi-

jos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos Kara-

liaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų

gamtinių dujų (SGD) terminalu.

Bendrovė eksploatuoja 64 dujų skirstymo stotis (DSS), 4 dujų apskaitos

stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų

vamzdynų ilgis yra 2285 km, skersmuo – nuo 100 iki 1220 mm.

Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

6 pav. Lietuvos dujų perdavimo sistema.

Lenkija

Baltarusija

Latvija

Vilnius

Trakai

Ukmergė

Utena

Visaginas

Kėdainiai

Panevėžys

Radviliškis

Šiauliai

Rietavas

Telšiai

Plungė

Palanga

Klaipėda

Gargždai

Tauragė

Biržai

Naujoji Akmenė

Pakruojis

Kuršėnai

Jonava

Kaunas

Jurbarkas

Šakiai

Alytus

Šalčininkai

Elektrėnai

Vievis

Kaišiadorys

Širvintos

Jauniūnai

Prienai

Dujų kompresorių

stotys (DKS)

Magistraliniai

dujotiekiai

Dujų skirstymo

stotys (DSS)

Dujų apskaitos

stotys (DAS)

Suskystintų gamtinių dujų

terminalas (SGDT)

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Veikla

Eksploatavimas,

rekonstrukcija ir

modernizavimas

Magistralinių dujotiekių eksploatavimas yra reglamentuotas norminiais

teisės aktais ir atliekamas griežtai vadovaujantis juose nustatytais

reikalavimais. Norint užtikrinti perdavimo sistemos patikimumą ir

saugumą, nuolat vykdomi techninės priežiūros ir remonto darbai.

2021 m. vidinės diagnostikos būdu patikrinti magistraliniai dujotiekiai

Panevėžys-Šiauliai II gija (33 km), Vilnius-Kaunas (42 km), atšakos į

Palangos (28 km), Naujosios Akmenės ( 39 km) dujų skirstymo stotis.

Iš viso per 2021 m. patikrinta 142 km dujotiekių.

2021 m. Bendrovė vykdė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus:

• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdy-

mo sistemos darbus atšakse į Vandžiogalos dujų skirstymo stotį

(DSS), Grigiškių DSS, Jašiūnų DSS, Alksnupių DSS, Gegužinės

DSS, Maišiagalos DSS, Šiaulių DSS, Širvintų DSS, Karaliaučių,

dujotiekiuose Minskas-Vilnius-Vievis, Panevėžys-Šiauliai II gijoje,

Panevėžys-Vilnius; Ivacevičiai-Vilnius-Ryga

• kontrolinio įtaiso paleidimo-priėmimo kamerų montavimą

dujotiekyje Ivacevičiai-Vilnius-Ryga ir dujotiekių jungtyje

Ivacevičiai-Vilnius-Ryga su dujotiekiu Vilnius-Kaunas, atšakoje į

Biržų DSS, atšakoje į Kėdainių DSS, atšakoje į Pajiešmenių DSS,

atšakoje į Vandžiogalos DSS, dujotiekyje Šiauliai-Kuršėnai II gijoje,

dujotiekyje Panevėžys-Šiauliai ir Panevėžys-Šiauliai II gijoje;

• 61 magistralinio dujotiekio intarpų pakeitimą, atsižvelgus į dujo-

tiekių techninę būklę bei diagnostikos rezultatus;

• dujų apskaitos stoties ir dujų skirstymo stočių atstatymo ir išplėti-

mo projektavimą;

• slėgio ribojimo mazgo įrengimo dujotiekio atšakoje į Marijampo-

lės DSS projektavimą;

• fotovoltinių saulės šviesos energijos elektrinių įrengimą;

• magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas atskirų atkarpų rekonstruk-

cijos projektavimą;

• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo

sistemos projektavimo darbus atšakoje į A. Panerių-I DSS , atšakoje į A.

Panerių-II DSS, atšakoje į Alytaus DSS, atšakoje į Prienų DSS, atšakoje

į Birštono DSS, atšakoje į Vilkaviškių DSS, atšakoje į Batniavos DSS,

atšakoje į Miežiškių DSS, atšakoje į Panevėžio DSS, atšakoje į Šiaulių

DSS, atšakoje į Pajiešmenių DSS, dujotiekyje Ivacevičiai-Vilnius-Ryga,

dujotiekyje Vilnius-Panevėžys-Ryga, dujotiekyje Vilnius-Kaunas,

dujotiekyje Panevėžys-Ryga, technologinėje jungtyje į Klaipėdą,

dujotiekyje Panevėžys-Šiauliai II gijoje.

2021 m. Bendrovė užbaigė šiuos rekonstrukcijos ir modernizavimo

darbus:

• uždarymo įtaisų pakeitimo ir prijungimo prie nuotolinio valdymo

sistemos darbus atšakoje į Vandžiogalos DSS (DSS – dujų skirsty-

mo stotis), atšakoje į Grigiškių DSS, atšakoje į Jašiūnų DSS, dujo-

tiekyje Ivacevičiai-Vilnius-Ryga, atšakoje į Alksnupių DSS, atšakoje

į Gegužinės DSS, atšakoje į Maišiagalos DSS, atšakoje į Širvintų

DSS, atšakoje į Karaliaučių, dujotiekyje Minskas-Vilnius-Vievis;

• atnaujino pastatų vaizdo stebėjimo įrangą;

• atnaujino Pravienos DSS, Vilkaviškių DSS, Švenčionėlių DSS ir

Gargždų DSS technologinę įrangą;

• technologinio turto valdymo sistemos, paremtos rizikos vertinimu,

diegimą;

• vienos fotovoltinėssaulės šviesos energijos elektrinių įrengimą;

• programinės įrangos, skirtos perdavimo sistemos operatoriaus ir

sistemos naudotojų efektyviam dujų srautų valdymui ir keitimuisi

informacija, diegimą;

• modernizavo Jauniūnų dujų kompresorių stoties automatizuotą

valdymo sistemą;

• įdiegė dujų perdavimo sistemos nuotolinės technologinių pro-

cesų kontrolės ir dujų apskaitos prietaisų duomenų surinkimo

sistemą.

Teikiamų

paslaugų rinka

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams,

dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas

Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat

transportuoja gamtines dujas į Latviją ir Rusijos Karaliaučiaus sritį.

Dujos į sistemą patiekiamos per SGD terminalą Klaipėdoje bei dujų

įleidimo taškus iš Baltarusijos ir Latvijos.

2021 m. Lietuvoje užbaigtas GIPL projektas, kurį „Amber Grid“

įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriu-

mi GAZ-SYSTEM S.A., sujungs Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas

su ES gamtinių dujų rinka ir padidins prieigą prie naujų dujų tiekimo

šaltinių.

Taip pat „Amber Grid“ atsakinga už dujų srautų balansavimą perda-

vimo sistemoje ir SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo

bei lėšų, skirtų pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo

tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms

sąnaudoms kompensuoti, administravimą. Su partneriais Bendrovė

aktyviai dirba, kurdama sąlygas efektyviam gamtinių dujų rinkos funk-

cionavimui, didindama dujų rinkos konkurencingumą ir likvidumą,

klientams užtikrindama patrauklias veikimo gamtinių dujų rinkoje są-

lygas.

„Amber Grid“ administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių

energijos išteklių nacionalinį kilmės garantijų registrą, t. y., teikia kilmės

garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės

garantijų naudojimo priežiūros bei kontrolės ir kitose valstybėse

išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Žaliosios

dujos gaminamos iš biomasės ir kitų AEI. Kilmės garantija suteikiama

vienam energijos vienetui – vienai megavatvalandei (MWh), patiektai

į dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Kilmės garantijų sistema leidžia

identifikuoti, registruoti ir stebėti pagaminamų biodujų kilmę, o šio

kuro vartotojai gali būti garantuoti, kad jų vartojamos dujos yra

pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Veikla

Klientai

„Amber Grid“ teikiamų gamtinių dujų perdavimo magistraliniais du-

jotiekiais bei dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje paslaugų

klientai – stambios Lietuvos elektros, centralizuotos šilumos gamybos

įmonės, taip pat pramonės įmonės ir vidutinės Lietuvos verslo ben-

drovės, Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, dujų tiekimo įmonės, ku-

rioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų

registro klientai – dujų gamintojai, dujų tiekėjai, dujų perdavimo siste-

mos ir dujų skirstomųjų tinklų operatoriai bei kiti rinkos dalyviai, kurie

ketina įgyti arba jau turi kilmės garantijas.

Teikiamos

paslaugos

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos

dalyviams teikia šias paslaugas:

• dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;

• dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;

• Klaipėdos SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo

bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekė-

jo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms

sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;

• dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garan-

tijų registro administravimo.

Dujų perdavimas

Dujų perdavimo kiekiai

2021 m. Lietuvos ir ES šalių (Latvijos, Estijos, Suomijos) vartotojams

į „Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD

terminalo buvo įleista 16.337 GWh gamtinių dujų, iš Latvijos į Lietuvą

buvo transportuota 3.155GWh, o iš Baltarusijos – 6.843 GWh dujų. Iš

Klaipėdos SGD terminalo Lietuvos ir kitų ES šalių vartotojams buvo

pateikta 62,0 proc. viso reikalingo dujų kiekio.

2021 m. Lietuvos vartotojams iki vidinio išleidimo taško buvo trans-

portuota 24.136 GWh dujų. Palyginti su 2020 metais, kai buvo per-

duota 25.144 GWh dujų, perdavimo kiekiai sumažėjo 4 proc.

2021 m. iš Lietuvos perdavimo sistemos į Latviją per Kiemėnų dujų

apskaitos stotį buvo perduota 1.902 GWh dujų, t.y. 76,1proc. mažiau

nei 2020 m. (7.960 GWh).

Per ataskaitinį laikotarpį į Rusijos Karaliaučiaus sritį transportuota

26.693 GWh dujų (2020 metus – 24.902 GWh dujų).

Iki 2022 m. sausio 1 d. Bendrovė buvo sudariusi 110 dujų perdavi-

mo paslaugų sutarčių su perdavimo sistemos naudotojais (dujų var-

totojais, dujų skirstymo sistemos operatoriais, importuotojais, dujų

tiekimo įmonėmis, kurios dujas tiekia iki vartotojų sistemų), iš kurių

43 sistemos naudotojai ataskaitiniu laikotarpiu naudojosi perdavimo

pajėgumais. Su rinkos dalyviais, prekiaujančiais dujomis virtualiame

prekybos taške, tačiau netransportuojančiais jų perdavimo sistema,

Bendrovė buvo sudariusi 1 dujų balansavimo sutartį.

Perduotų dujų kiekių struktūra vidiniame išleidimo taške pagal perda-

vimo sistemos naudotojus pavaizduota 7 paveiksle.

25 144

23 530

24 136

7 595

7 000

8 403

11 572

13 135

13 957

4 161

4 414

2 573

Energetikos įmonės

Trašų gamybos įmonės

Kitos įmonės Iš viso

2019 m. 2020 m. 2021 m.

7 pav. Perduoti dujų kiekiai pagal perdavimo sistemos naudotojus Lietuvoje, GWh, 2019 m. – 2021m.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Veikla

Dujų perdavimo sistemos

operatoriaus paslaugų kainų

reguliavimas

Dujų perdavimo paslaugų kainas, nustatydama viršutinę pajamų ribą,

kainų skaičiavimo metodologiją bei tvirtindama Bendrovės nusta-

tytas konkrečias kainas, reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pa-

jamų viršutinės ribos kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos

Valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir

kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 16 d. – 2021 m. vasario 17 d. VERT

pagal Europos Komisijos Reglamento, kuriuo nustatomas suderin-

tos dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC) nuos-

tatas vykdytos viešosios konsultacijos metu iš rinkos dalyvių gautą

nuomonę bei 2021 m. gegužės 10 d. VERT nustatytą „Amber Grid“

reguliuojamos veiklos pajamų viršutinę ribą 2022 m. – 40,44 mln. Eur

(kuri yra kiek mažesnė negu 2021 m. 42,4 mln. Eur pajamų viršutinė

riba – dėl investicijų grąžos neatitikties už kelerius paskutinius metus

įvertinimo 2022 m. leidžiamųjų pajamų lygyje), VERT 2021 m. ge-

gužės pabaigoje patvirtino Bendrovės valdybos nustatytas perdavi-

mo paslaugų kainas 2022 metams. Išsamesnė informacija apie dujų

perdavimo paslaugų kainas, įsigaliosiančias nuo 20221 m. sausio

1 d., pateikiama Bendrovės tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/

paslaugos/kainos-ir-mokesciai/kainos-nuo-2022-01-01.

2022 m. vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų

poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas) sudaro

1 Eur/MWh, ir, palyginti su 2021 metais taikyta vidutine kaina (1,40 Eur/

MWh), mažėjo apie 29 proc. 2021 m. gegužės 10 d. VERT patvirtino

40,4 mln. Eur „Amber Grid“ pajamų viršutinę ribą 2022 metams. 2022

metams „Amber Grid“ ir VERT nustatė Lietuvos vartotojams ženkliai

sumažintą vidutinę dujų perdavimo paslaugų kainą. Mažų perdavi-

mo paslaugų kainų tendenciją lėmė vienkartinė korekcija, grąžinant

vartotojams papildomai uždirbtas pajamas ir sutaupytas sąnaudas už

2019 ir 2020 metus bei didesni prognozuojami gamtinių dujų srautai.

Siekiant didinti pasinaudojimo perdavimo sistema paprastumą ir

lankstumą bei skatinti regioninės dujų rinkos vystymąsi, nuo 2020

m. įleidimo taškuose perdavimo paslaugų kainos harmonizuotos

su kaimyninėje tarifų zonoje, apimančioje Latviją, Estiją ir Suomiją,

įleidimo kainomis. Be to, siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas rinkos

dalyviams pasinaudoti Lietuvos SGD terminalu ir didinti konkurencinį

spaudimą kainoms dujų rinkoje, nuo 2019 m. taikoma 75 proc.

nuolaida perdavimo paslaugų kainai Klaipėdos įleidimo taške. Kainų

įleidimo taškuose harmonizavimo su kaimyninėje tarifų zonoje,

apimančioje Latviją, Estiją ir Suomiją, įleidimo kainomis išlaikymas

bei 75 proc. nuolaidos taikymas atsispindi ir patvirtintose 2021 bei

2022 m. kainose.

Dėl Lietuvos prisijungimo prie kaimyninės tarifų zonos, apimančios

Latviją, Estiją ir Suomiją (toliau vadinama FINESTLAT tarifų zona)

ir taikytinų Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos integravimosi

priemonių aktyviai tęsiamos diskusijos. Lietuvos, Latvijos, Estijos

ir Suomijos perdavimo sistemos operatorių užsakymu nuo 2020 m.

balandžio mėn. vykdytos studijos dėl Lietuvos, Latvijos, Estijos ir

Suomijos gamtinių dujų rinkos integravimosi rezultatai parodė, kad

Lietuvos prisijungimas prie kaimyninių tarifų zonų yra tikslingas ir

naudingas regionui. Siekiant Lietuvai prisijungti prie FINESLAT tarifų

zonos visoms šalims naudingomis ir subalansuotomis sąlygomis,

kartu su kitais operatoriais 2021 m. buvo parengta alternatyvų analizė

dėl galimo kaštų kompensavimo tarp perdavimo sistemų operatorių

mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation (ITC) Mechanism). 2021 m.

pabaigoje Suomijos ir Baltijos šalių reguliavimo institucijoms buvo

pateikta įvertinti bendra šių šalių perdavimo sistemų operatorių

paraiška dėl bendros tarifų zonos sukūrimo ir ITC mechanizmo

įdiegimo. Baltijos šalys ir Suomija toliau derins pozicijas dėl tolesnės

rinkos integracijos, siekdamos sukurti visoms šalims priimtiną

operatorių bendradarbiavimo modelį. 2022 metais numatoma

skelbti viešą konsultaciją dėl bendros tarifų zonos sukūrimo ir ITC

mechanizmo įdiegimo. Radus kompromisinį sprendimą, Lietuva

prisijungtų prie FINESTLAT tarifų zonos nuo 2023-2024 m.

Taip pat vis aktualesnis tampa glaudus bendradarbiavimas su Lenki-

jos perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System”, siekiant sudaryti

kuo palankesnes sąlygas tarptautiniams srautams tarp Lietuvos ir Len-

kijos nuo 2022 m., pradėjus naudoti naująją GIPL dujotiekių jungtį.

Dujų srautų

balansavimas

perdavimo sistemoje

„Amber Grid“ užtikrina dujų srautų subalansavimą perdavimo siste-

moje. Bendrovė, vadovaudamasi Gamtinių dujų perdavimo sistemos

balansavimo taisyklėmis, perka balansavimo dujas iš dujų rinkos da-

lyvio, jei rinkos dalyvis sukėlė dujų perteklių perdavimo sistemoje, ir

parduoda balansavimo dujas rinkos dalyviui, jei jis sukėlė dujų trū-

kumą perdavimo sistemoje.

Per 2021 m. dėl sistemos naudotojų sąlygoto disbalanso Bendrovė

nupirko 98,9 GWh ir pardavė 45,2 GWh dujų.

Vykdant dujų perdavimą iš trečios šalies į trečią šalį, dėl fizinių srautų

maišymosi perdavimo sistemoje, susidaro skirtumas tarp apskaičiuo-

tos dujų energijos vertės dujų perdavimo sistemos įleidimo ir išleidi-

mo taškuose. Per 2021 m. perduodant dujas į Karaliaučiaus sritį per-

davimo sistemos įleidimo ir išleidimo taškuose susidarė 148,8 GWh

energijos skirtumas, kuris Bendrovei buvo kompensuotas atsiskaitant

už suteiktas perdavimo iš trečios šalies į trečią šalį paslaugas.

Be sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių srautų balansavimo,

Bendrovės perdavimo sistemos vamzdynuose esantys dujų kiekiai

svyruoja dėl techninių ir technologinių perdavimo sistemos ypatumų.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Veikla

SGD terminalo, jo

infrastruktūros,

jungties įrengimo

bei pastoviosioms

eksploatavimo

sąnaudoms ir

paskirtojo tiekėjo

pagrįstoms

sąnaudoms

kompensuoti skirtų

lėšų administravimas

Bendrovė, vykdydama teisės aktų reikalavimus (Suskystinų gamtinių

dujų terminalo įstatymą ir papildančius teisės aktus), surenka,

administruoja ir išmoka teisės aktų nustatyta tvarka SGDT lėšas

terminalo operatoriui (AB „Klaipėdos nafta“) ir paskirtajam tiekėjui

(UAB „Ignitis“) bei iš šių lėšų kompensuojamos „Amber Grid“ SGDT

lėšų administravimo sąnaudos.

2021 m. lapkričio 19 d. VERT patvirtino dujų tiekimo saugumo papil-

domą dedamąją – 252,86 Eur/(MWh/parą/metus), kuri įsigaliojo nuo

2022 m. sausio 1 d. (27 % mažesnę nei 2021 metais – 346,11 Eur/

(MWh/parą/metus).

Su VERT suderintos SGDT lėšų paskirstymo proporcijos SGDT lėšų

gavėjams pateikiamos 3 lentelėje.

4 lentelė. Informacija apie 2021–2022 m. surinktų SGDT lėšų paskirstymą tarp SGDT lėšų gavėjų.

Dedamosios dalys Proporcija taikoma nuo 2021 01 01 Proporcija taikoma nuo 2022 01 01

Suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo dedamoji

43,74 proc. 59,28 proc.

Administravimo sąnaudų dedamoji

0,12 proc. 0,14 proc.

SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąnaudų dedamoji

56,14 proc. 40,59 proc.

Iš viso: 100 proc. 100 proc.

Dėl nesumokėtų SGDT lėšų vyko teisminiai ginčai su AB „Achema“

dviejuose civilinėse bylose. Šiuo metu teisme toliau nagrinėjama vie-

na civilinė byla, bei viena civilinė byla buvo baigta nagrinėti Lietuvos

Aukščiausiajame Teisme, kuris AB „Amber Grid“ naudai 2021-09-29

galutine ir neskundžiama nutartimi iš AB „Achema“ priteisė 3 188

444,81 Eur SGDT lėšų už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31

bei 544 980,33 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2013-10-26 iki 2015-

03-26, bei 14 720 648,52 Eur SGDT lėšų ir 304 823 Eur delspinigių už

laikotarpį nuo 2014-12-03 iki 2015-04-30.

Bendrovės

10 metų tinklo

plėtros planas

Vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis, „Amber Grid”

kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų

tinklo plėtros planą. 2020 m. birželio mėn. „Amber Grid“ parengė ir

pateikė VERT dešimties metų (2020–2029 m.) tinklo plėtros planą.

Jame numatoma investicijų vertė į dujų perdavimo sistemos plėtros

projektus per artimiausią dešimtmetį sudaro 229,15 mln. Eur (įskaitant

2021 m. baigtą vykdyti GIPL projektą Lietuvos teritorijoje). Prognozu-

ojama, kad per ateinančius dešimt metų Lietuvoje suvartojamų dujų

kiekiai neženkliai didės, atsiras galimybė transportuoti dujas naujomis

kryptimis – dujotiekiu tarp Lenkijos ir Lietuvos. Taip pat tinklo plėtros

plane numatytos pagrindinės perdavimo sistemos vystymo kryptys,

tarp jų – dėmesys inovacijoms ir žaliosios energetikos plėtrai.

Daugiau informacijos apie planuojamas investicijas pateikiama Ben-

drovės interneto tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/perdavi-

mo-sistemos-pletros-planas.

2022 m. numatoma atnaujinti perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų

tinklo plėtros planą.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Veikla

Žaliųjų dujų veikla

Bendrovė aktyviai veikia šiose žaliųjų dujų srityse:

• Žaliųjų dujų plėtra;

• Kilmės garantijų administravimas.

Žaliųjų dujų plėtra

Intensyvi AEI energijos gamybos plėtra ir reikšmingai padidėjusi

AEI dalis bendrame energijos balanse, esami ir būsimi elektros

tinklo balansavimo bei integracijos į elektros energijos transportavimo

sistemą iššūkiai sukuria galimybes plėtotis vienai potencialiausių – žaliojo

vandenilio, gaminamo iš atsinaujinančios elektros energijos – „Power-

to-Gas“ technologijai. Ji įgalins didelės galios AEI sugeneruotos

energijos akumuliavimą ir padės suvaldyti minėtus iššūkius. Šios

technologijos pagalba iš AEI pagamintą elektros energiją galima

transformuoti į dujinę energijos formą (vandenilį ar sintetinį metaną)

ir transportuoti ją dujų perdavimo ir skirstymo tinklais į energijos

saugojimo ir vartojimo vietas bei taip prisidėti prie energetikos ir

transporto sektorių dekarbonizacijos. Todėl siekiant įvertinti vandenilio

dujų ir „Power-to-Gas“ technologijų aktualumą ir pritaikomumą

Lietuvoje, 2021 m. Bendrovė toliau tęsė šių technologijų pritaikymo

Lietuvoje techninių ir ekonominių galimybių analizę , kuri yra ir viena

iš bendro „EPSO-G“ grupės projekto „Raida 2050” sudėtinių dalių.

Studijos rezultatai paskelbti: https://innovation.epsog.lt/musu-

projektai/2020-2050-metu-lietuvos-elektros-energetikos-sistemos-

raidos-scenariju-sudarymas/

Siekiant plačiau prisidėti prie vandenilio ir „Power-to-Gas“ tech-

nologijų plėtros šalyje ir regione, Bendrovė dalyvauja Energetikos

ministerijos įsteigtos Lietuvos vandenilio platformos veikloje bei yra

Europos švaraus vandenilio aljanso ir Lietuvos vandenilio energe-

tikos asociacijos narė. 2021 m. Bendrovė prisijungė prie European

Hydrogen Backbone iniciatyvos, kuri jungia 23 perdavimo sistemos

operatorius iš visos Europos. Jos tikslas Europoje sukurti visas šalis

jungiančia vandenilio perdavimo infrastruktūrą.

Bendrovė kartu su Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemos oper-

atoriais 2021 m. parengė tyrimų ir plėtros planą skirtą nustatyti tech-

nines galimybes ir reikalingas investicijas vandenilio transportavimui

regione. Pirmasis tyrimų ir plėtros plano etapas prasidės 2022 m.

Kilmės garantijų

administravimas

2021 m. Bendrovė administravo 2019 m. įsteigtą dujų, pagamintų iš

AEI, nacionalinio kilmės garantijų registrą, atliekantį kilmės garantijų

išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų

naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės

garantijų pripažinimo funkcijas Lietuvoje. Ši sistema naudinga

energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti ekologišką ir

Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą energiją.

Bendrovė bendradarbiauja su kitų šalių paskirtosiomis įstaigomis bei

AEI dujų sektoriaus organizacijomis.

2021 m. į Lietuvą per kilmės garantijų sistemą importuotos pirmo-

sios 10 kilmės garantijų (10 MWh) žaliųjų dujų, kurioms suteiktos tai

įrodančios kilmės garantijos.

Bendrovė 2021 m. pratęsė sėkmingą dalyvavimą ES Horizon 2020

mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte

REGATRACE (angl. Renewable GAs TRAde Centre in Europe), skir-

tame sukurti europinę biometano ir kitų atsinaujinančių dujų kilmės

garantijų registro veiklos schemą bei paskatinti žaliųjų dujų gamybos

ir rinkos plėtrą.

Bendrovė 2021 m. aktyviai veikė Suomijos, Estijos, Latvijos perdavi-

mo sistemos operatorių įkurtoje žaliųjų dujų kilmės garantijų regis-

trų veiklos harmonizavimo darbo grupėje. Siekiant sudaryti sąlygas

regioniniam kilmės garantijų apsikeitimui 2021 m. parengtas bendrų

taisyklių projektas ir sutartis.

Bendrovės tyrimų ir

plėtros veikla

2021 m. lapkričio mėn. Bendrovė užbaigė mokslinių tyrimų ir vystymo

projektą „SecureGas“, kurio metu kartu su tarptautiniais partneriais

siekė užtikrinti ES dujų tinklo saugumą ir atsparumą kibernetinėms

ir fizinėms grėsmėms. Projektas buvo finansuojamas iš Europos Są-

jungos „Horizon 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Šio

projekto tikslas, atsižvelgiant į Europos energetikos saugumo strate-

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Veikla

gijos, Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros ob-

jektų apsaugos, ES reglamento 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo

reikalavimus, „parengti metodikas, priemones ir gaires esamiems ir

būsimiems dujų perdavimo infrastruktūros įrenginiams apsaugoti bei

padaryti juos atsparius kibernetinėms bei fizinėms grėsmėms.

2020 m. Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių

iniciatyva nepriklausomi ekspertai parengė studiją, kurioje buvo

įvertinta, kaip išplėsti GIPL jungties komercinio panaudojimo galimy-

bes, ir kokie veiksmai reikalingi kad GIPL dujų jungtis sukurtų kuo

didesnę ekonominę naudą Lietuvos, Lenkijos ir kitų ES šalių vartoto-

jams ir rinkos dalyviams. 

Bendrovės veiklos

planai ir prognozės

Planuojama, jog regioninė dujų rinka vystysis palaipsniui. Kol kas dėl

bendros dujų rinkos nuo 2020 m. susitarė tik Latvija ir Estija, kurios

kartu su Suomija nuo 2020 m. suformavo bendrą tarifų zoną. Lietuva ir

toliau dalyvauja diskusijose su regiono partneriais, siekiant visų šalių

dalyvavimo bendroje dujų rinkoje visiems naudingomis sąlygomis.

Jei bus pasiekti susitarimai tarp regiono šalių, Lietuva į bendrą tarifų

zoną tikėtina prisijungs 2023-2024 m.

Prisidėdama prie ambicingų Lietuvos tikslų, siekiant didesnės atsinau-

jinančių energijos išteklių dalies energetiniame šalies balanse, ben-

drovė dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir projektų, sudarančių galimy-

bes bendrovės specialistams vystyti kompetencijas dujų, pagamintų

iš AEI, srityje. Bendrovės specialistų dalyvavimas REGATRACE projek-

te, narystė ERGaR (European Renewable Gas Registry) asociacijoje

be anksčiau minėtų tikslų, leis išugdyti naujas kompetencijas, kurios

ateityje prisidės prie žalių dujų gamybos ir rinkos plėtros skatinimo

Lietuvoje, Bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimo bei Nacionalinės

energetikos strategijos įgyvendinimo.

Prognozuojama, kad 2022 m. Bendrovė perdavimo sistema Lietuvos

sistemos naudotojams į vidinį dujų išleidimo tašką transportuos apie

23 TWh, į Latviją – apie 5 TWh gamtinių dujų ir į Karaliaučiaus sritį –

apie 27 TWh gamtinių dujų. Didesnę dalį Lietuvos ir kitų Baltijos

šalių vartotojams skirto gamtinių dujų kiekio prognozuojama gauti

iš Klaipėdos SGD terminalo. Konkrečios dujų srautų apimtys ir dujų

tiekimo šaltiniai priklausys nuo rinkos situacijos metų eigoje, oro

temperatūros ir kitų aplinkybių.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai rezultatai

Finansiniai

rezultatai

Finansinių rezultatų dalyje pateikiami skaičiai atspindi „Amber Grid“

ir jos dukterinės įmonės UAB „GET Baltic“ konsoliduotus finansinius

rodiklius, kurie toliau metiniame pranešime pristatomi kaip Grupės

veiklos rezultatai.

Finansiniai

rodikliai

Finansiniai rodikliai apskaičiuoti eliminavus SGD terminalo lėšų sukuriamą

turtą ar įsipareigojimus.

5 lentelė. Finansiniai rodikliai

2021 m. 2020 m. 2019 m.

Finansiniai rezultatai (tūkst. Eur)

Pajamos

68 595 52 286 55 619

EBITDA

35 372 26 060 25 206

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

22 777 14 586 14 734

Grynasis pelnas (nuostoliai)

23 211 18 170 12 572

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos

29 068 24 672 27 216

Investicijos

45 745 91 903 18 019

Finansinė skola

104 849 119 591 71 809



Pelningumo rodikliai (proc.)

EBITDA marža

51,6 49,8 45,3

Grynojo pelno (nuostolių) marža

33,8 34,8 22,6

Vidutinė turto grąža (ROA)

6,9 6,7 5,3

Vidutinė nuosavybės grąža (ROE)

13,95 12,47 9,45



Likvidumo rodikliai

Bendrojo likvidumo koeficientas

1,04 1,16 0,64

Skubaus padengimo koeficientas

0,94 1,10 0,58

Ilgalaikio turto apyvartumas

0,26 0,21 0,27

Kapitalo struktūros rodikliai

Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas

0,49 0,51 0,57

Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas

0,59 0,77 0,53

Finansinės skolos ir EBITDA santykis, kartais

2,96 4,59 2,85



Rinkos vertės rodikliai

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartais 9,38 9,57 13,91

Grynasis pelnas (nuostoliai), tenkantis vienai akcijai, Eur

0,13 0,10 0,07

Rodiklių skaičiavimo formulės:

EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos

– finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės

sumažėjimo sąnaudos + turto nurašymai

Grynoji finansinė skola = finansinė skola – pinigai ir pinigų ekvivalentai

EBITDA marža = EBITDA/ pajamos

Grynojo pelno (nuostolių) marža = grynasis pelnas (nuostolis)/ pajamos

ROA = grynasis pelnas (nuostolis)/ turto vertės vidurkis

ROE = grynasis pelnas (nuostolis)/ nuosavo kapitalo vidurkis

Bendrojo likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai

Skubaus padengimo koeficientas = (trumpalaikis turtas – atsargos)/ trumpalaikiai

įsipareigojimai

Ilgalaikio turto apyvartumas = pajamos/ilgalaikis materialus ir nematerialus turtas

Nuosavo kapitalo ir turto koeficientas = nuosavas kapitalas / turtas

Finansinės skolos ir nuosavo kapitalo koeficientas = finansinė skola / nuosavas

kapitalas

Finansinės skolos ir EBITDA santykis = finansinė skola / EBITDA

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis = akcijos kaina laikotarpio pabaigoje /

(grynasis pelnas/akcijų kiekis)

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai rezultatai

Pajamos

2021 m. Grupės pajamos sudarė 68.595 tūkst. Eur ir, palyginti su

2020 m., padidėjo 31,2 proc. Pajamų augimą nulėmė didesnės gam-

tinių dujų ir gamtinių dujų perdavimo kainos. Didėjo perdavimo paja-

mos gautos Lietuvos vidiniame prekybos taške bei, dėl didesnių dujų

kainų, augo balansavimo paslaugų bei dujų transportavimo į Rusijos

Karaliaučiaus sritį pajamos.

Didžiausią pajamų dalį 2021 m. sudarė pajamos už dujų perdavimą

Lietuvos sistemos naudotojams, Rusijos Karaliaučiaus sričiai bei

balansavimą.

Kitos pajamos 2021 m., palyginti su 2020 m., augo 28,1 proc. ir sudarė

2.307 tūkst. Eur (8 pav.). „GET Baltic“ sėkmingai toliau vykdė prekybą

gamtinių dujų biržoje visose rinkose, augo prekybos apimtys.

Balansavimo pajamos susidaro:

• balansuojant sistemos naudotojų ir kitų dujų rinkos dalyvių, dalyvau-

jančių perdavimo sistemos balansavime, dujų srautus;

• dėl perdavimo sistemos technologinio balansavimo, sąlygojamo

technologinių perdavimo sistemos ypatumų bei dujų srautų

nuokrypių (disbalanso), kuriuos lemia techninės priežastys.

SGD terminalo lėšas Bendrovė administruoja įpareigota teisės aktų

reikalavimų. Daugiau informacijos ir atskleidimų apie SGD terminalo

lėšų apskaitą pateikta 2021 m. finansinėse ataskaitose.

Sąnaudos

2021 m. Grupės sąnaudos sudarė 45.381 tūkst. Eur, palyginti su 2020 m.

padidėjo 21,5 proc. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos

sąnaudos sudarė ženklią dalį sąnaudų – 12.057 tūkst. Eur (27 proc.

visų sąnaudų) ir, palyginti su 2020 m. padidėjo 8,4 proc. (9 pav.) dėl

išaugusių investicijų apimčių.

Išmokos darbuotojams ir socialinio draudimo sąnaudos sudarė

11.348 tūkst. Eur (25 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2020 m. jos

išaugo 10,7 proc. Remonto ir techninio aptarnavimo sąnaudos su-

darė 3.561 tūkst. Eur (8 proc. visų sąnaudų), palyginti su 2020 m.,

išaugo 4,6proc.

Gamtinių dujų sąnaudos siekė 11.268 tūkst. Eur ir sudarė 25 proc.

visų sąnaudų. Palyginti su 2020 m., dėl didesnių kainų, dujų sąnaudos

tinklo reikmėms išaugo 77,6 proc. Gamtines dujas Bendrovė pirko

technologinėms reikmėms, sistemos naudotojų bei kitų dujų rinkos

dalyvių balansavimui, dujų srautų bei techniniam balansavimui.

9 pav. Grupės sąnaudų struktūra, proc.; mln. Eur

57%; 39,3

2019 m. 2020 m. 2021 m.

21%; 14,4

18%; 12,5

3%; 2,3

64%; 33,3

24%; 12,6

9%; 4,6

3%; 1,8

56%; 31,3

26%; 14,5

16%; 8,7

2%; 1,1

Kita

Balansavimas

Transportavimas į Kaliningrado

sritį ir Latviją

Transportavimas Lietuvos vartotojams

8 pav. Grupės pajamų struktūra, proc.; mln. Eur

2019 m. 2021 m.

30%; 11,1

27%; 10,3

9%; 3,4

17%; 6,2

17%; 6,3

2020 m.

25%; 10,2

24%; 9,8

9%; 3,6

14%; 5,7

28%; 11,3

27%; 12,1

25%; 11,3

8%; 3,6

15%; 7,1

25%; 11,3

Kita

Remontas ir

techninė priežiūra

Išmokos darbuotojams ir soc. draudimas

Gamtinės dujos

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai rezultatai

Veiklos rezultatai

2021 m. Grupės grynasis pelnas sudarė 23.211 tūkst. Eur ir buvo

27,7 proc. didesnis nei 2020 m. (18,170 tūkst. Eur). Grupės pelnas

prieš apmokestinimą 2021 m. siekė 22.777 tūkst. Eur (2020 m. –

14.586 tūkst. Eur), o pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir

amortizacijos (EBITDA) sudarė 35.372 tūkst. Eur (2020 m. – 26.060

tūkst. Eur).

Geresnius rezultatus nulėmė dėl didesnių perdavimo ir gamtinių

dujų kainų gautos didesnės pajamos.

10 pav. Grupės finansiniai rezultatai, mln. Eur.

11 pav. Grupės pelningumas, proc.

Investicijos

2021 m. Grupės investicijos, dėl užbaigtos GIPL dujotiekio statybos,

sumažėjo ir sudarė 45.745 tūkst. Eur (2020 m. – 91.903 tūkst. Eur)

(12 pav.). 71,2 proc. visų 2021 m. investicijų sudarė GIPL projekto

investicijos.

12 pav. Grupės investicijų struktūra, tūkst. Eur

Turtas

2021 m. gruodžio 31 d. Grupės turto vertė sudarė 380.214 tūkst. Eur:

ilgalaikis turtas siekė 71,6 proc., trumpalaikis – 28,4 proc. viso turto.

Ilgalaikis turtas 2021 m. padidėjo 6,4 proc. Eur iki 272.087 tūkst. Eur dėl

didesnių už nusidėvėjimą investicijų. Grupės trumpalaikio turto vertė

2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 108.127 tūkst. Eur, per 2021 m. padidėjo

78,4 proc. Didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo dėl išaugusių

gamtinių dujų kainų padidėjusios gautinos sumos ir gauti išankstiniai

mokėjimai iš biržos dalyvių.

2019 m. 2020 m. 2021 m.

Pajamos

68,6

52,3

55,6

EBIDTA

35,4

26,1

25,2

Grynasis

pelnas

23,2

18,2

12,6

EBIDTA

marža

51,6

49,8

45,3

34,8

33,8

22,6

Grynojo

pelno marža

2019 m. 2020 m. 2021 m.

17,7

0,29

13,1

32,7

14,9

77,0

2019 m. 2020 m. 2021 m.

Nauja statyba

Rekonstrukcija ir modernizavimas

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai rezultatai

Nuosavas kapitalas ir

įsipareigojimai

Per 2021 m. Grupės nuosavas kapitalas padidėjo 15,0 proc. ir ataskai-

tinio laikotarpio pabaigoje sudarė 178.040 tūkst. Eur. Nuosavas

kapitalas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 46,8 proc. viso

Grupės turto.

Per 2021 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 25,2 proc. ir

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudarė 202.174 tūkst. Eur.

2021 m. gruodžio 31 d. finansinė skola sudarė 104.849 tūkst. Eur,

per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo 14.742 tūkst. Eur. Finansinių

įsipareigojimų santykis su nuosavu kapitalu siekė 58,9 proc.

Pinigų srautai

2021 m. Grupės grynųjų pinigų srautai iš pagrindinės veiklos sudarė

29.068 tūkst. Eur (2020 m. – 24.672tūkst. Eur). Investicijoms į ilga-

laikį turtą Grupė skyrė 48.488 tūkst. Eur (2020 m. – 86.315 tūkst. Eur).

2021 m. investicinių projektų finansavimui buvo gauta 35.052 tūkst.

Eur ES paramos lėšų (2020 m. – 15.065 tūkst. Eur).

Nuorodos ir papildomi

paaiškinimai apie

finansinėje ataskaitoje

pateiktus duomenis

Kita informacija pateikiama „Amber Grid“ 2021 m. finansinių

ataskaitų pastabose.

Informacija apie

svarbius įvykius, įvykusius

po finansinių metų

pabaigos

Reikšmingi įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos pateikiami

„Amber Grid“ 2021 m. finansinių ataskaitų pastabose.

Informacija apie bet kokią

finansinę pagalbą

Finansinės pagalbos (paramos) politika yra pateikta 2021 m. Socialinės

atsakomybės ataskaitoje. Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė neteikė

kitos formos finansinės pagalbos.

Informacija apie

susijusių šalių sandorius,

reikšmingus susitarimus ir

žalingus sandorius

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra pateikta „Amber Grid“

2021 m. I pusmečio finansinėse ataskaitose.

Bendrovė yra sudariusi šias reikšmingas sutartis, suteikiančias kontra-

hentams teisę nutraukti su Bendrove sudarytus sandorius, pasikeitus

Bendrovės kontrolei:

1. 2015 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutartis su Šiaurės Investicijų

Banku (Nordic Investment Bank);

2. 2018 m. gegužės 18 d. paskolos sutartis su OP Corporate Bank plc

Lietuvos filialu;

3. 2020 m. birželio 30 d. ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos in-

vesticijų banku (European Investment Bank).

Šių sutarčių sąlygos yra laikomos sutartis pasirašiusių šalių dvišale

konfidencialia informacija, o jų atskleidimas galėtų padaryti žalą

Bendrovei.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė žalingų sandorių (neatitinkančių Ben-

drovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar

kitų asmenų grupių interesus ir pan.) bei sandorių, sudarytų esant in-

teresų konfliktui tarp Bendrovės vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar

kitų susijusių šalių pareigų Bendrovės ir jų privačių interesų ir (arba) kitų

pareigų, nesudarė.

„EPSO-G“ audito komitetas, kuris veikia įmonių grupės mastu ir vykdo

„Amber Grid“ audito komiteto funkcijas, teikia nuomones dėl kiekvieno

„Amber Grid“ sandorio su susijusia šalimi. Audito komitetas įvertina ar

atitinkamas sandoris tarp susijusių šalių turi yra sudaromas rinkos sąly-

gomis ir ar toks sandoris yra sąžiningas visų akcininkų atžvilgiu.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai rezultatai

6 lentelė. „Amber Grid“ sandoriai su susijusiomis šalimis, 2021 m.

Sutarties numeris

Sąsajos

rūšis

Susijusios šalies

pavadinimas

Susijusios šalies duomenys

Sutarties

įsigaliojimo

data

Rūšis Sutarties objektas

Numatoma

sandorio vertė

be PVM

Pastabos

6-404 VVĮ UAB IGNITIS

Įm.k. 303383884, Žvejų g. 14,

LT-09310 Vilnius

2021-01-01

Kitos ne viešųjų

pirkimų sutartys

Techninio balansavimo susitarimas 2021 m.

(dujos perkamos /parduodamos valdant

dujų techninį balansą perdavimo sistemoje)

Vertė

nenustatyta



1 VVĮ UAB IGNITIS

Įm.k. 303383884, Žvejų g. 14,

LT-09310 Vilnius

2021-01-01 Prekių pirkimo Gamtinės dujos 2021 metams 1 395 000 

183598/3

EPSO-G

grupė

UAB GET BALTIC

Įm. k. 302861178, Geležinio

vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius

2021-01-01 Paslaugų pirkimo

Sutarties Nr. 183598 pakeitimas Nr. 3

(netiesioginio pajėgumų paskirstymo

paslauga Kiemėnų IP)

12 600

Sutarties

pakeitimas

521927/2 VVĮ

AB VILNIAUS

METROLOGIJOS

CENTRAS

Įm. k. 120229395, Dariaus ir

Girėno g. 23, LT-02189 Vilnius

2021-01-12 Paslaugų pirkimo

Matavimo priemonių kalibravimo ir patikros

paslaugos

6 600 

524788

EPSO-G

grupė

UAB TETAS

Įm.k. 300513148, Senamiesčio

g. 102B, LT-35116 Panevėžys

2021-01-15 Paslaugų pirkimo

Apsaugos nuo elektros poveikio priemonių

tikrinimo ir bandymo paslaugos

7 500 

528808

EPSO-G

grupė

UAB EPSO-G

Įm.k. 302826889, A.

Juozapavičiaus g. 13, LT-09311

Vilnius

2021-02-26 Paslaugų pirkimo Valdymo holdingų paslaugos 425 000 

5-64/SUT-19-18

EPSO-G

grupė

UAB EPSO-G

Įm.k. 302826889, A.

Juozapavičiaus g. 13, LT-09311

Vilnius

2021-03-01 Finansinės sutartys Skolinimas ir skolinimasis

40.000.000 /

10.000.000

Maksimalūs

skolinimo /

skolinimosi

limitai

neįvertinus

palūkanų

už faktiškai

paskolintas /

pasiskolintas

lėšas

528866 VVĮ

UAB PROJEKTŲ

EKSPERTIZĖ

Įm.k. 120091161, A. Vienuolio

g. 6-11, LT-01104 Vilnius

2021-03-15 Paslaugų pirkimo

Magistralinių dujotiekių uždarymo įtaisų

demontavimo, pakeitimo ir prijungimo

prie nuotolinio valdymo sistemos SCADA

projektų ekspertizės paslaugos

23 355 

21-42058 VVĮ

AB Energijos

skirstymo

operatorius, ESO

Įm.k. 304151376, Aguonų g.

24, LT-03212 Vilnius

2021-04-23

Kitos ne viešųjų

pirkimų sutartys

Dėl leistinosios galios padidinimo Grigiškių

dujų skirstymo stoties įvade

549018 VVĮ

UAB PROJEKTŲ

EKSPERTIZĖ

Įm.k. 120091161, A. Vienuolio

g. 6-11, LT-01104 Vilnius

2021-06-09 Paslaugų pirkimo

Kiemėnų dujų apskaitos stoties techninio

projekto ekspertizė

6 870 

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai rezultatai

001091-

50420/110114

VVĮ

AB Energijos

skirstymo

operatorius, ESO

Įm.k. 304151376, Aguonų g.

24, LT-03212 Vilnius

2021-06-17

Kitos ne viešųjų

pirkimų sutartys

Elektros energijos persiuntimo paslaugos

teikimas Gudelių g. 49, Vilnius

Vertė nenusta-

tyta



50220/910954 VVĮ

AB Energijos

skirstymo

operatorius, ESO

Įm.k. 304151376, Aguonų g.

24, LT-03212 Vilnius

2021-06-18

Bendradarbiavimo

sutartys

Bendradarbiavimo sutartis dėl galimybės

panaudoti žaliąjį vandenilį pagal

prisijungimo prašymą

Vertė nenusta-

tyta



440222/TV-

SUT-19-787

VVĮ

UAB

TRANSPORTO

VALDYMAS

Įm.k. 304766704, Kirtimų g. 47,

LT-02244 Vilnius

2021-09-27

Turto nuomos/

pirkimo/pardavimo

sutartys

Papildomas susitarimas Nr. 2 dėl transporto

priemonių nuomos sutarties pakeitimo

(Papildomai reikalingas transporto kontrolės

įrangos kiekis 4 vnt. DE1 klasės transporto

priemonėms)

1 232

2021-10-29/1

EPSO-G

grupė

UAB TETAS

Įm.k. 300513148, Senamiesčio

g. 102B, LT-35116 Panevėžys

2021-11-05

Turto nuomos/

pirkimo/pardavimo

sutartys

Transporto priemonių (du „Mercedes Benz

U4000“ ) nuomos sutartis.

15 236

CPO182016 VVĮ

AB LIETUVOS

PAŠTAS

Įm.k. 121215587, J. Jasinskio g.

16, LT-03163 Vilnius

2021-11-08 Paslaugų pirkimo Skubių siuntų pristatymo paslaugos 1 063

20-03680 VVĮ

AB Energijos

skirstymo

operatorius, ESO

Įm.k. 304151376, Aguonų g.

24, LT-03212 Vilnius

2021-11-16

Kitos ne viešųjų

pirkimų sutartys

Saulės elektrinės (3, Lipuvkos vs., Širvintų

sen., Širvintų r. sav.) prijungimo prie AB

“ESO” elektros tinklų paslauga

20-03736 VVĮ

AB Energijos

skirstymo

operatorius, ESO

Įm.k. 304151376, Aguonų g.

24, LT-03212 Vilnius

2021-11-16

Kitos ne viešųjų

pirkimų sutartys

Saulės elektrinės (Verslo g. 11, Maksvytiškių

k., Panevėžio r.) prijungimo prie AB “ESO”

elektros tinklų paslauga

9 188

6-367 VVĮ

VĮ REGISTRŲ

CENTRAS

Įm.k. 124110246, Lvovo g. 25-

101, LT-09320 Vilnius

2021-12-15

Kitos ne viešųjų

pirkimų sutartys

Duomenų teikimo paslaugos. 15 000

VPP-2338

EPSO-G

grupė

UAB GET BALTIC

Įm. k. 302861178, Geležinio

vilko g. 18A, LT-08104 Vilnius

2021-12-21 Paslaugų pirkimo

Viešai neatskleistos informacijos teikimo

paslaugos.

5 040

21-51232 VVĮ

AB Energijos

skirstymo

operatorius, ESO

Įm.k. 304151376, Aguonų g.

24, LT-03212 Vilnius

2021-12-22

Kitos ne viešųjų

pirkimų sutartys

Čiaupų aikštelės Č-1-II (Punios k., Punios

sen., Alytaus r. sav.) komercinės apskaitos

skydo (KAS) perkėlimo paslauga

1 700

6-377 VVĮ AB LTG Infra

Įm.k. 305202934, Geležinkelio

g. 2, LT-02100 Vilnius

2021-12-27

Bendradarbiavimo

sutartys

Bendradarbiavimo susitarimas dėl

ypatingos valstybinės svarbos projekto

„Rail Baltica“ geležinkelio linijos statybos ir

su tuo susijusios inžinerinės infrastruktūros

(magistarlinio dujotiekio) rekonstravimo.

Vertė

nenustatyta.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai rezultatai

Informacija apie

tiesiogiai reikšmingus

tiesiogiai ir

netiesiogiai valdomus

akcijų paketus

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valdė 100 proc. dukterinės įmonės

UAB „GET Baltic“ akcijų. Detalesnė informacija apie valdomą įmonę

pateikta „Amber Grid“ finansinėse ataskaitose.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Rizikos ir jų valdymas

Rizikos ir jų

valdymas

Rizikos ir jų

valdymas

Rizika Bendrovėje suprantama kaip neplanuotų įvykių, kurie gali

paveikti strategijos ir verslo tikslų siekimą tiek neigiamai, tiek teigia-

mai, galimybė. Bendrovė siekia aktyviai valdyti riziką ir tai darydama

siekia šių tikslų:

• didinti Bendrovės veiklos tikslų pasiekimo tikimybę bei veiklos

efektyvumą;

• iš anksto suplanuoti ir koordinuotai įgyvendinti veiksmus, kurie

sumažintų galimų įvykių neigiamą poveikį ir (ar) jų pasireiškimo

tikimybę;

• gerinti darbuotojų, trečiųjų asmenų ir aplinkos saugą;

• tobulinti nenumatytų įvykių prevenciją ir jų valdymą;

• kelti visuomenės ir valstybės pasitikėjimą Bendrovės atžvilgiu.

Rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris į neapi-

brėžtumų valdymą.

13 pav. Pagrindiniai rizikų valdymo procesai

IV. Rizikų valdymo priemonių plano sudarymas. Sudaromas ir

patvirtinamas III procese nustatytų Bendrovės rizikų valdymo

priemonių planas su numatytais rizikų valdymui reikalingais ištekliais,

kurį po Audito komiteto rekomendacijų tvirtina valdyba. Nustatytas

lėšų poreikis rizikų valdymo priemonių įgyvendinimui apsvarstomas

planuojant sekančių metų biudžetą. Jei tvirtinimui paruoštame

biudžete numatyta suma rizikų valdymui skiriasi nuo rizikų valdymo

priemonių plane numatytos sumos, koreguojamas Bendrovės rizikų

valdymo priemonių planas. Valdyba tvirtina galutinį rizikų valdymo

priemonių planą kartu su biudžetu. Rizikų stebėjimo ir rizikų valdymo

priemonių plano tikslai susiejami su už rizikų stebėjimą ir valdymą

atsakingų asmenų metiniais tikslais.

V. Stebėjimas. Vykdomas periodinis rizikų ir jų valdymo priemonių

įgyvendinimo stebėjimas, kurio apimtyje vertinami rizikų lygio

pokyčiai, rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo progresas ir prie-

monių efektyvumas. Stebėjimo rezultatus rizikų savininkai ir už rizikų

valdymo priemonių įgyvendinimą atsakingi asmenys reguliariai teikia

EPSO-G rizikų valdymo ir prevencijos padaliniui ir Bendrovės valdy-

bai. Užfiksavus didesnę nei rizikos tolerancijos ar kritinę pagrindinio

rizikos rodiklio (toliau – PRR) reikšmę bei identifikavus naujas rizikas,

kurių PRR reikšmė viršija apetitą, numatomos naujos rizikos valdymo

priemonės ir rengiama rizikų valdymo plano korekcija, kurią tvirtina

valdyba.

VI. Komunikacija ir informacijos perdavimas. Efektyvaus rizikų valdy-

mo pagrindas yra nuolatinė komunikacija Bendrovėje tarp Rizikų sa-

vininkų, už rizikų valdymą atsakingo padalinio, EPSO-G rizikų valdy-

mo ir prevencijos padalinio, Bendrovės vadovo ir kolegialių organų.

Efektyviai komunikacijai užtikrinti būtina, kad aktuali informacija laiku

pasiektų atsakingus asmenis.

Rizikų valdymas vykdomas vadovaujantis tarptautinio standarto

COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the

Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija.

Bendrovė yra pilna apimtimi prisijungusi prie EPSO-G įmonių grupės

rizikų valdymo politikos bei vadovaujasi bendra įmonių grupės rizikų

valdymo metodika. Rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo meto-

dika yra tvirtinama ir keičiama Bendrovės valdybos sprendimu, o pro-

cesą koordinuoja EPSO-G Audito komitetas, kuris vykdo ir Bendrovės

Audito komiteto funkcijas.

Rizikų valdymo procesų grupę sudaro šie procesai:

I. Verslo aplinkos nustatymas. Kiekvienais metais rizikų savininkai

įvertina pokyčius Bendrovės tikslams, vidinėje bei išorinėje aplinkoje,

organizacinėje struktūroje ir nustato naujas galimas rizikas.

II. Rizikų identifikavimas ir vertinimas. Pasitelkiant istorinius duome-

nis, ekspertinį vertinimą bei rizikų ir jų valdymo priemonių įgyven-

dinimo stebėsenos rezultatus, apibrėžiamos Bendrovės rizikos,

nustatant rizikų šaltinius, poveikio sritis, su rizikomis susijusius įvykius,

jų priežastis, galimą poveikį finansine išraiška (eurais) ir rizikos ilga-

laikiškumą. Nustatomas rizikų tipas, aprašomos šiuo metu taikomos

rizikų valdymo priemonės. Nustatomos rizikų tikimybių, poveikio ir ly-

gio reikšmės, nustatomos galimos rizikų valdymo priemonės, atsižvel-

giant į rizikų tarpusavio priklausomybes. Už rizikų valdymą atsakingi

padaliniai atlieka rizikų identifikavimo ir vertinimo procesą.

III. Rizikų prioretizavimas. Inicijuojama rizikų prioretizavimo sesija,

kurios metu peržiūrimas rizikų sąrašas sudarytas II procese. Nustato-

ma, kurioms rizikoms bus skiriamas didžiausias dėmesys. Jeigu šio

proceso metu iškyla abejonių dėl tam tikrų rizikų tikimybių, poveikio,

valdymo priemonių ar kitų elementų, inicijuojama pakartotinė šių

rizikų analizė.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Rizikos ir jų valdymas

Pagrindinės 2021 m. Bendrovės valdytų rizikų kryptys:

GIPL projekto neįgyvendinimo nustatytais terminais rizika. Valdydama

šią riziką Bendrovė laikėsi gerųjų projektų valdymo ir kokybės valdy-

mo praktikų standarto, stebėjo statybų darbų eigą pagal su rangovais

suderintą darbų atlikimo grafiką (gaires), nuolat vykdė kontrolę. Dujo-

tiekio statybos darbai buvo vykdomi pagal patvirtintą darbų grafiką,

projektas įgyvendintas laiku.

Tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo, kaitos, motyvacijos

rizika. Bendrovė susiduria su konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos

specialistų galinčių prisidėti įgyvendinant strateginius projektus.

Valdant tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo, kaitos,

motyvacijos riziką, 2021 m. kovo mėn. buvo atnaujinta darbuotojų

atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politika, atliktas nepriklausomas

darbo užmokesčio ir rinkos tendencijų tyrimas, sudaryti kritinių

pareigybių pamainumo planai ir vykdyti juose numatyti veiksmai

šiai rizikai minimizuoti, atlikta darbdavio įvaizdžio gerinimo analizė,

sudaryta ir įgyvendinama vadovų ugdymo mokymų programa.

Informacijos saugos (kibernetinio saugumo) rizika. Bendrovė yra na-

cionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valdanti įrenginius ir

svarbų turtą nacionaliniam saugumui užtikrinti. Įmonės valdoma in-

formacija ir duomenys turi strateginę reikšmę, todėl tokios informaci-

jos (ar) ir duomenų praradimas, neteisėtas pakeitimas ar atskleidimas,

sugadinimas ar duomenų srauto reikalingų perdavimo sistemos sau-

giai veiklai nutraukimas gali sukelti veiklos sutrikimų, padaryti žalos

kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Valdant šią riziką ataskai-

tiniu laikotarpiu Bendrovėje buvo vykdomi kritinės infrastruktūros

duomenų tinklo stebėsenos sistemos plėtimo darbai, kibernetinės

saugos užtikrinimui reikalingos programinės įrangos atnaujinimo

ir diegimo darbai. Taip pat buvo atliekami įrangos pažeidžiamumo

vertinimai, organizuoti darbuotojų mokymai informacijos saugos ir

atsparumui socialinės inžinerijos metodams, organizuotos darbuoto-

jų pratybos norint įvertinti darbuotojų atsparumą socialinės inžineri-

jos metodams, atlikus išorės auditą Bendrovė sertifikuota ISO27001.

Kibernetinio saugumo komanda dalyvavo Nacionalinio kibernetinio

saugumo centro prie Krašto Apsaugos ministerijos organizuojamose

pratybose „Kibernetinis skydas 2021“.

Technologinė rizika. Viena ir Bendrovės svarbiausių funkcijų ir atsa-

komybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perda-

vimo sistemos funkcionavimą. Dėl to Bendrovėje yra diegiamos ir to-

bulinamos specializuotos informacinės sistemos, nuolat atnaujinami

avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo bei ekstremalių situacijų

valdymo, veiklos tęstinumo planai, keliami aukšti reikalavimai rango-

vams. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo vykdoma vamzdyno diagnostika,

kurią planuojama tęsti 2022 m. savalaikiai šalinant nustatytus magis-

tralinio dujotiekio kritinius defektus. Įgyvendinant tarptautinį projektą

SecureGas kartu su partneriais iš Italijos dujų nuotėkių paieškai 2021

m. sukurtas inovatyvus bepilotis orlaivis (dronas), kuris skrisdamas

suplanuotu maršrutu virš magistralinio dujotiekio lazerinio daviklio

pagalba matuoja metano dujų koncentraciją ore bei nustato dujų

nuotėkio koordinates. Valdant dujotiekio ruožų, kuriuose viršytas

užstatymo normatyvas, perklojimo Bendrovės lėšomis riziką atlik-

ta studija dėl apribojimų vietovės klasės vienete įvertinimo, kurios

pagrindu 2022 m. bus ruošiami magistralinio dujotiekio įrengimo

ir plėtros taisyklių ir kitų susijusių teisės aktų koregavimo projektai.

Studijos rezultatai pristatyti Energetikos ministerijos ir VERT atsto-

vams.

Projektų portfelio plano nesilaikymo rizika. Valdydama šią riziką

Bendrovė vykdė savalaikius pirkimus, užtikrinant nenukrypimą nuo

terminų ir pilną atitiktį teisės aktams, reglamentuojantiems viešųjų

pirkimų procedūras, ribojo ir minimizavo susidariusius darbų atlikimo

tarpinius vėlavimus, , įgyvendino 2020 m. atlikto projektų valdymo vi-

daus audito rekomendacijas, vykdė periodinius aptarimus su Grupės

bendrovėmis dėl projektų statusų bei ir kritinių rizikų.

Reguliacinė rizika. Gamtinių dujų perdavimo kainos yra reguliuoja-

mos, kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas, investicijų grąžą nustato

bei investicijas derina VERT. Nuo šių sprendimų tiesiogiai priklauso

Bendrovės veiklos rezultatai ir skiriamos lėšos būtinosioms veiklos

sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip

pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar sko-

lintų lėšų. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo vykdoma reguliuojamą veiklą

reglamentuojančių VERT ir kitų institucijų rengiamų ir (ar) keičiamų

teisės aktų stebėsena bei teikta pozicija teisės aktų projektams.

Darbuotojų saugos reikalavimų nesilaikymo rizika. Dėl vykdomos

veiklos specifikos ir darbo pobūdžio Bendrovėje itin didelis dėmesys

skiriamas darbuotojų saugai. Ši rizika išlieka prioritetine sritimi

daugelį metų. 2021 m. buvo tęsiamas ir nuo 2020 m. prie šios rizikos

prisidėjo Covid-19 prevencinių priemonių taikymo ir reikalavimų vyk-

dymo stebėjimas.

Valdant šią riziką ataskaitiniu laikotarpiu buvo atnaujintas darbuotojų

profesinės rizikos vertinimas, vykdyta nuolatinė struktūruota vidinė

kontrolė visuose lygiuose pagal patvirtintą ir 2021 m. gruodžio mėn.

atnaujintą Darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos sričių

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Rizikos ir jų valdymas

vidinės kontrolės tvarkos aprašą. Taip pat atliktas darbuotojų saugos

ir sveikatos reikalavimų laikymosi vertinimas naudojant kontrolinius

klausimynus, vykdytas darbuotojų mokymas ir informavimas apie

galimas rizikas, savalaikis sveikatos tikrinimas, darbuotojų saugos ir

sveikatos kultūros ugdymas. 2021 m. gruodį Bendrovėje buvo atliktas

išorinis integruotos aplinkosaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos

vadybos sistemos auditas, kuriuo metu neatitikčių nustatyta nebuvo.

2021 m. gruodžio mėn. Bendrovė prisijungė prie Grupės darbuotojų

saugos ir sveikatos politikos, kurią taikys pilna apimtimi.

2021 metais nei Bendrovės, nei rangovų darbuotojams nebuvo

mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų.

Finansinė rizika. Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką:

kredito ir likvidumo rizikas. Bendrovėje vadovaujamasi iždo ir finan-

sinių rizikų valdymo politika, 2021 m. lapkričio mėn. patvirtinta akci-

jų pardavimo sandorių sudarymo politika. Taikomi Iždo ir finansinių

rizikų valdymo politikoje numatyti reikalavimai finansinių institucijų

kreditų reitingams, vykdoma reguliari piniginių srautų peržiūra ir

prognozių atnaujinimas, nepanaudoto rezervo užtikrinimas. 2021

m. vasario mėn. EPSO-G ir Bendrovė sudarė tarpusavio skolinimo ir

skolinimosi sutarties pakeitimą, kuriuo sutarties galiojimo terminas

pratęstas metams.

Verslo skaidrumo rizika. Bendrovė savo veikloje ir toliau daug dėme-

sio skyrė viešųjų pirkimų procesų priežiūrai ir korupcijos prevencijai.

Valdydama pirkimų rizikas Bendrovė didelį dėmesį skyrė nuolatinei

komunikacijai, susijusiai su savailaikiu pirkimų iniciavimu, nustatė

standartines pirkimų trukmes ir parengė standartinius pirkimų grafi-

kus, iš anksto informavo rinkos dalyvius apie numatomus didelės

vertės pirkimus bei skyrė didelį dėmesį naujų tiekėjų pritraukimui,

organizavo apsikeitimo gerosiomis praktikomis su kitomis Grupės

įmonėmis sesijas, buvo atliktas pirkimų valdymo vidaus auditą.

Per ataskaitinį laikotarpį Bendrovė ir toliau kryptingai laikėsi

nuostatos netoleruoti korupcijos, šeimos narių, giminių, draugų

protegavimo ar bet kokių kitų prekybos poveikiu formų, nuosekliai

ir sistemiškai įgyvendinto įmonės bei privačių interesų konfliktų

prevenciją. Bendrovė skatina darbuotojus ir kitus interesantus

tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką

ar nesąžiningą elgesį pasitikėjimo linija arba tiesiogiai nurodytu

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos adresu.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu bei

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu nuo 2021 m.

sausio 1 d., savo privačius interesus viešoje informacinėje platformoje

PINREG deklaravo Bendrovės vadovai, struktūrinių padalinių ir

funkcinių sričių vadovai, pirkimų komisijų nariai, mažos vertės pirkimų

organizatoriai, pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai ir

pirkimus inicijuojantys darbuotojai bei Bendrovės valdybos nariai.

Bendrovėje 2021 m. įgyvendintas dovanų politikos pokytis – taikoma

nulinė dovanų politika, kuri reiškia, kad Bendrovės darbuotojai atlik-

dami jiems pavestas funkcijas, neturi teisės nei tiesiogiai, nei netiesi-

ogiai priimti, teikti dovanų, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis.

Dujų vartojimo Lietuvoje mažėjimo dėl konkurencijos su kitomis kuro

rūšimis rizika. 2021 m. rizikos valdymo priemonės buvo nukreiptos

į dujų tiekimo diversifikavimą ir tranzito į kitas ES šalis potencialo

didinimą ieškant bendro susitarimo su Baltijos šalimis ir Suomija re-

gioninės rinkos projekte bei statant dujotiekių jungtį su Lenkija (GIPL).

Siekiant pritraukti „žalių” dujų tiekimą į dujų perdavimo tinklus priimti

sprendimai dėl nacionalinio kilmės garantijų registro pritaikymo tarp-

tautinei kilmės garantijų prekybai, tęsti darbai įgyvendinant demon-

stracinį „žalio“ vandenilio įmaišymo į dujų tinklus projektą, išduotos

techninės sąlygos 9 biodujų gamintojams dėl jų prisijungimo prie

Lietuvos dujų perdavimo tinklų.

Covid-19 rizikos

valdymas

2021 m. buvo peržiūrėtos ir vykdomos šios veiklos tęstinumo

užtikrinimo bei prevencinės priemonės:

• paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informaci-

jos teikimą;

• užtikrinta darbuotojų, grįžusių iš rizikingų šalių, nuotolinio darbo,

atostogų arba nedarbingumo galimybė;

• identifikuoti kritines funkcijas ir pagrindines sistemas administruo-

jantys padaliniai, darbuotojai bei juos pavaduojantys;

• naudotos nuotolinio darbo organizavimo priemonės;

• platinta informacija darbuotojams dėl prevencinių priemonių tai-

kymo;

• darbuotojai aprūpinti asmeninės apsaugos priemonėmis;

• dezinfekuotos patalpos;

• valdyti darbuotojų srautai;

• darbuotojams aiškinta skiepų nauda;

• sudarytos galimybės skiepytis.

Bendrovės vidaus

kontrolės sistema

Bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finan-

sinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti ES.

Bendrovė yra patvirtinusi Apskaitos procedūrų ir politikos vadovą,

reglamentuojantį apskaitos tvarkymo, ataskaitų sudarymo, pateikimo

principus, metodus ir taisykles. Be to, siekiant užtikrinti, kad finansinė

atskaitomybė būtų parengta laiku, Bendrovės patvirtintomis vidaus

taisyklėmis yra reglamentuojama apskaitos dokumentų pateikimo ir

ataskaitų sudarymo terminai.

Sudarant finansines ataskaitas laikomasi „keturių akių“ principo.

Apskaitos skyrius yra atsakingas už finansinių ataskaitų rengimą ir

peržiūrą.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Valdymo ataskaita

Valdymo

ataskaita

Informacija apie

valdymo kodekso

laikymąsi

Bendrovė veikloje taiko vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius

listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksą (galima rasti www.nas-

daqbaltic.com; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi,

kiek Bendrovės įstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip

laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti

galima Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt ir Cen-

trinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt.

Akcinis kapitalas

Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 51.730.929,06 Eur. Jis padalin-

tas į 178.382.514 paprastąsias vardines 0,29 Eur nominalios vertės

akcijas. Viena 0,29 Eur vertės paprastoji vardinė akcija suteikia jos sa-

vininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Visos akcijos

visiškai apmokėtos.

2021m. Bendrovės akcininkų struktūra nekito. UAB „EPSO-G“ išlaikė

96,58 proc. Bendrovės akcijų paketą ir buvo vienintelis akcininkas,

valdantis didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų paketą. UAB „EPSO-G“

turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų su-

sirinkime.

Akcijos ir akcininkų

teisės

Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės ak-

cijų skaičius sutampa su išleistų akcijų kiekiu ir sudaro 178.382.514

vienetų. „Amber Grid“ akcijų suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės

vienodos ir nei vienas Bendrovės akcininkas neturi jokių specialių

kontrolės teisių. Pagal Bendrovės įstatus priimti sprendimus dėl naujų

akcijų išleidimo ir savų akcijų supirkimo gali tik visuotinis Bendrovės

akcininkų susirinkimas.

Bendrovė nėra informuota apie kokius nors akcininkų tarpusavio

susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perlei-

dimas ir (arba) balsavimo teisės. Bendrovėje nėra balsavimo teisių

apribojimų.

Bendrovė savų akcijų nėra įsigijusi ir 2021 m. jokių sandorių, susijusių

su savų akcijų įsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

Akcininkai

2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis „Amber Grid“ akcininkais buvo

daugiau nei 2300 fizinių ir juridinių Lietuvos ir užsienio asmenų, iš jų

– 1 (vienas) akcininkas valdė didesnį nei 5 proc. Bendrovės akcijų pa-

ketą.

7 lentelė. Bendrovės akcininkai

Akcininkas

Buveinės adresas

/ juridinio asmens

kodas

Nuosavybės teise

priklausančių akcijų

skaičius, vnt.

UAB „EPSO-G“

Gedimino pr. 20,

Vilnius, Lietuva/

302826889

172 279 125

Smulkieji ak-

cininkai

6 103 389

Iš viso: 178 382 514

Bendrovės akcininkų struktūra pateikta 14 pav.

14 pav. Akcininkų struktūra, 2021 m. gruodžio 31 d.

96,58%

3,42%

UAB „EPSO-G”

Smulkieji akcininkai

Duomenys apie

prekybą vertybiniais

popieriais

reguliuojamose

rinkose

Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis prekiaujama

reguliuojamoje rinkoje, jos kotiruojamos vertybinių popierių biržos

NASDAQ Vilnius Papildomajame prekybos sąraše.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Valdymo ataskaita

8 lentelė. Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas

Pagrindiniai duomenys apie „Amber Grid“ akcijas

ISIN kodas LT0000128696

LEI kodas 097900BGMP0000061061

Simbolis AMG1L

Emisijos dydis (vnt.) 178.382.514

2021 m. prekybos Bendrovės akcijomis apyvarta sudarė 0,74 mln. Eur

(2020 m. - 0,56 mln. Eur), sudarytais sandoriais perleista 648.560 vnt.

akcijų (2020 m. - 601.703 vnt. akcijų). Bendrovės akcijų kainos dina-

mika pateikta 15 paveiksle, o duomenys apie Bendrovės akcijų kainą

ir apyvartą 2021 m. pateikti 16 pav.

15 pav. Akcijų kainos dinamika NASDAQ Vilnius, 2021 m.

16 pav. „Amber Grid“ akcijų kaina ir apyvarta, 2021 m.

2021 m. gruodžio 31 d. „Amber Grid“ akcijų kapitalizacija sudarė

217,63 mln. Eur. Vienos akcijos kaina biržoje, o tuo pačiu ir

kapitalizacija, per 2021 m. padidėjo 25,13 proc.

Dividendai

Grupės ir Bendrovės dividendų politika nustato tapačias visoms EP-

SO-G grupę sudarančioms bendrovėms dividendų dydžio nustaty-

mo, jų išmokėjimo ir skelbimo taisykles.

Svarbiausias dividendų politikos

tikslas – nustatyti aiškias tikėtinos

nuosavybės grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams

užtikrinant tvarų Grupės bei ją sudarančių įmonių vertės augimą ir

strateginių projektų plėtrą, tokiu būdu nuosekliai stiprinant pasitikė-

jimą energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe.

2021 m. balandžio 23 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų

susirinkime buvo pritarta „Amber Grid” valdybos siūlymui 2020 m.

uždirbto pelno neskirstyti.

2020 m. balandžio 20 d. vykusiame eiliniame visuotiniame akcininkų

susirinkime buvo pritarta „Amber Grid” valdybos siūlymui 2019 m.

uždirbto pelno neskirstyti.

3 Bendrovės ir Grupės dividendų politiką AB „Amber Grid“ valdyba patvirtino ir išdėstė nauja redakcija 2020 vasario 20 d.

Dokumentas paskelbtas: https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/dividendai

2020 ir 2021 m. pelno paskirstymo sprendimai visuotiniame ak-

cininkų susirinkime buvo priimti vadovaujantis dividendų politikos

nuostatomis. Išaugus lėšų poreikiui investicijoms, paskirstytinas

pelnas paliktas Bendrovėje, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė vykdo

didelės apimties strateginį dujų perdavimo jungties tarp Lietuvos ir

Lenkijos GIPL projektą.

Sutartys su

vertybinių popierių

viešosios apyvartos

tarpininkais

„Amber Grid“ yra sudariusi sutartį su AB SEB banku dėl Bendrovės

išleistų vertybinių popierių apskaitos ir su vertybinių popierių apskaita

susijusių paslaugų teikimo.

2021 m. balandžio 30 d. Bendrovė su AB SEB banku sudarė sutartį

dėl dividendų išmokėjimo/ paskirstymo smulkiesiems akcininkams,

kuria vadovaujantis AB SEB bankas apskaičiuoja ir išmoka dividendus

visiems Bendrovės akcininkams, išskyrus pagrindinį – UAB „EPSO-G“.

9 lentelė. Banko rekvizitai

AB SEB bankas rekvizitai

Įmonės kodas 112021238

Buveinės adresas

Konstitucijos pr. 24,

LT-08105 Vilnius, Lietuva

Telefonas +370 5 268 2800

El. paštas info@seb.lt

Interneto tinklalapis www.seb.lt

1,36

1,14

0,98

1,22

0,9

Akcijos kaina, Eur Apyvarta, Eur

1,4

1,2

1,0

0,8

80 000

70 000

60 000

50 000

40 000

30 000

20 000

10 000

2021-01 2022-012021-07 2021-102021-04

Atidarymo kaina, EUR

Svertinė vidutinė

akcijos kaina, EUR

Didžiausia akcijos kaina, EUR

Mažiausia akcijos kaina, EUR

Uždarymo kaina, EUR

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Valdymo ataskaita

Valdymo struktūra

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Akcinių bendrovių ir Vertybinių

popierių įstatymais, Bendrovės įstatais bei kitais Lietuvos Respublikos

teisės aktais. Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų

teisės, jų įgyvendinimas yra apibrėžti Akcinių bendrovių įstatyme ir

Bendrovės įstatuose. Bendrovės įstatai paskelbti Bendrovės svetainė-

je: www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/istatai.

Įstatuose numatyta, kad įstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų

susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime

dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

Įstatuose numatyti Bendrovės organai:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas,

• Kolegialus valdymo organas - Valdyba,

• Vienasmenis valdymo organas – Bendrovės vadovas -

generalinis direktorius.

Visuotinis akcininkų susirinkimas

Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, sprendimų

priėmimo tvarka bei kompetencija nesiskiria nuo visuotinio akcininkų

susirinkimo šaukimo, sprendimų priėmimo tvarkos bei kompetencijos,

nurodytos LRakcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), išskyrus papil-

domą Susirinkimo kompetenciją, kuri yra numatyta Bendrovės įstatų

38straipsnyje.

Įstatų 26 straipsnis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas taip

pat priima sprendimus dėl (papildoma susirinkimo kompetencija):

(I) pritarimo Valdybos sprendimams, numatytiems įstatų 38straipsny-

. Susirinkimas, pritardamas Valdybos sprendimams dėl konkrečių

sandorių sudarymo, be kita ko, pritaria ir esminėms tokių sandorių

sąlygoms;

(II) Valdybos narių skyrimo ir atšaukimo, Valdybos narių atlygio

nustatymo, metinio atlygio biudžeto Valdybos narių atlygiui ir su funk-

cijų Valdyboje atlikimu susijusioms išlaidoms nustatymo, sutarčių su

Bendrovės valdybos nariais dėl veiklos valdyboje sudarymo, standar-

tinių tokių sutarčių sąlygų nustatymo;

(III) Valdybos narių nušalinimo arba nenušalinimo, kuomet yra priima-

mi sprendimai esant Valdybos narių interesų konfliktui, įstatų 48

straipsnyje

numatytais atvejais.

Valdyba

„Amber Grid“ įstatai nustato, kad Bendrovės valdybą sudaro penki

nariai, kuriuos skiria visuotinis akcininkų susirinkimas ketverių

metų kadencijai, atsižvelgdamas į atlygio ir skyrimo komiteto

rekomendacijas. Du valdybos nariai yra nepriklausomi. Valdybos

nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi

kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip aštuoneri metai iš eilės.

Valdybos narių atranka vykdoma vadovaujantis LR Vyriausybės 2015

m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Kandidatų į valstybės

įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar

savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo

renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu.

Bendrovės Valdybos kompetencija nesiskiria nuo ABĮ nustatytos

valdybos kompetencijos, išskyrus papildomą kompetenciją, nustatytą

įstatų straipsniuose

Papildoma Valdybos kompetencija yra susijusi su esminių Bendrovės

veiklos dokumentų (strategijos, veiklos plano, biudžeto ir pan.) tvirti-

nimu, generalinio direktoriaus darbo sąlygų nustatymu, dujų perda-

vimo ir kitų reguliuojamų paslaugų kainų nustatymu, pritarimu Ben-

drovės turto perleidimui, įstatuose numatytų reikšmingų sandorių

sudarymui.

Bendrovės Valdyba taip pat atlieka ir priežiūros funkcijas:

(I) atsižvelgdama į AK nuomonę, pritaria arba nepritaria sandorių su

susijusiomis šalimis sudarymui;

(II) prižiūri Generalinio direktoriaus veiklą, pateikia Susirinkimui at-

siliepimus ir pasiūlymus dėl Generalinio direktoriaus veiklos;

(III) svarsto, ar Generalinis direktorius tinka eiti pareigas, jeigu Ben-

drovė dirba nuostolingai;

(IV) teikia siūlymus Generaliniam direktoriui atšaukti jo sprendimus,

kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Įstatams,

Susirinkimo ar Valdybos sprendimams;

(V) sprendžia kitus įstatuose, taip pat Susirinkimo sprendimuose

Valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Generalinio

direktoriaus veiklos priežiūros klausimus.

Informacija apie „Amber Grid“ valdybos narius, generalinį direktorių

ir vyriausiąjį buhalterį pateikta 10lentelėje.

38. Valdyba priima sprendimus, kuriems reikalingas Susirinkimo pritarimas: 38.1. dėl Bendrovės turimų akcijų (dalių, pajų) ar jų suteikiamų teisių ar kitokių juridinio asmens dalyvio teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokio suvaržymo; 38.2. dėl

Bendrovės Kontroliuojamoms ir(ar) Asocijuotoms bendrovėms priklausančio turtinio komplekso ar esminių jų dalių perleidimo, jei perleidžiamo turto balansinė vertė yra didesnė nei 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo; 38.3. dėl Bendrovei

priklausančio turto, įtraukto į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, numatytą LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, perleidimo, įkeitimo, teisinio statuso keitimo, kitokio

apsunkinimo ar disponavimo, jei nurodytų įrenginių vertė yra didesnė nei 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo; 38.4. dėl tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų įmonių, kurioms priklauso šio straipsnio 0 punkte nurodyti įrenginiai ar kurios juos vysto,

valdo, naudoja ar jais disponuoja bet kokiais pagrindais, akcijų ar jų suteikiamų teisių perleidimo, kitokio disponavimo ar apsunkinimo, tokių įmonių įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo ar kitokių veiksmų, galinčių pakeisti šių įmonių įstatinio

kapitalo struktūrą (pvz., konvertuojamųjų obligacijų išleidimo) bei sprendimų dėl šiame punkte nurodytų įmonių reorganizavimo, atskyrimo, restruktūrizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar kitokių veiksmų, keičiančių šiame punkte nurodytų

įmonių teisinį statusą; 38.5. dėl Bendrovės turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ar hipotekos (skaičiuojama bendra

sandorių suma); 38.6. dėl bet kokių sandorių, kuriais susitariama dėl netesybų, kurių bendra suma gali viršyti 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo; 38.7. dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo

laidavimo ar garantavimo; 38.8. dėl turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/5 Bendrovės įstatinio kapitalo; 38.9. dėl Bendrovės projektų teikimo pripažinti juos ypatingos valstybinės svarbos projektais ar valstybei svarbiais projektais, kaip šie

projektai apibrėžti teisės aktuose.

Valdybos narys neturi teisės atsisakyti balsuoti ar susilaikyti balsuojant, išskyrus įstatymuose ir šiuose Įstatuose numatytus atvejus. Jei Valdybos narys dalyvauja (balsuoja, dalyvauja diskusijose ar pan.) priimant sprendimą, kuris yra susijęs

(tiesiogiai arba netiesiogiai) ir su atitinkamo Valdybos nario asmeniniais interesais, atitinkamas Valdybos narys privalo nedelsiant susilaikyti nuo bet kokių veiksmų vykdant savo funkcijas ir informuoti apie esamą interesų konfliktą Valdybą.

Valdyba sprendžia dėl Valdybos nario nušalinamo nuo balsavimo priimant sprendimą konkrečiu klausimu, o jeigu Valdyba negali priimti sprendimo, nes nei vienas Valdybos narys dėl interesų konflikto negali balsuoti atitinkamu klausimu,

atitinkamą sprendimą dėl Valdybos narių nušalinimo priima Susirinkimas.

Bendrovės įstatai paskelbti internetiniame tinklalapyje adresu https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/istatai

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Valdymo ataskaita

10 lentelė. „Amber Grid“ Valdybos nariai, generalinis direktorius ir apskaitos vadovė.

Vardas Pavardė Pareigos Kadencija

Kitos užimamos

pareigos

Ar turi „Amber

Grid“ akcijų

Kvalifikacija

Algirdas Juozaponis

Valdybos

pirmininkas

Nuo

2020-04-20

UAB „EPSO-G“ finansų

direktorius

LITGRID AB valdybos

pirmininkas

Neturi

Vilniaus universitetas,

bankininkystės mokslų magistras;

Baltic Institute of Corporate

Governance, profesionalus

valdybos narys

Renata Damanskytė-

Rekašienė

Valdybos narė

Nuo

2020-04-20

UAB „EPSO-G“ teisės

ir korporatyvinio

valdymo direktorė

Neturi

Vilniaus universitetas, Teisės

fakultetas, komercinės teisės

specializacija, teisės magistras;

Baltic Institute of Corporate

Governance, profesionali

valdybos narė; Advokatės

pažymėjimas

Ignas Degutis

Nepriklausomas

valdybos narys

Nuo

2020-04-20

RB Rail AS (Rail Baltica)

finansų direktorius,

valdybos narys

Neturi

ISM Vadybos ir Ekonomikos

universitetas, ekonomikos

magistras; Baltic Institute of

Corporate Governance, Tarybos/

Valdybos pirmininko ir nario

programos

Sigitas Žutautas

Nepriklausomas

valdybos narys

Nuo

2020-04-20

UAB „EPSO-G”

inovacijų ir plėtros

komiteto pirmininkas

Neturi

Vilniaus universitetas, Verslo

vadybos ir administravimo

magistras; ESMT European

School of Management

and Technology, Berlynas,

podiplominės

studijos

Nemunas Biknius

Generalinis

direktorius

Nuo

2020-04-08

Nėra

Turi 0,001505

proc. „Amber

Grid“ akcijų

Vilniaus Gedimino technikos

universitetas, Energetikos ir

termoinžinerijos magistras;

Danijos Aalborgo universitetas,

Aplinkos vadybos studijos;

ISM MBA vadybos studijos

Rasa Baltaragienė

Apskaitos skyriaus

vadovė

Nuo

2019-12-02

- Neturi

Informacija apie Valdybos narių profesinę patirtį pateikiama Bendrovės interneto tinklalapyje https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/valdyba,

apie generalinio direktoriaus ir kitų aukščiausio lygmens vadovų profesinę patirtį - https://www.ambergrid.lt/lt/apie_mus/valdymas/vadovybe

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Valdymo ataskaita

2021 m. įvyko 16 valdybos posėdžių.

11 lentelė. „Amber Grid“ valdybos narių lankyti valdybos posėdžiai (vnt.)

Kovo 31 d. Patvirtinta Bendrovės strategijos 2017-2022 m.

įgyvendinimo ataskaita už 2020 m. Patvirtintas Bendrovės

konsoliduotasis metinis pranešimas, pritarta finansinėms ataskaitoms,

pelno paskirstymo projektui. Pritarta investicijų projekto „Kontrolinio

įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas ir dujų perdavimo

sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas (II etapas)“

pirkimo sutarties esminių sąlygų pakeitimui. Inicijuotas eilinis

visuotinis akcininkų susirinkimas. Patvirtinti generalinio direktoriaus

2021 m. veiklos tikslai, tikslų svoriai ir matavimo rodikliai. Spręsta dėl

balsavimo GET Baltic eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pasiūlyta Bendrovės teisės ir administravimo direktorės Ingridos

Kudabienės kandidatūra į UAB GET Baltic valdybos narius. Patvirtinta

2021 m. rizikų valdymo priemonių plano nauja redakcija. Prisijungta

prie EPSO-G įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir

ugdymo politikos. Patvirtinti aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų

pareigybių lygiai ir atlygio rėžiai.

Balandžio 19 d. Patvirtintas personalo valdymo vidaus audito re-

komendacijų įgyvendinimo veiksmų planas. Patvirtinta nauja organi-

zacinė valdymo struktūra.

Gegužės 18 d. Nustatytos 2022 m. gamtinių dujų perdavimo pa-

slaugų kainos.

Birželio 15 d. Patvirtintas patikslintas 2021 m. rizikų valdymo prie-

monių planas.

Birželio 29 d. Patvirtintos patikslintos 2022 m. gamtinių dujų perdavi-

mo paslaugų kainos.

Liepos 14 d. PatvirtintaAB „AmberGrid“ 2021-2030 m. strategija ir

2021-2023 m. veiklos planas ir pritarta jų teikimui VŠĮ Valdymo koor-

dinavimo centras vertinimui.

Rugsėjo 2 d. Pritarta investicijų projekto „Dujų perdavimo

sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas (Uždarymo

įtaisų pakeitimas ir prijungimas prie nuotolinio valdymo

sistemos SCADA)“ pirkimo sutarties esminių sąlygų pakeitimui.

RekomenduotadukterineibendroveiUAB GET Baltic sudaryti finansų

valdymo, buhalterinės apskaitos ir susijusių paslaugų pirkimo sandorį

su viešąjį pirkimo konkursą laimėjusia UAB “EPSO-G”. Sušauktas

neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Rugsėjo 21 d. Patvirtintas Netesybų ir ginčų vidaus audito rekomen-

dacijų įgyvendinimo veiksmų planas.

Spalio 26 d. Pritarta AB „Amber Grid“ stojimui į asociaciją „INFOBALT“.

Spalio 28 d. Pritarta sandorio – specialiųjųtransportopriemoniųnuo-

mossutarties su UAB „TETAS“ sudarymui.

Lapkričio 16 d. Pritarta AB „Amber Grid“ 2021-2030 m. strategi-

jos ir 2022-2024 m. veiklos plano projektams bei jų pateikimui VšĮ

Valdymo koordinavimo centrui peržiūrai. Prisijungta prie UAB „EP-

SO-G“ įmonių grupės akcijų pardavimo sandorių sudarymo politikos.

Prisijungta prie UAB „EPSO-G“ įmonių grupės integruoto planavimo

ir stebėsenos politikos naujos redakcijos.

Atgal į turinį

Algirdas Juozaponis Renata Damanskytė-Rekašienė

(kadencija prasidėjo 2020-04-20)

Sigitas Žutautas

Ignas Degutis

(kadencija prasidėjo 2020-04-20)

2021 m. priimti valdybos sprendimai:

Sausio 14 d. Prisijungta prie atnaujintos EPSO-G įmonių grupės inte-

gruoto planavimo ir stebėsenos politikos.

Vasario 24 d. Patvirtintas generalinio direktoriaus 2020 m. tikslų

įgyvendinimo vertinimas. Patvirtintas projektų valdymo vidaus audito

rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planas. Prisijungta prie atnau-

jintos EPSO-G įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politikos.

Pritarta sandorio dėl valdymo holdingų paslaugų teikimo sudarymui.

Kovo 9 d. Prisijungta prie atnaujintos EPSO-G įmonių grupės projektų

valdymo politikos.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Valdymo ataskaita

Gruodžio 14 d. Patvirtintas AB „Amber Grid“ 2022 m. biudžetas.

Patvirtintas AB „Amber Grid“ 2022 m. rizikų valdymo priemonių

planas. Patvirtintos naudojimosi AB „Amber Grid“ gamtinių dujų

perdavimo sistema taisyklės. Patvirtintos AB „Amber Grid“ gamtinių

dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės. Pritarta Šiaulių dujų

skirstymo stoties rekonstravimo rangos darbų sutarties sudarymui.

Pritarta ELLI projekto sutarčių sudarymui. Prisijungta prie UAB „EP-

SO-G“ įmonių grupėsaplinkosaugospolitikos. Prisijungta prie UAB

„EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų saugos ir sveikatos politikos.

Patvirtinti AB „Amber Grid“ aukščiausio ir vidurinio lygmens vadovų

atlygio rėžiai. Pritarta AB „Amber Grid“ dalyvavimui European Hy-

drogenBackboneiniciatyvoje. Patvirtintas AB „Amber Grid“ 2022 m.

valdybos posėdžių kalendorius ir valdybos veiklos planas.

Gruodžio 29 d. Pritarta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties

sudarymui su UAB „Ignitis“.

Atlygio ir skyrimo komitetas aptarė kolegialių organų (KO) įsiverti-

nimo rezultatus ir identifikavo šias KO veiklos tobulintinas sritis bei

kryptis 2021 m.:

• turi būti skiriama daugiau dėmesio strateginių klausimų spren-

dimui, siekiant kolegialių organų darbo organizavimo optimiza-

vimo;

• turi būti didinamas bendradarbiavimas su EPSO-G valdyba ir

komitetais tikslu efektyviau atliepti konkretaus kolegialaus orga-

no lūkestį ir poreikį.

Remiantis Bendrovės įstatais, „Amber Grid“ Audito komiteto funkcijas

vykdo patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ Audito komitetas.

„Amber Grid“ veikia šie bendri EPSO-G įmonių grupės komitetai:

• Atlygio ir skyrimo komitetas

• Audito komitetas

• Inovacijų ir plėtros komitetas

Išsami informacija apie „Amber Grid“ komitetus pateikiama EPSO-G

įmonių grupės konsoliduotoje metinėje ataskaitoje.

Informacija apie

vidaus ir išorės auditą

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą EPSO-G įmonių

grupėje veikia centralizuota vidaus audito sistema. Tai reiškia, kad

vidaus audito padalinys pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir

yra tiesiogiai atskaitingas UAB „EPSO-G“ valdybai, kurios daugumą

sudaro nepriklausomi nariai. UAB „EPSO-G“ auditoriai nėra pavaldūs

audituojamos įmonės administracijai.

Bendrovės finansinių ataskaitų auditą atliko išorės audito bendrovės:

• už 2019 m. UAB „Deloitte Lietuva“;

• už 2020 m. UAB „PricewaterhouseCoopers“;

• už 2021 m. UAB „PricewaterhouseCoopers“.

Atlygis už išorės audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2019 m.

gruodžio 31 d. UAB Deloitte Lietuva sudarė 36,0 tūkst. Eur.

Atlygis už išorės audito paslaugas už metus, pasibaigusius 2020 m.

gruodžio 31 d. UAB PricewaterhouseCoopers sudarė 50,5 tūkst. Eur,

o už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. taip pat sudarė

50,5 tūkst. Eur.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Žmonės

Svarbiausia organizacijos investicija yra žmonės. „Amber Grid“ dar-

buotojai – patyrę ir kompetentingi savo sričių profesionalai, įgyvendi-

nantys Valstybės strateginės reikšmės projektus.

2021 m. Bendrovėje dirbo 324 darbuotojai. Darbuotojų pasiskirsty-

mas pagal pareigybių grupes pateiktas 12 lentelėje.

12 lentelė. Darbuotojų skaičius 2020 m. - 2021 m.

Pareigybių grupės

Darbuotojų

skaičius 2021 m.

gruodžio 31 d.

Darbuotojų

skaičius 2020 m.

gruodžio 31 d.

Generalinis direktorius

Aukščiausio lygio vadovai

Vidurinio ir pirminio

lygmens vadovai

Ekspertai-specialistai

191

181

Darbininkai

100

VISO

324

319

Darbuotojų duomenys

Vertindami kiekvieno darbuotojo indėlį, konkurencingomis rinkos

sąlygomis siekiame išlaikyti ir pritraukti darbuotojus. Darbuotojų kai-

ta pastaraisiais metais išlieka panaši. 2019 m. bendras kaitos rodiklis

buvo 13,91%, 2020 m. - 10,7%, 2021 m. - 11,21%.

2021 m. duomenimis Bendrovės darbuotojų vidutinis amžius buvo

44,7 metų (17pav.), vidutinis darbo stažas – 12,7 metų (18pav.). 65

proc. Bendrovėje dirbančių darbuotojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą

(19pav.).

17 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių, 2021 m.

Dėl energetikos sektoriaus veiklos specifikos Bendrovėje didžiąją dalį

darbuotojų sudaro vyrai – 252 (78 proc.) ir 72 moterys (22 proc.) (13

lentelė).

13 lentelė. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį 2020 m. -2021 m.

18 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal darbo stažą, 2021 m.

19 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, 2021 m.

Vyrai

Moterys

78%

22%

80%

20%

2020 m., proc 2021 m., proc

40-50 metų

28%

20-30 metų

30-40 metų

31%

50-60

metų

24%

Virš 60 metų

11%

5-10 metų

20%

Virš 30 metų

Iki 5 metų

32%

10-20 metų

24%

20-30 metų

16%

44,8

44,7

2019 2020 2021

Vidutinis darbuotojų amžius

13,5

12,6

2019 2020 2021

Vidutinis darbo stažas

Vidurinis

Aukštesnysis

13%

Aukštasis

65%

Profesinis

15%

61%

63%

66%

2019 2020 2021

Turi aukštąjį išsilavinimą

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Žmonės

Esame atviri darbuotojų karjeros galimybėms - 2021 metais 11 dar-

buotojų įgyvendino vertikalios karjeros pokytį Bendrovės viduje.

Atlygio valdymas

„Amber Grid“ 2021 m. kovo 31 d. prisijungė prie EPSO-G įmonių

grupės Darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikos (to-

liau – Atlygio politika), kuri taikoma visiems Bendrovės darbuotojams

ir skelbiama viešai interneto tinklalapyje. Atlygio politika tvirtinama

(prie jos prisijungiama) Bendrovės valdybos sprendimu, atsižvelgiant

į EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. EPSO-G Atly-

gio ir skyrimo komitetas periodiškai vertina atlygio politikos nuosta-

tas, jų veiksmingumą, įgyvendinimą ir taikymą.

Politikos tikslas yra efektyviai, aiškiai ir skaidriai valdyti darbo

užmokesčio sąnaudas, ir, tuo pačiu, kurti motyvacines paskatas dar-

buotojams prisidėti įgyvendinant Bendrovės misiją, viziją, vertybes ir

tikslus.

EPSO-G grupės darbuotojų atlygis susideda iš tokių dalių: pastovioji

atlygio dalis (PAD); kintamoji atlygio dalis (KAD); priemokos,

nustatytos LR darbo kodekse, Bendrovių vidaus teisės aktuose ir

kolektyvinėse sutartyse; papildomas skatinimas už ypatingos svarbos

rezultatus ir inovacijų diegimą; papildomos naudos; nefinansinis

atlygis.

20 pav. Atlygio sudėtinės dalys

Pastovioji atlygio dalis (PAD) - didžiausia ir svarbiausia piniginio atlygio

dalis, kurios dydis priklauso nuo pareigybės lygio, kuris kiekvienai

pareigybei nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą

metodologiją. Darbuotojams pastovioji atlygio dalis (PAD) nustatoma

atitinkamos pareigybės lygio atlygio rėžių ribose, atsižvelgiant į

darbuotojo patirtį, kompetenciją, ekspertiškumo ir savarankiškumo

lygį atliekant pareigybei priskirtas funkcijas bei į atitinkamų metų

atlygio biudžetą.

Kintamoji atlygio dalis (KAD) nustatoma skatinant siekti kuo geresnių

metinių rezultatų įgyvendinant strateginius tikslus. Konkretų mak-

simalų KAD dydį Bendrovės vadovui nustato Bendrovės valdyba,

kitiems darbuotojams – Bendrovės vadovas. Maksimalus KAD dydis

Bendrovės vadovui, aukščiausio lygmens vadovams yra 30 proc., vi-

durinio, pirminio lygmens vadovams, specialistams bei darbininkams

– 15 proc.

Kintamoji atlygio dalis mokama atsižvelgiant į valdybos nustatytų

Bendrovės (generalinio direktoriaus) metinių tikslų įgyvendinimą bei

individualių tikslų pasiekimą. KAD vadovams ir specialistams išmoka-

ma kartą per metus po to, kai Bendrovės valdyba pritaria audituoti-

ems Bendrovės finansiniams rezultatams ir jie patvirtinami visuotinio

akcininkų susirinkimo sprendimu, darbininkams – kartą per ketvirtį.

Vidutinis „Amber Grid” 2021 m. darbo užmokestis pagal darbuotojų

grupes pateiktas 14 lentelėje.

78%

80%

78%

2019 2020 2021

Vyrų dalis darbuotojų skaičiuje, proc.

22%

20%

22%

2019 2020 2021

Moterų dalis darbuotojų skaičiuje, proc.

PAD

KAD

Papildomas skatinimas

Papildomos naudos

Nefinansinis (emocinis) atlygis

Darbas Lietuvai, strateginių energetikos projektų įgyvendinimas,

įmonės kultūra, darbuotojų pripažinimas, profesinis tobulėjimas,

saviraiškos ir karjeros galimybės, darbo aplinka, santykiai su

vadovais ir kolegomis, įmonės stabilumas, nuotolinis darbas,

lankstus darbo pradžios ir pabaigos laikas ir kt.

Socialinės išmokos, savarankiškas sveikatos draudimas,

papildomos atostogų dienos, mokymai, stažuotės užsienyje,

skiepai, renginiai ir kt.

Papildomas skatinimas už išskirtinius rezultatus ir inovacijas

Kintamoji atlyginimo dalis (KAD), priklausanti nuo tikslų

pasiekimo, veiklos rodiklių vertinimo

Pastoviojo atlyginimo dalis (PAD), nustatyta darbo sutartyje

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Žmonės

14 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Pagrindinis atlyginimas (PAD, KAD) yra materialaus atlygio pamatas,

tačiau nemažiau svarbūs ir kiti atlygio elementai, darantys didelę

įtaką darbuotojų motyvacijai ir įsitraukimui.

„Amber Grid“ teikia tokias papildomas naudas darbuotojams:

21 pav. Papildomų naudų sąrašas

• Aktyvaus ir ramaus poilsio zonos

• Sveikatos draudimas su galimybe pasirinkti norimą planą

• Sveikatos, emocinės gerovės, fizinio švietimo paskaitos

• Skiepai nuo gripo ir erkinio encefalito

• Neatvykimas į darbą nesikreipiant į gydymo įstaigą iki 4 d.d. per metus

SVEIKATA

• Individualus darbo pradžios ir pabaigos laikas

• Nuotolinis darbas

LANKSTUS DARBO GRAFIKAS

• Gimus vaikui

• Auginant tris vaikus ar vaiką su negalia

• Darbuotojo mirties atveju

• Darbuotojo artimojo mirties atveju

• Kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį, sulaukęs pensinio amžiaus

• Nelaimių atveju

FINANSINĖ PARAMA

• Papildomos 3 d.d. kasmetinių atostogų. Iš viso 23 dienos per metus

• Papildomos atostogos už 5 metų stažą + 1 d. d.

• Papildomos atostogos artimojo mirties atveju - 3 d. d.

PAPILDOMOS ATOSTOGOS

• Vaisių pristatymas į biurą

• Automobilio parkavimo vieta prie biuro

• Grįžus iš objektų po darbo laiko, parvežimas namo

• Modernus biuras ir ergonomiška darbo vieta

KITOS PAPILDOMOS NAUDOS

• Vasaros renginys, Kalėdų renginys, dovanos darbuotojams ir jų vaikams

• Aktyvumą skatinantis tinklinio turnyras, dviračių žygis bei plaukimas

baidarėmis

• Profesiniai renginiai bei Valstybinės šventės

• Padalinių komandiniai renginiai

RENGINIAI

• Skatinimas už inovacijas ir už ypatingos svarbos rezultatus

• Studijų finansavimas

• Metinio veiklos vertinimo skatinimas

• Mokymai, profesinis ir asmeninis tobulėjimas, kvalifikacijos kėlimo kursai,

seminarai, konferencijos, stažuotės Lietuvoje ir užsienyje

• Vidinė lektorių programa ir mokymai

• Karjeros galimybės Epso G įmonių grupėje

PROFESINIS IR ASMENINIS TOBULĖJIMAS

2021 m. 2020 m.

PAREIGYBIŲ GRUPĖ

Vidutinis sąlyginis

darbuotojų skaičius

Vidutinis apskaičiuotas

mėnesio darbo

užmokestis (pastovioji

atlyginimo dalis), Eur

Išmokėta kintamoji

atlyginimo dalis

apskaičiuota kaip vidutinė

mėn. Kintamoji atlygio

dalis, Eur

Vidutinis sąlyginis

darbuotojų skaičius

Vidutinis apskaičiuotas

mėnesio darbo

užmokestis (pastovioji

atlyginimo dalis), Eur

Išmokėta kintamoji

atlyginimo dalis

apskaičiuota kaip vidutinė

mėn. Kintamoji atlygio

dalis, Eur

Generalinis direktorius

1 9 520 2 770 1 9 373 382

Aukščiausio lygio vadovai

5 5 978 1 384 4 5 869 984

Vidurinio ir pirminio

lygmens vadovai

39 3 616 345 31 3 633 435

Ekspertai-specialistai

189 2 223 200 189 2 067 232

Darbininkai

110 1 318 177 122 1 196 166

VISO

345 2 166 234 347 1 968 236

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Žmonės

15 lentelė. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes

Grupė Bendrovė

Pareigybių grupės

Darbuotojų skaičius

(laikotarpio pabaigoje)

Vidutinis mėnesinis

darbo užmokestis (su

kintama atlygio dalimi)

Darbuotojų

skaičius

(laikotarpio

pabaigoje)

Vidutinis mėnesinis

darbo užmokestis (su

kintama atlygio dalimi)

Generalinis direktorius

2 10.012 1 12.290

Aukščiausio lygio vadovai

6 7.473 5 7.362

Vidurinio ir pirminio lygmens vadovai

40 3.933 37 3.961

Ekspertai - specialistai

194 2.427 191 2.424

Darbininkai

90 1.495 90 1.495

Viso vidutinis darbo užmokestis

332 2.437 324 2.400

Darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur

10.403 9.991

Informacija apie 2021 m. Bendrovės fiksuotą ir kintamą darbo užmokestį pateikta 16 lentelėje.

Kolegialaus valdymo organo narių bei

vadovo atlygio politika

Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. balandžio 20

d. patvirtino „Amber Grid” vadovo ir valdybos narių atlygio politiką

kurios tikslas - nustatyti bendrus, aiškius ir skaidrius Bendrovės vadovo

ir valdybos narių piniginio atlygio už darbą principus ir jais paremtą

atlygio sistemą, kurią taikant būtų efektyviai valdomos Bendrovės

veiklos sąnaudos ir sukurtos motyvacinės paskatos Bendrovės

vadovui ir valdybos nariams prisidėti prie Bendrovės misijos, vizijos,

vertybių ir tikslų įgyvendinimo.

Bendrovės valdymo organų narių atlygio principus taip pat regla-

mentuoja UAB „EPSO-G“ Atlygio už veiklą įmonių grupės bendrovių

organuose nustatymo gairės, patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio

akcininko sprendimu.

Nustatant atlygį valdymo organams vadovaujamasi principu, kad

atlygio dydis bei jo mokėjimo tvarka turi skatinti ilgalaikės ir tvarios

Bendrovės ir visos EPSO-G įmonių grupės vertės kūrimą; atitikti

atskiriems Bendrovės organams ir jų nariams tenkantį darbo krūvį;

kuo labiau atitikti aktualią padėtį rinkoje, t. y. būti konkurencinga

atitinkamos srities profesionalams darbo rinkoje siūlomiems

atlyginimų dydžiams; užtikrinti valdymo organų prisiimamos

atsakomybės atlyginimą; užtikrinti nepriklausomų valdybos narių

nepriklausomumą; skatinti aukšto lygio savo srities profesionalų

pritraukimą bendrovės valdymui.

Atlygis už veiklą Bendrovės valdyboje gali būti mokamas tik nepriklau-

somiems nariams ir nariams, kurie nėra valstybės tarnautojai ar valsty-

bei atstovaujančios institucijos darbuotojai ir kurie nėra Grupės ben-

drovių darbuotojai.

Bendrovės valdybos nariams mokamas fiksuotas mėnesinis atlygis,

neatskaičius mokėtinų mokesčių (taikoma viena didesnė suma,

atitinkanti aprašytas aplinkybes):

(I) 1750 (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt eurų) valdy-

bos nariams, kurie taip pat eina bent vieno EPSO-G įmonių grupėje

suformuoto valdybos komiteto nario pareigas;

(II) 1400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) valdybos nariams,

kurie neina nė vieno EPSO-G įmonių grupėje suformuoto valdybos

komiteto nario pareigų;

Politika skelbiama Bendrovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Žmonės

(III) 2150 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt eurų), at-

sižvelgiant į papildomas pirmininko administracinio pobūdžio funk-

cijas, valdybos pirmininkui, kuris taip pat eina bent vieno EPSO-G

įmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigas; bei

komiteto pirmininkui, kuris taip pat eina ir valdybos nario pareigas

EPSO-G įmonių grupėje;

(IV) 1800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų), atsižvelgiant

į papildomas pirmininko administracinio pobūdžio funkcijas,

valdybos pirmininkui, kuris neina nė vieno iš EPSO-G įmonių grupėje

suformuoto valdybos komiteto nario pareigų.

Bendrovės 2021 m. balandžio 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimu buvo nustatyta, jog 2021 m. bendras metinis biudže-

tas Bendrovės valdybos narių atlygiui ir papildomoms Bendrovės

išlaidoms, skirtoms valdybos veiklai užtikrinti yra 51600 eurų.

Informacija apie valdymo organų narių atlygį, metiniai atlygio pokyčiai

pateikiami 15,16 lentelėse:

16 lentelė. Atlygis Bendrovės vadovui

Pareigos

Vardas,

pavardė

Paskyrimo data

Atleidimo

data

Priskaičiuotas darbo užmokestis (Eur)

2017 2018 2019 2020 2021

Generalinis direktorius

Saulius

Bilys

2013 m. birželio

mėn.

2019 m.

spalio mėn.

117 301 119 392 203 391 -

Generalinis direktorius

Nemunas

Biknius

2019 m. spalio

mėn.

- - - 20 075 117 192 148 586

17 lentelė. Atlygis valdybos nariams

Pareigos Vardas, pavardė

Atlygis už darbą valdyboje (Eur)

2017 2018 2019 2020 2021

Valdybos narys Renata Damanskytė - Rekašienė - - - - -

Valdybos narys Algirdas Juozaponis - - - - -

Valdybos narys Rimvydas Štilinis - - - - -

Nepriklausomas

valdybos narys

Ignas Degutis - - - 11 713 16 800

Nepriklausomas

valdybos narys

Sigitas Žutautas - 3 850 14 125 21 000 30 535

Nepriklausomas

valdybos narys

Nerijus Datkūnas 12 000 11 575 12 305 5 133 -

Kolektyvinė sutartis

Bendrovėje galioja ir taikoma 2018 m. rugpjūčio 10 d. su „Amber

Grid“ darbuotojų profesine sąjunga sudaryta „Amber Grid“ darbuo-

tojų kolektyvinė sutartis, iš dalies pakeista 2019 m. Kolektyvinės su-

tarties tikslas – atstovauti visų darbuotojų teisėms ir teisėtiems inte-

resams. Sutartyje nustatytos papildomos darbo, darbo apmokėjimo,

socialinės, ekonominės ir profesinės sąlygos bei garantijos, kurios

nėra reglamentuojamos įstatymų, kitų norminių teisės aktų.

Kompetencijų ugdymas

Atsižvelgdama į keliamus veiklos tikslus, ugdymo planus ir kitus to-

bulėjimo poreikius, Bendrovė daug dėmesio skiria darbuotojų kom-

petencijų ugdymui. Bendrovė skatina darbuotojus kelti kvalifikaciją ir

stiprinti turimas kompetencijas.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Žmonės

Bendrovė vykdo savo pagrindinę veiklą reguliuojamoje energetikos

aplinkoje, kurioje yra aiškūs reikalavimai dėl darbuotojų profesinio

pasirengimo ir atestavimo pagrindinių ir papildomų funkcijų atlikimui.

Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą Bendrovė organizuoja

darbuotojų privalomuosius, profesinius ir kitus kvalifikaciją

tobulinančius mokymus bei energetikos darbuotojų atestavimus.

Vykdant mokymus Bendrovės viduje didelis dėmesys yra skiriamas

mokymų kokybei. Nuo 2020 m. Bendrovė didžiąją dalį profesinių ir

kitų mokymų vykdo nuotoliniu būdu. Bendrovė peržiūrėjo ir atnau-

jino visą profesinio mokymo medžiagą, mokymui pagal modulinę

mokymo programą, skirtą apmokyti darbuotojus, eksploatuojančius

gamtinių dujų perdavimo sistemos objektus bei jų įrenginius, kurią

suderino su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.

Bendrovė užtikrina, kad visi privalomieji mokymai būtų organizuoja-

mi laiku (gaisrinės saugos, civilinės saugos, pirmos pagalbos) ir, kad

juose dalyvaujantys darbuotojai gautų ne tik teorines žinias, bet ir

praktinius įgūdžius. Kaip ir kiekvienais metais, 2021 m. buvo organi-

zuoti defibriliatorių naudojimo mokymai darbuotojams savanoriams.

Siekiant palaikyti aukštą darbuotojų reagavimo ekstremaliomis situ-

acijomis pasiregimo lygį, Bendrovė periodiškai organizuoja gaisrinės

ir avarijų likvidavimo pratybas.

2021 m. įsigaliosiant vieno iš pagrindinių teisės aktų (Degiųjų dujų

aplinkoje atliekamų darbų saugos taisyklės) pakeitimui, visi energe-

tikos darbuotojai, atliekantys darbus gamtinių dujų aplinkoje buvo

papildomai apmokyti peratestuoti pagal 2021 m. lapkričio 1 d. įsi-

galiojusios teisės akto naujos redakcijos nuostatus.

Bendrovė taip pat organizuoja bendrųjų kompetencijų ugdymo mo-

kymus, suteikia galimybę darbuotojams dalyvauti įvairiuose semi-

naruose, konferencijose, kuriose darbuotojai tobulina darbui reikalin-

gus įgūdžius, susipažįsta su savo srities naujovėmis bei kitų įmonių

gerosiomis praktikomis.

2021 m. mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius

19 lentelė. Mokymuose dalyvavusių darbuotojų skaičius

Eil.

Nr.

Mokymo tipas

Mokymo dalyvių

skaičius

Mokymuose dalyvavusių

darbuotojų skaičius

Mokymo

trukmė, val.

Mokymuose dalyvavusių

darbuotojų % nuo bendro

darbuotojų skaičiaus*

1 Profesinis mokymas

215 130 3866 37,4

Energetikos darbuotojų

atestavimas

346 199 346 62

3 Privalomieji mokymai

360 321 1289 100

4 Techniniai mokymai

206 141 577 43,9

5 Bendrieji mokymai

2005 289 3952 90

* Skaičiuojamas % nuo vidutinio darbuotojų metinio skaičiaus (2021 m. - 321 darbuotojų)

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Darnumas

2021 m. gruodžio 29 d. „Amber Grid“ prisijungė prie UAB „EPSO-G“

grupės darbuotojų saugos ir sveikatos politikos ir aplinkosaugos poli-

tikos.

Minėtos politikos nustato principus, kuriais vadovaujantis bus

siekiama kaip įmanoma efektyviau mažinti Bendrovės vykdomos

veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinti darbuotojų

saugą ir sveikatą. Nustatytų prevencijos, saugumo, aplinkos tvarumo

principų turi laikytis visos „Amber Grid“ veiklos procese dalyvaujančios

suinteresuotosios šalys ir jų grupės.

Vadybos sistema

Bendrovėje nuo 2014 m. įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema

atitinkanti tarptautinį standartą ISO 14001 ir nuo 2016 m. darbuoto-

jų saugos ir sveikatos vadybos sistemą atitinkanti standartą OHSAS

18001.

2019 m. Bendrovės vadybos sistema buvo pakartotinai sertifikuota

pagal ISO 14001 standartą bei sertifikuotą pagal naują darbuotojų

saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartą ISO 45001. Aplinkos

apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema inte-

gruota į visus „Amber Grid“ veiklos planavimo, organizavimo ir valdy-

mo procesus.

2021 m. akredituotos sertifikavimo įstaigos atlikto priežiūros audito

metu neatitikčių nustatyta nebuvo.

Bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į socialinę ir ekonominę situaci-

ją, taip pat Bendrovės finansines, technines galimybes, yra įsipareigo-

jusi užtikrinti nuolatinį aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir

sveikatos vadybos procesų gerinimą, aplinkos apsaugos bei darbuo-

tojų saugos ir sveikatos veiksmingumo didinimą ir vadovauti pagal

vadybos procesui priimtinus standartus.

2021 metais, tęsiant kovą su pandemija Bendrovė ėmėsi visų

įmanomų veiksmų, siekdama apsaugoti savo darbuotojus nuo galimo

užsikrėtimo COVID-19 rizikos.

Užtikrinant socialinį bendradarbiavimą ir partnerystę aplinkos apsau-

gos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuolat informuoja-

mi ir ugdomi visi Bendrovės darbuotojai, teikiama informacija suin-

teresuotoms šalims.

Savo strategines veiklas Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti vado-

vaudamasi tokiomis darnumo kryptimis:

• aplinkosaugos srityje – siekdama klimatui neutralios energetikos

įgalinimo, mažindama veiklų poveikį aplinkai;

• socialinėje srityje – siekdama kurti pažangią, darnumo principų

besilaikančią organizaciją;

• valdysenos ir ekonominėje srityje – siekdama skaidraus ir efekty-

vaus energijos mainų platformos valdymo bei vystymo.

Pagrindiniu, bet ne vieninteliu, „Amber Grid“ darnios veiklos tikslu

išlieka siekis sumažinti veiklos poveikį aplinkai dviem trečdaliais iki

2030 metų. Šiam tikslui įmonėje buvo atlikta šiltnamio efektą suke-

liančių dujų inventorizacija, o šiuo metu baigiami analizuoti kiti veik-

loje susidarantys poveikiai. Atlikusios išsamią analizę ir nustačiusios

reikšmingiausius poveikių aplinkai šaltinius, per šių metų pirmąjį

pusmetį įmonė parengs poveikių mažinimo priemonių planus.

Bendrovės pagrindinės darnumo kryptys ir ilgalaikiai siekiai:

„Amber Grid“ darnios veiklos tikslas – įgyvendinti energetikos sek-

toriaus transformaciją, užtikrinant darnią pusiausvyrą tarp aplinkosau-

ginių, socialinių bei ekonominių tikslų, tuo prisidedant prie klimatui

neutralios ekonomikos kūrimo.

22 pav. Darnaus vystymosi kryptys

Aplinkosaugos sritis

Klimatui neutralios energetikos įgalinimas,

mažinant veiklų poveikį aplinkai

Socialinė sritis

Pažangios, darnumo principų

besilaikančios organizacijos kūrimas

Valdysenos sritis

Skaidrus ir efektyvus energijos mainų

platformos valdymas bei vystymas

Darnaus vystymosi

sritys ir kryptys

Darnaus vystymosi

tikslai ir siekiai

• Poveikis aplinkai sumažintas 2/3

(lyginant su 2019)

• 0 reikšmingų aplinkosaugos

incidentų veikloje

• Dujų perdavimo sistemos

pritaikytos vandenilio

transportavimui

• Palankios sąlygos žaliosios

energijos gamintojų prijungimui

prie infrastruktūros

• 0 žmogaus teisių pažeidimų ir

diskriminacijos atvejų

• 0 sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų

• Klientų pasitenkinimas – ne mažiau 70 proc.

• Ne mažiau kaip 70 proc. darbuotojų,

gamintojų, tiekėjų ir vartotojų EPSO-G

grupę vertina kaip atvirą, pažangią ir

darnaus vystymosi principų besilaikančią

organizaciją

• 0 korupcijos atvejų

• VKC gerosios valdysenos indeksas – A+

• 100 proc. viešųjų pirkimų – žalieji

• Patikimas ir saugus elektros bei dujų

perdavimo sistemų veikimas

• Darnumo kriterijai integruoti į

reikalavimus rangovinėms įmonėms

• Įmonių struktūros ir motyvacinės

sistemos pritaikytos inovacijų skatinimui

prieinama ir

švari energetika

kova su klimato

kaita

deramas darbas ir

ekonomikos augimas

pramonė inovacijos

ir infrastruktūra

atsakingas

vartojimas ir gamta

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Darnumas

Bendrovė taip pat siekia tiesiogiai prisidėti prie Jungtinių tautų Dar-

naus vystymosi tikslų iki 2030 m. įgyvendinimo, didžiausią dėmesį

skirdama galimybių naudotis švaria ir modernia energija užtikrinimui,

kovai su klimato kaita, modernios infrastruktūros ir inovacijų vystymui,

saugių ir deramų darbo sąlygų, darbuotojų gerovės bei darnios

tiekimo grandinės kūrimui.

2021 m. „EPSO-G“ valdyba patvirtino naują grupės darnumo politiką,

kuri pakeitė iki šiol grupės mastu galiojusią socialinės atsakomybės

politiką. Naujojoje darnumo politikoje apibrėžtos visoms grupės

įmonėms bendros darnumo kryptys ir principai, kuriais vadovaujantis

plėtojama grupės veikla.

Patvirtinusi skėtinę darnumo bei kitų su darnumu susijusių sričių

(aplinkosaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, lygių galimybių ir kt.)

valdymą reglamentuojančias politikas, „EPSO-G“ grupė strateginiu

lygmeniu stiprina darnumo srities valdymą. Toliau bus atliekamas

bendrovės reikšmingiausių darnumo temų nustatymas, įtraukiant su-

interesuotas šalis, integruojant darnumo kriterijus į tiekimo grandinę,

stiprinant darnumo atskaitomybės praktikas.

Visa išsami informacija apie bendrovėje taikomas darnumo praktikas,

detalius aplinkosaugos ir darbuotojų saugos rodiklius bus atskleista

atskiroje „Amber Grid“ Darnumo ataskaitoje.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Esminiai

ataskaitinio

laikotarpio

įvykiai

Bendrovė, vykdydama savo prievoles pagal jai taikomus vertybinių

popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, esminius įvykius bei

kitą reglamentuojamą informaciją skelbia visos ES mastu. Su šia skel-

biama informacija galima susipažinti Bendrovės tinklalapyje (www.

ambergrid.lt/lt/apie_mus/rubrika-investuotojams/esminiai-ivykiai)

ir vertybinių popierių biržos NASDAQ Vilnius tinklalapyje (www.nas-

daqbaltic.com).

2021 m. esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai:

19 lentelė. 2021 m. esminiai „Amber Grid“ įvykiai

Data Esminiai ataskaitinio laikotarpio įvykiai

2021 02 04

AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2020 m. veiklos rezultatai

2021 02 23

Gauta audito komiteto nuomonė dėl sandorio su susijusia šalimi

2021 03 04

Dėl teismo sprendimo

2021 03 09

AB „Amber Grid“ sudarė valdymo holdingų paslaugų pirkimo sutartį su UAB „EPSO-G“

2021 03 15

Correction: „Amber Grid“ informacija dėl tarpinės informacijos skelbimo ir 2021 m. investuotojo kalendorius

2021 03 31

AB „Amber Grid“ skelbia 2020 m. audituotas konsoliduotąsias ir atskirąsias finansines ataskaitas, konsoliduotąjį metinį

pranešimą ir pelno paskirstymo projektą

2021 03 31

Pranešimas apie AB „Amber Grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą

2021 04 23

Eiliniame visuotiniame AB „Amber Grid“ akcininkų susirinkime priimti sprendimai

2021 04 23

„Amber Grid“ 2020 m. metinė informacija

2021 05 05

AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2021 m. I ketvirčio veiklos rezultatai

2021 05 10

Dėl gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos 2022 m.

2021 05 18

Dėl naujų gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų

2021 05 31

Patvirtintos naujos gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos

2021 08 06

„Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2021 m. I pusmečio veiklos rezultatai

2021 08 24

Dėl teismo sprendimo

2021 08 26

Audito komiteto nuomonė dėl sandorio tarp susijusių šalių

2021 08 27

„Amber Grid“ strategijos 2030 prioritetai – infrastruktūros pritaikymas žaliajam vandeniliui ir konkurencingos regioninės dujų

rinkos sukūrimas

2021 09 02

Pranešimas apie AB „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą

2021 09 27

Dėl „Amber Grid“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimto sprendimo

2021 10 26

Audito komiteto nuomonė dėl sandorio tarp susijusių šalių

2021 11 05

AB „Amber Grid“ sudarė specialiųjų transporto priemonių nuomos sutartį su UAB „Tetas“

2021 11 05

AB „Amber Grid“ grupės konsoliduoti 2021 m. devynių mėnesių veiklos rezultatai

2021 12 03

„Amber Grid“ 2022 m. investuotojų kalendorius

Vieši pranešimai, skelbtini teisės aktų nustatyta tvarka, skelbiami juri-

dinių asmenų registro tvarkytojo elektroniniame leidinyje. Pranešimai

apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir kitus es-

minius įvykius skelbiami Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka

Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje www.crib.lt ir Ben-

drovės interneto tinklalapyje www.ambergrid.lt. Akcininkams, kurių

turimos akcijos jiems suteikia ne mažiau kaip 10 proc. balsų skaičiaus,

pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą išsiunčia-

mas Bendrovės įstatuose numatyta tvarka.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

ir techninės

priežiūros skyrius

Dujų apskaitos ir

rengimo vadovas

Turto valdymo

departamentas

Technikos direktorius

Dujų kompresorių

skyrius

Turto

valdymo skyrius

Elektros ir

automatikos skyrius

Dujų skirstymo

stočių skyrius

Dujotiekių

skyrius

Eksploatavimo

departamentas

Darbuotojų saugos ir

aplinkosaugos skyrius

Pardavimų

skyrius

Ekonominės analizės

ir reguliavimo skyrius

Strateginio planavimo

ir veiklos vystymo skyrius

Pirkimų

skyrius

Apskaitos

skyrius

Finansų ir verslo

kontrolės skyrius

EPSO-G įmonių grupės Valdyba

Audito komitetas

Atlygio ir skyrimo komitetas

Finansų direktorius

Teisės

skyrius

Administravimo

skyrius

vystymo skyrius

Teisės ir administravimo

direktorius

Projektų valdymo

skyrius

Projektų portfelio

vadovas

direktorius

Veiklos

efektyvumo skyrius

Komercinių srautų ir

tinklų sąveikos skyrius

Operatyvinio

valdymo skyrius

Informacinių

vadovas

Analitikos

vadovas

Sistemos

valdymo centras

skyrius skyrius

Generalinis direktorius

Valdyba

Visuotinis akcininkų

susirinkimas

Inovacijų ir plėtros komitetas

Priedai

1 priedas

„Amber Grid“ organizacinė struktūra

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

2 priedas

AB „Amber Grid“ pranešimas apie AB NASDAQ OMX listinguojamų

bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Akcinė bendrovė „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė), vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 12 str. 3 dalimi

ir AB Nasdaq Vilnius listingavimo taisyklių 24.5 punktu, atskleidžia,

kaip ji laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos

kodekso ir konkrečių jo nuostatų ar rekomendacijų. Jei šio kodekso

ar kai kurių jo nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma, tai yra

nurodoma, kurių konkrečių nuostatų ar rekomendacijų nesilaikoma ir

dėl kokių priežasčių, taip pat pateikiama kita šioje formoje nurodyta

paaiškinanti informacija.

1. Bendrovės valdysenos ataskaitos santrauka:

AB „Amber Grid“ priklauso UAB „EPSO-G“ įmonių grupei (toliau –

Grupė). Bendrovės valdymo struktūrą, valdysenos modelį nustato

Bendrovės įstatai, patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vienin-

telio akcininko – Energetikos ministerijos (EM) 2018-04-24 patvirtin-

tos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės

bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės korporatyvinio valdymo politika.

Visi paminėti dokumentai yra skelbiami viešai Bendrovės interneto

puslapyje (www.ambergrid.lt) bei UAB „EPSO-G“ interneto puslapyje

(www.epsog.lt).

1 paveikslas. Principinė korporatyvinio valdymo Grupės mastu įgyvendinimo schema.

Korporatyvinio

valdymo principai ir

dokumentai

Funkcijų atlikimas

pagal atitinkamų

komitetų ir

struktūrinių padalinių

nuostatus

Lietuvos Respublika

(per Energetikos ministeriją)

Kiti

akcininkai

EPSO-G

Grupės bendrovės

Akcininko teisių

įgyvendinimas

Akcininko teisių

įgyvendinimas

Principų

nustatymas

ir dokumentų

tvirtinimas

Vadovavimasis

vykdant veiklą

Nors Bendrovė priklauso Grupei, tačiau tai nepaneigia Bendrovės

savarankiškumo - Bendrovė veikia savarankiškai, siekdama Ben-

drovės įstatuose nustatytų tikslų ir turi pareigą nepriklausomai vertin-

ti, ar vadovavimasis Grupės korporatyvinio valdymo dokumentais

nepažeidžia Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų ar kitų suinteresuotų

šalių interesų.

Bendrovės valdymo struktūra:

• Visuotinis akcininkų susirinkimas;

• Valdyba (5 nariai, iš kurių 2 nariai nepriklausomi, kiti 3 nariai

nominuoti akcininko UAB „EPSO-G“);

• Grupės mastu veikiantys komitetai:

• atlygio ir skyrimo komitetas (dauguma nepriklausomų narių);

• audito komitetas (dauguma nepriklausomų narių);

• inovacijų ir plėtros komitetas (dauguma nepriklausomų narių);

• generalinis direktorius.

Grupėje veikia centralizuotas vidaus auditas. Siekiant užtikrinti vidaus

audito nepriklausomumą, nustatyta, jog vidaus audito vadovą skiria ir

atleidžia UAB „EPSO-G“ valdyba, kurioje daugumą sudaro nepriklau-

somi nariai. Vidaus auditas taip pat atskaitingas audito komitetui, ku-

rio sudėtyje taip pat dauguma nepriklausomų narių. Vidaus audito

rekomendacijas analizuoja Bendrovės valdyba bei tvirtina rekomen-

dacijų įgyvendinimo priemonių planą.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politikos pagrindu

Bendrovėje yra diegiama vieninga Grupėje rizikų valdymo sistema

pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, api-

brėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei

atsakomybes. Grupės mastu vykdomas rizikų valdymo koordinavimas.

Grupės veiklos politikos yra skirtos įdiegti nuoseklią ir veiksmingą or-

ganizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai

įgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai

kurti naudą šalies žmonėms ir verslui. Siekiantužtikrintiveiklos poli-

tikų veiksmingumą, Bendrovė kasmet rengia veiklos politikų įgyvend-

inimo pažangos ataskaitą.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

Šiuo metu Bendrovėje galiojančios veiklos politikos:

Interesų valdymo politika

apsaugos politika

Ne audito paslaugų iš audito

įmonės įsigyjimo politika

Asmens duomenų

apsaugos politika

Paramos teikimo

politika

Veiklos skaidrumo ir

SKAIDRUMAS,

ATSAKOMYBĖ

Transporto politika

Technologinio turto vystymo ir

eksploatavimo politika

šalimis politika

Pirkimų politika

ITT valdymo politika

Apskaitos politika

Dividendų politika

Iždo ir ﬁnansinių rizikų

valdymo politika

FINANSAI, TURTAS

Darnumo

politika

Etikos kodeksas

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

plėtros veiklos vykdymo gairės

Projektų valdymo

politika

Korporatyvinio valdymo

politika

Rizikų valdymo

politika

VEIKLA,

GRUPĖS VYSTYMAS

Atitikties valdymo

politika

Draudimo politika

Integruoto planavimo ir

stebėsenos politika

Centralizuoto vidaus audito

įgyvendinimo Grupėje gairės

VEIKLOS PRIEŽIŪRA

Atrankų politika

Lygių galimybių

politika

ATLYGIS,

PERSONALO VALDYMAS

Darbuotojų atlygio, veiklos

vertinimo ir ugdymo politika

Akcijų pardavimo sandorių

sudarymo politika

Aplinkosaugos ir darbuotojų

saugos ir sveikatos politika

Valstybės valdomų įmonių valdysenos ataskaitoje konstatuota, kad

Grupėje yra diegiama ir laikomasi gerosios valdysenos principų.

Grupei suteiktas aukščiausias A įvertinimas. Taikomi skaidrumo stan-

dartai, suformuoti kolegialūs organai ir vykdoma strategija įvertinta

aukščiausiais balais. Bendrovės valdysena įvertinta A balu.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

2. Struktūrizuota lentelė:

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

1. principas: Visuotinis akcininkų susirinkimas, nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.

1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti su teisės

aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti priimant bendrovei

svarbius sprendimus.

TAIP

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei Bendrovės įstatų IX skyriumi,

Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ OMX Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis

viešai skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą,

datą ir laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo

priimtus sprendimus. Bendrovė užtikrina akcininkams vienodas galimybes balsuoti dėl atitinkamų

sprendimų priėmimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (leidžiama balsuoti užpildant

balsavimo biuletenį, atstovauti akcininką pagal įgaliojimą ir pan.).

1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų

turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.

TAIP

Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 0,29 Eur nominalios vertės paprastosios vardinės akcijos,

kurios kiekvienam akcininkui suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises,

priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus. Visos akcijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais

akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko vertybinių popierių sąskaitų

tvarkytojas, su kuriuo sudaroma sutartis dėl akcijų apskaitos tvarkymo.

1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant

akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.

TAIP Bendrovės viešai skelbiamų įstatų IV skyriuje nurodytos akcininkų teisės ir pareigos.

1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto

perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio

akcininkų susirinkimo pritarimas.

TAIP

Bendrovės įstatų 38 p. nurodyti sandoriai, kuriems reikalingas Valdybos ir visuotinio akcininkų

susirinkimo pritarimas.

1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros

turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų

susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio

akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų

dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį

akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima

pateikti siūlomus sprendimo projektus.

TAIP

Bendrovė visuotinį akcininkų susirinkimą šaukia ir kitas susirinkimo procedūras įgyvendina Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Taip pat kiekvieną kartą šaukiant visuotinį

akcininkų susirinkimą, pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir Bendrovės

internetiniame tinklalapyje pateikiamos bendrosios akcininkų teisės ir konkretūs jų įgyvendinimo

terminai.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija,

esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus

dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar)

kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo

ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių,

bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją

paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne

visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų

atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.

TAIP

Bendrovės interneto tinklalapyje bei NASDAQ Vilnius biržoje lietuvių ir anglų kalbomis viešai

skelbiama informacija apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus, nurodant vietą, datą ir

laiką, jų sprendimo projektus, taip pat informaciją apie visuotinio akcininkų priimtus sprendimus.

1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti

akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams

neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo

biuletenį.

TAIP

Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodoma galimybė

akcininkams balsuoti raštu užpildant pridėtą balsavimo biuletenio formą arba akcininko teises

įgyvendinti įgaliojant kitą asmenį.

1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas

ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų

susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti

užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir

balsavusiojo tapatybę.

Atsižvelgiant į iššūkius užtikrinant perduodamos informacijos saugumą ir nustatant akcininkų

tapatybę, tokios galimybės akcininkams dar nėra sudaromos. Tačiau akcininkams užtikrinamos

kitos galimybės realizuoti savo teises: balsavimas asmeniškai dalyvaujant susirinkime; balsavimas

per įgaliotą asmenį; balsavimas sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį; balsavimas iš anksto

užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus

rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą

jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio

akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį,

rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar

siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.

TAIP

Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimą visuomet nurodomi sprendimo projektai

su pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą privaloma nurodyti informacija, tame

tarpe naujų kolegialių organų kandidatūros, siūlomas jiems atlygis, siūloma išrinkti audito įmonė

bei siūlomas jai skirti atlygis.

1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai

ar kiti su bendrove

susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio

akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame

akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarkę.

TAIP

Susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų

susirinkimo darbotvarke, visuomet dalyvauja visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai

į kolegialaus organo narius, esant galimybei, taip pat dalyvauja.

Šio Kodekso prasme administracijos vadovai yra tie bendrovės darbuotojai, kurie užima aukščiausios grandies vadovaujančias pareigas.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

2. principas: Stebėtojų taryba

2.1. Stebėtojų tarybos funkcijos ir atsakomybė

Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo

organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams.

Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.

2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti

bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų

interesus ir visuomenės gerovę.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų

interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų

užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos

valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

1.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę

bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų

daryti įtakos juos išrinkę asmenys.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

1.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai

mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi

stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami

sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių,

kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

1.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos

būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos

praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali

atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

1.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais

ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą

reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius

teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai

priklausančiais klausimais.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

Šio Kodekso prasme stebėtojų tarybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 7 ir 8 dalyse yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

2.2. Stebėtojų tarybos sudarymas

Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.

2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai

užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių

pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos

pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų

įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe

būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas

profesinės patirties augimas.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios

pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos

narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai

bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija

apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti

pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip

apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose

bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu

stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per

bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2..5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų

tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras

jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas

nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos

posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis

turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip

grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo

efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų.

Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo

vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

3. principas: Valdyba

3.1. Valdybos funkcijos ir atsakomybė

Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.

3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba,

jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba

taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.

TAIP

Bendrovės įstatų 36 p. įtvirtinta Bendrovės valdybos kompetencija tvirtinti Bendrovės strategiją ir

prižiūrėti

jos įgyvendinimą.

3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir

bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma

stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba,

vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų

ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.

TAIP

Bendrovės įstatų 7.3 skirsnyje nurodyta, jog Bendrovės valdyba atlieka priežiūros funkcijas.

Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, atsižvelgia į Bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų

interesų grupių poreikius.

3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus

politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši

bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones

užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.

TAIP

Bendrovės įstatų 36 (xi) p. numatyta, kad Bendrovės valdyba svarsto įmonių grupės dokumentus

(gaires, politikas, tvarkas ir pan.) bei sprendžia dėl jų taikymo apimties Bendrovėje.

Valdyba užtikrina ir reguliariai kontroliuoja jos patvirtintų dokumentų (strategija, biudžetas, veiklos

planai, rizikų valdymo priemonių planas ir pan.) įgyvendinimą Bendrovėje.

3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės,

kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas

dėl vidaus kontrolės, etikos

ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir

standartų.

TAIP

Bendrovės valdyba užtikrina ir kontroliuoja vidaus kontrolės, etikos bei atitikties valdymo

priemonių įgyvendinimą, pavyzdžiui:

-grupės mastu veikia vidaus auditas;

-grupės mastu formuojamas audito komitetas iš daugumos nepriklausomų narių, kuriam taip

pat atskaitingas vidaus auditas;

-bendrovėje galioja Etikos kodeksas bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Korupcijos prevencijos

politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės paramos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės

interesų valdymo politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės rizikų valdymo politika, UAB „EPSO-G“

įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės atitikties

valdymo politika bei metodika ir kt.

3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato

kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

TAIP

Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu

patvirtintu Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos

bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu,

atsižvelgia į Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, taip pat tinkamą kandidato kvalifikacijos,

patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.

Bendrovės įstatų 57 p. numatyta, kad valdyba, vertindama kandidato į Generalinius direktorius

tinkamumą eiti šias pareigas, įvertina jo atitiktį šiuose Įstatuose ir teisės aktuose nustatytiems

reikalavimas ir tuo tikslu gali pareikalauti iš kandidato pateikti šią atitiktį pagrindžiančius

dokumentus ir (ar) kreiptis į kompetentingas institucijas dėl reikalingos informacijos apie

kandidatą suteikimo.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Nuoroda į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties:

https://www.oecd.org/daf/anti-bribery/44884389.pdf

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

3.2. Valdybos sudarymas

3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba

nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės

patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti

tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad

valdybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo

užduotims tinkamai atlikti.

TAIP

Bendrovės įstatų 28 p. numatyta, kad renkant valdybos narius užtikrinama, kad Valdybos sudėtyje

būtų ne mažiau kaip 2 (du) nepriklausomi nariai, jų nepriklausomumą nustatant atsižvelgiant į

Valdymo kodekse ir Įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo

politikoje įtvirtintus kriterijus bei kitų taikytinų teisės aktų reikalavimus; užtikrinama, kad ne mažiau

kaip 3 (trys) Valdybos nariai būtų nesusiję darbo santykiais su Bendrove, o esant galimybei,

siekiama, jog į Valdybą nebūtų skiriami Bendrovės darbuotojai; taip pat siekiama, jog Valdybos

nariai turėtų kompetencijas, atsižvelgiant į Valdybos atsakomybės sritis ir funkcijas.

Bendrovės valdybos narių atranką vykdo Atlygio ir skyrimo komitetas pagal patvirtintą valdybos

kompetencijų matricą.

Kasmet valdybos nariai atlieka savo veiklos įsivertinimą. Taip pat kasmet valdybos veiklą įvertina

atlygio ir skyrimo komitetas, kuris pateikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą,

kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius

įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant

asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų

tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų

taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama

visuotiniam akcininkų susirinkimui.

Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo

narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.

TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės

struktūra bei veikla.

TAIP

Valdybos nariai supažindinami su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla, pasidalinant

pagrindiniais Bendrovės korporatyviniais dokumentais – naujiems valdybos nariams suformuojamas

ir elektroniniu būdu pateikiamas tokių dokumentų paketas.

3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti

individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas

profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.

TAIP

Bendrovės įstatų 27 p. numatyta, kad valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį

sudaro 5 nariai. Valdybos narius 4 metų kadencijai, atsižvelgdamas į Atlygio ir skyrimo komiteto

rekomendacijas, renka visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriam valdyba yra atskaitinga. Valdybos

nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip 2 pilnos kadencijos iš eilės, t. y. ne

daugiau kaip 8 metai iš eilės.

3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios

pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma,

buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko

postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama

informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.

TAIP

Bendrovės įstatų 29 p. numatyti kriterijai, kuriems esant asmuo apskritai negali būti renkamas

valdybos nariu.

Vienas iš valdybos pirmininko nešališkumo užtikrinimo priemonių įtvirtintas Bendrovės įstatų 46 p. -

valdybos pirmininkas negali būti renkamas iš Bendrovės darbuotojų, išrinktų į Bendrovės valdybą.

3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko

ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per

bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų

taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų

susirinkimas.

TAIP

Bendrovės valdybos nariai aktyviai dalyvauja posėdžiuose, o protokoluose fiksuojamas valdybos

narių dalyvavimas bei balsavimas priimant sprendimus. Per 2021 m. nė vienas išrinktas ir pareigas

einantis valdybos narys nepraleido nė vieno posėdžio.

Kaip nurodyta Bendrovės įstatų 52 p. kiekvienais metais Bendrovės valdybos nariai atlieka savo

veiklos vertinimą, kurio rezultatus pateikia akcininkams bei Atlygio ir skyrimo komitetui. Valdybos

dalyvavimas posėdžiuose nurodomas metiniame pranešime.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų

taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi

, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai

laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka

visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas

nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

TAIP

Bendrovės interneto tinklalapyje ir metiniame pranešime yra pateikiama informacija apie

Bendrovės valdybos narius, specifiškai nurodant nepriklausomus narius.

Kiekviename valdybos posėdyje valdybos nariai privalo deklaruoti, ar darbotvarkėje yra klausimų,

galinčių sukelti interesų konfliktą.

3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį

turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

TAIP

Visuotinis akcininkų susirinkimas nustato Bendrovės valdybos narių atlygio dydį ir atlygio gaires.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik nepriklausomiems valdybos nariams nustatytas

fiksuotas mėnesinis atlygis už valdybos nario veiklą bei veiklą įmonių grupės komitetuose.

3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei

akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus.

Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi

susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus

pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.

TAIP

Atsižvelgiant į siekį stebėti Bendrovės valdybos narių interesų konfliktų nebuvimą, kiekvienais

metais valdybos nariai atnaujina savo interesų deklaracijas, vykdomas nepriklausomų narių

nepriklausomumo vertinimas.

Taip pat, Bendrovės įstatų 33 p. numatyta, kad valdybos nariai gali dirbti kitą darbą ar užimti

kitas pareigas, kurios būtų suderinamos su jų veikla valdyboje, įskaitant, bet neapsiribojant,

vadovaujančių pareigų kituose juridiniuose asmenyse ėjimą, darbą valstybės ar statutinėje

tarnyboje, pareigas Bendrovėje ir kituose juridiniuose asmenyse (laikantis Įstatų 29 straipsnyje

nustatytų ribojimų), taip pat juridiniuose asmenyse, kurių dalyviu yra Bendrovė ar Patronuojanti

bendrovė, tik iš anksto apie tai informavę Bendrovės valdybą.

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės Kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų

interesų valdymo politika.

Valdybų nariai yra pasirašę įsipareigojimus saugoti konfidencialią informaciją.

Su valdybos nariais nėra sudaryti susitarimai dėl nekonkuravimo, nes bendrovė vykdo monopolinę

veiklą, tad nėra tam poreikio.

3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų

apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą,

taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei

vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per

metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų

reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos

procedūras.

TAIP

Valdyba kasmet atlieka savo veiklos įsivertinimą, jos pagrindu rengia veiklos tobulinimo planą.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės mastu veikiantis atlygio ir skyrimo komitetas bei audito komitetas

taip pat kasmet vertina valdybos priimtus sprendimus, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo.

Valdybos veiklos vertinimo rezultatai pateikiami bendrovės metiniame pranešime.

Šio Kodekso prasme valdybos narių nepriklausomumo kriterijai yra suprantami taip, kaip Lietuvos

Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje yra apibrėžti nesusijusių asmenų kriterijai.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

4. principas: Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos darbo tvarka

Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų

bendradarbiavimą.

4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti,

siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena

reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų

reguliariai, o esant reikalui – nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius

bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole,

įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie

faktinius verslo plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant

to priežastis.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu

periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia,

kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos

rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės

valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti

šaukiami bent kartą per metų ketvirtį.

TAIP

Bendrovės įstatų 45 p. numatyta, kad valdyba savo sprendimus priima valdybos posėdžiuose,

kurių įprastai rengiama tiek, kiek reikalinga, kad valdyba galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas ir

priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, tačiau ne mažiau kaip 12 per kalendorinius metus.

Bendrovės valdyba kiekvienų metų pabaigoje (arba pradžioje) pasitvirtina kitų (ar, atitinkamai, -

einamųjų) metų posėdžių grafiką bei veiklos planą (preliminarius klausimus atitinkamam valdybos

posėdžiui).

4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto,

kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų

svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su

pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa

reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu

neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi

kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu

arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.

TAIP

Valdybos darbas organizuojamas vadovaujantis Valdybos darbo reglamentu, kuriame

reglamentuoti posėdžio šaukimo, valdybos narių informavimo, medžiagos pateikimo ir kiti

procedūriniai klausimai.

Rekomendacijos dėl darbotvarkės keitimo Bendrovės valdyba laikosi.

4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų

sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų

pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes,

glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius

klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos

nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių

atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.

Neaktualu Bendrovėje Stebėtojų taryba nesudaroma.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

5. principas: Skyrimo, atlygio ir audito komitetai

5.1. Komitetų paskirtis ir sudarymas

Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų

priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai.

Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.

5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės

valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba,

kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama

suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus

TAIP

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ valdybos sudarytas įmonių grupės atlygio ir skyrimo komitetas,

kuris veikia pagal jį formuojančio organo patvirtintus veiklos nuostatus, bei UAB „EPSO-G“ vienintelio

akcininko sudarytas grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris veikia pagal jį formuojančio organo

patvirtintus veiklos nuostatus.

Atsižvelgiant į tai, jog atlygio ir skyrimo klausimai yra glaudžiai susiję, šio klausimų sprendimui reikalingi

tos pačios kvalifikacijos ekspertai, nuspręsta formuoti vieną atlygio ir skyrimo komitetą.

5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės

turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris

atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.

TAIP

5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais

atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su

komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam

kolegialiam organui.

Neaktualu

Žr. 5.1.1. p.

5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių.

Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių.

Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją,

pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas

neturėtų būti komitetų pirmininku.

TAIP

UAB „EPSO-G“ įstatų 7.8 bei 7.9 skyriai reglamentuoja komitetų UAB „EPSO-G“ įmonių grupėje

sudarymą bei kompetenciją.

Minėtuose įstatuose nurodyta, kad Atlygio ir skyrimo bei Audito komitetai susideda iš ne mažiau kaip 3

narių.

Atlygio ir skyrimo komitete užtikrinama, kad iš 3 narių sudėtyje būtų bent 1 nepriklausomas narys, o

Audito komitete – bent 2 nepriklausomi nariai.

Atlygio ir skyrimo komitete bei audito komitete ne visi nariai yra paskirti iš EPSO-G valdybos. Po

vieną narį į kiekvieną iš komitetų yra paskirta, atsižvelgiant į kompetenciją, vykdant išorinę atranką į

nepriklausomo komiteto nario vietą.

5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas.

Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai

informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai,

apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent

kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos

struktūrą ir praktiką).

Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų

tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų

pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius

metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.

TAIP

Komitetams įgaliojimai suformuoti UAB „EPSO-G“ įstatuose bei komitetą formuojančio organo

sprendimu – atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ valdybos sprendimu,

o audito komiteto veiklos nuostatai patvirtinti UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko sprendimu, kaip tai

leidžia Lietuvos banko patvirtinti Reikalavimai audito komiteto nariams (5 str.).

Komitetų veiklos nuostatai skelbiami viešai UAB „EPSO-G“ interneto svetainėje. Komitetų sudėtis, veikla

ir kt. informacija pateikiama konsoliduotame grupės metiniame pranešime.

5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai,

kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik

komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri

bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos

sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma,

reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.

TAIP

Komitetų veiklos nuostatuose numatyta teisė komitetų nariams savo nuožiūra kviesti į savo posėdžius

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus,

įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus savo

kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai, reikalingi komitetų

funkcijoms atlikti.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Teisės aktai gali numatyti pareigą sudaryti atitinkamą komitetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas nustato, kad viešojo intereso įmonės (įskaitant, bet

neapsiribojant, akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje), privalo sudaryti audito

komitetą (teisės aktai numato išimčių, kada audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros funkcijas atliekantis kolegialus organas).

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

5.2. Skyrimo komitetas.

5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos

vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas

turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų

ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti

reikalingą laiką;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius,

žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.

TAIP

UAB „EPSO-G“ Atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės

valdybos patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:

- padeda atlikti kandidatų į organų narius atrankas visose įmonių grupės bendrovėse;

- teikia rekomendacijas įmonių grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių

su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo;

- teikia rekomendacijas dėl įmonių grupės politikų, reglamentuojančių atlygio politiką bei

darbuotojų veiklos vertinimą;

- teikia rekomendacijas dėl kritinių pareigybių pamainumo planavimo sistemos.

5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su

bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti

konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo

komitetui.

TAIP

Veiklos nuostatuose numatyta, kad Atlygio ir skyrimo komitetų šaukimo iniciatyvos teisę turi

įmonių grupės valdybos arba vadovai, tuo pačiu pasiūlydami posėdžio darbotvarkę, pateikdami

su klausimais susijusią medžiagą bei sprendimo projektus.

Bendrovės valdyboje nėra narių, kurie būtų susiję darbo santykiais su Bendrove.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

5.3. Atlygio komitetas.

Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos

priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų

apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio

atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines

išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti

mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų

nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką

ir šių asmenų veiklos įvertinimą;

3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.

TAIP

Bendrovėje veikia vienas - Atlygio ir skyrimo komitetas, kurio funkcijos detaliai nurodytos 5.2.1.

punkte.

5.4. Audito komitetas.

5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose,

reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą

TAIP

UAB „EPSO-G“ Audito komitetas veikia kaip UAB „EPSO-G“ valdybos bei Bendrovės valdybos

patariamasis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra:

- vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;

- atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumo bei objektyvumo

principų laikymosi užtikrinimą;

- atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų,

veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;

- atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito įmonės ne audito paslaugų teikimo

kontrolę;.

- užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą;

- vertina sandorius su susijusiomis šalimis.

5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su

specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės

administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų

sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais.

5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip,

tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba

viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės

auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis,

nedalyvaujant valdymo organų nariams.

TAIP

Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad komiteto nariai savo nuožiūra gali kviesti į savo

posėdžius įmonių grupės bendrovių organų narius, darbuotojus,

įgaliotinius, kandidatus į tam tikras pozicijas ar kitus asmenis bei gauti iš jų reikiamus paaiškinimus

savo kompetencijos ribose, taip pat tuo tikslu reikalauti, kad būtų atliekami būtini veiksmai,

reikalingi komiteto funkcijoms atlikti.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Audito komitetų veiklos klausimus reglamentuoja 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų

nustatyto audito reikalavimų, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, taip pat Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, reglamentuojančios audito komitetų veiklą.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą

ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat

turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės

gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir

bendrovės bei jos grupės.

TAIP

Žr. 5.4.3. punktą.

Audito komitetas organizuoja susitikimą su auditoriais aptariant audito darbo planą.

5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų,

reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti

apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta

tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems

tolesniems veiksmams.

TAIP Audito komitetas užtikrina sistemos dėl skundų teikimo veikimą, skundų nagrinėjimą.

5.4..6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo

veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir

pusės metų ataskaitos.

TAIP

Audito komiteto veiklos nuostatuose numatyta, kad Audito komitetas kas ketvirtį teikia veiklos

ataskaitą UAB„EPSO-G“ valdybai.

Tai pat teikia konsoliduotą ataskaitą UAB „EPSO-G“ eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui bei

valdybai.

6. principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių

interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.

Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo

vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų

konkrečioje bendrovėje.

Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai

interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija

vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą

terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės

organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją,

nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.

TAIP

Tokia pareiga nustatyta Bendrovės įstatų 57-58 punktuose, valdymo organų darbo reglamentuose

bei UAB „EPSO-G“ įmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo

politikoje.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

7. principas: Bendrovės atlygio politika

Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos

vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.

7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio

politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.

TAIP

Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko patvirtintos atlygio už veiklą UAB

„EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių organuose nustatymo gairės, kurios yra

skelbiamos viešai.

Bendrovėje yra taikoma UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir

ugdymo politika visa apimtimi. Atlygio politika yra skelbiama viešai.

7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo

veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas,

pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada

bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimus.

TAIP

Minėtos atlygio formos reglamentuojamos UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio,

veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje.

7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad

kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris

priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.

TAIP

Bendrovėje veikia Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių

organuose nustatymo gairės, kurios reglamentuoja fiksuotą atlygį kolegialių organų

nepriklausomiems nariams. Valdybos nariams nėra mokamas atlygis, kuris priklausytų nuo

Bendrovės rezultatų (tantjemos).

7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų

politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių

atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio

dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis

nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo ir ugdymo politikoje nustatyta,

jog grupės bendrovėse nesudaromi išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių (išskyrus

bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba). Išmokų, susijusių su darbo santykių

pasibaigimu, dydžiai nustatomi atsižvelgiant į darbo teisės normose įtvirtintus privalomai mokėtinus

minimalius tokių išmokų dydžius, išskyrus išimtinius atvejus, kuriais dėl objektyvių priežasčių

susitariama dėl didesnių išmokų. Apie tokių išmokų išmokėjimus ir jų išmokėjimo pagrindus turi

būti informuojama Bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio

politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą

po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas

neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo

kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų

iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas,

susijusias su akcijų įsigijimu.

NEAKTUALU Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

8. principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdysenoje

Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą,

kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir

kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.

8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos interesų

turėtojų teisės ir teisėti interesai.

TAIP

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje

įtvirtinti tikslai didinti interesų turėtojų informuotumą ir supratimą apie UAB „EPSO-G“ įmonių

grupės bei atskirų grupės bendrovių veiklas; užtikrinti darbuotojų įsitraukimą; kurti ir palaikyti

tvarius ir pasitikėjimu grįstus santykius su interesų turėtojais.

8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti

bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo

bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas

priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais

bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės

akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo

atvejais ir kita.

TAIP

Bendrovė su Bendrovės darbuotojų atstovais vykdo konsultacijas, derybas, pasitarimus dėl

Bendrovėje vykdomų veiklos optimizavimo procesų. Pagal su Bendrovės darbuotojų atstovais

pasirašytą Bendrovės kolektyvinę sutartį, Bendrovė informuoja profesinių sąjungų atstovus apie

Bendrovėje numatomas permainas, Bendrovės finansinę padėtį ir kt.

Interesų turėtojai gali dalyvauti Bendrovės valdyme tiek, kiek tai numato įstatymai.

8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti

sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

TAIP Interesų turėtojams sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie

neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.

TAIP

Bendrovės internetiniame tinklalapyje skelbiami pasitikėjimo linijos kontaktai, kuriais suinteresuoti

asmenys kviečiami pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos nuostatų, etikos,

darbo praktikos ir korupcijos prevencijos politikos pažeidimus. Suinteresuoti asmenys informuojami

apie galimybę kreiptis ir tiesiogiai į Bendrovės vadovą ar valdybos pirmininką.

7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio

politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių

organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais

metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama

praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę

vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams

bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.

TAIP

Bendra informacija apie Atlygio politikos įgyvendinimą ir vidutiniai atskirų darbuotojų grupių

atlyginimų dydžiai viešai skelbiami Bendrovės metiniame pranešime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Bendrovė viešai

skelbia Bendrovės valdymo organų nariams nustatytą užmokestį ir kitas su valdymo organų narių

funkcijomis susijusias išmokas.

Viešai skelbiama informacija apie darbuotojų atlygį kas ketvirtį Bendrovės interneto svetainėje.

7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos

pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama

akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas.

TAIP

Bendrovės valdybos nariams atlygį nustato Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Nustatant

atlygį taikoma Atlygio už veiklą UAB „EPSO-G“ ir UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bendrovių

organuose nustatymo gairės, kurios yra patvirtintos UAB „EPSO-G“ vienintelio akcininko.

Įmonėje nėra taikomos tokios schemos.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

9. principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių

tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų,

bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant:

TAIP

Bendrovėje veikia UAB „EPSO-G“ įmonių grupės skaidrumo ir komunikacijos politika, pagal kurią

esminė finansinė ir nefinansinė informacija atskleidžiama Bendrovės tarpiniuose bei metiniame

pranešimuose ir interneto svetainėje.

9.2. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

9.3. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

9.4. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar)

netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės

struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją;

TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar

įmonių grupės interneto svetainėje.

9.5. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi

nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei

dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį;

TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

9.6. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą

posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir

veiklos rezultatus;

TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės ir/ar

įmonių grupės interneto svetainėje.

9.7. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros

politiką;

TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

9.8. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

9.9. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais

(pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės

valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su

kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.);

TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

9.10. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

10. principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas

Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.

10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir

finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame

pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma

audito įmonė.

TAIP Bendrovėje finansinės informacijos patikrą atlieka nepriklausoma audito įmonė.

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų

susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma -

bendrovės valdyba.

TAIP

Auditoriaus atrankos procese dalyvauja grupės mastu veikiantis audito komitetas, kuris teikia

rekomendaciją Bendrovės valdybai dėl nepriklausomo auditoriaus kandidatūros. Valdyba, įvertinusi

Audito komiteto rekomendaciją, teikia nepriklausomos audito įmonės kandidatūrą visuotiniam

akcininkų susirinkimui tvirtinti.

10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito

paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti

bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba,

svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų

susirinkimui.

TAIP

Bendrovė apie audito įmonės gautą užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas skelbia viešai.

Audito įmonė ne audito paslaugas teikia vadovaujantis UAB „EPSO-G“ Audito komiteto patvirtinta

UAB „EPSO-G“ įmonių grupės ne audito paslaugų pirkimo iš audito įmonės ar iš bet kurios tinklui,

kuriam priklauso auditą atliekanti įmonė, politika. Ne audito paslaugų teikimą prižiūri grupės mastu

veikiantis audito komitetas, kuris,

teikdamas valdybai rekomendaciją dėl auditoriaus, turi visą reikalingą informaciją apie auditorius.

9.11. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones,

svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus.

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik

informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia

bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose.

TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

9.12. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją,

rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti

informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.

TAIP

UAB „EPSO-G“ kaip patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotą informaciją konsoliduotame

metiniame pranešime.

9.13. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją,

rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų

narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus,

kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės

priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar

kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.

TAIP

Informacija viešai skelbiama Bendrovės tarpiniuose ir metiniame pranešimuose, Bendrovės

interneto svetainėje.

9.14. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar

investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu.

Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.

TAIP

Bendrovė informaciją per NASDAQ Vilniusvertybinių popierių biržos naudojamą informacijos

atskleidimo sistemą pateikia lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu. Bendrovė skelbia informaciją

prieš NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sesiją arba po jos ir vienu metu pateikia

visoms rinkoms, kuriose prekiaujama Bendrovės vertybiniais popieriais. Informacijos, galinčios turėti

įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, Bendrovė neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais

būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per biržos informacijos sistemą.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS

TAIP /NE /

NAKTUALU

KOMENTARAS

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

3 priedas

Informacija apie skaidrumo gairių

laikymąsi

UAB „EPSO-G“ ir jos dukterinės bendrovės laikosi

2010m. liepos

14d. Vyriausybės nutarimo Nr.1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių

veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau –

Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G,

nes EPSO-G yra valstybės valdoma įmonė (toliau – VVĮ). Siekiant

Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G įmonių grupėje įgyvendinimo,

grupės lygiu buvo patvirtinta EPSO-G įmonių grupės veiklos

skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama į

Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymas

EPSO-G įmonių grupės bendrovėms.

Skaidrumo gairių įgyvendinimas AB „Amber Grid“ yra iš esmės

užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime

bei informacijos atskleidimą „Amber Grid“ interneto svetainėje,

atskleidžiant ir pateikiant informaciją interesų turėtojams prieinamu

bei suprantamu formatu.

Skaidrumo gairių 3 straipsnyje nurodyta, kad VVĮ vadovaujasi AB Nas-

daq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso

nuostatomis,

susijusiomis su viešu informacijos atskleidimu. Informacija apie tai,

kaip „Amber Grid“ laikosi šio kodekso nuostatų, yra atskleista „Am-

ber Grid“ metinio pranešimo priede „Amber Grid“ pranešime apie

AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso lai-

kymąsi“.

Vadovaujantis Skaidrumo gairių 17.11 straipsniu, tuo atveju, jeigu

Skaidrumo gairių nėra laikomasi, pateikiami paaiškinimai kodėl.

AB Nasdaq Vilnius 2019 m. sausio 15 d. valdybos posėdyje, protokolo

Nr. 19-63, patvirtintas „Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos

kodeksas“.

Žemiau pateikiama struktūrizuota informacija dėl Skaidrumo gairių vykdymo:

„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiama informacija / vykdomi kiti reikalavimai:

Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas) Vykdoma

Teisinis statusas, jeigu „Amber Grid“ pertvarkoma, reorganizuojama (nurodomas reorganizavimo būdas), likviduojama, yra

bankrutuojanti ar bankrutavusi

Neaktualu

Informacija apie valstybei atstovaujančią instituciją, t.y. Energetikos ministeriją ir nuoroda į jos interneto svetainę Vykdoma

Veiklos tikslai, vizija ir misija Vykdoma

Struktūra Vykdoma

Vadovo duomenys* Vykdoma

Valdybos pirmininko ir narių duomenys* Vykdoma

Stebėtojų tarybos pirmininko ir narių duomenys* Neaktualu

Komitetų pavadinimai, jų pirmininkų ir narių duomenys* Neaktualu

*Skelbiami šie duomenys: vardas, pavardė, einamų pareigų pradžios data, kitos einamos vadovaujamosios pareigos kituose juridiniuose asmenyse,

išsilavinimas, kvalifikacija, profesinė patirtis; nurodoma, ar kolegialaus organo narys yra išrinktas ar paskirtas kaip nepriklausomas narys.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalių verčių suma (eurais euro cento tikslumu) ir dalis (procentais) „Amber

Grid“ įstatiniame kapitale

Vykdoma

Vykdomi specialieji įpareigojimai, kurie nustatomi pagal LR ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintas rekomendacijas:

nurodomas specialiųjų įpareigojimų tikslas, einamaisiais kalendoriniais metais jiems vykdyti skirti valstybės biudžeto

asignavimai ir teisės aktai, kuriais VVĮ pavesta vykdyti specialųjį įpareigojimą, nustatomos specialiojo įpareigojimo vykdymo

sąlygos ir (arba) reguliuojama kainodara

Vykdoma

Informacija apie socialinės atsakomybės iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus Vykdoma

Jei „Amber Grid“ yra kitų juridinių asmenų dalyvė (netaikoma dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms), tokių

juridinių asmenų pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas),

interneto tinklalapių adresai

Neaktualu

„Amber Grid“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys, „Amber Grid“ metinis pranešimas, taip pat „Amber Grid“ metinių finansinių

ataskaitų auditoriaus išvada „Amber Grid“ interneto svetainėje turi būti paskelbti per 10 darbo dienų nuo metinių finansinių

ataskaitų rinkinio patvirtinimo

Vykdoma

„Amber Grid“ tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai, „Amber Grid“ tarpiniai pranešimai interneto svetainėje turi būti paskelbti

ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Vykdoma

Atsižvelgiant į tai, kad „Amber Grid“ yra patronuojanti bendrovė, papildomai „Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti

skelbiama ši informacija:

„Amber Grid“ įmonių grupės struktūra Vykdoma

„Amber Grid“ dukterinių ir paskesnio lygio dukterinių bendrovių:

Bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie Bendrovę, buveinė (adresas) Vykdoma

Interneto tinklalapių adresai Vykdoma

„Amber Grid“ valdomų akcijų dalis (procentais) bendrovių įstatiniame kapitale Vykdoma

Metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir konsoliduotieji metiniai pranešimai Vykdoma

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Priedai

„Amber Grid“ interneto tinklapyje (www.ambergrid.lt) turi būti skelbiami šie dokumentai / vykdomi kiti reikalavimai:

„Amber Grid“ įstatai Vykdoma

Energetikos ministerijos raštas dėl valstybės tikslų ir lūkesčių „Amber Grid“ nustatymo Neaktualu

Veiklos strategija arba jos santrauka tais atvejais, jei veiklos strategijoje yra konfidencialios informacijos ar informacijos, kuri laikoma komercine (gamybine) paslaptimi Vykdoma

Atlyginimų politika, apimanti „Amber Grid“ vadovo darbo užmokesčio ir „Amber Grid“ sudaromų kolegialių organų bei komitetų narių atlygio nustatymą Vykdoma

„Amber Grid“ metiniai ir tarpiniai pranešimai Vykdoma

Ne trumpesnio kaip 5 metų laikotarpio metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniai ir metinių finansinių ataskaitų auditoriaus išvados Vykdoma

Aukščiau nurodyti dokumentai skelbiami PDF formatu ir sudaromos techninės galimybės juos išsispausdinti Vykdoma

Finansinių ataskaitų rinkiniuose, pranešimuose turi būti skelbiama / vykdomi kiti reikalavimai:

„Amber Grid“ apskaitą tvarko taip, kad užtikrintų finansinių ataskaitų sudarymą pagal tarptautinius apskaitos standartus Vykdoma

„Amber Grid“ rengia 6 mėnesių tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį Vykdoma

„Amber Grid“ be metinio pranešimo, papildomai rengia 6 mėnesių tarpinį pranešimą. Vykdoma

„Amber Grid“ metiniame pranešime, be LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytų turinio reikalavimų, papildomai turi būti pateikiama

Trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas Vykdoma

Informacija apie svarbius įvykius, įvykusius per finansinius metus ir po jų (iki metinio pranešimo parengimo) ir turėjusius esminę reikšmę „Amber Grid“ veiklai Vykdoma

Veiklos strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo rezultatai Vykdoma

Pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodikliai Vykdoma

Specialiųjų įpareigojimų vykdymas Vykdoma

Investicijų politikos įgyvendinimas, vykdomi ir planuojami investiciniai projektai bei investicijos per ataskaitinius metus Vykdoma

„Amber Grid“ taikomos rizikos valdymo politikos įgyvendinimas Vykdoma

Dividendų politikos įgyvendinimas Vykdoma

Atlyginimų politikos įgyvendinimas Vykdoma

Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius Vykdoma

VVĮ, kurioms neprivalomas socialinės atsakomybės ataskaitos rengimas, rekomenduojama atitinkamai metiniame pranešime ar metinėje veiklos ataskaitoje pateikti informaciją, susijusią su aplinkosaugos,

socialiniais ir personalo, žmogaus teisių užtikrinimo, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais

Vykdoma

Konsoliduotajame metiniame pranešime pateikiama įmonių grupės struktūra, taip pat kiekvienos dukterinės bendrovės pavadinimas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie

Bendrovę, buveinė (adresas), valdomų akcijų dalis (procentais) dukterinės bendrovės įstatiniame kapitale, finansinių metų finansinius ir nefinansinius veiklos rezultatai

Vykdoma

„Amber Grid“ tarpiniame pranešime pateikiamas trumpas „Amber Grid“ verslo modelio aprašymas, ataskaitinio laikotarpio finansinių veiklos rezultatų analizė, informacija apie per ataskaitinį laikotarpį

įvykusius svarbius įvykius, taip pat pelningumo, likvidumo, turto apyvartumo, skolos rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu

Vykdoma

Jeigu informacija laikoma VVĮ komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, VVĮ gali tokios informacijos neatskleisti, tačiau

atitinkamai VVĮ metiniame pranešime turi būti nurodyta, kad ši informacija neatskleidžiama, ir nurodyta neatskleidimo priežastis.

Atgal į turinį

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

AB „Amber Grid“

konsoliduotosios ir atskirosios finansinės

ataskaitos, konsoliduotasis metinis pranešimas

ir nepriklausomo auditoriaus išvada

Už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

TURTAS

A. Ilgalaikis turtas 272.087 255.757 272.202 255.649

I. Nematerialus turtas 5 4.742 4.833 4.210 4.189

II. Ilgalaikis materialusis turtas 6 255.984 241.624 255.978 241.620

II.1. Žemė 125 125 125 125

II.2. Pastatai 6.529 5.427 6.529 5.427

II.3. Statiniai ir įrenginiai 199.940 146.003 199.940 146.003

II.4. Mašinos ir įrengimai 37.143 34.583 37.143 34.583

II.5. Transporto priemonės 373 542 373 542

II.6. Kitas ilgalaikis materialusis turtas 4.066 3.171 4.060 3.167

II.7. Nebaigta statyba 6 7.808 51.773 7.808 51.773

III. Naudojimo teise valdomas turtas 8 3.849 2.335 3.737 2.204

IV. Ilgalaikis finansinis turtas 7 4 4 769 675

IV.1. Investicija į dukterinę įmonę - - 769 675

IV.2. Ilgalaikės iš pirkėjų gautinos sumos 10 - - - -

IV.3. Kitas ilgalaikis finansinis 4 4 - -

V. Atidėtojo pelno mokesčio turtas 23 7.508 6.961 7.508 6.961

B. Trumpalaikis turtas 108.127 60.614 46.318 49.144

I. Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai 8.818 2.626 8.801 2.611

I.1. Atsargos 9 8.101 1.897 8.101 1.897

I.2. Išankstiniai apmokėjimai 717 729 700 714

II. Gautinos sumos 45.946 47.377 35.257 45.356

II.1. Iš pirkėjų gautinos sumos 10 21.424 7.870 10.736 5.851

II.2. Kitos gautinos sumos 10 24.522 39.507 24.521 39.505

III. Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 943 1.171 943 1.171

IV. Kitas finansinis turtas 11 51.514 8.673 1.305 3

V. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 12 906 767 12 3

Turto iš viso 380.214 316.371 318.520 304.793

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotoji ir atskiroji finansinės būklės ataskaita (tęsinys) (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

C. Nuosavas kapitalas 178.040 154.830 177.573 154.410

I. Akcinis kapitalas 51.731 51.731 51.731 51.731

II. Rezervai 13 102.715 74.638 102.678 74.638

II.1. Privalomasis rezervas 5.210 5.173 5.173 5.173

II.2. Kiti rezervai 97.505 69.465 97.505 69.465

III. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 23.594 28.461 23.164 28.041

D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 202.174 161.541 140.947 150.383

I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 97.661 107.506 97.578 107.396

I.1. Ilgalaikės finansinės skolos 14 91.391 101.565 91.391 101.565

I.2. Nuomos įsipareigojimai 15 3.494 1.953 3.411 1.843

I.3. Sutarčių įsipareigojimai 16 1.305 1.337 1.305 1.337

I.4. Ilgalaikės išmokos darbuotojams 17 530 509 530 509

I.5. Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas - - - -

I.6. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai - - - -

I.7. Atidėjiniai 17 941 2.142 941 2.142

II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 104.513 54.035 43.369 42.987

II.1. Trumpalaikės finansinės skolos 14 3.284 7.852 3.284 7.852

II.2. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 14 10.174 10.174 10.174 10.174

II.3. Nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis 15 432 410 401 387

II.4. Ilgalaikių išmokų darbuotojams einamųjų metų dalis 17 72 39 72 39

II.5. Prekybos skolos 18 32.476 10.429 8.439 8.151

II.6. Gauti išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių įsipareigojimai 19 37.284 8.558 829 312

II.7. Pelno mokesčio įsipareigojimas 86 51 - -

II.8. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2.943 2.140 2.826 2.054

II.9. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 20 16.546 14.345 16.128 13.981

II.10. Atidėjiniai 17 1.216 37 1.216 37

Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 380.214 316.371 318.520 304.793

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotoji ir atskiroji pelno (nuostolių) ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

   

I. Pajamos 4,21 68.595 52 286 66.973 50.831

II. Sąnaudos (45.381) (37.337) (44.448) (36.674)

II.1. Gamtinių dujų sąnaudos (11.268) (6.345) (11.268) (6.345)

II.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija (12.057) (11.126) (11.882) (10.934)

II.3.

Išmokos darbuotojams ir susijusios socialinio

draudimo sąnaudos

(11.387) (10.254) (10.937) (9.905)

II.4. Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos (3.561) (3.405) (3.561) (3.405)

II.5. Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį (2.320) (1.954) (2.318) (1.953)

II.6. Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos (1.715) (1.561) (1.625) (1.483)

II.7. Kitos sąnaudos (3.073) (2.692) (2.857) (2.649)

III. Veiklos (nuostoliai) pelnas 4 23.214 14.949 22.525 14.157

IV. Finansinė veikla 22 (437) (363) 92 (360)

IV.1. Pajamos 2 3 480 3

IV.2. Sąnaudos (439) (366) (388) (363)

V. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 4 22.777 14.586 22.617 13.797

VI. Pelno mokesčio sąnaudos 4,23 434 3.584 547 3.635

VI.1. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (113) (98) - (47)

VI.2. Atidėtasis pelno mokestis 547 3.682 547 3.682

VII. Grynasis pelnas (nuostoliai) 4 23.211 18.170 23.164 17.432

Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis

vienai akcijai (eurais)

24 0,13 0,10 0,13 0,10

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotoji ir atskiroji bendrųjų pajamų ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

I. Grynasis pelnas (nuostoliai) 4 23.211 18.170 23.164 17.432

II. Kitos bendrosios pajamos - - - -

II.1.

Bendrosios pajamos, kurios bus perkeliamos į pelno

(nuostolių) ataskaitą

- - - -

II.2

Bendrosios pajamos, kurios nebus perkeliamos į pelno

(nuostolių) ataskaitą

- - - -

III. Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) 23.211 18.170 23.164 17.432

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Grupė Akcinis kapitalas

Privalomasis

rezervas

Kiti rezervai

Nepaskirstytas

pelnas

Iš viso

2019 m. gruodžio 31 d. likutis 51.731 5.173 69.465 10.291 136.660

Sudaryti rezervai - - - - -

Patvirtinti dividendai - - - - -

Iš viso sandorių su savininkais - - - - -

Grynasis metų pelnas (nuostoliai) - - - 18.170 18.170

Kitos bendrosios pajamos - - - - -

Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) - - - 18.170 18.170

2020 m. gruodžio 31 d. likutis 51.731 5.173 69.465 28.461 154.830

Sudaryti rezervai - 37 28.040 (28.077) -

Patvirtinti dividendai - - - - -

Iš viso sandorių su savininkais - 37 28.040 (28.077) -

Grynasis metų pelnas (nuostoliai) - - - 23.211 23.211

Kitos bendrosios pajamos - - - - -

Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) - - - 23.211 23.211

2021 m. gruodžio 31 d. likutis 51.731 5.210 97.505 23.594 178.040

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Atskiroji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Bendrovė Akcinis kapitalas

Privalomasis

rezervas

Kiti rezervai Nepaskirstytas pelnas Iš viso

    

2019 m. gruodžio 31 d. likutis 51.731 5.173 69.465 10.609 136.978

Sudaryti rezervai - - - - -

Patvirtinti dividendai - - - - -

Iš viso sandorių su savininkais - - - - -

Grynasis metų pelnas (nuostoliai) - - - 17.432 17.432

Kitos bendrosios pajamos - - - - -

Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) - - - 17.432 17.432

2020 m. gruodžio 31 d. likutis 51.731 5.173 69.465 28.041 154.410

Sudaryti rezervai - - 28.040 (28.040) -

Patvirtinti dividendai - - - - -

Iš viso sandorių su savininkais - - 28.040 (28.040) -

Grynasis metų pelnas (nuostoliai) - - - 23.164 23.164

Kitos bendrosios pajamos - - - - -

Visos bendrosios pajamos (nuostoliai) - - - 23.164 23.164

2021 m. gruodžio 31 d. likutis 51.731 5.173 97.505 23.164 177.573

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai  

I.1. Grynasis pelnas (nuostoliai) 4 23.211 18.170 23.164 17.432

Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymai ir kiti koregavimai:

I.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija 5,6,8 12.057 11.126 11.882 10.934

I.3. Parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialiojo turto bei abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų nurašymo nuostolis (pelnas) (115) (108) (115) (123)

I.4. Ilgalaikio materialiojo turto, finansinio turto, iš pirkėjų gautinų abejotinų sumų ir atsargų vertės sumažėjimo nuostoliai (vertės sumažėjimo atstatymas) 142 (39) 48 (39)

I.5. Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos) 4,23 (434) (3.584) (547) (3.635)

I.6. Palūkanų (pajamos) 22 - - - -

I.7. Palūkanų sąnaudos 22 437 294 386 291

I.8. Dividendų pajamos 22 - - (478) -

I.9. Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija) (144) - (144) -

I.10. Kitų nepiniginių straipsnių eliminavimas 2 - 2 -

Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

I.11. Atsargų sumažėjimas (padidėjimas) (6.047) 294 (6.047) 294

I.12. Iš pirkėjų gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas) (13.579) (2.010) (4.910) 14

I.13. Kitų gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas) (214) 3.685 (214) 3.688

I.14. Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas) 24.682 62 2.923 560

I.15. Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas) 32.461 (11 .286) 4.167 (3.952)

I.16. Kito finansinio turto sumažėjimas (padidėjimas) (42.868) 9.974 (1.302) 1

I.17. (Sumokėtas) pelno mokestis (523) (1.906) (472) (1.906)

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 29.068 24.672 28.343 23.559

II. Investicinės veiklos pinigų srautai

II.1. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) (48.448) (86.315) (48.410) (86.136)

II.2. Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo 169 173 169 173

II.3. Gautos dotacijos 35.052 15.065 35.052 15.065

II.4. Suteiktos paskolos (grąžinimas) - - - -

II.5. Gautos palūkanos - - - -

II.6 Gauti dividendai - - 478 -

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai (13.227) (71.077) (12.711) (70.898)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

(tęsinys kitame puslapyje)

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotoji ir atskiroji pinigų srautų ataskaita (tęsinys) (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pastabos

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

III. Finansinės veiklos pinigų srautai

III.1. Dividendų (išmokėjimas) - (3) - (3)

III.2. Paskolų gavimas - 60.000 - 60.000

III.3. Paskolų (grąžinimas) (10.174) (13.798) (10.174) (13.618)

III.4. Sąskaitų likučio perviršio (overdrafto) pokytis (4.568) 1.580 (4.568) 1.580

III.5. (Sumokėtos) palūkanos (540) (424) (489) (421)

III.6. Įsipareigojimų apmokėjimas už naudojimosi teise valdomą turtą (420) (416) (392) (393)

II.7. Kiti finansinės veiklos pinigų srautai - - - -

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai (15.702) 46.939 (15.623) 47.145

IV. Grynasis pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas) 139 534 9 (194)

V. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje 12 767 233 3 197

VI. Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje 12 906 767 12 3

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotųjų ir atskirųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

1 Bendroji informacija

AB „Amber Grid“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė.

Buveinės adresas:

Laisvės pr. 10,

LT – 04215, Vilnius,

Lietuva.

AB „Amber Grid“ buvo įregistruota 2013 m. birželio 25 d., nuo AB „Lietuvos dujos“ atskyrus gamtinių dujų perdavimo

veiklą su šiai veiklai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis. Veiklą Bendrovė vykdo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2015

m. balandžio 10 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (nuo 2019 m. liepos 1 d. – Valstybinė energetikos

reguliavimo taryba) (toliau – VERT), gavusi teigiamą Europos Komisijos sprendimą, Bendrovei neterminuotai išdavė

Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-3 (GDP) gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti Lietuvos teritorijoje.

2021 m. spalio 1 d. Bendrovė pakeitė buveinės adresą. Nuo nurodytos datos AB „Amber Grid“ buveinės adresas yra

Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva.

Bendrovė, vykdydama gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus veiklą, sistemos naudotojams, kitiems

operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

- gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje;

- gamtinių dujų srautų balansavimas perdavimo sistemoje;

- suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties įrengimo bei pastoviosioms

eksploatavimo sąnaudoms ir. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrįstoms

sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimas;

- dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registro administravimas.

Bendrovės klientai – stambios (elektros, centralizuotos šilumos gamybos, pramonės) ir vidutinės Lietuvos verslo

įmonės, gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurioms yra teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

Visos Bendrovės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 0,29 euro, yra paprastosios vardinės, 2021 m. gruodžio

31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Bendrovė neturėjo įsigijusi savų akcijų. Nuo 2013 m.

rugpjūčio 1 d. Bendrovės akcijomis yra prekiaujama vertybinių popierių biržoje ir jos yra įtrauktos į vertybinių

popierių biržos NASDAQ Vilnius Baltijos Papildomąjį prekybos sąrašą. (ISIN kodas LT0000128696, LEI kodas

097900BGMP0000061061 simbolis AMG1L)

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo:

Turimų akcijų

skaičius

Nuosavybės dalis (proc.)

UAB „EPSO-G“ (į/k 302826889, Gedimino pr. 20, Vilnius) 172.279.125 96,58

Kiti akcininkai 6.103.389 3,42

178.382.514 100,00

UAB „EPSO-G” yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė (www.epsog.lt). Vienintelio

valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos

ministerija (www.enmin.lt).

Bendrovė valdo vieną dukterinę bendrovę gamtinių dujų biržą UAB „GET Baltic“. Grupę sudaro patronuojanti

Bendrovė AB „Amber Grid“ ir jos patronuojamoji įmonė UAB „GET Baltic“.

Informacija apie patronuojamąją įmonę 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. pateikta žemiau:

Įmonės

Įmonės buveinės

adresas

Valdomų akcijų dalis

2021 m.

gruodžio 31 d.

2020 m.

gruodžio

31 d.

Pagrindinė veikla

UAB „GET Baltic“

Geležinio Vilko g.

18A, LT- 08104 Vilnius,

Lietuvos Respublika

100%

Licencijuota gamtinių dujų biržos

operatorė, vykdanti prekybą

gamtinių dujų ilgalaikiais ir

trumpalaikiais produktais

UAB „GET Baltic“ akcinis kapitalas 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 580.450 eurų ir jį sudarė

3.055.000 vienetai 0,19 euro vertės akcijų.

Bendrovės investicija į dukterinę įmonę Bendrovės finansinėse ataskaitose už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio

31 d. yra apskaitoma įsigijimo savikaina, 2020 m. gruodžio 31 d. – įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimą.

Vertinant dukterinės įmonės plėtrą ir nuolat gerėjančius veiklos rezultatus, sudarant finansines ataskaitas už laikotarpį,

pasibaigusį 2021 m. gruodžio 31 d., buvo nuspręsta, kad požymių, rodančių investicijos vertės sumažėjimą nėra.

Informacija apie investiciją į dukterinę įmonę atskleista 7 pastaboje.

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos pradėtos rengti nuo 2019 m., atsižvelgiant į kasmet didėjantį dukterinės

įmonės finansinių duomenų reikšmingumą. Konsoliduotų finansinių ataskaitų nepateikimas, būtų reikšmingas,

vertinant AB „Amber Grid“ grupės turtą, įsipareigojimus, rezultatus, piniginius srautus, ataskaitų vartotojams, priimant

teisingus ekonominius sprendimus.

Vidutinis sąrašinis Grupės darbuotojų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 332 (2020 m. gruodžio 31 d. – 325).

Bendrovės - 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 321 (2020 m. gruodžio 31 d. - 318).

2 Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius

2021 m. gruodžio 31 d.:

2.1. Finansinių ataskaitų pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal

Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kuris yra

pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius.

Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai Grupės ir Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Bendrovės vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2022 m. kovo 18 d. Bendrovės akcininkai turi įstatyminę teisę

patvirtinti šias finansines ataskaitas arba nepatvirtinti jų ir reikalauti vadovybės parengti naujas finansines ataskaitas.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais,

išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų

taikymas

2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Bendrovė pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS,

jų pakeitimus ir TFAAK:

1. 16-ojo TFAS pataisos „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ (paskelbtos 2020 m. gegužės 28 d. ir

taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau. 2021 m. kovo 31 d. paskelbta

pataisa buvo pratęsta šios praktinės priemonės (išimties) galiojimo data nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m.

birželio 30 d.). Pataisomis nuomininkams (tačiau ne nuomotojams) suteikiama lengvata, numatanti neprivalomą išimtį,

leidžiančią nevertinti, ar su COVID-19 susijusi nuomos nuolaida yra nuomos pakeitimas. Nuomininkai gali pasirinkti

nuomos nuolaidas apskaityti taip pat, kaip jas apskaitytų taikydami šį standartą, jeigu nuolaidos nebūtų laikomos

nuomos pakeitimais. Dėl to daugeliu atveju nuolaida bus apskaitoma kaip kintamo dydžio nuomos mokestis. Grupės

ir Bendrovės vertinimu, šie pakeitimai neturi reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupei ir Bendrovei su

COVID-19 susijusios nuolaidos netaikomos.

2. 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos „Palūkanų normų lyginamųjų indeksų reforma“ (taikomos

metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šias pataisas paskatino palūkanų normų

lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimas alternatyvia

lyginamąja norma. TPN reforma neturėjo įtakos Grupei, nes visos jos gautos paskolos yra arba susietos su EURIBOR,

arba joms nustatytos fiksuotos palūkanų normos. Dėl šios priežasties nebuvo poreikio pereiti prie alternatyvių

lyginamųjų palūkanų normų. EURIBOR nustatymo būdo pasikeitimas (t. y. perėjimas nuo kotiruojamomis kainomis

pagrįstos metodologijos prie sandoriais pagrįstos metodologijos) neturėjo įtakos taikomoms palūkanų normoms,

kadangi visoms su EURIBOR susietoms paskoloms 3 mėn. EURIBOR nustatyta 0% apatinė palūkanų normos riba.

Iki ir po EURIBOR nustatymo būdo pasikeitimo EURIBOR buvo neigiama, dėl to palūkanų normai apskaičiuoti buvo

taikoma 0% apatinė palūkanų normos riba, todėl šie pokyčiai neturėjo jokios įtakos nei pačiai palūkanų normai,

nei būsimiems pinigų srautams. Finansiniai įsipareigojimai, kuriems taikoma su EURIBOR susieta palūkanų norma,

atskleisti aiškinamojo rašto 14 pastaboje.

b) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie yra patvirtinti Europos Sąjungoje, bet kurių Grupė ir Bendrovė

nepradėjo taikyti anksčiau laiko

1. 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos

„Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtį“, „Nuostolingos sutartys – sutarties įvykdymo išlaidos“,

„Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus“, 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų

metiniai patobulinimai (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).

Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti įplaukas, gautas

pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtį. Tokio turto

pardavimo įplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažįstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas

taikys 2-ąjį TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra

parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtį. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja,

ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra

svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtį ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas

dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių.

37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties

vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos,

tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinį

nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažįsta bet kokį vykdant sutartį panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto

turto, vertės sumažėjimo nuostolį.

3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda į 2018 m. Konceptualiuosius finansinės

atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar įsipareigojimą verslo jungimo metu.

9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti įtraukti į 10% testą dėl finansinių įsipareigojimų pripažinimo

nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos

arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus įtraukiami į 10% testą.

Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų

mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokį galimą neaiškumą, susijusį

su nuomos paskatų apskaita.

1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji įmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos

patronuojančioji įmonė. Patronuojamoji įmonė gali vertinti savo turtą ir įsipareigojimus balansinėmis vertėmis, kurios

būtų įtraukiamos į patronuojančiosios įmonės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, remiantis patronuojančiosios

įmonės TFAS taikymo pradžios data, jei nebuvo atlikta jokių koregavimų dėl konsolidavimo procedūrų ir dėl verslo

jungimo, kurio metu patronuojančioji įmonė įsigijo patronuojamąją įmonę, poveikio. 1-ojo TFAS pataisa taip

pat leidžiama ūkio subjektams, kurie pasirinko taikyti šią 1-jame TFAS numatytą išimtį, vertinti sukauptus valiutos

perskaičiavimo skirtumus naudojant patronuojančiosios įmonės apskaitytas sumas, remiantis patronuojančiosios

įmonės TFAS taikymo pradžios data. 1-ojo TFAS pataisa leidžiama taikyti pirmiau minėtą išimtį ir sukauptiems valiutos

perskaičiavimo skirtumams tam, kad būtų sumažintos sąnaudos, patiriamos ūkio subjektų, pirmą kartą rengiančių

finansines ataskaitas pagal TFAS. Ši pataisa taip pat taikoma ir asocijuotosioms įmonės, ir bendrosioms įmonėms,

kurios pasirinko taikyti tą pačią 1-ajame TFAS numatytą išmintį.

Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą neįtraukti pinigų srautų mokesčiams

mokėti pagal 41-ąjį TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus

po apmokestinimo. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

c) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje ir kurių Grupė ir Bendrovė

nepradėjo taikyti anksčiau laiko

1. 14-asis TFAS „Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016

m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiuo standartu leidžiama pirmą kartą standartus taikantiems ūkio subjektams toliau

pripažinti sumas, susijusias su tarifo reguliavimu, pagal anksčiau jų taikytus BAP reikalavimus tuomet, kai pradedami

taikyti TFAS. Tačiau siekiant, kad būtų galima lengviau palyginti su ūkio subjektais, kurie jau taiko TFAS ir nepripažįsta

tokių sumų, šiuo standartu reikalaujama, kad tarifo reguliavimo įtaka būtų pateikiama atskirai nuo kitų straipsnių. Ūkio

subjektas, kuris jau teikia pagal TFAS parengtas finansines ataskaitas, negali taikyti šio standarto. Grupei ir Bendrovei

neaktualios šio standarto naujos nuostatos, nes perėjimas prie TFAS įvykęs ankstesniais laikotarpiais.

2. 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos - „Turto pardavimas ar įnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios

įmonės ar bendrosios įmonės“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems datą, kurią nustatys TASV,

arba vėliau). Šiose pataisose aptariamas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto

pardavimu ar įnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendrosios įmonės. Pagrindinė šių pataisų

pasekmė yra ta, kad visa pelno ar nuostolio suma pripažįstama tuomet, kai sandoris apima verslą. Pelnas ar nuostolis

pripažįstami iš dalies tuomet, kai sandoris apima turtą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai

įmonei. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės finansinėms

ataskaitoms.

3. 1-ojo TAS pataisos „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ – (taikomos metiniams

laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau. Reaguojant į COVID-19 pandemiją, įsigaliojimo

data buvo atidėta vieneriems metams, siekiant įmonėms suteikti daugiau laiko įgyvendinti pakeistose gairėse

numatytus klasifikavimo pasikeitimus). Šiomis siauros apimties pataisomis patikslinama, kad įsipareigojimai skirstomi į

trumpalaikius arba ilgalaikius, atsižvelgiant į teises, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimai

yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti įsipareigojimo įvykdymą

ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo,

ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti įsipareigojimo įvykdymą, neturi įtakos įsipareigojimų klasifikavimui. Teisė atidėti

įsipareigojimo įvykdymą egzistuoja tik tuomet, jeigu ūkio subjektas atitinka visas atitinkamas sąlygas ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų

parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios

sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po

ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

ją į nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip įsipareigojimo išnykimas

atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės

priemonėmisŠiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

4. 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos – „Apskaitos politikos atskleidimas“

(paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba

vėliau). 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad įmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne

svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis,

pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms,

pavyzdžiai, taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų

naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. 1-ojo TAS pataisose

išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji

neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo

praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti

reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios įtakos šios

pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

5. 8-ojo TAS pataisos – „Apskaitinių įverčių apibrėžimas“ (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams

laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip įmonės turėtų

atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių įverčių pakeitimų. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina, kokios

įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

6. Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir įsipareigojimais – 12-ojo TAS

pataisos (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1

d. arba vėliau). 12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių kaip nuoma

ir eksploatavimo nutraukimo įsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti

atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažįsta turtą ar įsipareigojimus pirmą kartą. Pataisomis patikslinama,

kad išimtis nėra taikoma ir ūkio subjektai privalo pripažinti atidėtąjį pelno mokestį nuo tokių sandorių. Pataisomis

reikalaujama, kad įmonės pripažintų atidėtąjį pelno mokestį nuo sandorių, iš kurių pirminio pripažinimo metu

atsiranda vienodos apmokestinamųjų ir įskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumos. Šiuo metu Grupė ir Bendrovė vertina,

kokios įtakos šios pataisos turės finansinėms ataskaitoms.

2.2 Finansinių ataskaitų valiuta

Finansinėje ataskaitoje visos sumos yra įvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3 Konsolidavimo principai

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja Bendrovė. Bendrovė kontroliuoja ūkio

subjektą, kai gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama, ir gali paveikti

šią grąžą, naudodamasi savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB„Amber Grid“ ir jos dukterinę įmonę UAB „GET Baltic“. UAB

„GET Baltic“ finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį

laikotarpį, kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinė įmonė yra konsoliduojama nuo datos, kai jos efektyvi tiesioginė ar netiesioginė kontrolė pereina Bendrovei

ir nebekonsoliduojama nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas

sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.4 Investicijos į dukterinę įmonę Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitytos įsigijimo savikaina,

atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės balanse viršija tikėtiną

atsiperkamąją vertę.

2.5 Nematerialusis turtas

Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė gaus su šiuo turtu

susijusią ekonominę naudą ateityje (ne trumpiau nei vienerius metus) ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte, žr. 5 pastabą.

Nematerialiojo turto, išskyrus turtą su neribotu naudojimo laikotarpiu, naudingas tarnavimo laikotarpis 4 - 8 metai.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės

sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Prestižas pirminio pripažinimo metu įvertinamas kaip teigiamas skirtumas tarp

įsigijimo savikainos ir įsigyto grynojo turto vertės bei po pradinio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo verte,

atėmus sukauptą vertės sumažėjimą, jei toks yra.

Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinė vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi, užtikrinant, kad jie

atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdį. Nematerialųjį turtą daugiausia sudaro Grupės ir

Bendrovės veikloje naudojama programinė įranga, licencijos ir kitas nematerialus turtas.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos)

Sudarydama finansines ataskaitas už finansinius metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., Bendrovė nematerialiu

turtu pripažino įsipareigojimą įregistruoti ir teisę naudoti trečiųjų asmenų žemės sklypus specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų pagrindais. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai tokios sąlygos, pagal kurias, atsižvelgiant į žemės

sklypo geografinę padėtį, pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą bei aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos

saugos poreikius, žemės sklypams gali būti taikomi tam tikri veiklos ribojimai bei draudimai. Specialiosios žemės

naudojimo sąlygos galioja, kol yra objektas, dėl kurio nustatytos apsaugos zonos, nepriklausomai nuo objekto fizinės

būklės arba specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatomos, ketinant įgyvendinti projektą. Specialios

sąlygos taikomos neribotą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra neribotas,

turtas neamortizuojamas. Naudingo tarnavimo laikas nėra ribotas, kadangi specialiosios sąlygos nustatomos žemės

sklypams neterminuotam laikui.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui yra suformuotas ilgalaikių

įsipareigojimų atidėjinys pagal TAS 37 (žr. 3.3 ir 17 pastabą).

2.6 Ilgalaikis materialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai.

Bendrovės ilgalaikis materialus turtas yra apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau

kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius.

žr. 6 pastabą.

Turto vertės sumažėjimas alokuojamas visiems pinigus kuriantiems turto vienetams proporcingai jų balansinei likutinei

vertei.

Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir

likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusi apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas

perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį.

Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to

paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale, o visi kiti sumažėjimai

apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus,

apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi

perkainojimų rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų

ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į

nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą, bet

koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą įtraukiamos palūkanų ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo

mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto įsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojame

tokį turtą, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui

ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto

įsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai

patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba įsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal

pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui (pasirašomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti

aktas). Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms įsigyjant ilgo parengimo turtą,

taikoma kapitalizacijos norma.

Kintamieji mokėjimai, priklausantys nuo būsimų įvykių, neįtraukiami į turto balansinę vertę turto parengimo naudoti

momentu ir šiems mokėjimams nepripažįstamas joks įsipareigojimas. Kintamieji mokėjimai kapitalizuojami ir

pripažįstami turto savikainos dalimi tada, kai jie yra atliekami.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti

perdavimo sistemos funkcionalumą (t.y. turi būti įpūstas, tam, kad perdavimo sistema pradėtų funkcionuoti) prie

skaičiuotinų bazinių sąlygų (sistemos naudotojams visuose išėjimo taškuose užtikrinamas 25 bar slėgis). Šios turto

dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų

bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.

Avarijų šalinimo rezervinės atsargos, kurios atitinka ilgalaikio turto kriterijus, klasifikuojamos kaip ilgalaikis materialusis

turtas. Remonto, priežiūros ir avarijų likvidavimo metu nurašytų atsargų vertė apskaitoma pelno (nuostolių) ataskaitoje

arba didinama jų verte remontuojamo turto vertė.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį naudingo tarnavimo laiką:

Žemė

Pastatai

25 - 60 metų.

Kiti statiniai ir inžineriniai tinklai

18 – 25 metų.

Dujotiekiai ir jų įrenginiai

55 – 70 metų.

Mašinos ir įrengimai

5 - 25 metų.

Transporto priemonės

7 metai.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

4 - 10 metų.

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie

atitiktų numatomą ekonominę naudą, naudojant ilgalaikį materialųjį turtą.

Bendrovė turi žemę su neribotu naudingo tarnavimo laikotarpiu, todėl ji nėra nudėvima.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina

apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas neparuoštas naudojimui.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir

atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad

nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė

įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant

naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto

normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią

nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė,

apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl

vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo

atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio

vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų

apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų

buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent

šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip

perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

2.7 Finansinis turtas

Nuo 2018 m. sausio 1 d., taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“, Grupė ir Bendrovė finansinį turtą skirsto į žemiau

nurodytas 3 naujas kategorijas:

- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;

- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis

bendrosiomis pajamomis; ir

- finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar

nuostoliais.

Finansinio turto skirstymas po pirminio pripažinimo į aukščiau aprašytas kategorijas remiasi verslo modeliu, kurį

Grupė ir Bendrovė taiko valdant finansinį turtą. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu,

kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos, siekiant konkrečių Grupės ir Bendrovės verslo tikslų.

Taikomajam verslo modeliui neturi įtakos Grupės ir Bendrovės vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu.

Grupė ir Bendrovė gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelį savo finansiniam turtui valdyti.

Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas ne vien tvirtinimu, bet faktais, kuriuos galima matyti iš

veiklos, kurią Grupė ir Bendrovė vykdo siekdamos verslo modelio tikslų.

Grupė ir Bendrovė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės

sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas,

taikant apskaitą pagal prekybos datą.

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Bendrovė finansinį turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas,

į kurias neįtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios

pasikeitimas pripažįstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto įvertinimas apima priemonės tikrąją vertę

bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto įsigijimo.

Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė ir Bendrovė nebūtų mokėjusios, jei nebūtų

sudariusios finansinės priemonės sutarties.

Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas

pripažįstamas pelnu arba nuostoliais.

Atsižvelgiant į verslo modelį, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Grupės ir Bendrovės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant į verslo modelį, kurio tikslas –

laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su

pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų įplaukomis.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir

kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažįstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas,

kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju

- paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos ilgalaikiu turtu.

Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos įsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau -

amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažįstami pelno (nuostolių)

ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Grupė ir Bendrovė apskaito finansinį turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės

pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje

numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą.

Grupė ir Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris įsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jį parduoti,

ir šiai kategorijai priskiria tik finansinį turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės

neapibrėžtasis atlygis.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu

laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.

Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų įplaukos tikėtinu finansinio

turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo

finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių

palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės

sutarties sąlygas (pvz. išankstinį mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet

neatsižvelgdamos į tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties

šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos,

taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, daroma prielaida, kad pinigų

srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpį galima patikimai įvertinti. Kai pinigų

srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai įvertinti

neįmanoma, Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės

(arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpį.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos

Grupė ir Bendrovė turi gauti pagal sutartį, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t.

y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Grupė ir Bendrovė

apskaičiuoja atsižvelgdamos į visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės

galiojimo laikotarpį, įskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties

sąlygų, pinigų srautus.

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinį kredito nuostolių vidurkį, nustatytą atsižvelgiant į atitinkamą įsipareigojimų

neįvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų

įsipareigojimų neįvykdymo įvykių per laikotarpį nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto

padengimo arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.

Grupė ir Bendrovė siekia, kad tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai būtų pripažįstami prieš tai, kai finansinė

priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė

tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., restruktūrizacija,

bankrotas, kiti kliento ekonominiai sunkumai ir pan.). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti

pagrįstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota į ateitį nei į pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis

vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami atsižvelgiant į individualiai arba bendrai įvertintą išduotų paskolų ir prekybos

gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrįsta bei patvirtinta informacija, įskaitant į ateitį

orientuotą informaciją.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami atsižvelgiant į kredito rizikos

lygį. Individualiai vertinamos skolos, kurių kredito rizikos koncentracijos lygis yra aukštas arba pastebima reikšmingai

išaugusi kredito nuostolių tikimybė. Individualaus vertinimo metu analizuojama informacija apie konkretaus skolininko

kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, įskaitant į ateitį orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti

konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu įgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo

laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtina kredito nuostolių suma pripažįstama gautinų sumų

pripažinimo momentu.

Suteikiant paskolą, Grupė ir Bendrovė įvertina ir apskaito dvylikos mėnesių tikėtinus kredito nuostolius. Vėlesniais

ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, Grupė

ir Bendrovė koreguoja dvylikos mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutį, atsižvelgiant į vertinimo datai likusią

nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su

būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, Grupė ir Bendrovė apskaito visus paskolos galiojimo laikotarpio tikėtinus

kredito nuostolius. Vėliausias momentas, kai Grupė ir Bendrovė pripažįsta visus išduotai paskolai tenkančius tikėtinus

galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę įmoką arba visą

skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų įrodymų, Grupė ir Bendrovė apskaito visus išduotai paskolai tenkančius

tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius, neatsižvelgiant į įmokų vėlavimo apmokėti ilgiau negu 30 dienų

prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos

sumažėjusios vertės (credit-impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos įvykus vienam arba daugiau įvykių, kurie neigiamai paveikia

apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos

įrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos įvykius:

a) dideli skolininko finansiniai sunkumai;

b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė įmoka;

c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų

priežasčių, siejamų su skolininko finansiniais sunkumais;

d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;

e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;

f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli įvykiai, kurie gali įvykti vienu metu arba

vienas po kito per finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpį.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną

(nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.

Grupė ir Bendrovė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės į sutartyje numatytus

finansinio turto pinigų srautus.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:

- baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

- Grupė ir Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai

pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką; arba

- Grupė ir Bendrovė perleidžia savo teisę gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su

finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios

rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:

- jei Grupė ir Bendrovė neišlaikė kontrolės, jos nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos

arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažįstamos atskirai turtu arba įsipareigojimais;

- jei Grupė ir Bendrovė išlaikė kontrolę, jos toliau pripažįsta finansinį turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinį turtą.

Vertinant ar Grupė ir Bendrovė išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama į gavėjo gebėjimą parduoti šį turtą.

Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas

perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Grupė ir Bendrovė kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Grupė ir

Bendrovė kontrolę išlaikė.

Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio

sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant

efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos

metodą.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo

sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.

Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius

metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas.

Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis

sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo

nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas

Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.8 Atsargos

Atsargos apima atsargines detales, medžiagas ir gamtines dujas vamzdyne, naudojamas veikloje ir paslaugų teikimui.

Atsargų sąskaitoje taip pat yra apskaitomos iš nurašyto ilgalaikio materialaus turto gautos tinkamos naudoti atliekos ar

metalo laužas.

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra

apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė.

Atsargų įsigijimo savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių

institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms

dabartinę būklę. Kitos išlaidos yra įtraukiamos į atsargų savikainą tik tiek, kiek jos yra susijusios su atsargų pristatymu į

vietą ir esama atsargų būkle. Prekybos nuolaidos yra atimamos nustatant įsigijimo savikainą.

Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą, pagal kurį pirmiausia nurašomos

anksčiausiai įsigytos tos pačios rūšies atsargos.

Gamtinių dujų vamzdyne atsargų savikaina nustatoma taikant svertinio vidurkio metodą. Vieno gamtinių dujų

energijos vieneto (kWh)

savikaina taikant svertinio vidurkio metodą apskaičiuojama pagal tokią formulę:

Vieno gamtinių dujų energijos vieneto (kWh)

savikaina = (Gamtinių dujų likutis laikotarpio pradžioje (kiekis * kaina) +

gamtinių dujų pirkimai per periodą (kiekis * kaina)) / gamtinių dujų kiekio (likutis pradžioje + pirkimai per periodą).

2.9 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai banko sąskaitose. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai

konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių

rizika yra labai nežymi.

Jei atsiranda požymių, kad pinigai ir jų ekvivalentai gali būti neatgauti, yra registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės

sumažėjimas apskaitomas to laikotarpio, kai jis atsirado, pelno/nuostolių ataskaitos veiklos sąnaudose.

2.10 Dotacijos

Dotacija – valstybės ir Europos Sąjungos finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat

priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.

Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai Grupė ir Bendrovė atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo

sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos gali būti dviejų rūšių:

- dotacijos, susijusios su turtu;

- dotacijos, susijusios su pajamomis.

Dotacijos, laikomos susijusios su turtu, jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma

arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti.

Grupėje ir Bendrovėje dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Dotacijos pelno (nuostolių)

ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra pripažįstamos per susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį, mažinant

nusidėvėjimo sąnaudas.

Sukauptos gautinos dotacijos yra apskaitomos kitose gautinose sumose, kai, vadovaujantis sutartimi, kuria Europos

Komisija įsipareigoja finansuoti strateginius projektus, yra gauti tvirti įrodymai, kad finansavimas bus gautas.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms

kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis,

susijusiomis su pajamomis. Dotacijų, susijusių su pajamomis, suma pripažįstama panaudota tiek, kiek per ataskaitinį

laikotarpį patiriama sąnaudų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai patiriamos susijusios sąnaudos,

kurioms kompensuoti buvo skiriama dotacija, didinant kitas pajamas. Jei dotacijų negalima susieti su patirtomis arba

būsimųjų laikotarpių sąnaudomis, jos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba Grupė ir Bendrovė atitinka

dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas ir yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta.

2.11 Nuomos įsipareigojimai

Nuomos įsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos įsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių

dabartinė vertė.

Nuomos mokėjimai diskontuojami, naudojant papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi

palūkanų norma nustatoma, įvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas atitinkamam

laikotarpiui tam tikro turto įsigijimui.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, įtraukti į nuomos įsipareigojimo vertinimą, apima:

- fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;

- kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;

- sumas, kurias Grupė ir Bendrovė turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;

- pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrįstai žinoma, kad Grupė ir Bendrovė ta pasirinkimo teise

pasinaudos;

- baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpį Grupė ir Bendrovė

pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos įsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovė nuomos įsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:

- padidinus įsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;

- sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;

- pakartotinai atlikus įsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių.

Nuomos įsipareigojimo palūkanos kiekvienu laikotarpiu per nuomos laikotarpį yra suma, dėl kurios susidaro pastovi

periodinė palūkanų norma likusiai nuomos įsipareigojimo sumai. Periodinė palūkanų norma yra diskonto norma, arba,

jei taikoma, peržiūrėta diskonto norma.

Nuomos įsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai įvertinamas nuomos įsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta į nuomos mokesčių

pakeitimus. Grupė ir Bendrovė dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise

valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

nuomos įsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio įvertinimo sumą Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba

nuostoliais.

Peržiūrėta diskonto norma

Grupė ir Bendrovė pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius,

naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja

peržiūrėtus nuomos mokesčius, remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti

nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant į įvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste.

Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Grupė ir Bendrovė nustato peržiūrėtą

diskonto normą kaip nuomininko papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio įvertinimo datą.

Nepakeista diskonto norma

Grupė ir Bendrovė nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui, remdamasi peržiūrėtais

sutartyje numatytais mokėjimais.

Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Grupė ir Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent

nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Grupė ir Bendrovė naudoja

peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.

Nuomos pakeitimai

Grupė ir Bendrovė nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

- dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo

turto objektų; ir

- atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos

koregavimus, siekiant atsižvelgti į konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo įsigaliojimo datą Grupė ir Bendrovė:

- paskirsto atlygį pakeistoje sutartyje;

- nustato pakeistos nuomos terminą; ir

- pakartotinai įvertina nuomos įsipareigojimą, diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama

peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos įsipareigojimo

koregavimą:

- sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta į visišką ar dalinį nuomos

nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokį pelną arba nuostolius, susijusius

su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Bendrovė pripažįsta pelnu arba nuostoliais;

- atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Grupė ir Bendrovė nuomos įsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų įsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje.

Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo.

Nuomos įsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų

ataskaitoje.

2.12 Ilgalaikės išmokos darbuotojams

(a) Socialinio draudimo įmokos

Grupė ir Bendrovė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo

darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas - tai

planas, pagal kurį Grupė ir Bendrovė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus

įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams

sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos

pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

(b) Premijų planai

Grupė ir Bendrovė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje

buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, išmokama pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyto dydžio išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse

ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams

įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant

planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma

diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms,

kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio

įsipareigojimo terminą.

2.13 Atidėjiniai

Atidėjiniai formuojami, kai Grupė ir Bendrovė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad

jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Atidėjiniai pripažįstami įvertintai išlaidų sumai, kuri yra reikalinga įsipareigojimui padengti („tikėtina vertė“). Jei

pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš

mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas,

atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas

kaip skolinimosi išlaidos.

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą atidėjiniai yra peržiūrimi ir koreguojami priklausomai nuo pasikeitusių

aplinkybių. Jeigu atidėjinio suma buvo diskontuota, kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu atstatoma dalis yra lygi

diskontavimo efektui (palūkanų sąnaudos). Jei pasikeitė aplinkybės ir atidėjinio nebereikia, atidėjinys yra atstatomas

pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje per tą sąnaudų eilutę, kurioje jis buvo apskaitytas suformavimo

metu.

Atidėjiniai yra klasifikuojami, kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, jei Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti

vėliau negu po dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos ir, kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei

Grupės ir Bendrovės vadovybė tikisi juos padengti per laikotarpį, ne ilgesnį negu dvylika mėnesių nuo finansinės

būklės ataskaitos datos.

2.14 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą,

pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis.

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą.

2021metais ir 2020 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15%. Einamųjų metų pelno mokestis gali būti mažinamas

praėjusių laikotarpių mokestiniais nuostoliais. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas

nutraukiamas, jeigu Grupė ir Bendrovė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė

ir Bendrovė veiklos nebetęsia dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių

suma negali būti didesnė kaip 70% ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos. Nuostoliai iš vertybinių popierių

ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik tokio paties pobūdžio

sandorių pelnu. Bendrovė taip pat gali perimti Grupės įmonių mokestinius nuostolius, jei tenkinami Pelno mokesčio

įstatyme nustatyti reikalavimai.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai

yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės

finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems

laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta

dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei

nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai neįtakoja nei apmokestinamojo, nei

finansinio pelno.

Į atidėto pelno mokesčio turto skaičiavimo bazę Grupė įtraukia:

- Ilgalaikio turto vertės sumažėjimą;

- Ilgalaikio turto perkainojimą (vertės sumažėjimą);

- Atsargų vertės sumažėjimą;

- Gautinų sumų vertės sumažėjimą;

- Ilgalaikes išmokos darbuotojams;

- Atostoginių kaupinius;

- Kitas sukauptas sąnaudas;

- Nepanaudotą investicinių projektų mokestinės lengvatos dalį;

- Nepanaudotus mokestinius nuostolius, kuriais Bendrovė galės pasinaudoti ateityje;

- Kita.

Grupės įmonės atidėtojo mokesčio įsipareigojimą paprastai sudaro šie straipsniai:

- Ilgalaikio turto perkainojimas (vertės padidėjimas);

- Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normų skirtumai;

- Palūkanų kapitalizavimo įtaka;

- Kiti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra

tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos,

kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami

naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti,

pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais,

nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti

ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio

grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai

nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame

kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.

2.15 Pajamų pripažinimas

Grupės ir Bendrovės pajamų pripažinimas ir vertinimas grindžiamas penkių žingsnių pajamų pripažinimo modeliu,

taikomu visoms sutartims su klientais. Grupės ir Bendrovės pajamos pripažįstamos tam tikru momentu arba per tam

tikrą laikotarpį, kuriuo įvykdomas veiklos įsipareigojimas, t.y. paslaugų ar prekių kontrolė perduodama klientui.

Grupės pajamas sudaro:

- gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos;

- SGD terminalo lėšų administravimo pajamos;

- pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos;

- kitos pajamos;

- finansinės veiklos pajamos.

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos per laikotarpį, remiantis

pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų

kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių

dujų aktais.

Pajamos už gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimą ir disbalanso užmokestis yra susiję su dujų srautų

valdymu, siekiant užtikrinti gamtinių dujų perdavimo sistemos veikimą priimtinose slėgio ribose.

Gamtinių dujų techninio balansavimo pajamos yra susiję su dujų atsargų pokyčiais dujotiekyje ir tokių atsargų

pardavimas pirkėjui yra pripažįstamas pajamomis tada, kai dujų nuosavybė perduodama pirkėjui.

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo5 straipsnio 2 dalies nuostatas Bendrovė

vykdo SGD terminalo lėšų administratoriaus funkcijas. SGD terminalo lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis

VKEKK 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros

ir jungties įrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo

tvarkosaprašu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (pavadinimas pakeistas 2015 m. gruodžio 17 d. VKEKK

nutarimu Nr. 03-653 nuo 2015 m. gruodžio 18 d.). Bendrovė, rinkdama ir administruodama SGD terminalo lėšas

veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei nesukuria pajamų /pelno įprastinės veiklos metu. Iš

SGD terminalo lėšų mokėtojų surenkamos ir pervedamos SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui,

paskirtam tiekėjui bei AB „Amber Grid“ SGD terminalo lėšų dalį, skirtą SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudoms

padengti ir laikomas Bendrovės pajamomis (21 pastaba). SGD terminalo lėšų administravimo suma apskaičiuojama

kaip numatomų patirti sąnaudų suma, įvertinus faktiškai patirtas sąnaudas už praėjusius laikotarpius ir nustatoma VERT

pažymoje. SGD terminalo lėšos nelaikomos Bendrovės pajamomis /sąnaudomis ir apskaitomos kaip kitos gautinos

/kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Pajamos iš gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklos

Biržos operatoriaus pajamomis yra pripažįstama už teikiamas paslaugas, organizuojant prekybą biržoje, surinktos

sumos, taikant su VERT suderintus paslaugų įkainius:

- Pirminės registracijos įkainis – vienkartinis įkainis, mokamas tapus biržos dalyviu, pripažįstamas pajamomis tam

tikru momentu suteikus paslaugą;

- Metinis narystės įkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas įkainis už narystę biržoje.Metinės

narystės įkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo biržos dalyviu metų eigoje, paskaičiuotas

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

proporcingai likusiam dienų skaičiui). Šios pajamos pripažįstamos per laikotarpį, kuriuo naudojamasi narystės

teise;

- Kintamasis prekybos įkainis – eurais už 1 MWh išreikštas įkainis, mokamas sandorį sudariusio biržos dalyvio

už biržoje įsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekį, pripažįstamas pajamomis tam tikru momentu, suteikus

paslaugą.

Kitos pajamos

Naujų vartotojų bei gamintojų prijungimo prie dujų perdavimo tinklo prijungimo įmoka

Prisijungimo „paslauga“ yra laikoma vienu įvykdymo įsipareigojimu kartu su būsimomis dujų perdavimo paslaugomis,

kaip apibrėžta 15-ajame TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“, nes prisijungimo mokesčio kainodara yra tiesiogiai

susijusi su perdavimo paslaugų kainodara. Todėl pajamos (įskaitant kompensaciją už prisijungimą prie tinklo) yra

pripažįstamos pelnu arba nuostoliais per tam tikrą laiką, per Bendrovės pastatyto / pastatyto ir vartotojo kompensuoto

turto naudingo tarnavimo laiką (ar tarnavimo laiką).

Gamintojų prijungimo įmokai yra taikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir

informacijos apie valstybės paramą atskleidimas”) ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama prijungimo įmokos verte.

Bendrovei nuosavybės teise priklausančių infrastruktūros objektų perkėlimas (rekonstravimas) Užsakovo pageidavimu

Bendrovė, esant Užsakovo pageidavimui, vykdo objektų perkėlimo ar rekonstrukcijos darbus ir patiria su tuo susijusias

sąnaudas. Tokie perkėlimo darbai nesukuria jokios ekonominės naudos Bendrovei, visos su tokiu perkėlimu susijusios

išlaidos yra pilnai kompensuojamos Užsakovo, įsigyjant energetinio objekto perkėlimo paslaugą iš Bendrovės.

Remiantis TFAS ir Bendrovės apskaitos politika, tokie sandoriai Bendrovės gali būti pripažįstami dviem būdais:

1. Kai perkeliant turtą atliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TAS 16 „Nekilnojamasis turtas,

įranga ir įrengimai“ nuostatomis, Bendrovės patirtomis perkėlimo išlaidomis didinama esamo turto įsigijimo vertė.

Kompensacijai (t.y. perkėlimo įmokai) iš Užsakovo yra pritaikomi dotacijų apskaitos principai (TAS 20 „Valstybės

dotacijų apskaita ir informacijos apie valstybės paramą atskleidimas”) ir turto įsigijimo vertė yra sumažinama perkėlimo

įmokos verte. Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio

rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovė dėl šio sandorio nepatiria papildomų sąnaudų ir

neuždirba papildomų pajamų.

Kai perkeliant turtą neatliktas reikšmingas esamo turto pagerinimas. Remiantis TFAS 15 „Pajamos pagal sutartis su

klientais” nuostatomis, Bendrovė uždirba perkėlimo paslaugos pajamas (t.y. pripažįstamos paslaugos suteikimo metu)

bei patiria perkėlimo paslaugos sąnaudas (t.y. visos išlaidos, patirtos dėl turto perkėlimo, pripažįstamos sąnaudomis

tą patį laikotarpį, kaip ir perkėlimo paslaugos pajamos). Kadangi Užsakovas padengia Bendrovei visas perkėlimo

išlaidas pilna apimtimi, tokio sandorio rezultatas Bendrovės pelnui (nuostoliui) yra nulinis, t.y. Bendrovės uždirbtos

pajamos yra lygios patirtoms sąnaudoms.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas, pajamas už kitų prekių pardavimą ir paslaugų

teikimą, netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus dotacijas, susijusias su pajamomis, Grupė apskaito

kaip kitas pajamas.

Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos pajamoms priskiriamos pajamos, uždirbtos iš Bendrovės finansinės veiklos, tokios kaip pelnas

dėl valiutų kursų svyravimo, indėlių palūkanų pajamos, gautos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus,

palūkanos už suteiktas paskolas pirkėjams bei pelnas iš investicijų perleidimo ir tikrosios vertės pasikeitimo.

2.16 Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas

ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės

ataskaitos sudarymo dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio

laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.17 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp

rinkos dalyvių vertinimo dieną. Grupė ir Bendrovė naudoja tokius vertinimo metodus, kurie yra tinkami esamomis

sąlygomis ir kuriems yra pakankamai informacijos reikalingos įvertinti tikrajai vertei, maksimizuojant atitinkamų

stebimų duomenų naudojimą ir minimizuojant nestebimų duomenų naudojimą.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kuriems yra pritaikyta tikroji vertė, yra įvertinti ir atskleisti pagal tikrosios vertės

hierarchiją, pateiktą žemiau. Hierarchija yra sudaryta remiantis žemiausio lygio duomenimis, kurie yra svarbūs tikrosios

vertės nustatymui:

Lygis 1: tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;

Lygis 2: vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi

nustatant tikrąją vertę;

Lygis 3: vertinimo metodikos, kuriose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Grupės ir Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš

pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei gautos ir suteiktos paskolos.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorį

tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali

būti pareikalauta ją sumokėti.

2021m. ir 2020 m. gruodžio 31 d finansinio turto balansinė vertė yra artima jo tikrajai vertei.

2.18 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami, bet yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai

tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėje ataskaitoje nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose

tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.19 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės

ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie

nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.20 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus

tuos atvejus, kai atskiras standartas specifiškai leidžia arba reikalauja tokio užskaitymo.

3. Apskaitiniai įverčiai ir prielaidos

Rengdama finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybė daro tam

tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms

bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

nusidėvėjimą ir ilgalaikio materialiojo turto vertės įvertinimą (3.1, 6 pastabos), atidėtojo pelno mokesčio turtą (3.4 ir 23

pastabos) ir nuomos sutartis (3.5 ir 8 pastabos). Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus.

Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje ataskaitoje, kai bus nustatytas.

3.1 Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo poreikio ir vertės sumažėjimo analizė 2021 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė perdavimo veiklos segmento ilgalaikį materialųjį turtą apskaito perkainota verte. Bendrovė mažiausiai

kartą per metus, įvertina ar yra kokių nors požymių, kad ilgalaikio materialiojo turto vertė gali reikšmingai skirtis nuo

jo tikrosios vertės. Jei tokių požymių yra, Bendrovė atlieka vertės sumažėjimo testą ir turto perkainojimą. 2021 m.

gruodžio 31 d. perdavimo veiklos segmente nenustatyta reikšmingų pokyčių, todėl perkainavimas nebuvo darytas ir

apskaitytas (6 pastaba).

3.2 Atidėjiniai servitutams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms (apsaugos zonoms)

2019 m. birželio 6 d., patvirtinus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kuris įsigaliojo

nuo 2020 m. sausio 1 d., dalinai pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (įskaitant

ne tik apsaugos zonas, bet ir magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijas) taikymo teritorijose (žemei) šalia

Bendrovei priklausančių infrastruktūros objektų, o taip pat jų nustatymo, registravimo ir kompensacijų išmokėjimo.

Tačiau priėmus įstatymą, nebuvo priimti įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys supaprastintas

teritorijų, kurios taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymo, jų įregistravimo, bei kompensacijų

mokėjimo procedūras, kurių pagrindu galėtų būti apskaičiuotas resursų poreikis, įskaitant finansinius bendrovių

įsipareigojimus. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, atidėjinys žemės sklypų naudojimo sąlygų įregistravimui,

patvirtinus teisės aktą, 2019 m. nebuvo formuojamas. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų

įstatymo įgyvendinimui būtinas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitimas įsigaliojo 2020 m. vasario 12 d. Šis

pakeitimas numato apsaugos zonų registravimo procesą alternatyviu būdu (išvengiant kadastro duomenų keitimo ir

matininkų samdymo). Įstatymu numatyta naujoji magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijų registravimo tvarka

turi įsigalioti nuo 2023 m.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) įregistravimo įsipareigojimui finansinėse ataskaitose už

laikotarpį, pasibaigusį 2020 m. gruodžio 31 d. yra suformuotas ilgalaikių įsipareigojimų atidėjinys. Vertinant

įsipareigojimo sumą, yra atsižvelgiama į tikėtiną įsipareigojimo įvykdymo terminą. Atidėjinys apsaugos zonų

įregistravimo įsipareigojimui pripažintas dabartine verte, planuojamas išlaidas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų

(apsaugos zonų) įregistravimui, diskontuojant per numatomą įsipareigojimo įvykdymo terminą. 2021 m. gruodžio 31

d. atidėjinio formavimo prielaidos nebuvo keičiamos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra parengusi Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų

taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose

tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką, kuri įsigaliojo 2020 m. balandžio 8 d. Atsižvelgiant

į 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos raštą, minėtos metodikos nuostatos galioja

tiek esamam tinklui, tiek ir naujai statomam tinklui. Pagal minėtos metodikos nuostatas, kompensacijos už apsaugos

zonas būtų mokamos suregistravus apsaugos zonas, t. y. atsižvelgiant į supaprastintą procedūrą, tai įvyktų po 2023

m. Nustačius ir /ar įregistravus teritorijas (apsaugos zonas), kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos,

bus galima apskaičiuoti kompensacijas žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, naudotojams bei kitiems teisę

į kompensacijas turintiems asmenims, pateikusiems prašymus ir nuostolius pagrindžiančius dokumentus, kiekvieną

atvejį vertinant individualiai. Kompensacijos dydis yra vertinamojo pobūdžio, atsižvelgiant į sklypo pagrindinę paskirtį,

apribojimų apimtį, sklypų savininkų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus

juos įrodančiais dokumentais, kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į minėtos metodikos reikalavimus bei Bendrovės

disponuojamus duomenis, Bendrovė negali patikimai įvertinti ateityje išmokamų kompensacijų už įregistruotas

Specialiosios žemės naudojimo sąlygas (apsaugos zonas). Atsižvelgiant į TAS 37 reikalavimus minėtasis įpareigojimas

neatitinka atidėjinio pripažinimo reikalavimų, todėl finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas.

3.3 Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Bendrovės nefinansinio turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad

turto vertė gali būti neatgautina. Kai likutinė vertė viršija turto atsiperkamąją vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas

pelne (nuostolyje). Turto atstatomoji vertė yra turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, arba naudojimo vertė,

priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias

grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigus kuriančius vienetus). Vertės sumažėjimo,

apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės

sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelne (nuostolyje) tame pačiame

straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo

laikas yra neapibrėžtas, nėra amortizuojamas, bet yra tikrinamas dėl vertės sumažėjimo kiekvienais metais atskirai arba

pinigus generuojančio vieneto lygiu.

3.4 Atidėtojo mokesčio turtas

Atidėtojo mokesčio turtas suformuotas remiantis Bendrovės vertinimu, paremtu ilgalaikėmis prognozėmis, kad

Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. Bendrovė, vykdydama projektus,

atitinkančius investicinio projekto sąvoką, nuosekliai taiko pelno mokesčio lengvatą. Bendrovės apmokestinamasis

pelnas sumažinamas per mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui

įsigyti dydžiu.Jeigu išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno

suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos keturis vienas po kito einančius vėlesnius mokestinius

laikotarpius apskaičiuotam apmokestinamajam pelnui sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą.

Bendrovės vertinimu, investicinio projekto lengvata per keturis vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius

bus pasinaudota pilna apimtimi. Bendrovė uždirbs pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti. 2021

m. gruodžio 31 d. 4.608 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. - 3.923 tūkst. eurų) pripažinta atidėtojo mokesčio turtu

dėl nepanaudotos investicinių projektų lengvatos. Straipsniai įtraukiami į atidėtojo mokesčio turto skaičiavimo bazę žr.

2.14 pastabą.

3.5 Nuomos sutartys

Vertinant naujai pasirašytas sutartis buvo atsižvelgiama, ar sutartis yra nuomos arba apima nuomą, t.y. suteikia teisę

kontroliuoti nustatyto turto naudojimą tam tikrą laikotarpį ir sutarties komponentus. Vertinant anksčiau pasirašytas

nuomos sutartis, buvo atsižvelgiama, ar naudojimo teise valdomo turto vertė nėra sumažėjusi, pasirinkimo teisės pirkti

nuomojamą turtą pasikeitimus, nuomos sutarčių pakeitimus, kitas prielaidas, darančias įtaką nuomos įsipareigojimo

vertei. Bendrovės nuomone, požymių dėl naudojimo teise valdomo turto vertės sumažėjimo, pasirinkimo teisės įsigyti

nuomojamą turtą vertinimo pasikeitimų nėra. Vertindama biuro patalpų nuomos laikotarpį, Bendrovė vertino, biuro

patalpų nuomos sutarties pratęsimo galimybę. Dėl didėjančio žemės nuomos mokesčio, Bendrovė peržiūrėjo žemės

nuomos mokesčio mokėjimus ir iš naujo įvertino nuomos teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, žr. 8 pastabą.

4 Informacija pagal segmentus

Grupė išskiria du veiklos segmentus: 1) gamtinių dujų perdavimo veikla ir 2) gamtinių dujų biržos operatorės veikla.

Visas Grupės ilgalaikis turtas yra Lietuvoje, kur vykdoma veikla.

Grupė per 2021 m. 70% (2020 m. - 72%) pajamų uždirbo iš Lietuvos sistemos naudotojų,

27% (2020 m. - 25%) pajamų sudarė pajamos gautos iš dujų transportavimo į gretimas perdavimo sistemas, 2% (2020 m. -

3%) pajamų sudarė gamtinių dujų biržos teikiamų paslaugų pajamos ir 1% iš kitų prekių ir paslaugų teikimo.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Grupės informacija apie segmentus už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

Perdavimo veikla Dujų biržos veikla Iš viso

Pajamos 66.973 1.660 68.633

Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių 66.973 1.622 68.595

Veiklos pelnas (nuostoliai) 22.469 745 23.214

Finansinės pajamos(sąnaudos), grynąja verte (386) (51) (437)

Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 22.083 694 22.777

Pelno mokestis 547 (113) 434

Grynasis pelnas (nuostoliai) 22.630 581 23.211

Nusidėvėjimas/amortizacijos sąnaudos (11.882) (175) (12.057)

Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai (26) - (26)

Grupės informacija apie segmentus už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį laikotarpį yra pateikta žemiau:

Perdavimo veikla Dujų biržos veikla Iš viso

Pajamos 50.831 1.503 52.334

Pajamos, eliminavus pajamas tarp Grupės įmonių 50.831 1.455 52.286

Veiklos pelnas (nuostoliai) 14.157 792 14.949

Finansinės pajamos(sąnaudos), grynąja verte (360) (3) (363)

Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą 13.797 789 14.586

Pelno mokestis 3.635 (51) 3.584

Grynasis pelnas (nuostoliai) 17.432 738 18.170

Nusidėvėjimas/amortizacijos sąnaudos (10.934) (192) (11.126)

Ilgalaikio materialiojo turto nurašymai (25) (15) (40)

2021 m. gruodžio 31 d., buvo trys Grupės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10%

visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 42.452 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:

Pirkėjas A – 18.350 tūkst. eurų;

Pirkėjas B – 14.177 tūkst. eurų;

Pirkėjas C – 9.924 tūkst. eurų;

2020 m. gruodžio 31 d., buvo trys Grupės pirkėjai, iš kurių kiekvieno atskirai gautos pardavimo pajamos viršijo 10%

visų Bendrovės pajamų ir viso sudarė 33.962 tūkst. eurų. Kaip nurodyta:

Pirkėjas A – 12.725 tūkst. eurų;

Pirkėjas B – 12.326 tūkst. eurų;

Pirkėjas C – 8.911 tūkst. eurų.

5 Ilgalaikis nematerialus turtas

Nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

Grupė

Patentai,

licencijos

Programinė

įranga

Kitas

nematerialusis

turtas

Apsaugos

zonos

Iš viso

2019 m. gruodžio 31 d. 104 2.695 110 - 2.909

Įsigijimo (perkainota) vertė 279 3.688 133 - 4.100

Sukaupta amortizacija (175) (993) (23) - (1.191)

2019 m. gruodžio 31 d. likutinė

vertė

104 2.695 110 - 2.909

Įsigijimai 3 761 133 2.179 3.076

Nurašymai - (15) - - (15)

Amortizacija (39) (889) (33) - (961)

Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu - (176) - - (176)

2020 m. gruodžio 31 d. 68 2.376 210 2.179 4.833

Įsigijimo (perkainota) vertė 282 4.258 266 2.179 6.985

Sukaupta amortizacija (214) (1.882) (56) - (2.152)

2020 m. gruodžio 31 d. likutinė

vertė

68 2.376 210 2.179 4.833

Įsigijimai 10 822 24 - 856

Nurašymai - - - - -

Perklasifikavimas - 479 - - 479

Amortizacija (19) (1.030) (64) - (1.113)

Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu - (313) - - (313)

2021 m. gruodžio 31 d. 59 2.334 170 2.179 4.742

Įsigijimo (perkainota) vertė 292 5.246 290 2.179 8.007

Sukaupta amortizacija (233) (2.912) (120) - (3.265)

2021 m. gruodžio 31 d. likutinė

vertė

59 2.334 170 2.179 4.742

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Bendrovė

Patentai,

licencijos

Programinė

įranga

Kitas

nematerialusis

turtas

Apsaugos

zonos

Iš viso

2019 m. gruodžio 31 d. 14 2.247 - - 2.261

Įsigijimo (perkainota) vertė 41 2.972 5 - 3.018

Sukaupta amortizacija (27) (725) (5) - (757)

2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 14 2.247 - - 2.261

Įsigijimai - 719 - 2.179 2.898

Nurašymai - - - - -

Amortizacija (11) (783) - - (794)

Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu - (176) - - (176)

2020 m. gruodžio 31 d. 3 2.007 - 2.179 4.189

Įsigijimo (perkainota) vertė 41 3.515 5 2.179 5.740

Sukaupta amortizacija (38) (1.508) (5) - (1.551)

2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 3 2.007 - 2.179 4.189

Įsigijimai 10 812 - - 822

Nurašymai - - - - -

Perklasifikavimas - 479 - - 479

Amortizacija (4) (963) - - (967)

Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu - (313) - - (313)

2021 m. gruodžio 31 d. 9 2.022 - 2.179 4.210

Įsigijimo (perkainota) vertė 51 4.493 5 2.179 6.728

Sukaupta amortizacija (42) (2.471) (5) - (2.518)

2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 9 2.022 - 2.179 4.210

Dalis Grupės nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 14 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio

31 d. - 19 tūkst. eurų), yra visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė pripažino 2.179 tūkst. eurų atidėjinį ir su tuo susijusį nematerialųjį turtą specialiųjų

žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) formavimui. Atidėjinys suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro

nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei suformuoti

apsaugos zonų registrui iki 2023 m., bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d.

įsakymu Nr. 1 -339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinio diskontavimui pritaikyta

0,62% diskonto norma. 2021 m. gruodžio 31 d. specialiųjų žemės naudojimo sąlygų registravimui buvo panaudota 22

tūkst. eurų (atidėjinio vertės dengimas).

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

6 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius:

Grupė

Žemė Pastatai

Statiniai ir

įrenginiai

Mašinos ir

įrengimai

Transporto

priemonės

Kitas ilgalaikis

materialusis

turtas

Nebaigta

statyba

Iš viso

2019 m. gruodžio 31 d. 125 5.183 147.770 37.714 773 2.637 7.160 201.362

Įsigijimo (perkainota) vertė 125 5.429 151.885 41.224 992 3.679 7.160 210.494

Sukauptas nusidėvėjimas - (246) (4.115) (3.510) (219) (1.042) - (9.132)

2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 125 5.183 147.770 37.714 773 2.637 7.160 201.362

Įsigijimai - - 74 12 - 707 88.034 88.827

Perleistas ir nurašytas - (10) (2) (5) - (9) - (26)

Parduotas - - - - (24) - - (24)

Perklasifikavimas iš atsargų - - 130 - - - - 130

Perklasifikavimas į atsargas - - (31) (1) - - - (32)

Perklasifikavimai - 634 2.951 283 - 838 (4.706) -

Nusidėvėjimas - (380) (4.734) (3.420) (207) (988) - (9.729)

Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu - - (155) - - (14) (38.715) (38.884)

2020 m. gruodžio 31 d. 125 5.427 146.003 34.583 542 3.171 51.773 241.624

Įsigijimo (perkainota) vertė 125 5.807 150.737 38.003 749 4.164 51.773 251.358

Sukauptas nusidėvėjimas - (380) (4.734) (3.420) (207) (993) - (9.734)

2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 125 5.427 146.003 34.583 542 3.171 51.773 241.624

Įsigijimai - - - 31 - 603 44.255 44.889

Perleistas ir nurašytas - - - - - (1) (43) (44)

Parduotas - - - - (1) (1) - (2)

Perklasifikavimas iš atsargų - - 29 - - - - 29

Perklasifikavimas į atsargas - - (33) - - (5) (136) (174)

Perklasifikavimas į ilgalaikį nematerialųjį turtą - - - - - (479) - (479)

Perklasifikavimai - 1.378 59.310 5.904 - 2.266 (68.858) -

Nusidėvėjimas - (276) (5.368) (3.375) (168) (1.291) - (10.478)

Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu - - (1) - - (197) (19.183) (19.381)

2021 m. gruodžio 31 d. 125 6.529 199.940 37.143 373 4.066 7.808 255 984

Įsigijimo (perkainota) vertė 125 6.805 205.308 40.518 541 5.363 7.808 266.468

Sukauptas nusidėvėjimas - (276) (5.368) (3.375) (168) (1,297) - (10.484)

2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 125 6.529 199.940 37.143 373 4.066 7.808 255.984

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Bendrovė

Žemė Pastatai

Statiniai ir

įrenginiai

Mašinos ir

įrengimai

Transporto

priemonės

Kitas ilgalaikis

materialusis

turtas

Nebaigta

statyba

Iš viso

2019 m. gruodžio 31 d. 125 5.183 147.770 37.714 773 2.634 7.160 201.359

Įsigijimo (perkainota) vertė 125 5.429 151.885 41.224 992 3.672 7.160 210.487

Sukauptas nusidėvėjimas - (246) (4.115) (3.510) (219) (1.038) - (9.128)

2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 125 5.183 147.770 37.714 773 2.634 7.160 201.359

Įsigijimai - - 74 12 - 705 88.034 88.825

Perleistas ir nurašytas - (10) (2) (5) - (8) - (25)

Parduotas - - - - (24) - - (24)

Perklasifikavimas iš atsargų - - 130 - - - - 130

Perklasifikavimas į atsargas - - (31) (1) - - - (32)

Perklasifikavimai - 634 2.951 283 - 838 (4.706) -

Nusidėvėjimas - (380) (4.734) (3.420) (207) (988) - (9.729)

Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu - - (155) - - (14) (38.715) (38.884)

2020 m. gruodžio 31 d. 125 5.427 146.003 34.583 542 3.167 51.773 241.620

Įsigijimo (perkainota) vertė 125 6.053 154.852 41.513 968 5.193 51.773 260.477

Sukauptas nusidėvėjimas - (380) (4.734) (3.420) (207) (988) - (9.729)

2020 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 125 5.427 146.003 34.583 542 3.167 51.773 241.620

Įsigijimai - - - 31 - 599 44.255 44.885

Perleistas ir nurašytas - - - - - (1) (43) (44)

Parduotas - - - - (1) (1) - (2)

Perklasifikavimas iš atsargų - - 29 - - - - 29

Perklasifikavimas į atsargas - - (33) - - (5) (136) (174)

Perklasifikavimas į ilgalaikį nematerialųjį turtą - - - - - (479) - (479)

Perklasifikavimai - 1.378 59.310 5.904 - 2.266 (68.858) -

Nusidėvėjimas - (276) (5.368) (3.375) (168) (1.289) - (10.476)

Dotacijų sudengimas su ilgalaikiu turtu - - (1) - - (197) (19.183) (19.381)

2021 m. gruodžio 31 d. 125 6.529 199.940 37.143 373 4.060 7.808 255.978

Įsigijimo (perkainota) vertė 125 6.805 205.308 40.518 541 5.349 7.808 266.454

Sukauptas nusidėvėjimas - (276) (5.368) (3.375) (168) (1.289) - (10.476)

2021 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 125 6.529 199.940 37.143 373 4.060 7.808 255.978

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

Dalis Grupės ilgalaikio materialiojo turto, kurio perkainota vertė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 165 tūkst. eurų

(2020 m. gruodžio 31 d. - 87 tūkst. eurų), yra visiškai nusidėvėjęs, tačiau vis dar naudojamas veikloje.

2021 m. parengto naudoti turto, kuris perklasifikuotas iš nebaigtos statybos straipsnio, vertė, eliminavus dotacijas,

sudaro 68. 858 tūkst. Eur, iš kurių 64.862 tūkst. Eur sudaro dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto (GIPL)

įgyvendinimo metu įvestas į eksploataciją turtas, 2.680 tūkst. Eur – uždarymo įtaisų keitimo ir proceso automatizavimo,

įrengiant nuotolinio valdymo sistemas, rezultatas. Pagal Grupėje taikomą apskaitos politiką į ilgalaikio materialaus

turto įsigijimo vertę 2021 m. gruodžio 31 d. nėra įtraukta GIPL kompensacija (toliau – CBCA įmoka), nustatyta

vadovaujantis tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo kriterijais. CBCA įmoka laikoma kintamuoju mokėjimu ir bus

pripažįstama ilgalaikio materialaus turto savikainos dalimi, kai kompensacija bus sumokama. Daugiau informacijos

apie CBCA įmoką pateikta 29 pastaboje.

Bendrovė per 2021 m. ilgalaikiam turtui priskyrė (kapitalizavo) dalį, t.y. 140 tūkst. eurų (2020 m. - 170 tūkst. eurų) su

skolinimusi susijusių sąnaudų (palūkanų). 2021 m. metinė palūkanų kapitalizavimo norma buvo 0,352% (2020 m. -

0,443%).

Ilgalaikio turto vertės patikrinimas 2021 m.

Bendrovė, mažiausiai kartą per metus, įvertina, ar yra požymių, kad ilgalaikio materialiojo turto, apskaitomo perkainota

verte, vertė gali reikšmingai skirtis nuo jo tikrosios vertės bei atlieka vertės sumažėjimo testą. Paskutinis Bendrovės

ilgalaikio materialaus turto perkainojimas atliktas 2018 m., apskaitytas 37.686 tūkst. eurų turto tikrosios vertės

sumažėjimas, kuris alokuotas dujotiekių ir jų technologinių įrenginių turto vienetams.

Ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė, jei turtas nebūtų perkainotas, 2020 m. ir 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytų :

Žemė Pastatai

Statiniai ir

įrenginiai

Mašinos ir

įrengimai

Transporto

priemonės

Kitas ilgalaikis

materialusis

turtas

Nebaigta

statyba

Iš viso

2020 m. gruodžio

31 d.

125 6.015 156.867 40.866 542 3.167 51.773 259.355

2021 m. gruodžio

31 d.

125 7.101 210.627 42.579 373 4.061 7.808 272.674

Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas 2021 m. gruodžio 31 d. būklei sudaro 255.978 tūkst. eurų, o testuojamo

ilgalaikio materialiojo turto, neįskaitant Kiemėnų DAS išplėtimo projekto vertės, sudaro 255.830 tūkst. eurų. Šio turto

tikrosios vertės patikrinimas buvo atliktas diskontuotu pajamų metodu, planuojant pinigų srautus iki 2026 m. bei

pridedant diskontuotą tęstinumo vertę po 2026 m.

Bendrovės gamtinių dujų perdavimo veikla yra reguliuojama valstybės, o reguliaciniai sprendimai turi reikšmingą

įtaką turto tikrajai vertei. Dujų perdavimo kainas reguliuoja VERT. Reguliuojamos veiklos pajamų viršutinės ribos

kasmet VERT sprendimu gali būti koreguojamos valstybės reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų ir

kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. VERT patvirtinta investicijų grąžos normos nustatymo metodika (toliau

– WACC metodika) nustato Bendrovei taikomą investicijų grąžos dydį. Vadovaujantis WACC metodikos nuostatomis,

VERT kiekvienais metais tikslina Bendrovei taikomą investicijų grąžos dydį. 2021 m. VERT Bendrovei nustatė 3,94%

Investicijų grąžos dydį (2020 m. - 3,86%). Vadovybės vertinimu, reguliavimo aplinkoje 2021 m. reikšmingų pokyčių

neįvyko.

Pagrindinės prielaidos, naudotos atliekant tikrosios vertės patikrinimą 2021 m. gruodžio 31 d.:

a) diskontuojant pinigų srautus buvo naudota 3,42% diskonto norma;

b) 2022-2023 m. taikoma 3,94% VERT nustatyta investicijų grąžos norma, 2024-2025 m., vadovaujantis 2020 m.

VERT atnaujinta WACC metodika, taikoma 4,12% investicijų grąžos norma;

c) tęstinio srauto vertė nustatoma sulyginus investicijų grąžos normą (4,02% prieš pelno mokestį) su diskonto

norma;

d) dėl perdavimo apimčių (faktiškai sistemos naudotojų užsakytų didesnių pajėgumų ir kiekių), patirtų sąnaudų,

įvertinus veiklos efektyvumą susidaręs 2019 m.-2021 m. Bendrovės reguliuojamas pelnas, viršijantis nustatytą

investicijų grąžą, ateityje bus atstatomas mažinant perdavimo kainas sistemos naudotojams (vienkartinis efektas);

e) metinio augimo koeficientas neribotam laikui netaikomas (lygus 0).

Atsižvelgdama į tai, kad reguliavimo aplinkoje 2021 m. neįvyko jokių reikšmingų pokyčių, įvertinus visas aukščiau

nurodytas prielaidas ir atlikus tikrosios vertės patikrinimą, Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė

vertė 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų datai reikšmingo vertės pokyčio požymių neturi ir yra artima turto

tikrajai vertei. Bendrovės vadovybės nuomone, vienkartiniai Bendrovės gauto reguliuojamo pelno, viršijančio VERT

nustatytą investicijų grąžą, svyravimai neturi įtakos ilgalaikio materialiojo turto vertei, todėl vertės pokyčio korekcijos

nėra reikalingos apskaitoje.

Didžiausi Grupės nebaigtos statybos objektai 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.:

Objektas

2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimas Lietuvos

Respublikos teritorijoje

- 83.799

Kontrolinių įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas 10.364 4.446

Dujų perdavimo sistemos operatyvaus technologinio valdymo diegimas 1.487 2.781

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba 551 551

DSS (5 vnt.) ir DAS (1 vnt.) rekonstrukcija 407 98

Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimas (Kiemėnų DAS

išplėtimas) ELLI

148 49

Dujų kompresorinių stočių modernizavimas 798 214

Saulės elektrinių modulių įrengimas 41 9

Kiti 1.215 1.316

Pripažintos dotacijos (sudengimas su ilgalaikiu turtu) (6.606) (40.910)

Atimti: nebaigtos statybos sumų vertės sumažėjimas (597) (580)

7.808 51.773

Projekto „Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties statyba“ (teritorijų planavimo ir

projektavimo paslaugos) vertės sumažėjimas atliktas 551 tūkst. eurų sumai, nes dujotiekio statyba nukelta vėlesniems

laikotarpiams ir atsirado neapibrėžtumų dėl jos finansavimo bei tolimesnio vystymo. Dėl pastato, kuriame įkurtas

sistemos valdymo centras rekonstrukcijos darbų sustabdymo suformuotas 29 tūkst. eurų vertės sumažėjimas.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

7 Investicijos į dukterinę įmonę

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės investicijas sudarė:

Dukterinė įmonė Įsigijimo vertė

Vertės

sumažėjimas

Apskaitinė

vertė

Dalies

procentas

2021 m. gruodžio 31 d.

UAB „GET Baltic“ 769 - 769 100

Iš viso 769 - 769

2020 m. gruodžio 31 d.

UAB „GET Baltic“

769 (94) 675 100

Iš viso 769 (94) 675

Sudarydama finansines ataskaitas už laikotarpį, pasibaigusį 2020 ir 2021 m. gruodžio 31 d., Bendrovė atliko vertės

sumažėjimo testą ir neidentifikavo požymių, rodančių investicijos į dukterinę įmonė vertės sumažėjimą. 2021 m.

gruodžio 31 d. anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas buvo atstatytas.

8 Naudojimo teise valdomas turtas

Kaip nurodyta žemiau, Grupė ir Bendrovė nuomojasi biuro patalpas, transporto priemones, žemę. Nuomos

sutarčių terminai patalpoms – 5-10 metų, transporto priemonėms – 4 metai, žemei - 99 metai. Grupė ir Bendrovė,

pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos įsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino

sutarčių pratęsimo tikimybę. Nuo 2021 m. spalio 1 d. Bendrovė išsinuomojo naujas biuro patalpas, esančias Laisvės

pr. 10, Vilnius. Nuomos sutarties terminas, įvertinus sutarties pratęsimo galimybę, kuria ketinama pasinaudoti - 10 m.

Dėl 2019 m. – 2021 m. didėjančio žemės nuomos mokesčio, Bendrovė iš naujo įvertino nuomos teise valdomą turtą

ir nuomos įsipareigojimus. Turtu pripažįstamos žemės, valdomos nuomos pagrindais, vertė ir nuomos įsipareigojimai

padidėjo 257 tūkst. eurų.

Grupė

Pastatai Žemė Transporto priemonės Iš viso:

Pripažinto turto pradinė vertė

2019 m. gruodžio 31 d.

723 1.265 13 2.001

Įsigijimai 4 - 1.119 1.123

Nurašymai (354) - - (354)

Nusidėvėjimas (152) (13) (270) (435)

Likutinė vertė 2020 m. gruodžio

31 d.

221 1.252 862 2.335

   

Pripažinto turto likutinė vertė

2020 m. gruodžio 31 d.

221 1.252 862 2.335

Įsigijimai 1.716 257 8 1.981

Nurašymai - - - -

Nusidėvėjimas (162) (16) (289) (467)

Likutinė vertė 2021 m. gruodžio

31 d.

1.775 1.493 581 3.849

Pradinė vertė 1.880 1.534 1.149 4.563

Sukauptas nusidėvėjimas (105) (41) (568) (714)

Likutinė vertė 2021 m. gruodžio

31 d.

1.775 1.493 581 3.849

Bendrovė

Pastatai Žemė

Transporto

priemonės

Iš viso:

Pripažinto turto pradinė vertė

2019 m. gruodžio 31 d.

585 1.265 - 1.850

Įsigijimai - - 1.119 1.119

Nurašymai (354) - - (354)

Nusidėvėjimas (132) (13) (266) (411)

Likutinė vertė 2020 m. gruodžio

31 d.

99 1.252 853 2.204

Pripažinto turto likutinė vertė

2020 m. gruodžio 31 d.

99 1.252 853 2.204

Įsigijimai 1.716 257 - 1.973

Nurašymai - - - -

Nusidėvėjimas (143) (16) (281) (440)

Likutinė vertė 2021 m. gruodžio

31 d.

1.672 1.493 572 3.737

Pradinė vertė 1.716 1.534 1.119 4.369

Sukauptas nusidėvėjimas (44) (41) (547) (632)

Likutinė vertė 2021 m. gruodžio

31 d.

1.672 1.493 572 3.737

Kadangi naudojimo teise valdomo turto naudingo tarnavimo laikotarpis ilgesnis nei nuomos sutarčių terminas,

nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios datos iki nuomos laikotarpio pabaigos.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

9 Atsargos

Bendrovė

2021 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 31 d.

Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos atsargos 1.212 734

Gamtinės dujos 7.289 1.443

Turtas, skirtas perparduoti 5 -

Atsargos, bendrąja verte 8.506 2.177

Atimti: vertės sumažėjimas (405) (280)

8.101 1.897

Gamtinių dujų atsargų vertės pasikeitimams 2020-2021 m. reikšmingiausią įtaką darė gamtinių dujų kainų pokyčiai.

Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo savikaina 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 1.212 tūkst.

eurų (2020m. gruodžio31d. sudarė 734 tūkst. eurų). Atsargų vertės sumažėjimas įtrauktas į kitas sąnaudas.

Atsargų vertė, pripažinta ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 12.208 tūkst. eurų (2020 m.

gruodžio 31 d. – 7.020 tūkst. eurų).

10 Gautinos sumos

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės iš pirkėjų gautinos sumos - - - -

Kitos iš pirkėjų gautinos sumos - - - -

Trumpalaikės iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos

gautinos sumos

Gautinos sumos už gamtinių dujų perdavimą 9.424 5.745 9.574 5.799

Gautinos sumos už gamtines dujas 10.838 2.073 - -

Gautinos sumos už sistemos naudotojų balansavimą 1.222 115 1.222 115

Kitos iš pirkėjų gautinos sumos 7 7 7 7

Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimas (67) (70) (67) (70)

Iš pirkėjų gautinos sumos, iš viso 21.424 7.870 10.736 5.851

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Kitos gautinos sumos

Gautinos ir sukauptos administruojamos SGD

terminalo lėšos (2.16 pastaba)

13.385 12.834 13.385 12.834

Gautinos dotacijos 10.330 25.628 10.330 25.628

Turtas pagal sutartis su klientais 766 965 766 965

Kitos gautinos sumos 41 80 40 78

Kitos gautinos sumos, iš viso 24.522 39.507 24.521 39.505

Iš pirkėjų gautinos ir kitos gautinos sumos 45.946 47.377 35.257 45.356

Trumpalaikės iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų, jų apmokėjimo terminas yra 9 - 30 kalendorinių dienų. 2021 m.

gruodžio 31 d. suformuotas 67 tūkst. eurų pirkėjų skolų vertės sumažėjimas.

2021 m. gruodžio 31 d. gautinoje administruojamų SGD terminalo lėšų sumoje pradelsta apmokėti suma sudaro

4.912 tūkst. eurų, 2020 m. gruodžio 31 d. – 5.253 tūkst. eurų, iš kurių 2021 m. gruodžio 31 d. AB „Achema“ pradelsta

skola sudaro 4.847 tūkst. eurų, UAB „Geoterma“ - 65 tūkst. eurų.

SGD terminalo lėšų gautinoms sumoms Grupė neapskaito vertės sumažėjimo, nes, vadovaujantis SGD terminalo

lėšų administravimo tvarkos aprašu, SGD terminalo lėšos nėra SGD terminalo lėšų administratoriaus turtas, todėl į

jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal SGD terminalo lėšų administratoriaus prievoles, nesusijusias su SGD

terminalo lėšų administravimu.

Gautinų dotacijų straipsnyje apskaityta ES struktūrinių fondų parama Bendrovės vykdomiems projektams. Gautina

ES struktūrinių fondų parama dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos projektui 2021 m. gruodžio 31 d.

sudarė 8.840 tūkst. eurų, 2020 m. gruodžio 31 d. - 24.934 tūkst. eurų.

Turtas pagal sutartis su klientais:

Bendrovė

2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Trumpalaikis sutarties turtas, susijęs su gamtinių dujų

perdavimo paslaugomis

766 965

Viso sutarčių turtas: 766 965

Bendrovė taiko supaprastintą kredito rizikos vertinimo metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjį TFAS, ir apskaito

atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo.

Nustatant gautinų sumų kredito nuostolius, Bendrovė taiko individualų vertinimą ir nuostolių koeficientų matricą.

Nuostolių koeficientų matrica, pagrįsta istoriniais, ilgesnio nei 36 mėnesio laikotarpio, duomenimis apie pirkėjų

atsiskaitymus už skolas. Nuostolių koeficientai gali būti koreguojami atsižvelgiant į ateities makroekonomines

prognozes. Nuostolių koeficientai skaidomi į atskiras gautinų sumų grupes, atsižvelgiant į atskiros grupės kredito

rizikos ypatybes bei pradelsto mokėjimo terminus.

Iš pirkėjų gautinos ir kitos

gautinos sumos

Apmokėjimo

terminas nėra

pradelstas

1-30 dienų

Iš pirkėjų gautinos sumos , kurių apmokėjimo

terminas yra pradelstas

Iš viso

1-30

dienų

31-90

dienų

91-180

dienų

181 ir

daugiau

dienų

2021 m. gruodžio 31 d.

Pirkėjų skolos, kurios vertinamos

individualiai

- 5.117 - - - - 5.117

Vertės sumažėjimas - 22 - - - - 22

Bendrai vertinamos pirkėjų skolos, iš jų: 2.355 3.203 87 - - 41 5.686

Valstybės valdomos įmonės 2.355 - - - - - 2.355

Tikėtini kredito nuostoliai 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00%

Kiti pirkėjai - 3.204 86 - - - 3.290

Tikėtini kredito nuostoliai 0,00% 0,04% 2,99% 5,83% 17,55% 100,00%

Bankrutavę, likviduojami,

bankrutuojantys pirkėjai

- - - - - 41 41

Tikėtini kredito nuostoliai 100,00% 100,00% 100,00% 100,00% 100,00% 100,00%

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

100

Kitos gautinos sumos 23.755 - - - - - 23.755

Tikėtini kredito nuostoliai 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00%

Sutarčių turtas 766 - - - - - 766

Tikėtini kredito nuostoliai 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00% 0,00%

Vertės sumažėjimas - 1 3 - - 41 45

Vertės sumažėjimas iš viso: - 23 3 - - 41 67

Grupės kitoms gautinoms sumoms ir sutarčių turtui vertės sumažėjimas nėra formuojamas.

Grupės pirkėjų skoloms apskaityto vertės sumažėjimo pokytis:

Bendrai vertinamos

pirkėjų skolos

Individualiai vertinamos

pirkėjų skolos

Vertės sumažėjimas iš viso:

2021 m. gruodžio 31 d. likutis 45 22 67

2020 m. gruodžio 31 d. likutis - 70 70

Grupės iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurios nelaikomos nuvertėjusiomis, pagal skolų

apmokėjimo terminus 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Iš pirkėjų gautinos

sumos ir kitos

gautinos sumos,

kurių apmokėjimo

terminas nėra

pradelstas

Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių

apmokėjimo terminas yra pradelstas

mažiau nei

30 dienų

31-90

dienų

91-180

dienų

181-360

dienų

daugiau

nei 360

dienų

Iš viso

2021 m. gruodžio 31 d. 40.949 1.552 2.931 449 - 65 45.946

2020 m. gruodžio 31 d. 41.797 1.725 2.758 - - 1.097 47.377

Bendrovės pirkėjų gautinos sumos ir kitų gautinų sumos, kurios nelaikomos nuvertėjusiomis, pagal skolų apmokėjimo

terminus 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Iš pirkėjų gautinos

sumos ir kitos

gautinos sumos,

kurių apmokėjimo

terminas nėra

pradelstas

Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių

apmokėjimo terminas yra pradelstas

mažiau nei

30 dienų

31-90

dienų

91-180

dienų

181-360

dienų

daugiau

nei 360

dienų

Iš viso

2021 m. gruodžio 31 d. 30.260 1.552 2.931 449 - 65 35.257

2020 m. gruodžio 31 d. 40.038 1.463 2.758 - - 1.097 45.356

11 Kitas finansinis turtas

Grupės kitą finansinį turtą 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė piniginės lėšos, gautos iš gamtinių dujų tiekimo saugumo

papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos, trumpiau vadinamos SGD terminalo lėšomis ir biržos

dalyvių pervestos lėšos.

SGD terminalo lėšos yra gautos iš sistemos naudotojų, laikomos teisės aktų reikalavimus atitinkančiose atskirose

SGD terminalo lėšų banko sąskaitose ir skirtos išmokėti SGD terminalo lėšų gavėjams: SGD terminalo operatoriui (AB

„Klaipėdos nafta“), paskirtajam tiekėjui (UAB „Ignitis“) ir Bendrovei, patiriamoms SGD terminalo lėšų administravimo

sąnaudoms padengti. 2020 m. lapkričio 30 d. VERT nutarimu Nr. O3E-1265 nustatyta gamtinių dujų tiekimo saugumo

papildoma dedamoji, kuri taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Dujų biržos dalyvių lėšas sudaro UAB „GET Baltic“ klientų pervestos lėšos, vadovaujantis UAB „GET Baltic“ valdybos

patvirtinto ir su VERT suderinto Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento nuostatomis. Biržos dalyviai, norėdami

pateikti gamtinių dujų pirkimo pavedimus, UAB „GET Baltic“ valdomoje biržoje privalo įmokėti avansą (alternatyva

– pateikti banko garantiją), kurio vertė turi būti ne mažesnė nei numatomų pavedimų pirkti vertė. Įvykus prekybai,

avanso lėšos įskaitomos atsiskaitymui už gamtines dujas.

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

SGD terminalo lėšos 1.305 3 1.305 3

Dujų biržos dalyvių pervestos

lėšos

50.209 8.670 - -

Viso kitas finansinis turtas: 51.514 8.673 1.305 3

12 Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Pinigai banke 906 767 12 3

906 767 12 3

Bendrovė ir Grupė grynųjų pinigų likučius laiko bankų sąskaitose. Grynųjų pinigų likutis 2021 m. gruodžio 31 d. buvo

neženklus dėl Bendrovės ir Grupės iždo valdymo, kurio tikslas minimalūs grynųjų pinigų likučiai. 2021 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė ir Grupė indėlių sutarčių nebuvo sudariusi.

Žemiau pateiktame sąraše nurodyti bankų, kuriuose Grupė 2021 m gruodžio 31 d. laikė grynųjų pinigų likučius,

ilgalaikio skolinimosi reitingai užsienio valiuta:

Bankas

Pinigų likutis banko

sąskaitose

2021 m. gruodžio 31 d.

Kredito agentūra

Moody‘s Standart&Poor‘s Fitch Ratings

AB SEB bankas

899 Aa3 A+ AA-

„Swedbank“, AB

7 Aa3 A+ A+

Nurodyti motininių bankų reitingai 2021 m. gruodžio 31 d. būklei.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

101

13 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau

kaip 5% grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10% įstatinio kapitalo.

Bendrovėje privalomas rezervas yra 5.173 tūkst. eurų ir tai sudaro 10% įstatinio kapitalo.

Kiti rezervai

Kiti rezervai yra formuojami pagal metinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl pelno paskirstymo. Tvirtinant 2020 m.

pelno paskirstymą, visas 28.040 tūkst. eurų paskirstytinasis pelnas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo

pervestas į kitus rezervus.

14 Paskolos

2018 m. gegužės mėn. Bendrovė su OP Corporate Bank plc Lietuvos filialu sudarė iki 30.000 tūkst. eurų ilgalaikės

paskolos sutartį. 2019 m. gruodžio 31 d. panaudota paskolos dalis sudarė 30.000 tūkst. eurų. 2020 m. birželio

mėn. Bendrovė pasirašė iki 65.000 tūkst. eurų vertės ilgalaikio finansavimo sutartį su Europos investicijų banku dėl

dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos finansavimo. 2021 m.

gruodžio 31 d. panaudota paskolos dalis sudarė 60.000 tūkst. eurų.

Apyvartinių lėšų subalansavimui 2019 m. vasario 27 d. Bendrovė su UAB „EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimo ir

skolinimosi naudojantis įmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartį, kurioje nustatė maksimalų skolinimosi iš

UAB „EPSO-G“ limitą 15.000 tūkst. eurų. 2020 m. kovo 31 d. pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo maksimalus

skolinimosi limitas padidintas iki 35.000 tūkst. eurų, o 2020 m. birželio 29 d. susitarimu - 40.000 tūkst. eurų. 2021 m.

gruodžio 31 d. pagal šį susitarimą Bendrovė buvo pasiskolinusi 3.284 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. - 7.852

tūkst. eurų).

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės paskolos

Paskolos iš Lietuvos kredito institucijų 14.000 22.000 14.000 22.000

Paskola iš tarptautinių finansinių institucijų 77.391 79.565 77.391 79.565

Trumpalaikės paskolos

Paskolos iš Lietuvos kredito institucijų - - - -

Trumpalaikės finansinės skolos

(UAB “EPSO-G”)

3.284 7.852 3.284 7.852

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 10.174 10.174 10.174 10.174

104.849 119.591 104.849 119.591

Grupės ir Bendrovės paskolų palūkanų svertinis vidurkis 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,34% (2020 m. gruodžio 31 d. -

0,39%). Palūkanų norma fiksuota arba susieta su nuo 3 iki 6 mėn. EURIBOR kintama dalimi.

Nordic Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2021 m. gruodžio 31 d.

sudarė 17.391 tūkst. eurų (2020m. gruodžio 31 d. – 19.565 tūkst. eurų).

OP Corporate Bank plc Lietuvos filialo paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2021 m.

gruodžio 31 d. sudarė 14.000 tūkst. eurų (2020m. gruodžio 31 d. – 22.000 tūkst. eurų).

European Investment Bank paskolos likutis, atėmus ilgalaikės paskolos einamųjų metų dalį, 2021 m. gruodžio 31 d.

sudarė 60.000 tūkst. eurų.

Bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. paskolų sutartyse su minėtais bankais numatytus

reikalavimus vykdė.

Paskolų sutartiniai grąžinimo terminai:

Grupė

2021 m.

gruodžio 31 d

2020 m.

gruodžio 31 d

2021 m.

gruodžio 31 d

2020 m.

gruodžio 31 d

Paskola su fiksuota

palūkanų norma

Paskola su fiksuota

palūkanų norma

Paskola su kintama

palūkanų norma

Paskola su kintama

palūkanų norma

2021 m. - - - 10.174

2022 m. - - 10.174 10.174

2023 m. 1.475 1.475 16.420 16.420

2024 m. 2.951 2.951 3.158 3.158

2025 m. 2.951 2.951 3.158 3.158

2026 m. 2.951 2.951 3.158 3.158

2027 m. 2.951 2.951 3.158 3.158

2028 m. 2.951 2.951 3.158 3.158

2029 m. 2.951 2.951 3.158 3.158

2030 m. 2.951 2.951 3.158 3.158

2031 m. 2.951 2.951 984 984

2032 m. 2.951 2.951 983 983

2033 m. 2.951 2.951 983 983

2034 m. 2.951 2.951 983 983

2035 m. 2.951 2.951 983 983

2036 m. 2.951 2.951 983 983

2037 m. 2.951 2.951 983 983

2038 m. 2.211 2.211 983 983

45.000 45.000 56.565 66.739

Grupės ir Bendrovės paskolų sutartiniai grąžinimo terminai sutampa.

Visos Grupės paskolos yra gautos eurais, todėl 2020 m. gruodžio 31 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. negrąžintų paskolų

likučiai yra išreikšti eurais, neįtakojant valiutų kursų pokyčių.

Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės įkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

102

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2020 m. - 2021 m. suderinimas:

Grupė

Pinigai Paskolos

Nuomos įsipa-

reigojimai

Iš viso

Grynoji skola 2019 m.

gruodžio 31 d.

233 (71.809) (2.008) (73.584)

Pinigų ir pinigų ekvivalentų

pokytis

534 - - 534

(Gauta) paskola - (60.000) - (60.000)

Grąžinta paskola - 13.798 - 13.798

Overdrafto pokytis - (1.580) - (1.580)

Nuomos mokėjimai - - 414 414

Kiti nepiniginiai pokyčiai

Sudarytos nuomos sutartys - - (1.123) (1.123)

Nuomos įsipareigojimų ko-

regavimas

354 354

Kiti nepiniginiai pokyčiai - - - -

Grynoji skola 2020 m.

gruodžio 31 d.

767 (119.591) (2.363) (121.187)

Pinigų ir pinigų ekvivalentų

pokytis

139 - - 139

(Gautos) paskolos - - - -

Sugrąžintos paskolos - 10.174 - 10 174

Overdrafto pokytis - 4.568 - 4.568

Nuomos mokėjimai - - 418 418

Kiti nepiniginiai pokyčiai - - - -

Sudarytos nuomos sutartys - - (1.724) (1 724)

Nuomos įsipareigojimų ko-

regavimas

- - (257) (257)

Kiti nepiniginiai pokyčiai - - - -

Grynoji skola 2021 m.

gruodžio 31 d.

906 (104.849) (3.926) (107.869)

Bendrovė

Pinigai Paskolos

Nuomos

įsipareigojimai

Iš viso

Grynoji skola 2019 m.

gruodžio 31 d.

197 (71.629) (1.857) (73.289)

Pinigų ir pinigų ekvivalentų

pokytis

(194) - - (194)

(Gauta) paskola - (60.000) - (60.000)

Grąžinta paskola - 13.618 - 13.618

Overdrafto pokytis - (1.580) - (1.580)

Nuomos mokėjimai - - 392 392

Kiti nepiniginiai pokyčiai

Sudarytos nuomos sutartys - - (1.119) (1.119)

Nuomos įsipareigojimų

koregavimas

- - 354 354

Kiti nepiniginiai pokyčiai - - - -

Grynoji skola 2020 m.

gruodžio 31 d.

3 (119.591) (2.230) (121.818)

Pinigų ir pinigų ekvivalentų

pokytis

9 - - 9

Gautos paskolos - - - -

Sugrąžintos paskolos - 10.174 - 10.174

Overdrafto pokytis - 4.568 - 4.568

Nuomos mokėjimai - - 391 391

Kiti nepiniginiai pokyčiai - - - -

Sudarytos nuomos sutartys - - (1.716) (1.716)

Nuomos įsipareigojimų

koregavimas

- - (257) (257)

Kiti nepiniginiai pokyčiai - - -

Grynoji skola 2021 m.

gruodžio 31 d.

12 (104.849) (3.812) (108.649)

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

103

15 Nuomos įsipareigojimai

Toliau pateikiami nuomos įsipareigojimai ir jų pasikeitimai:

Grupė

2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Nuomos įsipareigojimų apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 2.363 2.009

Nuomos įsipareigojimų pripažinimas, taikant 16 TFAS 257 4

Sudarytos nuomos sutartys 1.724 1.119

Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)

(354)

Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos 28 26

Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)

(446)

(441)

Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 3.926 2.363

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 3.494 1.953

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 432 410

Bendrovė

2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Nuomos įsipareigojimų apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje 2.230 1.857

Nuomos įsipareigojimų pripažinimas, taikant 16 TFAS

257

Sudarytos nuomos sutartys 1.716 1.119

Nuomos nutraukimai (skolos ir sukauptų palūkanų nurašymas)

(354)

Priskaičiuotos palūkanų sąnaudos 26 24

Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)

(417)

(416)

Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 3.812 2.230

Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai 3.411 1.843

Trumpalaikiai nuomos įsipareigojimai 401 387

Grupė

Nuomos įsipareigojimai 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Einamųjų metų dalis 432 410

Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: 3.494 1.953

Tarp 1 ir 2 metų 505 310

Tarp 2 ir 3 metų 243 312

Tarp 3 ir 5 metų 421 84

Virš 5 metų 2.325 1.247

Bendrovė

Nuomos įsipareigojimai 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Einamųjų metų dalis 401 387

Ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių padengimo terminai: 3.411 1.843

Tarp 1 ir 2 metų 476 287

Tarp 2 ir 3 metų 221 289

Tarp 3 ir 5 metų 389 46

Virš 5 metų 2.325 1.221

Palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos įsipareigojimų, atspindėtos Grupės finansinės veiklos sąnaudose 2021 m.

gruodžio 31 d. sudaro 28 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 26 tūkst. eurų).

Grupė ir Bendrovė neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais, neįtrauktais į nuomos įsipareigojimų vertę.

Grupė 2021 m. atliko 418 tūkst. eurų (2020 m.– 414 tūkst. eurų) nuomos mokėjimų (vertės dengimas).

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

104

16 Sutartiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimais pagal sutartis su klientais pripažįstamos naujų sistemos naudotojų prijungimo prie dujų perdavimo

sistemos lėšos ir iš sistemos naudotojų gauti išankstiniai apmokėjimai už perdavimo paslaugas.

Įsipareigojimai pagal sutartis su klientais:

Bendrovė

2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis ilgalaikė dalis 1.305 1.337

Viso ilgalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais 1.305 1.337

Sutartinių įsipareigojimų pagal prijungimo sutartis trumpalaikė

dalis 33 34

Avansiniai apmokėjimai už perdavimo paslaugas 23 34

Viso trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis su klientais 56 68

Viso sutartiniai įsipareigojimai 1.361 1.405

Sutartiniai įsipareigojimai pagal naujų vartotojų prijungimo sutartis

Įsipareigojimais pagal sutartis su klientais pripažįstamos naujų vartotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos

lėšos 2021 m. gruodžio 31 d. – 1.338 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 1.371 tūkst. eurų), iš kurių ilgalaikiai

įsipareigojimai pagal naujų vartotojų prijungimo prie dujų perdavimo sistemos sutartis 2021 m. gruodžio 31 d.

sudarė 1.305 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 1.337 tūkst. eurų). Sutartiniai įsipareigojimai, kurie bus pripažinti

pajamomis per vienerius metus, apskaitomi trumpalaikių įsipareigojimų pagal sutartis su klientais straipsnyje.

Bendrovė

Ilgalaikiai

įsipareigojimai pagal

prijungimo sutartis

Trumpalaikiai

įsipareigojimai pagal

prijungimo sutartis

Iš viso

Likutis laikotarpio pabaigoje 2019 m. gruodžio 31 d. 1.371 34 1.405

Gauta/gautina - - -

Pripažinimas pajamomis - (34) (34)

Perklasifikavimas (34) 34 -

Likutis laikotarpio pabaigoje 2020 m. gruodžio 31 d. 1.337 34 1.371

Gauta/gautina - - -

Pripažinimas pajamomis - (33) (33)

Perklasifikavimas (32) 32 -

Likutis laikotarpio pabaigoje 2021 m. gruodžio 31 d. 1.305 33 1.338

17 Atidėjiniai

Bendrovė

2021 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 31 d.

Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms 602 548

Atidėjiniai specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsau-

gos zonų) registravimui

2.157 2.179

Apskaitinė vertė 2.759 2.727

Ilgalaikiai atidėjiniai 1.471 2.651

Trumpalaikiai atidėjiniai 1.288 76

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ir Grupės vienkartinių išmokų išeinantiems iš įmonės darbuotojams, sulaukusiems

pensinio amžiaus, įsipareigojimas sudarė 602 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 562 tūkst. eurų), kitų ilgalaikių

išmokų darbuotojams dėl ilgalaikio darbo stažo įsipareigojimų kolektyvinėje sutartyje nėra.

Pagrindinės prielaidos, taikytos įvertinant Bendrovės ir Grupės ilgalaikių išmokų darbuotojams įsipareigojimą, yra

pateiktos žemiau:

2021 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 31 d.

Diskonto norma 0,37% 0,37%

Metinis darbuotojų kaitos rodiklis 6,62% 5,99%

Metinis atlyginimo padidėjimas 4,00% 3,30%

Vidutinis amžius likęs iki pensijos 19,96 19,80

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė taip pat pripažino 2.179 tūkst. eurų atidėjinį ir su tuo susijusį nematerialųjį turtą

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) formavimui. Atidėjinys suformuotas remiantis 2020 m. turto

kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytai prievolei

suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2023 m., bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1 -339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinio

diskontavimui pritaikyta 0,62% diskonto norma. 2021 m. gruodžio 31 d. atidėjinio formavimo prielaidos nebuvo

keičiamos. 2021 m. gruodžio 31 d. 1.201 tūkst. eurų buvo perklasifikuota į trumpalaikius įsipareigojimus specialių

žemės naudojimo sąlygų formavimui.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

105

18 Prekybos skolos

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Tiekėjams pagal investicijų programą

(rekonstrukcija)

2.141 4.810 2.141 4.810

Paslaugų ir prekių tiekėjams 1.457 2.106 1.438 2.007

Tiekėjams pagal ilgalaikio turto remonto

programą

358 265 358 265

Gamtinių dujų tiekėjams 28.520 3.248 4.502 1.069

32.476 10.429 8.439 8.151

Prekybos skolos yra be palūkanų ir didžiosios jų dalies apmokėjimo terminas yra nuo 30 iki 60 dienų.

19 Gauti išankstiniai apmokėjimai

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal sutartis

su klientais

56 68 56 68

Avansu gautos dotacijos 151 236 151 236

Iš dujų biržos dalyvių gauti išankstiniai

apmokėjimai

36.455 8.246 - -

Kitos avansu gautos sumos 622 8 622 8

Viso išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių

įsipareigojimai

37.284 8.558 829 312

Grupės gauti išankstiniai apmokėjimai 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 37.284 tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. -

8.558 tūkst. eurų), iš kurių 2021 m. gruodžio 31 d. iš dujų biržos dalyvių gauti išankstiniai apmokėjimai sudarė 36.455

tūkst. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 8.246 tūkst. eurų).

Iš dujų biržos dalyvių gauti išankstiniai apmokėjimai yra panaudojami biržos dalyvių atsiskaitymo dieną, nebent

gaunamas dalyvių prašymas nepanaudoti sumokėto avanso, mažinant mokėtiną sumą už dujas ir biržos paslaugas.

Nepanaudotas avansas ar jo dalis lieka kitiems biržos dalyvio atsiskaitymams. Jei biržos dalyvis nepanaudoja avanso

ilgiau nei 1 metus jis yra jam grąžinamas.

20 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Mokėtinos administruojamos SGD

terminalo lėšos

12.259 10.670 12.259 10.670

Sukauptos administruojamos SGD

terminalo lėšos

2.406 2.175 2.406 2.175

Mokėtinas nekilnojamo turto

mokestis

838 453 838 453

Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis 637 582 235 278

Kitos mokėtinos sumos 406 465 390 405

Viso kitos mokėtinos sumos 16.546 14.345 16.128 13.981

Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos

naudotojams išrašoma PVM sąskaita faktūra. Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra priskiriamos

mokėtinų SGD terminalo lėšų sąskaitai tuomet, kai AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Ignitis“ išrašo Bendrovei PVM sąskaitą

faktūrą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

21 Pajamos

Grupės ir Bendrovės pajamos sudaro:

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje 53.748 45.897 53.748 45.897

Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje 12.540 4.588 12.540 4.588

Prekybos biržoje pajamos 1.486 1.356 - -

Dotacijos, pripažintos pajamomis 144 37 144 37

SGD terminalo lėšų administravimo pajamos 73 65 73 65

Naujų vartotojų prijungimo pajamos (atidėtosios

pajamos)

34 34 34 34

Kitos pajamos 570 309 434 210

68.595 52.286 66.973 50.831

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

106

Pajamos pagal sutartis su klientais:

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

Pajamos pripažintos per laikotarpį

Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje 53.748 45.897 53.748 45.897

Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje 12.540 4.588 12.540 4.588

Narystės pajamos 70 55 - -

Kitos pajamos 174 133 33 34

Pajamos pripažintos per laikotarpį iš viso: 66.532 50.673 66.321 50.519

Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus

paslaugą

Prekybos biržoje pajamos 1.411 1.301 - -

Pajamos, pripažintos tam tikru momentu, suteikus

paslaugą iš viso:

1.411 1.301 - -

Iš viso sutarčių su klientais pajamos 67.943 51.974 66.321 50.519

22 Finansinė veikla

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

Palūkanų pajamos - - - -

Delspinigių pajamos - 3 - 3

Dividendų pajamos - - 478 -

Kitos 2 - 2 -

Finansinės veiklos pajamų iš viso 2 3 480 3

Paskolų palūkanų sąnaudos (486) (464) (486) (461)

Kapitalizuotos palūkanos* 140 170 140 170

Kitos finansinės sąnaudos (93) (72) (42) (72)

Finansinės veiklos sąnaudų iš viso (439) (366) (388) (363)

Finansinės veiklos grynasis rezultatas (437) (363) 92 (360)

* Kapitalizuojamų palūkanų norma apskaičiuojama kaip Bendrovei finansinių institucijų suteiktų ilgalaikių paskolų

palūkanų normų bei kitų skolinimosi išlaidų svertinis vidurkis.

2021 m. Bendrovė gavo 478 tūkst. eurų dividendų iš patronuojamosios įmonės UAB „GET Baltic“.

23 Ataskaitinių metų pelnų mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos (113) (98) - (47)

Atidėtojo pelno mokesčio pajamos 547 3.682 547 3.682

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio pajamos 434 3.584 547 3.635

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias

sumas, yra pateikiamas žemiau:

Atidėtojo pelno mokesčio

turtas

IMT vertės

sumažėjimas

Naujų

vartotojų

prijungimo

įmokos

Atsargų

ir gautinų

sumų vertės

sumažėjimas

Sukauptos

sąnaudos

Nepanaudota

investicijų

lengvata

Viso

2019 m. gruodžio 31 d. 2.811 211 58 200 - 3.280

Pripažinta pelno (nuostolių)

straipsnyje

(165) (5) (6) 38 3.923 3.785

Pripažinta kitų bendrųjų

pajamų straipsnyje

- - - - - -

2020 m. gruodžio 31 d. 2.646 206 52 238 3.923 7.065

Pripažinta pelno (nuostolių)

straipsnyje

(156) (5) 19 23 685 566

Pripažinta kitų bendrųjų

pajamų straipsnyje

- - - - - -

2021 m. gruodžio 31 d. 2.490 201 71 261 4.608 7.631

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas

Palūkanų

kapitalizavimo įtaka

Viso

2019 m. gruodžio 31 d. - -

Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 104 104

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje - -

2020 m. gruodžio 31 d. 104 104

Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje 19 19

Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje - -

2021 m. gruodžio 31 d. 123 123

Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2019 m. gruodžio 31 d. 3.280

Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d. 6.961

Atidėtasis pelno mokestis grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d. 7.508

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

107

Grupė

2021 m. gruodžio

31 d.

2020 m. gruodžio

31 d.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas:

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo ir vertės sumažėjimo nuostoliai 2.490 2.646

Atostoginių sukaupimas 167 154

Ilgalaikių išmokų darbuotojams sukaupimas 90 82

Abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų, atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 71 52

Nepanaudota investicijų lengvata 4.608 3.923

Mokestiniai nuostoliai - -

Sutarčių įsipareigojimai 201 206

Kita 4 2

Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą 7.631 7.065

Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas - -

Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas su atidėtojo pelno

mokesčio įsipareigojimu

123 104

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 7.508 6.961

Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas investicijoms į Pelno mokesčio įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantį

ilgalaikį turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Bendrovė ir Grupė, apskaičiuodama 2021 m. pelno mokestį,

pasinaudojo minėta lengvata ir susimažino 2021 m. pelno mokesčio sąnaudas bendra 3.878 tūkst. eurų suma (2020 m. –

5.888 tūkst. eurų suma).

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Grupės ir Bendrovės finansinės būklės

ataskaitoje yra sudengiami, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija.

Skaičiuodama atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimo komponentus, 2021 m. ir 2020 m. Grupė ir Bendrovė

taikė 15% pelno mokesčio tarifą.

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant 15%

pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį, taip:

Grupė

2021 m. 2020 m.

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

23.349 14.586

Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą (3.503) (2.187)

Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos

72 (27)

Ataskaitiniu laikotarpiu panaudota investicijų lengvata 3.180 1.965

Kita - (42)

Papildoma nepanaudota investicijų lengvata 685 3.922

Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai

- (47)

434 3.584

Bendrovė

2021 m. 2020 m.

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

22.617 13.797

Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantį pelno mokesčio

tarifą

(3.393) (2.069)

Neatskaitomos sąnaudos, neapmokestinamosios pajamos

75 (32)

Ataskaitiniu laikotarpiu panaudota investicijų lengvata 3.180 1.965

Kita - (104)

Papildoma nepanaudota investicijų lengvata

685 3.922

Ankstesniųjų metų pelno mokesčio koregavimai

- (47)

547 3.635

24 Pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai

Pagrindinis ir sąlyginis pelnas arba nuostolis, tenkantis vienai akcijai, atspindi grynąjį pelną ar nuostolį, padalintą

iš svertinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną ar nuostolį, tenkantį vienai akcijai, mažinančių instrumentų,

todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas ar nuostolis, tenkantis vienai akcijai, sutampa. Pagrindinio ir sąlyginio pelno arba

nuostolio, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

Grupė

2021 m. 2020 m.

Grynasis pelnas, priskirtinas Grupės akcininkams (tūkst. eurų) 23.211 18.170

Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis (tūkst. vienetų) 178.383 178.383

Pagrindinis ir sąlyginis pelnas (nuostolis), tenkantis vienai

akcijai (eurai)

0,13 0,10

25 Pinigų srautai iš investicinės ir finansinės veiklos

2021 m., skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį

turtą pokytis 2.669 tūkst. eurų, atlikti apmokėjimai formuojant specialias žemės naudojimo sąlygas 36 tūkst. eurų ir

kapitalizuotos palūkanos 140 tūkst. eurų. Perklasifikavimas iš ilgalaikio turto (įskaitant nebaigtą statybą) į atsargas ir

turtą, skirtą perparduoti, sudarė 283 tūkst. eurų.

2020 m., skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus, buvo įvertintas Bendrovės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą

pokytis 3.369 tūkst. eurų ir kapitalizuotos palūkanos 170 tūkst. eurų, avarinės atsargos sandėlyje iš ilgalaikio turto

perklasifikuotos į trumpalaikį turtą 32tūkst. eurų.

Skaičiuojant gautas dotacijas 2021 m. investicinės veiklos pinigų srautuose buvo įvertintas Bendrovės gautinų dotacijų

pasikeitimas 15.357 tūkst. eurų (2020 m. – 23.998 tūkst. eurų).

26 Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Bendrovė, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Bendrovė siekia sumažinti

veiksnių, galinčių neigiamai paveikti finansinius rezultatus, įtaką. Bendrovė vadovaujasi valdybos patvirtinta iždo ir

finansinių rizikų valdymo politika.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

108

Grupė Bendrovė

Finansinis turtas

2021 m. gruodžio

31 d.

2020 m.

gruodžio

31 d.

2021 m. gruodžio

31 d.

2020 m.

gruodžio 31 d.

Prekybos gautinos sumos 21.424 7.870 10.736 5.851

Kitos gautinos sumos 20 67 19 67

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 906 753 12 3

Finansinis turtas, vertinamas

amortizuota savikaina

22.350 8.690 10.767 5.921

Kitas finansinis turtas

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota savikaina 51.514 8.687 1.305 3

Finansinis turtas iš viso: 73.864 17.377 12.072 5.924

Grupė Bendrovė

Finansiniai įsipareigojimai

2021 m.

gruodžio 31 d.

2020 m.

gruodžio 31 d.

2021 m.

gruodžio 31 d.

2020 m.

gruodžio 31 d.

Paskolos 104.849 119.591 104.849 119.591

Nuomos įsipareigojimai

3.926 2.363 3.812 2.230

Prekybos skolos 32.476 10.429 8.439 8.151

Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 37.218 8.584 763 338

Iš viso: 178.469 140.967 117.863 130.310

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Grupės pinigų srautų prognozes. Jei tai yra

reikalinga, atsižvelgiant į prognozes, Grupė priima mokumą užtikrinančius sprendimus, t. y. apyvartinių lėšų

subalansavimui naudojasi patronuojančios bendrovės kredito limitu sąskaitoje.

Grupės likvidumo rodikliai, eliminavus administruojamų SGD terminalo lėšų įtaką 2021 m. gruodžio 31 d. ir

2020 m. gruodžio 31 d. atitinkamai sudarė:

2021 m. gruodžio 31 d. 2020 m. gruodžio 31 d.

Bendrojo likvidumo rodiklis 1,04 1,16

Greitojo padengimo rodiklis 0,94 1,10

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2021m. gruodžio 31 d. ir

2020m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

Pareikalavus

Iki 3

mėnesių

Nuo 3 iki

12 mėnesių

Nuo 1 iki

5 metų

Po 5 metų Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis - 4.472 9.327 37.135 56.169 107.103

Nuomos įsipareigojimai - 73 359 1.169 2.325 3.926

Kiti įsipareigojimai 36.455 59 704 - - 37.218

Prekybos mokėtinos sumos - 32.476 - - - 32.476

2021 m. gruodžio 31 d. likutis 36.455 37.080 10.390 38.304 58.494 180.723

Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis - 9.066 9.376 41.409 62.513 122.364

Nuomos įsipareigojimai - 75 335 706 1.247 2.363

Kiti įsipareigojimai 8.246 60 278 - - 8.584

Prekybos mokėtinos sumos - 10.429 - - - 10.429

2020 m. gruodžio 31 d. likutis 8.246 19.630 9.989 42.115 63.760 143.740

Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminai 2021m. gruodžio 31 d. ir 2020m. gruodžio 31 d. pagal

nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką įskaitant palūkanas):

Iki 3

mėnesių

Nuo 3 iki 12

mėnesių

Nuo 1 iki

5 metų

Po 5 metų Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis 4.472 9.327 37.135 56.169 107.103

Nuomos įsipareigojimai 73 328 1.086 2.325 3.812

Kiti įsipareigojimai 59 704 - - 763

Prekybos mokėtinos sumos 8.439 - - - 8.439

2021 m. gruodžio 31 d. likutis 13.043 10.359 38.221 58.494 120.117

Paskolos ir įsiskolinimai su palūkanomis 9.066 9.376 41.409 62.513 122.364

Nuomos įsipareigojimai 69 318 622 1.221 2.230

Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 60 278 - - 338

Prekybos mokėtinos sumos 8.151 - - - 8.151

2020 m. gruodžio 31 d. likutis 17.346 9.972 42.031 63.734 133.083

Kredito rizika

Maksimali kredito rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų (išskyrus už SGD terminalo gautinas lėšas), kitų gautinų sumų,

pinigų, kito finansinio turto, gautinų dotacijų ir biržos dalyvių pervestų lėšų, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo

nuostolius. Dėl didelės sumos klientų įsipareigojimų nevykdymo laiku, gali sutrikti Bendrovės įprastinė veikla, gali

tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Kredito rizika yra valdoma reguliariai atliekant priežiūros procedūras

(individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas

ateityje ir kt.). Bendrovė yra patvirtinusi mokėjimų už teikiamas perdavimo paslaugas administravimo aprašą, kuriame

nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų įsiskolinimą. Vykdomas visų klientų

kreditingumo vertinimas, bei identifikavus nuokrypius nuo mokėjimų už teikiamas paslaugas administravimo apraše

numatytų kriterijų ne tik individualiai vertinama riziką susijusi su kiekvieno kliento kreditingumu, bet ir, esant poreikiui,

savalaikiai gauna papilomas užtikrinimo priemones tokiu būdu ją eliminuodama. Grupė turi reikšmingą kredito rizikos

koncentraciją. Bendrovės kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių Bendrovės pirkėjų, kurių įsiskolinimas 2021 m.

gruodžio 31 d. sudarė 91% (2020 m. gruodžio 31 d. - 92%) visų Bendrovės prekybos gautinų sumų.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

109

Grupė patiria riziką laikant lėšas bankų sąskaitose. Patiriamos rizikos lygis priklauso nuo pasirinkto banko patikimumo

(12 pastaba). Grupėje galioja iždo ir finansinių rizikų valdymo politika.

Politika nustato bendradarbiavimui pasirenkamų bankų patikimumo lygį, diversifikavimo limitus, laikant ar investuojant

lėšas į bankų ar jų dukterinių bendrovių investicinius produktus, kitus vertybinius popierius ir pan.

Pasirenkamų partnerių patikimumo lygis yra vertinamas pagal Bendrovėje nustatytą tvarką, rizikingiausius sistemos

naudotojus įvertinant pasitelkus specializuotą kreditingumo nustatymo paslaugas teikiančią įmonę, o Biržos dalyvis

norėdamas pateikti pavedimus pirkti privalo pateikti įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemonę (t.y. avansą arba

banko garantiją).

Grupė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles.

Palūkanų normos rizika

Grupė 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo paskolų, kurių palūkanų normos yra kintamos. Paskolų

kintamos palūkanų norma yra susijusios su EURIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Atsižvelgiant į situaciją tarp

bankinių palūkanų normų rinkoje, Grupė per 2021 m. ir 2020 m. laikotarpį nesudarė jokių finansinių priemonių

sandorių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamas Bendrovės metų pelno prieš mokesčius jautrumas teoriškai galimiems

EURIBOR palūkanų normos pokyčiams, kai kiti veiksniai nekinta. Bendrovė jautrumą skaičiuoja 100 bazinių punktų, o

tai yra 1%.

Bendrovės nuosavybei įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

EURIBOR padidėjimas baziniais punktais

Įtaka metų pelnui prieš mokesčius, tūkst.

eurų

2021 m. gruodžio 31 d. +100 (415)

Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų pirkimo kainos pokyčiais. Pokyčius įtakoja įvairūs svyravimai

tarptautinėse rinkose. Grupė per 2021 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra kaina, kuri gali būti gauta parduodant turtą arba sumokėta suma perduodant įsipareigojimą tarp

rinkos dalyvių vertinimo dieną.

Grupės pagrindinis finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos,

prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės gautos ir suteiktos paskolos ir nuomos įsipareigojimai.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir

prielaidos:

(a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos ir kitų skolų apskaitinė vertė yra artima jų

tikrajai vertei (lygis 3);

(b) Ilgalaikių gautų ir suteiktų paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo

metu tokio pat termino skoloms ir panašiai kredito rizikai. Grupė nustatė, jog ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos

palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (lygis 3).

27 COVID -19 įtaka pagrindiniams apskaitiniams vertinimams, prielaidoms ir įvertinimo neapibrėžtumams

Toliau aptariamos pagrindinės sritys, į kurias atsižvelgė Bendrovės vadovybė vertindama COVID-19 įtaką:

Veiklos tęstinumas

Pandeminiu laikotarpiu Grupėje ir Bendrovėje nuolat vykdoma ir vertinama su koronaviruso COVID-19 susijusių

veiksnių įtaka Grupės ir Bendrovės veiklai ir rezultatams. Yra vertinami galimi sutrikimai ar įtaka: (I) pinigų srautams,

(II) perdavimo paslaugų teikimui ir paklausai, (III) finansavimo šaltinių pritraukimui, (IV) kritines funkcijas atliekančių

darbuotojų galimiems užsikrėtimams COVID-19, (V) vykdomų projektų vėlavimui.

Grupė ir Bendrovė, analizuodama visą šių finansinių ataskaitų išleidimo metu prieinamą informaciją apie COVID-19

keliamas grėsmes ateityje, nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, galinčių kelti abejones dėl Grupės ir Bendrovės

veiklos tęstinumo. Pagrįstai įvertinti ilgesnės trukmės neigiamo poveikio scenarijaus prielaidas finansinių ataskaitų

išleidimo datai nėra galimybės.

Turto likutinė vertė ir naudingas tarnavimo laikotarpis: ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Vadovybė peržiūrėjo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius tam, kad įvertintų, ar jie atitinka numatomą

ilgalaikio turto naudojimo pobūdį ir paskirtį atsižvelgiant į galimą COVID-19 poveikį tam turtui. Naudingo tarnavimo

laiko peržiūra rėmėsi numatomais įvykiais ir ekonominėmis sąlygomis, kurias ateityje galėtų nulemti COVID-19

pandemija. Vadovybė, atlikusi peržiūrą, nenustatė jokių reikšmingų ilgalaikio materialaus turto naudojimo sutrikimų

tiek trumpuoju, tiek ilguoju periodu.

Bendrovės vadovybės vertinimu dėl koronaviruso COVID-19 neigiamos įtakos veiklos rezultatams bei pinigų srautams

nebuvo identifikuota, todėl indikacijų ilgalaikio turto vertės sumažėjimui nėra. Net jeigu trumpuoju laikotarpiu

pablogėtų veiklos rezultatai ar pinigų srautai, reguliacinio mechanizmo dėka, ilgoje perspektyvoje neigiamos įtakos

pinigų srautams ir ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimui nebūtų.

Tikėtini kredito nuostoliai: finansinis turtas

Bendrovės vadovybė įvertino praeities įvykius, dabartines ir būsimas ekonomines sąlygas, žinomas šių finansinių

ataskaitų išleidimo dieną, nustatant tikėtinus kredito nuostolius dėl COVID-19 įtakos.

Vykdant pagrindinių Bendrovės klientų stebėseną, reikšmingos neigiamos įtakos dėl COVID-19 nebuvo identifikuota.

Bendrovė neprognozuoja likvidumo ar kredito rizikos problemų.

Tikrosios ilgalaikio materialiojo turto ir atsiperkamosios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymas:

ilgalaikis materialusis turtas

Vadovybė peržiūrėjo pagrindines prielaidas, naudojamas ilgalaikio materialiojo turto tikrosios ir atsiperkamosios

vertės nustatymui ir nenustatė jokių aplinkybių, jog dėl COVID-19 reikėtų reikšmingai tikslinti vadovybės prognozes

2022 – 2026 m. laikotarpiui bei diskonto normą. Taip pat, įvertinus aktualiausią informaciją bei ilgalaikes prognozes,

nėra numatomas reikšmingas investicijų grąžos rodiklio pasikeitimas. Dėl COVID-19 nėra numatomi reikšmingi

pokyčiai teisiniame reglamentavime bei teikiamų paslaugų apimtyje. Vadovybė nenustatė su COVID-19 pandemija

susijusių aplinkybių, galinčių reikšmingai keisti perkainota verte apskaitomo materialiojo turto vertę.

28 Klimato kaitos poveikio vertinimas

Bendrovės vadovybės vertinimu, kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos

politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos

naudojimas mažins gamtinių dujų vartojimą tiek energetinėms reikmėms, tiek ir pramonės poreikiams Lietuvoje.

Tačiau gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenį, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių

šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo į atmosferą tikslų. Vis didesnę dalį turėtų sudaryti „žalios“ dujos:

biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis

metanas. AB „Amber Grid“ vienu iš pagrindinių darnios veiklos tikslu įvardijamas siekis sumažinti veiklos poveikį

aplinkai dviem trečdaliais iki 2030 metų. Šiam tikslui pasiekti Bendrovėje numatomos įgyvendinti priemonės:

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

110

• šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacija;

• kitų veikloje susidarančių poveikio aplinkai šaltinių analizė, taršos šaltinių poveikių mažinimo priemonių planų

parengimas;

• autotransporto priemonių parko keitimas netaršiomis;

• atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, elektros energijos gamyba saulės elektrinėse, sumažinant

Bendrovės infrastruktūros poveikį aplinkai;

• vandenilio ir biometano integravimas į energetikos sistemą;

• pirmenybė žaliesiems pirkimams viešųjų pirkimų būdu įsigyjant prekes, darbus ir paslaugas.

Šiuo metu klimatos kaitos įtaka neturėjo reikšmingos įtakos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms, o ateities

poveikis Grupės veiklai ir verslo planams yra sunkiai prognozuojamas.

29 Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisiniai ginčai

Šiuo metu Bendrovė dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo

kainos (toliau – SGD terminalo lėšos) priteisimo iš AB „Achema“ turi vieną vykstančią civilinę bylą. Bendrovė veikia

tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius ir SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš

pirkėjų, todėl dėl ginčytinos sumos kredito rizikos nepatiria. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimas dar vyksta I-oje

instancijoje, Kauno apygardos teisme. 2022 m. sausio 11 d. AB «Achema» įvykdė teismo įpareigojimą ir nustatytu

terminu pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo ir patikslintą priešieškinį. Bylos nagrinėjimo iš esmės datos teismas

kol kas nėra nustatęs.

Ilgalaikio turto įsigijimo įsipareigojimai

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas

šiose finansinėse ataskaitose už 3.3 mln. eurų (2020 m. gruodžio 31 d. – 44,9 mln. eurų). 2020 m. ilgalaikio

turto įsigijimo įsipareigojimo sumoje 32,5 mln. eurų sudarė įsipareigojimai dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir

Lenkijos (GIPL) projekto rangovams ir įrangos tiekėjams. Vykdant bendro intereso projektą (GIPL), vadovaujantis

tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo kriterijais, Bendrovė yra įsipareigojusi sumokėti kompensaciją (toliau – CBCA

įmoką) GAZ-SYSTEM S.A. CBCA įmoka turi būti sumokama užbaigus statybos darbus Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje.

Statybos darbai Lietuvos Respublikos teritorijoje užbaigti 2021 m. Statybos darbus Lenkijos teritorijoje planuojama

užbaigti 2022 m. Pirminiu vertinimu Bendrovei tenkanti CBCA įmokos dalis sudaro 54,9 mln. eurų. 50% CBCA

įmokos, kuri pagal CEF sutartį nebus finansuojama ES paramos lėšomis, turės būti sumokama GAZ-SYSTEM S.A. VERT

sprendimu CBCA įmoka yra įtraukta į perdavimo paslaugų kainas nuo 2022 m. CBCA įmoka pagal Grupės apskaitos

politiką laikoma kintamu mokėjimu, priklausančių nuo būsimų įvykių, kuris nėra įtrauktas į turto vertę turto parengimo

naudoti momentu ir šiam mokėjimui įsipareigojimas nėra pripažintas.

30 Susijusių šalių sandoriai

Atskleidimas apima sandorius ir likučius su UAB „EPSO-G“ grupės įmonėmis, dukterine įmone UAB „GET Baltic“,

visomis valstybės kontroliuojamomis ar reikšmingai įtakojamomis įmonėmis (sandoriai su tokiomis įmonėmis

atskleidžiami atskirai tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. eurų) bei vadovybe ir jų

artimais šeimos nariais. Valstybės kontroliuojamų ar reikšmingai įtakojamų įmonių, sandoriai su kuriomis atskleidžiami,

sąrašas pateiktas Visos VVĮ - VKC | Valdymo koordinavimo centras (governance.lt).

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės susijusios šalys buvo:

- Bendrovės patronuojanti įmonė UAB „EPSO-G“, kurios 100% akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos

ministerijai;

UAB „EPSO-G“ grupės įmonės:

- Litgrid AB (bendri akcininkai);

- UAB „TETAS“ (bendri akcininkai);

- UAB „Baltpool“ (bendri akcininkai).

- Bendrovės dukterinė įmonė UAB „GET Baltic“;

UAB „Ignitis grupė“ įmonės:

- AB „Energijos skirstymo operatorius“;

- UAB „Ignitis“;

- UAB „Ignitis gamyba“;

- UAB „Transporto valdymas“

- UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“.

Kitos valstybės kontroliuojamos įmonės:

- AB „Klaipėdos nafta“;

- VĮ Ignalinos atominė;

- UAB „Geoterma“;

- Kitos valstybės kontroliuojamos, ar reikšmingai įtakojamos įmonės;

- Vadovybė.

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

111

Žemiau pateiktose lentelėse pateikiami Bendrovės likučiai ir sandoriai su susijusiomis šalimis 2021 m. gruodžio

31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.:

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė

Pirkimai

SGDT lėšos

(pirkimai)

Pardavimai SGDT lėšos (pardavimai) Gautinos sumos Gautinos SGDT lėšos

Gautos pasko-

los

Mokė-

tinos

sumos

Mokėti-

nos SGDT

lėšos

Gauti

dividen-

dai

Finansinės

veiklos

sąnaudos

UAB „EPSO-G“ 110 - - - - - 3.284 36 - - 99

UAB „TETAS“ 3 - 7 - 5 - - - - - -

AB „Ignitis gamyba“ 72

62.887 14.409 444 1.453 - 4.927 - - -

AB „Energijos skirstymo operatorius“ 197 - 245 264 42 27 - - - - -

UAB „Ignitis“ 37.082 35.607 14.317 13.233 1.728 1.318 - 5.522 4.939 - -

UAB „Transporto valdymas“ 405 - - - - - - 44 - -

AB „Klaipėdos nafta“

27.732 4 -

- - 7.005 - -

VĮ Ignalinos atominė - - 61 110 5 11 - - - - -

UAB „Geoterma“ - - - - 45 65 - - - - -

Kitos valstybės valdomos įmonės 59 - - - - - - 6 - - -

37.928 63.339 79.885 37.156 2.269 2.874 3.284 10.535 11.944 - 99

2020 m. gruodžio 31 d.

Pirkimai

SGDT lėšos

(pirkimai)

Pardavimai SGDT lėšos (pardavimai) Gautinos sumos

Gautinos

SGDT lėšos

Gautos

paskolos

Mokė-

tinos

sumos

Mokėti-

nos SGDT

lėšos

Gauti

dividen-

dai

Finansinės

veiklos

sąnaudos

UAB „EPSO-G“ 130 - - - - - 7.852 18 - - 69

UAB „TETAS“ 16 - 1 - - - - - - - -

UAB „Ignitis gamyba“ 7

24.417 14.309 625 1.443 - 2.365 - - -

AB „Energijos skirstymo operatorius“ 188 - 191 277 21 28 - - - - -

UAB „Ignitis“ 27.057 27.400 23.127 12.721 1.674 1.424 - 1.263 3.430 - -

UAB „Transporto valdymas“ 358 - - - - - - 41 - -

AB „Klaipėdos nafta“ - 35.729 2 -

- - - 7.240 - -

VĮ Ignalinos atominė - - 51 109 9 11 - - - - -

UAB „Geoterma“ - - - - 45 65 - - - - -

Kitos valstybės valdomos įmonės 73 - - - - - - 6 - - -

27.829 63.129 47.789 27.416 2.374 2.971 7.852 3.693 10.670 - 69

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

112

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė

Pirkimai

SGDT lėšos

(pirkimai)

Pardavimai SGDT lėšos (pardavimai) Gautinos sumos

Gautinos

SGDT

lėšos

Gautos paskolos

Mokė-

tinos

sumos

Mokėti-

nos SGDT

lėšos

Gauti

dividen-

dai

Finansinės

veiklos

sąnaudos

UAB GET Baltic 6.319 - 2.790 150 - - 1.036 478 -

UAB „EPSO - G“ 110 - - - - - 3.284 34 - - 99

UAB „TETAS“ 3 - 7 - 5 - - - - - -

AB „Ignitis gamyba“ 9 - 5.018 14.409 444 1.453 - - - - -

AB „Energijos skirstymo operatorius“ 197 - 244 264 42 27 - - - - -

UAB „Ignitis“ 6.474 35.607 5.177 22.373 1.728 1.318 - 3.146 4.939 - -

UAB „Transporto valdymas“ 399 - - - - - - 43 - -

AB „Klaipėdos nafta“ - 27.732 - -

- - - 7.005 -

VĮ Ignalinos atominė - - 61 110 5 11 - - - - -

UAB „Geoterma“ - - - - 45 65 - - - - -

Kitos valstybės valdomos įmonės 59 - - - - - - 6 - - -

13.570 63.339 13.297 37.156 2.419 2.874 3.284 4.265 11.944 478 99

2020 m. gruodžio 31 d.

Pirkimai

SGDT lėšos

(pirkimai)

Pardavimai

SGDT lėšos

(pardavi-

mai)

Gautinos sumos

Gauti-

nos

SGDT

lėšos

Gautos

pasko-

los

Mokė-

tinos

sumos

Mokėti-

nos SGDT

lėšos

Gauti

dividen-

dai

Finansinės

veiklos

sąnaudos

UAB GET Baltic 3.870 - 109 - 54 - - 312 - - -

UAB „EPSO - G“ 130 - - - - - 7.852 18 - - 69

UAB „TETAS“ 16 - 1 - - - - - - - -

UAB „Ignitis gamyba“ 2 - 4.754 14.309 625 1.443 - 1 - - -

AB „Energijos skirstymo operatorius“ 188 - 190 277 21 28 - - - - -

UAB „Ignitis“ 2.201 27.400 14.283 12.721 1.673 1.424 - 725 3.430 - -

UAB „Transporto valdymas“ 352 - - - - - - 40 - - -

AB „Klaipėdos nafta“ - 35.729 - - - - - - 7.240 - -

VĮ Ignalinos atominė - - 51 109 9 11 - - - - -

UAB „Geoterma“ - - - - 45 65 - - - - -

Kitos valstybės valdomos įmonės 67 - - - - - - 6 - - -

6.826 63.129 19.388 27.416 2.427 2.971 7.852 1.102 10.670 - 69

KONSOLIDUOTASIS METINIS PRANEŠIMAS

113

Iš susijusių šalių gautinoms ir joms mokėtinoms sumoms negauta ir nesuteikta jokių garantijų, atsiskaitymai vyko

laikotarpiu nuo 15 iki 30 dienų. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš susijusių šalių gautinoms sumoms neformavo ir

neapskaitė vertės sumažėjimų.

Išmokos vadovybei

Grupė Bendrovė

2021m. 2020m. 2021m. 2020m.

Išmokos susijusios su darbo santykiais 685 525 593 441

Išmokos valdybos nariams 47 38 47 38

732 563 640 479

Grupės ir Bendrovės vadovybe yra laikoma Generalinis direktorius, technikos, teisės ir administravimo, komercijos,

pažangos ir finansų direktoriai. Grupės ir Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų ar turto

perleidimo.

31 Ne audito paslaugos

2021 m. finansines ataskaitas audituojanti įmonė Grupei ir Bendrovei suteikė kitų paslaugų už 1 tūkst. eurų. 2020 m.

finansines ataskaitas audituojanti įmonė suteikė mokesčių ir apskaitos konsultacijų paslaugų už 3 tūkst. eurų.

32 Kapitalo valdymas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau

negu 50% jos įstatinio kapitalo. 2021 m. ir 2020 m. Bendrovė ir jos patronuojamoji bendrovė tenkino šį reikalavimą.

Jokių kitų išorėje ar Grupės viduje nustatytų reikalavimų Bendrovės kapitalui nėra.

33 Pobalansiniai įvykiai

Bendrovė, siekdama išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti galimybę regioninės dujų

biržos UAB „GET Baltic“ klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus, 2022 m. vasario 1 d. paskelbė

biržos strateginio partnerio atranką. Planuojamam dalies UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimui 2022 m. sausio 28 d. pritarė

Bendrovės ir patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ valdybos. Kvalifikacinius reikalavimus atitikęs ir didžiausią kainą

už UAB „GET Baltic“ akcijas pasiūlęs dalyvis galės įsigyti 66% UAB „GET Baltic“ akcijų paketą.

Grupė dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtų karinių veiksmų Ukrainoje taikys visas Lietuvos ar užsienio

institucijų inicijuotas ir paskelbtas sankcijas, verslo ribojimus ir pan., imsis veiksmų, vienaip ar kitaip susijusių su Rusijos

ir Baltarusijos juridinių ar fizinių asmenų veikla, jos akcininkais, valdymo organų nariais ir atskleis informaciją, turinčią

reikšmingos įtakos Grupės ir Bendrovės veiklai, investuotojams teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tarptautinių

sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos

ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas (toliau - EKTSĮĮ) ir kiti susiję teisės aktai.

Bendrovės valdoma gamtinių dujų perdavimo sistema turi fizinę jungtį su Baltarusijos dujų perdavimo sistema ir per šią

jungtį yra transportuojamos dujos į Lietuvos teritoriją bei tranzitu perduodamos į Rusijos Karaliaučiaus sritį. Bendrovės

perdavimo pajamos, generuojamos iš tranzito paslaugos, sudaro iki 20 proc. Bendrovės pajamų. Bendrovė kartu su

Lenkijos perdavimo operatoriumi „Gaz-System“ paskelbė, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. GIPL dujotiekiu ir jungtimi

pradės naudotis dujų rinkos dalyviai ir prasidės komerciniai dujų srautai tarp Lietuvos ir Lenkijos. Grupė prognozuoja,

kad ši jungtis taps svarbia ir naudojama regioniniu lygmeniu ir tai turės didesnį nei buvo prognozuojama poveikį pajamų

didėjimui. Tuo atveju jeigu dėl sistemos naudotojo nemokumo būtų kurį laiką ribojamos tranzito paslaugos, būtų kurį

laiką gaunamos mažesnės pajamos iš dujų perdavimo tranzitu. Tačiau išaugus perdavimo sistemos panaudojimui dėl

su GIPL jungtimi susijusių srautų, daugiau sąnaudų pagal pajėgumų proporcijas būtų priskiriama dujų srautams į kitas

ES šalis, atitinkamai įtraukiant ir su šiomis paslaugomis susijusias sąnaudas į perdavimo paslaugų kainas ES vartotojams.

Taip pat, bus peržiūrėti galiojantys ir būsimi/planuojami prekių (išskyrus gamtines dujas ir kitas energijos rūšis), paslaugų,

darbų pirkimo sandoriai bei jų atžvilgiu bus taikomos visos reikalaujamos sankcijos. Reikšmingo poveikio Bendrovės ir

Grupės veiklai iš esmės neprognozuojama. Bendrovės vadovo įsakymas dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekių (išskyrus

gamtines dujas ir kitas energijos rūšis), paslaugų ir darbų atsisakymo išleistas 2022 m. kovo 3 d.

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva

+370 (5) 239 2300, lt_vilnius@pwc.com, www.pwc.lt

Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre

Nepriklausomo auditoriaus išvada

AB „Amber Grid“ akcininkams

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą AB „Amber

Grid“ (toliau – Bendrovė) ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau visos kartu – Grupė) 2021 m. gruodžio

31 d. atskirosios bei konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir

Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų ir konsoliduotųjų pinigų srautų

vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų nuomonė atitinka 2022 m. kovo 18 d. papildomą ataskaitą Audito komitetui.

Mūsų audito apimtis

Bendrovės ir Grupės atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:

● 2021 m. gruodžio 31 d. atskiroji ir konsoliduotoji finansinės būklės ataskaitos;

● tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų ataskaitos;

● tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;

● tuomet pasibaigusių metų atskiroji ir konsoliduotoji pinigų srautų ataskaitos; ir

● atskirųjų bei konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus

apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau

aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų

valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius

nepriklausomumo reikalavimus) (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų

audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos

Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų

audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

Remdamiesi savo žiniomis ir įsitikinimu, pareiškiame, kad ne audito paslaugos, kurias suteikėme

Bendrovei ir Grupei, atitinka Lietuvos Respublikoje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus. Taip pat

pareiškiame, kad nesuteikėme ne audito paslaugų, kurios yra draudžiamos pagal Reglamento (ES) Nr.

537/2014 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 537/2014 išimtis, patvirtintas Lietuvos

Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme.

Ne audito paslaugos, kurias laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. suteikėme

Bendrovei ir Grupei, atskleistos atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto 31

pastaboje.

Mūsų audito metodika

Apžvalga

● Bendras reikšmingumo lygis Bendrovei ir Grupei atitinkamai yra

1.131 tūkst. Eur ir 1.139 tūkst. Eur

● Atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą. Grupės mastu

patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome audito procedūras

atrinktiems finansinių ataskaitų straipsniams, kad galėtume parengti

išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą.

Mūsų pilnos apimties auditas apėmė 84 % Grupės turto ir 98 %

pajamų.

● Ilgalaikio materialiojo turto vertė

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo atskirosiose ir

konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (toliau – finansinės ataskaitos) rizikas. Būtent, atsižvelgėme į

tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų

apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie

savo prigimtimi yra neapibrėžti. Kaip ir visų kitų mūsų auditų metu, įvertinome vadovybės vidaus

kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat, be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą

tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Reikšmingumo lygis

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo mūsų taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis – gauti

pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali

atsirasti dėl apgaulės ar klaidos. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad

kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems

ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui,

įskaitant bendrą Bendrovės ir Grupės reikšmingumo lygį finansinėms ataskaitoms kaip visumai, kuris

pateiktas lentelėje toliau. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti

audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir aprėptį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir

visų kartu iškraipymų, jei tokių buvo, poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai.

Bendras reikšmingumo lygis

Bendrovei

1.131 tūkst. Eur

Bendras reikšmingumo lygis

Grupei

1.139 tūkst. Eur

Kaip mes jį nustatėme

5 % nuo pelno prieš apmokestinimą

Taikyto reikšmingumo lygio

išaiškinimas

Kaip kriterijų reikšmingumo lygiui nustatyti pasirinkome pelną

prieš apmokestinimą, nes, mūsų nuomone, būtent šiuo

kriterijumi remiamasi vertinant Bendrovės ir Grupės veiklos

rezultatus.

Reikšmingu

mo lygis

Grupės

audito apimtis

Pagrindiniai

audito

dalykai

Pasirinkome 5% rodiklį, kuris yra priimtinose kiekybinio

vertinimo reikšmingumo lygio ribose.

Sutarėme su Audito komitetu kad informuosime jį apie audito metu nustatytus iškraipymus, viršijančius

113 tūkst. Eur sumą, taip pat apie iškraipymus, nesiekiančius šios sumos, apie kuriuos, mūsų nuomone,

būtina informuoti dėl kokybinių priežasčių.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie mūsų profesiniu sprendimu buvo svarbiausi atliekant

einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šiuos dalykus nagrinėjome atlikdami finansinių

ataskaitų kaip visumos auditą ir formuluodami apie jas savo nuomonę, todėl apie šiuos dalykus mes

nepareiškiame jokios atskiros savo nuomonės.

Pagrindinis audito dalykas

Kaip audito metu nagrinėjome pagrindinį

audito dalyką

Ilgalaikio materialiojo turto vertė

(žr. 2.6 ir 6 pastabas)

Po pirminio pripažinimo Bendrovė ir Grupė

taiko perkainojimo metodą ilgalaikio

materialiojo turto (toliau – IMT) pripažinimui.

Bendrovės ir Grupės IMT balansinės vertės

2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygios

255 978 tūkst. Eur ir 255 984 tūkst. Eur ir jos

atitiko jų tikrąją vertę perkainojimo dieną,

atėmus vėlesnį sukauptą nusidėvėjimą ir

vertės sumažėjimo nuostolius.

Vadovybė įvertino, ar IMT balansinė vertė

reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri būtų

nustatyta taikant tikrąją vertę ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje. Bendrovė ir Grupė taikė

pajamų metodą, paremtą diskontuotų pinigų

srautų skaičiavimais, ir padarė išvadą, kad IMT

balansinė vertė pagrįstai atitinka jo tikrąją

vertę, todėl 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo

pripažinta jokių vertinimo koregavimų.

Pagrindinį dėmesį šiai sričiai skyrėme dėl IMT

likučio reikšmingumo Bendrovės ir Grupės

finansinės būklės ataskaitoje ir dėl to, kad

vadovybės atliekamas IMT vertinimas yra

sritis, kuri apima reikšmingus vadovybės

sprendimus.

Mes supratome ir įvertinome apskaitos principus,

procesus ir kontrolės procedūras, kuriuos

vadovybė taikė nustatydama IMT tikrąją vertę.

Mes išanalizavome vadovybės taikomą vertinimo

metodologiją ir jos įvertintus tarifų nustatymą

reglamentuojančių teisės aktų numatomus

pasikeitimus.

Mes gavome pinigų srautų modelius, kuriuos

vadovybė taiko turto vertei nustatyti. Mes

patikrinome modelius ir įvertinome, ar

matematiniai skaičiavimai juose yra tikslūs ir ar

rezultatai yra tiksliai palyginami su turto

balansinėmis vertėmis. Mes išanalizavome

vadovybės taikytas prielaidas, kurios turi

reikšmingos įtakos vertinimo rezultatams:

reguliuojamo turto grąžos normą ir diskonto

normą, tikėtinas investicijas į ilgalaikį materialųjį

turtą, reguliuojamo turto vertes ir veiklos

sąnaudas. Jas atitinkamai sutikrinome su

Bendrovės vidaus biudžetais ir investicijų planais

arba rinkos informacija.

Mes pasitelkėme savo vidaus vertinimo

specialistus, kurie padėjo mums įvertinti diskonto

normą ir tęstinę vertę bei atlikti bendrą modelio

metodologijos vertinimą.

Mes taip pat įvertinome pinigų srautų modelio

jautrumą grąžos normos, diskonto normos ir

sukaupto reguliuojamos veiklos viršpelnio

pokyčiams.

Mes apsvarstėme, ar bendras įvertinimas yra

pagrįstas ir ar vadovybės sprendimas, kad

vertinimo koregavimų atlikti nereikia, yra tinkamas

atsižvelgiant į aplinkybes.

Mes įvertinome 2.6 ir 6 pastabose atskleistos

informacijos pakankamumą.

Kaip pritaikėme Grupės audito apimtį

Audito apimtį pritaikėme taip, kad mūsų atlikti darbai būtų pakankami, kad galėtume pareikšti savo

nuomonę apie finansines ataskaitas kaip visumą, atsižvelgiant į Grupės struktūrą, apskaitos procesus ir

kontroles, taip pat į verslo sektorių, kuriame Grupė vykdo savo veiklą.

Todėl atlikome pilnos apimties Bendrovės auditą ir, atsižvelgiant į reikšmingumą ir rizikos požymius,

patikrinome konsolidavimo procesą ir atlikome audito procedūras atrinktiems Bendrovės

patronuojamosios įmonės UAB „Get Baltic“ finansinių ataskaitų straipsniams, kad galėtume parengti

išvadą apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas kaip visumą.

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą

įskaitant bendrovių valdymo ataskaitą ir atlygio ataskaitą (tačiau neapima finansinių ataskaitų ir mūsų

auditoriaus išvados apie šias ataskaitas).

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį

pranešimą.

Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė – perskaityti pirmiau minėtą kitą

informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių ataskaitų

ar per auditą mūsų įgytų žinių ir ar kitaip nepaaiškėja, kad šioje kitoje informacijoje yra reikšmingų

iškraipymų.

Konsoliduotojo metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime

pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme bei

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija.

Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

● finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame

pranešime pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir

● konsoliduotasis metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie

Bendrovę ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame

pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Šiuo atžvilgiu nėra nieko, apie ką

turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios pateikia tikrą ir teisingą vaizdą pagal

Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei

už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui

be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti

veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos

principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų

veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo

procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra

reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų

nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad

auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys

atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas

atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams,

priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės

profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

● nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas,

suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus,

kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl

apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes

apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus

kontrolių nepaisymas;

● išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms

aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie

Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;

● įvertiname taikomų apskaitos principų tinkamumą bei vadovybės naudojamų apskaitinių įvertinimų ir

susijusių atskleidimų pagrįstumą;

● padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to,

ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais

ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo tęsti veiklą.

Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje

privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių

atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito

įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali

lemti, kad Bendrovė ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;

● įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar

finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo

pateikimo koncepciją;

● surenkame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą

veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą

audito nuomonę.

Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį,

audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės

trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Be to, už valdymą atsakingiems asmenims patvirtiname, kad laikėmės visų svarbių etikos reikalavimų

dėl nepriklausomumo, taip pat informavome juos apie visus ryšius ir kitus dalykus, kurie galėtų būti

pagrįstai vertinami kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie veiksmus, kurių

ėmėmės siekdami pašalinti grėsmes, ir taikytas apsaugos priemones.

Iš visų dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskyrėme tuos, kurie buvo

svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie dėl to laikomi pagrindiniais

audito dalykais. Šiuos dalykus aprašome savo auditoriaus išvadoje, nebent pagal įstatymą ar kitą teisės

aktą būtų draudžiama juos viešai atskleisti arba, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas

neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje dėl to, kad galime pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokio

atskleidimo pasekmės nusvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Išvada dėl atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno

elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimams

Vadovaujantis mūsų audito sutarties pakeitimu, Bendrovės vadovybė pasamdė mus atlikti pakankamo

užtikrinimo užduotį, siekiant patvirtinti, kad Bendrovės atskirosios ir Grupės konsoliduotosios finansinės

ataskaitos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą, už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus

atitinka nustatytus Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato reikalavimus (toliau – Atskirųjų

ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas).

Dalyko ir taikomų kriterijų aprašymas

Bendrovės vadovybė taikė Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų

teikimo formatą, siekdama vykdyti 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES)

2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109 / EB papildoma techniniais

reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau –

ESEF reglamentas), 3 ir 4 str. reikalavimus. Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienam

elektroninio ataskaitų teikimo formatui nustatyti reikalavimai yra numatyti ESEF reglamente.

Remiantis pirmiau sakinyje minėtais reikalavimais yra taikomas Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių

ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas ir, mūsų nuomone, jie yra tinkami kriterijai

pakankamo užtikrinimo išvadai pateikti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė

Bendrovės vadovybė yra atsakinga už Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio

ataskaitų teikimo formato taikymą laikantis ESEF reglamento reikalavimų.

Ši atsakomybė apima tinkamo ženklinimo iXBRL kalba pasirinkimą ir taikymą naudojant ESEF

taksonomiją bei parengimą, įgyvendinimą ir palaikymą tokių vidaus kontrolės procedūrų, kurios svarbios

Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato parengimui

be reikšmingų ESEF reglamento neatitikimų.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už finansinės atskaitomybės priežiūros procesą, kuris taip

pat turi būti suprantamas, kaip finansinių ataskaitų parengimas pagal formatą, pritaikytą vadovaujantis

ESEF reglamentu.

Mūsų atsakomybė

Mūsų atsakomybė buvo pateikti pakankamo užtikrinimo išvadą, ar Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių

ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF

reglamentą.

Užduotį atlikome vadovaudamiesi 3000-uoju Tarptautiniu užtikrinimo užduočių standartu (persvarstytu)

„Užtikrinimo užduotys, išskyrus istorinės finansinės informacijos auditus ir peržvalgas“ (toliau – 3000-

asis TUUS (P). Šis standartas reikalauja, kad laikytumėmės etikos reikalavimų, suplanuotume ir

atliktume procedūras, kurių pagalba gautume pakankamą užtikrinimą, ar Atskirųjų ir konsoliduotųjų

finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais atžvilgiais atitinka

nustatytus reikalavimus.

Pakankamas užtikrinimas suteikia aukštą užtikrinimo lygį, tačiau negarantuoja, kad pagal 3000-ąjį

TUUS (P) atliktos paslaugos visais atvejais leis nustatyti esamą reikšmingą iškraipymą (reikšmingą

neatitikimą reikalavimams).

Atliktų darbų santrauka

Mūsų suplanuotų ir atliktų procedūrų tikslas – gauti pakankamą užtikrinimą, kad Atskirųjų ir

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas visais reikšmingais

atžvilgiais parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir kad toks parengimas buvo be reikšmingų klaidų ar

reikšmingos informacijos nepateikimo. Mūsų atliktos procedūros apėmė:

• supratimą apie vidaus kontrolės sistemą ir procesus, kurie svarbūs Atskirųjų ir konsoliduotųjų

finansinių ataskaitų vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymui, įskaitant XHTML formato

parengimą bei atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimą;

• patikrinimą, ar XHTML formatas buvo taikytas tinkamai;

• įvertinimą, ar atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ženklinimas naudojant iXBRL

ženklinimo kalbą yra pilnas, atsižvelgiant į vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato taikymo

reikalavimus, aprašytus ESEF reglamente;

• įvertinimą, ar Bendrovė ir Grupė tinkamai naudoja XBRL ženklinimą, pasirinktą iš ESEF

taksonomijos, ir ar tinkamai sukuria plėtinių ženklinimą, kai ESEF taksonomijoje nėra

identifikuojamas tinkamas elementas; ir

• įvertinimą, ar plėtinių elementai yra tinkamai susieti su ESEF taksonomija.

Manome, kad mūsų gauti įrodymai sudaro pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų išvadai pareikšti.

Išvada

Mūsų nuomone, Atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų teikimo

formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus visais reikšmingais atžvilgiais atitinka ESEF

reglamentą.

Paskyrimas

Bendrovės ir Grupės auditoriais pirmą kartą buvome paskirti 2015 m. balandžio 23 d. ir visas

nenutrūkstamas užduoties vykdymo laikotarpis sudarė 3 metus. Po dvejų metų pertraukos 2020 m.

rugsėjo 18 d. buvome vėl paskirti auditoriais, taigi visas užduoties vykdymo laikotarpis apima 5 metus.

Audito, kurį atlikus išleista ši nepriklausomo auditoriaus išvada, pagrindinė užduoties partnerė yra Rasa

Radzevičienė.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

/pasirašyta elektroniniu parašu/

Rasa Radzevičienė

Partnerė

Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377

Vilnius, Lietuvos Respublika

2022 m. kovo 18 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada